Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad 2026 metų liepos–rugsėjo ketvirtį bendrovės grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, išaugo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Tai yra keturis kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų.
Bendrovė aiškino, kad rezultatams itin palankiai susiklostė rinka, kurią sukrėtė Irano karo sukelti tiekimo ir prekybos sutrikimai. Dėl to šoktelėjo tiek naftos kainos, tiek perdirbimo maržos, o „BP“ daugiau uždirbo iš perdirbimo ir prekybos veiklų.
Kartu „BP“ smarkiai sumažino grynąją skolą: ji per ketvirtį krito iki maždaug 12,4 mlrd. eurų, kai prieš tris mėnesius siekė apie 19,9 mlrd. eurų. Skolos mažėjimą sustiprino sprendimas anksčiau šiais metais sustabdyti akcijų supirkimą ir laisvas lėšas nukreipti balansui stiprinti.
Kas labiausiai kilstelėjo pelną
Investuotojai „BP“ dažnai vertina pagal vadinamąjį pagrindinį pakeitimo sąnaudų pelną, kuris eliminuoja atsargų vertės svyravimus ir vienkartinius veiksnius. Šis rodiklis beveik keturis kartus pašoko iki maždaug 7,6 mlrd. eurų ir buvo gerokai didesnis nei rinkos lūkesčiai, siekę apie 5,6 mlrd. eurų.
„BP“ nurodė, kad ketvirtį taip pat paveikė vienkartiniai nuvertėjimai, siekę apie 3,6 mlrd. eurų, daugiausia susiję su vadinamosiomis perėjimo veiklomis. Tokie nurašymai dažniausiai atspindi atsargesnį ankstesnių investicijų vertinimą pasikeitus kainoms, sąnaudoms ar strateginiams prioritetams.
Bendrovės generalinė direktorė Meg O’Neill, pareigas perėmusi 2026 metų balandį, rezultatus apibūdino kaip labai stiprius, kuriuos palaikė aukštesnių kainų ir didesnių maržų aplinka. „BP“ akcijos po naujienų ankstyvoje prekyboje buvo nežymiai pakilusios.
Naftos kainų fonas ir rizikos
Ketvirčio rezultatai paskelbti tuo metu, kai naftos rinkoje išlieka įtampa: „Brent“ rūšies nafta buvo prekiaujama maždaug po 102 eurus už barelį. Tai reikšmingai daugiau nei prieš Irano karo pradžią metų pradžioje, kai kainos buvo arčiau 65 eurų lygio.
Rinkos kainas kelia ne vien pati geopolitinė rizika, bet ir labai praktiniai veiksniai: sutrikę tiekimo maršrutai, mažesni kai kurių regionų eksportiniai srautai bei didesnė paklausa perdirbti naftą į degalus. Tokiose sąlygose auga perdirbimo maržos, nes skirtumas tarp žaliavinės naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, kainos tampa palankesnis perdirbėjams.
„BP“ taip pat atnaujino prielaidas, kokią naftos kainą taiko savo turto vertei vertinti, ir dabar skaičiuoja, kad šiemet vidutinė „Brent“ kaina sieks apie 78 eurus už barelį. Bendrovė mano, kad tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose gali tęstis iki 2027 metų, o perdirbimo maržos paskutinį šių metų ketvirtį turėtų išlikti aukštos.
Strategija, dividendai ir „Deepwater Horizon“ našta
„BP“ patvirtino, kad ketvirčio dividendą paliko nepakeistą – maždaug 0,08 euro už akciją. Bendrovė taip pat teigė pasiekusi savo tikslus mažinti skolą ir sąnaudas, tačiau pabrėžė, kad toliau prioritetą teiks finansiniam atsparumui.
Viena iš sričių, kuriai „BP“ ketina skirti daugiau laisvų lėšų, yra likusios prievolės dėl 2010 metais įvykusios „Deepwater Horizon“ katastrofos Meksikos įlankoje. Incidentas nusinešė 11 darbuotojų gyvybių, o bendrovei jau daugelį metų kainuoja milijardines kompensacijas, teisinius ir atkūrimo įsipareigojimus.
Meg O’Neill naują bendrovės strategiją ketina pristatyti 2026 metų gruodžio 15 dieną. Rinkoje tai vertinama kaip svarbus momentas, nes pastaruoju metu „BP“, kaip ir dalis konkurentų, koregavo ambicijas švarios energijos srityje ir didesnį dėmesį skyrė pelningesniems naftos ir dujų projektams.
Leave a Reply