CP v2

Blog

  • Nauja technologija Seime: Jaroslawas Sachajko skaitė iš išmaniųjų akinių – kiek kainavo

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė deputatas Jaroslawas Sachajko, per kalbas naudojęs išmaniuosius akinius ir žiedą, veikiančius kaip teleprompteris. Internautai pastebėjo, kad tekstas jam rodomas tiesiai regėjimo lauke, o turinys valdomas beveik nepastebimai.

    Situacija išplito po to, kai turinio kūrėjas, analizuojantis Seimo posėdžių įrašus, atkreipė dėmesį į neįprastą politikui būdingą kalbėjimo manierą ir įrenginius. Tai paskatino diskusiją, ar tokie sprendimai padeda kalbėti tiksliau, ar tampa dar vienu būdu skaityti paruoštą tekstą.

    Kiek kainuoja toks komplektas?

    Pats J. Sachajko žiniasklaidai teigė, kad įrangą įsigijo savo lėšomis ir ją pasirinko dėl praktinių priežasčių. Pasak jo, visas rinkinys kainavo apie 740 eurų, o kainą jis įvardijo kaip žemesnio segmento.

    Politikas aiškino, kad technologijos sparčiai pinga, todėl sprendimai, anksčiau buvę prieinami tik studijoms ar dideliems renginiams, persikelia į kasdienį darbą. Jo teigimu, tai leidžia išvengti klaidų, laikytis laiko ir aiškiau pateikti argumentus.

    Teleprompteris kišenėje ir nauja norma

    Teleprompteriai politikoje nėra naujiena, tačiau dažniausiai jie naudojami filmuojant įrašus ar kalbant nuo scenos su didesne technine komanda. Išmanieji akiniai ir valdymo žiedas šį principą sumažina iki asmeninio, mobiliai naudojamo formato, kai tekstas gali būti koreguojamas realiu laiku.

    J. Sachajko taip pat pabrėžė, kad akiniai jam patogesni dėl regėjimo problemų, o įrenginys praverčia ne vien tribūnoje. Pasak politiko, per akinius jis gali matyti pranešimus apie posėdžius, komitetų laikus ir žinutes, kas esą padeda efektyviau planuoti darbotvarkę.

    Kritika ir atsakymas kolegoms

    Po šios istorijos socialiniuose tinkluose netrūko pašaipų, tačiau politikas į kritiką sureagavo tiesmukai. Jo teigimu, dalis kolegų viešai ironizuoja, nors patys savo komunikacijoje naudoja panašius įrankius.

    „Jei vieni juokiasi iš akinių, bet patys filmuoja įrašus su teleprompteriais, tai sunku vadinti principingumu“, – sakė Jaroslawas Sachajko.

    Diskusija, panašu, dar nesibaigs: vieni tokias priemones laiko skaidrumo ir pasirengimo ženklu, kiti baiminasi, kad technologijos politines kalbas dar labiau pavers iš anksto surežisuotais pasirodymais. Vis dėlto akivaizdu, kad išmanieji dėvimi įrenginiai, DI ir mobilūs teleprompteriai vis dažniau persikelia iš verslo į viešąjį sektorių.

  • Mirė aktorius Tom Skerritt: Alien ir Top Gun žvaigždės šeima atskleidė, kas įvyko

    Mirė aktorius Tom Skerritt: Alien ir Top Gun žvaigždės šeima atskleidė, kas įvyko

    Šeima patvirtino aktoriaus mirtį

    Mirė Holivudo aktorius Tomas Skerrittas, išgarsėjęs vaidmenimis filmuose Alien ir Top Gun. Jam buvo 93-eji, o šeima pranešė, kad mirties priežastis buvo natūralios.

    Aktorius dešimtmečiais išliko atpažįstamas dėl tvirto, bet santūraus autoriteto tipo personažų, kuriuos kūrė kine ir televizijoje. Skerrittas buvo laikomas vienu universaliausių savo kartos aktorių.

