CP v2

Blog

  • Šie vaisiai turi daugiau kalio nei bananai ir mažai kalorijų: valgykite dabar, kol švieži

    Švieži abrikosai – vieni lengviausių sezoninių vaisių: 100 gramų jų turi apie 48 kilokalorijas. Be vandens ir natūralaus saldumo, jie suteikia skaidulų, kurios prisideda prie sotumo ir reguliaraus virškinimo.

    Dažniausiai minimas jų privalumas – kalis, svarbus elektrolitas. Kalis padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, normalų raumenų darbą ir nervinių impulsų perdavimą, taip pat prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, jei jo gaunama pakankamai su mityba.

    Džiovintuose abrikosuose mineralai tampa kur kas labiau koncentruoti, nes pašalinama didžioji dalis vandens. Dėl to 100 gramų džiovintų abrikosų gali turėti apie 1 100 miligramų kalio, tačiau kartu ženkliai išauga ir energinė vertė – dažnai iki maždaug 240 kilokalorijų.

    Praktikoje tai reiškia, kad švieži abrikosai labiau tinka kasdieniam užkandžiui, ypač jei siekiama mažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Džiovintus abrikosus verta laikyti labiau priedu, o ne neribojamu užkandžiu, nes įprastoje porcijoje greitai susidaro daugiau cukrų ir kalorijų.

    Abrikosai taip pat vertinami dėl beta karoteno, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, svarbų regėjimui ir imuninei sistemai. Juose aptinkama ir antioksidantų, tarp jų vitaminų C ir E, o kai kuriuose šaltiniuose akcentuojami ir akims naudingi karotenoidai liuteinas bei zeaksantinas.

    Geriausia abrikosus valgyti žalius, gerai prinokusius ir, jei įmanoma, su odele – taip gaunama daugiau skaidulų. Jie tinka su natūraliu jogurtu, kefyru ar varške, gali pagardinti košes, o sūresniuose deriniuose dažnai naudojami salotose su feta, riešutais ar paukštiena.

    Už sezono ribų galima rinktis šaldytus ar džiovintus abrikosus. Šaldyti tinka kokteiliams ir desertams, o džiovinti – košėms, granolai ar kepiniams, tik svarbu atkreipti dėmesį į porciją ir rinktis variantus be pridėtinio cukraus.

  • Maža žuvis iš skardinės, kurią retas perka: daug baltymų, omega-3 ir pagalba širdžiai

    Ančiuviai atrodo kukliai, tačiau jų skonis ir kvapas itin intensyvūs, todėl dažniau naudojami ne kaip užkandis, o kaip patiekalų akcentas. Tai sūdyti ir aliejuje brandinti mažos riebios žuvies filė, kuri virtuvėje veikia kaip natūralus skonio stipriklis.

    Dažniausiai ančiuviai gaminami iš europinės sardelės, kuri po išvalymo kelis mėnesius laikoma druskoje, o vėliau užpilama aliejumi. Nors parduotuvėse jie painiojami su sardinėmis ar šprotais, tai kitas produktas, turintis savitą skonį ir maistinę sudėtį.

    Maistine prasme ančiuviai vertinami dėl didelio visaverčių baltymų kiekio, taip pat omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA. Šios riebalų rūgštys siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu, uždegiminių procesų mažinimu, o daliai žmonių gali padėti mažinti trigliceridų kiekį.

    Be to, ančiuviuose yra mineralų, kurie svarbūs kasdieniam organizmo darbui, pavyzdžiui, kalcio, seleno, jodo ir kalio, taip pat kai kurių B grupės vitaminų. Dėl to jie dažnai minimi kaip patogus produktas tiems, kurie nori daugiau maistinių medžiagų gauti iš nedidelės porcijos.

    Dar vienas jų privalumas siejamas su tuo, kad mažos, trumpai gyvenančios žuvys paprastai sukaupia mažiau teršalų nei stambios plėšrios žuvys. Dėl šios priežasties ančiuviai dažnai vertinami kaip racionalesnis pasirinkimas, kai siekiama žuvį valgyti dažniau, bet išlaikyti saiką dėl galimų teršalų.

