CP v2

Blog

  • Jei naudojatės „Spotify“, greičiausiai to nežinojote: 10 faktų, kurie nustebins net senbuvius

    „Spotify“ šiandien yra vienas įtakingiausių garso transliavimo servisų pasaulyje, tačiau net aktyvūs klausytojai dažnai nežino, kaip ir kodėl ši platforma tapo tokia dominuojanti. Už įprasto grojaraščių ir rekomendacijų lango slypi istorijos apie kovą su piratavimu, rekordus ir vis labiau besikeičiančius klausymo įpročius.

    Paslauga buvo įkurta 2006 metais Švedijoje, o oficialiai vartotojams startavo 2008 metų spalį. Pirmuosiuose etapuose „Spotify“ plėtra Europoje vyko etapais, o vėliau servisas tapo globalus, iš esmės pakeitęs tai, kaip muzika pasiekia klausytoją.

    Kaip „Spotify“ pakeitė rinką

    Vienas pagrindinių kūrėjų tikslų nuo pat pradžių buvo pasiūlyti patogią ir legalią alternatyvą nelegaliam muzikos siuntimuisi. Būtent paprastas naudojimas ir platus katalogas tapo argumentu, dėl kurio dalis klausytojų perėjo nuo piratavimo prie prenumeratos modelio.

    Augimo tempai buvo įspūdingi: 2010 metų rugsėjį „Spotify“ peržengė 10 mln. vartotojų ribą. 2011 metais platforma įžengė į JAV rinką, o tai tapo vienu svarbiausių tarptautinės plėtros žingsnių ir atvėrė kelią pasaulinei konkurencijai su kitais garso transliavimo žaidėjais.

    „Wrapped“ ir rekordų era

    Metų klausymo suvestinės, kurios dabar daugeliui tapo tradicija, pradžią gavo 2015 metais, kai buvo pristatytas formatas „Year in Music“. 2016 metais jis pervadintas į „Wrapped“, o šiandien tai jau ne vien statistika, bet ir socialinių tinklų reiškinys, skatinantis vartotojus dalintis savo rezultatais.

    Platforma garsėja ir klausymo rekordais. Pirmoji daina, pasiekusi 1 mlrd. perklausų ribą, buvo Drake, Wizkid ir Kyla kūrinys „One Dance“, o tai įvyko 2016 metų gruodžio 16 dieną.

    Vėlesniais metais kartelė kilo dar aukščiau, o milijardas perklausų tapo nauju populiarumo standartu. Skaičiai svarbūs ne tik kaip prestižo ženklas, bet ir kaip realus rodiklis, lemiantis pajamas atlikėjams bei leidybos kompanijoms.

    Ne vien muzika: kas slypi už klausymo įpročių

    „Spotify“ jau seniai nebėra tik muzikos grotuvas. Platformoje aktyviai vystomi tinklalaidžių ir garso knygų segmentai, o tai rodo platesnę kryptį į visą garso pramogų ekosistemą, kur vartotojo laikas ir dėmesys tampa pagrindiniu konkurencijos objektu.

    Įdomu ir tai, kad senesnė muzika platformoje sėkmingai konkuruoja su naujais hitais. Pavyzdžiui, Fleetwood Mac albumas „Rumours“, išleistas 1977 metais, surinko milijardinius perklausų skaičius ir tapo vienu ryškiausių įrodymų, kad algoritmai ir grojaraščiai atgaivina klasiką naujoms kartoms.

    Per beveik du dešimtmečius „Spotify“ tapo infrastruktūra, nuo kurios priklauso ir atlikėjų matomumas, ir reklamos rinka, ir klausymo kultūra. Todėl suprasti šios platformos raidą reiškia suprasti, kaip šiandien veikia visa skaitmeninė muzikos industrija.

  • Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Ispanijos Vyriausybė atidėjo elektroninių sąskaitų ir fiskalinės kontrolės sistemą Verifactu, kuri turėjo startuoti 2026 metais. Pagal atnaujintą grafiką reikalavimai bus taikomi vėliau: pirmiausia kalbėta apie 2027 metus, o vėliau terminas nukeltas dar kartą, iki 2028 metų.

