CP v2

Blog

  • PRL laikų „Pewex“ arbatos hitas grįžta: pu-erh žada geresnį virškinimą ir cholesterolį

    Jau seniai žinoma, kad kiniškos arbatos laikomos vienomis skaniausių. Pu-erh pasižymi giliu, intensyviu aromatu, o kai kurie gurmanai jo skonyje atpažįsta lengvas dūmo ir medienos natas. Šią arbatą verta rinktis ne tik dėl skonio, bet ir dėl jai priskiriamų naudingų savybių.

    Pu-erh arbata kilusi iš Kinijos, tiksliau – iš Junanio provincijos, garsėjančios ne tik įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir arbatos auginimo bei gamybos tradicijomis. Liaudies medicinoje ji naudota kaip priemonė imunitetui stiprinti ir skrandžio negalavimams lengvinti. Lietuvoje pu-erh dažnai vadinama raudonąja arbata, tačiau daugelyje Azijos šalių ji priskiriama juodajai arba tamsiajai arbatai. Gamybos procesas apima fermentaciją – jos metu lapelių kraštai įgauna rausvą atspalvį, vėliau jie džiovinami ir susukami.

    PRL laikais šios arbatos buvo galima rasti „Pewex“ parduotuvėse, tačiau tuomet siūlomos produkcijos kokybė neretai nuvildavo. Šiandien pu-erh įsigyti paprasčiau – jos galima rasti daugelyje parduotuvių. Vis dėlto norint pajusti tikros kiniškos pu-erh skonį, verta ieškoti specializuotų arbatų parduotuvių ar patikimų internetinių prekyviečių.

    Pu-erh dažnai siejama su svorio mažinimu. Iš tiesų ji gali šiek tiek skatinti medžiagų apykaitą ir gerinti virškinimą, nes aktyvina tulžies ir virškinimo fermentų išsiskyrimą. Tai teigiamai veikia virškinimo sistemą. Be to, šis gėrimas neturi kalorijų, kas taip pat gali būti palanku laikantis mitybos plano. Visgi verta prisiminti, kad be subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir, svarbiausia, kalorijų deficito svoris nemažės vien nuo arbatos. Pu-erh gali būti tik vienas iš daugelio veiksnių, prisidedančių prie geresnės savijautos ir svorio kontrolės.

    Reguliarus pu-erh vartojimas taip pat siejamas su galimu teigiamu poveikiu palaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje.

    Be to, ši arbata pasižymi tam tikru bakterijas slopinančiu poveikiu, todėl gali prisidėti prie organizmo apsaugos nuo infekcijų. Pu-erh sudėtyje esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai: padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų poveikį, gali turėti priešuždegiminių savybių ir siejami su lėtesniais senėjimo procesais. Dėl teino gėrimas suteikia energijos, o taip pat gali palankiai veikti dėmesio sutelkimą ir koncentraciją.

    Pu-erh sudėtyje yra fluoro, kuris gali padėti mažinti ėduonies riziką. Įdomu tai, kad Kinijoje šis gėrimas kartais rekomenduojamas ir kaip priemonė palengvinti pagirių nemalonius pojūčius. Taip pat jai priskiriamas kepenų veiklą palaikantis ir detoksikuojantis poveikis.

    Ar pu-erh gali gerti visi? Ši arbata dažnai laikoma saugia, tačiau egzistuoja ir tam tikros kontraindikacijos. Didesniais kiekiais jos nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims ir žindančioms mamoms. Taip pat ji gali netikti žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, patiriantiems nerimo sutrikimus, depresiją ar kenčiantiems nuo nemigos.

    Ruošiant pu-erh, į puodelį įberiama apie arbatinis šaukštelis džiovintų lapelių ir užpilama maždaug 90 laipsnių temperatūros vandeniu. Plikymo laikas – nuo 30 sekundžių iki 2 minučių: kuo trumpiau plikoma, tuo gėrimas būna mažiau kartus. Ši arbata gali turėti žemišką kvapą, kuris ne visiems malonus. Norint jį sušvelninti, rekomenduojama lapelius trumpai „nuplauti“: užpilti karštu vandeniu, palaikyti 5–10 sekundžių, nupilti ir tik tuomet užplikyti iš naujo. Taip pašalinamos dulkės ir smulkios nuosėdos. Tie patys lapeliai dažnai gali būti užpilami pakartotinai – iki 5–8 kartų. Tradiciškai pu-erh ruošiama didesniais kiekiais moliniuose arba porcelianiniuose arbatinukuose.

    Dažniausiai rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau kaip 2–3 puodelius. Taip pat nereikėtų gerti pu-erh kartu su maistu, nes ji gali trikdyti kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimą. Patariama išlaikyti bent valandos pertrauką.

