CP v2

Blog

  • Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    100 mln. eurų fondas per greitesnį laiką, nei planuota

    Londone įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Entourage“ paskelbė uždariusi antrąjį fondą, kurio dydis siekia 100 mln. eurų. Fondas startavo praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo pirmojo „Entourage“ fondo, pristatyto 2024 metais.

    Įmonės teigimu, „Entourage Fund II“ per dvi savaites viršijo pirminį 75 mln. eurų tikslą, o vėliau pritraukti įsipareigojimai leido pasiekti daugiau nei 100 mln. eurų. Galiausiai fondas buvo apribotas iki 100 mln. eurų, kad būtų išlaikytas planuojamas investicijų tempas ir strategija.

    Kas finansavo fondą ir į ką bus investuojama

    „Entourage“ nurodo, kad fondą sudaro tik verslininkų, šeimos biurų ir privačių investuotojų kapitalas. Tarp investuotojų minimi ir įkūrėjai, susiję su tokiais technologijų vardais kaip „Aikido“, „TechWolf“ ir „Collibra“.

    Fondo strategija orientuota į pre-seed ir seed etapų įmones, o prioritetinės sritys apima DI sprendimus, įmonių programinę įrangą, robotiką ir „DeepTech“ kryptis. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją ankstyvose stadijose ieškoti didesnio technologinio išskirtinumo ir aiškaus produkto pritaikomumo versle.

    „Kai prieš dvejus metus pradėjome „Entourage“, turėjome paprastą ambiciją: remti kitą legendinių įkūrėjų kartą. Su antruoju fondu šį pasirinkimą dar labiau stipriname“, – sakė „Entourage“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Pieterjan Bouten.

    Įkūrėjo patirtis ir „founder-first“ modelis

    „Entourage“ 2024 metais įkūrė Pieterjan Bouten, vienas iš „Showpad“ bendraįkūrėjų ir buvęs vadovas. Įmonė akcentuoja „founder-first“ filosofiją, kai sprendimų priėmimo centre paliekamas įkūrėjas, o fondas stengiasi veikti kaip ankstyvas partneris, o ne kaip kasdienę veiklą reguliuojanti struktūra.

    Pasak Bouten, valdysenos požiūris čia taip pat kitoks, nes „Entourage“ retai siekia vietų valdybose, net kai veda ar kartu veda investavimo etapus. Tokia praktika rinkoje vertinama dvejopai, tačiau ji tampa vis dažnesnė tarp ankstyvos stadijos fondų, siekiančių išvengti perteklinio kišimosi ir išlaikyti greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Per dažnai ankstyvos stadijos valdybose investuotojai ne kuria, o naikina vertę. Puikiems įkūrėjams nereikia priežiūros, jiems reikia pasitikėjimo, iššūkio tada, kai tai svarbu, ir perspektyvos lemiamais momentais“, – sakė Pieterjan Bouten.

    Planuojamos investicijos ir komandos plėtra

    „Entourage“ skelbia, kad antrasis fondas planuoja paremti apie 25 įmones Europoje ir už jos ribų. Vienos investicijos dydis, pagal fondo pateiktą informaciją, turėtų siekti nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų, taip pat numatytos papildomos investicijos į geriausiai augančias portfelio įmones.

    Įmonė taip pat plečia veiklą per „Entourage Studio“, kurią pristato kaip projektų kūrimo ir vystymo padalinį. Kartu pranešta apie investicijų komandos stiprinimą, naują biurą Londone ir veiklos buvimą Paryžiuje, kas atitinka bendrą Europos fondų siekį būti arčiau didžiųjų talentų ir startuolių ekosistemų.

  • Juta pateikė baudžiamuosius kaltinimus „Kalshi“ vadovams: ar prognozių rinka prilygsta lošimams?

    Juta pateikė baudžiamuosius kaltinimus „Kalshi“ vadovams: ar prognozių rinka prilygsta lošimams?

    Jutos valstija pateikė baudžiamuosius kaltinimus prognozių rinkų platformai „Kalshi“ ir dviem jos vadovams, teigdama, kad bendrovė esą skatino neteisėtą internetinį lošimą. Kaltinimai nukreipti ir į generalinį direktorių Tareką Mansourą bei operacijų vadovę Luaną Lopes Lara.

    Jutos generalinis prokuroras Derekas Brownas tvirtina, kad platforma leido statyti lažybas dėl įvairių įvykių baigčių, o tai pagal Jutos teisę laikoma lošimu. Anot valstijos, vien tai, kad tokie statymai vadinami įvykių kontraktais ar prognozių rinka, esą nekeičia jų esmės.

    „Lošimas Jutoje yra neteisėtas, nesvarbu, ar tu stato, ar organizuoji, ar reklamuoji. Vadinti tai prognozių rinka nereiškia, kad tai nustoja būti lošimu, o federalinė registracija nepadaro įmonės aukščiau įstatymo“, – sakė Derekas Brownas.

    „Tai beprotiškas galios peržengimas; Juta akivaizdžiai žaidžia politiką. Teisme tai sustabdysime, kaip jau padarėme Arizonoje“, – sakė „Kalshi“ atstovas.

