CP v2

Blog

  • „Binance“ apiplėšimas už 5,6 mlrd. eurų: tyrėjai atskleidė spragą ir įtariamą kaltininką

    „Binance“ apiplėšimas už 5,6 mlrd. eurų: tyrėjai atskleidė spragą ir įtariamą kaltininką

    Tyrėjai aiškinasi, kaip iš kriptovaliutų biržos „Binance“ buvo pavogta apie 5,6 mlrd. eurų – incidentas jau vadinamas didžiausiu kriptoturto įsilaužimu istorijoje. Pirminiai vertinimai rodo, kad ataka galėjo būti siejama su Šiaurės Korėjos įsilaužėliais, o įsilaužimo „vartais“ tapo kompromituotas inžinieriaus įrenginys.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, per mažiau nei keturias valandas įsilaužėliai pasiekė kelias vadinamąsias karštąsias pinigines ir inicijavo neautorizuotas išėmimo operacijas. Dalį lėšų pavyko sustabdyti – „Binance“ su partneriais pranešė įšaldžiusi apie 2,4 mlrd. eurų, tačiau likusi dalis kurį laiką liko užpuolikų kontroliuojamuose adresuose.

    „Binance“ teigia, kad vartotojų nuostoliai bus padengti įmonės lėšomis ir rezervais, o įvykio techninė analizė bus paskelbta vėliau, patikrinus faktus. Birža taip pat laikinai stabdė įnešimus ir išėmimus, kol buvo atliekami saugumo patikrinimai bei šalinamos spragos.

    Kas galėjo tapti įsilaužimo pradžia?

    „Binance“ incidentą įvardijo kaip sudėtingą ataką, kilusią dėl kelių veiksnių. Viena iš pagrindinių hipotezių – kompromituotas DevOps inžinieriaus kompiuteris, kuris galėjo suteikti prieigą prie paslaugų konteinerio ir leisti pateikti neleistinas išėmimo transakcijas.

    Birža pabrėžė, kad kol kas nėra požymių, jog būtų nutekėję privačių raktų duomenys, tačiau vis tiek buvo atšauktos paveiktų adresų autorizacijos. Į tyrimą įtrauktos teisėsaugos institucijos ir blokų grandinės analitikos partneriai, siekiant susekti lėšų judėjimą ir atgauti pavogtą turtą.

    Blokų grandinės stebėsenos bendrovės vertinimu, išėmimai galėjo būti pasirašyti pačios biržos išėmimo sistemos, todėl dėmesys krypsta į vidinių procesų, prieigos teisių ir automatizuotų operacijų kontrolės grandinę. Tokiuose incidentuose kritiškai svarbus ne tik raktų saugumas, bet ir tai, kas bei kokiomis sąlygomis gali inicijuoti išėmimus.

    Kaip pavyko įšaldyti dalį lėšų?

    Svarbi šio incidento detalė – dalį pavogto turto pavyko operatyviai įšaldyti, įsitraukus keliems stabilkoinų leidėjams ir blokų grandinės infrastruktūros dalyviams. Tai rodo, kad kriptoturto ekosistemoje kai kurios priemonės leidžia greitai blokuoti lėšas, tačiau toks mechanizmas dažniausiai veikia tik konkrečių emitentų valdomiems aktyvams ir ne visose grandinėse.

    Likusi pavogtų lėšų dalis, remiantis tyrėjų vertinimais, buvo perskelta per kelias blokų grandines ir perkelta į naujus adresus. Tokia taktika įprasta siekiant apsunkinti sekimą, ypač kai naudojamos kelios grandinės, keityklos, „tiltai“ ir skirtingos turto rūšys.

    Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptoturto platformos pastaraisiais metais tampa itin patraukliu taikiniu, nes vienas pažeidžiamumas gali atverti kelią masinėms išėmimo operacijoms. Papildomą riziką didina ir automatizuotas pažeidžiamumų paieškos priemonių, įskaitant DI sprendimus, naudojimas, leidžiantis atakuotojams greičiau identifikuoti silpnas vietas.

    Kas įtariamas ir kodėl?

    Su incidentu siejami Šiaurės Korėjos veikėjai – tokia versija grindžiama blokų grandinės žvalgybos ir kibernetinio saugumo bendrovių vertinimais. Viena iš minimų grupių – TraderTraitor, kuri anksčiau buvo sieta su didelio masto atakomis prieš kriptoturto paslaugų teikėjus.

