CP v2

Blog

  • Tiltagaliai: meras pasveikino Klimavičius su deimantinėmis vestuvėmis ir įteikė simbolinį dokumentą

    Tiltagaliuose, Panevėžio rajone, gyvenantys Genė ir Vladislavas Klimavičiai paminėjo deimantines vestuves – 60 metų santuokos sukaktį. Šia proga sutuoktinius aplankė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius kartu su Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė.

    Vizito metu porai buvo perduoti sveikinimai ir palinkėjimai sveikatos bei ramybės, pabrėžiant ilgametės bendrystės vertę. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios sukaktys rajone laikomos svarbia proga įvertinti šeimos stiprybę ir nuosekliai puoselėjamas vertybes.

    „Tokia graži sukaktis liudija ilgametę bendrystę ir vertybes, kurios lydi visą gyvenimą – pagarbą, kantrybę ir ištikimybę“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Sutuoktiniams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija – simbolinis dokumentas, primenantis prieš šešis dešimtmečius duotus įsipareigojimus. Toks gestas, anot savivaldybės atstovų, tampa ir gražiu šeimos istorijos įprasminimu, kurį galima perduoti vaikams bei anūkams.

    Vladislavui yra 87 metai, o jo sutuoktinė Genė – penkeriais metais jaunesnė. Jie susituokė Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, o po vestuvių įsikūrė Tiltagaliuose: Genė yra kilusi iš Saločių Pasvalio rajone, Vladislavas – iš Tiltagalių.

    Pora pasakoja, kad jų pažintis prasidėjo tuometiniuose kultūros namuose, kur abu įsitraukė į meninę veiklą. Bendri interesai ir kasdienis bendravimas ilgainiui peraugo į šeimą, kuri bėgant metams tapo didesnė: Klimavičiai užaugino tris vaikus ir šiandien džiaugiasi penkiais anūkais.

    „Kantrybė, atlaidumas ir dėmesys vienas kitam padeda išsaugoti gerus santykius ir kartu įveikti visus gyvenimo išbandymus“, – sako Genė Klimavičienė.

    Jubiliejų sveikinimo tradicija rajone

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pasveikinti šeimas, mininčias 50 ir daugiau bendro gyvenimo metų sukaktis. Savivaldybė kviečia jubiliejinių santuokų sulaukusius gyventojus kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, kad būtų suderintas pasveikinimas ir įteiktas simbolinis santuokos akto dokumentas.

    Tokie vizitai dažnai tampa ne tik oficialiu dėmesio ženklu, bet ir proga užfiksuoti šeimos istoriją bei prisiminti bendruomenės tradicijas. Savivaldybė pabrėžia, kad ilgalaikės santuokos sukaktys yra svarbi bendruomeninio gyvenimo dalis, skatinanti tarpusavio pagarbą ir kartų ryšį.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė ugniagesiams: šv. Florijono dieną dėkoja už tarnystę

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė ugniagesiams: šv. Florijono dieną dėkoja už tarnystę

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė pasveikino ugniagesius šv. Florijono dienos proga. Ši diena Lietuvoje tradiciškai siejama su ugniagesių globėjo šv. Florijono minėjimu ir padėka gelbėtojams už jų kasdienį darbą.

    Sveikinime akcentuojama ugniagesių tarnystė bendruomenei ir pasirengimas reaguoti į nelaimes, kai pagalbos prireikia nedelsiant. Tokie kreipimaisi paprastai primena, kad didžioji dalis gelbėjimo darbų vyksta ne tik didžiųjų įvykių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Šv. Florijono diena daugelyje Europos šalių laikoma ugniagesių profesine švente, kai visuomenei primenama apie gaisrų prevencijos svarbą. Lietuvoje ši proga dažnai minima ir kaip dėkingumo diena tiems, kurie saugo žmonių gyvybes, turtą ir aplinką.

