CP v2

Blog

  • Polsat balandį tapo žiūrimiausia TV Lenkijoje: prime time šuolis iki 50 proc. tarp jaunimo

    Polsat balandį tapo žiūrimiausia TV Lenkijoje: prime time šuolis iki 50 proc. tarp jaunimo

    Lenkijos televizijos rinka balandį fiksavo ryškų žiūrimumo persiskirstymą: transliuotojas Polsat skelbia tapęs lyderiu pagal auditorijos dalį tarp visų tirtų kanalų. Didžiausias proveržis užfiksuotas vadinamajame griežtajame prime time laike, kai prie ekranų susirenka daugiausia žiūrovų.

    Polsat duomenimis, esminė stoties stiprybė išlieka 20.00–23.00 valandų intervalas. Palyginti su 2025 metų balandžiu, žiūrimumas šiame laike augo 32 proc. bendroje 4+ ir 16–59 auditorijoje, 34 proc. 20–55 grupėje, o 16–34 žiūrovų segmente augimas pasiekė 50 proc.

    Kas tempė prime time aukštyn?

    Transliuotojas teigia, kad rezultatą lėmė nuosekli programavimo strategija ir patikrinti pramoginiai formatai, kurie padeda išlaikyti auditoriją viso vakaro metu. Tokie projektai kaip „Milionerzy“ ir „Farma“ dažnai veikia kaip „įėjimo“ turinys, kuris įaudrina vakarą ir didina įsitraukimą.

    Vėlesnėse valandose auditoriją papildomai sutelkė premjeriniai epizodai ir reguliarios pramoginės laidos, tarp jų „Ninja Warrior“, „Nasz nowy dom“, „Must Be The Music“ ir „Kabaret na żywo“. Savaitgalio bei pirmadienio vakarai taip pat buvo stiprinami dideliais projektais, pavyzdžiui, „Taniec z gwiazdami“ ir „Mega HIT“.

    Tendencija tęsiasi nuo kovo

    Polsat pabrėžia, kad balandžio rezultatai nėra vienkartinis šuolis, nes panašus lyderystės signalas buvo matomas ir kovą, kai stotis taip pat pirmavo bendroje 4+ auditorijoje ir prime time segmente. Naujausi skaičiai, pasak transliuotojo, rodo ne tik pozicijos išlaikymą, bet ir greitėjantį augimą konkurencingiausiu paros metu.

    Žiniasklaidos rinkoje prime time rodikliai laikomi vienu svarbiausių kanalų „sveikatos“ matų, nes būtent šiuo laikotarpiu koncentruojasi didžiausia reklamos paklausa ir brangiausios kampanijos. Todėl stiprėjimas jaunimo auditorijoje, ypač 16–34 segmente, gali turėti tiesioginę įtaką tiek reklamos įkainių deryboms, tiek turinio investicijų krypčiai ateinantiems sezonams.

  • Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Po įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo ir išaugusio neapibrėžtumo dėl naftos tiekimo Europoje pabrango aviacinis kuras. Oro linijoms tai vienas jautriausių kaštų, todėl staigūs kainų šuoliai greitai atsispindi finansiniuose rezultatuose ir bilietų kainodaroje.

    Didžiausią riziką kelia galimi sutrikimai Persijos įlankos maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Rinkoms užtenka vien grėsmės signalų, kad išaugtų „rizikos premija“ ir brangtų tiek nafta, tiek jos produktai, įskaitant reaktyvinius degalus.

    Įspėjimai dėl bankrotų

    „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary viešai perspėjo, kad jei aukštos naftos kainos užsitęstų, rudenį dalis Europos oro bendrovių gali nebeatlaikyti spaudimo. Jo vertinimu, pažeidžiamiausios gali būti tos bendrovės, kurių finansinė „pagalvė“ mažesnė, o apsidraudimas nuo kainų svyravimų ribotas.

