CP v2

Blog

  • Startavo miškinių mėlynių sezonas: kainos kandžiojasi, bet netrukus kris – kur ieškoti pigiausių

    Startavo miškinių mėlynių sezonas: kainos kandžiojasi, bet netrukus kris – kur ieškoti pigiausių

    Turguose ir pakelėse vis dažniau pasirodo pirmosios miško mėlynės, tačiau sezono pradžioje jų pasiūla dar ribota, todėl kainos išlieka aukštos. Prekybininkai sako, kad didesnio uogų kiekio ir stabilesnių kainų dažniausiai sulaukiama liepą, kai prasideda pagrindinis mėlynių rinkimo metas.

    Šiuo metu kaina dažniausiai labiausiai priklauso nuo regiono ir realios pasiūlos, nes pirmosios uogos į prekybą patenka mažesniais kiekiais. Lenkijoje už litrą miško mėlynių sezono pradžioje kai kur prašoma apie 12 eurų, kitur jos kainuoja apie 7–9 eurus, o pigiausių pasiūlymų galima rasti regionuose, kur uogynai arčiau ir rinkėjų daugiau.

    Ekspertai primena, kad kainos paprastai mažėja tuomet, kai į rinką vienu metu patenka didesni uogų kiekiai, o pirkėjai turi iš ko rinktis. Dėl to norint sutaupyti verta palaukti, kol prasidės masinis uogavimas, nes tuomet tiek turguose, tiek supirkimo vietose dažniau matomos nuolaidos ir didesnė konkurencija.

    Kas leidžiama miške, o kas draudžiama?

    Miško uogų rinkimas daugelyje vietų leidžiamas asmeniniam naudojimui, tačiau būtina laikytis teritorijų režimo ir gamtosauginių taisyklių. Uogauti paprastai draudžiama saugomose teritorijose, kur galioja griežtesni apribojimai, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose ar griežto režimo rezervatuose.

    Uogaujant svarbiausia nepadaryti žalos augalams ir miško paklotei, todėl rekomenduojama rinkti rankomis, neniokojant krūmokšnių ir neardant samanų sluoksnio. Praktikoje tai reiškia, kad greitį didinantys įrankiai, kurie gali plėšti šakeles ar žaloti kerelius, kelia didžiausią riziką ekosistemai.

    Kodėl miško mėlynės vertinamos labiau?

    Miško mėlynės vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinės sudėties. Jos turi mažai kalorijų, o jų spalvą lemiantys antocianinai laikomi stipriais antioksidantais, todėl šios uogos dažnai siejamos su platesniu augalinių medžiagų, naudingų organizmui, spektru.

    Mėlynėse taip pat yra skaidulų, vitaminų, o augaliniai polifenoliai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos bei regėjimo funkcijų palaikymu. Mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o įprotis reguliariai įtraukti uogas į subalansuotą racioną.

    Kaip pirkti saugiai ir neprarasti kokybės?

    Perkant turguje verta įvertinti uogų išvaizdą ir kvapą, nes šviežios mėlynės būna sausos, tvirtos, be sulčių dėmių ir be pelėsio požymių. Jei uogos pernelyg šlapios ar susispaudusios, jos gali būti pradėjusios gesti arba būti per ilgai laikytos šilumoje.

    Kad mėlynės ilgiau išliktų kokybiškos, jas geriausia greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve, o plauti tik prieš vartojimą. Didesnį kiekį patogu užšaldyti, nes taip išsaugomas skonis ir dalis vertingų medžiagų, o uogos tampa patogios kokteiliams ar košėms.

  • Lenkijos 14-oji pensija po klausimu? Štai ar vyriausybė gali panaikinti išmoką ir kada ji mokama

    Lenkijos 14-oji pensija po klausimu? Štai ar vyriausybė gali panaikinti išmoką ir kada ji mokama

    Lenkijoje vėl atsinaujino diskusijos, ar vadinamoji 14-oji pensija gali būti panaikinta. Nors viešojoje erdvėje kartkartėmis pasirodo tokių spėlionių, teisinė realybė šiuo metu senjorams palanki.