    Byla žymi naują eskalacijos etapą ginče dėl to, kas turi reguliuoti prognozių rinkas Jungtinėse Valstijose. Juta pastaruoju metu ėmėsi aktyvių veiksmų prieš „Kalshi“, tvirtindama, kad tokios platformos iš esmės vykdo lošimų veiklą ir taip pažeidžia valstijos draudimus.

    Tuo pat metu federaliniu lygmeniu stiprėja institucinis konfliktas: JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) siekia apginti savo išimtinę jurisdikciją prognozių rinkoms prilyginamų išvestinių finansinių priemonių priežiūroje. CFTC pozicija remiasi argumentu, kad Kongresas būtent šiai institucijai pavedė prižiūrėti tokius produktus, todėl valstijų kišimasis gali būti laikomas kompetencijos perėmimu.

    Ši įtampa atskleidžia platesnę tendenciją: prognozių rinkos, kuriose vartotojai „perka“ tikimybę dėl sporto, politikos ar ekonominių įvykių, vis dažniau atsiduria tarp finansų reguliavimo ir lošimų teisės. Kuo labiau tokie produktai priartėja prie masinio vartotojo, tuo dažniau valstijos imasi vykdymo veiksmų, ypač ten, kur lošimai beveik ar visiškai draudžiami.

    „Kalshi“ ginčuose su valstijomis akcentuoja federalinio reguliavimo svarbą ir siekia teismuose apsiginti nuo vietinių draudimų taikymo. Vis dėlto ankstesniuose procesuose teismai kai kuriais atvejais jau yra leidę valstijoms tęsti savo teisės aktų taikymą, o tai reiškia, kad galutinė riba tarp finansinio produkto ir lošimo dar nėra aiškiai nubrėžta.

    Jei Jutos byla pasieks platesnę teismų praktiką formuojantį lygmenį, ji gali tapti reikšmingu precedentu tiek prognozių rinkų bendrovėms, tiek investuotojams ir reguliuotojams. Praktinis klausimas paprastas: ar tokie kontraktai pirmiausia yra finansinė priemonė, ar vis dėlto lažybos, kurias valstijos gali drausti.

  • „StrollMe“ pritraukė 22 mln. eurų: daugiau prenumeruojamų vaikiškų dviračių ir vežimėlių Europoje

    Augimui ir didesnei įrangos pasiūlai

    Vokietijos startuolis „StrollMe“, siūlantis vaikų mobilumo prekes pagal prenumeratą, pritraukė 22 mln. eurų nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui dabartinėse rinkose ir pasirengimui plėtrai į kitas Europos šalis.

    Į finansavimo etapą vėl įsitraukė ankstesni investuotojai, taip pat prisijungė naujas investuotojas BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen mbH, investuojantis per fondą Hessen Kapital I. Kredito liniją suteikė Growth Credit Partners.

    „Šis finansavimas mums yra svarbus etapas. Jis leis reikšmingai išplėsti parką ir šeimoms pasiūlyti dar daugiau pasirinkimo prenumeratoje“, – sakė „StrollMe“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Reicheltas.

    Kodėl prenumerata tampa patraukli?

    „StrollMe“ modelis remiasi paprasta logika: vaikų prekės greitai „išaugamos“, todėl pirkimas ne visada ekonomiškai racionalus. Prenumerata leidžia keisti dviračius, balansinius dviračius, vežimėlius ar automobilines kėdutes pagal vaiko amžių, o šeimai sumažina vienkartines išlaidas.

    Bendrovė veikia Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose, o asortimentą sudaro įvairių prekių ženklų produkcija bei priedai. Pasibaigus prenumeratai, prekės profesionaliai atnaujinamos ir nuomojamos dar kartą, taip didinant jų panaudojimo trukmę.

    Žiedinės ekonomikos argumentas

    Investuotojai tokiuose modeliuose mato ir žiedinės ekonomikos potencialą, nes ta pati prekė per savo gyvavimo ciklą gali aptarnauti kelias šeimas. „StrollMe“ skelbia, kad nuo įkūrimo jau įvykdė daugiau nei 100 000 nuomos užsakymų, o tai rodo paklausą ir pakartotinio naudojimo mastą.

    BMH atstovė Lena Lang pabrėžė, kad žiedinei ekonomikai reikalingi mastelį pasiekiantys verslo modeliai, o vaikų prekių segmente „naudoti vietoje turėti“ principas gali būti ypač tinkamas dėl greitų vartojimo ciklų.

    Ką keis 22 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, 2025 metais pajamos augo apie 70 proc., tačiau populiarių modelių trūkumas ribojo galimybes pilnai patenkinti paklausą. Dėl to dalis potencialių klientų negalėjo gauti norimos prekės laiku arba rinkosi alternatyvas.

    Pritrauktos lėšos turėtų būti nukreiptos į didesnį nuomos parką, platesnį pasirinkimą ir geresnį prieinamumą. Tai reiškia daugiau aukštesnės kokybės vaikiškų dviračių, vežimėlių ir automobilinių kėdučių šeimoms, kurios nori lankstumo ir mažesnių pradinių išlaidų.

