CP v2

Blog

  • Steam startavo March of Giants testas: iki spalio 18 dienos išbandysite MOBA ir pelnysite prizų

    Steam startavo March of Giants testas: iki spalio 18 dienos išbandysite MOBA ir pelnysite prizų

    Steam platformoje startavo komandinio žaidimo „March of Giants“ bandomasis testas, kuriame gali dalyvauti visi norintys žaidėjai. Testavimas numatytas iki spalio 18 dienos, o kūrėjai žada ne tik galimybę iš anksto išbandyti naujieną, bet ir apdovanojimus už aktyvumą bei atsiliepimus.

    Norint prisijungti, reikia apsilankyti žaidimo puslapyje Steam parduotuvėje ir pasirinkti mygtuką Request Access prie Playtest skilties. Gavus patvirtinimą, Steam atsiunčia pranešimą, o žaidimą galima parsisiųsti ir pradėti testuoti.

    „March of Giants“ pristatomas kaip 4 prieš 4 formato MOBA, kurios veiksmas vyksta niūriame pasaulyje, įkvėptame Pirmojo pasaulinio karo estetikos. Žaidėjai valdo Gigantus, sukurtus iš sapnų ir košmarų, o kiekvienas herojus turi savitą gebėjimų rinkinį ir skirtingą kovos stilių.

    Skirtingai nuo įprastų MOBA, čia akcentuojamas ne vien herojų susirėmimas, bet ir komandinis valdymas mūšio lauke. Gigantai gali vadovauti karių batalionams, kurie puola priešus, renka resursus ir padeda perimti trumpalaikius pastiprinimus, suteikiančius pranašumą visai komandai.

    Dar viena išskirtinė mechanika yra Battleworks sistema, leidžianti aktyviai keisti mūšio areną pagal situaciją. Priklausomai nuo pasirinkimų, komanda gali stiprinti gynybinius įtvirtinimus, didinti puolimo galią arba iškviesti pastiprinimą kritiniais momentais, taip paversdama kovą dinamiškesne ir labiau taktiška.

    Kūrėjų teigimu, testavimo metu surinkti atsiliepimai turės tiesioginę įtaką tolimesniam balansavimui ir turinio plėtrai. Tokia praktika tampa vis dažnesnė visoje industrijoje: vieši playtestai Steam platformoje leidžia anksti patikrinti serverių apkrovas, išryškinti balansavimo spragas ir įvertinti, ar žaidimo mechanikos iš tiesų veikia realiame žaidėjų sraute.

  • „Orlen“ apie „Baltic Power“ pamokas: 40 tūkst. pirkimų konkursų ir spaudimas didinti vietinį turinį

    Pirmasis didelis testas Baltijoje

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ su partneriu „Northland Power“ tęsia jūrinio vėjo parko „Baltic Power“ įgyvendinimą Baltijos jūroje. Projektas laikomas vienu svarbiausių regiono energetikos transformacijos pavyzdžių, nes jūrinis vėjas čia vis dar yra ankstyvos plėtros stadijoje, o tiekimo grandinės – tik formuojamos.

    Pasak „Orlen“ pirkimų vadovo Romano Kowszewicziaus, būtent „Baltic Power“ parodė, kad tokio masto investicijoms reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir iš anksto sukonstruotos pirkimų strategijos. Jūrinės energetikos projektai tęsiasi daugelį metų, todėl klaidos planavimo etape gali brangiai kainuoti vėliau.

    40 tūkst. konkursų ir viena problema

    „Orlen“ pirkimų apimtys yra milžiniškos: grupė kasmet organizuoja apie 40 000 pirkimų konkursų ir dirba su dešimtimis tūkstančių tiekėjų. Toks mastas reiškia, kad vien pirkimų procesų standartizavimas ir skaidrumas tampa atskira valdymo užduotimi, ypač kai lygiagrečiai vyksta energetikos, mažmeninės prekybos ir infrastruktūros investicijos.