    „Jei naftos kainos išliks šiame lygyje, spalį ar lapkritį dvi ar trys Europos oro linijos gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Po tokių pareiškimų „Wizz Air“ atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusias prognozes apie galimą nemokumą ir tikino, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili. Aviacijos rinkoje tokie pareiškimai vertinami ir kaip konkurencinės kovos dalis, kai vieša retorika daro įtaką investuotojų lūkesčiams.

    Du scenarijai Europos aviacijai

    Aviacijos ekspertai situaciją dažniausiai skirsto į du bazinius scenarijus. Optimistinis numato, kad tiekimo grandinės greitai stabilizuotųsi, o rinkoje įtampa atslūgtų per kelias savaites, tada iki vasaros piko kainų spaudimas galėtų sumažėti.

    Pesimistinis scenarijus siejamas su užsitęsusiais trikdžiais ir tolesne eskalacija, kai degalų pasiūla mažėtų, o kainos išliktų aukštos. Tokiu atveju oro linijos būtų priverstos agresyviau kelti bilietų kainas, mažinti skrydžių apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.

    Praktikoje daug lemia tai, kiek vežėjai yra apsidraudę nuo kuro kainų šuolių. Stambios bendrovės dažniau turi ilgesnio laikotarpio apsidraudimo sandorių ir didesnį likvidumo rezervą, o mažesni vežėjai ar dalis užsakomųjų skrydžių rinkos dalyvių paprastai yra jautresni staigiems kaštų pokyčiams.

    Rizika persimeta ir į oro uostus

    Jei brangus kuras ir neapibrėžtumas užsitęstų, poveikį pajustų ne tik oro linijos. Mažėjant skrydžių skaičiui, kristų oro uostų pajamos, silpnėtų antžeminių paslaugų tiekėjų ir oro navigacijos sektoriaus finansiniai srautai.

    Didieji oro uostai, turintys didesnius srautus ir platesnę pajamų struktūrą, dažniausiai atsparesni, tačiau regioniniai oro uostai gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to rinkoje kalbama apie galimą „sniego gniūžtės“ efektą, kai vieno segmento problemos greitai persiduoda visai aviacijos ekosistemai.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindiniai indikatoriai bus naftos ir aviacinio kuro kainų dinamika, tiekimo maršrutų saugumo vertinimai bei oro linijų sprendimai dėl maršrutų ir pajėgumų. Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad daliai rinkos dalyvių prireiks papildomo finansinio užnugario.

  • Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Kodėl Briuselis keičia kursą

    Europos Komisija skelbia sieksianti švelninti ir modernizuoti įmonių susijungimų vertinimo taisykles, argumentuodama pasikeitusia geopolitine ir prekybos aplinka. Pagrindinis akcentas – kad ES įmonės galėtų augti iki tokio masto, kuris leistų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

    Pastaraisiais metais Briuseliui vis dažniau priekaištaujama, jog griežta konkurencijos politika, sukurta pirmiausia vartotojų interesams ir kainų kontrolei, ne visada atliepia globalios konkurencijos realybę. Todėl dabar ieškoma balanso tarp žemų kainų ir ilgalaikio Europos pramonės pajėgumo.

    Vartotojų apsauga išlieka, bet prioritetai plečiasi

    Iki šiol ES susijungimų kontrolė dažnai stabdydavo sandorius, jei buvo tikimybė, kad sumažės konkurencija ir augs kainos. Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad toks požiūris kai kuriais atvejais galėjo užkirsti kelią kurti didelius, tarptautiniu mastu konkurencingus Europos čempionus.

    „Europai reikia drąsių, inovatyvių įmonių, galinčių varžytis tarptautinėje arenoje. Turime sukurti sąlygas atsirasti naujiems Europos lyderiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad vartotojų interesai ir sąžininga konkurencija iš darbotvarkės nedings. Už konkurencingumą atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera yra akcentavusi, kad taisyklės ir toliau turės saugoti rinkas nuo galios koncentracijos, kuri galėtų būti piktnaudžiaujama.