    „StrollMe“ atstovų teigimu, tikslas yra augti kapitalą naudojant efektyviai, žingsnis po žingsnio stiprinant pozicijas Europoje. Toks požiūris būdingas prenumeratos ir turtu paremtiems verslo modeliams, kurie finansavimą sieja su realiai valdomu įrangos parku.

  • „Curve Finance“ pirmąkart išeina už EVM ribų: StableSwap startuoja „Stellar“, ruošiama ir FXSwap plėtra

    „Curve Finance“ pirmąkart išeina už EVM ribų: StableSwap startuoja „Stellar“, ruošiama ir FXSwap plėtra

    Decentralizuotų finansų protokolas „Curve Finance“ pradėjo veikti „Stellar“ pagrindiniame tinkle ir tai yra pirmasis jo gimtasis diegimas už „Ethereum Virtual Machine“ (EVM) ekosistemos ribų. Į „Stellar“ perkelta „Curve“ keitykla StableSwap, skirta efektyviems mainams tarp panašiai vertinamų aktyvų.

    Naujasis diegimas leidžia naudotojams be leidimų kurti likvidumo baseinus, rasti jau egzistuojančius baseinus, keisti aktyvus ir teikti likvidumą. Tokia logika ypač svarbi stabiliesiems aktyvams, kurių kainos juda labai panašiai, todėl mažesni kainos nuokrypiai gali reikšti mažesnes sandorių sąnaudas ir slydimą.

    Kas yra StableSwap ir kam to reikia?

    StableSwap mechanizmas paprastai taikomas aktyvams, kurių vertės tarpusavyje glaudžiai susietos, pavyzdžiui, tos pačios valiutos stabiliesiems žetonams ar skirtingoms to paties turto reprezentacijoms. Tokiose rinkose svarbiausia tampa ne kainos atradimas, o kuo sklandesnis perėjimas tarp panašių aktyvų.

    „Curve“ atėjimas į „Stellar“ gali būti aktualus ir kūrėjams, kurie kuria skolinimo ar kitas finansines programas, nes likvidumo baseinai dažnai naudojami užtikrinimo realizavimui likvidacijų metu ar greitam pozicijų uždarymui. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, ar „Stellar“ ekosistemoje pakaks likvidumo ir kiek programų integruos šiuos baseinus.

    Kodėl pasirinktas „Stellar“?

    „Curve Finance“ įkūrėjas Michaelas Egorovas yra nurodęs, kad plėtrą už EVM ribų iš dalies skatina institucijų poreikis. „Stellar“ dažnai pozicionuojamas kaip tinklas, orientuotas į mokėjimus, stabiliaisiais žetonais paremtas atsiskaitymų schemas ir realaus pasaulio turto skaitmeninimą.

    „Mes „Curve“ pradėjome svarstyti plėtrą už EVM tinklų ribų, kai pamatėme paklausą. „Stellar“ atrodo tinkamas pasirinkimas, o poreikis ateina ir iš institucijų“, – sakė Michaelas Egorovas.

    „Stellar“ ekosistemoje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama stabiliesiems žetonams ir tokenizuotiems instrumentams, todėl gilesnė likvidumo infrastruktūra čia gali tapti praktiniu trūkstamu elementu. Tuo pat metu vien protokolo paleidimas dar negarantuoja aktyvios rinkos, tam reikia rinkos formuotojų, kapitalo ir aiškių naudojimo scenarijų.

    Kas toliau: FXSwap planai ir „Curve“ situacija rinkoje

    „Curve Finance“ teigia, kad vėliau į „Stellar“ planuoja atnešti ir FXSwap produktą, kai bus baigtas jo saugumo auditas. Skirtingai nei StableSwap, FXSwap labiau pritaikytas poroms, kurių kainos juda viena kitos atžvilgiu, todėl tai galėtų išplėsti „Stellar“ prekybos scenarijus ir į labiau kintančius aktyvus.

    „Curve“ pradėjo veiklą 2020 metais ir ilgainiui išplėtė produktų spektrą, įskaitant skolinimo kryptį bei nuosavą stabilųjį žetoną crvUSD. Pagal „DeFiLlama“ duomenis, protokole šiuo metu užrakinta apie 1 270 000 000 JAV dolerių vertės turtas, tai yra maždaug 1 170 000 000 eurų.

    Rinkai tai gali būti signalas, kad stambūs DeFi protokolai ieško naujų auditorijų ir infrastruktūrų už tradicinių EVM grandinių ribų. Tačiau tikrasis šio žingsnio rezultatas paaiškės tuomet, kai „Stellar“ tinkle susiformuos pakankamas likvidumas ir atsiras daugiau integracijų su kitomis finansinėmis programomis.

  • Paryžiaus „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų: humanoidinius robotus žada apmokyti per valandą

    5 mln. eurų pre-seed etapas

    Paryžiuje įsikūrusi startuolių bendrovė „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų pre-seed investiciją, kurią ketina skirti programinei įrangai, skirtai pramoniniams humanoidiniams robotams, vystyti. Įmonė tikina siekianti sutrumpinti visą roboto parengimo ir diegimo procesą iki vienos valandos ar dar mažiau.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Contrarian Ventures“ ir „OVNI Capital“, taip pat prisidėjo „Kvanted“, „WEPA Ventures“ ir „Motier Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir technologijų sektoriaus investuotojas Charlie Songhurst, o tarp rėmėjų minimi ir su „Meta“ susiję valdybų nariai.

