Didžiosios Britanijos Bristolyje įsikūrusi biomaterialų bendrovė „Ponda“ pradėjo naują sutelktinio finansavimo kampaniją platformoje „Republic“. Įmonė siekia pritraukti bent 230 000 eurų, kad galėtų didinti augalinės izoliacijos BioPuff gamybos apimtis ir paspartinti komercinę plėtrą.
„Ponda“ teigimu, iki šiol iš viso pritraukta apie 5 600 000 eurų, įskaitant dotacijas ir apdovanojimus. Pernai lapkritį įmonė taip pat skelbė apie 2 000 000 eurų pradinės stadijos investicijų etapą, o dabartinis finansavimas orientuotas į gamybos mastelio didinimą, procesų stiprinimą ir produkto įvedimą į platesnę rinką.
„Mada jau daug metų kalba apie geresnių medžiagų poreikį, tačiau tikras išbandymas yra tai, ar jos gali veikti gaminiuose, tiekimo grandinėse ir reikšmingu mastu. Būtent tai kuriame su BioPuff: ne tik naują izoliaciją, bet ir sistemą, kuri sujungia produkto savybes su šlapynių atkūrimu“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjas ir vadovas Julianas Ellis-Brownas.
Kas yra BioPuff ir kodėl tai svarbu?
BioPuff yra augalinė izoliacija, gaminama iš pluošto, išgaunamo iš šlapynėse auginamo plačialapio švendro (Typha). Bendrovė pabrėžia, kad žaliava gaunama taikant paludikultūrą, kai ūkininkaujama ne nusausintuose, o vėl sudrėkintuose durpynuose ir kitose šlapiose teritorijose.
Toks modelis siekia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės sintetinių užpildų ir kartu skatinti šlapynių atkūrimą. „Ponda“ argumentuoja, kad nusausintos šlapynės tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, todėl jų atkūrimas gali turėti didelę klimato naudą.
Investuotojų dėmesys biomedžiagoms auga
Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija finansuoti mažesnio anglies pėdsako, celiuliozės pagrindu kuriamas ir žiediškumą skatinančias medžiagas. Šiame kontekste „Ponda“ kampanija papildo platesnį signalą rinkai, kad prekės ženklai ieško alternatyvų tiek tradiciniams pūkams, tiek naftos pagrindu gaminamiems užpildams.
Įmonė skelbia, kad BioPuff jau buvo išbandyta su tokiais prekių ženklais kaip „Stella McCartney“, „Berghaus“, „Ahluwalia“ ir „Sheep Inc.“. Pasak „Ponda“, ankstyvas naudojimas realiuose produktuose turėtų padėti įrodyti, kad medžiaga gali atitikti praktinius reikalavimus, o ne būti vien laboratorinis prototipas.
„Partnerių, tokių kaip H&M Foundation ir Parley for the Oceans, parama padėjo patvirtinti mūsų darbo aktualumą. Dabar galimybė yra įrodyti, kad regeneracinės medžiagų sistemos gali būti komerciškai gyvybingos ir realiai naudingos prekės ženklams“, – pridūrė Julianas Ellis-Brownas.
Jei gamybos mastelis bus sėkmingai padidintas, „Ponda“ tikisi pereiti nuo bandomųjų partijų prie stabilesnio tiekimo platesniam klientų ratui. Tai svarbu ir dėl to, kad madai mažinant poveikį klimatui, vien prototipų nebeužtenka, rinkai reikia pakankamų apimčių, pastovios kokybės ir aiškiai suvaldytų tiekimo grandinių.
Leave a Reply