    Pastaraisiais metais ugniagesių darbas vis dažniau siejamas ne vien su gaisrais, bet ir su pagalba eismo įvykiuose, ekstremalių reiškinių padariniais bei kitomis gelbėjimo operacijomis. Dėl to savivaldybių vadovų vieši sveikinimai įprastai tampa ir priminimu apie tarnybų vaidmenį vietos saugumo sistemoje.

    Dėmesys bendruomenės saugumui

    Savivaldybių vadovai šventinių progų metu neretai pabrėžia ir bendradarbiavimo svarbą: nuo gyventojų budrumo iki atsakingo elgesio namuose bei gamtoje. Prevencija išlieka vienu efektyviausių būdų mažinti nelaimių skaičių ir jų padarinius.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams linkima saugių pamainų, stiprybės ir visuomenės palaikymo. Tokie linkėjimai atspindi ir paprastą, bet svarbią žinutę: gelbėtojų darbas matomas ir vertinamas, o jų profesionalumas yra neatsiejama kasdienio saugumo dalis.

  • Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iškilminga rikiuote paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Renginyje akcentuota ugniagesių gelbėtojų tarnybos svarba ir bendruomenės saugumas, o pareigūnams įteiktos padėkos už kasdienį darbą.

    Sveikinimo žodį tarusi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė dėkojo ugniagesiams už drąsą, pasiaukojimą ir pagalbą gyventojams. Pasak merės, ugniagesių darbas dažniausiai matomas tik nelaimės akimirką, tačiau jam būtinas nuolatinis pasirengimas ir stipri komanda.

    Merės padėkomis už nepriekaištingą pareigų atlikimą, žmonių gyvybių ir turto gelbėjimą bei visuomenės švietimą apdovanoti Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai Irmantas Dzedzevičius, Vytautas Buikus ir Gintaras Valūnas. Taip pat padėkota Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams Povilui Genceravičiui ir Almantui Bingeliui.

    Finansavimas ir planuojami darbai

    Renginio metu aptarti ir praktiniai klausimai, susiję su priešgaisrinės apsaugos stiprinimu. Nors priešgaisrinė apsauga yra valstybės deleguota funkcija, savivaldybė teigia nelaukianti vien centrinio finansavimo ir papildomomis biudžeto lėšomis siekianti gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

    Šių metų savivaldybės biudžete priešgaisrinei apsaugai papildomai numatyta daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Iš jų 100 tūkst. eurų skirta dviem gaisriniams automobiliams įsigyti, o daugiau nei 100 tūkst. eurų planuojama nukreipti darbo užmokesčiui, kad kiekvienoje komandoje nuolat budėtų bent du ugniagesiai.

    Taip pat numatyti infrastruktūros atnaujinimo darbai Krokialaukio, Makniūnų, Butrimonių ir Pivašiūnų komandų patalpose. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pastatus ir įrangą tiesiogiai susijusios su reagavimo greičiu ir saugesnėmis darbo sąlygomis, ypač vykstant į sudėtingus gaisrus ar gelbėjimo operacijas.

    Technika, komandos ir iškvietimų statistika

    Skelbiama, kad modernesnis gaisrinis automobilis jau perduotas Butrimonių ugniagesių komandai. Savivaldybė nurodo, jog dėl senstančios ir gendančios technikos atnaujinimo ne kartą kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją, o naudoto automobilio teko laukti daugiau nei dvejus metus.

    Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinė apsaugos tarnyba įkurta prieš 27 metus. Šiuo metu ją sudaro 8 komandos, kuriose dirba 72 darbuotojai.

    2025 metais rajono ugniagesiai į iškvietimus vyko 358 kartus. Nurodoma, kad pernai Alytaus rajone kilo 165 gaisrai, tai yra 31 gaisru daugiau nei 2024 metais, taip pat atlikta 110 gelbėjimo darbų.

    Be reagavimo į gaisrus, savivaldybė akcentuoja ir prevenciją. Siekiant mažinti skaudžių nelaimių riziką, gyventojams išdalinta daugiau nei pusė tūkstančio dūmų detektorių, o bendruomenės saugumas įvardijamas vienu svarbiausių prioritetų.

