CP v2

Blog

  • UNESCO pripažino Kazachstano uolose iškaltas mečetes: atskleidė, kas laukia Mangystau

    UNESCO pripažino Kazachstano uolose iškaltas mečetes: atskleidė, kas laukia Mangystau

    UNESCO sprendimas ir jo reikšmė

    Penki Kazachstano Mangystau regione uolose iškirstų mečečių kompleksai su susijusiomis šventvietėmis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Sprendimas priimtas Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje, vykusioje Pietų Korėjos Busane.

    Naujasis įrašas apima Beket-Ata, Shopan-Ata, Karaman-Ata, Shakpak-Ata ir Sultan-Epe šventoves, datuojamas maždaug nuo 12 iki 18 amžiaus. UNESCO vertinimu, jos atspindi išskirtinę dvasinę tradiciją, susiformavusią prisitaikant prie vietos gamtos ir kraštovaizdžio.

    Mangystau dvasinė tradicija

    Mangystau dažnai vadinamas klajoklių kultūros ir dvasinių praktikų sankirta: čia sufi islamo tradicijos ilgainiui persipynė su senesniais protėvių kulto ir kraštovaizdžio šventumo įsivaizdavimais. Ši sintezė, pasak UNESCO, matoma tiek ritualuose, tiek architektūroje.

    Sufizmo kontekste priesaga Ata reiškia pagarbinį kreipinį į gerbiamą dvasinį autoritetą ar protėvį. Dalis Mangystau šventovių siejamos su dvasine linija, kildinama iš garsaus sufi mokytojo Khoja Ahmed Yasawi, kurio mokymas prisidėjo prie islamo plitimo tarp tiurkų tautų Vidurinėje Azijoje.

    Kas išskirtinio uolų mečetėse?

    Šios šventovės vietinių dažnai vadinamos požeminėmis mečetėmis, nors jų formos įvairios: vienos įrengtos natūraliuose urvuose, kitos iškaltos stačiose uolų sienose ar iškastos grunte. Tokia architektūra buvo praktiška pusdykumių sąlygomis, nes suteikdavo pastogę nuo karščio ir vėjų.

    Kompleksuose paprastai yra maldos erdvės, mihrabai, patalpos susikaupimui ir apmąstymams, taip pat su dvasiniais mokytojais siejami kapai. Kai kur įrengtos atskiros celės tyliai meditacijai, o šalia neretai driekiasi senos kapinės, datuojamos net nuo 10 iki 20 amžiaus.

    Sufijų mokytojai ir legendos

    Pasakojimuose apie šventoves susipina istoriniai faktai ir vietos tradicijos. Pavyzdžiui, Karaman-Ata siejamas su ankstyvuoju islamo sklaidos laikotarpiu regione, o šalia esantis nekropolis laikomas vienu seniausių Mangystau teritorijoje.

    Beket-Ata tradiciškai apibūdinamas kaip mokslininkas, gydytojas ir architektas, o liaudies pasakojimuose jam priskiriami neįprasti gebėjimai. Tokios istorijos sustiprina piligrimystės tradiciją ir paaiškina, kodėl dalis vietų iki šiol laikomos ypatingomis ne tik religiniu, bet ir tapatybės požiūriu.

    Piligrimai, turizmas ir ateities planai

    Mangystau šventovės šimtmečius traukė piligrimus, o UNESCO statusas paprastai dar labiau padidina tarptautinį susidomėjimą. Lankytojams pabrėžiamos pagarbos taisyklės, ypač kukli apranga, o moterims kai kur rekomenduojama prisidengti galvą prieš įžengiant į požemines erdves.

    Kazachstanas skelbia planuojantis gerinti susisiekimą su atokiomis vietomis ir plėtoti infrastruktūrą, kartu saugant paveldą. Tarp minimų krypčių yra restauravimo darbai, lankytojų centrų plėtra ir praktiniai sprendimai, tokie kaip patogesni keliai bei ryšio gerinimas, kad augant srautams būtų išlaikytas vietų autentiškumas.

    UNESCO įrašas Mangystau šventovėms reiškia ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir aiškesnį įsipareigojimą jas saugoti. Tai gali tapti postūmiu tiek regiono kultūriniam turizmui, tiek nuoseklesniam paveldosaugos finansavimui ir ilgalaikiam lankytojų srautų valdymui.

