CP v2

Blog

  • Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Etiopijos bėgikas Yomifas Kejelcha Londono maratone debiutavo įspūdingai: distanciją jis įveikė per 1 valandą 59 minutes ir 41 sekundę. Tai vienas rečiausių rezultatų maratono istorijoje, nes oficialiose varžybose žemiau 2 valandų riba peržengiama itin retai.

    Kejelcha finiše nusileido vos 11 sekundžių Kenijos atstovui Sabastianui Sawe, kuris tą dieną laimėjo varžybas ir užfiksavo 1 valandos 59 minučių ir 30 sekundžių rezultatą. Pats Kejelcha po finišo pabrėžė, kad svarbiausia jam buvo įgyvendinti seną svajonę startuoti Londone ir pajausti, kad maratonas jam „pakeitė viską“.

    Debiutas, virtęs rekordu

    Nors antros vietos paprastai nevadiname istorine, šįkart situacija kitokia: Kejelcha tapo greičiausio maratono debiuto autoriumi. 28 metų sportininkui tai buvo pirmas startas 42,195 kilometro distancijoje po ilgos karjeros stadione ir trumpesnėse rungtyse.

    Jis anksčiau buvo pasiekęs aukštumų pusmaratonio ir bėgimo uždarose patalpose rungtyse, todėl maratonui reikėjo ne tik didesnės ištvermės, bet ir kitokios treniruočių logikos. Kejelcha teigė, kad fiziškai ir psichologiškai buvo pasiruošęs bėgti apie 2 valandas, tačiau rekordų nesitikėjo.

    Kaip klostėsi dvikova su Sawe

    Didžiąją dalį distancijos Kejelcha bėgo greta Sawe, o tempas buvo stabilus ir aukštas. Pasak etiopo, iki maždaug 40 kilometro jis jautėsi valdantis situaciją, tačiau paskutinėje atkarpoje varžovas buvo tiesiog greitesnis.

    Lemiamu momentu Sawe atsiplėšė ir sukūrė persvarą, kurios finiše užteko pergalei. Kejelcha pripažino, kad tai sportinė konkurencija, kurioje kažkas laimi, o kažkas lieka antras, tačiau kartu pabrėžė, kad po šio starto jis labiau pasitiki savimi ir jaučiasi pasirengęs ateities tikslams.

    Kodėl 2 valandų riba tokia svarbi

    Maratone 2 valandų riba laikoma simboline dėl fiziologinių ribų ir taktinio sudėtingumo: reikia išlaikyti itin aukštą vidutinį greitį daugiau nei 42 kilometrus, idealiai paskirstyti jėgas ir turėti palankias sąlygas trasoje. Net ir nedidelės klaidos mityboje, atsigeriant ar parenkant tempą dažnai kainuoja minutes.

    Londono maratonas laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje ir priklauso didžiausių maratonų serijai, kuri pritraukia tiek elitą, tiek masinį dalyvių srautą. Greita trasa, stiprūs lyderiai ir aukštas varžybų tempas sudaro prielaidas rekordams, todėl rezultatai Londone dažnai tampa atskaitos tašku visam sezonui.

    Po istorinio debiuto Kejelcha teigė, kad artimiausiu metu nori grįžti į Etiopiją, pailsėti ir su treneriu bei vadyba aptarti kitus startus. Nors konkretaus kalendoriaus jis dar neįvardijo, sportininko tikslas aiškus: toliau gerinti asmeninį rezultatą ir įsitvirtinti tarp pačių stipriausių maratonininkų.

  • ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    Europos Sąjunga sutiko su Jungtinėmis Valstijomis pradėti naują skaitmeninių taisyklių dialogą, tačiau pabrėžia, kad savo teisės aktų perrašyti neketina. Tai po kelių dienų derybų Vašingtone pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV spaudė Briuselį švelninti ES skaitmeninį reguliavimą, kurį Vašingtonas vertina kaip kliūtį JAV technologijų bendrovėms veikti Europoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tokios taisyklės skirtos vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

    Skaitmeninės taisyklės liks galioti

    M. Šefčovičius teigė, kad abi pusės mato prasmę kalbėtis apie praktinius klausimus, tokius kaip vaikų saugumas internete ir konkurencijos užtikrinimas skaitmeninėse rinkose. Vis dėlto jis akcentavo, jog dialogas nereiškia, kad ES atsisakys pamatinių reikalavimų, įtvirtintų Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte.