  • Motinos diena Varėnoje: meras Algis Kašėta siunčia sveikinimą ir primena bendrystės svarbą

    Motinos diena Varėnoje: meras Algis Kašėta siunčia sveikinimą ir primena bendrystės svarbą

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Motinos dienos proga kreipėsi į rajono gyventojus, sveikindamas mamas ir globėjas. Pasak mero, ši diena skirta padėkai už rūpestį, kantrybę ir kasdienį darbą, kuris dažnai lieka nepastebėtas.

    Savivaldybės paskelbtame sveikinime pabrėžiama, kad Motinos diena svarbi ne tik šeimoms, bet ir visai bendruomenei. Dėmesys motinystei čia įvardijamas kaip pagarba vertybėms, kurios kuria saugesnę ir atviresnę aplinką vaikams bei jaunimui.

    Padėka mamoms ir globėjoms

    Algis Kašėta savo sveikinime akcentuoja, kad motinos vaidmuo apima ne vien kasdienius rūpesčius, bet ir emocinę atramą šeimai. Anot jo, mamos dažnai tampa tais žmonėmis, kurie pirmieji pastebi, padrąsina ir padeda atsitiesti sudėtingesnėse situacijose.

    Sveikinime taip pat išskiriamas globėjų ir močiutų indėlis, kai jos prisideda prie vaikų auklėjimo ir šeimos gerovės. Meras ragina šią dieną skirti nuoširdžiam dėkingumui ir dėmesiui artimiausiems žmonėms.

    Kodėl Motinos diena svarbi bendruomenei

    Savivaldybių vadovų sveikinimai Motinos dienos proga pastaraisiais metais vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie šventinę tradiciją, bet ir apie bendruomeniškumą. Tokiuose kreipimuose dažnai pabrėžiama emocinės sveikatos, tarpusavio paramos ir artimųjų ryšio reikšmė.

    Varėnos rajono savivaldybės žinutė šią dieną sieja su dėkingumu ir pagarba, kuri, mero teigimu, turėtų lydėti ne tik per šventes. Jo nuomone, paprastas dėmesys, skambutis ar apsilankymas gali tapti svarbiausia dovana.

    Tradicija, kuri išlieka aktuali

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį ir kasmet suburia šeimas bendrai šventei. Nors šventės forma keičiasi, jos esmė išlieka ta pati: padėka už meilę, rūpestį ir atsidavimą.

    Varėnos rajono savivaldybės mero sveikinimas primena, kad šventinės gėlės ar dovanos nėra svarbiausia. Daug reikšmingesni, anot kreipimosi, yra nuoširdūs žodžiai ir laikas, kurį skiriame mamoms bei tiems, kurie kasdien atlieka motinystės vaidmenį.

  • Varėnos rajono meras kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus: padėka už budėjimą ir kasdienę riziką

    Varėnos rajono savivaldybės meras paskelbė sveikinimą ugniagesiams gelbėtojams, pabrėždamas jų darbo svarbą ir nuolatinę parengtį reaguoti į nelaimes. Kreipimesi akcentuota, kad tai profesija, kurioje sprendimus tenka priimti per sekundes, o atsakomybė dažnai susijusi su tiesiogine rizika sveikatai ir gyvybei.

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai siejami su Šv. Florijono diena ir Ugniagesių globėjo minėjimu, kai visoje Lietuvoje dėmesys sutelkiamas į priešgaisrinės saugos temą. Tai proga priminti ne tik apie gelbėtojų kasdienybę, bet ir apie visuomenės indėlį į saugumą, kai prevencija padeda išvengti skaudžių incidentų.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistema Lietuvoje apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į cheminius incidentus ar stichinių nelaimių padarinius. Todėl savivaldybėms svarbu kalbėti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, nes didelė dalis rizikų kyla ne tik miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse.

