CP v2

Blog

  • Prancūzija įšaldo 6 mlrd. eurų išlaidas: karo Artimuosiuose Rytuose smūgis biudžetui

    Prancūzija įšaldo 6 mlrd. eurų išlaidas: karo Artimuosiuose Rytuose smūgis biudžetui

    Prancūzija šiemet laikinai įšaldo 6 mlrd. eurų valstybės išlaidų, reaguodama į karo Artimuosiuose Rytuose ekonomines pasekmes.

    „Šiame etape negalime užsimerkti nei prieš karą, nei prieš skolą. Susidūrę su 6 mlrd. eurų krizės kaina, numatome 6 mlrd. eurų išlaidų, kurias būtų galima sustabdyti“, – po susitikimo su pagrindiniais ministrais ir įstatymų leidėjais žurnalistams sakė biudžeto ministras David Amiel.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad papildomos mokesčių įplaukos, kurios anksčiau didėjo dėl brangesnių degalų, pradėjo trauktis: balandį jos sumažėjo 100 mln. eurų, nes dėl aukštų kainų lėtėjo degalų vartojimas.

    Finansų ministras Roland Lescure pabrėžė, kad išlaidų įšaldymas nebūtinai automatiškai reikš realius karpymus, nors tokia tikimybė ateityje išlieka. „Imamės atsargumo priemonių, galėsime koreguoti situaciją visų metų eigoje“, – teigė jis.

    R. Lescure taip pat patvirtino, kad vyriausybė sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,9 proc., o infliacijos prognozę padidino iki 1,9 proc.

    Prancūzijos valdžia svarsto išlaidų mažinimo priemones, siekdama sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais. Taip pat siekiama ištesėti įsipareigojimą iki 2029 metų deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP, kaip reikalauja Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomikos ministerijos atstovas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad iš 6 mlrd. eurų įšaldymo 4 mlrd. eurų sudarytų bendrojo biudžeto išlaidos, o likę 2 mlrd. eurų paliestų socialinio draudimo biudžetą, iš kurio finansuojamos sveikatos apsaugos išlaidos ir pensijos.

    Kol kas vyriausybė neįvardijo, kurias ministerijas priemonės paliestų labiausiai, taip pat nepatikslino, kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl to, ar įšaldymas virs konkrečiais išlaidų mažinimais.

    Skaičiuojama, kad iš bendros 6 mlrd. eurų krizės sąnaudų sumos 3,6 mlrd. eurų sudaro išaugusios valstybės skolos aptarnavimo palūkanos. Dar 1 mlrd. eurų siejamas su neigiamu infliacijos poveikiu, 1 mlrd. eurų – su papildomomis karinėmis išlaidomis, o likusi dalis skiriama finansinei paramai Prancūzijos gyventojams ir verslui.

    Pranešama, kad ministras pirmininkas Sébastien Lecornu turėtų paskelbti apie degalų subsidijų pratęsimą labiausiai paveiktiems sektoriams bent iki gegužės. Pasak R. Lescure, gegužės subsidijų paketas gali būti platesnis ir apimti daugiau sektorių.

    Tuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas ragina vengti plačių subsidijų programų, nes jos esą yra brangios ir jas sudėtinga nutraukti, kai jos jau įvedamos. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad tokia parama turėtų būti laikina, tikslinė ir pritaikyta konkretiems poreikiams.

    „Tikslas – kuo anksčiau identifikuoti galimas problemas ir greitai imtis korekcinių veiksmų“, – savaitgalį Prancūzijos žiniasklaidai sakė R. Lescure.

  • ES svarsto privalomą reaktyvinių degalų dalijimąsi: kas nutiks, jei pritrūks kuro?

    ES svarsto privalomą reaktyvinių degalų dalijimąsi: kas nutiks, jei pritrūks kuro?

    Jei Europos Sąjungoje kiltų reaktyvinių degalų krizė ir pradėtų trūkti kuro, valstybės narės galėtų būti raginamos dalytis turimomis atsargomis, antradienį Briuselyje pareiškė ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas.

    Pasak komisaro, ES „palaiko avarines atsargas“ reaktyviniams degalams, kurios „gali būti ir bus išleidžiamos tik esant būtinybei“. Po vaizdo konferencijos su ES transporto ministrais surengtoje spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad bet koks nacionalinis degalų išleidimas turi vykti visiškai skaidriai, jog būtų išvengta rinkos iškraipymų.