    Kodėl vien duomenų neužtenka

    „Bleu Robotics“ teigia, kad dabartinė pramoninės robotikos problema yra ne vien aparatinė įranga, o lėtas ir brangus roboto „pratinimas“ prie konkrečios gamyklos užduočių. Pasak bendrovės, daug rinkos žaidėjų remiasi end-to-end modeliais, kuriems reikia didžiulių duomenų kiekių ir ilgo apmokymo, o tai sunkiai suderinama su realiomis gamybos sąlygomis.

    „Humanoidinių robotų gamyboje laukia panašus proveržis, kokį kadaise sukėlė automobilių pramonė, tačiau gamykloms netinka modeliai, kuriems būtini milijonai pavyzdžių“, – sakė „Bleu Robotics“ bendraįkūrėjas Benoît Berkoukchi.

    Jo teigimu, fabrikuose paprasčiausiai nėra interneto masto duomenų, todėl įmonė renkasi metodiką, leidžiančią pasiekti daugiau su mažiau demonstracijų. Bendrovė akcentuoja, kad gamyboje būtinas ne tik tikslumas, bet ir paaiškinamumas, svarbus saugai bei kokybės kontrolei.

    Mokymas iš kelių demonstracijų

    „Bleu Robotics“ kuria vadinamąjį abdukciniu mokymusi paremtą modelį, kuris, kaip teigiama, leidžia robotui perprasti naują užduotį stebint vos keliolika operatoriaus demonstracijų. Bendrovės teigimu, praktikoje tai galėtų reikšti ne šimtus valandų duomenų rinkimo, o dešimt ar mažiau aiškių pavyzdžių gamybos vietoje.

    Įmonė tvirtina, kad jos programinė įranga gali veikti su skirtingomis humanoidinių robotų platformomis ir apima ne tik patį DI modelį, bet ir mokymui skirtus įrankius. Tikslas – kad apmokymas vyktų gamykloje, kuo mažiau stabdant procesus ir greičiau pasiekiant stabilų rezultatą.

    Europos robotikos investicijų banga

    Investicija į „Bleu Robotics“ papildo 2026 metais Europoje ryškėjančią robotikos ir pramoninio DI finansavimo bangą. Tarp plačiau aptariamų sandorių minimi finansavimai įmonėms, kuriančioms robotų matymo sistemas, programinius „įgūdžius“ pramoniniams robotams ir humanoidų diegimo sprendimus.

    Rinkos kontekstas palankus: pramonėje auga poreikis automatizuoti ne tik pasikartojančias, bet ir kintančias užduotis, būdingas mažesnėms serijoms ir dažnam gamybos perplanavimui. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pasaulyje veikė apie 5 mln. pramoninių robotų, tačiau dauguma jų skirti griežtai apibrėžtiems, nekintantiems veiksmams.

    Tuo pat metu humanoidinių robotų srityje, anot rinkos analizės bendrovės „Interact Analysis“, iš daugiau nei 20 000 per metus pagamintų humanoidų tik apie 10 proc. pasiekia realų pritaikymą. Viena priežasčių – sudėtingas ir brangus parengimas konkrečiai darbo aplinkai, kai patikimumas gamyboje turi būti artimas 99 proc. ar dar aukštesnis.

    Ką investuotojai mato „Bleu Robotics“

    „Contrarian Ventures“ investuotojas Thomas Poitrineau teigia, kad bendrovę išskiria pasirinkimas nuo pagrindų pergalvoti, kaip turėtų veikti humanoidinių robotų programinė įranga. Pasak jo, svarbus ir komandos derinys: du aukšto lygio robotikos tyrėjai bei gamybos patirties turintis vadovas.

    „Jų tikslas nėra tik sukurti geriausią modelį laboratorijoje, o įdarbinti robotus gamyklose per mėnesius, o ne per metus“, – sakė Thomas Poitrineau.

    „Bleu Robotics“ įkurta 2025 metais Paryžiuje. Įmonė nurodo, kad ją įsteigė du INRIA tyrėjai ir buvęs „Renault“ gamybos vadovas, o dabar pagrindinis uždavinys – pademonstruoti, kad mažo demonstracijų skaičiaus principas veikia ne tik prototipuose, bet ir skirtingų tipų gamybos linijose.

  • „Polygon“ į mokėjimų sistemą įtraukė Solana: vienas API ryšys su bankais, kriptovaliutomis ir išmokomis

    „Polygon“ į mokėjimų sistemą įtraukė Solana: vienas API ryšys su bankais, kriptovaliutomis ir išmokomis

    „Polygon Labs“ pranešė į savo „Open Money Stack“ mokėjimų infrastruktūrą įtraukianti „Solana“ tinklą. Sprendimas skirtas įmonėms, kurios nori vienu programiniu ryšiu sujungti banko sąskaitas, kriptovaliutų pervedimus ir išmokėjimus gavėjams.

    Integracija leidžia „Solana“ ekosistemos verslams per tą pačią sąsają priimti įplaukas iš bankų, perkelti lėšas tarp skirtingų blokų grandinių ir atlikti išmokas. „Polygon“ teigimu, taip mažėja techninis sudėtingumas ir spartėja mokėjimų diegimas, nes vietoje kelių atskirų tiekėjų užtenka vienos integracijos.