    Kontekste išryškėja ir sezoniškumas: šiltuoju metų laiku daugėja iškvietimų dėl pernykštės žolės deginimo, miškų ir durpynų gaisrų, taip pat nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis iškvietimų susiję su žmogaus neatsargumu, o paprasti įpročiai, tokie kaip tvarkingi dūmų detektoriai ar atsakingas elgesys gamtoje, tiesiogiai mažina nelaimių skaičių.

    Merų ir kitų institucijų dėmesys ugniagesiams gelbėtojams dažnai apima ir praktinius klausimus, susijusius su komandų aprūpinimu, technikos atnaujinimu bei savanoriškos priešgaisrinės veiklos stiprinimu. Vietos bendruomenėms tai svarbu todėl, kad pirmosios minutės po pranešimo apie gaisrą ar nelaimę neretai lemia, ar bus išgelbėtas turtas ir žmonių gyvybės.

    Gyventojams primenama, kad apie gaisrą ar nelaimę visada būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir, jei saugu, imtis pirminių veiksmų iki atvykstant gelbėtojams. Atsakingas reagavimas, aiškiai nurodyta vieta ir tiksli informacija apie situaciją padeda tarnyboms greičiau priimti sprendimus ir efektyviau paskirstyti pajėgas.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.

  • „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz LNG konkursą: 500 GWh krovinys keliaus per Aleksandrupolį

    „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz LNG konkursą: 500 GWh krovinys keliaus per Aleksandrupolį

    Graikijos dujų bendrovė „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz tarptautinį suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimo konkursą, skirtą Bulgarijos perdavimo sistemos eksploataciniams poreikiams užtikrinti. Konkursas buvo vykdomas per Bulgarijos energijos biržą Balkan Gas Hub.

    Pagal konkursą numatytas 500 GWh, arba 0,5 TWh, LNG kiekis. Tai prilygsta maždaug 45–50 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, priklausomai nuo dujų kokybės ir energinės vertės, todėl toks krovinys gali turėti apčiuopiamą reikšmę trumpalaikiam regiono balansui.

    Skelbiama, kad krovinys turėtų būti pristatytas į Aleksandrupolio plaukiojantį SGD terminalą (FSRU) per pirmąsias dešimt rugpjūčio dienų. Ten dujos bus išdujintos ir vamzdynais nukreiptos į Bulgariją.

    Regioninis kontekstas ir reikšmė

    Aleksandrupolio FSRU pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Pietryčių Europos taškų, leidžiančių didinti tiekimo šaltinių įvairovę ir mažinti priklausomybę nuo vienos krypties dujų srautų. Tokie konkursai ir krovinių planavimas per terminalus suteikia perdavimo operatoriams daugiau lankstumo valdant sezoninius svyravimus.

    Bulgarijai LNG pirkimai per regioninius terminalus yra būdas užsitikrinti papildomus kiekius, kai rinkoje išauga paklausa arba reikia sustiprinti sistemos patikimumą. Praktikoje tai taip pat padeda formuoti konkurencingesnę kainodarą, nes atsiranda daugiau alternatyvų tiekėjams ir maršrutams.

    Įmonės komentaras

    „Teigiamas šio konkurso rezultatas parodo, kokia svarbi yra efektyvi suinteresuotų šalių partnerystė siekiant energetinio saugumo“, – sakė „DEPA Commercial“ prekybos koordinuojantis direktorius Christos Basdekis.

    Pasak jo, bendrovė veikia Pietryčių Europos gamtinių dujų rinkose ir siekia artimiausiais metais toliau prisidėti prie tiekimo saugumo regione. Energetikos rinkoje tai reiškia nuoseklų dalyvavimą trumpalaikiuose pirkimuose, sandoriuose biržose ir logistikos grandinėse, kurios leidžia dujas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia.

  • Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Privalomas kaupimo grafikas

    Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.

    Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.

    Ką reiškia 17,5 TWh?

    Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.

    Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.

    Kodėl rinkai tai nepatrauklu?

    Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.

    Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.

    Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?

    Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.

    „Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.

    Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.

