CP v2

Blog

  • Moliūgų ar pekano pyragas: kuris geriau tinka, jei rūpi cukraus kiekis kraujyje?

    Rudenį ir švenčių laikotarpiu ant stalo dažnai atsiduria klasikiniai pyragai, o vienas dažniausių pasirinkimų – moliūgų arba pekano riešutų. Tačiau žmonėms, kurie serga diabetu ar turi priešdiabetinę būklę, svarbu ne tik skonis: skirtinga sudėtis gali lemti nevienodą cukraus kiekio kraujyje reakciją.

    Kaip rašo „EatingWell“, mitybos ir diabeto specialistai lygino, kaip šių dviejų pyragų ingredientai veikia gliukozės šuolius. Išvada paprasta: abu desertai gali tilpti subalansuotame racione, bet vienas dažniausiai būna palankesnis, jei lyginamos panašaus dydžio porcijos.

    Pagrindinis mechanizmas tas pats – miltai ir pridėtinis cukrus virškinimo metu suskaidomi į gliukozę, kuri patenka į kraują, o insulinas padeda ją panaudoti energijai. Sergant diabetu ar esant priešdiabetinei būklei organizmas insuliną gali panaudoti ne taip efektyviai, todėl po saldaus deserto cukrus gali pakilti labiau arba išlikti padidėjęs ilgiau.

    Specialistai pabrėžia ir tai, kad svarbi ne tik konkretaus pyrago sudėtis – didelę įtaką turi gabalėlio dydis bei visas valgis, su kuriuo valgomas desertas. Kartais tas pats pyragas, suvalgytas po pilnaverčio pietų ar vakarienės patiekalo, organizmą veikia švelniau nei suvalgytas vienas.

    Kaip moliūgų pyragas veikia cukraus kiekį kraujyje

    Moliūgų pyrage angliavandenių yra ir įdare, ir tešloje. Įdarui dažnai naudojamas pridėtinis cukrus, o pagrindą sudaro miltai – abu šie šaltiniai gali kelti gliukozės kiekį kraujyje.

    Vis dėlto moliūgų pyragas paprastai turi ir „kompensuojančių“ ingredientų: moliūgas suteikia skaidulų, o pienas bei kiaušiniai – baltymų (taip pat ir riebalų, priklausomai nuo recepto). Angliavandenių derinimas su baltymais, riebalais ir skaidulomis gali daryti įtaką tam, kaip greitai kyla cukrus, nors galutinis efektas priklauso nuo porcijos ir viso valgio.

    Ekspertai pataria nesitikėti, kad vien moliūgo įdaras „apsaugos“ nuo cukraus šuolio – verčiau desertą įskaičiuoti į viso valgymo angliavandenių kiekį. Kitaip tariant, moliūgų pyragas vis tiek yra angliavandenių šaltinis, todėl porcija ir kontekstas išlieka lemiami.

    Pekano pyragas: kodėl reakcija gali vėluoti

    Pekano pyragas paprastai gaminamas su itin saldžiu įdaru, o riešutai ir sviestas suteikia daug riebalų. Tokia kombinacija reiškia, kad cukraus kiekio kraujyje pokytis gali būti ne toks „tiesmukas“, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Cukrus ir miltai gali kelti gliukozę, tačiau didesnis riebalų kiekis gali sulėtinti, kaip greitai maistas pasišalina iš skrandžio. Dėl to kai kuriems žmonėms cukrus iš pradžių kyla lėčiau, bet vėliau gali išlikti padidėjęs ilgiau, kai virškinimas tęsiasi.

    Amerikos diabeto asociacijos gairėse atkreipiamas dėmesys, kad riebūs ir baltymingi valgiai gali lemti cukraus kilimą praėjus trims ar daugiau valandų po valgymo. Tai reiškia, kad matavimas netrukus po deserto gali neatspindėti vėlesnio, uždelsto poveikio.

    Kuris pyragas – geresnis pasirinkimas ir kaip valgyti saugiau

    Lyginant panašaus dydžio gabalėlius, specialistai dažniau palankiau vertina moliūgų pyragą, nes jo įdaras įprastai turi mažiau pridėtinio cukraus ir angliavandenių nei pekano pyrago. Pekano pyrago riebalai gali pristabdyti pradinį kilimą, tačiau tai nereiškia, kad bendra cukraus „apkrova“ bus mažesnė.

    Jei labiausiai patinka moliūgų pyrago įdaras, viena iš išeičių – rinktis variantą be tešlos pagrindo. Taip sumažinamas angliavandenių kiekis, kurį dažnai stipriai padidina būtent plutos dalis.

    O jei mėgstamiausias yra pekano pyragas, rekomenduojama strategija paprasta: mažesnė porcija ir neatsisakyti įprastų valgymų dienos metu. Taip pat siūloma po valgio trumpai pasivaikščioti – fizinis aktyvumas gali padėti organizmui efektyviau panaudoti gliukozę.

