CP v2

Blog

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkyje įsikūrusi bendrovė „STRGY AI“ pritraukė 1 mln. eurų vadinamųjų angelų investicijų, kad paspartintų komercinę plėtrą ir toliau vystytų savo platformą „StrategyOS“. Finansavimo raunde dalyvavo privatūs investuotojai iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos.

    Į finansavimą taip pat įsitraukė „Innovestor“ valdomas „Angel CoFund“, o papildomą, ne akcijomis grįstą paramą suteikė „Business Finland“. Tokia struktūra leidžia įmonei auginti produktą ir pardavimus nemažinant akcininkų dalies taip stipriai, kaip tai nutiktų vien tik per nuosavą kapitalą.

    Kaip veikia „StrategyOS“

    „StrategyOS“ sukurta tam, kad įmonės strateginiai planai būtų paverčiami kasdieniais, išmatuojamais veiksmais, o vadovai realiu laiku matytų, ar organizacija juda sutarta kryptimi. Platforma siekia pakeisti statinius planus ir periodines ataskaitas nuolatiniu strategijos vykdymo stebėjimu.

    Sprendimas orientuotas į operacijų vadovus, strategijos vadovus ir vadovų komandų atstovus, kuriems svarbu greitai pastebėti nukrypimus nuo prioritetų. Sistemoje operacinė veikla susiejama su strateginiais tikslais, o vadovybei ir valdybai automatizuojamas pažangos raportavimas.

    Kodėl tokie įrankiai dabar paklausūs

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad strategijos dokumentai gyvena atskirai nuo kasdienės veiklos, ypač augant komandų skaičiui ir procesų sudėtingumui. Praktikoje tai reiškia, kad nukrypimai nuo prioritetų paaiškėja tik po kelių savaičių ar mėnesių, kai padariniai jau kainuoja laiką ir pinigus.

    „STRGY AI“ teigia, kad jų kuriamas sprendimas užpildo būtent šią spragą: padeda vadovams matyti vykdymą nuolat, o ne tik per ketvirtines apžvalgas. Tokia logika ypač aktuali vidutinio dydžio įmonėms ir privataus kapitalo valdomoms organizacijoms, kur rezultatų stebėsena ir atskaitomybė yra itin griežta.

    „Dauguma įmonių turi strategiją. Tačiau labai nedaugelis kasdien gali pasakyti, ar jų komandos iš tikrųjų ją įgyvendina“, – sakė „STRGY AI“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Samuli Bäckas.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas komercinei komandai stiprinti, ryšiams su stambesniais verslo klientais plėsti ir produkto vystymui tęsti. „StrategyOS“ jau naudoja pirmieji klientai vartojimo prekių sektoriuje, taip pat įmonės, kurias remia privatus kapitalas.

    „STRGY AI“ taip pat ruošia naujus produkto pristatymus vėliau šiais metais. Jei plėtra pasiteisins, bendrovė tikisi įsitvirtinti kaip viena iš tų platformų, kurios strategijos vykdymą paverčia ne vien pažadu skaidrėse, o kasdien valdomu procesu.

  • „Again“ įsigijo „Genomatica“: DI pagrįsta biogamyba nuo molekulės dizaino iki masinės gamybos

    „Again“ įsigijo „Genomatica“: DI pagrįsta biogamyba nuo molekulės dizaino iki masinės gamybos

    Technologijų bendrovė „Again“ įsigijo pramoninės biotechnologijos įmonę „Genomatica“ (Geno) ir sujungė jų kompetencijas bioprocesų inžinerijoje, kompiuterinėje biotechnologijoje bei pramoninio masto gamyboje. Sandorio finansinės sąlygos neatskleidžiamos.

    „Again“ kuria gamybos kelius, leidžiančius pramoninius produktus gaminti iš skirtingų žaliavų, todėl įmonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio. Įsigijimas išplečia jos galimybes visoje grandinėje: nuo naujų molekulių paieškos ir dizaino iki mastelio didinimo ir komercinės gamybos.