  • Užtenka 1,5 l plastikinio butelio: gudrus triukas saugo rankas nuo karštų aliejaus purslų

    Užtenka 1,5 l plastikinio butelio: gudrus triukas saugo rankas nuo karštų aliejaus purslų

    Kiekvienas, bent kartą kepęs kotletus ar žuvį, puikiai žino, kaip lengvai įkaitęs aliejus ima taškytis į šalis. Tokie purslai gali baigtis skausmingais nudegimais. Nors virtuvinės pirštinės ir puodkėlės šiek tiek padeda, jos ne visada apsaugo patikimai – aliejaus lašai neretai prasiskverbia pro tarpelius, ypač tada, kai tenka greitai apversti maistą keptuvėje.

    Patyrusios šeimininkės seniai naudoja paprastą, bet netikėtai veiksmingą būdą apsaugoti ranką kepant. Tam nereikia jokių papildomų išlaidų – užtenka įprasto 1,5 litro plastikinio butelio.

    Ką reikia padaryti?

    Pasiimkite tuščią plastikinį butelį ir pasigaminkite iš jo paprastą apsauginį skydą rankai.

    Veiksmai labai paprasti:

    • nupjaukite butelio dugną;
    • nusukite kamštelį nuo kaklelio;
    • per butelio kaklelį perkiškite mentelės ar samtelio rankeną;
    • užmaukite butelį ant rankos tarsi platų rankovės antgalį.

    Taip gausite skaidrų cilindrą, kuris uždengia plaštaką ir dalį dilbio. Kepant aliejaus lašai nepateks ant odos, nes ranka bus apsaugota iš visų pusių. Kadangi purslai būna trumpalaikiai, plastikas nespėja pavojingai įkaisti – aliejus atvėsta greičiau, nei perduoda temperatūrą.

    Kodėl butelis geriau nei puodkėlė?

    Įprasta puodkėlė dažniausiai saugo tik delną arba plaštakos viršų, tačiau aliejaus purslai gali atskristi iš bet kurios pusės.

    Plastikinis butelis sukuria apsaugą ratu. Be to, jis skaidrus, todėl matysite, ką darote, o prireikus jį lengva išplauti – pakanka vandens ir muilo. Šis metodas tinka kepant įvairius patiekalus: bulvytes, kiaušinienę, blynus, mėsą, žuvį, kotletus ir pan.

    Svarbu

    Naudojant šį būdą būtina pasirūpinti butelio švara. Jis turėtų būti be etikečių ir klijų likučių.

    Prieš pirmą naudojimą butelį patartina išplauti su soda arba ūkiniu muilu, kad neliktų nemalonių kvapų. Taip pat jokiu būdu nenaudokite butelių nuo agresyvių skysčių (pvz., acetono ar tirpiklio) – įkaitę jie gali išskirti kenksmingas medžiagas.

  • Pamesta žuvis grįžta į virtuvę: pigesnė už menkę, o vitaminų turi dar daugiau

    Apsipirkdami parduotuvėje ir ieškodami žuvies dažniausiai renkamės lašišą, menkę, polaką ar mirunę. Tačiau, jei norisi išbandyti ką nors naujo, verta atkreipti dėmesį į jūrų žuvį paltusą giminaitę – juodadėmę menkę (haddock). Dėl švelnaus skonio ji dažnai patinka net tiems, kurie nemėgsta intensyvaus žuvies kvapo.

    Šios žuvies privalumus jau seniai įvertino skandinavai ir britai. Jungtinėje Karalystėje juodadėmė menkė neretai tampa vienu iš populiariausių patiekalų – fish and chips – pagrindu.

    Juodadėmė menkė priklauso menkinių šeimai, todėl savo tekstūra ir skoniu primena įprastą menkę. Vis dėlto daugelis ją vertina kaip dar švelnesnę ir minkštesnę, todėl ji tinka įvairiems patiekalams – nuo paprastų keptų filė gabalėlių iki orkaitėje ruoštų vakarienių.

    Ši žuvis laikoma maistinga: 100 g jos yra apie 90 kcal. Joje gausu baltymų, taip pat mineralų – kalio, natrio, magnio, kalcio ir jodo. Be to, juodadėmėje menkėje aptinkama vitaminų A, D, B6 ir B12.

    Teigiama, kad juodadėmė menkė ypač naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Dėl nesočiųjų riebalų rūgščių ir maistinių medžiagų gausos ji gali padėti palaikyti širdies veiklą, mažinti blogojo cholesterolio kiekį ir prisidėti prie mažesnės širdies ligų rizikos ateityje. Reguliarus jos vartojimas taip pat gali palankiai veikti imuninę sistemą ir padėti organizmui lengviau apsisaugoti nuo infekcijų. Dėl jodo ir seleno ši žuvis siejama ir su hormonų sistemos palaikymu – šie mikroelementai svarbūs normaliai skydliaukės veiklai.

    Juodadėmės menkės galima rasti ir didžiuosiuose prekybos tinkluose, pavyzdžiui, „Lidl“ ar „Biedronka“. Kilogramas kainuoja apie 7 eurus. Tai universali žuvis, kurią galima paruošti įvairiais būdais.

    Kepti žuvį džiūvėsėliuose ar tešloje – vienas iš mažiau sveikų paruošimo variantų, nors daugeliui jis atrodo skaniausias. Jei taip ruošiate tik retkarčiais, tai neturėtų kelti problemų. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą aliejų, turintį aukštą dūmų temperatūrą, kad kaitinant nesusidarytų nepageidaujamų junginių. Tam ypač tinka rapsų aliejus.