  • Mėgdžiotojas aštuonkojis: jūros „kaukės“ meistras, galintis apsimesti kitais gyvūnais

    Mėgdžiotojas aštuonkojis (Thaumoctopus mimicus) laikomas vienu įspūdingiausių jūros „persirengimo“ meistrų: jis geba pakeisti kūno formą, spalvas ir judėjimo manierą taip, kad primintų kitus gyvūnus.

    Kaip rašo „ZME Science“, šis aštuonkojis užauga iki maždaug 60 centimetrų ilgio ir natūraliai pasižymi rudai baltomis juostomis bei dėmėmis, tačiau tikrasis jo išskirtinumas atsiskleidžia tada, kai prireikia išgyventi atviroje jūros dugno erdvėje.

    Skirtingai nei įprastas maskavimasis, kai gyvūnas tiesiog susilieja su aplinka, mėgdžiotojas aštuonkojis gali „vaidinti“ kitą rūšį. Mokslininkai yra užfiksavę ypač įtikinamas jo panašybes į plekšnes ir jūrines gyvates, tačiau dažnai kartojamas teiginys, kad jis tiksliai mėgdžioja 15 rūšių, nėra lengvai pagrindžiamas.

    Tokie gebėjimai svarbūs todėl, kad smėlėtame ar dumblėtame dugne, kai aštuonkojui tenka judėti per atvirą plotą, vien spalvų maskuotės gali nepakakti. Tokiose situacijose „apsimetimas“ kitu gyvūnu gali būti papildoma apsauga nuo plėšrūnų.

    Kaip jis „persikūnija“ judėdamas

    Mėgdžiotojas aštuonkojis savo iliuzijas sukuria keliais būdais vienu metu: lanksčiomis rankomis keičia siluetą, koreguoja spalvą ir net pritaiko judesius taip, kad šie atitiktų „vaidinamą“ gyvūną.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – plekšnės imitacija. Aštuonkojis suplokština kūną, priglaudžia rankas ir plaukia banguodamas taip, kad iš šono iš tiesų primena plaukiančią plokščią žuvį.

    2008 metų tyrime buvo nagrinėta beveik 500 „plekšnės tipo“ plaukimo epizodų, stebėtų dviejų rūšių aštuonkojams. Tyrėjai pastebėjo, kad toks elgesys dažnai pasireikšdavo tada, kai gyvūnams reikėdavo kirsti atvirą smėlį, kur įprastas maskavimasis tampa mažiau veiksmingas.

    Vis dėlto ne visi aprašomi „vaidmenys“ yra vienodai patikimai patvirtinti. Mokslininkai iki šiol aiškinasi, kiek tiksliai skirtingos imitacijos padeda aštuonkojui išvengti plėšrūnų ir kokie mechanizmai čia svarbiausi.

    Kur gyvena ir kodėl 2024 metų radinys svarbus

    Ši rūšis dažniausiai siejama su sekliais, smėlėtais ar dumblėtais Indo-Ramiojo vandenyno regiono vandenimis. Tokia aplinka suteikia daug vietų slėptis, tačiau kartu verčia prisitaikyti prie situacijų, kai slėptuvių nepakanka.

    Įdomu tai, kad aštuonkojo paplitimas, panašu, platesnis, nei manyta anksčiau. 2024 metais tyrėjai pranešė apie pirmuosius dokumentuotus mėgdžiotojo aštuonkojo stebėjimus Mozambike, kai individai buvo nufotografuoti 2020 ir 2022 metais.

    Abu stebėjimai užfiksuoti itin sekliame vandenyje Vilankuluso pakrantės laukinės gamtos draustinyje. Šis radinys išplėtė dokumentuotą rūšies arealą į pietvakarinę Indijos vandenyno dalį ir leidžia manyti, kad mėgdžiotojai aštuonkojai gali būti labiau paplitę, nei rodė ankstesni duomenys.

    Ką dar žinoma apie mitybą ir „protingą“ elgesį

    Nors mėgdžiotojas aštuonkojis nėra didelis, jo mityba gana įvairi: jis minta smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis ir vėžiagyviais. Tokia dieta būdinga daugeliui aštuonkojų, gyvenančių dugninėse buveinėse.

    Aštuonkojai apskritai garsėja mokymosi ir problemų sprendimo gebėjimais, o mėgdžiotojo elgesys šią reputaciją tik dar labiau sustiprina. Tačiau tyrėjai vis dar nežino, kiek šio „teatro“ yra įgimta, o kiek – (jei apskritai) išmokstama per patirtį.

    2010 metų evoliucinis tyrimas siūlė, kad aštuonkojo plekšnę primenanti išvaizda gali turėti kelias funkcijas – nuo panašumo į toksiškas žuvis iki kūno kontūro „išsklaidymo“, kad plėšrūnams būtų sunkiau jį atpažinti.