    „Baltic Power“ atvejis, anot R. Kowszewicziaus, aiškiai išryškino turbinos kaip kritinio komponento klausimą. Lenkijoje šiuo metu nėra visų kompetencijų, kad jūrinio vėjo turbina būtų suprojektuota, pagaminta ir masiškai gaminama vietoje per reikiamą laiką, todėl tenka derinti tarptautinių technologijų pirkimą su daliniu gamybos ir aptarnavimo lokalizavimu.

    Vietinis turinys kaip rizikos valdymas

    „Orlen“ vietinio turinio politiką sieja ne su deklaratyviu „pirkimu iš savų“, o su rizikos mažinimu. Pastarųjų metų tiekimo sutrikimai, pandemijos patirtis ir geopolitinė įtampa parodė, kad pernelyg globalizuotos grandinės gali būti nepatikimos, o strateginių komponentų prieinamumas – nepastovus.

    „Iš pirkimų perspektyvos vietiniai tiekėjai dažniausiai yra saugesnis ir labiau kontroliuojamas pasirinkimas“, – sakė R. Kowszewiczius.

    Įmonė pabrėžia, kad vietinio turinio tikslai taikomi ne tik jūrinio vėjo projektams. Praktikoje tai apima ir kasdienius pirkimus – nuo biokomponentų ar mažmeninės infrastruktūros iki informacinių technologijų paslaugų, kur svarbi ir technologinės priklausomybės mažinimo tema.

    Kaip atverti duris smulkesniems tiekėjams

    Vienas iš akcentų – mažesnių ir vidutinių įmonių įtraukimas. „Orlen“ teigia peržiūrinti tiekėjų išankstinės kvalifikacijos principus ir, kur įmanoma, skaidanti didelius pirkimų paketus į dalis, kad vietos rangovai galėtų konkuruoti dėl jiems įkandamų apimčių.

    Tokia praktika leidžia atskirti globaliai koncentruotus komponentus nuo darbų, kuriuos realiai gali atlikti vietos rinka. Be to, grupė svarsto dažniau taikyti avansus ir etapinius atsiskaitymus, nes finansavimo našta smulkesniems tiekėjams dažnai tampa pagrindine kliūtimi įsitraukti į ilgalaikius projektus.

    Skaidrumas ir konkurencija išlieka

    „Orlen“ pabrėžia, kad vien tai, jog įmonė yra vietinė, automatiškai neužtikrina laimėto kontrakto. Bendrovė teigia laikanti pirkimus konkurencingais ir skaidriais, o vietinio turinio priemonės pirmiausia skirtos ne „perrašyti taisykles“, o sumažinti barjerus, kad vietos verslas galėtų realiai varžytis dėl užsakymų.

    „Jei kas ateina ir sako: esame vietinė įmonė, duokite užsakymą, atsakau – taip tai neveikia“, – sakė R. Kowszewiczius.

    DI pirkimuose – spartesniam valdymui

    Didelė pirkimų apimtis skatina diegti skaitmeninius sprendimus, tarp jų – ir DI įrankius. „Orlen“ tikslas – pagreitinti dokumentų apdorojimą, geriau valdyti tiekėjų duomenis, laiku identifikuoti rizikas ir didinti pirkimų komandų profesionalumą per vidines mokymų programas.

    Bendrovė taip pat kalba apie sisteminę komunikaciją su rinka, kad tiekėjai iš anksto matytų būsimų investicijų kryptis. Tokiu būdu vietos įmonės gali planuoti pajėgumus, burti konsorciumus ir pasiruošti konkursams dar iki oficialaus pirkimo starto.

  • Lenkijos centrinis bankas paliko palūkanas: infliacija kelia įtampą, paskolos jau brangsta

    Sprendimas: palūkanos paliktos

    Lenkijos centrinio banko priežiūrai pavaldi Pinigų politikos taryba po dviejų dienų posėdžio paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas. Esminė norma ir toliau siekia 3,75 proc., todėl formaliai skolinimosi kaina ekonomikoje kol kas nedidėja.

    Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik šiandienos sprendimą, bet ir tai, ką jis signalizuoja artimiausiems mėnesiams. Dėl sugrįžusio infliacijos spaudimo didėja tikimybė, kad artėjant žiemai diskusijos dėl griežtesnės politikos taps rimtesnės.

    Infliacija vėl aukštesnė už tikslą

    Rugsėjo mėnesio metinė infliacija Lenkijoje, pirminiais statistikos duomenimis, pasiekė 4 proc. Tai reikšminga riba, nes viršija Lenkijos centrinio banko 2,5 proc. tikslą ir jo toleruojamą svyravimo intervalą.

    Dalis kainų spaudimo siejama su degalų brangimu, kuris greitai persiduoda logistikai ir platesniam prekių bei paslaugų krepšeliui. Net jei trumpuoju laikotarpiu kai kurios kainų kategorijos reaguoja lėčiau, užsitęsęs brangimas didina riziką, kad infliacija taps labiau „įsišaknijusi“.

    „Taryba paliko palūkanas nepakitusias ir, tikėtina, palauks naujos infliacijos projekcijos, kuri bus aptariama lapkritį“, – sakė ekonomistas Piotr Kuczyński.

    Kodėl paskolos brangsta net be normų kilimo

    Nors bazinės palūkanos nepakeistos, būsto ir kitos ilgalaikės paskolos gali brangti dėl rinkos lūkesčių. Bankai kainodarą dažnai grindžia ne vien centrinių bankų sprendimais, bet ir tuo, kokių palūkanų rinkos tikisi ateityje, todėl fiksuotų palūkanų pasiūlymai reaguoja iš anksto.

    Vietos rinkos vertinimu, vidutinės fiksuotos palūkanos hipotekos pasiūlymuose pakilo iki maždaug 6,4 proc. Tai reiškia, kad naujai besiskolinantys gyventojai dažniau susiduria su griežtesnėmis sąlygomis, o daliai šeimų mažėja ir maksimali galima pasiskolinti suma.

    „Nors palūkanos oficialiai nepakito, fiksuotų palūkanų pasiūlymai jau pabrango, nes rinka įkainoja galimus palūkanų normų didinimus artimiausiais mėnesiais“, – sakė Jarosław Sadowski.

    Atskirą reikšmę turi ir tarpbankinių palūkanų rodikliai, kurie gali kilti net tada, kai centrinis bankas išlaiko tą pačią bazinę normą. Tokiu atveju brangimas pasiekia tiek naujas paskolas, tiek ir dalį kintamų palūkanų produktų per perskaičiavimo mechanizmus.

    Kas bus toliau: lapkritį laukia nauja projekcija

    Kitas Pinigų politikos tarybos posėdis numatytas lapkričio pradžioje, o iki jo svarbiausiu atskaitos tašku taps atnaujinta makroekonominė projekcija. Būtent ji gali lemti, ar tarybos narių tonas taps griežtesnis, ypač jei infliacijos trajektorija pasirodys esanti patvaresnė.

    Kredito turėtojams ir planuojantiems skolintis tai signalas neprarasti budrumo: net ir be oficialaus normų pakėlimo finansavimo kaina gali keistis per rinkos palūkanas ir bankų maržų korekcijas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis brangimas taps trumpu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: įtariamas neteisėtas 300 ha miško kirtimas

    Suomijos aplinkosaugos priežiūros institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų parengiamuosius darbus šalies šiaurės vakaruose. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad investicijai ruošiant teritoriją galėjo būti neteisėtai iškirstas didelis miško plotas.

    Projektai planuojami Muhoso ir Kajaanio apylinkėse, o bendra investicijų vertė, viešai minima Suomijoje, siekia apie 13 mlrd. eurų. Institucija pabrėžia, kad sustabdymas taikomas visiems veiksmams, galintiems reikšmingai pakeisti gamtinę aplinką, kol bus įvertintas darbų teisėtumas.

