CP v2

Blog

  • Baltarusija nuo 2027 metų keičia Černobylio zonų statusą: 177 gyvenvietės neteks „užterštų“ teritorijų žymos

    Baltarusijos valdžia pranešė, kad nuo 2027 metų pradžios 177 gyvenvietėms bus panaikintas radiacijos paveiktų teritorijų statusas, suteiktas po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Skelbiama, kad šiose vietovėse gyvena apie 566 400 žmonių, kuriems iki šiol galiojo specialios socialinės garantijos.

    Sprendimas grindžiamas 2021–2025 metais atliktų tyrimų rezultatais, kuriais esą nustatytas reikšmingas radiologinės situacijos pagerėjimas. Pareigūnai tvirtina, kad dalyje teritorijų rodikliai priartėjo prie leistinų normų, todėl specialus režimas neva tampa nebereikalingas.

    Iki šiol radiacijos paveiktose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo teisę į valstybės paramą ir lengvatas, kurios skirtos sumažinti ilgalaikių pasekmių naštą. Tarp jų minimos priemonės, susijusios su vaikų maitinimu mokyklose, įvairiomis kompensacijomis ir tiksline pagalba pažeidžiamoms grupėms.

    Panaikinus statusą, dalis šių lengvatų gali būti nutraukta arba smarkiai sumažinta, o tai reikštų tiesioginį finansinį poveikį gyventojams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad formalus teritorijos priskyrimas „nebeužterštai“ zonai nebūtinai panaikina ilgalaikes sveikatos rizikas ar aplinkos taršos židinius.

    Radiacinės saugos ekspertai, kritikuojantys tokį žingsnį, teigia, kad kai kuriose vietovėse gali išlikti lokalių užterštumo „karštųjų taškų“. Jų vertinimu, vien vidutiniai regiono rodikliai gali neatskleisti realios situacijos atskirose žemės ūkio naudmenose, miškuose ar gyvenviečių pakraščiuose.

    Taip pat pabrėžiama, kad grįžimas prie natūralaus radiacinio fono po tokių katastrofų yra itin ilgas procesas, o jo trukmė priklauso nuo konkrečių radionuklidų ir jų skilimo periodų. Dėl to visuomenėje kyla klausimų, ar sprendimas pirmiausia yra moksliniais argumentais grįstas sveikatos ir aplinkosaugos vertinimas, ar socialinės politikos bei išlaidų mažinimo kryptis.

    Viešojoje erdvėje sprendimas siejamas ir su ankstesniais Aliaksandro Lukašenkos pasisakymais, kai jis kritikavo faktą, kad didelė dalis šalies gyventojų vis dar gyvena oficialiai radiacijos paveiktose teritorijose. Tokie pareiškimai sustiprino įtarimus, kad statuso peržiūra gali būti naudojama administraciniams tikslams, o ne vien kaip epidemiologinio ar radiologinio įvertinimo rezultatas.

  • Indijos sala iš jūros ima elektrą ir geriamą vandenį: kaip veikia OTEC bandymas Kavaratyje

    Projektas remiasi OTEC principu, kai šiltas paviršinis vanduo ir daug šaltesnis giluminis vanduo sudaro pakankamą temperatūrų skirtumą energijai išgauti. Tropinėse jūrose šis skirtumas gali siekti apie 20–30 laipsnių, todėl technologija labiausiai tinka būtent tokioms geografinėms zonoms.

    Demonstracinė stotis įrengta Kavaratyje, Lakšadvypo salyne, maždaug 400 kilometrų nuo žemyninės Indijos. Skelbiama, kad vietos sąlygomis sistema pasiekia apie 65 kilovatų elektros galią ir per parą pagamina iki 100 000 litrų gėlo vandens, kondensuojant garus.

    Šiame bandyme pasirinktas rečiau taikomas sprendimas: vietoje uždaro ciklo su lengvai verdančiu skysčiu, pavyzdžiui, amoniaku, naudojamas sumažinto slėgio principas. Siurbliai sukuria vakuumą, todėl šiltas jūros vanduo gali užvirti žemesnėje temperatūroje, jo garai suka turbiną, o vėliau atšaldomi giluminiu vandeniu ir kondensuojami į gėlą vandenį.

