CP v2

Blog

  • Korėjos „Eximbank“ kreditai Lenkijos ginklams: palūkanos vienodos, bet su SAFE varžytis sunku

    Lenkija nuo 2022 metų sparčiai didina Pietų Korėjoje perkamos ginkluotės apimtis, o dalį sandorių lydi valstybės remiami kreditai. Finansavimą organizuoja Korėjos eksportą kredituojantis bankas Korea Eximbank, o riziką draudžia valstybinė K-SURE.

    Su Lenkijos žurnalistais Seule kalbėję abiejų institucijų atstovai teigė, kad nuo 2022 metų sudarytoms paskoloms buvo taikomas tas pats palūkanų principas, nepriklausomai nuo įsigyjamos technikos tipo. Jie pridūrė, kad paskolų laikotarpis paprastai siekia iki maždaug 20 metų, o kai kurių sutarčių grąžinimas dar neprasidėjo.

    Palūkanas lemia reitingai

    Korea Eximbank atstovai aiškino, kad palūkanų dydį pirmiausia formuoja skolininko kredito rizika, todėl svarbus Lenkijos kredito reitingas. Kartu reikšminga ir paties banko galimybė pigiai pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes būtent taip jis surenka lėšas eksportui finansuoti.

    „Visoms sutartims buvo pritaikytos tos pačios palūkanos, o jų dydis pirmiausia susietas su Lenkijos kredito reitingu“, – sakė Korea Eximbank departamento vadovas Jang Woong-Sik.

    Bankas pabrėžia, kad jo reitingas pagal „S&P“ yra AA ir sutampa su Pietų Korėjos valstybės vertinimu. Tuo pat metu Europos Sąjungos reitingas yra aukštesnis, todėl ES instrumentai gali pasiūlyti pigesnį finansavimą.

    Lėšos renkamos obligacijomis

    Korea Eximbank nurodė, kad kreditams finansuoti aktyviai leidžia obligacijas Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Singapūre. Tokia schema leidžia išnaudoti aukštą reitingą ir skolintis palankiomis sąlygomis, o vėliau šias lėšas nukreipti eksporto sandoriams.

    K-SURE atstovas akcentavo, kad praktikoje palūkanos dažnai susidaro prie banko skolinimosi kainos pridėjus nedidelę maržą. Vis dėlto konkrečių skaičių atstovai neviešino, remdamiesi įprastomis gynybos sutarčių konfidencialumo sąlygomis.

    Kodėl sunku prilygti SAFE

    Kalbėdami apie Europos Sąjungos SAFE mechanizmą ir JAV Foreign Military Financing programą, korėjiečiai ragino šių modelių tiesiogiai nelyginti su komercinei logikai artimesniais eksporto kreditais. Jų teigimu, SAFE ir FMF turi daugiau subsidijavimo ar biudžetinės paramos bruožų, todėl galutinė kaina gali būti mažesnė nei įprastų rinkos paskolų.

    „Tikėtina, kad negalėsime pasiūlyti tokių pačių sąlygų kaip Europos ar Amerikos institucijos, nes jų kreditingumas ir finansavimo bazė yra kitokie“, – sakė Jang Woong-Sik.

    Dar vienas praktinis skirtumas yra pirkimų ribojimai: SAFE daugiausia nukreiptas į Europos gynybos pramonės produkciją, o FMF logika siejama su JAV tiekėjais. Korėjos eksporto kreditai savo ruožtu siejami su Pietų Korėjoje pagaminta įranga ir technologijomis.

    Institucijos taip pat pabrėžė, kad palūkanos ir grąžinimo grafikas priklauso nuo realių pristatymų. Jeigu technika dar nepristatyta, lėšos gali nebūti išmokėtos, todėl palūkanos nepradedamos skaičiuoti, o grąžinimo terminas neprasideda.

    Korėjos finansuotojai Lenkiją įvardija kaip vieną svarbiausių partnerių gynybos eksporto srityje. Kartu jie pripažįsta, kad ateities sandoriams palankiausios sąlygos priklausys nuo to, kaip keisis abiejų pusių skolinimosi kaina tarptautinėse rinkose ir kokie bus kredito reitingų vertinimai.

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.