    Ne mažiau skaniai juodadėmė menkė pavyksta ir orkaitėje. Ją verta pagardinti žolelėmis, pavyzdžiui, čiobreliais, krapais ar bazilikais, o prieš kepant apšlakstyti citrinos sultimis. Taip paruošta žuvis būna aromatinga, o jos tekstūra – itin švelni.

  • Chia sėklos stebina: daugiau kalcio nei piene ir omega-3 kaip lašišoje – kas dar?

    Chia sėklos jau kelerius metus išlieka vienu populiariausių pasirinkimų tarp žmonių, besirūpinančių sveika mityba ir gera savijauta. Tai paprastas būdas kasdienius patiekalus praturtinti vertingomis maistinėmis medžiagomis ir paįvairinti racioną.

    Ne veltui chia sėklos vadinamos supermaistu. Jose gausu lengvai pasisavinamų baltymų ir skaidulų, todėl jos ilgiau suteikia sotumo jausmą, padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir sklandesnį virškinimą. Dėl gebėjimo sugerti vandenį jos taip pat prisideda prie organizmo hidratacijos, o tai gali būti aktualu ir siekiantiems kontroliuoti svorį.

    Chia sėklose yra nesočiųjų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir smegenų veiklai, gali palankiai veikti imuninę sistemą bei odos būklę, taip pat prisideda prie normalaus cholesterolio lygio palaikymo. Be to, dėl didesnio kalcio kiekio jos siejamos su kaulų ir dantų sveikatos palaikymu.

    Šios sėklos taip pat suteikia B grupės vitaminų ir vitamino E, o iš mineralų – fosforo, magnio, geležies, cinko bei seleno. Chia sėklos neturi glitimo ir pasižymi žemu glikemijos indeksu, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas žmonėms, vengiantiems glitimo, taip pat tiems, kurie stebi cukraus kiekį kraujyje.

    Prieš vartojant chia sėklas rekomenduojama jas pamirkyti bent 15 minučių. Valgyti dideliais kiekiais sausas (pavyzdžiui, vien kaip gausią pabarstą ant košės) nepatariama, nes tai gali apsunkinti virškinimo sistemą.

    Ryte arba vakare galima pasiruošti paprastą chia gėrimą. Tam pakanka vieną valgomąjį šaukštą sėklų užpilti stikline šilto vandens ir palikti bent 15 minučių. Skoniui galima įspausti citrinos ar įdėti šiek tiek medaus. Dažniausiai patariama tokį gėrimą gerti ryte, nevalgius – jis gali padėti atstatyti skysčių balansą po nakties, paskatinti virškinimą ir ilgiau suteikti sotumo.

    Chia sėklas pasiruošti iš vakaro taip pat galima, tačiau jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms vertėtų laikytis saiko – didesnis skaidulų kiekis prieš miegą kai kada gali sukelti diskomfortą.

    Virtuvėje chia sėklos praverčia ne tik kaip gelinis gėrimas. Vienas populiariausių variantų – chia pudingas: sėklas užpilkite pienu arba augaliniu gėrimu, įdėkite šiek tiek medaus ir palikite kelioms valandoms. Paruoštas desertas ypač tinka su šviežiais vaisiais.

    Chia sėklas taip pat galima dėti į kokteilius – jos sutirština gėrimą ir praturtina jį maistinėmis medžiagomis. Nedideliais kiekiais jos tinka košėms ar salotoms, tačiau ir šiuo atveju geriau jas vartoti pamirkytas, kad būtų švelnesnės virškinimui.

    Augalinėje mityboje chia sėklos neretai naudojamos kaip kiaušinio pakaitalas. Norint pakeisti vieną kiaušinį, pakanka sumaišyti vieną valgomąjį šaukštą chia sėklų su trimis valgomaisiais šaukštais vandens ir palikti kelioms minutėms, kol susidarys gelinė masė. Toks pakaitalas gerai tinka kepiniams kaip natūrali rišamoji medžiaga.

  • Močiutės daržo žalias stebuklas: jame daugiau vitamino C nei kai kuriuose citrusiniuose

    Senas močiutės virtuvės ingredientas ar šiuolaikinis mitybos atradimas? Rūgštynės gali nustebinti ne vienu aspektu. Ši žalia vitaminų „bomba“ tinka ne tik tradicinei sriubai – ją galima dėti į salotas ar net kokteilius.

    Dėl gausaus vitamino C rūgštynės gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo. Vis dėlto tai ne vienintelė priežastis, kodėl verta jas įtraukti į racioną.

    Rūgštynių rūšių yra nemažai, tačiau ne visos tinkamos maistui. Dažniausiai vartojamos paprastosios (daržinės) ir pievinės rūgštynės.

    Paprastosios rūgštynės atpažįstamos pagal didesnius, pailgus, strėliškos formos lapus ir ryškiai rūgštų skonį. Būtent jos dažniausiai auginamos daržuose ir dažniau atsiduria lėkštėje.