    Sprendimas reiškia papildomą laiką įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims pasirengti naujai tvarkai. Kartu verslo bendruomenėje daugėja klausimų, nes dalis techninių reikalavimų ir praktinio įgyvendinimo detalių vis dar kelia neapibrėžtumo.

    Kas yra Verifactu ir kam ji skirta?

    Verifactu – tai skaitmeninės apskaitos ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema, siejama su Ispanijos mokesčių administratoriaus tikslais didinti skaidrumą ir mažinti šešėlį. Esminė idėja ta, kad sąskaitos būtų išrašomos per sertifikuotą programinę įrangą, kuri užtikrina duomenų autentiškumą, vientisumą ir įrašų atsekamumą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turės peržiūrėti, kokias apskaitos ir sąskaitų išrašymo programas naudoja, ir įsitikinti, jog jos atitinka reikalavimus. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos skaitmenizavimo ir fiskalinės kontrolės tendencijomis, kai vis dažniau pereinama prie standartizuotų elektroninių sąskaitų procesų.

    Nauji terminai: kam ir kada

    Pagal paskelbtą planą juridiniai asmenys, kuriems taikomas pelno mokestis, prie Verifactu turės prisitaikyti nuo 2028 metų. Savarankiškai dirbantys asmenys ir smulkios bei vidutinės įmonės papildomą laiką turės iki 2028 metų liepos 1 dienos.

    Nors atidėjimas sumažina trumpalaikį spaudimą, jis neatšaukia pačios reformos. Verslui svarbu atsižvelgti, kad kuo arčiau įsigaliojimo datos, tuo didesnė tikimybė susidurti su tiekėjų apkrova, diegimo eilėmis ir staigiai kylančiomis konsultacijų bei integracijų kainomis.

    Daugiau laiko, bet ir daugiau neaiškumo

    Verslo atstovai atidėjimą vertina dvejopai: viena vertus, lengviau planuoti IT atnaujinimus ir vidaus procesus, kita vertus, neapibrėžti reikalavimai apsunkina sprendimus, ką tiksliai diegti jau dabar. Dalis organizacijų, atstovaujančių savarankiškai dirbantiems, viešai ragino suteikti daugiau laiko, argumentuodamos informacijos trūkumu ir sudėtingu pasirengimu.

    Tuo pat metu Ispanijos finansų ministerijos technikams atstovaujanti profesinė organizacija Gestha pabrėžė, kad sistema gali tapti reikšminga priemone, kuri ilgainiui supaprastintų kontrolę ir sumažintų sukčiavimo galimybes. Tokios pozicijos atskleidžia įtampą tarp administracinės naudos valstybei ir realių kaštų bei rizikų smulkiam verslui.

    Skaitmenizavimo atotrūkis išlieka

    Verifactu reforma vyksta platesniame kontekste, kuriame Europos Sąjunga spaudžia spartinti smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizavimą. Eurostato duomenys rodo, kad bazinį skaitmeninių paslaugų lygį pasiekia tik apie 58 proc. ES smulkių ir vidutinių įmonių, nors 2030 metų tikslas yra 90 proc.

    Ispanijos statistikos instituto duomenimis, dalis verslų jau naudoja debesų kompiuterijos sprendimus, o dirbtinis intelektas įmonėse taip pat pamažu įsitvirtina. Vis dėlto pažangesnių technologijų įsisavinimas išlieka netolygus, o būtent mažesnės įmonės dažniau susiduria su kompetencijų ir biudžeto ribojimais.

    Ekspertai rekomenduoja nelaukti paskutinio momento: įsivertinti naudojamas programas, pasitikrinti, ar tiekėjai planuoja sertifikavimą, ir pasirengti procesų pokyčiams, įskaitant darbuotojų apmokymą. Nors terminai nukelti, reforma laikoma struktūriniu pokyčiu, todėl įsigaliojus reikalavimams tikėtinos ir sankcijos už nesilaikymą.

  • ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    Bruselio spaudimas Pekinui auga

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius trečiadienį vyksta į Pekiną dviejų dienų derybų, kuriomis siekiama perbalansuoti prekybos santykius, Briuselio vertinamus kaip palankius Kinijai. Vizitas vyksta didėjant įtampai dėl pigaus importo srautų, kurie, ES teigimu, daro spaudimą Europos gamintojams.