    Gyvūnui, kuris garsėja gebėjimu apsimesti kuo nors kitu, paradoksaliai vis dar netrūksta paslapčių apie tai, kur jis gyvena ir kaip tiksliai jo imitacijos veikia realiose išgyvenimo situacijose.

  • Baltymingas užkandis žarnynui: šie „trail mix“ kąsneliai turi po 7 g skaidulų ir baltymų

    Kai alkis užklumpa netikėtai, po ranka norisi turėti užkandį, kuris ne tik numalšina apetitą, bet ir suteikia naudos organizmui. Vienas iš tokių pasirinkimų – iš anksto paruošiami „trail mix“ tipo energiniai kąsneliai, kuriuose vienoje porcijoje yra po 7 gramus skaidulų ir augalinių baltymų.

    Kaip rašo „EatingWell“, šie kąsneliai gaminami iš juodųjų pupelių, čija sėklų, riešutų, riešutų sviesto ir džiovintų vaisių. Tokia sudėtis suteikia sotumo, o kartu padeda papildyti dienos racioną skaidulomis – jų dažnam žmogui mityboje pritrūksta.

    Skaidulos svarbios ne tik virškinimui: dalis jų tampa „maistu“ žarnyno bakterijoms, kurios fermentuodamos skaidulas gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Šie junginiai siejami su žarnyno mikrobiomos ir medžiagų apykaitos sveikata.

    Praktinis privalumas – užkandį galima pasiruošti iš anksto. Viena porcija tinka pasiimti į darbą, įsidėti į kuprinę ar suvalgyti popiet, kai norisi kažko saldesnio, bet be ryškaus „cukraus šuolio“.

    Kas juose naudingo?

    Šių energinių kąsnelių stiprybė – balansas tarp skaidulų ir baltymų. Abu makroelementai prisideda prie sotumo, todėl toks užkandis gali padėti lengviau „ištempti“ iki kito valgymo.

    Saldumas čia gaunamas iš džiovintų vaisių, pavyzdžiui, datulių, džiovintų abrikosų ar spanguolių. Tekste pabrėžiama, kad verta rinktis nesaldintus džiovintus vaisius – taip išvengiama papildomo pridėtinio cukraus.

    Sudėtyje esantys ankštiniai, riešutai ir sėklos taip pat padeda įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų. Tekste minima, kad didesnis augalinių baltymų kiekis vidutiniame amžiuje tyrimuose siejamas su palankesniais sveikatos rodikliais senstant, nors tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio.

    Kiek laiko laikosi ir kaip pasiruošti savaitei?

    Nurodoma, kad iš vienos porcijos gaunama 16 kąsnelių, arba 8 porcijos. Šaldytuve jie gali išsilaikyti maždaug savaitę, tad tai patogus sprendimas tiems, kurie mėgsta planuoti užkandžius iš anksto.

    Dar viena išeitis – užšaldyti. Kąsnelius galima trumpam sudėti ant skardos ir užšaldyti, o vėliau perkelti į šaldymo maišelį: taip patogu išsiimti po kelis, kai prireikia.

    Kaip keisti ingredientus pagal tai, ką turite namuose?

    Jei ne visi produktai yra virtuvėje, receptą galima pritaikyti. Riešutus ar sėklas galima keisti kitais, svarbu išlaikyti panašų kiekį, kad masė išliktų lipni ir formuojama.

    Žemės riešutų sviestą galima keisti kitu riešutų sviestu, o norint apskritai išvengti riešutų – saulėgrąžų sėklų sviestu. Džiovintus vaisius taip pat galima kaitalioti, tik rekomenduojama rinktis nesaldintus.

    Jei juodųjų pupelių skonis atrodo per intensyvus, siūloma pabandyti švelnesnio skonio pupeles, pavyzdžiui, cannellini ar navy. O vietoj kokoso drožlių apvoliojimui galima naudoti smulkintas pistacijas, kanapių sėklas ar kakavą.

    Kiti būdai palaikyti žarnyno sveikatą

    Vienas užkandis visko neišsprendžia, tačiau gali tapti dalimi įpročių, kurie naudingi virškinimui. Tekste akcentuojama, kad dažnai svarbiau ne tai, ką išbraukiame iš raciono, o tai, ką į jį įtraukiame.

    Tarp pagrindinių patarimų minimi trys dalykai: palaipsniui didinti skaidulų kiekį ir gerti pakankamai vandens, įtraukti fermentuotų produktų, taip pat valgyti kuo įvairesnių augalinių produktų. Toks įvairumas siejamas su didesne žarnyno mikrobiomos įvairove.