  • „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    Akcijos reagavo iškart

    „Mercedes-Benz“ akcijos spalio 7 dieną smuktelėjo po to, kai gamintojas pranešė apie 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus: pasauliniai automobilių ir furgonų pardavimai siekė 491 700 vienetų, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš metus.

    Rinkas neramino signalas, kad augimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje nekompensavo kritimo Azijoje, ypač Kinijoje, kuri išlieka vienu svarbiausių gamintojo regionų.

    Kinija tempė rezultatą žemyn

    Vien lengvųjų automobilių segmente „Mercedes-Benz“ pardavimai krito 8 proc. iki 407 200 automobilių. Azijoje bendrovė pardavė 132 300 automobilių, tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Didžiausias smūgis fiksuotas Kinijoje: ten pardavimai, gamintojo teigimu, susitraukė 31 proc. Priežastimis įvardijama itin arši konkurencija, sudėtingos rinkos sąlygos ir svyruojanti paklausa.

    „Už Kinijos ribų automobilių pardavimai 2026 metais augo jau trečią ketvirtį iš eilės“, – sakė „Mercedes-Benz“ valdybos narys Mathias Geisen, atsakingas už pardavimus ir klientų patirtį.

    Bendrovė pažymi, kad Kinijoje geriausiai sekėsi GLC ir E klasės modeliams, o jų pardavimai sudarė beveik du trečdalius visų „Mercedes-Benz Cars“ pardavimų šioje rinkoje.

    Elektromobilių pardavimai pasiekė rekordą

    Nepaisant bendro nuosmukio, bendrovė fiksavo istorinį baterijomis varomų elektromobilių pardavimų ketvirtį. 2026 metų trečiąjį ketvirtį visiškai elektrinių automobilių pardavimai išaugo 61 proc. iki 68 400 vienetų.

    Gamintojas nurodo, kad visiškai elektriniai modeliai sudarė rekordinę 16,8 proc. pasaulinių lengvųjų automobilių pardavimų dalį, tai yra 7,2 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

    „Tai buvo didžiausi ketvirčio elektromobilių pardavimai bendrovės istorijoje, o didžiausią postūmį suteikė elektrinis GLC, kurio pardavimai, palyginti su antru ketvirčiu, išaugo daugiau nei tris kartus“, – sakė Mathias Geisen.

    Europoje bendri „Mercedes-Benz“ pardavimai augo 5 proc. iki 168 700 automobilių, o Šiaurės Amerikoje didėjo 4 proc. iki 83 200 vienetų. Gamintojas teigia, kad nauji elektriniai modeliai kai kuriose rinkose sulaukė itin didelio susidomėjimo, o užsakymų portfeliai dalyje Europos rinkų nusitęsia ir į 2027 metus.

    Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Mercedes-Benz“ pardavė 1 244 400 automobilius, tai yra 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu visiškai elektrinių automobilių pardavimai per šį laikotarpį, bendrovės duomenimis, padidėjo 40 proc. iki 165 500 vienetų.

  • Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Kas nuspręsta Irano parlamente

    Irano parlamentas pritarė įstatymo projekto nuostatai, kuri numato baudžiamąją atsakomybę Irano piliečiams už interviu ar dalyvavimą diskusijose su žiniasklaidos priemonėmis, kurias Žvalgybos ministerija priskiria prie priešiškų. Už nuostatos priėmimą balsavo 174 parlamentarai, prieš buvo 6.

    Pagal projekte įrašytą 22 straipsnį numatomos bausmės apima laisvės atėmimą nuo daugiau nei 6 mėnesių iki 2 metų, pinigines baudas, taip pat fizines bausmes ir papildomus suvaržymus. Įstatymo projektas dar nėra galutinai įsigaliojęs, nes laukia tolesnių procedūrų.

    Kaip apibrėžiamos priešiškos valstybės ir medijos

    Projekte užsienio valstybės skirstomos į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos valstybė apibrėžiama kaip formaliai priešiška, taip nusprendus pagal Irano teisę arba Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai priėmus sprendimą.