    Komisaro susitikimai su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao rengiami tuo metu, kai ES prekybos deficitas su Kinija, kaip nurodoma, pasiekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Artėjant spalio terminui, ES vadovai tikisi iš Pekino išgirsti konkrečius įsipareigojimus, kurie sumažintų disbalansą.

    Terminai ir kvotos: ko siekia ES

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pradėjo derybas, skirtas spręsti tai, ką pareigūnai vadina prekybą iškraipančiu eksportu iš Kinijos, ir Pekinui iškėlė spalio terminą apčiuopiamai pažangai. Pagrindinis klausimas – prieiga prie ES vidaus rinkos ir priemonės, galinčios pristabdyti tam tikrų prekių importo šuolius.

    Briuselis spaudžia svarstyti konkrečioms produktų grupėms taikomas importo kvotas, tačiau iki šiol jam nepavyko įtikinti Pekino riboti eksporto. Kinija atmetė ES siūlymą dėl savanoriškų eksporto apribojimų elektromobiliams, o tai dar labiau paryškino skirtingus šalių požiūrius į problemos sprendimą.

    Galimos griežtesnės priemonės ir atsakomieji žingsniai

    Rugsėjo pradžioje M. Šefčovičius perspėjo, kad, jei per šį mėnesį nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, tarp ES lyderių gali sustiprėti politinis judėjimas už griežtesnes priemones. Pasak jo, derybomis siekiama sprendimo, tačiau ES tikisi labai konkrečių rezultatų.

    „Bandau tai padaryti per derybas, bet jie turi pateikti mums labai konkrečius rezultatus“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo ir dėl abipusių tyrimų: Europos Komisija inicijavo kelis patikrinimus dėl nesąžiningos praktikos ir taikė antidempingo muitus Kinijos bendrovėms. Tuo pat metu Kinija pradėjo tyrimą dėl ES chemijos produktų, o tai Briuselyje vertinama kaip galimas atsakas į europinius tyrimus Kinijos chemijos gamintojams.

    Kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo išvakarėse iš M. Šefčovičiaus laukiama aiškios krypties ir priemonių kontūrų, kurie leistų greitai reaguoti į ekonomines grėsmes. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat ragino turėti instrumentą, kuris prireikus leistų imtis itin greitų veiksmų dėl prieigos prie vidaus rinkos.

  • Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

    Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

    „Eni“ lubos prarado poveikį

    Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

    „Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

    ES laukia spalio viršūnių susitikimo

    Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

    Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

    Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

    Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

    ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

    Europos šalys juda skirtingai

    Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

    Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

    Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.

  • Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indijos centrinis bankas Reserve Bank of India pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidino bazines palūkanas, argumentuodamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu ir spaudžiama nacionaline valiuta. Sprendimas priimtas geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose keliant energijos ir žaliavų kainas.

    Repo norma, kurią centrinis bankas taiko komerciniams bankams, padidinta 0,25 procentinio punkto iki 5,50 proc. Už tokį žingsnį balsavo visi šeši pinigų politikos komiteto nariai, taip pabrėždami vieningą rizikų vertinimą.

    Naujausi duomenys rodo, kad kainų augimas Indijoje vėl įgauna pagreitį: vartotojų kainų indeksas rugpjūtį pasiekė 4,82 proc. ir trečią mėnesį iš eilės viršijo banko vidutinio laikotarpio 4 proc. tikslą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad spaudimas nebeapsiriboja vien maistu ar transportu, o plinta į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Nafta ir rupija tapo silpna vieta

    Indija yra viena didžiausių naftos importuotojų pasaulyje, todėl bet koks kainų šuolis tarptautinėse rinkose greitai persiduoda į infliaciją ir einamosios sąskaitos balansą. Papildoma rizika kyla dėl tiekimo grandinių sutrikimų regione, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis naftos srautų į Aziją.

    Tuo pat metu rupija pastaruoju metu laikėsi arti rekordinių žemumų, o tai brangina importą ir dar labiau kaitina kainas vidaus rinkoje. Centrinis bankas akcentuoja, kad valiutos stabilumas yra svarbi prielaida suvaldyti infliaciją, ypač kai brangsta energija ir trąšos.