    „Nors pasaulis Tomą pažinojo per jo išskirtinę aktoriaus karjerą, mes jį pažinojome dėl humoro, smalsumo, išminties, dosnumo ir meilės, kurią jis nešė į mūsų gyvenimą“, – sakė šeima.

    Įsimintiniausi vaidmenys

    Didžiausio tarptautinio dėmesio Skerrittas sulaukė mokslinės fantastikos siaubo klasikoje Alien, kur suvaidino erdvėlaivio įgulos vadą. Kitas ryškus jo darbas buvo Top Gun, kuriame jis įkūnijo skrydžių instruktorių ir tapo vienu iš filmo autoritetingų veidų.

    Televizijoje jis ypač įsiminė seriale Picket Fences, kuriame vaidino šerifą. Už šį darbą Skerrittas buvo nominuotas „Emmy“ apdovanojimui, o 1993 metais pelnė apdovanojimą kaip geriausias dramos serialo pagrindinio vaidmens atlikėjas.

    Karjera, aprėpusi kelias kartas

    Skerritto karjera prasidėjo dar 1962 metais, kai jis pasirodė filme War Hunt. Šis projektas dažnai minimas kaip vienas ankstyvųjų filmų, kuriame darbą pradėjo ir kiti vėliau garsūs kino kūrėjai bei aktoriai.

    Vėlesniais metais Skerrittas kūrė vaidmenis įvairiuose žanruose ir dažnai buvo kviečiamas į projektus, kuriuose reikėjo patikimo, žmogiško autoriteto figūros. Tarp ryškesnių jo darbų minimi Turning Point, Steel Magnolias ir Contact.

    „Kažkada vienas rašytojas mane apibūdino kaip charakterinį aktorių, įkalintą pagrindinio vaidmens atlikėjo kūne, ir man tai visada patiko“, – yra sakęs Tomas Skerrittas.

    Skelbiama, kad aktorių išgyveno trečioji žmona Julie Tokashiki ir penki vaikai. Artimieji pabrėžė, kad jam rūpėjo kūryba, pasakojimų galia, tarnystė veteranams ir noras padėti kitiems atrasti savo balsą.

  • Seime kilo triukšmas: J. Sachajko kalbas skaito per išmaniuosius akinius – kiek kainavo?

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė parlamentaro Jarosławo Sachajko pasisakymai – ne tiek dėl turinio, kiek dėl priemonių. Politikas kalbas skaito per išmaniuosius akinius, o tekstą valdo žiedu, veikiančiu tarsi teleprompteris. Jis teigia, kad taip taupo laiką ir rodo pagarbą rinkėjams.

    Apie neįprastą sprendimą viešai imta kalbėti po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš posėdžių, kuriuose pastebėta, kad parlamentarui tekstas rodomas tiesiai regėjimo lauke. Tokie akiniai leidžia skaityti parengtą kalbą nežiūrint į lapus ar telefoną.

    Šalia akinių naudojamas ir žiedas, kuriuo, nedarant akivaizdžių judesių, galima slinkti tekstą pirmyn. Tokia pora dažniausiai siejama su pristatymais ar turinio kūrėjais, tačiau pastaraisiais metais panašių sprendimų vis daugiau matoma ir viešajame sektoriuje.

    Kiek kainavo įranga?

    Internete iškart kilo diskusija, ar tai nėra itin brangi, tik didžiosioms institucijoms prieinama įranga. Pats J. Sachajko žiniasklaidai nurodė, kad visas komplektas jam kainavo apie 700 eurų, o tai, pasak jo, yra žemesnės kainos segmento sprendimas.

    Politikas pabrėžė, kad technologijos atpigo ir tapo lengviau prieinamos, todėl nemato priežasties jų nenaudoti kasdieniame darbe. Jo teigimu, tikslas paprastas – mažiau improvizacijos ir daugiau aiškumo, kai kalbama apie įstatymus ar procedūras.

    Kodėl tai kelia ginčus?

    Kritikai tokį kalbėjimo būdą vertina skeptiškai ir juokauja, kad tai primena iš anksto surežisuotą pasirodymą. Kita vertus, parlamentuose įprasta naudoti parengtą medžiagą, o politinė komunikacija seniai persikėlė į vaizdo įrašus, kur teleprompteriai yra dažnas įrankis.