    Antros kategorijos valstybė apibūdinama plačiau: tai valstybė, kuri, Irano institucijų vertinimu, planavo ar vykdė veiksmus, galinčius pakenkti Teherano politiniams, gynybos, saugumo, ekonominiams, socialiniams ar kultūriniams interesams. Šių valstybių sąrašą parengtų Žvalgybos ministerija kartu su Islamo revoliucijos sargybinių korpuso žvalgyba, o galutinį pritarimą suteiktų Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

    Vyriausybės kritika ir išimtys pareigūnams

    Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė projektui oficialiai nepritarė ir įspėjo, kad jis turi rimtų trūkumų. Kabinetas argumentavo, jog tokie ribojimai gali kenkti mokslinei veiklai, spartinti specialistų emigraciją ir turėti neigiamų vidaus bei tarptautinių pasekmių.

    Parlamento posėdyje taip pat pritarta siūlymui, kuriuo valstybės pareigūnams numatoma išimtis dėl 22 straipsnio taikymo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata gali sukurti dvigubus standartus, kai griežčiausi ribojimai labiausiai paliestų ne valdžios atstovus, o visuomenę, akademinę bendruomenę ir nepriklausomus pašnekovus.

    Kitos nuostatos ir teisėkūros kelias

    Parlamentas tame pačiame pakete pritarė ir 20 straipsniui, kuris griežtina atsakomybę už nepublikuotos oficialios informacijos perdavimą užsienio subjektams be leidimo. Už tokį pažeidimą projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų ir nuolatinis draudimas eiti pareigas, per kurias informacija buvo gauta.

    Kad projektas taptų įstatymu, parlamentas turi užbaigti likusių nuostatų svarstymą ir perduoti tekstą Sargų tarybai, kuri tikrina suderinamumą su šariatu ir konstitucija. Jei Sargų taryba pareikštų pastabų, o parlamentas jų nepriimtų, galutinį sprendimą priimtų Tikslingumo taryba.

    Platesnis kontekstas: spaudimas persiškai transliuojančioms redakcijoms

    Ši iniciatyva pasirodė didėjant griežtai retorikai prieš už Irano ribų veikiančias persų kalba transliuojančias redakcijas. Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai viešai kaltino kai kurias užsienyje veikiančias žiniasklaidos priemones ryšiais su priešiškomis žvalgybomis.

    Toks reguliavimo griežtinimas, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, dar labiau siaurintų saviraiškos laisvę ir didintų savicenzūros riziką, nes priešiškumo kriterijai apibrėžiami plačiai ir gali būti taikomi selektyviai. Tai taip pat gali apsunkinti tarptautinių redakcijų darbą, kai informacijos šaltiniams Irane kyla didesnė baudžiamosios atsakomybės grėsmė.

  • Panevėžys suskaičiavo efektą: pakeitus 4 095 šviestuvus elektros poreikis krito 40 proc.

    Panevėžyje užbaigtas daugiau kaip 5 mln. eurų vertės gatvių apšvietimo modernizavimo projektas, po kurio miestas prognozuoja bent 40 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą. Atnaujinus infrastruktūrą, kasmet planuojama sutaupyti apie 1,11 GWh elektros energijos.

    Pasak savivaldybės ir projektą administruojančių institucijų, pagrindinis pokytis – pakeista beveik pusė miesto šviestuvų. Iš viso modernizuoti 4 095 šviestuvai, o dalis iki tol naudotos įrangos buvo fiziškai nusidėvėjusi ir nebeatitiko šiuolaikinių apšvietimo reikalavimų.

    Panevėžio miesto gatvių apšvietimo tinklas apima 291 gatvę ir turi daugiau kaip 8 000 šviestuvų bei daugiau kaip 8 000 atramų. Atnaujinimas siejamas ne tik su mažesnėmis elektros sąnaudomis, bet ir su stabilesne paslaugos kokybe, nes naujesnė įranga paprastai reikalauja mažiau priežiūros.

    Projektas įgyvendintas per maždaug dvejus metus, o jo finansavimas buvo mišrus. Daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos regioninės plėtros fondo subsidija, likusi dalis padengta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, o pradiniam biudžetui vėliau prireikė papildymo.

    APVA teigia, kad tokie projektai aktualūs ir kitoms savivaldybėms, todėl 2026 metais spalio 8 dieną planuojamas 10 mln. eurų kvietimas gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti. Pagal kvietimą numatoma finansuoti iki 50 proc. tinkamų išlaidų, o vienam pareiškėjui subsidija negalės viršyti 1 mln. eurų.