    Ką daro centrinis bankas ir ko tikisi rinkos

    Siekiant paremti rupiją, buvo taikytos priemonės užsienio valiutos srautams pritraukti, įskaitant specialią indėlių schemą Indijos diasporai. Pranešta, kad per ją pritraukta apie 113 000 000 000 eurų, tačiau investuotojų nuotaikas vėl apsunkino kapitalo pasitraukimas iš akcijų rinkos ir išliekantis spaudimas energijos kainoms.

    Palūkanų kėlimas Indiją priartina prie kitų centrinių bankų, kurie griežtina pinigų politiką, kai infliacija ima viršų arba silpnėja valiuta. Rinkos dabar lauks signalų, ar tai vienkartinis žingsnis, ar naujo griežtinimo ciklo pradžia, ypač jei maisto kainas toliau kels silpnesnis musonas.

  • DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    Europai top 10 liko tik „UBS“

    Šveicarijos bankas „UBS“ tapo vieninteliu Europos skolintoju, patekusiu į dešimtuką pagal DI diegimo brandą, rodo „Evident“ sudaromas „Evident AI Index“. Naujausiame reitinge „UBS“ pakilo į 6 vietą, o anksčiau aštuntuke buvęs Londone įsikūręs „HSBC“ nusmuko į 11 poziciją.

    Indeksas vertina 50 didžiųjų bankų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, remdamasis vien viešai prieinamais duomenimis. Vertinami keturi blokai: DI talentai, inovacijos, vadovybės dėmesys ir atsakingo naudojimo skaidrumas.

    Ką bankai daro su DI?

    Pasak indekso autorių, bankai DI jau naudoja ne tik klientų aptarnavimo pokalbių sprendimams. Dažniausiai minimos sritys yra sukčiavimo prevencija, programavimo darbų automatizavimas, paskolų paraiškų vertinimo pagalba ir konsultantų darbo spartinimas.

    Skaičiuojama, kad nuo 2021 metų šie 50 bankų viešai pristatė daugiau nei 1 100 skirtingų DI panaudojimo atvejų. Tai rodo, kad eksperimentų fazė sparčiai virsta sisteminiu diegimu visoje organizacijoje.

    Šiaurės Amerika stiprina dominavimą

    Pirmąją vietą išlaikė „JPMorgan Chase“, o jos pranašumas prieš antroje vietoje esantį „Capital One“ padidėjo. Trečia reitinge įvardyta „Royal Bank of Canada“, ketvirta vieta atiteko Australijos „CommBank“, o dešimtuke dominuoja JAV ir Kanados bankai.

    „Evident“ taip pat nustatė, kad per pastaruosius metus bankų DI gebėjimai augo beveik tris kartus greičiau nei vidutiniškai per trejus ankstesnius metus. Tai greičiausias progresas nuo tada, kai indeksas pradėtas skelbti 2023 metais.

    „Tai buvo metai, kai DI bankininkystėje tapo industriniu reiškiniu“, – sakė „Evident“ bendraįkūrėja ir bendra vadovė Alexandra Mousavizadeh.

    Darbuotojų mažinimas ne visur yra prioritetas

    Tyrimo autoriai ginčija paplitusią prielaidą, kad DI neišvengiamai smarkiai mažins bankų darbuotojų skaičių. Indekso lyderiai, anot jų, toliau aktyviai samdo DI specialistus, o prioritetą dažniau teikia augimui, o ne masinėms atleidimų programoms.

    Tuo pat metu rinkoje išlieka ir priešingų pavyzdžių. Londone įsikūręs bankas „Standard Chartered“ yra pranešęs ketinantis iki 2030 metų mažinti apie 7 800 administracinių darbo vietų, daugiau atsiremdamas į DI ir automatizavimą.

    „Evident“ duomenimis, programinės įrangos diegimo vaidmenų apimtis per metus tarp 50 bankų išaugo 4,3 proc. Tuo tarpu „Morgan Stanley“ teigia iš naujo panaudojantis daugiau nei 1 000 000 programuotojų valandų, kurias išlaisvino jo vidinė platforma, o „UBS“ nurodo, kad konsultantams skirta priemonė per savaitę sutaupo apie 1 200 valandų.