    Paklaustas, ar ES šalys turėtų būti įpareigotos koordinuoti veiksmus ir dalytis reaktyvinių degalų rezervais, A. Tzitzikostas teigė, kad dabartinė savanoriška tvarka ateityje gali tapti privaloma.

    „Tai, kas šiandien yra savanoriška, gali tapti privaloma“, – sakė jis, kartu pabrėždamas, kad šiuo metu „panikuoti nėra reikalo“ ir degalų prieinamumas Bendrijoje esą nekelia neatidėliotino pavojaus.

    Komisaras taip pat nurodė, kad bus vertinama, ar reikalingas minimalus privalomų reaktyvinių degalų atsargų reikalavimas, pagal kurį valstybės narės turėtų palaikyti nustatytą avarinių rezervų lygį.

    Jo teigimu, planas „AccelerateEU“, kurį Europos Komisija ketina pristatyti trečiadienį kaip atsaką į pastaruosius sukrėtimus energetikos rinkose, apims naujo degalų stebėsenos centro kūrimą. Šis stebėsenos mechanizmas, pasak komisaro, startuotų nuo reaktyvinių degalų rinkos. Taip pat numatoma ieškoti alternatyvių reaktyvinių degalų tiekimo šaltinių Europai, įskaitant JAV gaminamą A tipo reaktyvinį kurą.

    Vis dėlto pažymima, kad JAV gaminamas kuras skiriasi nuo tarptautinio „Jet A1“ standarto, todėl importo didinimas į ES galėtų būti sudėtingesnis. Be to, tam reikėtų infrastruktūros pritaikymo, kad skirtingos kuro rūšys būtų laikomos atskirai, yra nurodęs vyresnysis naftos analitikas George Shaw.

    Reaktyvinių degalų kainos Europoje, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, išaugo daugiau nei dvigubai. Dėl to kai kurios ES oro linijos pradėjo atsisakyti nuostolingų skrydžių ir spartinti mažiausiai efektyvių orlaivių išvedimą iš eksploatacijos.

    Vokietija pranešė artimiausiomis dienomis šauksianti Nacionalinio saugumo tarybą, kad aptartų padėtį reaktyvinių degalų rinkoje.

    Tuo pat metu A. Tzitzikostas atmetė teiginius, kad ES esą baigiasi žibalas, ir pabrėžė, jog tokios kalbos „neatspindi tikrosios situacijos“.

    Oro linijų sektoriuje jau imamasi konkrečių priemonių: „Lufthansa“ planuoja iš savo eksploatuojamo parko išimti 27 lėktuvus, o „KLM“ mažins 80 reisų pirmyn ir atgal iš Amsterdamo Schiphol oro uosto.

    Be degalų klausimo, kai kuriuose oro uostuose problemų kelia ir biometrinis procesas, skirtas pakeisti paso antspaudus – dėl jo vietomis fiksuojamos ilgos eilės.

    Taip pat pažymima, kad dvi savaites trukusios paliaubos reikšmingai nesumažino nuogąstavimų dėl galimų tiekimo trikdžių ir tolesnio kainų augimo.

  • Europarlamente bręsta maištas: dėl energijos kainų siūlo stabdyti keliones į Strasbūrą

    Europarlamente bręsta maištas: dėl energijos kainų siūlo stabdyti keliones į Strasbūrą

    Daugiapartinė Europos Parlamento narių grupė ragina laikinai atsisakyti mėnesinių kelionių į Strasbūrą, kol tęsiasi energetikos krizė.

    Laiškuose, su kuriais susipažinta, Kairiųjų frakcijos ir dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) atstovai teigia, kad institucija turėtų rodyti pavyzdį ir vengti nebūtinų kelionių, ypač augant energijos ir degalų kainoms bei tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „Kai valstybės narės ir ES piliečiai iš ES institucijų raginami nedelsiant imtis veiksmų taupyti energiją, tikslinga, kad ES institucijos pačios rodytų pavyzdį ir prisidėtų savo dalimi prie energijos taupymo“, – Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai balandžio 17 dieną adresuotame laiške rašė Nyderlandų europarlamentarė Anja Hazekamp ir kitų frakcijų nariai.

    Pasak jų, kas mėnesį į Strasbūrą perkeliant apie 4 tūkst. parlamentarų ir darbuotojų, siunčiama prieštaringa žinutė. Laiške primenama ir Europos Komisijos rekomendacija mažinti transporto poreikį bei, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu.