    Nuo 2023 metais 14-oji pensija Lenkijoje įtvirtinta įstatymu, todėl jos mokėjimas laikomas nuolatine socialinės apsaugos sistemos dalimi. Tai reiškia, kad išmokai panaikinti nepakaktų politinio pareiškimo ar vien Vyriausybės sprendimo.

    Norint atsisakyti šios išmokos, parlamentas turėtų priimti naują įstatymą, panaikinantį galiojančias nuostatas, o prezidentas privalėtų jį pasirašyti. Kol kas nėra požymių, kad toks procesas būtų pradėtas, todėl artimiausio mokėjimo rizika vertinama kaip maža.

    14-oji pensija pirmą kartą buvo išmokėta 2021 metais kaip papildoma vienkartinė parama pensininkams ir daliai rentininkų. Vėliau priimti sprendimai lėmė, kad priemoka tapo kartojama kasmet ir įgijo aiškesnį teisinį pagrindą.

    Konkretus mėnuo, kada pinigai pasiekia gavėjus, nėra įrašytas tiesiogiai įstatyme. Terminą kasmet nustato Ministrų Taryba specialiu teisės aktu, kurį turi paskelbti iki spalio 31 dienos, todėl tiksli data oficialiai priklauso nuo Vyriausybės sprendimo.

    Praktikoje dažniausiai pasirenkamas laikotarpis yra vasaros pabaiga arba ankstyvas ruduo, dažniausiai rugpjūtis ar rugsėjis. Viešojoje erdvėje dažnai minima, kad ir 2026 metais išmoka turėtų būti pervesta rugsėjį, kaip buvo ankstesniais metais, tačiau galutinė data priklausys nuo oficialaus dokumento.

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekia 1 978,49 Lenkijos zlotų bruto, tai yra maždaug 460 eurų prieš mokesčius, perskaičiavus apytiksliu kursu. Suma siejama su minimalios pensijos dydžiu po metinės indeksacijos, todėl jos dydis kinta pagal bendrą pensijų didinimo mechanizmą.

    Vis dėlto ekspertų diskusijos dėl sistemos ateities neslopsta: dalis ekonomistų kelia klausimą, ar tikslinės priemokos yra efektyviausias būdas mažinti senjorų skurdą, ar geriau didinti bazines pensijas. Tokios diskusijos pačios savaime nereiškia artimo panaikinimo, bet rodo, kad sprendimai ateityje gali keistis priklausomai nuo biudžeto ir politinių prioritetų.

  • Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Užsitęsęs karštis darbo dieną ypač išryškina nuotolinio darbo paradoksą: žmogus dirba namuose, bet klausimai dėl saugių sąlygų niekur nedingsta. Vis dažniau darbuotojai klausia, ar pakilus temperatūrai virš 30 laipsnių galima reikalauti laisvadienio ir kokios darbdavio pareigos tokiu atveju galioja.

    Pagal dabar galiojančius darbo saugos principus darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos. Tačiau automatinio laisvadienio vien dėl karščio teisės aktai paprastai nenumato, nepriklausomai nuo to, ar darbas atliekamas biure, ar nuotoliu.

    Darbdavio pareigos karščio metu dažniausiai siejamos su rizikos valdymu: darbo režimo koregavimu, papildomomis pertraukomis, darbo laiko planavimu, galimybe laikinai keisti darbo organizavimą. Biuruose tai gali reikšti sprendimus dėl vėdinimo, temperatūros mažinimo ar kitų priemonių, kad darbo aplinka būtų tinkama.

    Nuotolinio darbo atveju situacija sudėtingesnė, nes darbo vieta yra darbuotojo namuose. Prieš pradėdamas dirbti nuotoliu darbuotojas paprastai patvirtina, kad jo darbo vieta atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atsakomybės pasiskirstymas tampa mišrus.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys paprastai neprivalo įrengti namuose kondicionieriaus ar nupirkti ventiliatoriaus vien todėl, kad darbuotojas dirba nuotoliu. Vis dėlto darbdavys, žinodamas apie realią riziką sveikatai, turėtų ieškoti proporcingų sprendimų: susitarti dėl lankstesnių valandų, darbo intensyvumo mažinimo ar laikino darbo iš vėsesnės vietos, jei tai įmanoma.