  • „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    Startas Juodojoje jūroje

    „OMV Petrom“ ir „Romgaz“ pranešė pradėjusios jūrinio dujotiekio klojimo darbus „Neptun Deep“ gamtinių dujų projekte Juodojoje jūroje. Į Rumunijos vandenis atplaukė pirmasis specializuotas laivas „Castoro 10“, kuris pradeda montuoti pradinę pakrantinio vamzdyno atkarpą.

    Planuojamas apie 160 kilometrų ilgio vamzdynas turi tapti pagrindine jungtimi tarp jūroje esančios gavybos infrastruktūros ir kranto. Tai viena svarbiausių grandžių, kad dujos iš telkinių pasiektų Rumunijos nacionalinį perdavimo tinklą.

    Kaip dujos pasieks nacionalinį tinklą

    Vamzdynas sujungs jūrines gavybos platformas su sausumos infrastruktūra, o ties kranto linija numatytas sprendimas, turintis sumažinti poveikį aplinkai. Jungtis bus įrengiama per iš anksto suformuotą mikrotunelį Tuzloje, kad darbai pakrantėje būtų kuo mažiau invaziniai.

    Į krantą atvestos dujos bus nukreipiamos į matavimo stotį, o tada įleidžiamos į nacionalinį tinklą. Skelbiama, kad vamzdis yra 30 colių skersmens plieninis dujotiekis, pritaikytas dideliems srautams ir ilgalaikiam eksploatavimui jūrinėmis sąlygomis.

    Flotilė kaip judanti gamykla

    Darbai jūroje vyksta pasitelkiant laivų flotilę, veikiančią tarsi judanti surinkimo linija. Ant tokių laivų kaip 160 metrų ilgio „Castoro 10“ vamzdžių atkarpos sulygiuojamos, suvirinamos, patikrinamos ir padengiamos apsaugine danga, o tada nuleidžiamos ant jūros dugno.

    Vėlesniuose etapuose numatoma naudoti ir „Castorone“, vieną didžiausių pasaulyje vamzdynų klojimo laivų, taip pat giluminių darbų laivą „JSD 6000“. Pastarasis skirtas sujungti povandeninius gręžinius su pagrindine gavybos platforma, kai darbai vyksta didesniame gylyje ir sudėtingesnėmis sąlygomis.

    „Neptun Deep“ infrastruktūrą sudaro dešimt gamybinių gręžinių ir trys povandeninės sistemos. Skelbiama, kad Pelican South zonoje jau išgręžti keturi gręžiniai, o Domino telkinyje vyksta likusių šešių gręžinių darbai.

    „Neptun Deep pastato Rumuniją į strateginę poziciją kaip būsimą stabilumo atramą Vidurio ir Pietryčių Europoje“, – sakė „OMV Petrom“ vykdomosios valdybos narys Franck Neel.

    Investicijos ir terminai

    Projektas įvardijamas kaip svarbus Rumunijai ir platesniam regionui, ypač energijos saugumo kontekste, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo krypčių. „OMV Petrom“ vadovė Christina Verchere nurodė, kad investicijos siekia apie 4 milijardus eurų, o planuojama metinė gavyba galėtų sudaryti apie 8 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    Pasak jos, 2026 metais numatyta atlikti esminius darbus, įskaitant jūrinio vamzdyno klojimą, povandeninės įrangos montavimą ir gamybos platformos įrengimą. Tikslas išlieka pradėti gavybą 2027 metais, pabrėžiant saugos ir kokybės reikalavimus.

    „OMV Petrom“ taip pat pateikė platesnį veiklos kontekstą: bendrovė 2025 metais skelbė apie maždaug 38 milijonų barelių naftos ekvivalento metinę angliavandenilių gavybą. Įmonė valdo 860 megavatų dujinę elektrinę ir turi apie 780 degalinių tinklą regione, o „OMV Aktiengesellschaft“ priklauso 51,2 proc. „OMV Petrom“ akcijų, Rumunijos valstybei – 20,7 proc.