    Panašiame laiške, kurį ECR atstovai ketina pateikti R. Metsolai trečiadienį, teigiama, kad brangios kelionės pirmyn ir atgal į Strasbūrą turėtų būti laikinai sustabdytos „atsižvelgiant į besitęsiančią energijos ir reaktyvinių degalų krizę“. Jų vertinimu, toks važiavimas „nesuderinamas su tuo, ko Komisija prašo piliečių ir verslo“.

    Dešiniųjų pažiūrų europarlamentarai ragina R. Metsolą „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų“ ir sustabdyti nebūtinas keliones. Laiške pabrėžiama, kad „kai Sąjunga prašo piliečių taupyti, Parlamentas negali būti išimtis“.

    2022 metais skirtingų partijų europarlamentarų grupė jau buvo siūliusi laikinai stabdyti posėdžius Strasbūre, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europoje ėmė trūkti energijos išteklių.

    Kelionės į Strasbūrą buvo sustabdytos ir per COVID-19 pandemiją. Tuometinis Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli 2020 metais posėdžių Prancūzijos mieste atsisakė remdamasis force majeure taisyklėmis, o kelionių ribojimą įvardijo būtina „saugumo priemone“. Po 15 mėnesių pertraukos europarlamentarai buvo įpareigoti sugrįžti į posėdžius Strasbūre, be kita ko, dėl Paryžiaus spaudimo – Prancūzijos valdžia jau kelis dešimtmečius blokuoja sprendimus, galinčius sumenkinti Strasbūro, kaip oficialios Parlamento būstinės, statusą.

    Europos Audito Rūmų 2014 metų ataskaitoje nurodyta, kad metinės Europos Parlamento mėnesinio persikėlimo į Strasbūrą išlaidos viršijo 113,8 mln. eurų. Aplinkosaugininkai taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl vadinamojo didžiojo persikraustymo poveikio klimatui.

    Dabar europarlamentarai teigia, kad naujausias sukrėtimas, siejamas su JAV ir Izraelio karu su Iranu bei artėjančiu tiekimo suvaržymu, pateisina panašų lankstumą. Analitikų teigimu, užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje galėtų sukelti pasaulinę energetikos krizę. Jau fiksuojamas reaktyvinių degalų trūkumas ir išliekantys didesni degalų kaštai, o naftos kainos perkopė 100 JAV dolerių už barelį.

    Kita Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre numatyta kitą savaitę.

    Pastaba: istorija atnaujinta patikslinant balandžio 17 dienos laišką R. Metsolai pasirašiusių europarlamentarų politinę orientaciją.

  • Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Ukraina sutvarkė naftotiekį „Družba“, antradienį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai atveria kelią atnaujinti naftos tranzitą į Vengriją ir gali padėti išspręsti kelis mėnesius trukusį ginčą dėl ES finansinės paramos Ukrainai.

    „Kaip buvo sutarta bendraujant su Europos Sąjunga, Ukraina baigė remonto darbus „Družba“ naftotiekio atkarpoje, kuri buvo pažeista per Rusijos smūgį. Vamzdynas gali atnaujinti veiklą“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

    Jis pridūrė, kad šį žingsnį Ukraina sieja su Europos paramos paketo atblokavimu: „Tai siejame su Europos paramos paketo Ukrainai atblokavimu, kuris jau buvo patvirtintas Europos Vadovų Taryboje.“

    Naftotiekis, kuriuo rusiška nafta buvo tiekiama į Vidurio Europą, sustojo po to, kai sausį per Rusijos smūgį buvo apgadinta infrastruktūra. Incidentas tapo aštraus ginčo tarp Ukrainos ir Vengrijos epicentru. Budapeštas, didžiąją dalį naftos gaunantis iš Maskvos, kaltino Kyjivą vilkinant remonto darbus ir dėl to blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kurią Bendrijos lyderiai iš esmės buvo patvirtinę dar gruodį.

    V. Zelenskio pranešimas gali reikšti, kad Vengrija galiausiai atšauks veto. Paskola skirta paremti karo nualintą Ukrainos ekonomiką ir padėti šaliai atsilaikyti prieš plataus masto Rusijos invaziją. Iki pareigų pabaigos likus nedaug laiko, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo pareiškęs, kad pasipriešinimą atsisakys vos tik bus atnaujintas naftos tranzitas „Družba“ naftotiekiu.