    Vis dėlto ančiuviai nėra universalus produktas visiems. Jie gali turėti daug druskos, todėl žmonėms, kuriems svarbu riboti natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų būklių, verta rinktis mažiau sūrius variantus arba filė trumpai perlieti vandeniu ir nusausinti.

    Taip pat reikėtų prisiminti, kad kai kuriems žmonėms aktualus purinų kiekis, todėl sergant podagra ar turint padidėjusią šlapimo rūgštį, ančiuvius verta vartoti atsargiai ir pasitarti su gydytoju. Kaip ir su bet kuria žuvimi, svarbu atkreipti dėmesį į individualias alergijas.

    Virtuvėje ančiuviai dažniausiai naudojami mažais kiekiais, bet efektyviai. Jie tinka ant skrebučių, sumaišyti su sviestu ar alyvuogių aliejumi, įmaišyti į pomidorų padažą, dėti ant picos ar į makaronų patiekalus, nes filė greitai ištirpsta ir suteikia gilesnį umami skonį.

    Ančiuviai dera ir su daržovėmis, pavyzdžiui, brokoliais ar baklažanais, o taip pat su kiaušiniais ir ankštinėmis kultūromis. Jei skonis atrodo per aštrus, jį sušvelnina riebesni ingredientai, tokie kaip avokadas, alyvuogių aliejus ar sviestas, taip išlaikant ryškumą, bet sumažinant sūrumo pojūtį.

  • „Baltoji“ ir „juodoji“ morva – retai valgomas vaisius, galintis padėti cukrui ir širdžiai

    Morvos vaisiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dažnai lieka sodo egzotika, nors maistine verte nenusileidžia populiarioms uogoms. Dažniausiai sutinkamos dvi rūšys – baltoji ir juodoji morva, kurių uogos valgomos šviežios, džiovintos ar perdirbtos.

    Morvoje natūraliai gausu skaidulų ir polifenolių, o tai siejama su oksidacinio streso mažinimu. Dėl to morvos produktai dažnai minimi širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste, ypač kai mityboje siekiama daugiau augalinės kilmės antioksidantų.

    Didžiausio dėmesio sulaukia baltoji morva dėl lapuose ir vaisiuose esančių junginių, galinčių lėtinti angliavandenių skaidymą. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių po valgio gali mažiau kilti gliukozės šuoliai, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia paskirtų vaistų.

    Juodoji morva paprastai turi intensyvesnį skonį ir tamsesnę spalvą, kuri dažnai siejama su didesniu antocianinų kiekiu. Šie junginiai tiriami dėl galimo poveikio kraujagyslių funkcijai ir uždegiminiams procesams, tačiau poveikis priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Morvą verta įtraukti kaip alternatyvą saldumynams ar itin perdirbtiems užkandžiams, ypač sezono metu. Šviežios uogos tinka pusryčiams su natūraliu jogurtu, varške ar koše, o džiovintos gali pakeisti saldainius, tačiau porcijas svarbu kontroliuoti dėl koncentruotų cukrų.

    Virtuvėje morvos uogos tinka kompotams, trintoms uogienėms ar padažams prie varškės desertų, taip pat dera su švelnesniais sūriais. Iš lapų ruošiami užpilai, tačiau žmonėms, vartojantiems vaistus nuo diabeto, prieš tai verta pasitarti su gydytoju, nes gliukozę mažinantis poveikis gali sumuotis.

    Sodininkams morva patraukli tuo, kad tai ilgaamžis medis, o jo vaisiai džiugina kasmet, jei parenkama tinkama vieta ir veislė. Vis dėlto, kaip ir su kitais vaisiais, didžiausią naudą duoda ne vienas produktas, o nuoseklus racionas, kuriame daug daržovių, pilno grūdo produktų ir pakankamai judėjimo.

  • Graikai į turgų eina kas rytą: pomidorai tik pradžia – ką dar perka ir kodėl tai svarbu?

    Graikai į turgų eina kas rytą: pomidorai tik pradžia – ką dar perka ir kodėl tai svarbu?