    Nors idėja skamba patraukliai, OTEC iki šiol plačiai nepaplito dėl ekonominių ir techninių kliūčių. Reikia ilgo vamzdyno iki šaltų gelmių, galingų siurblių, šilumokaičių ir patvarios infrastruktūros jūroje, o energijos konversijos naudingumo koeficientas dažnai vertinamas kaip santykinai žemas, todėl projektų kaina išauga.

    Dėl to ši technologija dažniau matoma kaip nišinis sprendimas konkrečioms vietoms, o ne masinė alternatyva didžiosioms elektrinėms. Atokioms saloms ar pakrančių teritorijoms ji gali tapti dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri mažina priklausomybę nuo dyzelinių generatorių ir kartu sprendžia geriamojo vandens trūkumą.

  • Volynėje grybų sezonas stebina derliumi: vietiniai pasakoja, kad kibirą pripildo per 10 minučių

    Ukrainos Volynės srityje šį rudenį fiksuojamas ypač gausus grybų sezonas. Vietos žiniasklaidos reportažuose grybautojai pasakoja, kad kai kuriose vietovėse kelias minutes užtenka, jog kibiras prisipildytų kelmučių.

    Nors vasara buvo karšta, situaciją pakeitė vėlesnės liūtys ir drėgnesnis oras, sudaręs palankias sąlygas grybienai. Be kelmučių, miškuose aptinkama ir baravykų, lepšių, kazlėkų bei kitų rudeninių rūšių, tačiau jų gausa, pasak žmonių, labai priklauso nuo konkretaus miško ir dirvožemio.

    „Mums tai ne svarbiausia, kad prisirinktume grybų. Atvažiavome pailsėti, nes darbų daug, norėjome tiesiog pabūti su šeima“, – sakė Volynės gyventojai, kalbėję vietos televizijai.

    Žmonės pabrėžia, kad į mišką vyksta ne tik dėl laimikio, bet ir dėl atokvėpio. Reportaže minėta šeima pasakojo, jog bendras pasivaikščiojimas miške tapo proga vėl susiburti po ilgesnio įtempto laikotarpio, o netikėtas grybų gausumas tik papildė išvyką.

    Grybautojai taip pat pastebi, kad įsijautus į vadinamąją tyliąją medžioklę kartais pasitaiko prarasti orientaciją ir pamiršti, kur paliktas automobilis. Vietiniai tokias situacijas juokais vadina pasiklydimu, o patys grybautojai primena svarbią taisyklę: rinkti verta tik gerai pažįstamus grybus.

    Specialistai nuolat akcentuoja, kad net gausaus sezono metu rizika apsinuodyti išlieka didelė dėl panašių į valgomus nuodingų rūšių bei neteisingo paruošimo. Todėl nepažįstamus grybus patariama palikti miške, o grįžus namo laimikį dar kartą kruopščiai peržiūrėti.

  • Šį darbą su rožėmis spalį daro daugelis, bet ekspertai perspėja: galite pakenkti krūmui

    Spalį, kai rožių krūmai ima gelsti ir mesti lapus, daugelis sodininkų skuba griebtis žirklių, norėdami augalus „sutvarkyti“ prieš žiemą. Tačiau per ankstyvas ir per stiprus genėjimas rudenį dažnai duoda priešingą efektą ir gali susilpninti visą krūmą.

    Pagrindinė rizika paprasta: stipriai patrumpinus ūglius, rožė gali paskatinti naują augimą, nors jai jau metas ruoštis ramybės periodui. Jauni, nespėję sumedėti ūgliai iki pirmųjų šalnų išlieka minkšti ir daug jautresni šalčiui, todėl pažeidimai gali išplisti ir į senesnes krūmo dalis.

    „Spalį rožėms dažniausiai reikia ne radikalaus kirpimo, o švelnaus sutvarkymo“, – sako sodininkystės specialistai.

    Ką verta padaryti spalį?

    Rudeninėje priežiūroje svarbiausia ne formavimas, o ligų ir pažeidimų prevencija. Praktikoje tai reiškia, kad geriau pašalinti tik tai, kas akivaizdžiai kelia grėsmę krūmui per žiemą.

    Dažniausiai pakanka nukirpti nužydėjusius žiedus, kad augalas neeikvotų energijos sėklų formavimui. Taip pat verta išpjauti nulūžusias, nudžiūvusias ar aiškiai sergančias šakas, stengiantis kuo mažiau liesti sveikus, stiprius ūglius.

    Ne mažiau svarbu sutvarkyti aplinką prie krūmo pagrindo. Nukritusiuose lapuose gali peržiemoti grybinės ligos, todėl juos patariama surinkti ir pašalinti, o ne palikti po krūmu iki pavasario.