    DI platforma ir patentai

    Vienas svarbiausių įsigijimo elementų yra „Genomatica“ DI ir kompiuterinės biotechnologijos platforma, taip pat patentų portfelis bei didelės apimties duomenys. Jie apima eksperimentinius tyrimus, struktūrinę analizę, mastelio didinimo praktiką ir ankstesnių projektų rezultatus.

    „Again“ planuoja šiuos išteklius integruoti į savo skaičiavimo platformą, kad pagerintų modeliavimo tikslumą ir sutrumpintų naujų gamybos kelių kūrimo ciklą. Tokie sprendimai pramonėje dažnai lemia, ar laboratorijoje sukurta technologija tampa ekonomiškai pagrįsta gamyba.

    Fokusas į atsinaujinančias žaliavas

    „Genomatica“ specializavosi kuriant biotechnologinius procesus chemikalams ir medžiagoms gaminti iš atsinaujinančių žaliavų. Tai papildo „Again“ kryptį kurti žaliavai mažiau jautrias technologijas ir užtikrinti patikimą pramoninį mastelį.

    Sujungus pajėgumus, bendra įmonė siekia turėti vientisą modelį, apimantį gamybos kelio atranką, proceso vystymą ir pramoninę gamybą. Praktikoje tai reiškia didesnę tikimybę greičiau pristatyti rinkai naujus produktus, kai didžiausią riziką kelia būtent perėjimas nuo bandymų prie stabilios didelio masto gamybos.

    „DI keičia biologiją, tačiau algoritmai vertingi tiek, kiek jie leidžia pasiekti realų, komercinį rezultatą. „Geno“ buvo tarp DI ir kompiuterinės biotechnologijos pionierių molekulių paieškoje ir dizaino kūrime, o integruodami tai su mūsų mastelio didinimo platforma kuriame lyderiaujančią biogamybos platformą, kurios kritiškai reikia pramonei“, – sakė „Again“ vadovas Maxas Kufneris.

    Kaip bendrovė planuoja uždirbti

    Bendra įmonė numato kelis komercinius modelius: technologijų licencijavimą, bendrą gamybos kelių kūrimą su pramoniniais partneriais ir pačių produktų gamybą, pasitelkiant esamus bei planuojamus gamybos pajėgumus. Toks derinys leidžia pasirinkti, ar veikti kaip technologijų tiekėjui, ar kaip gamintojui su pilnu įgyvendinimu.

    Rinkoje, kur didėja spaudimas mažinti iškastinių žaliavų naudojimą ir stiprinti tiekimo grandines, DI paremta biogamyba tampa vis svarbesne strategine kryptimi. Įsigijimas rodo siekį ne tik kurti naujas molekules, bet ir užtikrinti, kad jos būtų pagaminamos stabiliai, dideliais kiekiais ir konkurencinga kaina.

  • „Jaguar“ Type 01 vidus nustebino: nėra galinio lango ir veidrodėlio, o technologijos slepiasi

    „Jaguar“ Type 01 vidus nustebino: nėra galinio lango ir veidrodėlio, o technologijos slepiasi

    „Jaguar“ atskleidė serijinei gamybai paruošto elektrinio flagmano Type 01 salono vaizdus. Tai dar vienas žingsnis gamintojo pertvarkoje, kai bendrovė užbaigė ankstesnių modelių gamybą ir deklaravo kryptį į prabangius, tik elektra varomus automobilius.

    Gamintojo teigimu, Type 01 kuriamas kaip keturių durų grand tourer, orientuotas į komfortą ir išskirtinumą. Salone numatytos keturios atskiros sėdynės, o per visą interjerą besidriekiantis centrinis tunelis vadinamas dizaino akcentu.