    J. Sachajko aiškina, kad išmanieji akiniai jam patogūs ir dėl regėjimo, nes taip lengviau skaityti nei iš popieriaus. Be to, tokie įrenginiai gali rodyti pranešimus apie posėdžių laiką ar kitą darbinę informaciją, o tai, anot politiko, padeda geriau planuoti dienotvarkę.

    Ši istorija atnaujino platesnę diskusiją apie technologijų ribas politikoje: kur baigiasi patogumas ir prasideda manipuliacijos įspūdis. Kartu tai parodo tendenciją, kad dėvimi įrenginiai ir skaitmeniniai pagalbininkai vis dažniau naudojami ne tik biuruose, bet ir aukščiausio lygio politinėse tribūnose.

  • 2026-aisiais laiko sukimas gali nustebinti: kada Lietuvoje vėl grįš žiemos laikas

    2026 metais rudenį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse vėl bus sukami laikrodžiai. Perėjimas iš vasaros į žiemos laiką numatytas spalio pabaigoje, o daugumai žmonių tai reikš viena valanda ilgesnę naktį.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas įvedamas paskutinį spalio sekmadienį. 2026 metais tai bus spalio 25 dieną, kai paryčiais laiką reikės pasukti viena valanda atgal.

    Kaip bus sukami laikrodžiai?

    Pereinamasis momentas įvyksta naktį, kai 4.00 valandą vasaros laiku laikrodžiai atsukami į 3.00 valandą. Tai reiškia, kad tą naktį miegui teoriškai atsiranda papildoma valanda.

    Dauguma išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir prie interneto prijungtų įrenginių laiką atnaujina automatiškai. Vis dėlto verta nepamiršti sieninių laikrodžių, kai kurių buitinės technikos prietaisų ar senesnių automobilių laikrodžių, kuriuos dažnai tenka nustatyti rankiniu būdu.

    Kodėl laikas vis dar keičiamas?

    Laiko persukimo idėja istoriškai buvo siejama su siekiu geriau išnaudoti dienos šviesą ir mažinti energijos sąnaudas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau diskusijų kyla dėl realios naudos ir poveikio sveikatai bei kasdieniams įpročiams.

    Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus svarstoma atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau bendro sprendimo valstybės narės kol kas nėra įgyvendinusios. Todėl 2026 metais tvarka nesikeičia, o perėjimas į žiemos laiką vyks kaip įprasta, spalio pabaigoje.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Nors papildoma valanda daugeliui atrodo kaip privalumas, daliai žmonių laiko keitimas gali išbalansuoti miego režimą. Specialistai paprastai rekomenduoja kelias dienas prieš pokytį palaipsniui koreguoti miego laiką ir vengti vėlyvo kofeino.

    Reikia įvertinti ir praktinius dalykus: po perėjimo į žiemos laiką anksčiau temsta, todėl intensyvesnis eismas bei prastesnis matomumas dažniau sutampa su piko valandomis. Dėl to vairuotojams pravartu atkreipti dėmesį į apšvietimą ir atšvaitus.

    Jei tvarka nebus pakeista, kitas persukimas lauks 2027 metų pavasarį. Tuomet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai bus pasukami viena valanda į priekį.

  • Peršoko tvorą, išsivedė šunį iš Varšuvos prieglaudos: 51-erių paaiškinimas pribloškė

    Varšuvoje, benamių gyvūnų prieglaudoje, įvyko incidentas, sukrėtęs darbuotojus: 51 metų vyras peršoko tvorą, pateko į aptvarą ir pasiėmė šunį. Įtariamasis buvo pastebėtas darbuotojų, sulaikytas su gyvūnu ir perduotas policijai.

    Įvykis užfiksuotas prieglaudoje Varšuvoje. Policijos teigimu, vyras į teritoriją pateko neteisėtai ir bandė išeiti vedinas mišrūnu, kurį paėmė iš vieno gardo.