    Kodėl verta palaukti iki pavasario?

    Rožėms artėjant žiemai reikia laiko ūgliams subręsti ir sumedėti, kad jie atlaikytų šaltį. Kai genėjimas atliekamas per anksti ir per intensyviai, krūmas gali būti „įjungiamas“ į augimo režimą netinkamu metu.

    Dėl to rudenį paprastai nerekomenduojama stipriai trumpinti visų sveikų šakų vien tam, kad krūmas atrodytų tvarkingesnis. Didesnį formuojamąjį genėjimą daugeliu atvejų saugiau perkelti į pavasarį, kai praeina stiprių šalnų rizika, o augalo būklę lengviau įvertinti pagal pumpurų gyvybingumą.

    Vijoklinėms rožėms reikia atsargumo

    Vijoklinės rožės rudenį reikalauja dar daugiau atsargumo, nes nemaža dalis veislių žydi ant praėjusių metų ūglių. Jei rudenį tokias rožes smarkiai patrumpinsite, kitą sezoną žiedų gali būti mažiau.

    Prieš žiemą tokioms rožėms dažniausiai pakanka pašalinti silpnus, pažeistus ar sergančius ūglius, o ilgus sveikus stiebus patikimai pritvirtinti prie atramų. Tai sumažina riziką, kad šakas nulauš vėjas ar sniego svoris, ir padeda krūmui ramiau peržiemoti.

    Bendra taisyklė paprasta: jei spalį kyla noras rožes „nukirpti iš esmės“, dažniausiai protingiau sustoti ir apsiriboti sanitariniu tvarkymu. Tokia priežiūra padeda augalui saugiau pasitikti žiemą ir išsaugoti stiprų startą pavasariui.

  • Valdovų rūmuose – „Merkinės vargonų“ aukcionas: atskleidė, kiek dar trūksta iki tikslo

    Valdovų rūmuose – „Merkinės vargonų“ aukcionas: atskleidė, kiek dar trūksta iki tikslo

    Vilniuje, Valdovų rūmuose, spalio 16 dieną vyks labdaros meno kūrinių aukcionas „Merkinės vargonai“. Jo tikslas – surinkti lėšų Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonams atnaujinti arba įsigyti instrumentą, tinkamą šios šventovės akustikai.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad Merkinės bažnyčiai reikalingi vargonai kainuotų apie 100 000 eurų. Per ankstesnius aukcionus ir privačių rėmėjų paramą jau pavyko sukaupti beveik trečdalį sumos, tačiau didžioji dalis finansavimo dar turi būti surinkta.

    Kodėl aukcionas keliasi į Vilnių?

    Aukciono rengėjai sako, kad sprendimas vykti į sostinę yra sąmoningas bandymas regiono iniciatyvą pristatyti platesnei auditorijai. Pasak organizatorių, Merkinė su Vilniumi susijusi ne tik per šiandieninį turizmą, bet ir per istorinius faktus, primenančius miestelio reikšmę Lietuvos valstybingumo bei kultūros kontekste.

    Viena iš aukciono idėjinių ašių – paveldo ir šiuolaikinio žmogaus santykis. Renginio komanda pabrėžia, kad bažnyčių muzika ir gyva akustinė patirtis dažnai tampa tuo tiltu, kuris istoriją daro apčiuopiamą, o ne vien perskaitomą vadovėliuose.

    „Klausydamas bažnyčioje skambančios muzikos nejučia susilieji su šimtmečiais, tarsi pakliūvi į epochų baseiną ir pasineri į kalbą, kuri žmones sujungia labiau nei žodžiai“, – sakė vienas aukciono organizatorių tapytojas Algimantas Rokas Černiauskas.

    Ką žada renginio programa?

    „Merkinės vargonai“ – jau ketvirtus metus vykstantis meno aukcionų ciklas, kuriame menininkai aukoja savo kūrinius kilniam tikslui. Šį kartą žadama pristatyti kelių dešimčių autorių darbus, tarp jų – ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, ir kūrėjų, sąmoningai pasirinkusių atsiskyrėliškesnį kelią.

    Renginio programoje numatyta ne tik prekyba meno kūriniais, bet ir bendravimas su autoriais bei papildomos iniciatyvos, skatinančios aukoti. Aukcioną ves keliautojas ir televizijos laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, o muzikinę dalį žada atlikėjas Mesijus.

