Blog

Europos Sąjunga vienbalsiai pritarė 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai mechanizmui ir 20-ajam sankcijų paketui Rusijai. Sprendimas įformintas po to, kai Vengrija ir Slovakija atsiėmė anksčiau reikštas abejones, o procedūra užbaigta rašytiniu būdu.

Šis paketas laikomas vienu didžiausių finansinių sprendimų Ukrainai artimiausiems metams, nes pinigai būtų skirti ir biudžeto stabilumui, ir gynybiniams pajėgumams. Kartu sankcijomis siekiama dar labiau riboti Rusijos galimybes finansuoti karą ir apeiti ankstesnius apribojimus.

Kaip bus naudojama paskola

Pagal patvirtintą schemą Europos Komisija skolintųsi kapitalo rinkose visų valstybių narių vardu, o įsipareigojimai būtų dengiami ES biudžeto garantijomis. Numatyta, kad pirmosios išmokos Ukrainą galėtų pasiekti netrukus, kai bus užbaigti techniniai sprendimo įgyvendinimo žingsniai.

Originaliame sprendimo projekte numatyta, kad 30 mlrd. eurų dalis būtų skiriama biudžeto paramai, o 60 mlrd. eurų – gynybos gebėjimų stiprinimui. Parama būtų orientuota į 2026–2027 metų laikotarpį, kad Ukraina galėtų planuoti finansus ilgesniam horizontui.

Numatoma, kad Ukrainai lėšų nereikėtų grąžinti iki tol, kol Rusija sumokės reparacijas, o palūkanų kaštus dengtų valstybės narės, išskyrus Vengriją ir Slovakiją. Skolos aptarnavimo išlaidos 2027–2028 metais vertintos maždaug 1,3 mlrd. eurų per metus.

Naujos sankcijos ir šešėlinis laivynas

20-asis sankcijų paketas nukreiptas į vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir schemas, leidžiančias apeiti ribojimus naftos eksportui. Tikslas – mažinti galimybes slėpti kilmę, perregistruoti laivus ar naudotis tarpininkais, taip palaikant Rusijos karo ekonomikos pajamas.

Dokumentuose taip pat akcentuojama, kad sankcijos turi parengti dirvą griežtesniems sprendimams dėl rusiškos naftos gabenimo jūra. ES institucijos pastaraisiais metais nuosekliai stiprina ribojimus, nes būtent energijos eksporto srautai išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių.

„Akavietė baigėsi. Rusijos karo ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o Ukraina gauna reikšmingą paramą“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Kodėl pasikeitė pozicijos

Tekste nurodoma, kad susitarimą palengvino ir infrastruktūrinė situacija: Ukraina pranešė užbaigusi po atakos apgadinto naftotiekio „Družba“ remonto darbus, o naftos srautai per Ukrainos teritoriją atnaujinti. Tai sumažino dalies valstybių spaudimą dėl energetinio saugumo ir tiekimo stabilumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pačiu perspėjo, kad rizika išlieka, nes Rusija gali pakartotinai taikytis į kritinę infrastruktūrą. Todėl ES sprendimai dėl finansinės paramos ir sankcijų vertinami kaip tarpusavyje susiję: paramos tikslas – didinti Ukrainos atsparumą, o sankcijomis – mažinti Rusijos resursus karui tęsti.

Numatyta, kad finansinė parama bus siejama su aiškiais reikalavimais, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių standartų laikymąsi ir kovą su korupcija. Šie kriterijai išlieka esmine ES paramos sąlyga, ypač kai kalbama apie didelės apimties skolinimąsi bendrijos vardu.

Šaltiniai:

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/long-term-eu-budget/eu-borrowing-and-lending_en

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/eu-response-ukraine-invasion/eu-support-ukraine/

Vengrijos energetikos grupė MOL pranešė, kad naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ į Vengriją ir Slovakiją atnaujintas po beveik trijų mėnesių pertraukos. Tranzitas buvo sustabdytas sausio pabaigoje, kai per rusų smūgį Vakarų Ukrainoje buvo apgadinta infrastruktūra, reikalinga naftos transportavimui.