    Prieglaudos darbuotojai vyrą pastebėjo ir mėgino sustabdyti. Įtariamasis bandė sprukti, tačiau buvo sulaikytas vietoje, o šuo saugiai grąžintas prieglaudos prižiūrėtojams.

    Įtariamojo versija nustebino

    Sulaikytas vyras teisėsaugai aiškino esą neketinęs vogti gyvūno. Jo teigimu, šunį jis tik norėjo išsivesti pasivaikščioti.

    „Jis pareigūnams aiškino, kad norėjo tik išvesti šunį pasivaikščioti, nes, kaip teigė, prieglaudos vadovė jam tai buvo uždraudusi“, – nurodė policijos atstovė.

    Tačiau toks paaiškinimas nuo atsakomybės neatleidžia: pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vyrui pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant, o už tai Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas nuo vienų iki 10 metų.

    Ką svarbu žinoti gyvūnų mylėtojams

    Prieglaudos primena, kad gyvūno pasiėmimas ar vedimas be darbuotojų leidimo laikomas neteisėtu veiksmu, net jei žmogus tvirtina turėjęs gerų ketinimų. Daugelyje prieglaudų galioja aiškios lankymo ir šunų vedžiojimo taisyklės, skirtos gyvūnų saugumui ir darbuotojų atsakomybei užtikrinti.

    Ši istorija baigėsi laimingai bent jau gyvūnui: šuo nenukentėjo ir liko prieglaudoje. Toliau sprendimus dėl įtariamojo veiksmų priims teisėsauga ir teismas.

  • Antrojo pasaulinio karo laivų nuotekis stebina: seni degalai tapo namais tūkstančiams bakterijų

    Antrojo pasaulinio karo laivų nuotekis stebina: seni degalai tapo namais tūkstančiams bakterijų

    Degaluose aptiko netikėtą gyvybę

    Daugiau kaip prieš 80 metų Ramiajame vandenyne nuskendę Antrojo pasaulinio karo laivai iki šiol kelia grėsmę aplinkai, nes jų korpusams koroduojant į vandenį pamažu sunkiasi degalai. Tačiau naujas tyrimas rodo paradoksą: pačiame sename kuru aptikta itin įvairi bakterijų bendrija.

    Mokslininkai analizavo degalus, paimtus iš dviejų Japonijos laivų nuolaužų Mikronezijoje, Čuuko lagūnoje. DNR sekoskaita atskleidė, kad degaluose ir jų sandūroje su jūros vandeniu gali klestėti mikroorganizmai, siejami su angliavandenilių skaidymu.

    Čuuko lagūna – ilgalaikės taršos židinys

    Čuuko lagūna, anksčiau vadinta Truko atolu, Antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbi Japonijos karinė bazė. Po 1944 metais vykdytų Jungtinių Valstijų antskrydžių dugne liko dešimtys laivų, kurie tapo nuolatiniu taršos šaltiniu.

    Tarša pavojinga tuo, kad dalis degalų dešimtmečius išlieka įkalinti cisternose, o korozijai atveriant naujas ertmes, naftos produktai vėl patenka į aplinką. Tokie nuotėkiai ypač rizikingi rifams, žuvų ištekliams ir pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos.

    Ką tiksliai rado mokslininkai

    Tyrėjų dėmesio centre buvo du laivai: tanklaivis Shinkoku Maru ir krovininis keleivinis laivas Kiyosumi Maru, karo metu pritaikytas karinėms reikmėms. Iš vieno jų į aplinką sklido vidutinio sunkumo kuras, iš kito – sunkesnis, tirštesnis kuras, kurio sudėtis paprastai laikoma atsparesne skaidymui.

    Cheminė analizė patvirtino, kad degaluose yra kompleksinis naftos angliavandenilių mišinys, įskaitant junginius, kurie gali būti toksiški jūrų organizmams. Vis dėlto didžiausias netikėtumas buvo biologinis vaizdas: identifikuota plati bakterijų įvairovė, apimanti 1 505 rūšies lygmens klasifikacijas.