    Atkreipiamas dėmesys ir į aprūpinimą gėrimais bei profilaktinėmis priemonėmis: tam tikrais atvejais darbdavys turi pareigą užtikrinti gėrimus darbuotojams, dirbantiems ypač sunkiomis sąlygomis. Tačiau nuotoliniame darbe ši pareiga ne visuomet aiškiai taikoma, nes teisės aktai gali nenumatyti konkretaus mechanizmo, kaip tai užtikrinti dirbant iš namų.

    Diskusijos dėl aiškesnių ribų karščių metu tęsiasi: įvairiose šalyse ir instituciniu lygmeniu svarstomos maksimalios temperatūros darbo vietose ir privalomos priemonės, kai jos viršijamos. Tokie siūlymai paprastai apima darbo stabdymą esant ekstremalioms temperatūroms, taip pat pareigą diegti techninius sprendimus ar taikyti organizacines priemones biuruose, tačiau jų įsigaliojimas priklauso nuo politinių sprendimų.

    Darbuotojams, kurie per karščius dirba nuotoliu, svarbiausia fiksuoti realias aplinkybes ir kalbėtis su darbdaviu kuo anksčiau. Jei dėl karščio prastėja savijauta ar kyla rizika sveikatai, racionalu tartis dėl laikino darbo režimo pakeitimo, papildomų pertraukų ar kito sprendimo, o ne remtis prielaida, kad laisvadienis priklauso automatiškai.

  • Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse ant baltų marškinėlių ir marškinių vasarą tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl drabužiai greitai praranda tvarkingą išvaizdą. Jas sukelia ne vien prakaitas, bet ir antiperspirantų sudėtyje esantys aliuminio junginiai, kurie, reaguodami su prakaito komponentais, palieka sunkiai išplaunamus pėdsakus.

    Dažnas pirmas bandymas yra įprastas skalbimas ar baliklis, tačiau tai ne visada padeda, o kartais situaciją tik pablogina. Ypač sudėtinga tada, kai dėmės jau įsisenėjusios ir buvo ne kartą išdžiovintos ar išlygintos, nes šiluma gali dar labiau „įtvirtinti“ nešvarumus audinio pluošte.

    Namų sąlygomis dažnai pasiteisina paprastas mišinys iš kelių priemonių, kurias daugelis turi virtuvėje ar vonios spintelėje. Ant dėmės rekomenduojama užpilti vandenilio peroksido, gausiai pabarstyti valgomąja soda ir švelniai įtrinti, pavyzdžiui, minkštu šepetėliu ar kempinėle.

    Tuomet vietą dar kartą sudrėkinkite vandenilio peroksidu ir įlašinkite lašą bespalvio indų ploviklio, kad priemonė geriau „pakeltų“ riebalines ir kosmetikos kilmės liekanas. Mišinį verta palikti maždaug valandai, kad jis spėtų veikti audinio pluošte, o po to drabužį išskalbti įprastu režimu kartu su kitais baltais skalbiniais.

    Jei dėmė sena, vieno karto gali nepakakti, todėl procedūrą galima pakartoti dar kartą, prieš tai įsitikinus, kad audinys tokį valymą toleruoja. Svarbu priemones pirmiausia išbandyti mažiau matomoje vietoje, ypač jei drabužis nėra visiškai baltas ar turi jautresnių pluoštų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra tai, ko geriau nedaryti. Specialistai įspėja vengti chloro pagrindo baliklių, nes chloras gali reaguoti su antiperspirantų likučiais ir sukelti dar ryškesnį geltonavimą ar net rusvėjimą, o tuomet dėmės tampa dar sunkiau pašalinamos.

    Kad problema kartotųsi rečiau, verta keisti įpročius: antiperspirantą tepti ant visiškai sausos odos ir leisti jam išdžiūti prieš rengiant drabužį. Taip pat gali padėti mažesnis priemonės kiekis, drabužių skalbimas nelaukiant kelių dienų ir švelnesnės sudėties priemonės, ypač skirtos baltai tekstilei.