    Graikijos savaitiniai turgūs, vadinami laïki agora, daugeliui šeimų išlieka pagrindine vieta apsipirkti šviežiam maistui. Tyrimai rodo, kad šiuos turgus lanko didelė dalis vartotojų, o dalis jų apsiperka bent kartą per savaitę.

    Didmiesčiuose turgų reikšmė ypač ryški: viename regione jie aptarnauja milijonus pirkėjų, nes siūlo platų pasirinkimą ir leidžia sutaupyti. Pirkėjai vertina tai, kad prekyba vyksta netoli namų, o kainos dažnai lankstesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose.

    Šviežumas ir trumpesnė grandinė

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl graikai ištikimi laïki agora, yra šviežumas ir aiškesnė kilmė. Produkcija neretai atkeliauja tiesiai iš ūkių, todėl tiekimo grandinė trumpesnė, o vaisiai ir daržovės ilgiau išlaiko skonį.

    Turgus padeda pirkėjams geriau suprasti, ką jie perka: galima apžiūrėti produktą, įvertinti kvapą, sunokimą, paklausti apie auginimo vietą ir skynimo laiką. Nuolatinis kontaktas su pardavėju didina pasitikėjimą ir skatina rinktis sezoniškumą.

    Laïki agora paprastai nėra nuolatinis turgus vienoje vietoje. Jis kartą per savaitę įsikuria konkrečioje mikrorajono gatvėje, o kitą dieną analogiškas turgus gali veikti jau kitoje miesto dalyje.

    Pomidorai ir vasaros daržovės

    Vasarą dažnas pirkėjas pirmiausia ieško pomidorų, kurie Graikijos virtuvėje yra beveik visur. Jie keliauja į choriatiki salotas, įdaromas daržoves, padažus ir patiekalus, ilgai troškintus su alyvuogių aliejumi.

    Graikai pomidorą vertina ne pagal tobulą formą, o pagal svorį, kvapą prie kotelio ir sveiką odelę. Geras pomidoras turi būti tvirtas, bet lengvai pasiduoti švelniam spaudimui.

    Atskira kategorija yra mažesni Santorinio pomidorai, augantys sausesnėmis, vulkaninėmis sąlygomis, todėl būna intensyvesnio skonio ir mažiau vandeningi. Kartu su pomidorais greitai išperkamos ir agurkų, paprikų, baklažanų bei cukinijų krūvos.

    Laukiniai lapai, sūriai ir žuvis

    Ne mažiau svarbi turgaus dalis yra horta, taip graikai vadina įvairius valgomus lapus, tiek auginamus, tiek renkamus gamtoje. Ant prekystalių galima rasti skirtingų rūšių žalumynų, o jų kartumas dažnai laikomas privalumu, ne trūkumu.

    Horta paprastai nuplaunama, trumpai apverdama ir patiekiama su alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis. Tokie pasirinkimai gerai atspindi augalinį Viduržemio jūros regiono mitybos pobūdį, kur svarbų vaidmenį turi daržovės, ankštiniai ir alyvuogių aliejus.

    Turgavietėse perkami ir sūriai, ypač feta, kurios pavadinimas saugomas ir siejamas su kilmės bei gamybos reikalavimais. Be jos, graikai renkasi ir regioninius sūrius, o prie jūros miestų bei salų prekystaliuose anksti ryte populiariausios būna sardinės, skumbrės, dorados, taip pat kalmarai ir aštuonkojai.

    Žuvies šviežumą pirkėjai vertina pagal skaidrias akis, rausvas žiaunas, blizgią odą ir elastingą mėsą. Tokie apsipirkimo įpročiai paaiškina, kodėl turguje dažnai skubama apsilankyti kuo anksčiau, kai pasirinkimas didžiausias.

    Be šviežių produktų, laïki agora padeda papildyti namų atsargas: perkamos pupelės, avinžirniai, lęšiai ir džiovintos žolelės. Iš jų gaminami sotūs, nebrangūs patiekalai, kurie išlieka svarbūs kasdienėje virtuvėje visus metus.