    „Remdamiesi tvirtais duomenimis tiek blokų grandinėje, tiek už jos ribų, šią išvadą darome labai užtikrintai“, – teigiama analitikų vertinime.

    Tokios grupuotės dažnai naudoja panašius veikimo modelius: kompromituoja darbuotojų įrenginius, taikosi į vidinius įrankius ir prieigos raktus, o vėliau lėšas skaidydamos per kelias grandines siekia nuslėpti pėdsakus. Tyrimas tęsiasi, o galutines išvadas lems techninių įrodymų visuma ir teisėsaugos patvirtinimai.

    „Binance“ žada atnaujinti rezervų įrodymo ataskaitą po to, kai bus užbaigti taisomieji darbai. Rinka į tokius pažadus paprastai reaguoja jautriai: po didelių incidentų platformoms tenka ne tik atkurti paslaugų veikimą, bet ir įrodyti, kad rizikos valdymas, vidaus kontrolė ir operacijų stebėsena buvo realiai sustiprinti.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • „BP“ pelnas šovė 4 kartus: Irano karas kelia naftos kainas, skolos mažėja milijardais

    „BP“ pelnas šovė 4 kartus: Irano karas kelia naftos kainas, skolos mažėja milijardais

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad 2026 metų liepos–rugsėjo ketvirtį bendrovės grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, išaugo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Tai yra keturis kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų.

    Bendrovė aiškino, kad rezultatams itin palankiai susiklostė rinka, kurią sukrėtė Irano karo sukelti tiekimo ir prekybos sutrikimai. Dėl to šoktelėjo tiek naftos kainos, tiek perdirbimo maržos, o „BP“ daugiau uždirbo iš perdirbimo ir prekybos veiklų.

    Kartu „BP“ smarkiai sumažino grynąją skolą: ji per ketvirtį krito iki maždaug 12,4 mlrd. eurų, kai prieš tris mėnesius siekė apie 19,9 mlrd. eurų. Skolos mažėjimą sustiprino sprendimas anksčiau šiais metais sustabdyti akcijų supirkimą ir laisvas lėšas nukreipti balansui stiprinti.

    Kas labiausiai kilstelėjo pelną

    Investuotojai „BP“ dažnai vertina pagal vadinamąjį pagrindinį pakeitimo sąnaudų pelną, kuris eliminuoja atsargų vertės svyravimus ir vienkartinius veiksnius. Šis rodiklis beveik keturis kartus pašoko iki maždaug 7,6 mlrd. eurų ir buvo gerokai didesnis nei rinkos lūkesčiai, siekę apie 5,6 mlrd. eurų.

    „BP“ nurodė, kad ketvirtį taip pat paveikė vienkartiniai nuvertėjimai, siekę apie 3,6 mlrd. eurų, daugiausia susiję su vadinamosiomis perėjimo veiklomis. Tokie nurašymai dažniausiai atspindi atsargesnį ankstesnių investicijų vertinimą pasikeitus kainoms, sąnaudoms ar strateginiams prioritetams.

    Bendrovės generalinė direktorė Meg O’Neill, pareigas perėmusi 2026 metų balandį, rezultatus apibūdino kaip labai stiprius, kuriuos palaikė aukštesnių kainų ir didesnių maržų aplinka. „BP“ akcijos po naujienų ankstyvoje prekyboje buvo nežymiai pakilusios.

    Naftos kainų fonas ir rizikos

    Ketvirčio rezultatai paskelbti tuo metu, kai naftos rinkoje išlieka įtampa: „Brent“ rūšies nafta buvo prekiaujama maždaug po 102 eurus už barelį. Tai reikšmingai daugiau nei prieš Irano karo pradžią metų pradžioje, kai kainos buvo arčiau 65 eurų lygio.

    Rinkos kainas kelia ne vien pati geopolitinė rizika, bet ir labai praktiniai veiksniai: sutrikę tiekimo maršrutai, mažesni kai kurių regionų eksportiniai srautai bei didesnė paklausa perdirbti naftą į degalus. Tokiose sąlygose auga perdirbimo maržos, nes skirtumas tarp žaliavinės naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, kainos tampa palankesnis perdirbėjams.

