Lenkija turi tvirtus pagrindus auginti duomenų centrų sektorių, tačiau investicijų tempą vis dažniau riboja ne paklausa, o elektros prieinamumas. Tokią išvadą pateikia „Cushman & Wakefield“ apžvalga apie EMEA regiono duomenų centrų rinką 2026 metų pirmąjį pusmetį.
Ataskaitoje akcentuojama, kad debesijos paslaugų plėtra ir spartėjantis DI sprendimų diegimas kelia vis didesnį skaičiavimo galios poreikį. Dėl to daugelyje Europos šalių paklausa toliau lenkia pasiūlą, o naujų projektų sėkmę lemia reali galimybė gauti elektros galią ir prisijungti prie tinklo.
Skaičiuojama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį EMEA regione duomenų centrų eksploatuojama galia viršijo 12,1 GW. Tai yra daugiau nei 36 proc. augimas, palyginti su 2024 metų antruoju ketvirčiu.
Kartu matomas didelis statybų ir planų mastas: statomų objektų galia siekia apie 3,8 GW, o planuojamų projektų portfelis sudaro 14,5 GW. Iš viso tai 18,3 GW, arba daugiau nei 34 proc. augimas per metus.
Varšuva dominuoja, bet statybų mažai
Lenkijoje ryškiausias duomenų centrų taškas išlieka Varšuva, kuri įvardijama kaip labiausiai susiformavusi šalies rinka. 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje sostinėje veikiančių duomenų centrų galia siekė 159 MW ir per metus ūgtelėjo 2 MW.
Mieste veikė 28 objektai, priklausantys 17 rinkos dalyvių, tačiau naujų projektų „vamzdyne“ matyti aiški įtampa. Statybų stadijoje yra tik 5 MW galios, kai metais anksčiau buvo 11 MW, o dar 156 MW išlieka planavimo etape.
Be to, 68 MW projektai įvardijami kaip esantys ankstyvoje parengiamojoje stadijoje, kai iki realių statybų dar reikia įveikti finansavimo, nuomininkų pritraukimo ir infrastruktūros klausimus. Tai rodo, kad vien deklaruoto potencialo nepakanka, jei nėra aiškaus kelio iki prijungimo prie tinklo.
Varšuvoje dominuoja colocation tipo duomenų centrai, kai infrastruktūra nuomojama keliems klientams. Šis segmentas sudaro 84 proc. veikiančios galios, o neišnuomotos galios rodiklis colocation segmente siekė 11,49 proc.
Elektra ir leidimai tampa lemiamu faktoriumi
Ataskaita pabrėžia, kad tiek Lenkijoje, tiek visame EMEA regione vis didesnę įtaką naujų investicijų tempui daro elektros tiekimo užtikrinimas, prisijungimo prie tinklo galimybės ir administracinių procedūrų efektyvumas. Kitaip tariant, klausimas vis dažniau būna ne kur statyti, o ar išvis įmanoma laiku gauti reikiamą galią.
„Duomenų centrų pasiūla EMEA regione išlieka nepakankama. Paklausa daugelyje šalių toliau viršija turimą galią, o tolesnę plėtrą lemia galimybė užsitikrinti elektrą, gauti leidimus ir suplanuoti pajėgumų įvedimą komerciškai realiais terminais“, – sakė „Cushman & Wakefield“ EMEA duomenų centrų tyrimų vadovas Matyas Fazekas.
Varšuvos pavyzdys atskleidžia ir pagrindinę Lenkijos dilemos dalį: didelis vidaus vartojimas, augantis debesijos poreikis ir stiprėjanti technologijų ekosistema kuria prielaidas plėtrai. Vis dėlto ribota elektros tinklo pralaida, prijungimo sąlygos ir kaštai gali reikšmingai pailginti projektų įgyvendinimą.
„Lenkija turi tvirtus pagrindus auginti duomenų centrų sektorių, tačiau Varšuvos duomenys parodo didžiausią iššūkį: nepaisant planuojamų projektų skaičiaus, šiuo metu statoma tik 5 MW. Tai reiškia, kad vien investicinis potencialas negarantuoja realios plėtros“, – sakė „Cushman & Wakefield“ partneris Kamil Žach.
Pasak jo, klientų užklausose vis dažniau svarbiausia tampa ne vien lokacija, o tai, ar operatorius gali užtikrinti dideles elektros galias iki aiškios datos, pavyzdžiui, iki 2028 metų. Dėl to rinkoje daugėja projektų, kurie ieško vietų su aiškesnėmis prijungimo perspektyvomis.
DI projektai skatina plėtrą už sostinės
Ataskaitoje taip pat išskiriama tendencija, kad didelės apimties duomenų centrai, orientuoti į DI apkrovas, vis dažniau svarstomi už Varšuvos ribų. Tokie objektai reikalauja itin didelės ir stabilios elektros galios, o jų poreikiai vis dažniau skaičiuojami ne megavatais, o gigavatais.
Šie projektai kol kas dažnai lieka ankstyvoje fazėje, nes jų sėkmė priklauso nuo ilgalaikių sutarčių su klientais, finansavimo ir realių galimybių gauti infrastruktūrą. Tačiau kryptis aiški: konkurencingumą lems ne vien duomenų perdavimo ryšiai ar nekilnojamojo turto pasiūla, bet ir energetikos sistemos parengtis.
Europos rinkoje tuo pat metu matomi pokyčiai tradicinėse lokacijose. Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius ir Dublinas vis dar sudaro apie 43 proc. EMEA duomenų centrų galios, tačiau jų dalis būsimoje pasiūloje palaipsniui mažėja, nes investicijos juda į naujas teritorijas su geresniu elektros prieinamumu.
Stiprėja ir Šiaurės šalių pozicija, ypač dėl galimybės naudoti žemesnės taršos elektrą ir rasti didelius sklypus didelės apimties projektams. Toks fonas siunčia signalą ir Lenkijai: jei tinklo plėtra ir prisijungimo terminai nepasivys paklausos, dalis investicijų gali krypti į alternatyvias Europos lokacijas.
Leave a Reply