    Pievinės rūgštynės auga laukinėje gamtoje, jų lapai smulkesni, o struktūra – švelnesnė. Jų galima pastebėti pievose ar pakelėse.

    Ne visi žino rūgštynių naudą sveikatai, nors ji išties įspūdinga. Tai mažai kaloringas produktas, kuriame netrūksta vitaminų ir mineralų.

    Rūgštynėse yra vitaminų C, A, K, taip pat B grupės vitaminų. Reguliarus jų vartojimas gali padėti palaikyti organizmo atsparumą ir lengviau kovoti su infekcijomis. Be to, jos gali būti naudingos regėjimui, kaulų būklei, odai, plaukams ir nagams.

    Rūgštynėse taip pat gausu flavonoidų ir kitų antioksidantų. Jos pasižymi šlapimą varančiu ir organizmą „valančiu“ poveikiu, o virškinimo sistemai gali būti naudingos dėl to, kad padeda mažinti pilvo pūtimą ir palaiko žarnyno veiklą. Dėl skaidulų rūgštynės suteikia sotumo jausmą, todėl gali padėti kontroliuoti kūno svorį.

    Taip pat minima, kad rūgštynės gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos: reguliariai vartojamos jos gali padėti mažinti kraujospūdį ir „blogojo“ LDL cholesterolio kiekį. Dėl to jos neretai rekomenduojamos patiriantiems stresą ar turintiems polinkį į padidėjusį kraujospūdį.

    Vis dėlto svarbu žinoti: nepaisant daugybės privalumų, rūgštynės tinka ne visiems. Jose esanti oksalo rūgštis ir oksalatai, vartojami per dideliais kiekiais, gali neigiamai paveikti sveikatą.

    Ypač atsargiai rūgštynes turėtų vartoti žmonės, sergantys inkstų akmenlige, nes oksalatai gali skatinti akmenų formavimąsi. Taip pat jų reikėtų riboti sergant podagra. Jei kyla abejonių, vertėtų pasitarti su gydytoju.

    Be to, dideliais kiekiais vartojamos rūgštynės gali dirginti virškinamąjį traktą, jos nerekomenduojamos ir nėščiosioms. Kaip ir daugelyje mitybos klausimų, svarbiausia – saikas.

    Dažniausiai rūgštynės siejamos su tradicine rūgštynių sriuba, tačiau panaudojimo būdų yra gerokai daugiau. Dėl išraiškingo rūgštaus skonio jos puikiai „pralaužia“ sunkesnius patiekalus ir suteikia gaivumo.

    Jaunus rūgštynių lapus galima drąsiai naudoti žalius: dėti į salotas, padažus, ant sumuštinių ar į kokteilius. Jos taip pat dera su bulvėmis, kiaušiniais, žuvimi ir pieno produktais.

    Rūgštynės tinka ir pestui, ir kaip priedas omletams – virtuvėje jos gali tapti universaliu, netikėtai gaiviu akcentu.

  • Graikija atleido britams naujas ES biometrines patikras: ką tai reiškia keliaujant vasarą

    Graikija atleido britams naujas ES biometrines patikras: ką tai reiškia keliaujant vasarą

    Planuojate atostogas Europoje, tačiau nenorite, kad pagal naująją ES atvykimo ir išvykimo sistemą (EES) būtų fiksuojami jūsų pirštų atspaudai ir veido atvaizdas? Britams, ieškantiems sklandesnio keliavimo, verta atkreipti dėmesį į Graikiją.

    Graikija nusprendė elgtis kitaip nei dalis kitų šalių ir, įgyvendinant biometrinės registracijos reikalavimus, atleido Jungtinės Karalystės pasų turėtojus nuo biometrinių patikrų kertant jos sieną.

    Apie tai pranešė Graikijos ambasada Londone. Jos interneto svetainėje skelbiama:

    „Norime jus informuoti, kad įgyvendinant naująją atvykimo ir išvykimo sistemą (EES) nuo 2026 m. balandžio 10 d., Jungtinės Karalystės pasų turėtojai Graikijos pasienio kontrolės punktuose nebus registruojami biometriniu būdu.“

    „Euronews“ kreipėsi į Graikijos ambasadą Londone, prašydama patikslinti, ar ši išimtis bus taikoma ir kitų trečiųjų šalių piliečiams.

    Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos Jungtinėje Karalystėje direktorė Eleni Skarveli teigė, kad toks sprendimas turėtų užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį atvykimą į Graikiją. Pasak jos, išimtis taip pat turėtų reikšmingai sumažinti laukimo laiką ir padėti išvengti spūsčių oro uostuose.

    EES sistema, kuria siekiama padėti užkirsti kelią tapatybės vagystėms ir kitiems sunkiems nusikaltimams, 29 Europos šalyse pilnai įsigaliojo 2026 m. balandžio 10 d.