    Optimizmo ženklų pasirodė ir ES institucijose: pirmadienį Kipro pirmininkaujama ES Taryba šį klausimą įtraukė į trečiadienį vyksiančio ES 27 ambasadorių susitikimo darbotvarkę. Taip pat numatoma, kad susitarimas bus pristatytas ES lyderių susitikime Kipre ketvirtadienį ir penktadienį.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa socialiniuose tinkluose padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad, kaip buvo sutarta, „„Družba“ vamzdynas buvo suremontuotas ir jo veikla atkurta“.

    Vis dėlto V. Zelenskis perspėjo, kad nėra „jokių garantijų, jog Rusija neatkartos atakų prieš vamzdyno infrastruktūrą“.

  • Ne dieta, o vienas gėrimas: salierų ir obuolių sultys padeda greičiau pasijusti lengviau

    Lapkotinis salieras – traški daržovė, puikiai pagyvinanti salotas. Dėl savo struktūros jis dažnai valgomas ir vienas, tačiau labiausiai vertinamas dėl gausybės vitaminų bei mineralų. Iš jo nesunkiai pasigaminsite gaivias sultis, kurios ypač tinka po gausesnio pasivaišinimo.

    Lapkotiniame saliere gausu B grupės vitaminų, taip pat vitaminų E, K ir C. Valgant šią daržovę organizmas papildomas fosforu, kalciu, kaliu, cinku, magniu ir geležimi. Be to, saliere yra daug maistinių skaidulų ir beta karoteno.

    Teigiama, kad saliere esantys antioksidantai gali padėti slopinti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Dėl to jis siejamas su galimu prevenciniu poveikiu ir neurodegeneracinių ligų rizikos mažinimu.

    Reguliarus lapkotinio saliero vartojimas gali prisidėti prie geresnių kraujo lipidų rodiklių. Taip pat minimas galimas poveikis kraujospūdžiui ir gliukozės kiekiui kraujyje, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.

    Ne mažiau svarbi ir nauda virškinimo sistemai. Didesnis skaidulų kiekis gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, gerinti žarnyno peristaltiką ir palaikyti sklandesnį virškinimą. Taip pat siejamas su uždegiminių procesų mažinimu ir mažesne skrandžio opų rizika.

    Lapkotinio saliero sultys, ypač derinamos su obuoliais, gali padėti palaikyti geresnius lipidų profilio rodiklius, suteikti energijos ir prisidėti prie svorio mažinimo pastangų. Jums reikės dviejų lapkotinių salierų ir trijų obuolių.

    Daržoves ir vaisius gerai nuplaukite, supjaustykite mažesniais gabalėliais ir pakaitomis išspauskite sulčiaspaude. Šias sultis geriausia gerti iškart po paruošimo. Stiklinę gėrimo galima vartoti net kasdien – tuomet poveikis dažniausiai juntamas ryškiau.

    Jei norisi sotesnio varianto, galima rinktis kokteilį iš lapkotinio saliero. Į jį įdedama daugiau papildomų ingredientų, todėl gėrimas tampa dar turtingesnis vitaminais ir mineralais. Vartojant kasdien, kai kurie žmonės pastebi geresnę savijautą ir lengvesnį svorio kontrolės procesą.

    Visus ingredientus kruopščiai nuplaukite. Obuolį ir imbierą nulupkite, obuolį supjaustykite ir pašalinkite sėklalizdį. Lapkotinį salierą taip pat supjaustykite mažesnėmis dalimis. Petražolių lapelius ir imbierą smulkiai sukapokite. Viską sudėkite į trintuvo indą, įpilkite vandens ir išspauskite vienos citrinos sultis.

    Viską gerai sutrinkite iki vientisos, glotnios konsistencijos. Kokteilį geriausia išgerti iškart po paruošimo, tačiau galima palikti ir kitai dienai – tada laikykite šaldytuve.

  • Pabarstykite bulves prieš kepdami: traškės labiau nei gruzdintos, o riebalų – minimaliai

    Bulvytės, keptos aliejuje, daugeliui yra klasika, tačiau jos neretai tampa tikra kaloringa „spąstų“ porcija. Jei norite išgauti idealų traškumą neišnaudodami litrų riebalų, verta išbandyti paprastą triuką – prieš kepant bulves apvolioti manų kruopose. Taip paruošti gabalėliai būna ypač gardūs ir traškūs.