    Tarp aptiktų bakterijų minimos gentys, kurių atskiros rūšys literatūroje siejamos su naftos produktų skaidymu, pavyzdžiui, Ralstonia, Sphingomonas ir Corynebacterium. Tai svarbu todėl, kad tokie mikroorganizmai teoriškai galėtų prisidėti prie natūralaus teršalų irimo, nors pats tyrimas tiesiogiai nematavo skaidymo aktyvumo.

    „Nepaisant šių angliavandenilių toksiškumo jūrų ekosistemoms ir visuomenės sveikatai, tiek kuro alyva, tiek jūros vandens ir alyvos sandūra palaikė įvairią bakterijų bendriją“, – rašė tyrėjai.

    Ar tai gali padėti valyti taršą

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad bakterijų buvimas dar nereiškia, jog jos efektyviai skaido teršalus realiomis sąlygomis. Vis dėlto skirtinga bakterijų sudėtis pačiame kure ir jo sandūroje su vandeniu leidžia manyti, kad ilgalaikė angliavandenilių ekspozicija formuoja specifinį mikrobiomą.

    Jei ateities tyrimai patvirtintų aktyvų naftos angliavandenilių skaidymą, tai galėtų sustiprinti bioremediacijos kryptį, kai taršai mažinti pasitelkiami mikroorganizmai. Praktikoje toks kelias paprastai derinamas su nuolaužų būklės vertinimu, nuotėkio prevencija ir, kai įmanoma, likusių degalų išsiurbimu.

    Tuo pat metu problema lieka globali: jūrose vis dar yra šimtai karo laikų tanklaivių ir aprūpinimo laivų, kuriuose gali būti likę naftos produktų. Senstant metalui, taršos rizika didėja, todėl mokslininkų įžvalgos apie natūralias mikrobų bendrijas gali tapti svarbia dalimi planuojant aplinkosaugos sprendimus.

  • Mokslininkai perspėja: po „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankos gelmės vis dar merdi

    Mokslininkai perspėja: po „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankos gelmės vis dar merdi

    Praėjus 16 metų – nerimą keliantys duomenys

    Praėjus 16 metų po avarijos naftos gręžimo platformoje „Deepwater Horizon“, Meksikos įlankos giliavandenė gyvybė, panašu, vis dar neatsigauna. Naujas tyrimas rodo, kad giluminių pelaginių rūšių gausa išliko smarkiai sumažėjusi, o pokyčiai atitinka ilgalaikį ekosistemos lūžį.

    Katastrofa įvyko 2010 metais, kai į jūrą 87 dienas veržėsi nafta ir dujos. Tai laikoma vienu didžiausių žmogaus sukeltų taršos įvykių vandenynų istorijoje, o pasekmės, pasak mokslininkų, gali būti gerokai gilesnės, nei matėsi paviršiuje.

    Kas labiausiai smuko gelmėse

    Tyrėjų komanda, vadovaujama okeanografės Tracey Sutton, analizavo giliavandenių pelaginių organizmų duomenis, surinktus tinklų mėginiais. Pirmieji mėginiai paimti 2011 metais, o vėlesni palyginimai atlikti 2015–2023 metais, iš viso sukaupus daugiau nei 2 000 mėginių.

    Rezultatai parodė ryškų kai kurių pagrindinių grupių sumažėjimą: žuvų gausa krito apie 63,5 proc., vėžiagyvių apie 62 proc., o galvakojų moliuskų, daugiausia kalmarų, apie 59,7 proc. Mokslininkai pabrėžia, kad labiausiai smukusios rūšys yra svarbios tiek mitybos grandinei, tiek medžiagų apytakai atviroje jūroje.

    „Matėme didelį nuosmukį. Tuomet kilo klausimas kodėl, todėl vertinome temperatūrą, deguonies kiekį ir maisto išteklius, tačiau jie nepaaiškino kritimo. Išskirtinis įvykis, sutampantis su pokyčiais, buvo naftos išsiliejimas“, – sakė Tracey Sutton.