  • Įberkite į kriauklės nutekėjimą kartą per savaitę: nemalonus kvapas dings greičiau, nei manėte

    Įberkite į kriauklės nutekėjimą kartą per savaitę: nemalonus kvapas dings greičiau, nei manėte

    Nemalonus kvapas iš kriauklės, praustuvo ar dušo trapų dažniausiai atsiranda ne staiga, o pamažu, kai vamzdžiuose pradeda kauptis riebalai, muilo apnašos, plaukai ir maisto likučiai. Šios nuosėdos sudaro terpę bakterijoms, o irimo procesai ilgainiui ima skleisti aitrų, kanalizaciją primenantį kvapą.

    Kita dažna priežastis – retai naudojami sifonai. Jei kelias dienas ar savaites niekas neleidžia vandens, vandens kamštis sifone gali iš dalies išgaruoti, todėl kvapai iš kanalizacijos lengviau patenka į patalpą. Dėl to nemalonus kvapas neretai pasitinka grįžus po atostogų ar ilgiau nebuvus namuose.

    Daugeliu atvejų tai nėra rimto gedimo požymis, tačiau signalas, kad nutekėjimą verta profilaktiškai prižiūrėti. Vietoj agresyvių chemikalų galima pradėti nuo paprastų priemonių, kurios padeda ir neutralizuoti kvapą, ir sumažinti apnašas, ypač jei tai daroma reguliariai.

    Vienas paprasčiausių būdų – į nutekėjimą įberti valgomosios druskos. Dažniausiai pakanka maždaug pusės stiklinės druskos, kurią supilate tiesiai į angą ir užpilate apie 300 mililitrų karšto vandens. Palaukite apie 30 minučių, tuomet gausiai perplaukite vėsiu vandeniu – tai padeda atlaisvinti dalį nuosėdų ir sumažinti dvoką.

    Kitas rečiau žinomas triukas – putojanti aspirino tabletė. Įmetus 2 tabletes į nutekėjimą ir užpylus nedideliu kiekiu šilto vandens, prasideda putojimas, kuris padeda veikliosioms medžiagoms pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Šis metodas gali prisidėti prie kvapo mažinimo, tačiau jis neturėtų pakeisti įprastos nutekėjimų priežiūros.

    Jei norisi ir malonesnio kvapo, kai kurie renkasi cinamoną, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali neutralizuoti nemalonius aromatus. Į nutekėjimą suberkite apie 4 šaukštus malto cinamono, palaukite apie 30 minučių ir perplaukite karštu vandeniu – tai gali padėti ir esant smulkiems nešvarumams.

    Vis dėlto, jei kvapas greitai sugrįžta, vanduo ima sunkiai nubėgti, girdisi gurguliavimas arba juntamas kanalizacijos kvapas net po valymo, verta patikrinti sifoną ir ventiliaciją. Tokiais atvejais problema gali būti gilesnė – nuo užsikimšimo vamzdyne iki netinkamo sifono sandarumo, todėl gali prireikti santechniko.

  • Jaunos kopūstus kepkite taip: tirštiklio neprireiks, o skonis bus lyg valgykloje

    Jauni kopūstai natūraliai turi daug sulčių, todėl verdant ar troškinant patiekalas neretai tampa per skystas. Dėl to dažnai griebiamasi grietinės ar miltų, tačiau tinkamai paruošus daržovę tirštiklių neprireiks.

    Patikimas būdas remiasi paprastu principu: pirmiausia kopūstai trumpai apverdami, o tuomet kepami be dangčio. Taip perteklinė drėgmė išgaruoja, o kopūstai patys įgauna maloniai tirštą, vientisą konsistenciją.

    Triukas, kuris sutirština pats

    Pirmame etape svarbiausia nepervirti kopūstų, o tik lengvai suminkštinti lapus. Trumpas virimas nedideliame vandens kiekyje leidžia išlaikyti traškumą ir neleidžia kopūstams virsti koše.

    Antras etapas vyksta grąžinus nuvarvintus kopūstus į puodą ar keptuvę. Kepant be dangčio ir nepilant vandens, kaitra padeda išgarinti likusią drėgmę, todėl masė sutvirtėja natūraliai.

    Ko prireiks skoniui sustiprinti

    Klasikiniam skoniui dažniausiai pasirenkamas sviestas, švieži krapai, žiupsnelis druskos ir pipirų. Gaivumo suteikia nedidelis kiekis citrinos sulčių, kurios subalansuoja kopūstų saldumą.