    Grąžos paieškos ir saugikliai

    Indeksas fiksuoja ir didėjantį spaudimą pagrįsti investicijų į DI naudą skaičiais. Dvylika bankų jau skelbia apie pasiektą arba prognozuojamą investicijų grąžą, kai anksčiau tokių buvo mažiau.

    Tarp pavyzdžių minimas „Lloyds Banking Group“, teigęs, kad generatyvusis DI 2025 metais sukūrė apie 59 000 000 eurų vertės naudą, o 2026 metais tikimasi viršyti maždaug 118 000 000 eurų ribą. Analitikų vertinimu, būtent gebėjimas įrodyti grąžą lems, kuriems projektams bus skiriami rekordinių mastų DI biudžetai.

    Didėjant susirūpinimui dėl vis galingesnių modelių kontrolės, indeksas išskiria ir atsakingo DI priemones. Skaičiuojama, kad apie 80 proc. lyderių yra įdiegę pažangesnius saugiklius, įskaitant modelių naudojamų duomenų patikras ir atsakymų kontrolės mechanizmus, kai tarp likusių indekso dalyvių tai esą būdinga maždaug 40 proc.

    Europos Sąjungoje DI, naudojamas žmonių kreditingumui vertinti, priskiriamas didelės rizikos kategorijai pagal DI aktą. Ši reguliacinė kryptis stiprina reikalavimą bankams ne tik diegti technologiją, bet ir užtikrinti jos skaidrumą, auditą bei atitiktį.

  • Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos ekonomikos ir viešųjų finansų ministrai aštriai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen ir jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio pristatytą alternatyvų biudžeto planą. Vyriausybės atstovai teigia, kad siūlymai paremti pernelyg optimistinėmis prielaidomis ir gali būti sunkiai įgyvendinami teisiškai.

    „Jūs sapnuojate spalvotai“, – sakė ekonomikos ministras Rolandas Lescure, vertindamas opozicijos pateiktus skaičius. Viešųjų sąskaitų ministras Davidas Amiel pridūrė, kad tai esąs Potemkino biudžetas, labiau primenantis dekoraciją nei realų valstybės finansų planą.

    Pažadai dėl deficito ir skolų

    Nacionalinis sambūris skelbia siekiantis iki 2032 metų rasti apie 140 mlrd. eurų sutaupymų, o biudžeto deficitą iki 2030 metų sumažinti žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat žadama mažinti valstybės skolą nuo maždaug 119 proc. iki 112 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu numatant apie 30 mlrd. eurų mokesčių mažinimą.

    Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos fiskalinės taisyklės glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistema, o bet kokie dideli deficito mažinimo planai paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų priemonių. Pastaraisiais metais Prancūzija nuolat susidūrė su iššūkiu suvaldyti deficitą, todėl rinkos ir institucijos ypač jautriai vertina pažadus, kurie remiasi neapibrėžtais taupymo šaltiniais.

    Kur siūloma rasti pinigų?

    Pasak Nacionalinio sambūrio, didelė sutaupymų dalis būtų pasiekta griežtinant imigracijos politiką, mažinant Prancūzijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir ribojant savivaldybių išlaidas. Ministrai teigia, kad dalis šių priemonių susidurtų su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės ir politinio įgyvendinimo barjerais.

    Ekonomikos ministras pabrėžė, kad skaičiavimai grindžiami 1,8 proc. ekonomikos augimo prielaida, kuri, anot jo, yra didesnė nei daugelio Prancūzijos ir tarptautinių institucijų prognozės. Vyriausybės logika paprasta: jei augimas bus lėtesnis, žadami sutaupymai ir deficito mažinimas automatiškai taps dar sunkiau pasiekiami.

    „Neužtenka įrašyti teksto į Konstituciją, kad sutaupymai atsirastų patys“, – sakė Rolandas Lescure, kalbėdamas apie siūlymą įtvirtinti vadinamąją auksinę taisyklę, kuri įpareigotų kasmet mažinti valstybės skolą. Vyriausybė taip pat priminė, kad bandymai mažinti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą priklausytų nuo derybų su kitomis 26 valstybėmis narėmis.