    „Google“ nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, todėl kilo vietos gyventojų protestas, – sakoma institucijos pranešime.

    Remiantis vietos tyrimo informacija, darbus organizavusi įmonė, veikianti „Google“ vardu, galėjo iškirsti apie 300 hektarų miško neatlikusi privalomų procedūrų. Tokiais atvejais Suomijoje paprastai vertinama, ar buvo gauti visi leidimai, ar tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi teritorijų planavimo sąlygų.

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios elektros gamybos struktūros, įskaitant branduolinę bei vėjo energetiką. Vis dėlto sparčiai augant tokiems projektams, vis dažniau keliami klausimai dėl tinklų pralaidumo ir realaus papildomo elektros poreikio.

    Vietos diskusijose ryškėja ir socialinis aspektas: gyventojai baiminasi, kad dideli energijos vartotojai gali daryti spaudimą elektros kainoms. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų centrai statybų laikotarpiu sukuria daugiau darbo vietų, o pradėjus veiklą nuolatinių darbuotojų skaičius dažnai būna palyginti nedidelis.

    Ši tema Suomijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Pranešama, kad pilietinė iniciatyva, raginanti griežtinti duomenų centrų plėtros ribojimus ir sąlygas, surinko apie 84 000 parašų, todėl klausimas turi būti svarstomas parlamente viešos diskusijos forma.

    Artimiausiu metu laukiama, ar „Google“ pateiks papildomus paaiškinimus dėl darbų organizavimo, o institucijos įvertins, ar buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Jei pažeidimai pasitvirtintų, projektams gali būti taikomos papildomos sąlygos, sankcijos ar reikalavimai atkurti pažeistas teritorijas.

  • JAV branduolinis reguliuotojas leido statyti BWRX-300: ką tai reiškia Lenkijos ir regiono energetikai

    Sprendimas JAV atveria kelią

    JAV Branduolinio reguliavimo komisija suteikė leidimą statyti mažąjį modulinį reaktorių BWRX-300 Tenesyje, „Clinch River“ aikštelėje. Tai vienas svarbiausių pastarųjų metų žingsnių SMR sektoriuje, nes projektas gauna realų teisinį pagrindą pereiti iš planavimo į statybų etapą.

    Šis leidimas reiškia, kad BWRX-300 technologija įgauna pagreitį dviejose branduolinėje energetikoje itin svarbiose rinkose. Pirmasis šio tipo reaktorius Kanadoje jau statomas Darlingtono elektrinės teritorijoje, o JAV sprendimas sustiprina technologijos patikimumą investuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    Lenkijoje BWRX-300 siejamas su planais plėtoti mažųjų reaktorių projektus pramonės ir energetikos reikmėms, o vienu aktyviausių šios krypties dalyvių laikoma „Orlen Synthos Green Energy“. JAV reguliuotojo žalia šviesa siunčia signalą, kad technologija juda link platesnio komercinio diegimo, o tai gali palengvinti ir regioninių projektų finansavimo bei tiekimo planavimą.

    Įmonių atstovai viešai pabrėžia, kad antras didelis reguliuotojas, pritaręs BWRX-300 diegimui, mažina rizikas ir stiprina technologijos pozicijas pasaulinėje SMR konkurencijoje.

    „Tai gera žinia ne tik JAV projektui, bet ir aiškus signalas šalims, svarstančioms SMR plėtrą, kad BWRX-300 artėja prie realios rinkos“, – sakė „Orlen Synthos Green Energy“ vadovas Rafałas Kasprówas.

    Kuo išsiskiria BWRX-300?

    BWRX-300 sukurtas remiantis ilgamete vandens virimo reaktorių (BWR) patirtimi, o jo koncepcija orientuota į standartizaciją ir serijinę gamybą. Tokia logika SMR rinkoje laikoma esmine, nes mažesnės apimties projektai ekonomiškai atsiperka tuomet, kai sprendimai kartojami ir trumpėja statybų terminai.