    Paprastumas vietoje ekranų

    Skirtingai nei daugelyje naujų automobilių, kur dominuoja dideli ekranai, Type 01 interjere jų mažiau. Priekyje įrengtas lenktas skaitmeninis prietaisų skydelis, o centrinėje konsolėje – vertikalus ekranas, skirtas klimato ir garso sistemos valdymui.

    Toks sprendimas atspindi platesnę rinkos tendenciją: dalis prabangių gamintojų ieško balansos tarp skaitmenizacijos ir ergonomikos. Pastaraisiais metais vis dažniau kritikuojama, kad pernelyg daug funkcijų sutelkus ekranuose nukenčia patogumas ir vairuotojo dėmesys.

    Nėra galinio lango ir veidrodėlio

    Didžiausia intriga – konstrukciniai sprendimai: Type 01 neturi galinio stiklo, o tradicinį vidinį galinio vaizdo veidrodėlį pakeičia skaitmeninis ekranas. Vaizdas į galą perduodamas kamera, o ekranas įmontuotas priekinio stiklo apačioje, vairuotojo akių lygyje.

    Panaši koncepcija jau matyta kituose modeliuose, tačiau ji vis dar kelia diskusijų dėl pripratimo, matymo naktį ir lietingomis sąlygomis. Kita vertus, gamintojai pabrėžia aerodinamikos ir dizaino laisvę, kai nereikia tradicinio galinio lango.

    Paslėptos technologijos ir detalės

    „Jaguar“ akcentuoja vadinamąją paslėptą technologiją – sprendimus, kurie išryškėja tik tada, kai jų prireikia. Salone matyti integruotos daiktadėžės, subtilus aplinkos apšvietimas, berėmiai langai ir didelis panoraminis stiklinis stogas.

    Ant durų apmušalų palikti fiziniai langų valdikliai, o dizaino elementuose integruotas atnaujintas „Jaguar“ simbolis. Gamintojas teigia, kad interjere siekta sujungti švarią estetiką su prabangos pojūčiu, nekuriant vizualinio triukšmo.

    „Type 01 yra pirmasis serijinis automobilis, atspindintis mūsų naują kūrybinę filosofiją. Norėjome, kad kiekviena kelionė taptų proga, o interjeras sukurtų pojūtį, kokio neturi joks kitas modelis“, – sakė „Jaguar“ vadovas Rawdonas Gloveris.

    Techninės detalės kol kas atskleidžiamos iš dalies, tačiau skelbiama, kad tai turėtų būti apie 1 000 arklio galių trijų variklių modelis. Artimiausiu metu automobilis bus rodomas Monterey Car Week renginiuose Kalifornijoje, o pilnas pristatymas numatytas spalio 6 dieną Niujorke.

    Kaina dar nepaskelbta, tačiau prognozuojama, kad ji viršys 120 000 eurų ribą, todėl Type 01 bus nukreiptas į prabangių elektrinių automobilių segmentą. Šiame segmente konkurencija auga: gamintojai investuoja į dizainą, skaitmenines funkcijas ir salono kokybę, siekdami išsiskirti ne vien dinamika ar baterijos talpa.

  • „JCB“ „Hydromax“ pasiekė neįtikėtiną rekordą: vandeniliu varomas automobilis pralenkė visus

    „JCB“ „Hydromax“ pasiekė neįtikėtiną rekordą: vandeniliu varomas automobilis pralenkė visus

    Bonnevilio druskos lygumose JAV užfiksuotas naujas greičio rekordas, kuris vandenilio technologijoms suteikė netikėtą impulsą. Gamintojo „JCB“ sukurtas „Hydromax“ vidutiniškai pasiekė 653,9 kilometro per valandą greitį ir tapo greičiausia vandeniliu varoma transporto priemone istorijoje.

    Rekordo rezultatas buvo skaičiuojamas pagal įprastą sausumos greičio rekordų praktiką: atlikti du važiavimai priešingomis kryptimis, o galutinis rodiklis gautas išvedus vidurkį. Pirmuoju bandymu „Hydromax“ fiksavo 644,8 kilometro per valandą, antruoju – 663,2 kilometro per valandą, abu važiavimai įvyko per maždaug vieną valandą.