    „BP“ taip pat atnaujino prielaidas, kokią naftos kainą taiko savo turto vertei vertinti, ir dabar skaičiuoja, kad šiemet vidutinė „Brent“ kaina sieks apie 78 eurus už barelį. Bendrovė mano, kad tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose gali tęstis iki 2027 metų, o perdirbimo maržos paskutinį šių metų ketvirtį turėtų išlikti aukštos.

    Strategija, dividendai ir „Deepwater Horizon“ našta

    „BP“ patvirtino, kad ketvirčio dividendą paliko nepakeistą – maždaug 0,08 euro už akciją. Bendrovė taip pat teigė pasiekusi savo tikslus mažinti skolą ir sąnaudas, tačiau pabrėžė, kad toliau prioritetą teiks finansiniam atsparumui.

    Viena iš sričių, kuriai „BP“ ketina skirti daugiau laisvų lėšų, yra likusios prievolės dėl 2010 metais įvykusios „Deepwater Horizon“ katastrofos Meksikos įlankoje. Incidentas nusinešė 11 darbuotojų gyvybių, o bendrovei jau daugelį metų kainuoja milijardines kompensacijas, teisinius ir atkūrimo įsipareigojimus.

    Meg O’Neill naują bendrovės strategiją ketina pristatyti 2026 metų gruodžio 15 dieną. Rinkoje tai vertinama kaip svarbus momentas, nes pastaruoju metu „BP“, kaip ir dalis konkurentų, koregavo ambicijas švarios energijos srityje ir didesnį dėmesį skyrė pelningesniems naftos ir dujų projektams.

  • Kinija atkirto dėl šnipinėjimo: neva taikėsi į „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą

    Kinija atkirto dėl šnipinėjimo: neva taikėsi į „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą

    Kinija atmetė pranešimą, kuriame teigiama, kad galimai buvo rengiamas šnipinėjimo planas, susijęs su „Nvidia“ vadovu Jensenu Huangu. Pekinas kaltinimus pavadino nepagrįstomis spekuliacijomis ir bandymu diskredituoti šalį.

    Ši istorija kilo po publikacijos, kurioje remtasi JAV žvalgybos pareigūnų vertinimais apie galimą informacijos perdavimą Pekinui. Joje minėta, kad vieno Singapūre veikiančio duomenų centro aukšto rango vadovė esą palaikė artimus darbo ryšius su „Nvidia“ vadovu.

    Į viešai aptartas prielaidas sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos atstovas spaudos konferencijoje teigė, kad istorija tėra mėginimas apjuodinti Kiniją ir kurstyti įtampą technologijų sektoriuje.

    „Nvidia“ atstovas, cituotas naujienų agentūros AFP, tikino, kad Jenseno Huango bendravimas su minima vadove nėra nei neįprastas, nei netikėtas. Pasak bendrovės, tai atitiko įprastus santykius su regioniniais klientais.

    „Mūsų regioniniai debesijos klientai gauna įprastą verslo informaciją, o ne jautrias „Nvidia“ komercines paslaptis, ir jokios informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    „Nvidia“ taip pat nurodė, kad įtarimai dėl galimo lustų nukreipimo į Kiniją buvo išsamiai ištirti ir, bendrovės teigimu, paneigti dar pernai. Vis dėlto istorija atgaivino diskusijas, kaip sudėtinga kontroliuoti pažangių procesorių judėjimą per tarpininkus ir trečiąsias šalis.

    Technologijų įtampa tarp JAV ir Kinijos pastaraisiais metais tik didėja, o dirbtinis intelektas tapo viena svarbiausių geopolitinės konkurencijos sričių. Vašingtonas yra įvedęs ribojimus pažangiausių lustų ir su jų gamyba susijusių technologijų eksportui, siekdamas apriboti Kinijos galimybes kurti aukščiausios klasės DI sistemas.

    Publikacijoje taip pat teigta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo supažindintas su žvalgybos vertinimais maždaug prieš metus, tačiau esą nesiėmė veiksmų. Tokie pranešimai paprastai vertinami jautriai, nes bet kokios priemonės gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek technologijų įmonių pajamas.

    Šis ginčas vyksta tuo metu, kai DI lustų rinka išlieka viena karščiausių pasaulyje, o „Nvidia“ vaidmuo joje yra itin reikšmingas. Dėl to bet kokios kalbos apie galimą šnipinėjimą ar sankcijų apėjimą iš karto atsiduria politikos, nacionalinio saugumo ir verslo interesų kryžkelėje.