    Kodėl svarbus giluminis sluoksnis

    Tyrime daug dėmesio skiriama vadinamajam giliųjų sklaidos sluoksniui, kuriame gyvena žuvys, kalmarai ir kiti organizmai, kasnakt kylantys arčiau paviršiaus ir paryčiais grįžtantys į gelmę. Šios kasdienės vertikalios migracijos laikomos viena svarbiausių natūralių anglies pernašos į gilų vandenyną grandžių.

    Tokie organizmai taip pat yra kritiškai svarbūs kaip grobis didesniems plėšrūnams, įskaitant jūrų žinduolius, ir netiesiogiai palaiko žvejybos bei turizmo ekonomikas. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad giluminės ekosistemos dažnai lieka už stebėsenos ribų, todėl nuostoliai gali ilgai būti nepastebėti.

    Galima priežastis – tarša ir jos mažinimo priemonės

    Mokslininkai teigia, kad surinkti duomenys labiausiai atitinka didelio masto taršos įvykio scenarijų, o natūralūs veiksniai, tokie kaip temperatūros ar deguonies svyravimai, nėra pakankamas paaiškinimas. Jie taip pat primena, kad avarijos metu buvo naudotos cheminės dispersinės medžiagos, skirtos skaidyti naftą ir mažinti paviršines dėmes.

    Tyrimuose jau anksčiau buvo akcentuota, kad nafta ir dispersantai gali būti toksiški įvairioms jūrų gyvybės formoms, ypač planktonui, kuris sudaro maisto grandinių pagrindą. Jei pažeidžiamos žemiausios grandys, ilgainiui poveikis gali persiduoti visai sistemai nuo smulkių organizmų iki stambių plėšrūnų.

    „Tai kelia nerimą, nes kalbame apie rūšis, kurios yra gausios, plačiai paplitusios ir istoriškai galėjo būti nelaikomos pažeidžiamomis. Net ir gausios rūšys gali smarkiai keistis, jei jų nestebime“, – sakė biologas Pedro Peres.

    Tyrėjai dar negali tiksliai pasakyti, ar visiškas atsigavimas apskritai įmanomas ir kiek laiko jis užtruktų. Jų vertinimu, dėl glaudžių ryšių Meksikos įlankos ekosistemoje tokie pokyčiai gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek biologinei įvairovei, tiek vandenyno funkcijoms.

  • Neskubėkite išmesti žolelių po vasaros: keli triukai, kad balkone saugiai peržiemotų

    Kodėl žolelės žūsta žiemą?

    Daugelis mano, kad vazonines žoleles pražudo vien šaltis, tačiau dažniau jas pakerta šaknų gumulo peršalimas ir išdžiūvimas. Vazonas atšąla greičiau nei gruntas, o įšalusi žemė nebeleidžia augalui pasisavinti vandens.

    Ypač pavojinga, kai vazonai stovi tiesiai ant betono ar plytelių: apačia veikia kaip šalčio akumuliatorius. Net ir atsparios daugiametės žolelės tokiomis sąlygomis gali žūti per kelias atšalimo bangas.

    Žiemą dažnas reiškinys yra fiziologinė sausra, kai vėjas ir sausa šalto oro masė išgarina drėgmę iš lapų ir stiebų. Tuo metu šaknys įšalusioje žemėje vandens pasiimti nebegali, todėl augalas išdžiūsta, nors aplinkui gali būti sniego.

    Ką galima palikti balkone?

    Ne visos rūšys vienodai pakelia žiemą, todėl pirmas žingsnis yra įvertinti, kas auga vazone. Paprastai geriausiai peržiemoja daugiametės ir atsparesnės žolelės, o šilumamėgės dažniau nukenčia net ir lengvose šalnose.

    Jei žolelė visą vasarą augo mažame „parduotuviniame“ vazone, rizika išauga: mažas žemės kiekis įšąla greičiau, be to, šaknys dažnai būna susispaudusios. Prieš atšalimą verta persodinti į didesnį vazoną arba bent jau papildyti žeme, kad šaknys turėtų daugiau izoliacijos.