Pasak MOL, nafta ketvirtadienio rytą pasiekė pumpavimo stotis Fényeslitke (Vengrijoje) ir Budkovce (Slovakijoje). Kiek anksčiau Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková taip pat informavo, kad šalis vėl pradėjo priimti naftą „Družba“ linija.

Kodėl pertrauka tapo politine tema

Tiek Budapeštas, tiek Bratislava viešai teigė, kad tiekimo atnaujinimas užtruko pernelyg ilgai, ir kėlė klausimą, ar procesas nebuvo vilkinamas sąmoningai. Šis ginčas išaugo už energetikos ribų ir persimetė į Europos Sąjungos politinę darbotvarkę, kurioje Rusijos naftos klausimas išlieka itin jautrus.

Tekste minima, kad į tiekimo pertrūkį Budapeštas reagavo blokuodamas dalį ES sprendimų, tarp jų ir 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai bei su Ukraina susijusius finansinius sprendimus. Tokia taktika pabrėžia, jog naftos tranzito klausimas Vengrijai ir Slovakijai yra ne tik ekonominis, bet ir derybinis svertas Briuselyje.

Ukrainos pozicija ir išliekanti rizika

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad pažeista naftotiekio atkarpa sutvarkyta ir infrastruktūra gali vėl veikti. Kartu jis akcentavo, kad išlieka grėsmė, jog Rusija gali pakartotinai smogti energetikos infrastruktūrai, todėl ilgalaikio stabilumo garantijų nėra.

„Nors niekas šiandien negali garantuoti, kad Rusija nepakartos atakų prieš vamzdynų infrastruktūrą, mūsų specialistai užtikrino bazines sąlygas, kad veikla būtų atnaujinta“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Naftotiekis „Družba“ yra viena didžiausių naftos transportavimo sistemų Europoje, o jo pietinė atšaka istoriškai buvo svarbi tiekimo grandinės dalis Vidurio Europai. Dėl karo ir sankcijų didžioji Europos dalis spartina atsitraukimą nuo rusiškų energetikos išteklių, tačiau kai kurios šalys vis dar išlieka labiau priklausomos nuo šio maršruto.

ES lygiu tuo pat metu tvirtinami nauji sprendimai dėl paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai didinimo. Straipsnyje taip pat minima, kad ES galutinai patvirtino 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai, kuri turėtų padėti dengti svarbiausius biudžeto poreikius ir išlaikyti valstybės funkcijų tęstinumą.

„Išmokėjimai prasidės kuo greičiau, kad būtų suteikta būtina parama skubiausiems Ukrainos biudžeto poreikiams“, – sakė Kipro finansų ministras Makis Kerawnosas.

Energetikos infrastruktūros pažeidžiamumas, politinis spaudimas sankcijų klausimais ir skirtingas priklausomybės nuo rusiškos naftos lygis ES viduje rodo, kad „Družba“ tema ir toliau bus stebima ne tik rinkų, bet ir politikos kabinetų.

Šaltiniai:

– https://apnews.com/article/european-union-ukraine-loan-sanctions-russia-5f9f0d9f41e8a2d9c7a3b5c0d7a5f2d1

– https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-repairs-completed-enabling-oil-transit-via-druzhba-2025-04-23/

„Warner Bros. Discovery“ akcininkai specialiame susirinkime patvirtino bendrovės pardavimą „Paramount Skydance“. Sandorio vertė siekia apie 102 mlrd. eurų, o vienos akcijos kaina numatyta 31 JAV doleris, tai yra maždaug 29 eurai pagal pastarųjų metų valiutų kursų intervalą.

Šis sprendimas atveria kelią vienam didžiausių pastarųjų metų žiniasklaidos ir pramogų sektoriaus susijungimų. Įsigijimas apimtų ne tik kino ir televizijos studijas, bet ir svarbius transliavimo bei naujienų kanalus, todėl poveikis bus juntamas tiek JAV, tiek Europoje.