    Ankstesnis vandenilio vidaus degimo technologijų etalonas buvo „BMW“ „H2R“ projektas, 2004 metais pasiekęs apie 298,6 kilometro per valandą. Vandenilio kuro elementais varomų automobilių greičio rekordai taip pat buvo gerokai žemesni, todėl „JCB“ pasiektas rezultatas iš esmės perrašė šios srities ribas.

    Du varikliai ir 1 600 arklio galių

    „Hydromax“ išskirtinumas slypi ne tik greityje, bet ir jėgainės schemoje. Automobilyje sumontuoti du vandeniliu varomi vidaus degimo varikliai, o kiekvienas jų suka atskirą ašį, panašiai kaip dviejų variklių elektros pavarose.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, abu 4,8 litro darbinio tūrio, turbokompresoriumi aprūpinti keturių cilindrų varikliai generuoja po 800 arklio galių. Bendra sistemos galia siekia 1 600 arklio galių, o kiekvienas variklis turi atskirą šešių pavarų transmisiją.

    Rekordinio važiavimo metu sunaudota apie 2 kilogramus vandenilio, o kaip reakcijos produktas išmetimo sistemoje susidarė vanduo, kurio kiekis prilygo maždaug 18 litrų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandenilio degimas, nors ir nekuria anglies dvideginio, gali generuoti azoto oksidų, todėl emisijų „nulinimas“ priklauso nuo variklio derinimo ir išmetimo kontrolės sprendimų.

    Prie vairo – legendinis rekordininkas

    „Hydromax“ vairavo Andy Greenas – buvęs Karališkųjų oro pajėgų pilotas, gerai žinomas greičio rekordų pasaulyje. Jis yra ir absoliutaus sausumos greičio rekordo savininkas, kai reaktyviniu automobiliu pasiekė daugiau kaip 1 200 kilometrų per valandą.

    FIA prezidentas Mohammedas Ben Sulayemas rekordą įvertino kaip dar vieną pavyzdį, kad autosportas stumia technologijų ribas ir gali tapti bandymų poligonu tvaresniems sprendimams. Jo teigimu, tokie projektai parodo vandenilio degimo potencialą ateities mobilumui.

    Ką tai reiškia vandeniliui?

    Pastaraisiais metais vandenilio tema transporto sektoriuje išgyvena dvigubą spaudimą: viena vertus, Europoje ir JAV spartėja elektrifikacija, kita vertus, sunkiojo transporto, statybinės technikos ir pramonės segmentuose ieškoma alternatyvų, kurios leistų greitai papildyti energijos atsargas ir išlaikyti didelę galią.

    „JCB“ rekordinis bandymas rodo, kad vandenilio vidaus degimo varikliai gali būti reali nišinė kryptis ten, kur sudėtinga pritaikyti baterijas dėl masės ar darbo ciklų. Tačiau šios technologijos perspektyvą lems ne vien greitis: esminiai klausimai išlieka vandenilio gamybos kaina, infrastruktūra, saugus saugojimas bei tai, kiek „žalias“ yra pats kuras, kai jis pagaminamas naudojant atsinaujinančią energiją.

    Autosporte vandenilis taip pat po truputį skinasi kelią: „Toyota“ jau yra demonstravusi ir bandžiusi lenktyninę techniką su vandenilio sprendimais, o „Hydromax“ rekordas gali paskatinti daugiau komandų investuoti į tokio tipo jėgaines. Praktikoje tai reikštų intensyvesnę konkurenciją tarp vandenilio degimo ir vandenilio kuro elementų, kurių efektyvumo ir emisijų profilis skiriasi.