    „Negalime atiduoti nieko, kas susiję su mūsų teisės aktais, bet esame pasirengę kalbėtis. Mums abiem reikia skaitmeninio dialogo“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Komisija pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia bendradarbiavimo kryptį, o ne vien baudų ir sankcijų logiką. Toks tonas laikomas bandymu sumažinti įtampą transatlantiniuose santykiuose, ypač kai skaitmeninės ekonomikos klausimai persipina su platesnėmis prekybos derybomis.

    Plieno ir aliuminio tarifai lieka skaudžiausia vieta

    Nors vasarą abi pusės buvo pasiekusios platesnį susitarimą dėl prekybos sąlygų daugeliui prekių, plienas ir aliuminis į jį nepateko. JAV šiems produktams taiko 50 proc. tarifą, galiojantį nuo 2025 metų birželio, o Europos pramonė jį vadina iš esmės ribojančiu eksportą.

    Vašingtonas ne kartą siejo tarifų mažinimą su ES skaitmeninių taisyklių švelninimu, tačiau kol kas, pasak M. Šefčovičiaus, proveržio plieno ir aliuminio klausimu nėra. „Vis dar turime problemą. Tai labai aišku“, – sakė jis.

    Bendra grėsmė – pasaulinė perteklinė gamyba

    Europos Komisijos atstovas taip pat pabrėžė, kad tiek ES, tiek JAV labiausiai neramina pasaulinė plieno ir aliuminio perteklinė gamyba, kuri spaudžia kainas ir iškreipia konkurenciją. Jo teigimu, globali plieno gamybos perteklinė galia siekia apie 720 milijonų tonų, kai Europos suvartojimas yra apie 140 milijonų tonų.

    Šiame kontekste Kinija dažnai įvardijama kaip didžiausias perteklinės pasiūlos šaltinis, o tai buvo vienas svarbiausių argumentų, kai JAV apsisprendė taikyti plačius muitus plieno ir aliuminio importui. M. Šefčovičius teigė, kad ES taip pat ėmėsi priemonių ir per tarifus bei kvotas importą į Bendriją sumažino perpus.

    ES prekybos vadovas Vašingtone dar kartą kėlė vadinamojo plieno žiedo idėją, kuri reikštų glaudesnį ES ir JAV koordinavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos poveikio. Jo vertinimu, abipusė prekyba plienu nėra pagrindinė problema, todėl sprendimo reikia ieškoti kartu.

    „Turėtume dirbti kartu“, – sakė M. Šefčovičius.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    Jungtinės Karalystės vyriausybė balandžio 30 dieną pakėlė oficialų terorizmo grėsmės lygį iš reikšmingo į didelį, po to, kai Šiaurės Londone buvo subadyti du žydų bendruomenės nariai. Policija šį išpuolį įvardijo kaip teroro aktą, o abu nukentėjusieji gydomi ligoninėje, jų būklė stabili.

    Grėsmės lygis didelis Jungtinėje Karalystėje yra antras pagal aukštumą penkiabalėje skalėje. Jis reiškia, kad žvalgybos tarnybos vertina teroro ataką kaip labai tikėtiną artimiausiu laikotarpiu, todėl institucijos gali stiprinti prevencines priemones ir apsaugą jautriausiose vietose.

    Kas nutiko Golders Green rajone?

    Išpuolis įvyko Golders Green rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių Londono žydų bendruomenės centrų. Sužeisti 34 ir 76 metų vyrai, o incidentas sukėlė didelį nerimą vietos gyventojams ir paskatino politikų pažadus skubiai didinti saugumą.

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris, apsilankęs rajone, teigė, kad valdžia imsis visų priemonių neapykantos nusikaltimams pažaboti. Vizito metu dalis protestuotojų kritikavo vyriausybę, tvirtindami, kad antisemitizmo problema sprendžiama per lėtai.

    „Antisemitizmas yra sena neapykanta. Istorija rodo, kad jos šaknys gilios, o nusisukus ji sugrįžta ir sustiprėja“, – sakė Keiras Starmeris.