    Jeigu balkonas atviras ir vėjuotas, apsauga tampa dar svarbesnė. Vėjas žiemą ne tik atšaldo, bet ir sausina, todėl jautresnius augalus dažnai geriau perkelti arčiau sienos, kur temperatūra būna stabilesnė.

    Triukai, kurie dažniausiai suveikia

    Svarbiausia yra izoliuoti vazoną nuo šalčio iš apačios ir šonų. Praktikoje tai reiškia, kad vazoną verta pakelti nuo plytelių ir pastatyti ant izoliacinės medžiagos, kad šaknų gumulas neperšaltų nuo grindinio.

    Kitas žingsnis yra apsauga nuo vėjo ir staigių temperatūros svyravimų, kurie ypač pavojingi pereinamuoju laikotarpiu. Paprastas užuovėjos sprendimas dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas stipriai šildyti ar per daug sandariai apvynioti.

    Laistymas žiemą taip pat svarbus, tik turi būti teisingas: per šalčius laistyti nereikia, bet atšilus ir esant dienai be įšalo simbolinis sudrėkinimas gali apsaugoti nuo išdžiūvimo. Žemė neturi būti šlapia, nes tuomet didėja šaknų pažeidimų rizika, tačiau visiškas išdžiūvimas taip pat pavojingas.

    Galiausiai verta prisiminti, kad ramybės būsena nereiškia, jog augalas nebegyvas. Pavasarį daugiametės žolelės dažnai atželia vėliau, todėl neskubėkite jų nurašyti, jei kovo ar balandžio pradžioje dar nematyti naujų ūglių.

  • Geltonuojančios vejos dėmės – tik pradžia: paprastas rudeninis triukas išvaro grambuolių lervas

    Kas išduoda lervų žalą

    Jei vejoje staiga atsiranda geltonuojančių plotų, o žolė lyg be priežasties džiūsta, dažnai problema slypi po velėna. Viena dažniausių priežasčių – grambuolių ir kitų lapgraužių lervos, kurios minta šaknimis ir silpnina augalus.

    Pažeista velėna neretai lengvai atsikelia tarsi kilimas, nes šaknys būna apgraužtos. Tokią žalą rudenį dar labiau sustiprina sausros epizodai ir šiltos rudens naktys, kai dirvoje kenkėjai išlieka aktyvūs.

    Dar vienas signalas – padidėjęs paukščių ar kurmių dėmesys vejai: jie ieško lervų kaip maisto. Jei kasinėjamų vietų daug, verta patikrinti, ar dirvoje nėra balkšvų, C raidės forma susirietusių lervų su tamsesne galvute.

    Kodėl rudenį svarbu veikti dabar

    Ruduo yra kritinis metas, nes lervos intensyviai maitinasi, kaupdamos atsargas prieš žiemą. Kol dirva dar šiltesnė, jos laikosi arčiau paviršiaus, todėl jas lengviau pasiekti tiek mechaninėmis, tiek biologinėmis priemonėmis.

    Atidėjus darbus iki pavasario, rizika išauga: atšilus orams lervos vėl pradeda maitintis, o išretėję plotai plečiasi. Tuomet dažnai tenka ne tik atsėti veją, bet ir atkurti dirvos struktūrą, kad žolė vėl įsitvirtintų.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad vėlyvą rudenį, stiprėjant šalčiui, lervos gali trauktis giliau į dirvą. Kai jos pasislepia 30–50 centimetrų gylyje, net ir veiksmingos priemonės tampa gerokai mažiau efektyvios.

    Trys veiksmai, kurie veikia be agresyvios chemijos

    Daržų lysvėse ar tuščiuose gėlynuose veiksmingiausias būdas – gilesnis perkasimas, apverčiant žemės sluoksnį. Taip lervos iškeliamos į paviršių, kur jas greičiau surenka paukščiai, o dalis žūsta nuo temperatūros svyravų.

    Vejos perkasti nesinori, todėl verta rinktis švelnesnę taktiką: pirmiausia gerai sudrėkinti dirvą ir aeruoti veją, kad vanduo bei oras pasiektų šaknų zoną. Tai pagerina žolės atsistatymą ir sudaro sąlygas biologinėms priemonėms veikti tiksliau.