  • Istorinis smūgis kriptovaliutoms: „Binance“ patvirtino įsilaužimą už 5,5 mlrd. eurų

    Istorinis smūgis kriptovaliutoms: „Binance“ patvirtino įsilaužimą už 5,5 mlrd. eurų

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža pagal dienos prekybos apimtis „Binance“ pranešė patyrusi didelio masto kibernetinę ataką. Bendrovės teigimu, preliminariai paveikto turto vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų, o dalį lėšų pavyko laiku sustabdyti ir įšaldyti.

    Kompanija socialiniuose tinkluose skelbė kelias žinutes, kurios kai kuriems rinkos dalyviams pasirodė prieštaringos: vienur teigta, kad naudotojų lėšos esą yra saugios, kitur žadėta kompensuoti nuostolius. „Binance“ nurodė, kad apie 2,6 mlrd. eurų jau įšaldyta blokų grandinėje, tačiau paieškos ir stabdymo procesas dar gali plėstis.

    Pagal paskelbtus skaičius tai būtų kelis kartus didesnis incidentas nei iki šiol vienu didžiausių vadintas 2025 metais įvykęs „Bybit“ platformos apiplėšimas, kai buvo pasisavinta apie 1,3 mlrd. eurų. Tuomet išpuolis sietas su Šiaurės Korėja siejamais įsilaužėliais, o dabar panašių įtarimų atsirado ir dėl atakos prieš „Binance“.

    Kaip galėjo įvykti ataka?

    „Binance“ aiškino, kad pirminis tyrimas rodo kompromituotą nešiojamąjį kompiuterį, priklausiusį DevOps inžinieriui. Tai esą leido neįgaliotai šaliai pasiekti paslaugų konteinerį ir inicijuoti neteisėtas lėšų išėmimo operacijas.

    Bendrovė tvirtino neradusi požymių, kad būtų nutekinti privačių raktų duomenys iš piniginių, ir pažadėjo vėliau paskelbti išsamesnę techninę analizę. Kol vyksta patikros, „Binance“ laikinai sustabdė įnešimus ir išėmimus, kad būtų galima suvaldyti riziką ir koordinuoti veiksmus su teisėsauga.

    „Indėliai ir išėmimai laikinai sustabdyti, kol komanda atlieka saugumo patikras, įšaldo lėšas ir dirba su teisėsauga“, – pranešė „Binance“.

    Įšaldytos lėšos ir stabiliosios monetos

    Į situacijos suvaldymą įsitraukė ir stabiliosioms monetoms svarbūs rinkos žaidėjai. „Tether“ vadovas Paolo Ardoino teigė, kad bendrovė įšaldė apie 1,4 mlrd. eurų, galimai susijusių su šiuo incidentu, o „Circle“ vadovas Jeremy Allaire nurodė įšaldęs daugiau kaip 696 mln. eurų USDC.

    USDT ir USDC yra vadinamos stabiliosios monetos, kurių vertė siejama su tradicine valiuta ir paprastai svyruoja minimaliai. Praktikoje jų leidėjų sprendimas įšaldyti lėšas gali tapti vienu svarbiausių svertų stabdant didelio masto vagystes, tačiau kartu kelia diskusijų dėl centralizacijos ir rizikų tiems, kurie tikėjosi visiškai decentralizuotų atsiskaitymų.

    Kripto rinkoje tokie atvejai dažnai sukelia momentinę grandininę reakciją: investuotojai skuba mažinti riziką, biržos stiprina saugumo procedūras, o priežiūros institucijos atidžiau vertina sektoriaus atsparumą. Papildomą nerimą pastaraisiais metais kelia ir tai, kad DI įrankiai vis labiau naudojami socialinei inžinerijai, sukčiavimui bei tikslinėms atakoms prieš darbuotojus ir tiekimo grandines.

    Rinka sureagavo kainų kritimu

    Žiniai apie galimą ataką pasklidus dar prieš oficialų patvirtinimą, rinkoje ėmė augti įtampa. Vėliau pranešta, kad dauguma didžiųjų kriptovaliutų trumpam pigo, nors dalis jų vėliau atšoko nuo žemiausių lygių.