  • Šį paprastą gėrimą išgerkite prieš pusryčius: žarnynas dirbs sklandžiau, bet yra išimčių

    Šį paprastą gėrimą išgerkite prieš pusryčius: žarnynas dirbs sklandžiau, bet yra išimčių

    Ryte, po nakties miego, organizmas natūraliai būna kiek netekęs skysčių, todėl pirmasis stiklinės turinys gali turėti įtakos savijautai ir virškinimui. Mitybos specialistai dažniausiai pataria dieną pradėti vandeniu, o kava ar stipri arbata daugeliui tinka šiek tiek vėliau, jau pavalgius.

    Pastaruoju metu vis dažniau minimas ir dar vienas pasirinkimas: gėrimas iš gysločio sėklų, lietuviškai dažnai vadinamų psyllium. Šios sėklos vertinamos dėl didelio tirpių skaidulų kiekio, kuris, kontaktuodamas su vandeniu, išbrinksta ir sudaro gelio pavidalo masę.

    Toks gelis virškinamajame trakte gali padėti skaiduloms atlikti savo darbą: didinti išmatų tūrį, lengvinti jų slinkimą ir prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi. Dalis žmonių pastebi, kad sumažėja pilvo pūtimas, atsiranda lengvumo jausmas, ypač jei anksčiau racione trūko skaidulų.

    Europos maisto saugos institucijų vertinimu, psyllium skaidulos siejamos ir su širdies bei kraujagyslių rizikos veiksniais: pakankamas tirpių skaidulų kiekis gali prisidėti prie normalaus cholesterolio palaikymo. Taip pat yra duomenų, kad skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą ir gali padėti išvengti staigių gliukozės šuolių po valgio.

    Praktiškai toks gėrimas dažniausiai ruošiamas paprastai: į stiklinę šilto, ne karšto vandens suberiama 1–2 arbatiniai šaukšteliai gysločio sėklų, išmaišoma ir paliekama kelioms minutėms, kol sutirštės. Dažnai rekomenduojama jį išgerti likus maždaug 20–30 minučių iki pusryčių, o po to papildomai išgerti dar vieną stiklinę vandens.

    Svarbiausia taisyklė vartojant psyllium skaidulas yra skysčiai. Jei skaidulos vartojamos užgeriant per mažai vandens, gali sustiprėti vidurių užkietėjimas arba atsirasti nemalonių pojūčių, o retais atvejais kyla užspringimo ar stemplės dirginimo rizika, ypač žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų.

    Ne visiems toks pasirinkimas tinka. Jo reikėtų vengti, jei yra įtariamas ar patvirtintas žarnyno nepraeinamumas, paūmėję uždegiminiai virškinamojo trakto susirgimai, taip pat atsargiai vertinti, jei vargina ryškus refliuksas ar dažnas stemplės dirginimas.

    Dar vienas svarbus niuansas yra sąveika su vaistais: skaidulos gali paveikti kai kurių preparatų pasisavinimą, todėl vartojant nuolatinius vaistus verta laikytis laiko intervalo ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei turite lėtinių ligų, esate nėščia ar maitinate, saugiausia prieš pradedant naują rutiną pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Vasarą tai geria daugelis senjorų: gydytojai įspėja, kada gėrimas gali didinti dehidratacijos riziką

    Vasarą tai geria daugelis senjorų: gydytojai įspėja, kada gėrimas gali didinti dehidratacijos riziką

    Karštomis dienomis stiklinė šaltos kavos su ledukais daugeliui atrodo greitas būdas atsigaivinti. Vėsus skonis iš tiesų trumpam suteikia gaivos pojūtį, tačiau tai nereiškia, kad organizmas realiai apsaugomas nuo perkaitimo. Svarbiausia per visą dieną išlaikyti pakankamą skysčių balansą, o pagrindiniu gėrimu turėtų išlikti vanduo.

    Vienas ar du puodeliai kavos savaime dar nereiškia, kad kūnas netenka daug vandens. Kofeinas veikia lengvai šlapimą varančiai, bet įprastai pats gėrime esantis skystis šį poveikį kompensuoja, ypač tiems, kurie kavą geria reguliariai. Rizika labiau didėja išgėrus didelę vienkartinę kofeino dozę arba tada, kai kava dieną pradeda pakeisti vandenį.