  • Port Polska terminalo konkursas įsibėgėja: 5 konsorciumai ir 16 įmonių, dauguma vietinės

    Lenkijos projektą Port Polska įgyvendinanti bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pakvietė rangovus teikti kainos ir kokybės pasiūlymus būsimo centrinio oro uosto keleivių terminalo statybai. Į atranką pateko penki konsorciumai, kuriuos sudaro 16 įmonių, o didžioji dalis dalyvių yra Lenkijos statybų rinkos lyderiai.

    CPK nurodė, kad pasiūlymams pateikti skirta 60 dienų. Vertinant bus skaičiuojama ne tik kaina, bet ir darbų technologija bei organizavimas, taip pat garantijos sąlygos, o laimėtoju taps daugiausia balų pagal visus kriterijus surinkęs konsorciumas.

    Pasak CPK, iki kvietimo teikti galutinius pasiūlymus vyko konkurencinis dialogas, kuriame daug dėmesio skirta sprendinių suderinimui ir praktinei patirčiai. Bendrovė pabrėžė, kad iš 16 procese dalyvaujančių subjektų net 14 yra didelės Lenkijos statybų įmonės.

    Sutartį su keleivių terminalo rangovu planuojama pasirašyti 2026 metų ir 2027 metų sandūroje. Tuo pat metu šio projekto parengiamieji darbai jau stumiasi į priekį: rudenį numatoma pradėti teritorijos paruošimą terminalui, įskaitant pamatų įrengimui reikalingą polių kalimą.

    Terminalas ir darbų grafikas

    Planuojama, kad terminalo plotas sieks apie 450 000 kvadratinių metrų. Atidarymo dieną jame turėtų veikti iki 170 bilietų ir bagažo registracijos vietų, o oro uosto dalyje numatomas daugiau nei 35 000 darbuotojų poreikis.

    Pirmuoju etapu oro uosto perone turėtų atsirasti 26 kontaktinės orlaivių stovėjimo vietos siauro fiuzeliažo lėktuvams ir 23 vietos plačiafiuzeliažiams. Taip pat numatyta 18 lankstaus pritaikymo MARS tipo pozicijų, kai prireikus vietoje vieno plačiafiuzeliažio gali būti statomi du siauro fiuzeliažo orlaiviai.

    Statybos darbus planuojama užbaigti 2031 metais. Po to sektų priėmimo procedūros, sistemų bandymai ir sertifikavimas, o šie etapai, pagal CPK pateiktą planą, turėtų trukti iki 2032 metų.

    Kas yra Port Polska?

    CPK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už Port Polska programą. Joje numatytas centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris, pagal projekto ambiciją, turėtų tapti vienu moderniausių objektų šiame Europos regione ir turėti du nepriklausomus kilimo ir tūpimo takus.

    Pagal skelbiamus planus, atidarymo metais oro uosto pralaidumas turėtų siekti 34–44 milijonus keleivių per metus, o metinis skrydžių operacijų skaičius viršyti 300 000. Investicijų poreikis iki 2032 metų vertinamas maždaug 30 200 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal apytikrį santykį keturi zlotai už eurą.

    Terminalo statyboms ruošiama ir infrastruktūra: 2026 metais pabaigoje CPK buvo paskelbusi apie maždaug 36 500 000 eurų vertės sutartį su „Budimex“ dėl pamatų ir su jais susijusių darbų. Žemės darbų pradžia siejama su šių metų rudens laikotarpiu.

    Port Polska programoje numatytas ne tik oro uostas, bet ir greitųjų geležinkelių sistema. Pagal planą, iki 2032 metų turėtų atsirasti apie 130 kilometrų ilgio didelio greičio atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, o vėliau plėtra numatoma Poznanės ir Vroclavo kryptimis, su projektuojamu iki 320 kilometrų per valandą greičiu.

  • „Enea“ ruošia reorganizaciją: liepos 31 dieną akcininkai spręs dėl prekybos veiklos atskyrimo

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ artimiausiomis savaitėmis gali žengti reikšmingą žingsnį pertvarkydama savo struktūrą. Bendrovė paskelbė, kad neeilinis akcininkų susirinkimas liepos 31 dieną turėtų priimti sprendimą dėl prekybos veiklos išskyrimo į dukterinę įmonę „Enea Power & Gas Trading“ ir šios bendrovės pervadinimo į „Enea Sprzedaż“.