    „Gatvių apšvietimo modernizavimas – vienas iš būdų savivaldybėms mažinti energijos vartojimą ir kartu atnaujinti gyventojams kasdien reikalingą infrastruktūrą“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento Energinio taupumo projektų skyriaus programos vadovė Jūratė Ramoškienė.

    Ekspertai pabrėžia, kad LED technologijos ir išmanesnis apšvietimo valdymas leidžia taupyti ne vien dėl mažesnės galios, bet ir dėl tikslesnio režimų parinkimo skirtingu paros metu. Savivaldybėms tai svarbu ir dėl ilgalaikio biudžeto planavimo, nes apšvietimo sąskaitos yra viena pastovių miesto ūkio išlaidų eilučių.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.

  • NŽT paskelbė konkursą: žemėtvarkos įmonėms siūlo darbus 4 savivaldybėse iki spalio 30 dienos

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė viešąjį pirkimą žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo bei įgyvendinimo paslaugoms. Darbai planuojami Elektrėnų, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto ir Širvintų rajono savivaldybių teritorijose.

    Į konkursą kviečiamos įmonės, teikiančios geodezijos, žemėtvarkos ir projektavimo paslaugas, įskaitant teritorijų planavimo darbus. NŽT nurodo, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus pagal juos dominančią teritoriją, nes pirkimas suskirstytas į atskiras dalis.

    Tarnybos teigimu, dalyvauti gali visi tiekėjai, turintys reikiamus specialistus, patirties ir pajėgumų dirbti konkrečioje teritorijoje. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant pasiūlymus paprastai akcentuojama kvalifikacija, įvykdyti panašūs darbai, komandos sudėtis ir terminų užtikrinimas.

    NŽT duomenimis, Lietuvoje veikia apie 50 įmonių, kurios užsiima geodezijos, kadastriniais matavimais, žemėtvarka, sklypų projektavimu ir teritorijų planavimu. Skelbdama pirkimą tarnyba siekia pritraukti kuo platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti didesnę konkurenciją.

    Tokio pobūdžio paslaugos tiesiogiai susijusios su žemės reformos procedūromis ir sklypų formavimu bei pertvarkymu, todėl jos aktualios ir gyventojams, ir verslui. Kokybiškai parengti žemėtvarkos sprendiniai dažnai lemia, kaip greitai vėliau vyksta derinimai, registravimas ir kiti administraciniai veiksmai.

    Pasiūlymus konkursui galima teikti iki spalio 30 dienos. Išsami informacija apie pirkimo sąlygas, reikalavimus tiekėjams ir dokumentus pateikiama viešųjų pirkimų sistemoje.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Kas vyksta Masajos gelmėse

    Masajos ugnikalnis Nikaragvoje, turistams žinomas kaip Pragaro nasrai dėl aktyvaus lavos ežero Santjago krateryje, gali vėl kaupti magmą. Nauja analizė rodo, kad ugnikalnio gelmėse vienu metu veikia bent du magmos telkiniai, o tai leidžia tiksliau vertinti rizikas aplinkinėms bendruomenėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats lavos ežeras yra tik matoma daug didesnės sistemos dalis. Dėl to stebėjimai orientuojami ne vien į kraterį, bet ir į platesnį ugnikalnio kompleksą bei jo deformacijas.

    Palydoviniai duomenys atskleidė dvi sistemas

    Tyrėjų komanda iš Pensilvanijos valstijos universiteto išanalizavo „Sentinel-1“ palydovo radaro vaizdus, fiksuotus maždaug kas 12 dienų, apimdama 2018–2024 metų laikotarpį. Šie duomenys leidžia matyti milimetrų ir centimetrų masto žemės paviršiaus kilimą ar sėdimą.

    Nustatyta, kad 2018–2022 metų viduryje šiauriau Santjago kraterio esantis centrinis magmos telkinys, sprendžiant iš paviršiaus deformacijų, slopo: žemė nusėdo, tarsi magma būtų pasitraukusi. Nuo 2022 metų vidurio iki 2024 metų fiksuotas priešingas signalas, rodantis, kad telkinys vėl gali pildytis.