    Kas stumia pokyčius ir kas bus toliau

    Diskusiją dėl švelnesnio požiūrio aktyviausiai kelia didžiųjų ES ekonomikų verslo atstovai, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie argumentuoja, kad kai kuriose pramonės šakose pasaulinė konkurencija vyksta masto ir kapitalo lygmeniu, todėl ES įmonėms reikia daugiau erdvės konsoliduotis.

    Vienas dažniausiai minimų precedentų – 2019 metais sustabdytas Prancūzijos ir Vokietijos geležinkelių sektoriaus milžinų „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimas. Tuo metu sandorio šalininkai tikėjosi sukurti stiprų europinį žaidėją, galintį konkuruoti globaliai, tačiau Komisija įžvelgė rizikų konkurencijai.

    Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir pradėjusi viešas konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, kurios turėtų baigtis birželį. Po jų Briuselis spręs, kaip tiksliai atnaujinti susijungimų vertinimo praktiką, kad ji geriau atspindėtų pasaulinės konkurencijos ir strateginių sektorių realijas.

  • Lenkijoje PAIH sukrėtimas: atleista valdyba ir stebėtojų taryba, laikinai paskirtas A. Osuchowskis

    Lenkijoje PAIH sukrėtimas: atleista valdyba ir stebėtojų taryba, laikinai paskirtas A. Osuchowskis

    Lenkijos investicijų ir prekybos agentūroje PAIH įvyko reikšmingi vadovybės pokyčiai. Agentūra pranešė, kad balandžio 29 dieną buvo atšaukta PAIH stebėtojų taryba, o nuo balandžio 30 dienos iš pareigų atleista ir agentūros valdyba.

    PAIH taip pat nurodė, kad stebėtojų taryba balandžio 30 dieną iš savo sudėties delegavo Arturą Osuchowskį atlikti valdybos nario funkcijas. Tokia delegavimo praktika paprastai taikoma siekiant užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą, kol priimami sprendimai dėl nuolatinės vadovybės.

    Komunikate pažymėta, kad atšauktas PAIH prezidentas Andrzejus Dycha šias pareigas ėjo nuo 2024 metų vasario. Pastaraisiais metais agentūra buvo viena svarbiausių Lenkijos institucijų, padedančių pritraukti investicijas ir stiprinti šalies eksporto plėtrą.

    „2025 metais PAIH remtų investicinių projektų vertė viršijo 4 mlrd. eurų ir buvo rekordinė. Po 2026 metų pirmojo ketvirčio ši vertė siekė 1,3 mlrd. eurų – daugiau nei du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama PAIH pranešime.

    Toks skaičius rodo, kad agentūros kuruojamas investicijų portfelis išliko aktyvus, nepaisant svyruojančių pasaulinių kapitalo srautų ir didesnio investuotojų atsargumo Europoje. Pastaruoju metu regiono šalys vis aktyviau konkuruoja dėl gamybos, logistikos ir aukštos pridėtinės vertės projektų, kuriems svarbūs tiekimo grandinių perkėlimai ar jų trumpinimas.

    PAIH priklauso Lenkijos plėtros fondo grupei. Agentūra konsultuoja Lenkijos įmones, siekiančias plėstis užsienio rinkose, taip pat padeda užsienio investuotojams ir partneriams, besidomintiems verslo galimybėmis Lenkijoje.

    Rinkoms ir verslo bendruomenei tokie pokyčiai paprastai yra signalas atidžiau stebėti, ar keisis agentūros prioritetai ir veiklos modelis. Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokie sprendimai bus priimti dėl naujos stebėtojų tarybos sudėties ir nuolatinės valdybos formavimo.

  • Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Artėjant grilio sezonui, pirkėjams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar šiemet iškyla kainuos mažiau. Pirkinių kvitų analizė rodo, kad po ankstesnių kainų šuolių dalies grilio prekių rinka stabilizuojasi, nors ne visur tai reiškia pigimą.