    Tokiu būdu paruošti jauni kopūstai tinka ir kaip savarankiškas patiekalas, ir kaip garnyras prie bulvių ar mėsos. Patiekti verta iškart, kol kopūstai dar sultingi, bet jau sutvirtėję.

    Trumpas receptas namams

    Nuimkite išorinius lapus, kopūstą supjaustykite ne itin plonais šiaudeliais ir trumpai pavirkite 5–7 minutes, kol lengvai suminkštės. Tuomet nukoškite ir grąžinkite į puodą arba perkeltkite į keptuvę.

    Įdėkite sviesto ir kepkite ant vidutinės kaitros be dangčio, maišydami, kol drėgmės perteklius išgaruos. Pabaigoje įmaišykite smulkintus krapus, įpilkite citrinos sulčių, pagardinkite druska ir pipirais.

  • Atsisakiau grietinės agurkuose: ši mizerija su skyru turi daugiau baltymų ir yra lengvesnė

    Tradicinę agurkų mizeriją vis dažniau keičiu į variantą be grietinės: padažui naudoju skyrą. Tiršta jo konsistencija ir švelniai rūgštus skonis išlaiko pažįstamą mizerijos charakterį, bet patiekalas tampa maistingesnis.

    Skyras yra baltymų gausus fermentuotas pieno produktas, kuris daugeliu atvejų turi mažiau riebalų nei įprasta grietinė. Dėl to agurkų salotos išlieka kremiškos, tačiau būna lengvesnės ir labiau sotinančios.

    Toks pasirinkimas ypač pasiteisina vasarą, kai norisi gaivių, greitai paruošiamų pietų priedų. Skyras neužgožia agurkų skonio, o tik subtiliai jį paryškina, todėl salotos išlieka gaivios ir švelnios.

    Pagardinti galima klasikiniu deriniu: krapais, žiupsneliu druskos ir pipirų. Jei norisi artimesnio tradiciniam skoniui, tinka ir labai nedidelis kiekis cukraus, tačiau dažnai pakanka natūralaus agurkų saldumo.

    Mizerija su skyru dera prie jaunų bulvių, kepto kiaušinio, maltinių, orkaitėje keptos vištienos ar žuvies. Ji tinka ir kaip lengvas užkandis su duona ar skrebučiu, o dėl didesnio baltymų kiekio dažnai atstoja sotesnę salotų porciją.

  • Pamiršk bobą su druska: šie priedai pakeis skonį ir privers nusipirkti dar vieną maišelį

    Bobo sezonas trunka neilgai, todėl verta jį išnaudoti neapsiribojant vien virtomis pupomis su druska. Tinkami priedai išryškina natūralų saldumą ir riešutinį bobo poskonį, o patiekalas tampa sotesnis ir įdomesnis. Virtą bobą galima patiekti kaip užkandį, dėti į salotas, makaronus ar net paversti pagrindiniu vakarienės akcentu.

    Kad boba išlaikytų gerą tekstūrą, svarbu jo nepervirti: per ilgai kaitinant luobelė kietėja, o vidus tampa miltingas. Dažniausiai pakanka virti lengvai pasūdytame vandenyje, o po to greitai atvėsinti, jei planuojate naudoti salotoms. Dar vienas triukas – po virimo trumpai apkepinti keptuvėje su riebalais ir prieskoniais, kad atsirastų lengvas skrudintas aromatas.

    Skoniai, kurie suveikia

    Viduržemio jūros kryptis laikoma vienu sėkmingiausių derinių: boba tinka su feta, alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir žiupsniu juodųjų pipirų. Tokie priedai suteikia gaivos ir ryškumo, o druskingas sūris subalansuoja bobo saldumą. Jei norisi dar daugiau aromato, tinka kapariai ar smulkinti džiovinti pomidorai.

    Mėgstantiems sodresnį skonį dažnai patinka naminis variantas su pakepinta svogūnų ir česnakų baze bei šoninės spirgučiais. Šiluma ir riebalai padeda atsiskleisti bobo aromatui, o svogūnų saldumas sustiprina bendrą skonio gylį. Svarbu nepadauginti druskos, nes jos dažnai pakanka iš spirgučių.