    Technologija siejama su anksčiau licencijuotais sprendiniais, o tai paprastai palengvina tiek reguliacinius procesus, tiek projektavimo ir saugos dokumentacijos rengimą skirtingose šalyse. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį kelią nuo idėjos iki realaus objekto, jei valstybė ir investuotojai pasirengę finansuoti visą ciklą.

    Kokie tolesni žingsniai regione?

    Lenkijoje BWRX-300 projektai siejami su keliomis pramoninėmis lokacijomis, kuriose SMR galėtų tiekti elektrą ir šilumą, mažindami priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tuo pat metu būtini ir ilgi parengiamieji darbai, apimantys poveikio aplinkai vertinimus, vietos parinkimą, saugos analizę ir tiekimo grandinių sutartis.

    JAV sprendimas savaime nereiškia automatinio starto Europoje, tačiau jis sustiprina argumentą, kad technologija pereina į brandesnę stadiją. Regiono šalims tai gali tapti papildomu orientyru vertinant, kaip greitai SMR gali prisidėti prie elektros sistemos stabilumo ir pramonės dekarbonizacijos.

    Lenkijos reguliuotojai jau anksčiau buvo pateikę bendro pobūdžio vertinimus dėl BWRX-300, o tolesnė pažanga priklausys nuo to, kaip greitai bus parengti konkretūs projektiniai sprendiniai ir suderinti nacionaliniai leidimų procesai. Viešai minimas tikslas, kad pirmieji tokio tipo reaktoriai regione galėtų pradėti veikti apie 2030-ųjų pradžią, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo, rangos ir reguliacinių procedūrų.

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • Rumunija per SAFE pirks 12 H225M „Caracal“: sandoris gali siekti apie 600 mln. eurų

    Užsakymas modernizacijai ir misijoms

    Rumunija, siekdama atnaujinti oro pajėgas, numatė įsigyti 12 daugiafunkcių sraigtasparnių H225M „Caracal“. Gamintoja „Airbus Helicopters“ skelbia, kad užsakymas bus įgyvendinamas naudojantis Europos instrumentu SAFE lėšomis.

    Sutartis sudaryta per Prancūzijos Ginkluotės generalinę direktoriją (DGA), kuri tokiais atvejais veikia kaip tarpininkė ir padeda koordinuoti bendrus įsigijimus. Toks modelis paprastai leidžia greičiau judėti nuo politinio sprendimo iki realių pristatymų ir mokymų.

    Kaina neatskleista, bet suma aiški

    Oficiali sandorio vertė nebuvo paskelbta, tačiau viešai minimos H225M kainos rodo apčiuopiamą mastą. Vertinant, kad vieno tokio sraigtasparnio kaina, priklausomai nuo komplektacijos, gali siekti apie 50 mln. eurų, 12 vienetų paketas priartėtų prie maždaug 600 mln. eurų.

    Galutinę sumą dažniausiai lemia ne tik platforma, bet ir įranga, ryšių bei savisaugos sistemos, ginkluotės integracija, logistika, atsarginės dalys ir įgulos parengimas. Dėl to skirtingų šalių analogiški pirkimai gali smarkiai skirtis net perkant tą patį modelį.

    Ką keis ir kam bus naudojami

    Nauji H225M „Caracal“ turėtų palaipsniui pakeisti eksploatacijos pabaigą artinančius mažesnius IAR-330 „Puma“ sraigtasparnius. Rumunija nurodo, kad naujieji orlaiviai bus skirti tiek įprastoms karinėms užduotims, tiek specialiosioms operacijoms.

    Dvi mašinos bus parengtos patruliavimui ir pakrantės apsaugai, kas rodo dėmesį Juodosios jūros regiono saugumui. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų NATO šalių tendenciją daugiau investuoti į mobilumą, greitą reagavimą ir jūrinių krypčių stebėseną.

    Rumunija šiais metais taip pat pasirašė sutartį su „Airbus Helicopters“ dėl kitų sraigtasparnių: 7 H160 ir 5 H145. Tai signalizuoja nuoseklų flotilės atnaujinimą keliomis klasėmis, pritaikant techniką skirtingoms užduotims nuo transporto iki paieškos ir gelbėjimo.