    Tokiais atvejais kainų svyravimai tampa ne vien nuotaikų, bet ir likvidumo testu: biržoms svarbu išlaikyti tvarkingą išėmimų eilę, o vartotojams svarbiausia gauti aiškią informaciją, kas tiksliai paveikta ir kaip greitai bus atnaujintos paslaugos. „Binance“ teigimu, lėšų sekimas ir papildomas įšaldymas tęsiamas kartu su partneriais, blokų grandinės analitikos bendrovėmis ir teisėsauga.

  • Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje metinė infliacija spalį paspartėjo iki 5,4 proc., pranešė šalies statistikos institucija Istat. Rugsėjį kainų augimas siekė 4,2 proc., tad šuolis per mėnesį tapo vienu ryškiausių šių metų pokyčių.

    Pasak Istat, kainas labiausiai kilstelėjo brangusi energija, taip pat maistas ir transporto paslaugos. Toks tempas gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zonoje.

    Energetika vėl tampa varikliu

    Energetikos kainų įtaka infliacijai Italijoje išlieka itin didelė, nes brangstant naftai ir dujoms tai greitai persiduoda tiek degalams, tiek logistikai, tiek daliai pramonės kaštų. Dėl to vartotojai pokyčius pajunta ne tik sąskaitose už energiją, bet ir kasdienio krepšelio kainose.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos brangimas pavojingas tuo, jog jis gali sukelti antrinį efektą: įmonės didesnius kaštus mėgina kompensuoti keldamos kainas, o darbuotojai siekia didesnių atlyginimų. Tokia grandinė gali užtęsti infliacijos spaudimą net ir tada, kai pirminis šokas pradeda slopti.

    Euro zona auga, bet rizikos nemažėja

    Tuo pat metu nauji euro zonos duomenys rodo, kad 21 šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc. Tai daugiau, nei prognozavo rinkos, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad bendrą rezultatą reikšmingai kilstelėjo itin spartus Airijos augimas, todėl be šios šalies euro zonos plėtra būtų kuklesnė. Dėl to vis dažniau kalbama apie netolygų atsigavimą ir didėjančią riziką, kad dalis valstybių gali įstrigti tarp lėto augimo ir aukštos infliacijos.

    „Euro zonos ekonomika kol kas atlaikė geopolitinių sukrėtimų poveikį, tačiau brangstanti energija žiemą gali tapti papildomu iššūkiu augimui“, – teigė ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Colijnas.

    Skirtingi šalių scenarijai

    Duomenys rodo, kad situacija euro zonoje skiriasi: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2 proc., o Ispanija išlaikė 0,6 proc. tempą. Tuo metu Prancūzija fiksavo 0,1 proc. nuosmukį, o Italijos ekonomika, remiantis ketvirčio dinamika, iš esmės neaugo.

    Ekonomistai tokią mozaiką vertina kaip signalą, kad bendri euro zonos rodikliai gali slėpti silpnesnes didžiųjų šalių tendencijas. Jei infliacija toliau stebins į viršų, o augimas išliks trapus, didės vadinamosios stagfliacijos rizika, kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.

    Rinkoms tai reikštų sudėtingesnį laikotarpį: griežtesnė pinigų politika paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali slopinti vartojimą ir investicijas. Dėl to artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs vertinant, ar energetikos brangimas taps trumpu šoku, ar ilgesne problema žiemos sezonu.

  • Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja ketvirtadienį į jūrą paleido apie tuziną trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Paleidimai fiksuoti praėjus dienai po to, kai Seulas vėl paragino pradėti derybas, skirtas sumažinti incidentų riziką demilitarizuotoje zonoje.

    Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš Vonsano apylinkių rytinėje pakrantėje. Skelbiama, kad jos nuskriejo apie 250 kilometrų ir nukrito į jūrą.

    Seulas pranešė sustiprinęs stebėseną dėl galimų tolesnių paleidimų. Pietų Korėja taip pat dalijasi turima informacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, siekdama įvertinti bandymų pobūdį ir galimas grėsmes regiono saugumui.

    Seulas prašo atkurti ryšius

    Pietų Korėja spalio 23 dieną pasiūlė karines derybas, kurių tikslas būtų kartu patikrinti Karinės demarkacijos linijos eigą ir sumažinti skirtingų interpretacijų riziką. Taip pat siūloma atkurti karinio ryšio linijas ir sutarti dėl priemonių, kurios padėtų išvengti atsitiktinių susirėmimų.