    Naujiena pasirodė netrukus po to, kai „Solana“ tinkle buvo aktyvuotas „Alpenglow“ konsensuso atnaujinimas. Pasak projekto, jis sutrumpino sandorių galutinio patvirtinimo laiką nuo maždaug 12,8 sekundės iki 150 milisekundžių, o tai mokėjimų scenarijuose yra viena svarbiausių savybių.

    „Polygon“ nurodė, kad viena pirmųjų klientų, pradėjusių naudoti „Solana“ integraciją, yra bendrovė „Kira“. Ji padeda verslams keisti JAV dolerius ir stabilias kriptovaliutas, siųsti mokėjimus bankiniais kanalais bei atsiskaityti su užsienio tiekėjais.

    „Jau naudojame Solana stabilioms kriptovaliutoms pervesti, o darbas su Polygon padeda šiuos pervedimus paversti doleriais mūsų klientų banko sąskaitose, kai jiems reikia apmokėti tiekėjams“, – sakė „Kira“ vadovas Edrizio De La Cruz.

    „Open Money Stack“ modelis taip pat siekia sujungti „Solana“ su kitais tinklais, įskaitant „Polygon“, „Ethereum“ ir „TRON“, kuris prie šios infrastruktūros buvo prijungtas anksčiau šį mėnesį. „Polygon“ teigimu, verslai gali naudotis ir papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip klientų sąskaitų ir piniginių kūrimas, konvertavimas bei mokėjimų nukreipimas į palaikomas banko sąskaitas, korteles, grynųjų paslaugas ar kriptovaliutų pinigines.

    Šis žingsnis sutampa su sparčiai augančiu stabilias kriptovaliutas naudojančių atsiskaitymų mastu. Rinkoje dominuoja JAV dolerio vertei pririštos stabilios kriptovaliutos, o jų pasiūla pastaraisiais metais augo dėl didėjančio poreikio greitesniems tarpvalstybiniams pervedimams ir atsiskaitymams skaitmeninėje ekonomikoje.

    „Solana Foundation“ produkto vadovas Vibhu Norby teigė, kad 2026 metais tinkle apdorota daugiau nei 5,5 trilijono eurų vertės stabilios kriptovaliutos operacijų apimtis. Jo vertinimu, augant aktyvumui, jungtys su bankais, piniginėmis ir išmokų tinklais leidžia stabilios kriptovaliutos mokėjimus pasiūlyti platesnei auditorijai ir daugiau rinkų.

    „Augant šiai veiklai, Solana sujungimas su banko sąskaitomis, piniginėmis ir pasauliniais išmokų tinklais leidžia įmonėms stabilios kriptovaliutos mokėjimus teikti daugiau klientų ir rinkų“, – sakė Vibhu Norby.

    „Polygon“ plėtra vyksta ir reguliuojamos mokėjimų infrastruktūros kryptimi. Šį mėnesį bendrovė užbaigė „Coinme“ įsigijimą, kuris, anot „Polygon“, suteikė pinigų pervedimo licencijų ir išimčių aprėptį 48 JAV valstijose, taip praplečiant galimybes siūlyti su teisės aktais suderintas mokėjimų paslaugas.

  • Švedų „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų: įrankis atpažįsta DI klastotes ir falsifikatus

    Investicija į skaitmeninį pasitikėjimą

    Švedijos startuolis „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kurią planuoja skirti komercinei plėtrai ir technologijai, padedančiai atpažinti DI sukurtą bei manipuliuotą skaitmeninį turinį.

    Bendrovė kuria įrankį, skirtą tikrinti vaizdus, dokumentus ir kitą skaitmeninę medžiagą, kai ji tampa pagrindu išmokoms, sprendimams ar teisiniams procesams. Augant generatyvių modelių galimybėms, tokie patikros sprendimai tampa vis svarbesni draudimui, finansų sektoriui ir elektroninei prekybai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Unconventional Ventures“, o prieš pinigus įmonė buvo įvertinta maždaug 18 mln. eurų. Pasak investuotojų, gebėjimas patikimai patikrinti skaitmeninę informaciją artimiausiais metais taps tokia pat būtina infrastruktūros dalimi kaip kibernetinis saugumas.

    Kodėl DI klastotės tapo verslo rizika

    Generatyvus DI sparčiai mažina klastočių „kainą“: suklastoti įrodymus, sukurti netikras sąskaitas, sugeneruoti produktų nuotraukas ar pakeisti žalos vaizdus dabar galima greitai ir masiškai. Dėl to įmonės, kurios remiasi klientų pateikiamais dokumentais ar nuotraukomis, susiduria su augančia sukčiavimo rizika.

    „Pixel Systems“ teigia, kad didelė dalis skaitmeninių procesų vis dar paremti prielaida, jog pateikiama medžiaga yra autentiška. Praktikoje ši prielaida silpnėja, todėl verifikavimas vis dažniau perkeliamas iš „pasitikėjimo“ į automatizuotą patikrą prieš priimant finansinius sprendimus.