    H225M „Caracal“ paprastai pilotuoja du įgulos nariai, o kabinoje gali būti transportuojama apie 28–29 kariai arba iki 11 sužeistųjų neštuvuose. Nurodoma, kad kreiserinis greitis viršija 260 km per valandą, o nuotolis gali siekti iki 900 km, keliamoji galia apie 5,5 tonos.

  • Į „Netflix“ atkeliauja trijų dalių dokumentika apie Matthew Perry: žadami dar negirdėti artimųjų liudijimai

    Į „Netflix“ atkeliauja trijų dalių dokumentika apie Matthew Perry: žadami dar negirdėti artimųjų liudijimai

    Premjera „Netflix“ spalio pabaigoje

    „Netflix“ paskelbė, kad jau kitą mėnesį pristatys trijų dalių dokumentinių filmų ciklą apie aktorių Matthew Perry. Serija, pavadinta „The One With Matthew Perry“, platformoje pasirodys spalio 27 dieną.

    Kūrėjai žada dar negirdėtus artimųjų pasakojimus, taip pat anksčiau neviešintas nuotraukas ir vaizdo įrašus iš šeimos archyvo. Dokumentika sieks aprėpti ne tik Perry karjerą, bet ir sudėtingą jo asmeninį gyvenimą.

    Akcentas – artimųjų ir bičiulių pasakojimai

    Pranešime apie projektą nurodoma, kad pasakojimas bus paremtas liudijimais iš aktoriaus aplinkos, įskaitant jo seserį Mia Perry Bowick ir ilgamečius draugus. Kartu bus įtraukti prisiminimai žmonių, su kuriais Perry dirbo kūrybiniuose projektuose.

    Kol kas nepatvirtinta, ar dokumentikoje pasirodys serialo Friends aktoriai. Platforma apie galimus dalyvius detalių nepateikė, tačiau neatmetama, kad informacija gali būti atskleista artėjant premjerai.

    „Man prireikė laiko pasijusti pasirengusiai dalintis šiais prisiminimais ir tuo, ką reiškė mylėti Matthew per visą jo gyvenimo sudėtingumą, matant jį kaip visumą, o ne tik kaip Chandlerį ar žmogų, kovojusį su priklausomybe“, – sakė Mia Perry Bowick.

    „Tikiuosi, kad ši serija padės kiekvienam, kuris jį mylėjo, geriau suprasti, koks jis buvo iš tiesų, ir kokį palikimą paliko“, – pridūrė ji.

    Kontekstas: mirties aplinkybės ir vėlesni teismo procesai

    Matthew Perry, visame pasaulyje išgarsėjęs Chandlerio Bingo vaidmeniu seriale Friends, buvo rastas nereaguojantis savo namuose Los Andžele 2023 metais spalio 28 dieną. Aktoriui buvo 54 metai.

    Los Andželo apygardos medicinos ekspertai skelbė, kad mirtį lėmė ūmus ketamino poveikis, o tarp prisidėjusių veiksnių minėti ir skendimas, koronarinė širdies liga bei buprenorfinas, vartojamas opioidų vartojimo sutrikimui gydyti. Šios detalės dokumentikoje, tikėtina, bus aptariamos platesniame priklausomybių ir sveikatos temų kontekste.

    Pastaraisiais metais Perry istorija sulaukė papildomo dėmesio ir dėl teisinių procesų, susijusių su jo mirtimi. Teismų sprendimai ir viešai skelbti bylos faktai sustiprino diskusijas apie receptinių ir nelegalių medžiagų prieinamumą, gydymo praktiką bei žvaigždžių aplinkos atsakomybę.

    „Netflix“ teigimu, naujoji dokumentika sieks parodyti Perry gyvenimo kelią nuo kylančios komedijos žvaigždės iki žmogaus, kurį žiūrovai prisimena kaip vieną ryškiausių Friends veidų. Premjera „Netflix“ numatyta spalio 27 dieną.