Ką perima „Paramount Skydance“?

Pagal viešai skelbtą informaciją, kartu su „Warner Bros. Discovery“ „Paramount Skydance“ perimtų „Warner Bros.“ filmų ir TV gamybos pajėgumus, taip pat transliavimo infrastruktūrą ir turinio bibliotekas. Tarp svarbiausių aktyvų minimos ir tokios žinomos televizijos kaip CNN bei TNT, o taip pat Lenkijoje veikiantis TVN.

Sandorio kontekstas svarbus ir dėl srautinių platformų konkurencijos. Nors rinkoje dažnai kalbama apie pelningumo spaudimą ir prenumeratų augimo lėtėjimą, didelės turinio bibliotekos bei sporto ir naujienų kanalai išlieka strategiškai vertingi, nes leidžia pritraukti auditoriją ir geriau derėtis dėl reklamos bei platinimo sąlygų.

Dar laukia reguliuotojų sprendimai

Akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris užbaigtas. Pranešama apie galimas papildomas teisines kliūtis, įskaitant svarstomus antimonopolinius veiksmus Kalifornijoje, o JAV Teisingumo departamentas yra signalizavęs, kad politiniai ryšiai nesuteiks lengvatinės ar pagreitintos procedūros.

Reguliuotojų tempas šiuo atveju turi ir finansinę kainą. Sutartyje numatytos papildomos išmokos už kiekvieną ketvirtį, jei sandorio užbaigimas vėluotų, todėl abiem pusėms svarbu kuo greičiau pereiti teisinį ir konkurencijos patikrų etapą.

Politinis fonas ir galimos permainos redakcijose

„Paramount Skydance“ vadovauja Davidas Ellisonas, o sandorį finansiškai remia Larry Ellisonas, siejamas su JAV politine aplinka. Dėl to viešojoje erdvėje daugėja diskusijų, ar naujoji struktūra nesukels papildomų klausimų dėl naujienų kanalų nepriklausomumo, ypač turint omenyje CNN vaidmenį JAV politinėje darbotvarkėje.

Taip pat anksčiau buvo užsiminta apie galimą kai kurių naujienų TV veiklų jungimą, o tai gali reikšti pertvarkas ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo įprastos visame sektoriuje, nes tradicinė televizija spaudžiama auditorijų migracijos į internetą, o reklamos pajamų struktūra keičiasi.

„Šiandieninis akcininkų pritarimas yra dar vienas svarbus žingsnis, kad galėtume užbaigti šį istorinį sandorį ir kurti naujos kartos žiniasklaidos bei pramogų bendrovę“, – sakė „Warner Bros. Discovery“ vadovas Davidas Zaslavas.

Artimiausi mėnesiai bus lemiami: nuo reguliuotojų sprendimų priklausys, kada ir kokiomis sąlygomis sandoris įsigalios. Tuo pat metu rinkos dalyviai stebės, ar naujasis savininkas pasirinks konsolidacijos strategiją, ar bandys didinti investicijas į turinį ir srautinių paslaugų plėtrą.

Šaltiniai:

– https://www.justice.gov/atr

– https://www.gov.uk/government/organisations/competition-and-markets-authority

Ūkininkų organizacijos, reaguodamos į įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl to svyruojančias naftos bei degalų kainas, pastarosiomis savaitėmis ragino valdžią svarstyti papildomą paramą kurui. Pasak jų, brangstantis dyzelinas ypač skaudžiai smogia pavasarį, kai vyksta sėja, tręšimas ir pirmieji augalų apsaugos darbai.

Nacionalinė žemdirbių savivaldos institucija kreipimesi į ministrą pirmininką akcentavo, kad transporto ir energijos brangimas tiesiogiai persiduoda maisto kainoms, paslaugoms ir prekių savikainai. Ūkininkų teigimu, tai gali tapti vienu veiksnių, palaikančių infliacinį spaudimą ir mažinančių gyventojų perkamąją galią.

Ko prašė ūkininkai?