    Pietų Korėjos suvienijimo ministras Chung Dong-young trečiadienį, jo vardu perskaitytoje kalboje forume netoli Seulo, dar kartą paragino Pchenjaną reaguoti į siūlymą. Pasak jo, be tiesioginių komunikacijos kanalų bet koks incidentas pasienyje gali greitai peraugti į rimtesnę krizę.

    „Pietų ir Šiaurės Korėja turėtų suderinti savo pozicijas dėl Karinės demarkacijos linijos dialogo keliu“, – sakė Chung Dong-young.

    Šiaurės Korėja į šį derybų pasiūlymą kol kas neatsakė. Tiesioginis karinis ryšys tarp valstybių išlieka sustabdytas, nors Jungtinių Tautų vadovaujama vadavietė yra išlaikiusi atskirą komunikacijos kanalą su Šiaurės Korėjos kariuomene.

    Minos ir dingę riboženkliai

    Įtampą sustiprino demilitarizuotoje zonoje rugsėjo 21 dieną įvykę sprogimai, per kuriuos buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai, du iš jų sunkiai. Seulas teigė, kad minas galėjo padėti Šiaurės Korėjos kariai į pietus nuo demarkacijos linijos, o Pchenjanas kaltinimus atmetė.

    Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Tautų vadavietė, prižiūrinti paliaubų režimą, skelbė, kad bendras tyrimas su Pietų Korėja nustatė aktyvią Šiaurės Korėjos miną į pietus nuo linijos. Pasak vadavietės, tai laikoma paliaubų pažeidimu.

    Pietų Korėja taip pat nurodo, kad Šiaurės Korėjos kariai pastaruoju metu intensyvina pasienio infrastruktūros darbus, įrenginėja tvoras, kelius ir minas. Seulas teigia, jog darbų metu ne kartą buvo kirsta demarkacijos linija, todėl teko transliuoti perspėjimus ir atlikti įspėjamuosius šūvius.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad dalis ribą žyminčių ženklų, įrengtų pagal 1953 metais pasirašytas paliaubas, per dešimtmečius sunyko arba dingo. Pietų Korėjos vertinimu, skirtingas ribos traktavimas didina riziką, kad net nedidelis incidentas gali virsti nekontroliuojamu susidūrimu.

  • Gamtos atkūrimas stringa: COP17 finišuoja įtampoje, o pinigų planas skęsta ginčuose

    Gamtos atkūrimas stringa: COP17 finišuoja įtampoje, o pinigų planas skęsta ginčuose

    Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencija COP17 Armėnijoje baigiama po dviejų savaičių įtemptų derybų, tačiau pagrindiniai sprendimai vis dar kabantys ore. Susitikimas Jerevane tapo tarpine patikra, kaip pasaulis vykdo 2022 metais priimtą Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės programą iki 2030 metų.

    Šios programos tikslai dažnai lyginami su Paryžiaus susitarimu klimato srityje, tačiau reali pažanga vertinama kaip per lėta. Derybininkai siekia užbaigti vadinamąjį Jerevano veiksmų paketą, kuris turėtų pagreitinti atsilikusių įsipareigojimų įgyvendinimą ir sustiprinti šalių atskaitomybę.

    „Iš derybų turime pamatyti konkrečius prioritetus, bet kol kas to nematome“, – sakė Greenpeace International atstovė Irene Wabiwa.

    Kiek pasaulis jau padarė?

    Iki 2030 metų šalys yra įsipareigojusios saugoti bent 30 proc. planetos sausumos ir jūrų teritorijų. Naujausi tarptautiniai duomenys rodo, kad šiuo metu saugoma maždaug 19 proc. sausumos ir vidaus vandenų bei apie 10 proc. vandenynų, todėl tikslas lieka toli.

    Kartu numatyta atkurti bent 30 proc. degradavusių ekosistemų, tačiau čia vaizdas nevienodas. Sausumoje pasiekta beveik pusė siekiamo tempo, o jūrų ir pakrančių ekosistemose pažanga sudaro apie 23 proc., kai gėlavandenių ekosistemų atkūrimas vertinamas vos apie 5 proc., nors pabrėžiama, kad stebėsenos spragos gali iškraipyti skaičius.