    Po oficialaus sistemos starto Milano Linate oro uoste susidarė valandų eilės: į Mančesterį skridusiame lėktuve iš 156 keleivių įlaipinti buvo tik 34, o likusieji liko oro uoste ir stebėjo, kaip jų lėktuvas išskrenda be jų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Graikija, siekdama išvengti kelionių chaoso britams, ypač piko metu vasarą, imasi prevencinių veiksmų. Tuo laikotarpiu salų oro uostai kartais per vieną dieną gali priimti ir išleisti iki 2000 keliautojų iš Jungtinės Karalystės.

    2025 m. tarptautinių atvykimų į Graikiją skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5,6 proc. ir pasiekė 37,98 mln. lankytojų.

    Turistų iš Jungtinės Karalystės skaičius beveik 8 proc. padidėjo iki 4,89 mln. keliautojų. Jie prisidėjo prie 3,74 mlrd. eurų siekusių turistų išlaidų. Graikijos turizmo ministrė Olga Kefalogianni 2025-uosius pavadino geriausiais metais šiam sektoriui.

  • Po Hormūzo sąsiaurio atvėrimo pajudėjo įstrigę kruiziniai laivai: kur jie plauks Europoje?

    Po Hormūzo sąsiaurio atvėrimo pajudėjo įstrigę kruiziniai laivai: kur jie plauks Europoje?

    Dėl Irano karo ir vėliau uždaryto Hormūzo sąsiaurio įstrigę kruiziniai laivai pagaliau paliko svarbiausius Arabijos įlankos regiono uostus.

    Penktadienį Maltos vėliava plaukiojantis keleivinis laivas „Celestyal Discovery“ išplaukė iš Dubajaus ir tapo pirmuoju kruiziniu laivu, nuo karo pradžios perplaukusiu sąsiaurį. Bendrovė „Celestyal Cruises“ pranešė, kad kitas jos laivas „Celestyal Journey“ taip pat išplaukė iš Kataro sostinės Dohos, patvirtindama „sėkmingą ir saugų abiejų laivų tranzitą“ šiuo vandens keliu.

    „Po sėkmingo perplaukimo tiek „Celestyal Discovery“, tiek „Celestyal Journey“ dabar perdislokuojami į Viduržemio jūrą, kur, kaip planuota, pradės artėjantį vasaros sezoną“, – nurodė „Celestyal Cruises“.

    „Galime patvirtinti, kad visi ateities reisai, kurie šiuo metu parduodami, vyks pagal tvarkaraštį, suteikiant mūsų svečiams ir kelionių partneriams užtikrintumą bei tęstinumą, bendrovei pereinant prie Viduržemio jūros maršrutų“, – teigiama pranešime.

    Apie situacijos normalizavimą pranešė ir „MSC Cruises“ – bendrovė nurodė, kad laivas „MSC Euribia“ taip pat išplaukė iš Dubajaus, saugiai perplaukęs Hormūzo sąsiaurį.

    „Plaukimas buvo įvykdytas glaudžiai koordinuojant veiksmus su atitinkamomis institucijomis“, – teigė „MSC Cruises“.

    „MSC Euribia“ šiuo metu plaukia į Šiaurės Europą ir, kaip ir buvo numatyta, išvyks iš Kylio Vokietijoje gegužės 16 d., o iš Kopenhagos Danijoje – gegužės 17 d.

    „TUI“ laivai jau pakeliui į Viduržemio jūrą

    Sekmadienį bendrovė „TUI Cruises“ patvirtino, kad du jos laivai – „Mein Schiff 4“ ir „Mein Schiff 5“ – po sėkmingo išplaukimo atitinkamai iš Dubajaus ir Dohos jau „plaukia Viduržemio jūros link“.

    „Abu laivai kursą laiko į Keiptauną, o vėliau sugrįš į įprastus tvarkaraščius“, – pranešė kruizų operatorius.

    Pasak „TUI Cruises“, dėl perdislokavimo anksčiau atšaukti reisai vis dėlto įvyks: „Mein Schiff 4“ kelionė iš Triesto Italijoje, planuota nuo gegužės 17 d., ir „Mein Schiff 5“ reisas iš Herakliono Graikijoje, planuotas nuo gegužės 15 d., bus vykdomi kaip numatyta.

    „Pastarosios kelios savaitės visiems mums tapo išskirtinių iššūkių laikotarpiu. Noriu ypatingai padėkoti mūsų kapitonams, įguloms bei visoms komandoms laivuose ir krante, kurios su dideliu profesionalumu, atsargumu ir atsidavimu padėjo įveikti šią situaciją.

    „Todėl dar labiau džiaugiamės, kad dabar galime greitai grįžti prie įprasto darbo ir, kaip planuota, eksploatuoti visą mūsų laivyną. Tai, kad svečiams vis dėlto galime pasiūlyti anksčiau atšauktus kruizus, yra „TUI Cruises“ solidarumo ir efektyvumo įrodymas“, – sakė „TUI Cruises“ vadovė Wybcke Meier.

    Taip pat pranešta, kad „TUI Cruises“ įgulos Keiptaune ir Maltoje prisijungs prie laivų, kurie ruošiami grįžimui į įprastą veiklą. Tuomet pirmieji svečiai, kaip ir buvo planuota, bus pasitikti laivuose Trieste ir Heraklione.