    Jei ieškote užkandžio, kuris būtų patogus pasiruošti iš anksto, suteiktų sotumo ir kartu papildytų racioną skaidulomis, tokie energiniai kąsneliai gali būti paprasta kasdienė išeitis.

  • Pierogų tešlą šventėms pasigamina iš anksto ir užšaldo: štai kas lemia, kad verdant neištežta

    Jei šventėms planuojate gaminti virtinius su pasninku įdaru, dalį darbo galima pasidaryti iš anksto – paruoštą tešlą tiesiog užšaldyti. Svarbiausia, kad ji būtų elastinga ir verdant neprarastų formos bei „neišsileistų“.

    Kaip rašoma portale terazgotuje.pl, virtinių sėkmę lemia ne tik ryškus įdaras, bet ir švelni, spyruokliuojanti tešla. Ji turėtų išlikti minkšta, tačiau kartu tvirta – kad kepant ar verdant nepradėtų irti.

    Tešlos sudėtis paprasta: miltai, vanduo, druska ir aliejus. Elastingumą pirmiausia suteikia glitimas, kurio yra kvietiniuose miltuose – būtent jis padeda išgauti norimą konsistenciją.

    Dėl to siūloma rinktis kvietinius miltus, kuriuose glitimo pakanka, o tešla nebus nei per kieta, nei trūkinėjanti. Teigiama, kad naudojant viso grūdo ar aukštesnio tipo (virš 500) miltus, masė gali išeiti per sunki, o išvirusi – kietesnė ir „susispaudusi“.

    Kurie miltai ir kodėl svarbu glitimas

    Dažniausiai rekomenduojami kvietiniai „tortiniai“ miltai – 450 tipo. Juose glitimo tiek, kad tešla būtų švelni, bet kartu elastinga, o rizika, jog verdant sutrūkinės, būtų mažesnė.

    Glitimas „įsijungia“ minkant – kuo ilgiau dirbama, tuo labiau jis formuoja tvirtą skaidulų tinklą. Dėl to tešla tampa tampresnė ir lengviau valdoma, o ne tiesiog lipni masė.

    Tešlą reikia minkyti ilgai ir leisti pailsėti

    Nurodoma, kad tešlą virtiniams verta minkyti iki tol, kol ji nustoja lipti ir pradeda „atsitraukti“ nuo dubens kraštų. Tik tada galima pereiti prie kočiojimo ir formavimo.

    Siūloma miltus suberti į didelį dubenį (galima persijoti), atskirai sumaišyti vandenį, druską ir aliejų, o tuomet skystį supilti į miltus. Iš pradžių maišyti šaukštu ar mentele, vėliau – rankomis.

    Tešla minkoma apie 15 minučių, kol tampa elastinga ir nebelimpa prie rankų. Po to ją patariama pridengti ir palikti „pailsėti“ apie 20–30 minučių – tuomet ji dar lengviau formuojasi.

    Formuojant svarbu, kad tešla neišdžiūtų

    Pailsėjusi tešla dalijama į dalis: viena iškočiojama, o likusi laikoma pridengta dubeniu ar po rankšluosčiu. Taip ji neapdžiūsta, o kraštai nelūžinėja lipdant.

    Tekste pabrėžiama, kad tešlos be kiaušinio receptas ypač patogus prieš Kalėdas, kai virtiniai ar „ausytės“ gaminami didesniais kiekiais. Paruoštą tešlą galima pasigaminti iš anksto ir užšaldyti – jei tešla gerai išminkyta, verdant ji neturėtų suirti.

  • Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija žada įvertinti, kaip prekybos tinklai pasirengę kibernetinėms atakoms, po kurių dešimtyse parduotuvių keliose ES šalyse sutriko šaldymo įranga.

    ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas portalui „POLITICO“ sakė, kad incidentai bus aptarti artimiausiame Komisijos Saugumo kolegijos posėdyje – siekiant įvertinti mažmenininkų atsarginius planus ir gebėjimą greitai reaguoti į tokio tipo sutrikimus.

    Pasak komisaro, Europos maisto tiekimo grandinė turi būti pasirengusi naujoms ir besikeičiančioms grėsmėms. Nors Europos maisto saugumui, jo teigimu, pavojaus nėra, pasikartojančios atakos kelia rimtą susirūpinimą dėl visos sistemos atsparumo.

    Tokie sutrikimai, anot jo, gali reikšti ekonominius nuostolius prekybininkams, didesnį maisto švaistymą ir tuštesnes lentynas, o vartotojams – mažesnį pasitikėjimą tiekimu.

    Šaldymo sistemos sutriko mažiausiai šešiose šalyse

    Pranešama, kad trikdžiai pirmadienį paveikė šaldymo ir šaldiklių sistemas įvairiuose prekybos tinkluose. Incidentai fiksuoti mažiausiai šešiose ES šalyse: Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje.