    Lygiagrečiai teritorija aplink patį Santjago kraterį visą stebėjimų laiką demonstravo sėdimą, nepriklausomai nuo pokyčių centriniame telkinyje. Tyrėjai tai aiškina galimai veikiančiu antru, sekliau esančiu magmos telkiniu, kuris gali būti maždaug 200 metrų gylyje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir turistams

    Masaja laikomas pavojingu ne vien dėl galimų išsiveržimų, bet ir dėl nuolatinio dujų išsiskyrimo. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnis dažnai išmeta dideles sieros dioksido koncentracijas, kurios gali lemti rūgščius kritulius ir sukelti sveikatos problemų, ypač jautresnėms grupėms.

    Per pastaruosius kelis dešimtmečius Masajoje fiksuota ir sprogstamųjų epizodų, nors rimtų sužalojimų pavyko išvengti. Vis dėlto ugnikalnio artuma tankiai apgyvendintoms teritorijoms išlieka esminis veiksnys, todėl nuolatinė stebėsena laikoma kritiškai svarbia.

    Apie 2 000 000 žmonių gyvena palyginti netoli šio ugnikalnio, o Nikaragvos sostinė Managva nuo Masajos nutolusi maždaug 20 kilometrų. Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nerodo neišvengiamos artėjančios krizės, tačiau atskleidžia sudėtingesnę ugnikalnio magmos tiekimo sistemą.

    Ekspertų teigimu, ilgalaikiai geodeziniai matavimai, modeliavimas ir palydovinė stebėsena yra vienas patikimiausių būdų laiku identifikuoti pokyčius, kurie gali signalizuoti didesnę riziką. Tokie metodai vis plačiau taikomi ir kituose bazaltiniuose ugnikalniuose su lavos ežerais, kur staigūs sistemos pokyčiai gali įvykti greitai.

    Žemės mokslų specialistai primena, kad net ir be didelio išsiveržimo dujų tarša gali tapti pagrindine problema, todėl svarbu nuosekliai vertinti vėjo kryptis, dujų srautus ir gyventojų perspėjimo sistemas. Masajos atvejis dar kartą parodo, kad pavojus dažnai slypi ne tik ugnyje, bet ir nematomuose procesuose po žeme.

  • Giliausios pasaulio kasyklos: nuo 4 km Pietų Afrikoje iki giliausių anglies šachtų Lenkijoje

    Kodėl kasyklos vis gilėja

    Lengviausiai pasiekiamos naudingųjų iškasenų atsargos daugelyje regionų senka, todėl kasybos pramonė vis dažniau leidžiasi į didesnius gylius. Tai ypač matyti aukso kasyboje, kur kai kurios šachtos jau peržengė kelių kilometrų ribą po žeme.

    Gylį didinti leidžia pažangesnės gręžimo technologijos, tikslesnis geologinis žvalgymas ir gerokai patobulintos šachtų saugos sistemos. Kartu didėja ir kaštai, nes gilesnėse kasyklose reikia daugiau energijos vėdinimui, aušinimui ir transportui.

    Giliausios aukso kasyklos pasaulyje

    Tarp giliausių pasaulio kasyklų pirmauja Pietų Afrikos Respublika, kur istorinis aukso telkinių išnaudojimas paskatino plėtrą į itin sudėtingus gylius. Čia gylis skaičiuojamas ne šimtais, o tūkstančiais metrų.

    Ryškiausias pavyzdys – Mponeng aukso kasykla netoli Johanesburgo, kur darbai vykdomi maždaug nuo 2,4 iki apie 4 kilometrų po žeme. Tokiuose lygiuose aplinka tampa ekstremali: aukšta temperatūra ir geologinė įtampa reikalauja didelės apimties aušinimo, vėdinimo ir nuolatinio uolienų stabilumo stebėjimo.

    Kitas ilgus metus minėtas rekordininkas – TauTona kasykla, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje, kur gylis siekė apie 3,9 kilometro. Dėl didžiulio požeminio tinklo darbuotojams vien kelionė iki darbo zonų gali užtrukti reikšmingą laiko dalį.

    Prie giliausių priskiriama ir Savuka kasykla, kur aukso gavyba pasiekė iki maždaug 3,7 kilometro gylį. Tokiose šachtose papildoma rizika yra su kasyba susiję seisminiai sukrėtimai, galintys lemti laikinus veiklos stabdymus ir brangiai kainuojančius saugos darbus.

