Lenkija Europos Sąjungoje kelia klausimą, kurį Varšuva vadina strategiškai svarbiu: kaip pereinant prie mažataršės ekonomikos išsaugoti pakankamus naftos perdirbimo pajėgumus Europoje. Apie tai Liuksemburge vykstančioje ES energetikos ministrų taryboje kalbėjo Lenkijos energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.
Jo teigimu, ES dekarbonizacijos tikslai išlieka ambicingi, tačiau perėjimas prie elektrifikacijos užtruks, o pereinamuoju laikotarpiu išliks didelė priklausomybė nuo tradicinių degalų. Todėl, Lenkijos pozicija, europinės rafinerijos negali būti paliktos rinkos savieigai, jei tai reikštų pajėgumų nykimą.
Rafinerijos kaip saugumo dalis
Varšuva pabrėžia, kad degalų prieinamumas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Lenkijos atstovas akcentavo, kad karinė aviacija ir kitos ginkluotosios pajėgos reikalauja patikimų aviacinių degalų ir dyzelino tiekimo grandinių.
„Prieš pasiekdami visišką elektrifikaciją turime pasirūpinti, kad Europoje išliktų rafinerijų pajėgumai“, – sakė Wojciechas Wrochna.
Lenkija argumentuoja, kad įtampa NATO rytiniame flange ir karas Ukrainoje keičia planavimo logiką: degalai tampa kritiniu resursu ne tik kasdieniam judumui, bet ir galimam greitam pajėgų permetimui bei ilgalaikėms operacijoms.
Europos Komisijos signalai pramonei
Tekste minima, kad Europos Komisijoje Lenkijos pozicijai palankiai nusiteikęs už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Aukšto lygio dialoge su Europos rafinerijų sektoriumi jis įspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi prireikus staigiai didinti vidaus degalų gamybą.
Kubilius taip pat atkreipė dėmesį į NATO planavimo scenarijus, pagal kuriuos pirmosiomis dienomis galimo konflikto atveju gali tekti greitai perkelti reikšmingas pajėgas, o tai automatiškai didina degalų paklausą. Šiame kontekste išryškėja ir logistikos klausimai, įskaitant kuro tiekimo infrastruktūrą.
Ko Lenkija siekia derybose
Varšuva siekia pradėti diskusiją su ES valstybėmis ir Europos Komisija, kaip pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti rafinerijų pajėgumų išlaikymą. Tai apima ir konkurencingumo klausimą: jei europinės gamyklos pralaimėtų globaliai konkurencijai, didėtų importo dalis, o kartu ir priklausomybė nuo išorės tiekėjų.
Lenkijos siunčiama žinia paprasta: transformacija turi vykti, bet ji neturi sukurti naujų pažeidžiamumų energetikos tiekime. Todėl rafinerijų pajėgumai, Lenkijos vertinimu, turi būti traktuojami kaip strateginė infrastruktūra, kurios vaidmuo išliks dar ne vienerius metus.
Leave a Reply