  • „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    Prabanga už papildomą mokestį

    „Cadillac“ plečia individualizavimo programą „Curated by Cadillac“ ir pirmą kartą ją siūlo elektrinio visureigio „Escalade IQ“ pirkėjams. Gamintojas žada personalizavimo lygį, kuris iki šiol dažniau buvo siejamas su itin prabangiais prekių ženklais, tokiais kaip „Rolls-Royce“ ar „Bentley“.

    Norint patekti į šią programą, reikės papildomai sumokėti apie 50 000 eurų. Tai atskiras mokestis, neskaičiuojant paties automobilio kainos ir pasirenkamos įrangos.

    Ką gaunate už 50 000 eurų?

    Programos esmė – galimybė kur kas plačiau pasirinkti automobilio apdailą nei įprastame konfigūravime. „Cadillac“ nurodo, kad pirkėjams bus siūloma daugiau nei 160 kėbulo spalvų ir 44 salono spalvų deriniai, įskaitant skirtingų sėdynių eilių ir durų apmušalų variacijas.

    Be to, tokie „Escalade IQ“ bus gaminami su išskirtiniais identifikavimo elementais: suteikiami unikalūs VIN numeriai, montuojami serijiniai ženkliukai. Darbus prižiūrės asmeninis dizaino konsultantas, o dalis apdailos sprendimų, pasak gamintojo, bus atliekama rankomis.

    Kur „Escalade IQ“ atsiduria rinkoje?

    „Escalade IQ“ – vienas svarbiausių „Cadillac“ bandymų prabangą perkelti į elektromobilių segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau tikisi ne tik technologijų, bet ir išskirtinumo. Individualizavimo programos šiame kontekste tampa pelningu priedu: jos didina maržą ir leidžia gamintojams konkuruoti ne vien galia ar nuvažiuojamu atstumu.

    Jei prie „Curated by Cadillac“ mokesčio pridėsime bazinę „Escalade IQ“ kainą, galutinė suma vis tiek gali išlikti mažesnė nei dalies ultraprabangos visureigių startinės kainos. Būtent tai ir yra pagrindinis „Cadillac“ argumentas: pasiūlyti panašią personalizavimo patirtį už mažesnę bendrą sumą.

    Rizika „Cadillac“ flagmanui

    Įdomiausia šios naujovės pusė – vidinė „Cadillac“ konkurencija. „Curated by Cadillac“ programa iš pradžių buvo kurta itin brangiam modeliui „Celestiq“, kuris pozicionuojamas kaip rankų darbo flagmanas su plačiomis personalizavimo galimybėmis.

    Tačiau pritaikius panašią idėją „Escalade IQ“, kyla klausimas, ar labiau prieinamas ir praktiškesnis visureigis nepradės „suvalgyti“ brangesnio modelio paklausos. Pirkėjui gali atrodyti logiška rinktis erdvesnį automobilį, jei jis leidžia pasiekti labai panašų prabangos įspūdį ir individualų dizainą.

    „Cadillac“ pabrėžia, kad „Escalade IQ“ programos ribos bus siauresnės nei „Celestiq“ atveju, o išskirtiniausi sprendimai bus paliekami brangiausiam modeliui. Vis dėlto tendencija aiški: prabangių automobilių rinkoje individualizavimas tampa ne išimtimi, o vis svarbesne strategijos dalimi.

  • „Mitsubishi“ imasi netikėto ėjimo: kitą elektromobilį kurti padės „iPhone“ gamintojai

    „Mitsubishi“ imasi netikėto ėjimo: kitą elektromobilį kurti padės „iPhone“ gamintojai

    Japonijos gamintojas „Mitsubishi“ ruošiasi netikėtai partnerystei elektromobilių rinkoje: kuriant naują modelį ASX VR-e, svarbų vaidmenį atliks Taivano „Foxtron“, susijusi su „Foxconn“ – bendrove, plačiai žinoma kaip „iPhone“ surinkėja.