    Duomenys surinkti iš programėlės „PanParagon“, į kurią kas mėnesį įkeliami milijonai apsipirkimų kvitų. Tai leidžia matyti ne teorines, o realias kainas parduotuvėse ir jų pokyčius per metus, įskaitant sezoninius svyravimus.

    Kur kainos leidosi žemyn

    Lyginant su 2025 metais, ryškiau atpigo pievagrybiai: pakuotė nuo maždaug 1,86 euro sumažėjo iki 1,74 euro, tai yra kiek daugiau nei 6 proc. Panaši kryptis matoma ir cukinijų segmente: kilogramas kainuoja apie 2,25 euro, arba maždaug 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Šiek tiek atpigo ir grilio briketai: medianinė pakuotės kaina siekia apie 3,26 euro, kai prieš metus buvo apie 3,33 euro. Nors pokytis nedidelis, būtent tokios smulkios korekcijos dažnai lemia, ar bendras sezono krepšelis atrodo brangesnis, ar stabilus.

    Mėsa ir priedai: daugiau stabilumo

    Analizė rodo, kad per metus daugumos mėsos produktų kainos iš esmės išliko panašiame lygyje. Populiari kepti skirta kiaulienos sprandinė kainuoja apie 5,82 euro už kilogramą, tai yra maždaug 0,8 proc. mažiau nei pernai.

    Tuo pat metu kai kurios dešros taip pat šiek tiek atpigo: pavyzdžiui, šlėziško tipo dešros kaina, lyginant su 2025 metais, sumažėjo maždaug 1,5 proc. Išimtimi iš bendro stabilumo išsiskiria vištienos krūtinėlės filė, kuri per metus pabrango apie 3,4 proc.

    Kartu pastebima, kad priedų ir užkandžių grupėje pokyčiai dažnai yra minimalūs. Ketchupas per metus pabrango apie 1,5 proc., o česnakinės bagetės, pagal medianą, kainavo panašiai kaip ir pernai, todėl daliai pirkėjų jos tampa paprastu būdu neperžengti suplanuoto biudžeto.

    Kas kelia krepšelio sumą

    Vis dėlto ne viskas grilio lentynose pigėja. Didesnį spaudimą išlaidoms šiemet daro alus ir kamambero tipo sūris: alus, lyginant su 2025 metais, vidutiniškai brango daugiau nei 8 proc., o sūris pabrango beveik 3 proc.

    Skaičiuojant visą grilio prekių krepšelį, 2026 metais jis yra nežymiai pigesnis nei 2025 metais: vertė sumažėjo nuo maždaug 27,75 euro iki 27,68 euro. Skirtumas simbolinis, apie 0,07 euro, arba 0,71 proc., tačiau jis patvirtina tendenciją, kad kainos labiau stabilizuojasi, nei sparčiai kyla.

    Tuo pačiu pirkėjai vis dar jaučia ankstesnių metų įtaką: lyginant su 2024 metais, bendras grilio krepšelis išlieka aiškiai brangesnis. Tai reiškia, kad net ir atsiradus pavieniams atpigimams, bendras kainų lygis dar negrįžo į ankstesnį „įprastą“ sezoną.

    Praktikoje sutaupyti dažniausiai padeda keli sprendimai: rinktis stabilias kainas išlaikančius produktus, sekti akcijas dažniau brangstančioms pozicijoms ir planuoti krepšelį taip, kad brangiausi elementai, tokie kaip gėrimai ar sūriai, neužgožtų pagrindinių patiekalų biudžeto.

  • Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulinė rinka augo 11-us metus

    2025 metais pasaulio gynybos išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė maždaug 2,67 trilijono eurų. Tai buvo vienuolikti iš eilės metai, kai karinis finansavimas didėjo, o tendenciją skatino užsitęsusios geopolitinės krizės ir spartesnis pajėgumų atnaujinimas.