    Kai kurie mažmenininkai nurodė, kad šaldytuvų temperatūra staiga galėjo pakilti net iki 50 laipsnių Celsijaus. Tokie svyravimai gali lemti maisto gedimą ir priverstinius prekių nurašymus.

    Klausimas keliamas platesniame saugumo kontekste

    Šiuos incidentus Komisija ketina vertinti ne tik kaip pavienį smūgį atskiroms įmonėms. Saugumo kolegijos formatas leidžia analizuoti atakas platesniame kontekste – įskaitant grėsmes, kurios priskiriamos vadinamajam hibridiniam karui.

    Tokio tipo atakos, nukreiptos į būtinąsias tiekimo grandines, gali būti naudojamos siekiant sutrikdyti kasdienę veiklą ir menkinti visuomenės pasitikėjimą, pažymi Europos Komisijos atstovai.

    Ne pirmas kartas: anksčiau panašūs atvejai fiksuoti Prancūzijoje

    Dabartiniai sutrikimai seka po ankstesnių kibernetinių incidentų Prancūzijoje spalį, kai įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu manipuliavo šaldymo sistemomis – aktyvuodami atitirpinimo mechanizmus ir taip smarkiai pakeldami temperatūrą.

    Tuomet Komisijos žemės ūkio pareigūnai buvo susitikę su paveiktais prekybininkais ir aptarė situaciją kaip dalį ES maisto saugumo pasirengimo ir atsparumo stiprinimo pastangų.

    Ch. Hansenas pabrėžia, kad nors bendra maisto saugumo situacija Europoje nėra kritinė, šie išpuoliai aiškiai parodo pažeidžiamas grandis – nuo technologinių sistemų iki vartotojų pasitikėjimo, kurį atkurti gali būti sunkiau nei pašalinti patį gedimą.

  • Brazilijos kriptobirža „Mercado Bitcoin“ patyrė 46 mln. dolerių saugumo incidentą

    Brazilijos kriptobirža „Mercado Bitcoin“ patyrė 46 mln. dolerių saugumo incidentą

    Brazilijos kriptovaliutų birža „Mercado Bitcoin“ patvirtino patyrusi saugumo incidentą, per kurį buvo paveikta apie 46,3 mln. JAV dolerių vertės turto.

    Po įvykio bendrovė laikinai sustabdė įnešimus ir išėmimus, kol jos komandos aiškinasi incidento aplinkybes, seka lėšų judėjimą ir derina veiksmus su institucijomis. Apie tai skelbia „The Block“.

    Birža nurodė, kad incidentas buvo greitai suvaldytas ir, jos teigimu, klientų tai nepaveikė, taip pat neįvyko duomenų nutekėjimas.

    „Mercado Bitcoin“ taip pat paskelbė su įtartinais pervedimais siejamus gavėjų piniginių adresus, ragindama blokų grandinės saugumo bendroves ir kitus rinkos dalyvius padėti stebėti bei sekti lėšas.

    „Tether“ įšaldė dalį su ataka siejamų USDT

    Stabiliosios kriptovaliutos leidėjo „Tether“ vadovas Paolo Ardoino patvirtino, kad bendrovė įšaldė daugiau nei 4,5 mln. USDT, siejamų su šiuo incidentu.

    Tuo metu „Arkham“ analitikas Emmett Gallic teigė, kad užpuolikas „šlavė“ lėšas iš senesnių įnešimų adresų, o dalį turto pardavinėjo – tarp jų ir memekoinus bei kitus alternatyvius kriptoaktyvus.

    Incidentas – platesnės kriptosektoriaus atakų bangos fone

    „Mercado Bitcoin“ atvejis minimas platesniame pastarųjų dienų kriptosektoriaus saugumo incidentų kontekste.

    Tekste primenama ir apie ketvirtadienį įvykusį „Binance“ įsilaužimą, taip pat tą pačią dieną fiksuotą „Polymarket“ išnaudojimą, kai pati platforma nurodė, jog buvo kompromituotas trečiosios šalies paslaugų teikėjas.

    Be to, „Chainalysis“ buvo pranešusi, kad įsilaužėlis pasiekė dalį jos klientų duomenų, o savaitgalį įsilaužėliai buvo perėmę keliolikos DeFi svetainių kontrolę ir pavogę apie 138 tūkst. JAV dolerių.

  • Kim Jong-uno sesuo atmeta FTB išvadas: neva Šiaurės Korėja nesusijusi su 6 mlrd. dolerių „Binance“ įsilaužimu

    Kim Jong-uno sesuo atmeta FTB išvadas: neva Šiaurės Korėja nesusijusi su 6 mlrd. dolerių „Binance“ įsilaužimu

    Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno sesuo Kim Yo-jong atmetė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) vertinimą, kuriuo Pchenjanas siejamas su rekordinio masto įsilaužimu į kriptovaliutų biržą „Binance“.