    Naujasis ASX VR-e iš esmės bus paremtas „Foxtron Bria“ platforma. „Foxtron“ yra bendras projektas, kurį vysto Taivano automobilių gamintoja Yulon ir technologijų gamybos milžinė „Foxconn“, pastaraisiais metais aktyviai ieškanti vietos pasaulinėje elektromobilių tiekimo grandinėje.

    Pirmasis žingsnis Australijoje

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ASX VR-e pirmiausia turėtų pasirodyti Australijoje, o startas numatomas iki 2026 metų pabaigos. Vėliau modelis turėtų pasiekti ir Naująją Zelandiją, nes „Mitsubishi“ su „Foxconn“ yra pasirašiusi ketinimų memorandumą, apibrėžiantį bendradarbiavimo kryptį.

    Toks pasirinkimas „Mitsubishi“ yra reikšmingas, nes tai būtų pirmasis markės elektromobilis Australijos rinkoje nuo 2016 metais nutraukto i-MiEV modelio. Tuo metu rinka pasikeitė kardinaliai: elektromobilių pasiūla išsiplėtė, o konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų, tapo viena didžiausių pasaulyje.

    Ką žada „Foxtron Bria“ technika

    Nors „Mitsubishi Australia“ kol kas oficialiai neatskleidė ASX VR-e galios ir nuvažiuojamo atstumo, orientyru laikomas „Foxtron Bria“. Bazinė versija turi galinę pavarą su maždaug 229 arklio galiomis ir, gamintojo duomenimis, iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 6,8 sekundės.

    Galingesnė visų varančiųjų ratų versija naudoja du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 400 arklio galių, o įsibėgėjimas iki 100 kilometrų per valandą, „Foxtron“ teigimu, trunka apie 3,9 sekundės. Abiem atvejais minima 57,7 kilovatvalandės baterija, o deklaruojamas nuotolis pateikiamas pagal NEDC metodiką, kuri realiomis sąlygomis dažnai būna optimistiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Foxconn“ ir „Mitsubishi“

    Partnerystė signalizuoja platesnę tendenciją, kai technologijų gamybos gigantai vis aktyviau veržiasi į automobilių sektorių, siūlydami ne tik komponentus, bet ir pilnas platformas, programinę įrangą bei gamybos pajėgumus. „Foxconn“ ilgą laiką siekė įsitvirtinti elektromobilių pramonėje kaip kontraktinės gamybos lyderė, panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose.

    Tiesa, „Foxtron“ tarptautinė plėtra iki šiol buvo atsargi: ambicijos patekti į JAV rinką buvo pristabdytos, viešai įvardijant muitų ir prekybos politikos rizikas. Dėl to tikėtina, kad ASX VR-e pagrindinis dėmesys kurį laiką išliks Australijos ir regioninėse rinkose, kur „Mitsubishi“ turi stipresnes pozicijas.

    Jeigu modelis pasiteisins, „Mitsubishi“ gali gauti greitesnį kelią į elektrifikaciją, o „Foxtron“ – svarbią eksporto vitriną už Taivano ribų. Vis dėlto sėkmę lems ne tik kaina, bet ir realus nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo ekosistema bei vartotojų pasitikėjimas nauju gamybos modeliu.

  • Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Naujasis „Subaru“ Trailseeker daug kam atrodo kaip beveik identiškas „Toyota“ elektrinio visureigio giminaitis, tačiau autoserviso specialisto apžvalga parodė, kad skirtumų vis dėlto yra. Mechanikas, išnagrinėjęs konstrukciją ir kasdienio naudojimo detales, išskyrė kelias priežastis, kodėl daliai pirkėjų „Subaru“ gali būti patrauklesnis pasirinkimas.

    Techniniai parametrai abiejų modelių atveju labai panašūs: elektrinė visų varančiųjų ratų pavara su dviem elektros varikliais ir 280 arklio galių bendra galia. Akumuliatoriaus talpa siekia 67 kilovatvalandes, o gamintojų deklaruojamas maksimalus nuvažiuojamas atstumas yra apie 450 kilometrų, nors realiame kelyje jis priklauso nuo greičio, temperatūros ir maršruto profilio.