    Vyresniame amžiuje silpnėja troškulio pojūtis, todėl senjoras gali nejausti, kad jau pradeda stigti skysčių. Be to, mažėja organizmo skysčių atsargos ir prasčiau toleruojamas karštis, o širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas ar hipertenzija gali dar labiau didinti vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų riziką.

    Įtakos turi ir vartojami vaistai. Šlapimą varantys preparatai, dalis kraujospūdį mažinančių vaistų bei kai kurios priemonės, skiriamos širdies ligoms, gali keisti šlapimo išsiskyrimą arba organizmo reakciją į aukštą temperatūrą. Dozių savarankiškai keisti negalima, tačiau per karščius verta atidžiau stebėti išgeriamų skysčių kiekį ir neaiškumus aptarti su gydytoju.

    Didžiausia problema kyla tuomet, kai stipri didelė kava geriama vietoj vandens, ypač vidurdienį ar ilgiau būnant saulėje. Kofeinas gali laikinai padažninti pulsą, padidinti kraujospūdį, sustiprinti nerimą ir užmaskuoti nuovargį. Tuo metu silpnumas karštą dieną neretai yra signalas, kad organizmui reikia poilsio ir skysčių, o ne papildomo stimuliavimo.

    Dėmesio reikalauja ir desertinės kavos. Sirupai, cukrus, plakta grietinėlė, ledai ar riebus pienas paverčia gėrimą labai kaloringu ir sunkiau virškinamu, o didelis cukraus kiekis gali dar labiau skatinti troškulį. Sergant cukriniu diabetu tokie priedai taip pat apsunkina gliukozės kontrolę, todėl net ir šaltas gėrimas nebūtinai padeda ištverti karštį.

    Atsargiai vertėtų rinktis ir paruoštą šaltai brandintą kavą ar dideles kavinių porcijas, nes vėsus skonis nereiškia mažo kofeino kiekio. Ilgai brandinama kava neretai gaminama iš didesnio kavos kiekio, tad stiprumas priklauso nuo receptūros ir porcijos dydžio. Turint aritmiją, prastai kontroliuojamą hipertenziją, širdies permušimus, refliuksą ar nemigą, saugiau rinktis mažas porcijas arba kavą be kofeino.

    Praktiška taisyklė karštomis dienomis paprasta: prieš kavą išgerti stiklinę vandens ir dar vieną stiklinę turėti šalia. Šaltą kavą geriausia laikyti priedu prie maisto ar maloniu ritualu, o ne būdu numalšinti troškulį. Saugesnis pasirinkimas yra nedidelė, ne per stipri ir nesaldi porcija ryte ar iki pietų.

    Dehidrataciją ar perkaitimą gali išduoti burnos džiūvimas, tamsus šlapimas, galvos skausmas ar svaigimas, mieguistumas, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų mėšlungis, sumišimas ar staigus silpnumas. Tokiais atvejais žmogų būtina perkelti į vėsesnę vietą, atlaisvinti drabužius ir duoti vandens mažais gurkšniais. Jei žmogus alpsta, sutrinka sąmonė arba būklė negerėja, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Šalta kava vasarą nebūtinai turi išnykti iš senjorų meniu, tačiau svarbu kiekis, laikas ir priedai. Nedidelė, ne per stipri ir be papildomo cukraus gali likti malonus įprotis. Rizika atsiranda tuomet, kai kelios didelės porcijos pakeičia vandenį, o kofeino suteikiamas žvalumas paslepia pirmuosius perkaitimo požymius.

  • Į mišką ėjo uogauti su šukomis: baigėsi bauda ir policijos perspėjimu visiems

    Į mišką ėjo uogauti su šukomis: baigėsi bauda ir policijos perspėjimu visiems

    Uogų sezonas įsibėgėja, tačiau miške verta prisiminti paprastą taisyklę: kai kurie įrankiai, kurie atrodo patogūs, gali užtraukti baudą. Tuo įsitikino vyras Lenkijos Varmijos regione, kuris į mėlynių rinkimą išsiruošė su vadinamosiomis šukomis.