    Vienas svarbiausių COP17 rezultatų turėtų būti pasaulinė pažangos peržiūra su aiškiomis rekomendacijomis, kaip atsilikimą paversti darbais. Vis dėlto šis dokumentas iki paskutinių valandų išlieka nepatvirtintas, o dalis delegacijų ragina keisti pačią konsensuso taisyklę, kai kelių šalių nepritarimas gali sustabdyti sprendimus.

    Didžiausia kliūtis – finansai

    Jerevane ryškiausiai atsiskleidė pinigų problema: be didesnio ir stabilesnio finansavimo 2030 metų tikslai gali likti popieriniai. Šalys yra sutarusios iki 2030 metų mobilizuoti bent apie 180 mlrd. eurų per metus biologinei įvairovei, tačiau bendras metinis trūkumas vertinamas maždaug 628 mlrd. eurų.

    Vien ekosistemų atkūrimui, vertinant dabartines kryptis, investicijas tektų didinti daugiau nei keturis kartus: nuo maždaug 57,5 mlrd. eurų iki apie 266 mlrd. eurų per metus iki 2030 metų. Kaip viena kliūčių įvardijama tai, kad ekonominė grąža, pavyzdžiui, potvynių rizikos mažėjimas, švaresnis vanduo ar didesnis anglies kaupimas, dažnai pasimato tik po kelerių metų.

    Konferencijos organizatoriai skelbė, kad per derybas paskelbta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų naujų įsipareigojimų, tačiau tai tėra nedidelė reikalingų sumų dalis. Be to, ginčai verda dėl to, kas turėtų mokėti daugiau: Europos Sąjunga ragina prisidėti ir turtingas kylančios ekonomikos šalis, o dalis Persijos įlankos valstybių tokiam požiūriui priešinasi.

    Klimatas, gamta ir invazinės rūšys

    COP17 darbotvarkėje akcentuojama, kad biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita vienas kitą spartina, todėl vis dažniau raginama derinti gamtos ir klimato planus. Tai apima ir vadinamųjų trijų Rio konvencijų, skirtų biologinei įvairovei, klimatui ir dykumėjimui, veiksmų suderinimą nacionaliniu lygmeniu.

    Kita ryški tema – invazinės rūšys, kurių plitimą skatina šylantis klimatas ir globali prekyba. COP17 jau priėmė sprendimus, kuriais raginama stiprinti ankstyvą invazinių rūšių aptikimą, greito reagavimo sistemas, gerinti duomenų dalijimąsi ir palengvinti finansavimo bei technologijų prieigą šalims, kovojančioms su šia grėsme.

    Konferencijai baigiantis dar laukiama galutinių sprendimų dėl Jerevano veiksmų paketo ir kitų dokumentų, o taip pat dėl kitos biologinės įvairovės konferencijos šeimininkės 2028 metais. Derybų baigtis parodys, ar pasaulis sugebės pereiti nuo deklaracijų prie realių, finansais paremtų įsipareigojimų.

  • Na Wspólnej 4309: Romanas įtars šiurpų Elenos ir Dorotos planą – ar Vlodkui gresia mirtis?

    Serialo Na Wspólnej 4 309 serijoje Romanas ims įtarti, kad Elena ir Dorota veikia išvien, o jų planas gali kelti realią grėsmę Vlodkui. Viskas paaštrės po to, kai Vlodkas pasiūlys Elenai su sūnumi apsigyventi jo namuose, o Romanui tai pasirodys kaip pavojingo scenarijaus pradžia.

    Siūlymas laikinai priglausti Eleną iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas geranoriškas gestas, tačiau Romanas pastaruoju metu vis dažniau jungia ankstesnius įvykius į vieną grandinę. Jo akimis, Vlodko artumas su Elena gali būti ne atsitiktinumas, o kryptingai kuriama situacija.

    Įtarimus pakurstė ankstesni įvykiai

    Romanas jau anksčiau turėjo abejonių dėl Dorotos, o įtampą dar labiau sustiprino perspėjimas, kad ji gali būti susijusi su nusikaltimu. Prie to prisidėjo ir epizodai, kai Vlodkas perdavė Elenai pinigų, todėl Romanui kyla klausimas, ar Vlodkas nėra manipuliuojamas.

    Šioje serijoje Romanas nebetylės ir imsis veiksmų, nes mano, kad įvykių eiga pavojingai greitėja. Nors jis neturi tvirtų įrodymų, įtarimas, kad dvi moterys turi bendrą tikslą, jam atrodo pernelyg nuoseklus, kad būtų sutapimas.