    Aštrumą mėgstantys gali rinktis čili dribsnius arba aštrų padažą ir trumpą apkepimą keptuvėje. Tokiu būdu boba tampa panašus į šiltą, pikantišką užkandį, tinkantį prie grilio patiekalų ar kaip greitas užkandis prie daržovių. Jei norite švelnesnio aštrumo, tinka rūkyta paprika.

    Žolelės ir padažai

    Šviežios žolelės yra vienas paprasčiausių būdų atnaujinti skonį: krapai, petražolės, mėta ar kalendra tinka beveik visada. Žoleles geriausia maišyti su dar šiltu bobu, kad aromatai geriau išsiskleistų. Papildomai galima įlašinti citrinos sulčių arba įmaišyti šaukštą alyvuogių aliejaus.

    Jei norisi švelnaus, sotesnio patiekalo, tinka grietinės padažas su česnaku, krapais ar laiškiniais svogūnais. Grietinė sukuria kremiškumą, todėl boba tampa artimesnis pilnaverčiam patiekalui, o ne vien užkandžiui. Toks derinys ypač gerai tinka, kai boba patiekiamas šiltas.

    Ne tik užkandis

    Boba lengvai pritaikomas kasdieniams patiekalams: jį galima dėti į salotas, maišyti su makaronais ar naudoti kaip baltymingesnį priedą šalia daržovių. Taip pat iš jo galima gaminti tepamą užtepėlę ar humuso tipo masę, ypač jei namuose norisi greito, augalinio užkandžio. Prieskoniai ir citrinos rūgštelė tokiose užtepėlėse dažnai sukuria ryškesnį skonį nei vien druska.

    Verta prisiminti ir luobeles: jos valgomos ir suteikia skaidulų, todėl jų nebūtina visada šalinti. Jei luobelės atrodo per kietos, jas galima panaudoti atskirai, apšlakstyti aliejumi, pagardinti prieskoniais ir trumpai pakepti, kol taps traškios. Taip iš to paties produkto gaunamas papildomas užkandis be didelių pastangų.

  • Ekspertė perspėja: per karščius šie gėrimai tik didina troškulį – kuo juos pakeisti

    Per karščius tinkamas skysčių vartojimas tampa ypač svarbus, nes prakaituodami greičiau netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to gali stiprėti nuovargis, skaudėti galvą, prastėti koncentracija, o jautresniems žmonėms didėja perkaitimo rizika.

    Specialistai primena, kad ne kiekvienas šaltas gėrimas iš tiesų padeda atsigauti. Dalis populiarių pasirinkimų trumpam suteikia gaivos pojūtį, tačiau vėliau gali paskatinti dar didesnį troškulį ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.

    Ko geriau vengti karštyje

    Didžiausias rizikos veiksnys yra alkoholis, nes jis skatina skysčių netekimą ir trikdo šilumos atidavimą. Net ir nedidelis kiekis karštą dieną gali prisidėti prie silpnumo, galvos svaigimo ar prastesnės savijautos, ypač būnant saulėje.

    Ne ką geresnis pasirinkimas ir saldinti gazuoti gėrimai bei energetiniai gėrimai. Daug cukraus juose gali didinti troškulio jausmą, o kartu su kofeinu daliai žmonių sukelia širdies plakimą, nerimą ir staigius energijos svyravimus.

    „Karštomis dienomis verta vengti alkoholio, saldžių gazuotų gėrimų, didelių kiekių labai stiprios kavos ir energetinių gėrimų, nes jie nepadeda efektyviai atkurti skysčių balanso“, – sakė gydytoja dietetikė Hanna Stolińska.

    Paslėptas cukrus ir kofeinas

    Ypač apgaulingi gali būti vasariški kavinėse siūlomi gėrimai, pavyzdžiui, saldžios ledinės kavos ar paruošti gėrimai su sirupais. Nors jie atrodo gaivinantys, didelis cukraus kiekis ir riebių priedų gausa gali apsunkinti virškinimą, o skysčių balanso neatkurti.

    Atsargiau vertėtų rinktis ir paruoštus matchos gėrimus, jei jie gaminami su saldžiais sirupais. Taip pat svarbu suskaičiuoti bendrą dienos kofeino kiekį, kai jis gaunamas iš kelių šaltinių, nes karštyje jautrumas kofeinui gali sustiprėti.