    Pensinis amžius ir energetika

    Marine Le Pen taip pat siūlo grąžinti pensinį amžių iki 62 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 60 metų, nors šiuo metu jis yra 64 metai. Politikė teigia, kad tai būtų įmanoma pertvarkius pensijų kaupimo modelius, tačiau kritikai pažymi, kad bet koks ankstesnio išėjimo į pensiją scenarijus paprastai didina ilgalaikius įsipareigojimus arba reikalauja papildomų įmokų.

    Energetikos ir klimato politikoje Nacionalinis sambūris žada atsisakyti nuostolingų subsidijų nepastovioms energijos gamybos technologijoms ir įgyvendinti didelę struktūrinę reformą, kartu deklaruojant tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2050 metų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad tokie tikslai reikalauja nuoseklaus finansavimo, o staigūs subsidijų pakeitimai gali sukelti papildomų kaštų tiek investicijoms, tiek vartotojams.

    Nacionalinio sambūrio atstovai atmeta kritiką ir tvirtina, kad siūlomas planas yra realistiškas, o vyriausybė esą gina status quo. Vis dėlto diskusija dėl skaičių patikimumo ir priemonių teisėtumo Prancūzijoje greičiausiai tik aštrės artėjant politiniam ciklui ir formuojant 2027 metų prezidento rinkimų darbotvarkę.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.

  • Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Investuotojų nuotaikos apsivertė

    Metų pradžioje euras buvo viena populiariausių pasaulio rinkų krypčių, nes investuotojai tikėjosi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ilgiau laikys aukštas palūkanas. Tačiau rudenį bendra kryptis pasikeitė, o euras patyrė kelias savaites trunkantį spaudimą.

    Silpnėjimą sustiprino du vienu metu užgriuvę veiksniai: brangstanti energija ir didėjantis nerimas dėl Prancūzijos viešųjų finansų. Tai skatino rinkos dalyvius didinti statymus, kad euras dar pigs.

    Energijos kainos ir importo sąskaita

    Europai jautriausia grandis išlieka energetika, nes didelė dalis dujų ir naftos yra importuojama, o kainos tarptautinėse rinkose dažnai nustatomos JAV doleriais. Kai euras silpnėja, importas europiečiams pabrangsta, o tai dar labiau kelia infliacinį spaudimą.

    Dujų ir naftos kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda į šildymo, elektros ir transporto sąnaudas, todėl smunka vartotojų perkamoji galia. Dėl to finansų rinkos pradeda abejoti, ar ECB gali agresyviai kelti palūkanas, jei ekonomika jau lėtėja.

    Kodėl infliacija nebepadeda eurui?

    Įprastai didesnė infliacija didina tikimybę, kad centrinis bankas griežtins pinigų politiką, o aukštesnės palūkanos palaiko valiutą. Vis dėlto šį kartą rinkos vis dažniau vertina, kad per didelės skolinimosi sąnaudos gali smarkiai pristabdyti euro zonos augimą.

    Todėl net ir kylant vartotojų kainoms investuotojai nebūtinai perkelia lūkesčius į didesnes ECB palūkanas. Valiutai tai reiškia nepalankų derinį: infliacijos kaina jaučiama, o palūkanų pranašumas prieš JAV dolerį gali nebeaugti.

    Prancūzijos biudžetas ir obligacijų rinkos įtampa

    Antrą smūgį eurui sudavė politinis ir fiskalinis neapibrėžtumas Prancūzijoje, kai biudžeto priėmimas tapo komplikuotas, o rinkos ėmė reikalauti didesnės grąžos už skolinimą. Kai didelės euro zonos valstybės rizika vertinama prasčiau, dalis investuotojų mažina eurais denominuotų aktyvų dalį.

    Tokia įtampa obligacijų rinkoje svarbi ir netiesiogiai: kuo labiau kyla skolinimosi kaštai, tuo mažiau erdvės ECB griežtinti politiką, kad nepadidintų finansinio nestabilumo. Dėl to palūkanų lūkesčiai gali slopti, o euras praranda papildomą atramą.

