Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

Vėsinimas tampa nauju iššūkiu

Pastarieji metai Europoje pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, o karščio bangos vis dažniau tampa ne išimtimi, bet norma. Tai tiesiogiai keičia namų ūkių įpročius: kondicionieriai ir kitos vėsinimo priemonės sparčiai didina elektros poreikį.

Europos Sąjungoje namų ūkių energijos vartojimas patalpų vėsinimui per šešerius metus praktiškai padvigubėjo. Nuo 2018 iki 2024 metų jis išaugo nuo 40 500 iki 80 400 teradžaulių, tai yra 99 proc.

Kodėl procentai gali klaidinti?

Skirtingose šalyse augimas buvo labai nevienodas, tačiau procentinius šuolius verta vertinti atsargiai. Ten, kur vėsinimo beveik nebuvo, net nedidelis absoliutus padidėjimas statistikoje virsta milžinišku procentiniu augimu.

Ryškus pavyzdys yra Austrija: namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui padidėjo nuo 22 teradžaulių 2018 metais iki 253 teradžaulių 2024 metais. Tai reiškia daugiau nei 1 000 proc. augimą, nors bendras kiekis išlieka palyginti nedidelis.

Tarp ES šalių dideliu šuoliu išsiskyrė ir Čekija, kur augimas siekė 244 proc., o Italijoje – 193 proc. Tai rodo, kad paklausa auga net ir ten, kur kondicionieriai jau seniai įprasti.

Kur vėsinimas sudaro didžiausią dalį?

Vertinant, kokią namų ūkių galutinio energijos vartojimo dalį sudaro patalpų vėsinimas, ES vidurkis 2024 metais siekė 0,84 proc., tai yra mažiau nei 1 proc. Vis dėlto kai kuriose šalyse vėsinimas užima reikšmingą vietą bendrose sąnaudose.

Pirmauja Kipras, kur vėsinimui tenka 16 proc. namų ūkių energijos vartojimo. Dviženklė dalis fiksuojama ir Maltoje, kur ji siekia 15 proc., taip pat Albanijoje – 13,4 proc.

Graikijoje vėsinimui tenka 7,4 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje šis rodiklis viršija 2 proc. Tokia geografija atspindi klimato skirtumus ir didesnę karščio bangų riziką pietuose.

Italija sunaudoja trečdalį ES vėsinimo energijos

Pagal absoliutų suvartojimą ES lyderė yra Italija, kur 2024 metais namų ūkiai vėsinimui sunaudojo 26 300 teradžaulių. Tai sudaro 32,7 proc. viso ES vėsinimui skirto energijos kiekio.

Antrą vietą užima Ispanija: jos dalis ES mastu siekia 17,8 proc., o suvartojimas – 14 300 teradžaulių. Į skaičiavimus įtraukus šalis kandidates, tarp didžiausių vartotojų pagal absoliučius skaičius išsiskiria ir Turkija – 13 600 teradžaulių.

Didėjantis vėsinimo poreikis jau persikelia į elektros rinką: karščio bangomis piko valandomis auga paklausa ir didėja kainų svyravimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys brangimo periodai gali atsispindėti ir galutinėse vartotojų sąskaitose.