    Didžiausi pasaulio išlaidautojai išliko JAV, Kinija ir Rusija. Šių trijų valstybių bendros išlaidos sudarė daugiau nei pusę pasaulinio karinio biudžeto, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia ginkluotės paklausą, gamybos apimtis ir kainas.

    Europa tempė augimą į viršų

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Europoje gynybos išlaidos šoktelėjo apie 14 proc. iki maždaug 799 milijardų eurų. Tai siejama su tęsiamu karu Ukrainoje, didesniu Europos NATO narių apsisprendimu greičiau didinti pajėgumus ir plačiau aptariamu JAV vaidmens Europoje neapibrėžtumu.

    Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų nuo Šaltojo karo pabaigos. Dalis valstybių gynybos biudžetus didina ne tik dėl šaudmenų ir technikos papildymo, bet ir dėl oro gynybos, dronų, kibernetinio saugumo bei logistikos infrastruktūros.

    JAV ir NATO planai signalizuoja tęsinį

    Nors 2025 metais JAV karinės išlaidos, vertinant pagal ataskaitą, sumažėjo iki maždaug 881 milijardo eurų, tai laikoma laikinu pokyčiu. JAV Kongresas patvirtino didesnį finansavimą artimiausiems metams, o vidutinio laikotarpio planuose numatomas tolesnis augimas.

    „Atsižvelgiant į dabartinių krizių mastą ir ilgalaikius daugelio valstybių tikslus, augimo tendencija tikėtina išliks ir 2026 metais, ir vėliau“, – teigiama SIPRI vertinime.

    Lenkija – 14 vietoje pasaulyje

    Europoje pagal bendras išlaidas toliau išsiskyrė Rusija, išlaikanti trečią vietą pasaulyje. Tuo metu Vokietija po ryškaus kurso pokyčio 2025 metais peržengė 2 proc. BVP ribą ir gynybai skyrė apie 105 milijardus eurų.

    Lenkija 2025 metais gynybai skyrė apie 43 milijardus eurų – tai istorinis rekordas ir 14 vieta pasaulyje. Pagal išlaidų dalį nuo BVP šalis išlieka viena ryškiausių NATO, o tai atspindi prioritetą greitai didinti kariuomenės parengtį ir atnaujinti įsigijimus.

  • Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Pasaulio finansų rinkose išlieka padidėjusi įtampa: investuotojai vertina karo rizikas, infliacijos atsinaujinimo ženklus ir brangstančios naftos poveikį ekonomikai. Daugiausia dėmesio tenka Artimųjų Rytų situacijai, nes bet koks tiekimo sutrikimas greitai persiduoda degalų kainoms ir vartotojų lūkesčiams.

    Rinkas ypač jaudina Ormuzo sąsiauris, per kurį kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys ribojimai ar karinė eskalacija šiame regione didintų transportavimo ir draudimo kaštus, o tai paprastai reiškia aukštesnes energijos kainas daugelyje šalių.

    Naftos kainos pastaruoju metu išlieka aukštos, o rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimą konflikto plėtrą. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo labiau didėja rizika, kad infliacija vėl taps pagrindiniu makroekonominiu veiksniu, stumiančiu kainas aukštyn.

    Palūkanos ir centrinių bankų tonas

    Greta naftos temos, investuotojai seka centrinių bankų signalus, nes net ir nekeičiant bazinių palūkanų normų, rinkoms svarbiausia tampa komunikacija. Pastaruoju metu vyrauja griežtesnis tonas: politikos formuotojai siekia išlaikyti infliacijos lūkesčius suvaldytus, net jei ekonomikos augimas kai kuriose rinkose lėtėja.

    Finansų rinkose dažnai pabrėžiama, kad palūkanų normos veiksmingiau slopina paklausos sukeltą infliaciją, tačiau silpniau neutralizuoja pasiūlos šokus, tokius kaip energijos ar žaliavų kainų šuoliai. Todėl geopolitiniai sukrėtimai gali vėl sugrąžinti dilemą tarp kainų stabilumo ir ekonomikos aktyvumo palaikymo.