    Rekordiniai trumpieji statymai ir kiek dar gali kristi

    Vienas aiškiausių nuotaikų pokyčio signalų yra JAV ateities sandorių duomenys, rodantys rekordiškai didelius trumpuosius statymus prieš eurą. Tokia pozicija reiškia, kad dalis spekuliantų uždirba tikėdamiesi euro pigimo JAV dolerio atžvilgiu.

    Analitikų vertinimai išsiskiria: vieni mato erdvės tolesniam smukimui, jei Prancūzijos skolos rinkose įtampa atsinaujintų ir energijos kainos liktų aukštos, kiti įspėja, kad pardavimas gali būti per stiprus. Vis dėlto didelė trumpųjų pozicijų apimtis reiškia ir kitą scenarijų: bet koks palankesnis signalas gali sukelti staigų atšokimą, kai statę prieš eurą skuba uždaryti sandorius.

    Tvaresniam euro atsigavimui, rinkos požiūriu, reikėtų kelių sąlygų vienu metu: aiškesnio Prancūzijos fiskalinio plano, ramesnių obligacijų rinkų ir mažesnio energijos kainų spaudimo. Kol šie veiksniai išlieka neapibrėžti, euras gali išlikti jautrus net ir nedidelėms neigiamoms naujienoms.

  • Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Pirmoji diena Baku: du nauji čempionai

    2026 metų pasaulio dziudo čempionatas Baku prasidėjo emocingai: pirmąsias aukso medalių kovas laimėjo japonė Wakana Koga ir šeimininkų atstovas Ahmadas Yusifovas. Abu sportininkai triumfavo savo svorio kategorijose ir įrašė ryškų startą čempionato metraštyje.

    Moterų iki 48 kilogramų finale Koga įveikė italę Assuntą Scutto, o vyrų iki 60 kilogramų finale Yusifovas po dramatiško lūžio palaužė Kazachstano sportininką Šerzodą Davlatovą. Tarptautinė dziudo federacija pabrėžė, kad tokie finalai nuo pirmųjų dienų kelia viso turnyro įtampą.

    Koga pagaliau pasiekė trūkstamą viršūnę

    Assunta Scutto į pasaulio čempionato finalą pateko trečią kartą iš eilės, tačiau šįkart jai pritrūko lemiamo momento. Koga visos dienos kovose atrodė užtikrinta ir finale kantriai ieškojo progos, kol perėmė iniciatyvą parteryje.

    Lemiamu epizodu tapo Kogos veiksmas ant žemės, kai ji ramiai ir tiksliai užbaigė ataką, nepalikdama varžovei erdvės išsigelbėti. Taip japonė pridėjo pasaulio čempionės titulą prie ankstesnių laimėjimų ir užpildė svarbiausią spragą savo kolekcijoje.

    „Iš tribūnų sklindanti energija mane tiesiog užvedė, ir dėl sirgalių palaikymo arenoje sugebėjau pasirodyti dar geriau“, – sakė Wakana Koga.

    Yusifovo sugrįžimas sukėlė arenos audrą

    Vyrų iki 60 kilogramų kategorijoje finalas Baku turėjo papildomą įtampą, nes Yusifovas kovojo namuose ir pirmą kartą pasiekė pasaulio čempionato finalą. Jo varžovas Šerzodas Davlatovas taip pat debiutavo tokio lygio finale, o tai tik sustiprino neprognozuojamumo jausmą.

    Dvikova klostėsi Yusifovui nepalankiai, tačiau jis sugebėjo atsitiesti, pakeisti kovos ritmą ir išplėšti pergalę. Baku publika šį lūžį pasitiko audringai, o finalas tapo vienu ryškiausių čempionato atidarymo akcentų.

    „Mano galvoje visada buvo tik geri dalykai: aš tiesiog negalėjau pralaimėti prieš šią publiką, o dabar jaučiuosi puikiai“, – sakė Ahmadas Yusifovas.

    Tarptautinė dziudo federacija primena, kad pasaulio čempionatas yra vienas svarbiausių sezono startų, lemiantis ne tik prestižą, bet ir reitingo taškus, kurie ilgainiui daro įtaką atrankoms į didžiuosius turnyrus. Baku čempionatas tęsiasi, o pirmosios dienos intriga rodo, kad net favoritams čia nebus lengvų kovų.