  • Ispanijoje – staigus oro uosto uždarymas mėnesiui: atšaukiami visi skrydžiai, kas laukia keliautojų

    Ispanijoje – staigus oro uosto uždarymas mėnesiui: atšaukiami visi skrydžiai, kas laukia keliautojų

    Artėjant vasaros sezonui, Ispanijos oro uostuose toliau netrūksta sumaišties – nuo streikų iki uždarymų. Šią savaitę vienas judriausių šalies šiaurės oro uostų bus uždarytas ilgiau nei mėnesiui, nes bus vykdomi kritiniai kilimo ir tūpimo tako priežiūros darbai.

    „Santiago-Rosalía de Castro“ oro uostas, antras pagal užimtumą šiaurinėje Ispanijoje, neveiks nuo balandžio 23 d., ketvirtadienio, iki gegužės 27 d., trečiadienio. Galisijoje esantį oro uostą valdo Ispanijos operatorius „AENA“.

    2025 metais oro uostas aptarnavo 3,1 mln. keleivių, o dėl planuojamo uždarymo, kaip skelbiama, gali nukentėti tūkstančiai tarptautinių keliautojų.

    „Šiuo laikotarpiu oro uostas bus uždarytas visam oro eismui, o jokie pakilimai ar nusileidimai nevyks“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas.

    Į šį oro uostą skraidina tokios didžiosios oro bendrovės kaip „Ryanair“, „Vueling“ ir „Iberia“, todėl sprendimas gali sujaukti dalies keliautojų planus prieš prasidedant intensyviausiam vasaros atostogų laikotarpiui.

    Keliautojams, nerimaujantiems dėl tvarkaraščių pokyčių, skrydžių statuso ar bilietų perregistravimo, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo pasirinktą oro bendrovę.

    Į kokius artimiausius oro uostus galima skristi?

    Galisija – populiari turistų kryptis, viliojanti įspūdingomis pakrantėmis, trimis UNESCO pasaulio paveldo vietovėmis ir vasarą mėgstamomis veiklomis gamtoje, tokiomis kaip žygiai, plaukimas baidarėmis ar maudynės.

    Dėl to regione yra ir daugiau alternatyvių oro uostų, į kuriuos gali skristi tiek vietos, tiek užsienio turistai.

    La Korunjos, dar vadinamas Alvedro, oro uostas – vienas artimiausių pasirinkimų: automobiliu nuo „Santiago-Rosalía de Castro“ jis pasiekiamas maždaug per 50 minučių. Nors daugiausia čia vykdomi vidaus skrydžiai, yra ir tarptautinių maršrutų iš London Heathrow, Ženevos, Paryžiaus bei Milano.

    Taip pat skelbiama, kad 2026 metais oro uoste planuojama atidaryti naujus maršrutus iš Romos, Frankfurto ir Varšuvos.

    Kitas variantas – Vigo oro uostas. Iš jo vykdomi skrydžiai iš London Luton, Milano, Ženevos ir Marakešo, tačiau dažnai jie būna su persėdimu – įprastai Madride arba Barselonoje. Vis dėlto tokios oro bendrovės kaip „Ryanair“ kartais siūlo ir tiesioginius sezoninius skrydžius.

    Reikėtų įvertinti, kad iš Vigo iki Galisijos vietovių dažniausiai tenka vykti automobiliu apie pusantros valandos.

    Ispanijos oro uostuose – nauja trikdžių banga

    Žinia apie „Santiago-Rosalía de Castro“ oro uosto uždarymą pasirodė tuo metu, kai net 14 Ispanijos oro uostų jau patiria didelius trikdžius dėl plataus masto streikų ir darbo nutraukimų, kuriuos organizuoja skrydžių vadovų profesinės sąjungos, tokios kaip „CCOO“ ir „USCA“.

    Tarp paveiktų oro uostų – Jerez de la Frontera, Madrid-Cuatro Vientos, Sevilija ir La Korunja, taip pat Kanarų salų oro uostai Lanzarotėje, La Palmoje, Fuerteventūroje, La Gomeroje ir El Hierro.

  • Ilgaamžiškumo turizmas sprogo: 10 Europos vietų, kur 2026 m. „persikraus“ kūnas ir protas

    Ilgaamžiškumo turizmas sprogo: 10 Europos vietų, kur 2026 m. „persikraus“ kūnas ir protas

    Ilgaamžiškumo kelionės 2026 metais iš nišinio reiškinio vis labiau tampa masiniu. Tai, kas anksčiau buvo prieinama beveik tik elitinėse medicinos klinikose, šiandien formuoja platesnę sveikatingumo industriją: keliautojai vis dažniau ieško ne trumpalaikio atsipalaidavimo, o pamatuojamos, ilgalaikės naudos sveikatai.

    Tikslas – ne vien pailsėti, bet išvykti patyrus apčiuopiamų pokyčių, kurie išlieka ir gerokai po viešnagės. Visoje Europoje daugėja poilsio vietų, siūlančių struktūruotas, moksliškai pagrįstas programas ilgalaikei savijautai gerinti.

    Dauguma tokių programų apjungia medicininę diagnostiką, personalizuotą mitybą ir tikslines terapijas, skirtas prailginti sveiką gyvenimo laikotarpį.