    Apie tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, nurodžiusi, kad aukšta Šiaurės Korėjos pareigūnė neigia šalies vaidmenį atakoje, per kurią buvo pavogta daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių.

    Šis pareiškimas pasirodė po to, kai blokų grandinės tyrėjai ir kelios su kibernetiniu saugumu dirbančios bendrovės įsilaužimą priskyrė Šiaurės Korėjos veikėjams. Vėliau, savaitgalį, FTB viešai patvirtino, kad atsakomybė tenka Šiaurės Korėjai.

    Kim Yo-jong teigimu, FTB mėgina vaizduoti Šiaurės Korėją kaip „kibernetinių nusikaltimų valstybę“, o kaltinimai grindžiami tvirtinimais, kad incidentu esą užsiėmė Pchenjano „remiama“ įsilaužėlių grupė.

    Kaip buvo įvykdyta ataka

    Pasak su incidentu susijusių analizės išvadų, prieš pagrindinę ataką užpuolikas bandė ir diegė kenkėjišką kodą trijose piniginėse, o vėliau ketvirtadienį įvykdė veiksmus prieš „Binance“.

    „Ethereum“ tinkle užpuolikas, kaip nurodoma, pasitelkė EIP-7702 mechanizmą, kad „Binance“ karštąją piniginę paverstų lėšas „šluojančiu“ įrankiu, kurį kontroliavo pats. Taip pat buvo parengta 50 iš anksto pasirašytų autorizacijų, kad bent viena jų išliktų galiojanti vykdymo metu.

    FTB įvardijo operaciją „TraderTraitor“

    Trys su tyrimu siejamos įmonės, tarp jų ir „TRM Labs“, šią ataką priskyrė Šiaurės Korėjos veikėjams. FTB savo pranešime konkretų kenkėjiškos veiklos modelį įvardijo pavadinimu „TraderTraitor“.

    FTB, remiantis pateikta informacija, į žiniasklaidos užklausą iš karto neatsakė.

    „Binance“ skelbia atkūrusi didžiąją dalį paveikto turto

    Tuo metu „Binance“ pirmadienį paskelbė pirmąjį rezervų įrodymo (proof of reserves) rinkinį ir pranešė, kad savo lėšomis papildė apie 95 proc. per įsilaužimą paveikto turto.

    Incidentas laikomas didžiausiu kriptovaliutų įsilaužimu, o jo priskyrimas konkretiems veikėjams išlieka geopolitinių ginčų dalimi, nors JAV institucijos viešai deklaruoja turinčios pakankamai pagrindo kaltinimams.

  • Berlyno „Robin Capital“ uždarė 15 mln. eurų fondą: investuos į DI, robotikos ir kosmoso startuolius

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Robin Capital“ uždarė antrąjį 15 mln. eurų fondą, skirtą ankstyvos stadijos startuoliams. Taip bendra fondo valdytojo pritrauktų įsipareigojimų suma per du fondus pasiekė 30 mln. eurų.

    Naujasis „Robin Capital Fund II“ seka po pirmojo 15 mln. eurų fondo, uždaryto 2024 metais. Kaip rašo „EU-Startups“, antrasis fondas jau spėjo atlikti 17 investicijų į įmones, dirbančias žvalgybos, gynybos, Žemės stebėjimo ir kosmoso technologijų srityse.

    Fondo įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Robin Haak pabrėžė, kad nors modelis vadinamas „Solo GP“, „niekas kuriant „Robin Capital“ niekada nebuvo vienas“. Jo teigimu, svarbiausia – pasitikėjimas, įsitikinimas ir noras padėti vieni kitiems siekti sėkmės.

    Šis uždarymas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos ankstyvos stadijos fondų bangą, kai skelbiama apie naujus ar papildomai pritrauktus dešimtis milijonų eurų siekiančius kapitalo krepšius. Investuotojams tai signalizuoja stiprėjantį susidomėjimą DI, „DeepTech“ ir su gynyba bei kosmosu susijusiomis technologijomis.

    Į ką taikosi „Robin Capital“

    „Robin Capital“ įkurta 2023 metais, o jos investicijų fokusas – „pre-Seed“ ir „Seed“ stadijos Europos startuoliai. Bendrovė didžiausią dėmesį skiria dirbtiniam intelektui, įmonių programinei įrangai, robotikai, gynybai, kosmosui ir „DeepTech“ projektams.

    Įprastas vienos investicijos dydis siekia nuo 100 tūkst. iki 600 tūkst. eurų. Nors fondas turi aiškias prioritetines kryptis, jis nurodo nesilaikantis griežtų sektorių ribų ir ieškantis komandų, sprendžiančių didelių rinkų problemas bei galinčių kurti lengvai plečiamus verslus.