    Infliacijos spaudimas ir degalų vaidmuo

    Infliacijos dinamikoje degalų kainos išlieka vienas greičiausiai vartotojų krepšelį veikiančių veiksnių. Kai nafta brangsta, tai ilgainiui persiduoda ne tik degalinėms, bet ir logistikai, prekių savikainai bei paslaugų kainoms, o poveikis gali būti juntamas kelis ketvirčius.

    Esant tokiam fonui, rinkose daugėja scenarijų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti aukštesnės, nei tikėtasi anksčiau. Tai reikštų didesnę skolinimosi kainą įmonėms ir gyventojams, griežtesnes finansavimo sąlygas bei didesnį dėmesį rizikos valdymui.

    Ko tikisi rinkos artimiausiomis dienomis?

    Trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį daugiausia lems žinios iš Artimųjų Rytų ir signalai apie realius naftos tiekimo sutrikimus. Jei eskalacijos ženklų daugės, tikėtinas didesnis svyravimas žaliavų, valiutų ir akcijų rinkose.

    Jeigu situacija stabilizuotųsi, dalis rizikos premijos naftos kainoje galėtų sumažėti, o investuotojai daugiau dėmesio grąžintų į ekonominius rodiklius ir centrinių bankų sprendimų trajektoriją. Vis dėlto dabartinis fonas išlieka trapus, todėl rinkos toliau gyvena padidinto neapibrėžtumo režimu.

  • Lenkija ir JAV susitarė dėl kritinių žaliavų: nuo retųjų žemių iki perdirbimo grandinių

    Lenkija ir JAV susitarė dėl kritinių žaliavų: nuo retųjų žemių iki perdirbimo grandinių

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasirašė bendrą susitarimo dėl kritinių žaliavų tiekimo grandinių stiprinimo dokumentą. Juo siekiama užtikrinti patikimesnes žaliavų gavybos, perdirbimo ir perdirbimo atliekant pakartotinį panaudojimą grandines, įskaitant retųjų žemių metalus.

    Apie tai paskelbta po Varšuvoje vykusio Lenkijos ir JAV Strateginio dialogo, kuriame aptarti regiono saugumo iššūkiai ir parama Ukrainai. Derybose daug dėmesio skirta ir ekonominiam atsparumui, kurį vis labiau lemia prieiga prie kritinių išteklių.

    Kas numatyta susitarime

    Susitarimas įvardijamas kaip rėminis, todėl jis pirmiausia nustato bendradarbiavimo kryptis ir mechanizmus, o ne konkrečius pirkimus ar investicijų apimtis. Esminė kryptis yra tiekimo saugumas per visą ciklą: nuo žaliavos išgavimo iki perdirbimo ir perdirbimo atliekant perdirbimą.

    Kritinės žaliavos pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių geopolitinių ir pramonės politikos klausimų, nes jos reikalingos gynybos pramonei, energetikos transformacijai ir aukštosioms technologijoms. Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai metalai naudojami elektromobilių varikliuose, vėjo jėgainėse, baterijose, elektronikoje ir modernioje karinės paskirties įrangoje.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dialogo metu aptarti ir nauji būdai gilinti transatlantinį bendradarbiavimą pramonės srityse. Akcentuota, kad tai turėtų didinti sąveikumą, stiprinti Lenkijos gynybinius pajėgumus ir kartu kurti ekonomines galimybes abiem šalims.

    „Dialogas apėmė susitikimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje, energetinio saugumo stiprinimo regione ir ekonomikos augimo skatinimo“, – rašoma bendrame šalių pareiškime.