    Ką gerti, kad iš tiesų padėtų

    Patikimiausias pasirinkimas išlieka paprastas vanduo, o geriau geriant mažais gurkšniais per visą dieną, nelaukiant stipraus troškulio. Skonį galima pagerinti citrinos skiltele, mėtomis ar vaisiais, tačiau be pridėtinio cukraus.

    Jei gausiai prakaituojate, daugiau judate ar ilgai būnate lauke, praverčia gėrimai, kurie padeda papildyti elektrolitus. Tam gali tikti lengvai sūrus rauginto pieno gėrimas, pavyzdžiui, kefyras, arba jogurto ir vandens gėrimas su žolelėmis, dažnai vadinamas ayranu.

    „Karštu oru geriausiai tinka gėrimai, kurie realiai drėkina organizmą ir padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą, o saugiausias kasdienis pasirinkimas yra vanduo“, – sakė Hanna Stolińska.

    Kai kurie žmonės karštyje renkasi šiltą ar karštą arbatą, nes ji gali paskatinti prakaitavimą ir taip padėti kūnui vėsintis. Vis dėlto toks efektas labiau jaučiamas sausesniame klimate, o tvankiame, drėgname ore palengvėjimas gali būti mažesnis.

  • Tarkuoju ir įdedu į bulvinius blynus: išeina gerokai lengvesni, bet kraštai išlieka traškūs

    Bulviniai blynai daugeliui asocijuojasi su sočiu, riebiu patiekalu, tačiau vienas paprastas priedas gali pakeisti jų tekstūrą ir „sunkumo“ pojūtį. Į tarkuotas bulves įmaišyta cukinija suteikia daugiau drėgmės, todėl blynai viduje tampa švelnesni ir mažiau „guminiai“.

    Cukinija yra neutralaus skonio, tad ji neužgožia bulvių, o tik subtiliai sušvelnina masę. Svarbiausia sąlyga, kad išorė išliktų traški, yra tinkamai pašalintas skysčių perteklius ir kepimas ant gerai įkaitintų riebalų.

    Didžiausia klaida – neatsunkinta cukinija

    Cukinijoje natūraliai daug vandens, todėl ją būtina nusunkti, kitaip tešla tampa per skysta. Patikimiausia cukiniją sutarkuoti, lengvai pasūdyti ir palaikyti apie 10 minučių, o tuomet labai gerai nuspausti rankomis arba per sietą.

    Jei masė vis tiek atrodo per skysta, verta įdėti šaukštą krakmolo arba truputį miltų, tačiau nepadauginti, kad blynai netaptų kieti. Traškumui itin svarbus ir teisingas storis: per stori blynai labiau troškinasi nei kepa.

    Ką verta padaryti ir su bulvėmis

    Tarkuotas bulves taip pat naudinga nusunkti, nes perteklinis skystis trukdo apskrusti. Nusistovėjus bulvių skysčiui, ant dugno lieka krakmolas, kurį galima grąžinti į tešlą, jis padeda masei geriau sulipti ir išlaikyti formą.

    Kepant svarbu neperkrauti keptuvės, kad temperatūra staigiai nenukristų ir blynai nepradėtų sugerti riebalų. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai riebalai įkaitinti, o blynai kepami vidutiniškai stiprioje kaitroje, apverčiant tik tada, kai kraštai akivaizdžiai paruduoja.

    Su kuo patiekti, kad būtų lengviau

    Lengvesnei versijai tinka natūralus jogurtas, lengvesnė grietinė ar česnakinis jogurto padažas, kurie suteikia gaivumo ir neapsunkina patiekalo. Skonį pagyvina krapai, česnakas, svogūnas ar juodieji pipirai, o šalia užtenka paprastų šviežių daržovių.

    Jei norisi sotesnio varianto, blynai dera su keptu kiaušiniu, varške, rūkyta žuvimi ar troškintomis daržovėmis. Vis dėlto, norint išlaikyti lengvumo efektą, verta vengti sunkių padažų ir rinktis daugiau žalumynų bei gaivių priedų.