    Mechanikas pabrėžė, kad „Subaru“ pasirinko įprastą, daugeliui vairuotojų pažįstamą valdymo logiką: tradicinis raktelis, įprastas užvedimo mygtukas ir aiškūs fiziniai valdikliai. Tai reiškia mažesnį prisitaikymo laiką tiems, kurie pereina nuo benzininių ar hibridinių automobilių ir nenori radikaliai kitokios naudotojo sąsajos.

    Detalė, kuri keičia kasdienybę

    Didžiausiu praktiniu pranašumu apžvalgininkas įvardijo vairo sprendimą, kuris gerina prietaisų skydelio matomumą. „Subaru“ vairo viršutinė dalis suformuota taip, kad neuždengtų rodmenų, todėl vairuotojui nereikia ieškoti nepatogios sėdėsenos ar koreguoti vairo padėties iki kraštutinumų.

    „Man didžiausias skirtumas yra tai, kad pagaliau normaliai matai prietaisų skydelį, o ne spėlioji greitį“, – sakė mechanikas, vertinęs automobilio ergonomiką ir kasdienio naudojimo patogumą.

    Kaina ir komplektacija: ką svarbu pasverti?

    Kitas argumentas pirkėjų naudai gali būti kaina: JAV rinkoje „Subaru“ startinė kaina yra mažesnė, o skirtumas siekia kelis tūkstančius eurų perskaičiavus pagal dabartinį kursą. Vis dėlto mechanikas atkreipė dėmesį, kad pigesnė pradinė versija gali turėti kuklesnę standartinę įrangą, todėl verta lyginti konkrečių komplektacijų turinį, o ne tik bazinę kainą.

    Elektromobilių rinkoje tokios „dvynių“ strategijos tampa vis dažnesnės, nes gamintojai dalijasi platformomis, baterijų moduliais ir pavaromis, taip mažindami kūrimo kaštus ir spartindami modelių atnaujinimą. Tačiau galutinį pasirinkimą dažnai nulemia ne vien skaičiai brošiūroje, o ergonomika, valdymo logika, salono sprendimai ir tai, kaip automobilis jaučiasi kasdien.

  • Elsa Hosk parodė vasaros derinį karščiams: ryškių spalvų komplektas pavergė gerbėjus

    Elsa Hosk parodė vasaros derinį karščiams: ryškių spalvų komplektas pavergė gerbėjus

    Švedų supermodelis ir nuomonės formuotoja Elsa Hosk vėl atsidūrė mados pasaulio dėmesio centre, kai socialiniuose tinkluose pasidalijo naujais kadrais su vasarišku įvaizdžiu. Pastaraisiais metais ji vis dažniau pristatoma ne tik kaip buvęs Victoria’s Secret veidas, bet ir kaip viena įtakingiausių šiuolaikinių stiliaus ikonų.

    Modelis, kurios karjera prasidėjo dar paauglystėje, yra pozavusi tokiems leidiniams kaip „Vogue“, „Elle“ ir „Harper’s Bazaar“, o jos auditorija socialiniuose tinkluose siekia milijonus. Toks matomumas reiškia, kad net kasdienis aprangos pasirinkimas greitai tampa tendencijų atskaitos tašku.

    Pastaruoju metu Hosk daugiau laiko skiria šeimai ir motinystei, tačiau nuo mados ji nenutolo. Ji nuosekliai stiprina ir savo verslo kryptį, plėtodama mados prekės ženklą „Helsa“, kuris siejamas su skandinavišku minimalizmu, kokybiškais audiniais ir lengvai derinamais garderobo pagrindais.