  • Kazachstanas didina naftos produktų gamybą: iki 2030 metų taikosi atsisakyti importo iš Rusijos

    Kazachstanas iki 2030 metų planuoja reikšmingai padidinti gatavų naftos produktų gamybą, kad šaliai nebereikėtų importo ir atsirastų galimybė eksportuoti kurą kaimynėms Centrinėje Azijoje. Apie tai pranešė šalies energetikos ministras Jerlanas Akkenženovas, pabrėžęs tikslą mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, įskaitant Rusiją.

    Šiuo metu Kazachstane veikia trys pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos: Atyrau, Šymkento ir Pavlodaro. Jos sudaro šalies perdirbimo branduolį, o jų modernizavimas ir pajėgumų didinimas laikomas pagrindiniu instrumentu, kad vidaus rinka būtų aprūpinama stabiliai ir konkurencingomis kainomis.

    Ministro teigimu, praėjusiais metais Kazachstanas perdirbo 18,4 mln. tonų naftos ir pagamino apie 15,5 mln. tonų gatavų naftos produktų. Pasak jo, tai leido patenkinti daugiau nei 90 proc. šalies vidaus poreikio.

    „Praėjusiais metais perdirbome 18,4 mln. tonų naftos ir pagaminome apie 15,5 mln. tonų gatavų produktų. Tai padengia daugiau nei 90 proc. mūsų vidaus paklausos“, – sakė Jerlanas Akkenženovas.

    Planuojama, kad Šymkento perdirbimo gamyklos pajėgumai bus didinami nuo 6 iki 12 mln. tonų per metus, o Pavlodaro gamykla papildomai išaugins pajėgumus dar 2 mln. tonų. Ministerija tikisi, kad šie pokyčiai leistų pilnai patenkinti vidaus rinkos poreikį ir sumažintų importo būtinybę.

    Energetinio saugumo prasme tai reikštų mažesnį pažeidžiamumą dėl regioninių sutrikimų ir kainų šuolių, ypač kai degalų rinkoje svarbūs logistikos maršrutai, sezoniškumas ir atsargų lygiai. Be to, didesnė vietinė gamyba suteiktų Kazachstanui daugiau lankstumo reguliuojant vidaus tiekimą, kai auga transporto ir pramonės paklausa.

    Kazachstano siekis tapti savarankiškesniu yra reikšmingas ir platesniame regione: Centrinėje Azijoje degalų paklausa ilgainiui didėja, o valstybių konkurencija dėl perdirbimo pajėgumų ir eksporto kanalų stiprėja. Jei planai bus įgyvendinti, Kazachstanas galėtų labiau įsitvirtinti kaip gatavų naftos produktų tiekėjas kaimyninėms rinkoms.

  • Granada pristato „Neorama“: nuo flamenko iki pankroko – 40 koncertų jauniesiems talentams

    Granada pristato „Neorama“: nuo flamenko iki pankroko – 40 koncertų jauniesiems talentams

    Naujas festivalis Granadoje

    Ispanijos Granada rugsėjo 3–5 dienomis surengs pirmąjį keliaujančio festivalio „Neorama“ leidimą, skirtą jauniems muzikos kūrėjams ir atlikėjams. Per tris dienas miestas žada 40 koncertų, kuriuose skambės nuo flamenko iki elektronikos.

    Organizatorių teigimu, renginys kuriamas kaip tramplinas į profesionalią sceną: jis jungia muzikinį ugdymą, pirmuosius didesnius pasirodymus ir ryšius su industrija. Programoje numatyta apie 500 dalyvių, iš jų 325 muzikantai ir atlikėjai.

    Istorinės erdvės taps scenomis

    Koncertai vyks ne vienoje vietoje: į programą įtrauktos Granados istorinės ir kultūrinės erdvės, tarp jų Generalifės teatras, Manuelio de Fallos auditorija, Karmen de los Mártires, Rodríguez-Acosta fondas, Plaza de los Aljibes bei miesto rotušės kiemas.