    Policija nurodė, kad jis naudojo specialų mechaninį rinkimo įrankį, dar vadinamą uogų rinktuvu. Tokios priemonės Lenkijoje laikomos neteisėtomis, nes priskiriamos prie veiksmų, kuriais niokojami augalai ir miško paklotė. Vyrui skirta 50 zlotų bauda, tai yra apie 12 eurų.

    Pareigūnai primena, kad miško uogas leidžiama rinkti rankomis, nes tai mažiausiai žaloja krūmokšnius ir leidžia augalams toliau derėti. Mechaniniai rinktuvai gali plėšti lapus, laužyti šakeles, o kai kada net išrauti augalą su šaknimis, todėl poveikis jaučiamas ne vieną sezoną.

    Dar viena svarbi riba – rinkimo tikslas. Asmeniniam vartojimui uogauti paprastai galima be mokesčio, tačiau didesniems kiekiams ar komercijai dažnai reikalingas atskiras leidimas arba sutartis su miškų administracija. Tokia praktika taikoma siekiant kontroliuoti išteklių naudojimą ir apsaugoti miško ekosistemas.

    Policija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose vietose uogauti apskritai draudžiama. Griežčiausi ribojimai taikomi nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose, kur bet koks augalijos rinkimas gali būti laikomas pažeidimu ir užtraukti atsakomybę.

    Miškų ir gamtosaugos specialistai pabrėžia, kad atsakingas uogavimas yra ne tik teisės, bet ir gamtos išsaugojimo klausimas. Kuo mažiau žalojami krūmokšniai, tuo daugiau uogų lieka ateities sezonams ir laukiniams gyvūnams, kuriems tai svarbus maisto šaltinis.

  • Daugelis taip daro šaldytuve: laikote agurkus su pomidorais? Jie greičiau suminkštėja

    Daugelis taip daro šaldytuve: laikote agurkus su pomidorais? Jie greičiau suminkštėja

    Norint, kad daržovės ilgiau išliktų šviežios, svarbu ne tik šaldytuvo temperatūra, bet ir tai, ką laikome greta. Viena dažniausių klaidų – agurkus sudėti šalia pomidorų. Toks derinys gali lemti, kad agurkai greičiau suminkštėja ir pradeda geltonuoti.

    Pagrindinė priežastis – etilenas. Tai natūralios dujos, kurias išskiria kai kurie vaisiai ir daržovės, o jos skatina nokimą ir spartina senėjimo procesus. Pomidorai yra vieni iš produktų, kurie etileno išskiria daugiau, todėl šalia laikomi agurkai greičiau praranda tvirtumą.

    Panašus poveikis pasireiškia ir tada, kai agurkai laikomi greta etileną išskiriančių vaisių, pavyzdžiui, obuolių, bananų, kriaušių, avokadų ar melionų. Kuo mažiau erdvės ir kuo silpnesnė oro cirkuliacija, tuo procesas dažnai vyksta intensyviau. Dėl to ankšti plastikiniai maišeliai ar sandariai uždaryti indai agurkams gali pakenkti.

    Geriausia agurkus laikyti atskirai, daržovių stalčiuje, kur temperatūra stabilesnė, o drėgmė labiau subalansuota. Praktinis būdas – agurkus įvynioti į popierinį rankšluostį, kad sugertų perteklinę drėgmę, ir tik tuomet dėti į šaldytuvą. Taip sumažinama kondensacijos rizika, kuri skatina gedimą.

    Taip pat patariama agurkų neplauti prieš dedant į šaldytuvą. Nuplovus ir palikus drėgmę ant žievelės, mikroorganizmai gali daugintis greičiau, o pats produktas trumpiau išlieka traškus. Jei agurkus vis dėlto norite nuplauti, geriausia tai daryti prieš pat vartojimą.

    Jei agurkų prisipirkote daugiau ir akivaizdu, kad per kelias dienas nesunaudosite, verta pagalvoti apie konservavimą. Populiariausi sprendimai – rauginti, silpnai sūdyti ar marinuoti agurkai, taip pat įvairios salotos. Tai ne tik prailgina galiojimą, bet ir padeda išvengti maisto švaistymo.