    „Generatyvus DI padarė įrodymų klastojimą itin pigų. Problema ta, kad beveik kiekvienas skaitmeninis procesas vis dar remiasi prielaida, jog pateikta informacija yra tikra, tačiau ši prielaida nyksta“, – sakė „Pixel Systems“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Robel Efrem.

    Technologija ir pirmieji rezultatai

    Įmonė įkurta 2026 metais Stokholme. Ji nurodo, kad taiko kelis nepriklausomus skaitmeninės kriminalistikos metodus, kurie kartu leidžia įvertinti, ar turinys buvo generuotas DI, redaguotas ar kitaip klastotas.

    „Pixel Systems“ skelbia, kad vidiniuose bandymuose jos platforma pasiekė 99,98 proc. DI sukurtos ir manipuliuotos medžiagos aptikimo rodiklį. Tokie teiginiai paprastai priklauso nuo testavimo metodikos ir duomenų rinkinių, tačiau bendra kryptis aiški: rinka ieško kuo patikimesnių patikros signalų realioms verslo situacijoms.

    Startuolis teigia, kad jo sprendimai jau taikomi srityse, kur skaitmeninis turinys tiesiogiai veikia pinigų srautus, pavyzdžiui, draudime, finansinių technologijų sektoriuje, elektroninėje prekyboje ir profesinėse paslaugose. Tarp tipinių atvejų minimos manipuliuotos žalos nuotraukos, suklastoti čekiai ir sąskaitos, DI sugeneruoti produktų vaizdai grąžinimų sukčiavimui bei medžiaga, teikiama finansiniuose ar teisiniuose procesuose.

    „Internetas buvo sukurtas pasauliui, kuriame nuotrauka dažniausiai buvo laikoma įrodymu. Tas pasaulis nebeegzistuoja, todėl kiekvienai įmonei, kuri gauna iš klientų nuotraukas, čekius ar dokumentus, reikia gebėti tai patikrinti prieš išmokant pinigus“, – sakė Robel Efrem.

    „Pixel Systems“ pabrėžia ankstyvą komercinę trauką: praėjus trims savaitėms po komercinio starto, įmonė pasiekė pirmuosius apie 89 000 eurų pasikartojančių pajamų kontraktus. Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas leis greičiau plėsti pardavimus ir toliau tobulinti aptikimo technologiją.

    Investicija į „Pixel Systems“ išryškina platesnę Europos tendenciją: daugėja finansavimo sprendimams, kurie stiprina skaitmeninį pasitikėjimą, verifikaciją ir sukčiavimo prevenciją. Augant DI generuojamo turinio apimtims, tokios priemonės vis dažniau tampa ne papildoma opcija, o būtinybe procesų patikimumui užtikrinti.

  • „Uniswap Labs“ atveria mokesčių konvertavimo įrankį TJAR programėlėms: pirmasis partneris – Robinhood

    „Uniswap Labs“ atveria mokesčių konvertavimo įrankį TJAR programėlėms: pirmasis partneris – Robinhood

    Kriptovaliutų prekybos infrastruktūrą kurianti bendrovė „Uniswap Labs“ pristatė atvirojo kodo mokesčių konvertavimo įrankį TJAR, skirtą trečiųjų šalių programėlėms ir paslaugoms. Pirmuoju integracijos partneriu paskelbta Robinhood, kuri sprendimą pradėjo naudoti savo palaikomose blokų grandinėse.

    Problema, kurią taiko spręsti TJAR, gerai žinoma decentralizuotų finansų ekosistemoje: programėlės, rinkdamos mokesčius per skirtingas grandines, ilgainiui sukaupia didelį kiekį įvairių žetonų. Iki šiol komandoms dažnai tekdavo pačioms kurti infrastruktūrą, kad šiuos aktyvus galėtų keisti į kelis norimus žetonus, pavyzdžiui, stabilios vertės kriptovaliutas.

    Kaip veikia TJAR modelis

    „Uniswap Labs“ aiškina, kad TJAR pakeičia vidinę keitimo infrastruktūrą atvira rinka: programėlė mokesčių pajamas perveda į vadinamąjį Token Jar, o rinkos dalyviai varžosi, kas jas konvertuos. Programėlė iš anksto nusistato, kokį žetoną nori gauti kaip galutinį rezultatą.

    „TJAR pakeičia programėlių kuriamą infrastruktūrą atvira rinka: jos perveda mokesčius į Token Jar, o dalyviai konkuruoja juos konvertuodami, kad programėlė automatiškai gautų pasirinktą žetoną“, – sakė „Uniswap Labs“.

    Pagal „Uniswap“ kūrėjams skirtą dokumentaciją, Token Jar pats nenustato kiekvieno laikomo žetono kainos. Sprendimą, ar sandoris jiems priimtinas, priima vadinamieji paieškotojai, o jų sumokėjimas nukreipiamas programėlės pasirinktam gavėjui.

    Nuo „Uniswap“ protokolo iki kitų programėlių

    Token Jar iš pradžių buvo kurtas „Uniswap“ protokolo mokesčiams, tačiau dabar per TJAR tampa prieinamas ir kitoms komandoms. „Uniswap Labs“ nurodo, kad ankstesnėje formoje sprendimas per vieną mėnesį apdorojo daugiau nei 15 000 000 JAV dolerių vertės konversijų, tai yra apie 13 800 000 eurų.