    Pagal projektinius nutarimus, numatoma atskirti elektros energijos ir dujinio kuro prekybos segmentą, jį sutelkiant atskiroje įmonėje. Tokia schema dažnai pasirenkama siekiant aiškiau atriboti rizikingesnes rinkos veiklas nuo reguliuojamų arba kapitalui imlių grandžių, pavyzdžiui, skirstymo tinklų ar gamybos.

    Kas keistųsi po sprendimo?

    „Enea“ teigia, kad po pertvarkos grupės viršutinė bendrovė labiau veiktų kaip holdingas ir tiesiogiai nebevykdytų dalies operacinės veiklos. Grupės veiklos kryptys, tokios kaip prekyba, skirstymas, gamyba, kasyba ir kitos palaikančios funkcijos, būtų vykdomos per dukterines įmones.

    Įmonės argumentas paprastas: prekybos veiklos perkėlimas į „Enea Power & Gas Trading“ turėtų suteikti daugiau lankstumo sprendimų priėmime, didesnį veiklos skaidrumą ir aiškesnį finansinių rezultatų atskyrimą. Tai taip pat gali palengvinti vidaus kontrolę, rizikos valdymą ir veiklos rezultatų vertinimą atskiruose segmentuose.

    Kapitalo mažinti neketina

    Numatyta, kad pertvarka būtų vykdoma nemažinant „Enea“ įstatinio kapitalo. Planuojama dalį turto perkelti į „Enea Power & Gas Trading“, o mainais „Enea“ gautų šios dukterinės įmonės akcijų po jos įstatinio kapitalo padidinimo.

    Tokia struktūra reiškia, kad pati grupė konsoliduotai išlaikytų kontrolę, tačiau atskiros veiklos taptų labiau „matomos“ investuotojams ir rinkai. Energetikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelių investicijų poreikio, reguliavimo reikalavimų ir sparčių kainų svyravimų energijos bei dujų rinkose.

    Kuo svarbi „Enea“ pozicija rinkoje?

    „Enea“ yra biržoje kotiruojama grupė, kurioje daugiau kaip 52 proc. akcijų priklauso Lenkijos valstybei. Bendrovė užsiima elektros energijos gamyba ir skirstymu, o pagal gamybos apimtis yra viena didžiausių rinkos dalyvių Lenkijoje.

    Sprendimas dėl reorganizacijos gali būti vertinamas ir platesniame kontekste: energetikos įmonės vis dažniau peržiūri struktūras, siekdamos greičiau prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių, didesnio atsinaujinančios energetikos vaidmens ir didėjančios konkurencijos mažmeninėje energijos tiekimo rinkoje.

    Galutinis verdiktas dėl pertvarkos paaiškės po liepos 31 dieną numatyto akcininkų balsavimo. Jei sprendimas bus patvirtintas, „Enea“ struktūriniai pokyčiai galėtų tapti vienu svarbesnių šių metų grupės valdymo sprendimų.

  • Varšuvos birža atsigavo po silpnos savaitės: WIG20 šoktelėjo, o GPW sulaukė naujų debiutų

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje šią savaitę grįžo pirkėjų aktyvumas: pagrindiniai indeksai kilo keliais procentais, o WIG20 vėl aiškiai pakilo virš 3 600 punktų ribos. Plačiosios rinkos WIG taip pat brango, o didžiausią savaitinį prieaugį demonstravo vidutinių bendrovių segmentą atspindintis mWIG40.

    Rinkos nuotaikas palaikė JAV dolerio silpnėjimas, kuris pristabdė ankstesnį brangimą ir sumažino spaudimą Europos akcijoms. Analitikai pabrėžė, kad investuotojai jautriai reaguoja į JAV makroekonominius duomenis ir lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia rizikos apetito grįžimą Europoje.

    „Akcijų brangimą pagrindinėse rinkose sustiprino silpnėjantis doleris, o Europai tai tapo ypač svarbiu impulsu“, – rašė rinkos analitikas Adamas Stańczakas.

    Per savaitę WIG20 pakilo apie 2,9 proc., WIG ūgtelėjo maždaug 2,8 proc., o mWIG40 pridėjo apie 3,5 proc. Mažųjų įmonių indeksas sWIG80 didėjo santūriau, tačiau ir jis užfiksavo teigiamą pokytį.