    Štai 10 ilgaamžiškumo poilsio vietų Europoje, kurias verta įtraukti į planus jau dabar.

    „Clinique La Prairie“, Montreux, Šveicarija

    Viena seniausių ir geriausiai žinomų ilgaamžiškumo krypčių – ši Šveicarijos klinika išsiskiria medicininiu požiūriu į senėjimą. Svečiams pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai, o tuomet sudaroma individuali programa, apimanti mitybos planus, ląstelinių procesų palaikymo terapijas ir pažangias procedūras.

    Metodika čia – struktūruota ir itin tiksli, todėl „Clinique La Prairie“ dažnai laikoma savotišku ilgaamžiškumo kelionių etalonu. Klinikos pagrindinė revitalizacijos programa tebėra viena labiausiai atpažįstamų ilgaamžiškumo protokolų pasaulyje.

    „Chenot Palace Weggis“, Weggis, Šveicarija

    Įsikūrusi prie Liucernos ežero, ši vieta orientuota į detoksikaciją ir energijos atstatymą, taikant „Chenot“ metodą – moksliškai paremtą detoksikacijos programą, kuri siekia padėti organizmui pašalinti toksinus, sustiprinti ląstelių energiją ir atkurti bendrą pusiausvyrą.

    Programos griežtai suvaldomos: derinami medicininiai testai, mityba, judėjimas ir procedūros, kurių tikslas – organizmo „perstatymas“ ląsteliniu lygiu.

    Paprastai rekomenduojama viešnagės trukmė – ne trumpesnė nei septynios dienos, nes akcentuojami pamatuojami fiziologiniai pokyčiai, o ne greiti sprendimai.

    „Lanserhof Tegernsee“, Tegernsee, Vokietija

    Žarnyno sveikatos ir medžiagų apykaitos atstatymo srityje ši vieta laikoma viena lyderių. „Lanserhof“ derina šiuolaikinę diagnostiką su tradicine Mayr terapija, kurios esmė – pasninkas, žarnyno valymas ir virškinimo gerinimas.

    Pagrindą sudaro griežti mitybos planai, o tikslas – ilgalaikis gyvenimo būdo pokytis. Klinika taip pat žinoma dėl kasdienės rutinos: valgiai prižiūrimi mediciniškai, o pasninko protokolai padeda iš naujo „perkrauti“ virškinimo sistemą.

    „SHA Wellness Clinic“, Alicante, Ispanija

    Virš Viduržemio jūros įsikūrusi „SHA“ apjungia Vakarų mediciną ir Rytų terapijas. Programos orientuotos į detoksikaciją, imunitetą ir energijos lygį, daug dėmesio skiriant prevencijai bei individualiam sveikatos planavimui.

    Čia siūlomos ir specializuotos ilgaamžiškumo programos, integruojančios genetinius tyrimus bei pažangią diagnostiką, kad būtų galima sudaryti itin personalizuotas sveikatos strategijas.

    „Palazzo Fiuggi“, Fiuggi, Italija

    Ši vieta Italijoje sujungia medicinos žinias su judėjimu ir mityba. Svečiams sudaromos individualios programos, kuriose derinama diagnostika, žygiai, terminės procedūros ir aiškiai struktūruoti valgymo planai, skirti fizinei pusiausvyrai atkurti.

    „Palazzo Fiuggi“ remiasi istoriniu Fiuggi gydomųjų vandenų palikimu – jie ilgai siejami su organizmo valymu ir iki šiol išlieka daugelio programų ašimi.

    „Original Mayr Medical Resort“, Maria Wörth, Austrija

    Vienas iš klasikinių Mayr terapijos centrų, orientuotas į žarnyno sveikatą, detoksikaciją ir mitybos discipliną. Čia mažiau prabangos, daugiau rezultatų – itin akcentuojamas ilgalaikis elgsenos pokytis.

    Programoje daug dėmesio skiriama porcijų kontrolei ir valgymo įpročiams, pavyzdžiui, sąmoningam kramtymui – tai laikoma svarbia virškinimo ir bendros savijautos gerinimo dalimi.

    „Euphoria Retreat“, Mystras, Graikija

    Holistiškesnė alternatyva klinikinėms programoms – „Euphoria“ jungia senovės graikų filosofiją su šiuolaikiniu sveikatingumo mokslu. Daugiausia dėmesio skiriama emocinei sveikatai, streso mažinimui ir bendrai pusiausvyrai.

    Vietos „vizitinės kortelės“ programos dažnai apjungia psichoterapijos metodus ir fizines terapijas, taip siūlydamos integruotą požiūrį į psichinę ir fizinę gerovę.

    „Minos Palace Resort“, Kreta, Graikija

    Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas siūlo individualias sveikatingumo programas, kuriose diagnostika derinama su šviesos terapija, sąmoningumo praktikomis ir kitomis priemonėmis. Aplinka ir tempas čia ramesni, tačiau programos vis tiek grindžiamos pamatuojamu savijautos gerėjimu.