    Romanas perspės Slavką

    Romanas pasidalys savo nuogąstavimais su Slavku ir bandys jį įtikinti, kad Vlodko situacija gali būti kritinė. Jo teigimu, Elena ir Dorota gali veikti koordinuotai, o pats Vlodkas gali neįžvelgti pavojaus, į kurį įžengė.

    Toks perspėjimas gali tapti lūžio tašku, nes Slavkui teks spręsti, ar įsikišti, ar palikti viską savieigai. Intriga išlieka, ar Romanui pavyks laiku sustabdyti įvykius ir apsaugoti Vlodką nuo galimų pasekmių.

    Kada bus rodoma 4 309 serija?

    4 309 serija bus parodyta 2026 metų lapkričio 10 dieną, antradienį, 20.15 valandą per TVN. Žiūrovai epizodą taip pat galės rasti platformoje „Player“, kur serialo serijos pasiekiamos internetu.

  • Gdansko proveržis: atidarė terminalą T5, Tuskas įvardijo, kada Baltica 2 tieks elektrą

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujasis terminalas T5, kuris taps viena svarbiausių atramų Lenkijos jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų pasiekti tinklą 2027 metų pirmoje pusėje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina atsinaujinančios energetikos projektus, o jūrinis vėjas Baltijos jūroje laikomas vienu stabiliausių naujos generacijos šaltinių. Tokie projektai reikšmingi ne tik klimato tikslams, bet ir energetiniam saugumui, ypač mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

    Kam reikalingas terminalas T5?

    Terminalas T5 Gdansko uoste skirtas didelių jūrinio vėjo projektų logistikai: komponentų priėmimui, sandėliavimui ir krovai. Iš čia į Baltijos jūrą planuojama gabenti pagrindines Baltica 2 parko dalis, įskaitant turbinų elementus ir kitą įrangą, kuriems reikia specializuotos infrastruktūros.

    Pranešama, kad terminalo statybos vertė siekė apie 280 milijonų eurų. Didelė finansavimo dalis buvo susieta su Europos Sąjungos lėšomis, todėl projektas tapo ir praktiniu pavyzdžiu, kaip europinė parama gali paspartinti energetikos pertvarką.

    Kada tikėtis Baltica 2 elektros?

    Atidarymo renginyje Donaldas Tuskas patvirtino terminą, kurio rinkoje laukta jau seniai: pirmoji elektra iš Baltica 2 turėtų būti pagaminta 2027 metų pirmoje pusėje. Tokios datos reikšmingos tiek elektros rinkai, tiek tiekimo grandinėms, kurios turi būti suderintos iš anksto.

    Projektas siejamas su ambicija aprūpinti elektra milijonus namų ūkių, tačiau realus poveikis priklausys nuo faktinės įrengtos galios, prijungimo prie tinklų ir vėjo sąlygų. Jūrinio vėjo parkai paprastai pasižymi didesniu ir stabilesniu gamybos profiliu nei sausumos vėjas, todėl jie vertinami kaip svarbi sistemos balansavimo dalis.

    Ilgalaikė kryptis Baltijos jūroje

    Lenkijos valdžia viešai įvardija ilgalaikius jūrinio vėjo tikslus, o viešojoje erdvėje minimas siekis iki 2040 metų pasiekti iki 18 gigavatų įrengtą galią Baltijos jūroje. Tai reikštų ne tik didžiules investicijas, bet ir tūkstančius darbo vietų uostuose, pramonėje bei paslaugų sektoriuje.

    Gdansko renginyje taip pat akcentuota, kad valstybė siekia didesnio vietos įmonių vaidmens tiekimo grandinėje, kad didesnė projekto vertės dalis liktų šalies ekonomikoje. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos tendenciją stiprinti vietinę pramonę, gamybą ir kritinės infrastruktūros kompetencijas.

    Renginio metu finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis papildomai pabrėžė Europos Sąjungos vaidmenį investicijoms ir paragino saugoti šalies narystę Bendrijoje. Šis akcentas susietas su tuo, kad dalis terminalo finansavimo buvo įmanoma būtent dėl europinių mechanizmų, kurie pastaraisiais metais dažnai tampa lemiamu veiksniu spartinant energetikos modernizavimą.