    Kodėl vargonų projektai tokie brangūs?

    Vargonų restauravimas ar naujo instrumento įsigijimas paprastai yra ilgas ir techniškai sudėtingas procesas. Tam reikia ne tik lėšų, bet ir ekspertų vertinimų, nes būtina suderinti instrumento galimybes, bažnyčios erdvės akustiką, paveldo reikalavimus ir ilgalaikę priežiūrą.

    Aukciono iniciatoriai teigia konsultavęsi su vargonų restauravimo profesionalais Lietuvoje ir užsienyje. Pasak jų, dalis specialistų rekomendavo nesirinkti klasikinės restauracijos, o ieškoti alternatyvų: gaminti naujus vargonus arba įsigyti analogišką instrumentą iš kitos Europos bažnyčios.

    „Dauguma rekomendavo vargonų nerestauruoti, gaminti naujus arba pirkti panašius iš kitos Europos bažnyčios. Turime meistrų, kurie ieško tinkamų variantų skirtingose šalyse“, – sakė smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė-Žeižytė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad menininkų ir rėmėjų parama šiame projekte yra esminė, nes leidžia ne tik spręsti techninį klausimą, bet ir išsaugoti gyvą tradiciją. Jų teigimu, sutvarkytas instrumentas tarnaus ne vien liturgijai, bet ir koncertams bei kultūros renginiams, kurie pritraukia klausytojus ir į mažesnius Lietuvos miestelius.

    Artėjant renginiui, aukciono katalogą su kūriniais ir pradinėmis kainomis organizatoriai žada paskelbti likus kelioms dienoms iki aukciono. Tokia praktika įprasta labdaros aukcionuose, nes leidžia iš anksto įvertinti lotus ir pasiruošti aktyvesniam dalyvavimui.

  • Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Staigi artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, smurto patirtis ar kitas sukrečiantis įvykis gali išmušti iš vėžių ne tik pavienį žmogų, bet ir visą šeimą, kolektyvą ar bendruomenę. Tokiose situacijose įprasti streso įveikos būdai ne visada suveikia, todėl svarbu nelikti vieniems ir kuo greičiau kreiptis profesionalios pagalbos.

    Higienos institutas primena, kad gyventojai, organizacijos ir bendruomenės gali pasinaudoti nemokamomis Psichologinių krizių pagalbos centro bei Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugomis. Pagrindinis kontaktas krizių atvejais yra trumpasis numeris 1815.

    Į centrą verta kreiptis, kai po įvykio ima stiprėti nerimas, sutrinka miegas, sunku susikaupti, apima bejėgiškumo jausmas, kyla kaltė ar nuolat kartojasi įkyrios prisiminimų detalės. Ypač svarbu reaguoti, jei bendruomenėje ar kolektyve įvyko savižudybė ar bandymas nusižudyti, taip pat smurtas, grasinimai, sunkus sužalojimas, gaisras, sprogimas, dingęs žmogus ar nelaimė, sulaukusi didelio visuomenės dėmesio.

    Pagalbos gali kreiptis ne tik pavieniai asmenys, bet ir ugdymo įstaigos, įmonės, įvairios organizacijos, šeimos bei bendruomenės. Praktikoje tai reiškia, kad konsultacijos gali būti pritaikytos ir situacijoms, kai sukrėtimą patyrė klasė, darbo pamaina, kaimynystė ar visa įstaiga.

    Skambinant numeriu 1815 pirmiausia suteikiama pirminė psichologo konsultacija telefonu, o prireikus organizuojamas tolimesnis krizių valdymas. Jei situacija sudėtinga, sudaromas veiksmų planas ir gali būti pasitelkiamos mobiliosios komandos, kurios atvyksta į vietą teikti pagalbos.

    Mobiliosios psichologinės krizės įveikimo komandos gali konsultuoti įstaigos administraciją ar krizių valdymo grupę, vesti grupines konsultacijas bendruomenei ir suteikti individualią pagalbą labiausiai paveiktiems žmonėms. Toks modelis padeda suvaldyti emocinę įtampą, mažina gandų ir stigmos riziką bei padeda greičiau grįžti prie kasdienės rutinos.

    Nemokama pagalba teikiama I–V nuo 9:00 iki 19:00, VI nuo 9:00 iki 15:00, įskaitant šventines dienas. Skambinant iš užsienio nurodomas kontaktas +370 661 05613.