    Įtariamasis ir tyrimo kryptys

    Policija sulaikė 45 metų vyrą, įtariamą pasikėsinimu nužudyti, o patį išpuolį kvalifikavo kaip terorizmą. Pareigūnai nurodė, kad įtariamasis anksčiau buvo minimas dėl rimto smurto ir psichikos sveikatos problemų, taip pat galėjo būti susijęs su kitu incidentu Londone dar prieš užpuolimą.

    Skelbiama, kad 2020 metais jis buvo patekęs į „Prevent“ programos akiratį, kuri skirta nukreipti asmenis nuo radikalizacijos. Byla vėliau buvo uždaryta, tačiau viešai neatskleidžiama, kodėl jis buvo nukreiptas į šią programą.

    Augantis antisemitizmo spaudimas ir saugumo priemonės

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje fiksuojama daugiau antisemitinių incidentų tiek internete, tiek viešose erdvėse, o įtampa sustiprėjo po 2023 metų spalio 7 dienos įvykių Izraelyje ir vėlesnio karo Gazos Ruože. Šiame kontekste institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę sparčiau reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir ekstremizmo rizikas.

    Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood teigė, kad tikrinama, ar internete pasirodę pareiškimai dėl atsakomybės už ataką yra patikimi, ar tik bandymas pasinaudoti situacija. Saugumo ekspertai taip pat ragina vertinti tokius pareiškimus atsargiai, nes pavadinimai ir „prekės ženklai“ kartais naudojami siekiant klaidinti tyrėjus.

    Britų saugumo tarnybos pastaruoju metu ne kartą viešai įspėjo apie bandymus vykdyti išpuolius Europoje, pasitelkiant tarpininkus ar nusikalstamas grupes. Šiame fone grėsmės lygio pakėlimas reiškia ne tik politinę žinutę visuomenei, bet ir praktinį signalą institucijoms griežtinti apsaugą bei stiprinti žvalgybinį darbą.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.

  • Telšių rajone skelbiamas papildomas kvietimas sporto projektams: paraiškas priima iki gegužės 31 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė papildomą kvietimą sporto įstaigoms ir organizacijoms teikti veiklos projektų paraiškas daliniam finansavimui iš Telšių rajono savivaldybės 2026 metų biudžeto.

    Šis kvietimas skirtas Telšių rajone teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, kurie veikia Telšių rajono savivaldybės teritorijoje ir įgyvendina sporto veiklas vietos bendruomenei.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti sporto įstaigos ir organizacijos, registruotos Telšių rajone ir vykdančios veiklą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas numatomas dalinis, todėl pareiškėjams svarbu aiškiai pagrįsti biudžetą ir planuojamą projekto poveikį.

    Praktikoje tokie kvietimai dažniausiai orientuoti į veiklas, kurios didina sporto prieinamumą, skatina vaikų ir jaunimo užimtumą, prisideda prie masinio sporto plėtros bei sudaro sąlygas rajono sporto bendruomenės augimui.

    Terminas ir kur kreiptis

    Projektų paraiškas reikia pateikti iki gegužės 31 dienos. Paraiškos priimamos Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriuje.

    Dėl paraiškų teikimo ir praktinių klausimų galima kreiptis į Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Vygantą Macevičių. Informacija teikiama darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos, penktadieniais iki 15 valandos 45 minučių, pietų pertrauka nuo 12 iki 12 valandos 45 minučių.

    Ką svarbu pasiruošti prieš teikiant?

    Rengiant paraišką rekomenduojama įsivertinti, ar projektas atitinka nustatytus finansavimo prioritetus, ir iš anksto pasiruošti visus privalomus dokumentus. Paprastai didžiausia rizika atmetimui kyla dėl neaiškiai pagrįstų išlaidų, nepakankamai aprašytų veiklų arba neatitikimo kvietimo sąlygoms.

    Telšių rajono savivaldybė nurodo, kad aktualūs dokumentai, įskaitant lėšų projektams finansuoti paskirstymo tvarkos aprašą, paraiškos formą ir sporto projektų finansavimo prioritetus, yra skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.