    Biržoje išryškėjo ir atskirų įmonių judėjimai: tarp didžiausių WIG20 bendrovių ryškesnį kilimą demonstravo energetikos bei žaidimų sektoriaus atstovai. Tuo pat metu mažmeninės prekybos sektoriuje investuotojų dėmesį patraukė kapitalizacijos persiskirstymas, kai „Žabka“ pagal vertę aplenkė „Dino“.

    Pagal savaitės pabaigos kainas „Dino“ kapitalizacija siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o „Žabka“ – apie 6,4 mlrd. eurų. Tekste taip pat pažymėta, kad „Dino“ akcijų kaina buvo nusileidusi iki žemiausių lygių nuo 2022 metų vidurio, o nuo ankstesnių aukštumų kritimas buvo itin ryškus.

    Didžiausių WIG20 bendrovių viršūnėje išliko dvi lyderės: „Orlen“ ir PKO BP. Jų rinkos vertė atitinkamai siekė apie 36,0 mlrd. eurų ir 30,5 mlrd. eurų, tad abi bendrovės išlaikė aiškų atotrūkį nuo likusios indekso dalies.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente fiksuota naujų rekordų: kelių bendrovių akcijos per savaitę pasiekė istorines aukštumas. Tarp minimų pavyzdžių buvo XTB, „Asbis“, pati „GPW“ grupė ir „Synektik“, kurių kainos augo dviženkliu tempu arba priartėjo prie reikšmingų maksimumų.

    Naujokų banga Varšuvoje

    Savaitė išsiskyrė ir naujų emitentų gausa. NewConnect rinkoje debiutavo kosmoso pramonės atstovas „Liftero“, o pagrindinėje rinkoje po ilgesnės pertraukos sugrįžo nekilnojamojo turto plėtotojas „Robyg“.

    „Liftero“ pirmosios prekybos dienos pabaigoje akcijos brango daugiau nei perpus, o vėlesnėse sesijose augimas tęsėsi. Savaitės pabaigoje kaina buvo apie 120 proc. aukščiau nei platinimo kaina, o bendrovė akcentavo tikslus plėsti gamybos pajėgumus, technologinę bazę ir pasirengimą didesniems tarptautiniams kontraktams.

    Į biržą taip pat atėjo „Adatex“, nors šios bendrovės debiutas buvo gerokai ramesnis ir savaitinis pokytis išliko nedidelis. Tuo metu „Robyg“ sugrįžimas į pagrindinę rinką po maždaug aštuonerių metų buvo vienas labiausiai aptariamų įvykių, ypač dėl įmonės deklaruojamos strategijos stiprinti žemės banką.

    „Robyg“ nurodė, kad 2024–2025 metais žemės įsigijimams skyrė apie 372 mln. eurų. Tarp akcininkų minimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris į bendrovės akcijas investavo iki maždaug 47 mln. eurų, o prekybos savaitę „Robyg“ užbaigė netoli platinimo kainos.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Rinkos dalyviai toliau vertins, ar indeksų atšokimas taps tvaresne tendencija, ar liks trumpalaikiu atsaku į valiutų ir palūkanų normų lūkesčių pokyčius. Papildomą kryptį gali nulemti JAV ekonominiai rodikliai ir centrinių bankų komunikacija, kuri daro įtaką dolerio dinamikai ir kapitalo srautams į Europos akcijas.

    Varšuvos rinkai svarbus ir vietinis naujų listingų tempas, nes didesnis emitentų aktyvumas paprastai didina investuotojų dėmesį ir likvidumą. Jei debiutų banga išliks, o tarptautinė aplinka išliks palanki rizikingesniam turtui, GPW gali tikėtis tolesnio aktyvumo ir platesnio investuotojų susidomėjimo.

  • Damaskas po sprogimo kavinėje: aukos laidojamos, tyrėjai ieško užpuolikų ir motyvų

    Damaskas po sprogimo kavinėje: aukos laidojamos, tyrėjai ieško užpuolikų ir motyvų

    Damasko Midano rajone liepos 3 dieną vyko žuvusiųjų per sprogimą kavinėje laidotuvės. Nelaimė Sirijos sostinėje įvyko dieną prieš tai, kai kavinėje sprogo sprogstamasis įtaisas ir žuvo 10 žmonių.