    Įrankis veikia keliose blokų grandinėse, o kūrėjams pateikiamas kodas, diegimo adresai ir audito medžiaga. Bendrovė taip pat pažymi, kad „Uniswap DAO“ valdymas gali nustatyti pasirenkamą protokolo mokestį TJAR naudojimui, tačiau šiuo metu jis nėra taikomas.

    Ką tai reiškia Robinhood ir rinkai

    „Uniswap Labs“ teigimu, Robinhood TJAR naudoja mokesčiams, surinktiems per „Uniswap“ programavimo sąsają, konvertuoti „realiojo laiko“ principu. Tai leidžia partneriui pajamas gauti ne įvairiais atsitiktinai sukauptais žetonais, o iš anksto pasirinktais aktyvais.

    Šis žingsnis atspindi platesnę tendenciją kriptovaliutų rinkoje: infrastruktūros tiekėjai siekia supaprastinti mokesčių surinkimą, atsiskaitymą ir pajamų valdymą kelių grandinių aplinkoje. Tokie sprendimai ypač aktualūs augant programėlių skaičiui ir didėjant operacijų fragmentacijai skirtinguose tinkluose.

  • Netoli Lenkijos sienos aptiko paslaptingą bronzos amžiaus statinį: kam jis buvo skirtas?

    Netoli Lenkijos sienos aptiko paslaptingą bronzos amžiaus statinį: kam jis buvo skirtas?

    Netoli Seddino gyvenvietės, visai šalia Berlyno, archeologai aptiko neįprastą bronzos amžiaus konstrukciją, kurios paskirtis kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirminiai datavimo rezultatai rodo, kad statinys galėjo būti pastatytas apie 850 metus prieš mūsų erą.

    Didžiausią nuostabą tyrėjams kelia beveik idealus kvadratinis planas ir santykinai tikslūs matmenys: maždaug 10,6 x 11,4 metro. Ši forma aiškiai išsiskiria iš Šiaurės Vokietijoje tuo laikotarpiu dažniau aptinkamų gyvenamųjų namų, kurie paprastai būdavo pailgi ir stačiakampiai.

    Ar tai galėjo būti šventvietė?

    Neįprastas išplanavimas paskatino versiją, kad pastatas galėjo atlikti ceremoninę ar religinę, o ne buitinę funkciją. Brandenburgo paveldo apsaugos institucijoje dirbantis archeologas Franzas Schopperis objektą apibūdino kaip templum, taip užsimindamas apie galimą ryšį su kulto praktikomis.

    Tyrėjų dėmesį patraukė ir radiniai už statinio ribų. Žemės įdubose aptikta daug vėlyvojo bronzos amžiaus keramikos, įskaitant ypač didelius indus, kurių angos skersmuo viršijo 50 centimetrų.

    Puotos, aukos ir ugnies pėdsakai

    Tokie dideli indai dažnai siejami su gausesniais susibūrimais, bendromis vaišėmis ar apeigomis, kai maistas ir gėrimai ruošiami didesniam žmonių skaičiui. Tai sustiprina spėjimą, kad vieta galėjo būti reikšminga ne vien vienai šeimai, o platesnei bendruomenei.

    Dar viena reikšminga detalė yra gausūs gyvūnų kaulai, ant kurių matyti ugnies pėdsakų. Tai gali rodyti tiek kolektyvines vaišes, po kurių likučiai būdavo sudeginami, tiek ir aukojimo praktiką, kai ugnis būdavo esminė ritualo dalis.

    Ką sufleruoja vieta šalia karališkojo pilkapio?

    Kasimo darbams vadovaujantis Getingeno universiteto archeologas Immo Heske pabrėžia, kad architektūros ir radinių derinys suteikia retą progą geriau suprasti, kaip bronzos amžiaus bendruomenės organizavo socialinį gyvenimą ir kokią vietą jame užėmė tikėjimas.

    Papildomą intrigos sluoksnį suteikia vietovės kontekstas. Archeologų vertinimu, IX amžiuje prieš mūsų erą netoliese galėjo būti gyvenvietė, kurioje gyveno apie 200–300 žmonių, o jie vertėsi žemdirbyste, medžio apdirbimu ar metalurgija.

    Naujai aptiktas statinys stovi aukštesnėje reljefo vietoje netoli monumentalaus Seddino pilkapio, tradiciškai siejamo su legendiniu karaliumi Hinzu. Vis dėlto rašytinių šaltinių iš bronzos amžiaus nėra, o žmogaus palaikų fragmentai, kadaise buvę kape, dingo Antrojo pasaulinio karo metais, todėl aiškių atsakymų kol kas nėra.

    Tyrėjai pabrėžia, kad galutines išvadas leis daryti tik tolimesnės analizės, įskaitant tikslesnį stratigrafinį datavimą, radinių tyrimus ir platesnį vietovės kontekstą. Kol kas Seddino apylinkės atrodo buvusios daugiau nei vien svarbaus asmens laidojimo vieta.