    Nepilnamečiai konsultuojami tik gavus tėvų ar globėjų sutikimą. Šios paslaugos skirtos psichologinei krizei po sukrečiančio įvykio įveikti, todėl delsti nereikėtų, ypač jei reakcijos stiprėja ar trukdo kasdieniam funkcionavimui.

  • Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine rudeniui įsibėgėjant ir orams vėstant, Sedulinos alėjoje esantis fontanas „Saulutė“ ruošiamas sezoninei pertraukai. Savivaldybė praneša, kad nuo spalio 15 dienos fontanas nebeveiks ir bus išjungtas iki kito sezono.

    Tokie sprendimai kasmet priimami dėl saugumo ir infrastruktūros apsaugos: krentant temperatūrai didėja rizika, kad užšalęs vanduo gali pažeisti vamzdynus, siurblius bei purkštukus. Fontanų konservavimas leidžia išvengti brangių gedimų ir užtikrina sklandų veikimą pavasarį.

    Prieš žiemą įprastai atliekami techniniai darbai: sustabdomas vandens tiekimas, sistema išleidžiama ir išdžiovinama, patikrinama įranga, o jautresnės dalys apsaugomos nuo šalčio. Tokia profilaktika ypač svarbi šiaurės rytų Lietuvos klimato sąlygomis, kai temperatūros svyravimai rudenį ir žiemą būna staigūs.

    Fontanas „Saulutė“ šiltuoju metų laiku tapo viena iš Sedulinos alėjos traukos vietų, kur dažnai renkasi šeimos ir miesto svečiai. Savivaldybė dėkoja gyventojams už sezoną kartu ir primena, kad po sezoninės pertraukos fontanas į miestą sugrįš kitais metais.

    Konkreti įjungimo data paprastai priklauso nuo pavasario orų ir techninės parengties, todėl gyventojai kviečiami sekti Visagino savivaldybės informaciją. Artėjant šiltajam sezonui savivaldybė įprastai paskelbia, kada vandens įrenginiai vėl pradės veikti.

  • Vilnius sportui meta rimtą sumą: 1,5 mln. eurų nemokamoms treniruotėms ir renginiams

    Vilnius sportui meta rimtą sumą: 1,5 mln. eurų nemokamoms treniruotėms ir renginiams

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja 2027 metais sporto projektams skirti 1,5 mln. eurų ir išplėsti finansuojamų veiklų spektrą. Miesto tikslas – kad sporto galimybės būtų pasiekiamos kuo įvairesnėms gyventojų grupėms: nuo vaikų ir jaunimo iki vyresnio amžiaus vilniečių.

    Numatoma, kad lėšos bus skirstomos į tris kryptis: nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, masinio dalyvavimo sporto renginius ir profesionalaus bei aukšto meistriškumo sporto renginius. Savivaldybė pabrėžia, jog vien infrastruktūros nepakanka, jei aikštynai ir erdvės lieka be nuolatinių veiklų.

    „Miestas netampa sportiškas tik pastačius sporto aikštyną. Reikia, kad jame nuolat vyktų treniruotės, varžybos ir renginiai, o galimybių sportuoti turėtų visi“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Kaip bus skirstomos lėšos

    Didžiausia dalis, 1 mln. eurų, planuojama atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms. Tai reguliarios mankštos, skirtingų sporto šakų treniruotės, užsiėmimai lauke ir kitos veiklos, prie kurių vilniečiai galėtų prisijungti nemokamai.

    Dar 350 000 eurų numatyta masinio dalyvavimo renginiams, mėgėjų varžyboms ir atviriems sporto bendruomenės turnyrams. Į šią kryptį patenka bėgimai, ėjimo renginiai, važiavimai dviračiais, vaikų turnyrai, sporto festivaliai ir panašios iniciatyvos.

    Likusi suma, 150 000 eurų, būtų skirta profesionalų ir aukšto sportinio meistriškumo renginiams, taip pat federacijų organizuojamiems renginiams bei sporto edukacijoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie renginiai prisideda prie miesto matomumo, sporto kultūros ir jaunųjų sportininkų motyvacijos.

    Kuo skiriasi naujas modelis

    Palyginti su ankstesniais metais, finansavimas didėja: 2026 metais sporto projektams buvo numatyta 1,35 mln. eurų. 2027 metais planuojamas 1,5 mln. eurų biudžetas ir labiau detalizuotas konkurso modelis, leidžiantis teikti paraiškas pagal konkretesnį veiklos pobūdį.