    Energetika ir žaliavos vienoje darbotvarkėje

    Kartu su kritinių žaliavų tema aptarta ir energetinė partnerystė, ypač saugios suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės regione. Lenkija jau kelerius metus siekia įsitvirtinti kaip svarbus SGD paskirstymo taškas Vidurio ir Rytų Europoje, kai Europos šalys mažina priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

    Taip pat aptarti civilinės branduolinės energetikos projektai, kuriuose galėtų dalyvauti JAV bendrovės. Šie planai siejami su Lenkijos tikslu didinti elektros gamybos pajėgumus ir stabilizuoti sistemą, kai didėja atsinaujinančių išteklių dalis.

    Nors susitarimas dėl kritinių žaliavų yra rėminis, jis rodo aiškią kryptį: energetinis saugumas, gynyba ir pramonės konkurencingumas vis dažniau sprendžiami per prieigos prie žaliavų ir perdirbimo pajėgumų prizmę. Tikėtina, kad tolesni žingsniai bus susiję su konkrečiais bendrais projektais, technologijų mainais ir investicijų pritraukimu į perdirbimą bei perdirbimą atliekant perdirbimą regione.

  • Lenkija atnaujina reprografinį mokestį: daugiau įrenginių sąraše, kūrėjai tikisi augančių pajamų

    Lenkija atnaujina reprografinį mokestį: daugiau įrenginių sąraše, kūrėjai tikisi augančių pajamų

    Lenkijoje pasirašytas pakeistas reglamentas dėl vadinamojo reprografinio mokesčio, kuriuo kompensuojama už privatų autorių teisių saugomų kūrinių kopijavimą. Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija teigia, kad atnaujintas įrenginių ir laikmenų sąrašas turi atitikti šiandienos realybę, o ne technologijas, kurios buvo paplitusios prieš kelis dešimtmečius.

    Reprografinis mokestis Lenkijos teisėje veikia nuo 1994 metų, tačiau paskutiniai reikšmingesni pakeitimai buvo dar 2008 ir 2011 metais. Per tą laiką vartojimo įpročiai persikėlė į skaitmeninę erdvę, o senajame sąraše, kaip akcentuojama ministerijos komunikacijoje, buvo likę ir tokie įrenginiai kaip VHS ar DVD įrašymo įranga.

    Kas keičiasi ir kada įsigalios?

    Pagal paskelbtą informaciją, naujoji redakcija atnaujina įrenginių, kuriems taikomas mokestis, katalogą ir kartu koreguoja pačią sistemą taip, kad ji būtų paprastesnė ir labiau subalansuota. Ministerija pabrėžia, jog siekiama, kad kompensavimo mechanizmas atspindėtų realius būdus, kaip žmonės šiandien saugo ir kopijuoja turinį.

    Numatyta, kad pakeitimai įsigalios po 6 mėnesių nuo reglamento paskelbimo oficialiajame leidinyje, kad verslas spėtų pasiruošti. Diskusijose apie reformą viešojoje erdvėje dažnai keliama ir kaina vartotojams, tačiau valdžios institucijos akcentuoja, kad tai yra kompensacinis mechanizmas, o ne naujas mokestis gyventojams.

    Kodėl kūrėjai to laukė metų metus?

    Ministerijos vertinimu, dėl pasenusio sąrašo reprografinio mokesčio įplaukos Lenkijoje ilgą laiką buvo vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tai, pasak institucijų, reiškė mažesnę kompensaciją tūkstančiams kūrėjų ir atlikėjų, kurių darbai platinami ir vartojami skaitmeniniu formatu.

    „Lenkijos kūrėjai metų metus laukė šio sprendimo. Šiandien su pasitenkinimu skelbiu: tai padaryta“, – sakė kultūros ministrė Marta Cienkowska.

    Ji taip pat teigė, kad procesą lydėjo intensyvus lobizmas ir klaidinanti informacija apie tariamus naujus mokesčius, o esminis tikslas yra modernizuoti taisykles iki XXI amžiaus standartų. Ministerija tikisi, kad po atnaujinimo įplaukų lygis priartės prie kitų Europos Sąjungos valstybių praktikos.

    Kaip bus prižiūrimos surinktos lėšos?