    Dar 21 žmogus per išpuolį buvo sužeistas, o kavinė, kaip skelbiama, buvo netoli pagrindinio teismų komplekso ir dažnai lankoma teisininkų. Sirijos sveikatos apsaugos institucijos penktadienį patikslino aukų skaičių, jis išaugo nuo devynių iki 10.

    Kol kas nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės, o oficialios institucijos nepateikė viešų detalių apie tai, kas galėjo surengti ataką. Valdžia žada sulaikyti išpuolio vykdytojus, tačiau tyrimo eiga kol kas lieka neaiški.

    Žuvusiųjų artimieji pasakoja, kad dalis aukų galėjo tiesiog atsidurti netinkamoje vietoje netinkamu metu. Vienas gedintis vyras teigė, kad jo brolis dirbo netoli sprogimo vietos ir sprogimo akimirką ėjo pro kavinę.

    „Tai teroristų grupė, nusistačiusi prieš tėvynę, o saugumo pajėgos turi tvirtai perimti padėtį į savo rankas“, – sakė žuvusiojo brolis Bahaa Qabbani.

    Nors įrodymų dėl konkrečių kaltininkų viešai nepateikta, dalis gyventojų kaltę sieja su buvusio prezidento Basharo al-Assado šalininkais. Jis buvo nuverstas 2024 metų gruodį per sukilėlių puolimą, o po režimo žlugimo naujieji šalies valdantieji susiduria su saugumo spragomis ir skirtingų ginkluotų grupių įtaka.

    Per laidotuves kai kurie dalyviai skandavo reikalavimus griežtai bausti buvusio režimo rėmėjus. Tokia retorika atspindi visuomenės įtampą, kurią kursto ir nepasitikėjimas, ir baimė, kad smurtas gali kartotis.

    Tą pačią dieną valstybinė naujienų agentūra SANA pranešė apie dar vieną incidentą: prie Damasko priemiesčio Jaramano įrengto patikros posto buvo sužeisti trys saugumo pajėgų nariai. Skelbta, kad motociklu atvykęs vyras metė dvi rankines granatas, o bandydamas mesti trečiąją susisprogdino pats.

    SANA taip pat pranešė, kad dėl atakos sulaikytas dar vienas asmuo, tačiau detalių apie jo vaidmenį nepateikta. Išpuoliai sostinėje ir jos prieigose didina spaudimą naujajai valdžiai įrodyti, kad ji pajėgi užtikrinti saugumą strategiškai svarbiausiose vietose.

    Pastaraisiais mėnesiais Sirijoje fiksuota ir daugiau kruvinų išpuolių, kuriuos įvairūs šaltiniai sieja su ekstremistinėmis grupuotėmis, įskaitant vadinamąją Islamo valstybę. Tokie išpuoliai neretai nutaikomi į religines mažumas ir simbolines vietas, o tai didina riziką, kad konfliktas gali įgauti naujas formas net ir pasikeitus politinei situacijai.

    Analitikai pabrėžia, kad po valdžios pasikeitimo šalis patiria pereinamojo laikotarpio iššūkius: fragmentuotas saugumo aparatas, ginkluotų grupių konkurencija ir ekonominiai sunkumai sudaro palankią terpę išpuoliams. Damasko kavinės sprogimas tampa dar vienu ženklu, kad stabilizacija sostinėje išlieka trapi, o tyrimo rezultatai bus svarbūs tiek visuomenės pasitikėjimui, tiek politinei kryptžiai.

  • Vienintelės Lenkijoje elektrolitinio cinko gamintojos ZGH Bolesław vairą perima naujas vadovas

    ZGH Bolesław stebėtojų taryba trejų metų kadencijai paskyrė naują valdybos pirmininką, juo tapo Łukasz Mentla. Iki šiol bendrovei daugiau nei du dešimtmečius vadovavęs Bogusław Ochab gegužę pasitraukė iš pareigų.

    Įmonės valdymo pokyčiai vyksta tuo metu, kai metalų pramonė Europoje išlieka jautri energijos kainoms, o cinko rinka – pasaulinių biržų svyravimams. ZGH Bolesław atveju tai ypač svarbu, nes bendrovės veiklos rezultatus tiesiogiai veikia tiek metalo kotiruotės, tiek elektros sąnaudos.