    Jei anksčiau buvo išskiriamos dvi sritys, 2027 metais jų numatomos trys, todėl pareiškėjams turėtų būti aiškiau, kokiai krypčiai priskirti projektą. Kartu tai leidžia savivaldybei tiksliau subalansuoti prioritetus, didžiausią dėmesį skiriant nemokamam ir reguliariam vilniečių fiziniam aktyvumui.

    Kas gali teikti paraiškas ir kaip bus vertinama

    Paraiškas gali teikti Vilniaus savivaldybės teritorijoje registruoti ir sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys, veikiantys ne trumpiau nei vienus kalendorinius metus. Pareiškėjai gali teikti po vieną paraišką kiekvienai finansuojamai veiklos sričiai, o projektai turi būti įgyvendinti 2027 metais.

    Projektai bus vertinami pagal bendruosius ir specialiuosius kriterijus, iš viso galima surinkti 40 balų. Nurodoma, kad finansavimui gauti reikės surinkti ne mažiau kaip 25 balus ir atitikti nustatytus minimalius bendrųjų kriterijų reikalavimus.

    Paraiškų teikimas numatytas iki spalio 27 dienos imtinai. Savivaldybė pažymi, kad kvietimui skiriama 20 darbo dienų nuo jo paskelbimo.

  • Paprastas kasdienis įprotis gali kenkti smegenims: daug kas tai pamiršta dirbdami

    Paprastas kasdienis įprotis gali kenkti smegenims: daug kas tai pamiršta dirbdami

    Vanduo būtinas normaliai organizmo veiklai: jis padeda palaikyti kraujo tūrį, pernešti maistines medžiagas ir reguliuoti kūno temperatūrą. Skysčių netenkame nuolat, ne tik su šlapimu ar prakaitu, bet ir kvėpuodami, todėl atsargas reikia reguliariai papildyti.

    Kai skysčių gauname per mažai arba jų netenkame daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, per karščius, sportuojant, karščiuojant, viduriuojant ar vemiant, gali išsivystyti dehidratacija. Vienas jautriausių organų skysčių trūkumui yra smegenys, nes net nedideli vandens balanso pokyčiai gali paveikti savijautą.

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad skysčių trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, didesniu nuovargiu ir sumažėjusiu budrumu. Tačiau poveikis konkrečioms pažintinėms funkcijoms, tokioms kaip atmintis ar reakcijos laikas, tyrimuose nėra vienodai aiškus, nes daug lemia sąlygos ir tiriama grupė.

    Kada poveikis išryškėja labiausiai?

    Ryškesni pokyčiai dažniau fiksuojami tuomet, kai skysčių netenkama daugiau. Tyrimuose dažnai minima riba, kai kūno masė sumažėja maždaug 2 proc. ar daugiau, tuomet dažniau pastebimas didesnis nuovargis, suprastėjusi nuotaika ir mažesnis dėmesingumas.

    Svarbu tai, kad dehidratacija ne visada prasideda stipriu troškuliu. Įspėjamieji ženklai gali būti burnos džiūvimas, galvos skausmas ar svaigimas, mieguistumas, retesnis šlapinimasis bei tamsesnė šlapimo spalva, taip pat sunkiau susikaupti.

    Jei po kelių valandų darbo prie kompiuterio darosi sunkiau „surinkti mintis“, atsiranda bukas galvos skausmas ar neįprastas mieguistumas, verta prisiminti, kada paskutinį kartą gėrėte vandens. Vis dėlto tokie simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, todėl užsitęsus ar stiprėjant savijautai reikėtų pasitarti su gydytoju.

    Kiek vandens iš tikrųjų reikia?

    Populiarus patarimas visiems išgerti tiksliai du litrus vandens per dieną yra supaprastinimas. Europos maisto saugos tarnyba nurodo orientacines bendro vandens suvartojimo reikšmes: apie 2 litrus per dieną moterims ir apie 2,5 litro per dieną vyrams, tačiau kalbama apie visą vandenį iš gėrimų ir maisto.

    Poreikis skiriasi priklausomai nuo kūno sudėjimo, aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Jis padidėja sportuojant, per karščius, karščiuojant ar netenkant daugiau skysčių, todėl universalios normos, tinkančios visiems, nėra.