    Kartu su reglamento pakeitimais ministerija pranešė planuojanti tolesnes teisėkūros iniciatyvas, susijusias su kolektyviniu autorių teisių administravimu. Numatyta stiprinti skaidrumo reikalavimus, geriau kontroliuoti surinkimo ir paskirstymo kaštus bei suteikti ministrui daugiau galimybių vertinti finansines operacijas.

    Institucijos pabrėžia, kad didesnės įplaukos turi reikšti didesnę naudą kūrėjams, o ne nepagrįstai išaugusias administracines išlaidas. Taip pat skelbiama, kad organizacijoms, nesilaikančioms naujų skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimų, gali būti ribojama teisė rinkti šias įmokas.

    Reprografinio mokesčio reformos tema Lenkijoje tradiciškai kelia įtampą tarp kūrėjų, kolektyvinio administravimo organizacijų, elektronikos sektoriaus ir prekybininkų. Vis dėlto ministerija tvirtina, kad atnaujintas modelis yra bandymas suderinti rinkos realybę su autorinių teisių apsauga ir užtikrinti aiškesnes taisykles visoms pusėms.

  • Citrinos supelys per kelias dienas? Šis laikymo triukas šaldytuve gali išlaikyti jas šviežias savaites

    Citrinos virtuvėje praverčia kasdien: jų sultys gardina vandenį, arbatą, desertus ir salotas, o žievelė suteikia aromato kepiniams. Tačiau net ir kokybiški vaisiai greitai praranda standumą, išdžiūsta arba pradeda pelyti, jei laikomi netinkamomis sąlygomis.

    Jei citrinas planuojate sunaudoti per kelias dienas, jas galima laikyti ne šaldytuve, bet vėsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Geriausia jas sudėti į dubenį, išklotą popieriniu rankšluosčiu, kuris sugeria perteklinę drėgmę ir padeda išvengti pelėsio.

    Norint šviežumą prailginti ilgesniam laikui, patikimiausias sprendimas – šaldytuvas. Citrinas verta laikyti vaisių ir daržovių stalčiuje, o ne lentynoje, kur temperatūra dažniau svyruoja atidarinėjant dureles.

    Praktinis būdas – vaisius įdėti į popierinį maišelį arba medvilninį ar lininį maišelį, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija. Sandarios plastikinės pakuotės gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui, ypač jei vaisiai buvo pažeisti ar per drėgni.

    Dar vienas triukas, kurį renkasi vis daugiau žmonių, – laikyti citrinas inde su šaltu vandeniu šaldytuve. Nuplautus sveikus vaisius reikia panardinti į vandenį sandariame stikliniame inde, o vandenį keisti kas kelias dienas, kad jis išliktų švarus ir nekauptų kvapų.

    Svarbi taisyklė – citrinų neplauti prieš padedant laikyti, jei jų neketinate naudoti iškart. Papildoma drėgmė ant žievelės dažnai tampa priežastimi, kodėl pelėsis atsiranda greičiau, todėl plaukite tik prieš vartojimą.

    Pradėtą citriną geriausia laikyti sandariame stikliniame inde šaldytuve ir sunaudoti per kelias dienas. Taip ji mažiau sugeria kitų produktų kvapus ir lėčiau džiūsta, o pjūvio vieta ilgiau išlieka sultinga.

    Jei matote baltą ar žalsvą apnašą, tai dažniausiai yra pelėsis, atsirandantis dėl netinkamos drėgmės ir oro cirkuliacijos. Pirkdami rinkitės tvirtas, ryškaus kvapo citrinas be įtrūkimų, minkštų vietų ar pažeistos žievelės – tokie vaisiai paprastai išsilaiko ilgiau.

    Kai citrinų prisikaupia per daug, jas galima šaldyti. Patogu užšaldyti skilteles, tarkuotą žievelę arba sultis ledukų formelėse – vėliau jos tinka gėrimams, kepiniams ir padažams, neprarandant citrusinio aromato.