    Kas yra naujasis vadovas?

    Łukasz Mentla su pagrindiniu akcininku siejama „Stalprodukt“ grupe dirba nuo 2005 metų. Nuo 2016 metų jis ėjo valdybos nario ir finansų direktoriaus pareigas, todėl laikomas vadovu, gerai išmanančiu tiek įmonės finansus, tiek jos veiklos modelį.

    Pagal priimtą sprendimą kadencija formaliai apima laikotarpį iki akcininkų susirinkimo, kuris tvirtins bendrovės 2029 metų finansines ataskaitas. Tokia praktika įprasta įmonėse, kuriose vadovų kadencijos susiejamos su atskaitomybės ciklais.

    Strateginė reikšmė cinko rinkoje

    ZGH Bolesław įvardijama kaip vienintelė Lenkijoje elektrolitinio cinko tiekėja. Šis metalas svarbus daugeliui pramonės šakų, ypač plieno cinkavimui, kuris naudojamas korozijai atsparių konstrukcijų ir detalių gamyboje.

    Įmonė per metus pagamina apie 150 000–160 000 tonų cinko produkcijos, iš kurios maždaug 100 000 tonų sudaro elektrolitinis cinkas, o likusi dalis – įvairūs cinko lydiniai. Gamyba remiasi importuojamomis žaliavomis ir komponentais, todėl tiekimo grandinės patikimumas išlieka kritinis veiksnys.

    Energija ir kaštai – svarbiausias faktorius

    Bendrovės elektros poreikis siekia apie 50 megavatų, todėl energijos kainos yra vienas didžiausių kaštų veiksnių. Dalį poreikio įmonė dengia nuosava kogeneracija: apie 12,9 megavato pagaminama trijų dujomis kūrenamų variklių sistemoje.

    Be pagrindinės produkcijos, gamybos procese susidaro šalutinis produktas – sieros rūgštis, kuri naudojama chemijos pramonėje. Tokie šalutiniai srautai gali padėti subalansuoti veiklą, tačiau pagrindiniai pelningumo svertai vis tiek išlieka cinko kaina ir energijos sąnaudos.

  • Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytoja Lídia Jorge pelnė 2026 metais skiriamą Camões premiją – reikšmingiausią apdovanojimą portugalų kalba kuriantiems autoriams. Šį įvertinimą kartu teikia Portugalija ir Brazilija, todėl premija laikoma svarbiausiu visos lusofoniškos literatūros lauko pripažinimu.

    Lídia Jorge perima estafetę iš pernai apdovanotos Angolos poetės Anos Paula Tavares. Premijos skyrimas pabrėžia, kad apdovanojimas tradiciškai apima visą portugalų kalbos erdvę, o ne tik Portugalijos literatūrą.

    Kas yra Camões premija?

    Camões premija įsteigta kaip bendras Portugalijos ir Brazilijos projektas, siekiant įvertinti autorius, kurių kūryba turi išliekamąją meninę ir kultūrinę vertę. Sprendimą priima tarptautinė komisija, o premiją administruoja Portugalijos kultūros institucijos ir Brazilijos Nacionalinės bibliotekos fondas.

    Ši premija dažnai vertinama kaip portugališkos literatūros atitikmuo prestižiniams tarptautiniams apdovanojimams, nes ji skiriama už viso gyvenimo kūrybą ir poveikį literatūros raidai. Dėl to laureatai paprastai įvardijami kaip savo epochos balsą apibrėžę autoriai.

    Kuo svarbi Lídia Jorge kūryba?

    Lídia Jorge gimė Taviroje 1946 metais ir laikoma viena ryškiausių šiuolaikinės Portugalijos literatūros figūrų. Jos bibliografijoje yra daugiau nei dešimt knygų, o kūrybinis kelias prasidėjo 1979 metais, kai pasirodė romanas O Dia dos Prodígios.

    Naujausias jos romanas Misericórdia, išleistas 2022 metais, siejamas su autofikcija ir remiasi asmenine patirtimi, susijusia su motinos netektimi per Covid-19 pandemiją slaugos namuose. Knyga sulaukė įvertinimų Portugalijoje ir buvo apdovanota Prancūzijoje, o 2026 metais autorė taip pat gavo Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją už gyvenimo nuopelnus.