    Prie skysčių balanso prisideda ir maistas: daug vandens turi daržovės bei vaisiai, taip pat sriubos, jogurtai ir kiti didesnio vandeningumo produktai. Kasdienybėje paprasčiausia strategija yra gerti reguliariai visą dieną, ypač dirbant sėdimą darbą, kai troškulio signalai dažnai ignoruojami.

    Kam būtinas didesnis budrumas?

    Ypatingą dėmesį skysčių vartojimui turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonės, nes su amžiumi troškulio pojūtis gali silpnėti. Dėl to dehidratacija kartais praslysta nepastebėta, o jos pasekmės gali būti sunkesnės.

    Jeigu atsiranda stiprus silpnumas, sąmonės sutrikimai, alpimas ar kiti ryškūs simptomai, tai gali būti reikšmingos dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos.

  • Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Kodėl žuvis vyresniame amžiuje svarbi?

    Senstant organizmo mitybos poreikiai keičiasi, o vienas svarbiausių tikslų tampa raumenų masės ir jėgos išsaugojimas. Tam ypač reikalingi visaverčiai baltymai, kurių žuvis paprastai suteikia daug, be to, ji dažnai būna minkštesnė ir lengviau sukramtoma nei dalis mėsos.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad su amžiumi didėja sarkopenijos, tai yra progresuojančio raumenų masės ir jėgos mažėjimo, rizika. Ši būklė siejama su didesne griuvimų tikimybe, lėtesniu atsistatymu po ligų ir mažesniu savarankiškumu kasdienėje veikloje.

    Omega-3, vitaminas D ir B12: ko ieškoti lėkštėje?

    Kita reikšminga priežastis rinktis žuvį yra omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, kurių daugiausia turi riebios jūrinės žuvys. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, o vyresniame amžiuje tai tampa ypač aktualu dėl dažnesnio padidėjusio kraujospūdžio ir dislipidemijos.

    Žuvis taip pat gali būti svarbus vitamino D ir vitamino B12 šaltinis, be to, joje yra jodo, seleno, fosforo. Kad nauda būtų didžiausia, praktikoje rekomenduojama derinti riebesnes žuvis dėl omega-3 ir liesesnes dėl baltymų bei mažesnio riebalų kiekio.

    Kokias žuvis verta rinktis senjorams?

    Tarp dažniausiai rekomenduojamų variantų minimos lašiša, silkė, sardinės, atlantinė skumbrė ir upėtakis. Šios žuvys padeda lengviau surinkti omega-3 kiekį, o kartu suteikia ir kokybiškų baltymų, reikalingų raumenų būklei palaikyti.

    Silkė ir konservuotos sardinės dažnai yra lengvai prieinamos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį. Per didelis natrio vartojimas gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę, todėl sūdyti, marinuoti gaminiai ar paruoštos salotos turėtų būti renkami atsakingai.

    Liesesnės žuvys, tokios kaip menkė, jūrinis lydekas ar polakas, tinka tiems, kurie prasčiau toleruoja riebesnį maistą. Vis dėlto jos paprastai turi mažiau omega-3, todėl neturėtų visiškai pakeisti riebios žuvies, jei tik leidžia sveikata ir mitybos planas.

    Renkantis tuną verta nepamiršti, kad skirtingos rūšys kaupia nevienodą gyvsidabrio kiekį, o didesnės plėšrios žuvys paprastai jo turi daugiau. Dėl to patariama tuną laikyti mitybos įvairove, o ne vienintele nuolatine žuvimi racione.

    Kaip paruošti, kad būtų sveikiau?

    Didelę reikšmę turi gaminimo būdas, nes net ir maistinga žuvis gali tapti sunkiu patiekalu, jei ji storai apvoliojama ir kepama dideliame riebalų kiekyje. Senjorams dažniausiai geriau tinka orkaitėje kepta, garuose ruošiamа arba troškinta žuvis, kuri išlieka minkšta ir lengviau virškinama.

    Taip pat verta riboti stipriai sūdytus, rūkytus, gausiai apdorotus gaminius ir patiekalus su sunkiais padažais. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar padidėjusį cholesterolį.

    Praktiškas orientyras yra du žuvies patiekalai per savaitę, iš kurių bent vienas galėtų būti iš riebios žuvies, turinčios daugiau omega-3. Geriausi rezultatai siejami su įvairove, kai rotuojamos kelios rūšys, taip mažinant ir galimą nepageidaujamų teršalų poveikį.