    Bendrovė veikia pagal „Solo General Partner“ (Solo GP) modelį: investicinius sprendimus priima R. Haak, tačiau remiasi investicinių partnerių, ribotųjų partnerių ir daugiau nei 100 patyrusių operatorių tinklu.

    Kas investuoja ir kaip plečiama strategija

    „Robin Capital“ investuotojų bazę sudaro verslininkai, vadinamųjų vienaragių kūrėjai, technologijų vadovai, šeimų biurai, taip pat investuotojai, turintys rizikos kapitalo ir privataus kapitalo patirties. Tarp ribotųjų partnerių minimi ir verslai bei šeimos, siejami su tokiais vardais kaip „Ferrari“, Moratti, „Adyen“ ir FTMO, taip pat investuotojai, susiję su „Permira“, „Macquarie“ ir „FJ Labs“.

    Be dviejų ankstyvos stadijos fondų, „Robin Capital“ yra įsteigusi tris augimo fazei skirtus specialios paskirties investicinius instrumentus (SPV), kad galėtų papildomai remti „ARX Robotics“, „Almetra“ ir „Ground A“. Tokie instrumentai leidžia investuotojų bendruomenei prisidėti prie papildomų finansavimo etapų už pagrindinės ankstyvos stadijos strategijos ribų.

    Įkūrėjo patirtis ir tolimesni planai

    Prieš įkurdamas „Robin Capital“, R. Haak 2013 metais kartu su bendraįkūrėjais pradėjo „Jobspotting“, kuri vėliau tapo „SmartRecruiters“ dalimi – ten jis dirbo pasauliniu COO ir vadovaujančiu direktoriumi. Vėliau „SmartRecruiters“ buvo įsigyta SAP.

    Anksčiau jis dirbo susijungimų ir įsigijimų srityje „Axel Springer“ bei kartu įkūrė „Axel Springer Plug & Play“. Taip pat jis atliko pirmą institucinę investiciją į Vokietijos fintech „N26“ ir vėliau dirbo Europos augimo investicijų įmonės „Revaia“ vadovaujančiu partneriu.

    Per pastarąjį dešimtmetį R. Haak nurodoma investavęs į daugiau nei 60 įmonių, tarp jų – į septynis vienaragius, įskaitant „N26“, „Algolia“, „Aircall“ ir „Coralogix“. Ateičiai „Robin Capital“ svarsto trečią 15 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą ir siekį iš viso paremti apie 80–90 startuolių, taip pat – galimą atskirą augimo tęstinumo fondą.

  • „Ark Invest“ nusipirko „Coinbase“ už 3,4 mln. dolerių ir papildė „Circle“ bei „Robinhood“ akcijas

    „Ark Invest“ nusipirko „Coinbase“ už 3,4 mln. dolerių ir papildė „Circle“ bei „Robinhood“ akcijas

    Cathie Wood valdoma investicijų bendrovė „Ark Invest“ pirmadienį įsigijo „Coinbase“ akcijų už 3,4 mln. JAV dolerių. Pirkimai atlikti tą pačią dieną, kai „Coinbase“, „Circle“ ir „Robinhood“ akcijos biržoje užsidarė su neigiamu pokyčiu.

    Apie sandorius skelbiama pagal „Ark Invest“ prekybos ataskaitą, kurioje fiksuojami bendrovės biržoje prekiaujamų fondų (ETF) portfelio pokyčiai. Kartu su „Coinbase“ bendrovė didino ir „Circle“ bei „Robinhood“ pozicijas.

    Konkrečiai, „Ark Invest“ per savo fondus ARKK, ARKW ir ARKF įsigijo 24 790 „Coinbase“ (COIN) akcijų. Pirmadienį „Coinbase“ akcijos atpigo 3,98 proc. ir užsidarė ties 137,83 JAV dolerio kaina.

    Tą pačią dieną bendrovė nupirko 35 657 „Circle“ (CRCL) akcijas už 2,6 mln. JAV dolerių, o taip pat pridėjo 7 703 „Robinhood“ (HOOD) akcijas, kurių vertė pagal uždarymo kainą siekė 645 820 JAV dolerių.

    Be pirkimų – ir pardavimas

    Be pirkimų, „Ark Invest“ mažino poziciją kriptovaliutų biržos „Bullish“ akcijose. Ataskaitoje nurodoma, kad parduotos 104 172 „Bullish“ (BLSH) akcijos, kurių vertė siekė apie 2,3 mln. JAV dolerių.

    „Bullish“ akcijos pirmadienį krito 5,69 proc. ir prekybą baigė ties 22,54 JAV dolerio kaina.

    Rinkos fonas: rezultatai ir artėjančios ataskaitos

    „Ark Invest“ sprendimai priimti netrukus po to, kai „Coinbase“ praėjusią savaitę paskelbė trečiojo ketvirčio rezultatus. Bendrovės grynasis pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 66 proc. – iki 719 mln. JAV dolerių, o pajamos sudarė 1,22 mlrd. JAV dolerių.