  • Vezuvijaus sunaikinti ritiniai prabilo po 2 000 metų: DI atskleidė tai, kas atrodė neįmanoma

    Vezuvijaus sunaikinti ritiniai prabilo po 2 000 metų: DI atskleidė tai, kas atrodė neįmanoma

    Praėjus beveik 2 000 metų po 79 metais įvykusio Vezuvijaus išsiveržimo, mokslininkai vis drąsiau artėja prie vienos didžiausių antikos mįslių: kaip perskaityti sudegintus Herculaneumo papirusus jų nepažeidžiant. Tai, kas ilgą laiką atrodė prarasta amžiams, dabar atkuriama pasitelkiant itin tikslius rentgeno skenavimus, trimatį modeliavimą ir dirbtinį intelektą.

    Išsiveržimas sunaikino Pompėją ir Herculaneumą, tačiau tuo pat metu dalį paveldo paradoksaliai „užkonservavo“ po pelenais ir uolienų masėmis. Būtent todėl iki šių dienų išliko unikalus radinys, vadinamas Herculaneumo ritiniais, tik jų būklė priminė trapius, apanglėjusius anglies gabalus.

    Villa dei Papiri paslaptis

    Maždaug XVIII amžiaus viduryje kasinėjant Herculaneume, vadinamojoje Papirusų viloje buvo aptikta daugiau kaip 1 000 ritinių kolekcija. Istorikams tai galėtų būti neįkainojamas šaltinis apie romėnų kasdienybę, filosofiją ir to meto intelektinį gyvenimą.

    Problema ta, kad bandymai ritinius išvynioti tradiciškai dažnai baigdavosi katastrofa: medžiaga byrėdavo, o rašalas ir pluoštas buvo taip pažeisti, kad tekstas tiesiog išnykdavo. Dėl šios priežasties daugelį dešimtmečių vyravo nuostata, kad didžioji dalis turinio liks nepasiekiama.

    Skaitmeninis išvyniojimas be prisilietimo

    Lūžį atnešė 2023 metais pradėtas tarptautinis projektas „Vesuvius Challenge“, skatinantis kurti metodus, leidžiančius ritinius „išvynioti“ virtualiai. Pirmasis etapas – itin didelės raiškos rentgeno tomografija, kai papirusas nuskenuojamas taip, kad būtų galima atkurti jo vidinę struktūrą trimatėje erdvėje.

    Tuomet speciali programinė įranga skaitmeniniu būdu atskiria susisluoksniavusius lapus ir juos „ištiesina“, tarsi ritinys būtų atsargiai išvyniotas. Kritinis žingsnis – atpažinti rašalo pėdsakus: čia dirbtinis intelektas ieško mikroskopinių medžiagos tankio ir tekstūros skirtumų, kurie gali išduoti raides, nors plika akimi jos nematomos.

    „Algoritmai padeda aptikti rašalą, bet galutinį žodį vis tiek taria specialistai, nes klaidų rizika išlieka“, – pabrėžia su projektais dirbantys tyrėjai, aiškindami, kodėl filologų ir antikos ekspertų patikra yra būtina.

    Pirmieji rezultatai ir ko dar tikimasi

    Vienas svarbiausių proveržių pasiektas 2023 metų pabaigoje, kai tyrėjams pavyko perskaityti apie 15 graikiško teksto kolonų iš vieno ritinio. Vis dėlto tai sudarė tik maždaug 5 proc. konkretaus dokumento, todėl potencialas išlieka milžiniškas.

    Iki šiol daugiausia pavyko identifikuoti epikūrinės filosofijos tekstus, siejamus su antikos autoriais, rašiusiais apie malonumą, baimę ir dvasinę ramybę. Mokslininkai tikisi, kad tolesni skenavimai ir tikslesni DI modeliai gali atverti ir visiškai nežinomus veikalus, kurių kopijos nepasiekė mūsų laikų.

    Skaičiuojama, kad panašūs metodai gali būti pritaikyti šimtams kitų ritinių, tačiau kiekvienas jų skiriasi suspaudimo laipsniu, medžiagos pažeidimais ir rašalo savybėmis. Dėl to procesas nėra vieno mygtuko paspaudimas, o kruopštus, iteracinis darbas.

    DI pagalba atkuriant freskas

    Dirbtinis intelektas tampa svarbus ne tik tekstams. Panašūs metodai taikomi ir antikinių objektų rekonstrukcijai, kai išlikę tūkstančiai fragmentų, o rankinis jų dėliojimas gali užtrukti metus ar net tapti praktiškai neįmanomas.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Pompėjoje buvęs freskomis dekoruotas lubų fragmentas, kuris išgyveno antikinę katastrofą, bet vėliau buvo apgadintas XX amžiuje. Šiuolaikiniai projektai sujungia vaizdinimą, 3D modelius ir robotiką: algoritmai siūlo, kur turėtų atsidurti kiekviena detalė, o robotai gali padėti fiziškai sudėti fragmentus prižiūrint ekspertams.

    Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausia šių metodų vertė – galimybė grąžinti istorijai tai, kas kitu atveju liktų muziejų saugyklų dėžėse arba būtų laikoma nebeatskaitoma. Kiekviena atkurta teksto eilutė ar sujungtas freskos gabalas praplečia supratimą apie senovės Viduržemio jūros pasaulį.