    Andalūzijos regiono kultūros ministrė Patricia del Pozo pristatyme pabrėžė, kad jaunieji atlikėjai gros vietose, turinčiose didelę meninę ir istorinę vertę, o pats festivalis turėtų tapti jų karjeros šuolio aikštele.

    „Tris dienas Granada gyvens visų stilių muzika“, – sakė Patricia del Pozo.

    Nuo Galisijos iki Seutos

    „Neorama“ sąmoningai nesusiaurina repertuaro iki vieno žanro: greta flamenko numatyti roko, džiazo, klasikinės, ankstyvosios ir simfoninės muzikos, taip pat indie, pop, folk, pankroko ir elektronikos pasirodymai. Tokia mišri programa atspindi tendenciją festivaliuose plėsti auditoriją ir sudaryti sąlygas skirtingų scenų dialogui.

    Organizatoriai atrinko 11 kylančių projektų iš skirtingų Ispanijos regionų. Tarp jų minimi „Musikene Big Band“, urbanistinės muzikos atlikėja Julia Cry, „Liceu BLAM Collective“, „Mühlfeld Ensemble“, „Perímetro“, „Alana“, „Blung“, „Naked Eva“ ir „Pitxorines“.

    Numatyta, kad atrinkti projektai pasirodys po du kartus ir dalyvaus apdovanojimų programoje. Tokiu būdu festivalis tampa ne vien koncertų grandine, bet ir konkurencinga vitrina, padedančia greičiau patekti į festivalių bei koncertų salių programų sudarytojų akiratį.

    Alhambra ir įtrauktis

    Vienu svarbiausių akcentų įvardijamas rugsėjo 3 dienos vakaras Generalifės teatre, kai JM World Orchestra gros kartu su Granados operos choru, diriguojant Davidui Fernández Caravacai. Programoje numatytas ir Manuelio de Fallos kūrinys Noches en los jardines de España, o pasirinkimą organizatoriai sieja su 150-osiomis kompozitoriaus gimimo metinėmis.

    Ryškų vaidmenį atliks ir Andalūzijos jaunimo orkestras, numatęs penkis kamerinės muzikos koncertus, kuriuose gros 17 jo narių. Skambės Mozarto, Brahmso, Dvořáko, Ravelio, Turinos, Toldrà ir Elizabeth Maconchy kūriniai skirtingose miesto erdvėse.

    Festivalio pabaigoje, rugsėjo 5 dieną, Generalifės teatre planuojamas „SuperArte“ pasirodymas, kuriame dalyvaus Granados jaunimo simfoninio orkestro muzikantai ir įvairias negalias turintys atlikėjai iš SIFU fondo. Organizatoriai pabrėžia, kad įtrauktis ir prieinamumas yra vieni kertinių „Neorama“ principų.

    Ne tik koncertai

    Greta pasirodymų numatomi susitikimai ir dirbtuvės apie profesionalėjimą, lygybę, inovacijas, prieinamumą, švietimą ir verslumą. Atskiruose renginiuose planuojama aptarti ir tai, kaip muzikos sektorių keičia dirbtinis intelektas, įskaitant kūrybos, autorinių teisių bei sklaidos klausimus.

    Skelbiama, kad edukacinės veiklos bus nemokamos, tačiau dėl vietų skaičiaus reikės iš anksto rezervuoti bilietus. Tokia praktika vis dažniau taikoma festivaliuose, siekiant išlaikyti atvirumą auditorijai ir kartu suvaldyti srautus.

    Pirmuoju leidimu „Neorama“ bando įtvirtinti modelį, kuriame jauni atlikėjai ne tik pasirodo publikai, bet ir užmezga ryšius su institucijomis, kitais festivaliais bei industrijos profesionalais. Jei formatas pasiteisins, Granada gali tapti atspirties tašku naujai keliaujančio jaunųjų talentų tinklo tradicijai.