    Įvertinimai ir platesnis kontekstas

    Camões premija Lídiai Jorge skiriama praėjus metams po to, kai ji buvo pakviesta sakyti kalbą Portugalijos dienos minėjime prezidento kvietimu. Tai dažnai laikoma ženklu, kad autorės vaidmuo peržengia literatūros ribas ir tampa platesnio viešojo diskurso dalimi.

    Pastaraisiais metais Europos literatūros lauke ryškėja tendencija labiau matyti ne anglakalbių šalių autorius, o didžiųjų nacionalinių premijų laureatai dažniau atsiduria tarptautinių leidybos ir vertimų dėmesio centre. Tokie apdovanojimai kaip Camões prisideda prie vertimų sklaidos ir naujų skaitytojų auditorijų už portugalų kalbos ribų.

    „Camões premija yra aukščiausias apdovanojimas autoriams, rašantiems portugalų kalba, ir pabrėžia kūrybos reikšmę visai lusofoniškai kultūrai“, – sakė premijos organizatorių atstovai.

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje Stambulo oro uoste sulaikytas 32 metų komikas Deniz Göktas. Jis grįžo į šalį po to, kai internete išplito jo stand-up pasirodymo įrašas, o prokuratūra pradėjo kelis tyrimus dėl tariamo religinių vertybių įžeidimo ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įžeidimo.

    Kaip pranešė Stambulo prokuratūra, pagrindinis tyrimas susijęs su įtarimais dėl „viešo religinių vertybių įžeidimo“. Institucija nurodė gavusi 185 skundus dėl komiko pasirodymo, o sulaikymas, pasak pareiškimo, įvyko liepos 2 dieną, kai jis atvyko į Stambulą.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Pasirodymo įrašas, kurio trukmė siekia apie 90 minučių, „Youtube“ platformoje paskelbtas birželio 24 dieną. Nuo tada jis peržiūrėtas beveik 9 000 000 kartų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti trumpi fragmentai, išprovokavę politinę ir visuomeninę reakciją.

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad komikas pasirodyme satyriškai komentavo politinius įvykius ir kritikavo skirtingas politines stovyklas, įskaitant kalinamą Stambulo merą Ekremą Imamoglu. Pastarojo sulaikymas anksčiau buvo išprovokavęs masines gatvių demonstracijas.

    Dar prieš sulaikymą dalis įrašų ištraukų, platintų platformoje X, Turkijoje buvo užblokuotos motyvuojant nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Netrukus po to prokurorai paskelbė apie atskirą tyrimą, teigdami, kad pasirodyme esama įžeidžiančių pasisakymų, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos sudėtį.

    Ką numato įstatymai?

    Turkijoje prezidento įžeidimas yra kriminalizuotas pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį, o tokie tyrimai šalyje yra dažni ir apima ne tik politikus, bet ir žurnalistus, menininkus bei visuomenininkus. Šiuo atveju dar nėra aiškiai įvardyta, kuri konkreti pasirodymo dalis laikoma prezidento įžeidimu, tačiau pranešimuose minima, kad komikas prezidentą vadino diktatoriumi.

    Teisininkai paprastai pabrėžia, kad tokios bylos Turkijoje kelia klausimų dėl saviraiškos laisvės ribų, ypač kai satyra ar politinė kritika vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tai siejama su platesne pastarųjų metų tendencija, kai institucijos aktyviau imasi bylų prieš valdžią kritikuojančius asmenis, o tyrimai apima kultūros lauko atstovus, žiniasklaidą ir opozicijos politikus.

    Kas žinoma apie komiką?

    Turkijos žiniasklaida nurodo, kad Ankaroje gimęs Deniz Göktas stand-up karjerą pradėjo 2019 metais Stambulo komedijos klube „TuzBiber“. Vėliau jis pasirodė įvairiose vietose Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Prieš grįždamas į Turkiją komikas X platformoje rašė, kad tuo metu atostogauja užsienyje. Vis dėlto jis nusprendė grįžti, suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, o jo advokatas pranešė, kad teismas numatytas penktadienio rytą.