    Šįkart dėmesį patraukė ryškus vasaros komplektas, pritaikytas karštoms dienoms: geltona dryžuota palaidinė ir žalios spalvos, laisvesnio silueto šortai. Įvaizdį ji užbaigė derančiu aksesuaru, saulės akiniais ir paprasta avalyne, išlaikydama atostogų nuotaiką, bet kartu neatsisakydama stiliaus disciplinos.

    Tokie deriniai atitinka vieną ryškiausių šiltojo sezono krypčių: spalvų blokavimą ir lengvus, kvėpuojančius siluetus, kurie tinka tiek miestui, tiek atostogoms. Mados analitikai pastebi, kad po kelių sezonų dominavusio ramaus minimalizmo vis daugiau dėmesio grįžta į sodrias spalvas, retro nuotaikas ir žaismingus derinius.

    Hosk pasirinkimas taip pat primena praktišką stiliaus taisyklę karščiams: laisvesni kirpimai ir natūraliai atrodantys audiniai leidžia išlikti komfortiškai, o vienas ryškus akcentas suteikia įvaizdžiui madingą įtampą. Būtent dėl šios priežasties jos vasaros aprangos sprendimai dažnai iškart pritaikomi ir masinėje madoje.

  • Šis kasdienis įprotis sausina viršutinius plaukus: trichologė įspėja, kaip apsaugoti juos nuo žalos

    Šis kasdienis įprotis sausina viršutinius plaukus: trichologė įspėja, kaip apsaugoti juos nuo žalos

    Daugelis pastebi, kad plaukai prie sprando dažnai atrodo švelnesni ir labiau sudrėkinti, o viršutiniai greičiau praranda blizgesį ir ima sausėti. Nors priežiūros priemonės dažniausiai tepamos per visą ilgį, skirtumas išlieka dėl kasdienės aplinkos poveikio.

    Viršutinė plaukų dalis nuolat gauna daugiau saulės, vėjo ir oro taršos, todėl jos žvyneliai greičiau pažeidžiami. Dėl to plaukai tampa šiurkštesni, labiau veliasi, o galiukai ima skilinėti, net jei priežiūros rutina atrodo tvarkinga.

    Kas labiausiai kenkia viršutiniams plaukams?

    Trichologė Olga Poniatowska pabrėžia, kad net trumpas išėjimas į lauką saulėtą dieną veikia plaukus panašiai kaip deginimasis. Ultravioletiniai spinduliai silpnina plauko struktūrą, blukina spalvą ir ilgainiui skatina lūžinėjimą.

    „Kiekvienas išėjimas į lauką saulėtą dieną, net ir trumpam, plaukams prilygsta deginimuisi“, – sakė trichologė Olga Poniatowska.

    Praktikoje tai reiškia, kad dažniau nukenčia būtent ta zona, kuri nėra pridengta: viršugalvis, sklastymas, viršutiniai sluoksniai. Spalvoti plaukai dažnai reaguoja dar greičiau, nes papildomai pažeistas jų apsauginis sluoksnis.

    Kaip paprastai sumažinti žalą?

    Efektyviausia priemonė kasdienai yra fizinė apsauga, ypač ilgiau būnant lauke: kepurė, skrybėlė ar skarelė. Jei nenorisi dengti galvos, verta rinktis plaukų priemones su UV filtrais, kurios padeda mažinti išsausėjimą ir spalvos blukimą.

    Kasdienėje rutinoje svarbu nepamiršti kondicionieriaus ar kaukės per visą plaukų ilgį, o galiukams naudoti lengvą aliejuką. Taip pat rekomenduojama švelniai išdžiovinti galvos odą ir šaknis, nes drėgmė prie šaknų gali silpninti plaukus ir skatinti diskomfortą.

    Jei plaukai dažnai formuojami karščiu, būtina naudoti termoapsaugą ant drėgnų plaukų. Reguliarus apsaugos derinimas su drėkinimu padeda suvienodinti plaukų išvaizdą, kad viršutiniai sluoksniai atrodytų tokie pat glotnūs kaip ir apatiniai.