    Svečiai gali rinktis ilgaamžiškumo kryptis, apimančias miego optimizavimą ir streso stebėseną, atspindinčias vis didesnį duomenų vaidmenį šiuolaikiniame sveikatingumo turizme.

    „Grand Resort Bad Ragaz“, Bad Ragaz, Šveicarija

    Šis Šveicarijos kurortas jungia medicinos kompetenciją ir aukšto lygio svetingumą. Siūlomos ilgaamžiškumo programos orientuotos į prevenciją, reabilitaciją ir fizinį pajėgumą, o medicinos centras laikomas vienu pažangiausių regione.

    Kurortas įsikūręs prie natūralių terminių šaltinių, kurie naudojami jau šimtmečius ir iki šiol išlieka svarbia terapinių procedūrų dalimi.

    „Six Senses London“, Londonas, Anglija

    Viena naujausių šios krypties vietų – miesto formato ilgaamžiškumo poilsis Londone. Čia galima tikėtis biohakingo procedūrų, miego programų ir sveikatingumo diagnostikos, pritaikytos trumpesnėms, labiau prieinamoms viešnagėms.

    Šios vietos atsiradimas rodo platesnę tendenciją: ilgaamžiškumo sprendimai vis dažniau integruojami į kasdienį gyvenimą, o aukštesnės klasės sveikatingumo paslaugos tampa pasiekiamos ir be kelionių į atokias vietoves.

  • Kazachstanas plečia nacionalinius parkus: 20 tūkst. km² saugomų teritorijų ir naujos pramogos

    Kazachstanas plečia nacionalinius parkus: 20 tūkst. km² saugomų teritorijų ir naujos pramogos

    Kazachstanas, viena didžiausių ir žaliausių pasaulio valstybių, paskelbė planus plėsti nacionalinių parkų tinklą.

    Skaičiuojama, kad iki 2035 metų saugomų teritorijų plotas turėtų padidėti maždaug 20 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tuomet bendras saugomas plotas siektų apie 332 tūkst. kvadratinių kilometrų – daugiau nei Lenkijoje ar Italijoje.

    Kazachstanas neretai siejamas su vieta, kur, kaip manoma, kilo obuolys. Šalis garsėja ir milžiniškomis stepėmis, ryškiai raudonu Čaryno kanjonu, įspūdingais Altajaus kalnais bei Kaindy ežeru, kurio vandenyje stūkso apsemtas miškas.

    Ši Centrinės Azijos valstybė taip pat išsiskiria klajoklių kultūra – ypač erelių medžioklės tradicijomis – todėl kartais vadinama „klajūnų žeme“.

    Nors šalis turi daug gamtinių išteklių ir įspūdingų vietovių, ji vis dar palyginti retai pasirenkama nuotykių ir gamtos turizmo mėgėjų. Tikimasi, kad naujos žaliosios erdvės ir infrastruktūros plėtra šią situaciją pakeis.

    Kodėl Kazachstanas plečia nacionalinius parkus?

    Pastaraisiais metais Kazachstanas daug investuoja į ekologinės pusiausvyros atkūrimą ir tvaraus turizmo skatinimą. Nacionalinių parkų plėtra – platesnės biologinės įvairovės strategijos dalis, pavadintos „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo koncepcija 2026–2035“.

    Plane numatyta saugoti unikalias šalies teritorijas – nuo vėjuotų Aralo Karakumo dykumos kopų iki snieguotų Tian Šanio viršūnių ir Karkaraly miškų. Taip pat ketinama didinti miškų plotus: planuojama pasodinti arba atkurti apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų miško, be to, bus plečiamos esamos saugomos teritorijos.

    Iniciatyva turėtų prisidėti ir prie Kazachstano biologinės įvairovės apsaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. augalų rūšių ir apie 230 gyvūnų rūšių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Bucharos elnias, snieginis leopardas ir gazelė, yra nykimo rizikoje.

    Tikimasi, kad tai atvers daugiau galimybių turizmui: gali išaugti paukščių stebėjimo, laukinių gyvūnų sekimo ir žygių miškais pasiūla.

    Taip pat siekiama prisidėti prie tokių ekosistemų kaip Aralo jūros baseinas atkūrimo, o tai galėtų paskatinti tvarų ekoturizmą. Šalis jau sodina saksaulus išdžiūvusioje Aralo jūros dugno teritorijoje, kad būtų stabdoma tolesnė degradacija.

    Plėtra turėtų reikšti ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams: planuojama įrengti lankytojų centrus, daugiau „glamping“ tipo stovyklaviečių, naujų žygių ir pasivaikščiojimo takų, taip pat daugiau navigacinių ženklų, ypač Ile-Alatau ir Kolsai ežerų regionuose.

    Daugiau dėmesio ketinama skirti jodinėjimui bei atokesniems ekokaimeliams, o šioms patirtims planuojama parengti ir daugiau gidų.

    Be to, Kazachstanas į natūralias buveines grąžina kai kurias gyvūnų rūšis, tarp jų – tigrus, kulanų populiacijas ir Prževalskio arklius, siekdamas atkurti natūralių ekosistemų pusiausvyrą.