    Kepimas su manų kruopų „paniruote“ leidžia pasiekti ryškų traškumą be gruzdinimo. Toks būdas paprastai reiškia mažiau riebalų ir lengvesnį patiekalą. Manų kruopose yra B grupės vitaminų, nemažai baltymų, taip pat geležies, kalio ir magnio, tačiau jos pasižymi gana aukštu glikemijos indeksu, todėl diabetu sergantiems žmonėms šis produktas nerekomenduojamas.

    Didžiausias manų kruopų privalumas – jų gebėjimas puikiai sugerti drėgmę. Kepant jos suformuoja ploną sluoksnį, kuris sutvirtėja ir sukuria traškią „plutelę“. O trumpai apvirus bulves prieš kepimą, vidus išlieka minkštas, todėl maloniai kontrastuoja su traškiu paviršiumi.

    Be to, manų kruopos padeda prieskoniams geriau prilipti prie bulvių, todėl skonis būna intensyvesnis. Tokie bulvių gabalėliai atrodo apetitą žadinančiai, tad tinka tiek šeimos pietums, tiek užkandžiui prie padažų.

    Kepimui labiausiai tinka miltingos bulvės – jose daugiau krakmolo ir mažiau drėgmės, todėl iškepus jos tampa traškesnės.

    Paruošimo būdas:

    Bulves nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite skiltelėmis. Sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir įberkite arbatinį šaukštelį druskos. Užvirkite ir pavirkite 5 minutes, tuomet nupilkite vandenį.

    Atskirame dubenėlyje sumaišykite manų kruopas su čiobreliu, saldžiąja paprika, druska ir pipirais. Suberkite šį mišinį į puodą ant apvirtų, nugaravusių bulvių, uždenkite dangčiu ir gerai papurtykite, kad prieskoniai tolygiai padengtų visus gabalėlius.

    Kepimo skardą ar kepimo indą patepkite aliejumi, sudėkite bulves taip, kad jos nesiliestų. Dėkite į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 30–40 minučių, kol bulvės taps auksinės spalvos. Patiekite kaip garnyrą arba kaip užkandį su mėgstamais padažais, pavyzdžiui, česnakiniu.

  • Geriate linų sėmenis lieknėjimui? Viena klaida paverčia juos našta skrandžiui, ne pagalba

    Linų sėmenys – vienas populiariausių augalinių produktų, naudojamų sveikatos profilaktikai. Jie turi ilgą vartojimo tradiciją ne tik liaudies medicinoje, bet ir virtuvėje. Pastaraisiais metais linų sėmenys tapo ir dažnu svorio metimo mitybos elementu.

    Linų sėmenyse gausu maistinių medžiagų, o iš jų paruoštas gėrimas gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir prisidėti prie reguliarios žarnyno veiklos. Tačiau norint gauti kuo daugiau naudos, svarbu žinoti kelias esmines taisykles, kaip juos vartoti.

    Linų sėmenys lieknėjant gali būti naudingi dėl kelių priežasčių. Vienas didžiausių privalumų – didelis skaidulų kiekis. Skaidulos skrandyje sugeria vandenį, didina tūrį ir taip gali padėti ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.

    Be to, kontaktuodamos su vandeniu skaidulos išbrinksta ir suformuoja lengvai želė primenančią masę. Dėl to virškinimas gali vykti lėčiau, o energija iš maisto pasisavinama palaipsniui. Praktikoje tai neretai sumažina norą užkandžiauti tarp valgymų.

    Linų sėmenys taip pat yra sveikųjų riebalų šaltinis. Riebalai gali padėti išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių, kurie kai kuriems žmonėms sukelia stiprų alkį. Dar vienas privalumas – universalumas: jų galima dėti ir į saldžius, ir į sūrius patiekalus, todėl įtraukti į racioną paprasta.

    Dažnas klausimas – kaip geriau vartoti linų sėmenis: sveikus ar maltus? Mitybos specialistai dažniau rekomenduoja maltus, nes sėmenų išorinis sluoksnis yra kietas ir gana atsparus virškinimo fermentams.

    Prarijus sėmenis nesmulkintus, organizmas ne visada sugeba pilnai suskaidyti jų luobelę ir pasisavinti visas vertingas medžiagas. Dėl to dalis sėklų gali praeiti virškinamąjį traktą beveik nepakitusios.