    Trečias žingsnis, dažnai vadinamas rudeniniu triuku, yra entomopatogeninių nematodų panaudojimas. Tai dirvoje gyvenantys mikroskopiniai organizmai, kurie patenka į lervas ir jas sunaikina iš vidaus, nekenkdami velėnai ir nepalikdami cheminių likučių.

    Kad nematodai veiktų, dirva turi būti drėgna, o temperatūra pakankama jų aktyvumui, todėl svarbu nevilkinti iki šalnų. Po panaudojimo veją kelias savaites reikėtų palaikyti tolygiai drėgną, nes išdžiūvusi dirva sumažina biologinės kontrolės efektyvumą.

    Jei žala didelė, dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant priemones: aeravimą, drėkinimą ir biologinę kontrolę, o labiausiai pažeistus plotus papildomai atsėjant. Taip nutraukiamas kenkėjų ciklas ir pavasarį veja startuoja tankesnė bei atsparesnė.

  • Neskubėkite rudenį: palikti rudbekijų stiebai per žiemą daro stebuklus lysvėms ir paukščiams

    Rudenį tvarkant gėlynus ranka dažnai tiesiasi prie sekatoriaus, tačiau rudbekijų stiebų skubėti karpyti neverta. Iš pažiūros sausi, parudavę „badylai“ žiemą tampa natūralia apsauga augalui ir svarbia pagalba sodo gyvybei. Specialistai vis dažniau pabrėžia: dalį daugiamečių verta palikti iki pavasario.

    Rudbekijų peržydėję žiedynai per žiemą išlaiko sėklas, kurios tampa maistu žiemojantiems paukščiams. Kai sniegas užkloja dirvą ir sumažėja natūralių maisto šaltinių, sėklos padeda išgyventi smulkiems sodo lankytojams. Toks sprendimas prisideda ir prie biologinės įvairovės, kurios soduose siekiama vis aktyviau.

    Neapkarpyti stiebai naudingi ir pačiam augalui, ypač kai žiemos permainingos. Nukirpus stiebus per žemai, į likusius tuščiavidurius fragmentus gali patekti drėgmė, o vėliau ją kaitaliojantys šalčiai didina puvinio ir audinių pažeidimų riziką. Palikta stiebų „kepurė“ veikia kaip natūralus skydas nuo drėgmės ir staigių temperatūros svyravimų.

    Prieglauda naudingiems vabzdžiams

    Sausų stiebų ir žiedynų ertmėse neretai peržiemoja naudingieji vabzdžiai. Ten slepiasi boružės, auksaakės ir dalis laukinių apdulkintojų, kurie pavasarį padeda suvaldyti amarus bei kitus kenkėjus. Palikdami augalų liekanas iki pavasario, sodininkai dažnai sumažina poreikį imtis intensyvesnės kenkėjų kontrolės.

    Be to, rudbekijų stiebai žiemą suteikia gėlynui struktūros, kai dauguma augalų jau būna nunykę. Apledėję ar šerkšnu pasidengę žiedynai atrodo dekoratyviai ir padeda lysvėms neatrodyti tuščioms. Pastaraisiais metais toks natūralesnis, mažiau sterilus gėlynų tvarkymas tampa ryškia tendencija.

    Kada vis dėlto laikas sekatoriui?

    Praktika paprasta: rudbekijų stiebus patogiausia nukirpti vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai didžiausi šalčiai jau pasitraukę. Dažniausiai tai būna vasario ir kovo sandūra arba balandžio pradžia, priklausomai nuo orų ir dirvos būklės. Svarbu pataikyti iki aktyvaus vegetacijos starto.

    Kirpkite stiebus žemai, bet atsargiai, kad nepažeistumėte prie pagrindo besiformuojančių naujų ūglių. Sveikas liekanas galima susmulkinti ir kompostuoti, o jei yra ligų požymių, saugiau jas pašalinti iš gėlyno. Taip suderinsite estetiką, higieną ir naudingą poveikį sodui.