    Taip pat pažymima, kad „Coinbase“ prognozavimo rinkų (prediction markets) verslas viršijo 200 mln. JAV dolerių metinių pajamų tempą, o analitikų vertinimu šis augimas padėjo kompensuoti silpnesnį kriptovaliutų prekybos aktyvumą.

    „Circle“ skelbia, kad trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus ketina paskelbti lapkričio 4 dieną. Tuo metu „Bullish“ praneša planuojanti pateikti ketvirčio ataskaitą lapkričio 18 dieną.

    „Robinhood“ praėjusią savaitę skelbė, kad kriptovaliutų pajamos, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, augo 20 proc. ir pasiekė 120 mln. JAV dolerių.

  • Austrijos kosmoso startuolis „Tumbleweed“ pritraukė 6,9 mln. eurų po pirmojo komercinio palydovo

    Austrijos kosmoso technologijų startuolis „Tumbleweed“ pranešė pritraukęs 6,9 mln. eurų investicijų vos po keturių mėnesių nuo šalies pirmojo komercinio palydovo iškėlimo į orbitą.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai įvardijama kaip didžiausias Austrijoje „SpaceTech“ sėklinės (seed) stadijos finansavimo raundas. Raundui vadovavo „PactVC“, taip pat dalyvavo „Vanagon Ventures“, ankstyvasis investuotojas „Prototype Capital“ ir „EWOR“.

    Įdomi šio sandorio detalė – daugiau nei trečdalis iš 25 asmenų komandos taip pat investavo asmeninių lėšų. Bendrovė teigia, kad tai atspindi darbuotojų pasitikėjimą vystoma kryptimi ir jau įgyvendintomis misijomis.

    „Tumbleweed“ kuria sprendimą, kuris laboratorijoms ir gamintojams turėtų palengvinti eksperimentų vykdymą mikrogravitacijoje: įmonė siūlo modulinius naudingosios apkrovos konteinerius, o pati rūpinasi jų veikimu orbitoje ir duomenų perdavimu.

    Kam skirti „Pods“ ir kaip veikia paslauga

    Bendrovė, įkurta 2024 metais, parduoda modulinius naudingosios apkrovos konteinerius („Pods“), kurie, kaip teigiama, apima energijos tiekimą, duomenų ryšį ir sertifikavimo dalį. Tokie konteineriai skirti tyrimų grupėms, gamintojams ir MTEP (R&D) komandoms.

    „Tumbleweed“ nurodo, kad konteineriai yra „atskirti nuo gedimų“ (fault-isolated), atkeliauja iš anksto sertifikuoti, o klientų eksperimentai orbitoje išlieka maitinami ir prijungti. Klientai savo krovinį pristato bendrovei ir misijos metu gauna duomenis.

    „Pods“ yra kelių dydžių, o misijų kaina prasideda nuo 15 tūkst. eurų. Įmonės erdvėlaivis „Oasis“ šiuos konteinerius pakelia į orbitą, juos eksploatuoja ir galiausiai grąžina atgal į Žemę.

    „Oasis Alpha“: pirmasis komercinis palydovas Austrijai

    Pirmoji „Tumbleweed“ misija „Oasis Alpha“ buvo sukurta per devynis mėnesius, o startuolis tai įvardija kaip penkis kartus greitesnį tempą nei įprasta rinkos praktikoje.

    „Oasis Alpha“ į kosmosą paleistas 2026 metų liepos 7 dieną su „SpaceX“ misija „Transporter-17“ ir pristatytas kaip pirmasis Austrijos komercinis palydovas. Skelbiama, kad jis gabeno keturių klientų krovinius.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ši misija buvo išparduota dar likus metams iki paleidimo, o paslaugos buvo apmokėtos iš anksto.

    Ką planuoja daryti su 6,9 mln. eurų

    Pasak „Tumbleweed“, naujai pritrauktos lėšos turėtų finansuoti tris misijas 2027 metais. Teigiama, kad jose dalyvaus daugiau nei 10 klientų.

    Kapitalas taip pat bus skirtas spartinti kitos kartos orbitinės platformos „Oasis Beta“ kūrimą. Ji planuojama 2028 metais ir, kaip skelbiama, turėtų palaikyti didesnes naudingąsias apkrovas bei turėti grįžimo (re-entry) galimybę, kad eksperimentų mėginiai būtų saugiai pargabenami į Žemę.

    Publikacijoje taip pat pateikiamas platesnis kontekstas: 2026 metais Europoje skelbta ir daugiau kosmoso technologijų finansavimo sandorių, o kartu su „Tumbleweed“ raundu jų suma įvardijama siekianti apie 85,1 mln. eurų.