    Sumalti sėmenys leidžia „atidaryti“ jų struktūrą, todėl organizmui lengviau pasiekiamos viduje esančios medžiagos, ypač omega-3 riebalų rūgštys, įskaitant alfa-linoleno rūgštį (ALA).

    Jei renkatės maltus linų sėmenis, geriausia juos sumalti namuose prieš pat vartojimą, nes jie greitai oksiduojasi. Jei pasimalėte daugiau, trumpai laikykite sandariame inde.

    Vis dėlto sveiki linų sėmenys nėra beverčiai. Jie taip pat gali būti vertingi dėl skaidulų, kurios palaiko žarnyno veiklą, o brinkdamos skrandyje padeda ilgiau išlaikyti sotumą.

    Didelę reikšmę turi ir paruošimo būdas. Viena svarbiausių taisyklių – vengti užpilti linų sėmenis verdančiu vandeniu. Labai aukšta temperatūra gali neigiamai paveikti kai kurių maistinių medžiagų, ypač jautrių augalinių riebalų, stabilumą. Todėl gėrimą patariama ruošti su šiltu, bet ne verdančiu vandeniu.

    Linų sėmenis galima derinti su įvairiais produktais: dėti į košes, kokteilius, jogurtą, salotas, kai kas juos maišo ir su vaisių sultimis. Kadangi tai gausus skaidulų šaltinis, vartojant linų sėmenis svarbu gerti daugiau vandens.

  • Magnetinė audra traukiasi: ar balandžio 20-ąją savaitės pradžia bus rami?

    Magnetinė audra traukiasi: ar balandžio 20-ąją savaitės pradžia bus rami?

    Pastarosiomis dienomis Žemėje buvo fiksuojama vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tačiau nauja darbo savaitė, remiantis prognozėmis, turėtų prasidėti ramiai.

    Duomenys rodo, kad balandžio 20 dieną reikšmingų magnetinių audrų nesitikima, o situacija turėtų stabilizuotis po savaitgalį užfiksuotų suaktyvėjimų.

    Savaitgalį mokslininkai registravo apie 6 balų geomagnetinius trikdžius – tai atitiko vidutinio stiprumo magnetinę audrą. Vis dėlto šiandien, kaip teigiama, Žemės magnetosfera turėtų grįžti į įprastą būseną.

    Ramią savaitės pradžią patvirtina ir Britanijos geologijos tarnybos pateikiami vertinimai – balandžio 20-ajai magnetinių audrų neprognozuojama.

    Tuo metu mokslininkai skelbia priartėję prie magnetinių audrų prigimties paaiškinimo. Tyrėjai identifikavo galimą pagrindinių magnetinių procesų šaltinį Saulės gelmėse: nustatyta, kad vadinamasis „magnetinis variklis“, inicijuojantis žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, gali būti maždaug 200 tūkst. km gylyje po Saulės paviršiumi.

    Kalbama apie tachokliną – pereinamąją zoną tarp spinduliuotės sluoksnio ir konvekcinės Saulės apvalkalo dalies. Manoma, kad būtent čia formuojasi itin stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės dėmėmis ir žybsniais bei gali daryti įtaką ir Žemei.

    Ilgą laiką mokslininkai diskutavo, kur tiksliai gimsta Saulės magnetinis laukas, tačiau nauji duomenys sustiprina tachoklinos svarbos hipotezę. Analizė taip pat parodė, kad plazmos srautai Saulės viduje sudaro vadinamąjį „drugelio raštą“, sutampantį su 11 metų Saulės aktyvumo ciklu.

    Taip pat nustatyta, kad pokyčiai Saulės gelmėse iki paviršiaus „ateina“ su kelių metų vėlavimu. Tai gali atverti galimybių iš anksto tiksliau prognozuoti būsimus Saulės aktyvumo ciklus ir su jais susijusias magnetines audras.

  • Dietologė įvardijo vieną žuvį, kuri naudinga odai ir širdžiai: valgykite ją 2–3 kartus per savaitę

    Dietologė įvardijo vieną žuvį, kuri naudinga odai ir širdžiai: valgykite ją 2–3 kartus per savaitę

    Specialistai sardines vadina produktu, kuris veikia tarsi „grožio priežiūra iš vidaus“. Šios mažos žuvys pasižymi itin turtinga maistine sudėtimi: jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie širdies ir nervų sistemos veiklos bei padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

    Sardinės taip pat yra vitaminų D ir B12 bei visaverčių baltymų šaltinis. Šios medžiagos svarbios ląstelių atsinaujinimui ir bendrai organizmo būklei palaikyti. Dėl savo maistinės vertės sardinės laikomos viena naudingiausių jūrinių žuvų, kurią verta reguliariai įtraukti į mitybą.