    Kaip atrodo Lenkija gylio kontekste

    Lenkijoje giliausios šachtos dažniausiai siejamos su anglies kasyba, kuri paprastai nepasiekia aukso kasybai būdingų kelių kilometrų gylių. Vis dėlto kai kurie Lenkijos anglies telkiniai eksploatuojami daugiau nei kilometro gylyje.

    Vienas giliausių pavyzdžių yra anglies kasykla Budryk Silezijoje, kur vienas šachtos ruožų siekia apie 1 320 metrų gylį. Tarp gilių objektų taip pat minimos kasyklos, kur darbai vyksta apie 1 220 metrų ir apie 1 125 metrų lygiuose, o tai rodo sudėtingas geologines sąlygas ir aukštus infrastruktūros reikalavimus.

    Gylio palyginimas išryškina esminį skirtumą: anglies kasyba Europoje gali peržengti 1 kilometro ribą, tačiau pasauliniai rekordai, ypač aukso gavyboje, artėja prie 4 kilometrų. Kuo giliau leidžiamasi, tuo labiau auga energetiniai poreikiai, įrangos nusidėvėjimas ir saugos rizikos, todėl tokios kasyklos tampa ne tik inžineriniu, bet ir ekonominiu iššūkiu.

  • Lenkijos valdžia ruošiasi vertinti TVN kontrolės perėmimą: laukiama „Paramount Skydance“ pranešimo

    Prasidėti gali administracinė patikra

    Lenkijos valstybės turto ministerija kol kas nėra gavusi oficialaus pranešimo dėl netiesioginės televizijos kanalo TVN kontrolės perėmimo, todėl formali procedūra dar nepradėta. Apie tai viešai kalbėjo ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas.

    Pasak jo, administracinis vertinimas startuotų tik gavus investuotojo pranešimą, numatytą šalies teisės aktuose. Tuomet būtų tikrinama, ar sandoris nekelia rizikų Lenkijos saugumui ar viešajai tvarkai.

    Ką numato 2015 metų įstatymas

    Lenkijoje galioja 2015 metais priimtas įstatymas, reglamentuojantis tam tikrų investicijų kontrolę, kai kalbama apie valstybės saugumui ar strateginiams sektoriams svarbias įmones. Jis įpareigoja subjektą, siekiantį įgyti dominuojančią įtaką saugomai bendrovei, pateikti pranešimą kontrolės institucijai.

    Ministerijos vadovas pabrėžė, kad, gavus pranešimą, bus vykdoma įstatymu apibrėžta procedūra, o sprendimai turės remtis faktais ir kriterijais. „Tai bus absoliučiai dalykinė ir objektyvi administracinė procedūra, kylanti iš įstatyminės pareigos, ir nieko daugiau“, – sakė W. Balczunas.

    TVN įtraukta į saugomų įmonių sąrašą

    TVN Lenkijoje yra įtraukta į subjektų, kuriems taikoma investicijų kontrolė, sąrašą nuo 2024 metų. Tai reiškia, kad bet koks kontrolės pasikeitimas gali būti vertinamas per nacionalinio saugumo prizmę.

    Ministerijos komunikacijos atstovai aiškina, kad sandoris, kuriuo „Paramount Skydance“ įsigijo „Warner Bros. Discovery“, reiškia ir netiesioginę dominuojančią įtaką TVN. Dėl to, pasak ministerijos, pranešimas ministrui gali būti reikalingas ex post forma, tai yra jau po sandorio užbaigimo.

    Administracinis tyrimas gali baigtis tiek teigiamu, tiek neigiamu sprendimu. Neigiamo sprendimo atveju ministras gali nurodyti per nustatytą laiką atsisakyti TVN akcijų, jei būtų nustatyta grėsmė saugumui ar viešajai tvarkai.

    Skelbiama, kad „Warner Bros. Discovery“ perėmimo sandoris buvo užbaigtas šią savaitę, o jo vertė siekė apie 100 milijardų eurų. Būtent ši transakcija ir tapo priežastimi, kodėl Lenkijos institucijos ruošiasi įvertinti galimas pasekmes TVN nuosavybės struktūrai.