  • Rugpjūtį dalis pensininkų pinigus gaus anksčiau: štai kurios datos keičiasi ir kodėl

    Rugpjūtį dalis pensininkų pinigus gaus anksčiau: štai kurios datos keičiasi ir kodėl

    Rugpjūtį daliai pensijų ir išmokų gavėjų pinigai sąskaitas pasieks anksčiau nei įprasta. Taip nutinka dėl taisyklės, kuri galioja daugelyje Europos šalių: jei įprasta pervedimo diena sutampa su nedarbo diena, išmoka turi būti pervesta anksčiau.

    Tokiais atvejais mokėjimai paprastai paankstinami iki artimiausios darbo dienos prieš savaitgalį ar šventinę dieną. Tai reiškia, kad kai kurie žmonės pinigus pamatys sąskaitoje dar penktadienį, nors įprastai jie būtų pervesti šeštadienį ar šventinę dieną.

    Praktikoje didžiausias pokytis dažniausiai paliečia tuos gavėjus, kuriems išmokos pervedamos mėnesio pradžioje arba per valstybines šventes. Bankiniai pavedimai tokiomis progomis apdorojami pagal darbo dienų grafiką, todėl mokėjimų kalendorius gali „pasistumti“ į priekį.

    Jei pensija ar kita periodinė išmoka pristatoma į namus, gavėjams papildomų veiksmų imtis nereikia. Pristatymas paprastai vykdomas pagal atnaujintą grafiką, o pristatytojas atvyksta diena anksčiau, jei įprasta data sutampa su nedarbo diena.

    Gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti savo mokėjimų datą ir planuoti mėnesio išlaidas atsižvelgiant į galimą paankstinimą. Jei pinigai nepasiekia sąskaitos numatytu laiku, verta įvertinti banko įskaitymo laiką ir kreiptis į išmoką administruojančią instituciją.

  • Paragono šokas Zakopanėje: už latte macchiato 9 eurai, o sąskaita už desertus – 40 eurų

    Zakopanėje, itin turistinėje Krupówkių gatvėje, viena lankytoja pasidalijo kvitu, kuris socialiniuose tinkluose sukėlė audringas diskusijas. Už vieną latte macchiato, patiektą maždaug 220 mililitrų puodelyje, ji sumokėjo 9 eurus. Tokia suma daugeliui pasirodė sunkiai pateisinama net ir kurortiniame mieste.

    Pasak kvite nurodytų kainų, kartu buvo užsakyti du desertai, kurių kiekvienas kainavo po maždaug 13 eurų. Bendra sąskaita už dvi kavas ir du desertus siekė apie 43 eurus. Lankytojai nustebino ne tik galutinė suma, bet ir tai, kad gėrimų kainos prilygsta vakarienės kainai mažiau turistinėse vietose.

    „Norėjau patikrinti, ar verta ir ar tokia kava skiriasi nuo tos, kuri kainuoja apie 5 eurus. Ji nebuvo bloga, bet akivaizdu, kad smarkiai permokėjau“, – rašė lankytoja, komentuodama savo patirtį.

    Maitinimo sektoriuje seniai žinoma, kad didžiausios maržos dažnai generuojamos būtent iš gėrimų. Kavos puodelio savikaina paprastai susideda iš kavos pupelių, pieno, vandens, elektros, darbuotojų laiko ir įrangos nusidėvėjimo, tačiau galutinę kainą dažniausiai labiausiai kelia ne žaliavos, o vietos nuoma ir darbo kaštai.

    Turistinėse lokacijose kainas papildomai išpučia sezoniškumas ir didelis pėsčiųjų srautas. Verslai tokiuose taškuose neretai taiko aukštą kainodarą kaip filtrą, sąmoningai orientuodamiesi į turtingesnius klientus, kuriems kelių dešimčių eurų išlaidos desertui ar kavai nėra lemiamas veiksnys.

    Krupówkių pavyzdys atskleidžia platesnę tendenciją kurortuose: kuo labiau vieta priklauso nuo turizmo, tuo dažniau kainą lemia ne produkto kokybė, o lokacijos prestižas. Vartotojams ekspertai paprastai pataria prieš užsakant atidžiai peržvelgti meniu ir įvertinti, ar patirtis atitinka lūkesčius, ypač ten, kur kainos gali būti pritaikytos ne vietos gyventojams.