    „Sardinės turi daug baltymų, yra nebrangios ir yra vienas geriausių nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinių“, – teigė dietologė Rhiannon Stephenson.

    Pasak ekspertų, sardinėse esantys naudingi riebalai padeda atkurti natūralų odos lipidinį barjerą, kuris svarbus drėgmės sulaikymui epidermyje. Dėl to oda gali atrodyti stangresnė, gaivesnė ir labiau pailsėjusi.

    „Reguliarus sardinių vartojimas gali palaikyti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, mažinti uždegimus ir gerinti bendrą odos būklę. Oda tampa atsparesnė išsausėjimui, o jos struktūra – elastingesnė ir lygesnė“, – rašoma publikacijoje.

    Taip pat pažymima, kad žuvies, turinčios daug omega-3, vartojimas gali prisidėti prie lėtesnių odos senėjimo procesų. Teigiama, jog gali mažėti smulkių netobulumų matomumas, o veido odos atspalvis tapti tolygesnis.

    Vienas paprasčiausių būdų įtraukti sardines į racioną – patiekti jas ant pilno grūdo duonos su avokadu, pomidoru ir keliais lašais citrinos sulčių. Sardines taip pat galima dėti į salotas, gaminti užtepėles ar naudoti makaronų patiekaluose.

    Jos dera ir su alyvuogių aliejumi, česnaku, kaparėliais bei šviežiomis žolelėmis. Dietologai pataria sardines valgyti reguliariai – bent 2–3 kartus per savaitę.

    „Būtinai skaitykite etiketes. Kai kurie konservuotų produktų prekių ženklai vis dar naudoja pridėtinį cukrų, per daug druskos ir kitus priedus, todėl, kaip ir visur, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę“, – perspėjo R. Stephenson.

  • Lašiša ar skumbrė: kuo jos skiriasi ir kuri riebioji žuvis iš tiesų naudingesnė?

    Lašiša ar skumbrė: kuo jos skiriasi ir kuri riebioji žuvis iš tiesų naudingesnė?

    Lašiša ir skumbrė – riebios žuvys, laikomos puikiais omega-3 riebalų rūgščių šaltiniais. Šios medžiagos siejamos su geresne širdies ir smegenų veikla. Nors abi žuvys turi panašių naudingų savybių, jų maistinė sudėtis skiriasi: skumbrėje paprastai būna daugiau „gerųjų“ riebalų, taip pat kai kurių vitaminų ir mineralų, o lašiša dažniausiai yra mažiau kaloringa ir gali turėti daugiau kitų mikroelementų. Apie tai rašo „Verywell Health“.

    Abu žuvų tipai yra geri omega-3 ir kitų organizmui svarbių maistinių medžiagų šaltiniai. Nors omega-3 kiekis lašišoje ir skumbrėje gali būti panašus, šios žuvys šiek tiek skiriasi kitų vitaminų bei mineralų profiliu.

    Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti širdies, smegenų, imuninės sistemos ir kraujagyslių funkcijas. Specialistai dažnai rekomenduoja per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvies – maždaug po 85 g.

    „Omega-3 kiekis ir tipas žuvyje gali priklausyti nuo to, kuo ji maitinasi – tiek laukinė, tiek auginta. Dauguma augintos žuvies, priklausomai nuo pašaro, gali turėti tiek pat arba net daugiau omega-3 nei sugaunama laukinėje gamtoje“, – pažymima publikacijoje.

    Nors abiejų žuvų nauda panaši, kiekviena turi savų privalumų. Riebioje žuvyje esančios maistinės medžiagos gali prisidėti prie įvairių sveikatai palankių efektų.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia ir atsargumo svarbą: kai kurios žuvų rūšys gali turėti padidintą gyvsidabrio ar kitų teršalų kiekį. Tai gali būti ypač aktualu nėščiosioms, žindančioms moterims ir mažiems vaikams.

    Teigiama, kad atlantinė skumbrė paprastai turi mažiau gyvsidabrio nei kai kurios kitos skumbrių rūšys, pavyzdžiui, karališkoji ar ispaninė skumbrė.