Ūkininkų atstovai ragino Vyriausybę įvesti tikslines doplatas žemės ūkyje naudojamam kurui ir azotinėms trąšoms, argumentuodami, kad daliai ūkių sąnaudų augimas tapo sunkiai pakeliamas. Pabrėžta, kad lauko darbų kalendorius neleidžia išlaidų „perkelti“ vėlesniam laikui, todėl trumpalaikiai kainų šuoliai greitai virsta realiomis finansinėmis problemomis.

Žemdirbiai taip pat išskyrė riziką konkurencingumui: kai sąnaudos kyla sparčiau nei žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, pelningumas mažėja, o investicijos į techniką ir ūkio modernizavimą atidedamos. Tokia dinamika ypač aktuali didesnį degalų kiekį sunaudojantiems augalininkystės ūkiams.

Ministerijos atsakymas dėl kompensacijų

Energetikos ministerija, atsakydama į ūkininkų kreipimąsi, nurodė, kad jau taikomi bendrieji kainų stabilizavimo mechanizmai, skirti mažinti degalų kainų spaudimą ir didinti sąnaudų prognozuojamumą. Tačiau atskiros, vien žemės ūkiui skirtos papildomos kompensacijos už kurą šiuo metu nenumatomos.

Ministerija priminė, kad degalų rinkai taikomos priemonės apima maksimalios mažmeninės kainos nustatymo mechanizmą, laikiną pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą ir akcizų korekcijas iki minimalių lygių, leidžiamų Europos Sąjungos taisyklėmis. Pasak ministerijos, šios priemonės, taikomos visai rinkai, prisideda prie kainų mažėjimo ir stabilumo ne tik gyventojams, bet ir verslui, įskaitant žemės ūkį.

„Taikomi sprendimai leido ne tik sumažinti mažmenines degalų kainas, bet ir pristabdyti kainų augimo spiralę bei padidinti sąnaudų prognozuojamumą verslui, įskaitant žemės ūkio veiklą“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.

Ką žada toliau?

Energetikos ministerija teigia toliau stebėsianti situaciją tarptautinėse naftos rinkose, degalų tiekimo grandinėse ir geopolitinę riziką. Taip pat pabrėžiama, kad šalis turi veikiančią logistikos infrastruktūrą, o tiekimas, ministerijos teigimu, vyksta be trikdžių.

Kartu priminta, kad esant poreikiui gali būti svarstomos papildomos intervencinės priemonės, jei rinkos ar geopolitinė situacija reikšmingai pablogėtų. Vis dėlto kol kas ūkininkams, kurie tikėjosi atskiro finansinio instrumento kurui, žinutė aiški: specialių doplatų artimiausiu metu neplanuojama.

Ministerija taip pat paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas. Nurodyta, kad benzino ir dyzelino kainų „lubos“ didėja, o tai reiškia, jog degalinėse gali brangti visų rūšių degalai.

Skaičiuojant pagal pateiktus zlotų įkainius ir taikant apytikrį 0,23 euro kursą už 1 zlotą, maksimali benzino 95 litro kaina siektų apie 1,39 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,56 euro.

Šaltiniai rodo, kad degalų kainų lygis regione ir toliau išlieka jautrus tiek žaliavinės naftos kainų svyravimams, tiek geopolitinėms naujienoms. Ūkininkų bendruomenei tai reiškia, kad pavasario darbų metu sąnaudų rizika išlieka, o derybų ašis, tikėtina, persikels į platesnį diskusijų lauką apie mokesčių politiką ir tikslinę paramą energijai imliuose sektoriuose.

Šaltiniai:

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-june-2024

– https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Oil_and_petroleum_products_-_a_statistical_overview

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/

Jungtinės Valstijos viešai kelia klausimą, ar užsienio subjektai, daugiausia siejami su Kinija, sistemingai perima amerikiečių sukurtas dirbtinio intelekto technologijas. Kaip skelbiama, Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovo Michaelo Kratsioso parengtame memorandume minima vadinamoji destiliacija, kai mažesnis modelis mokomas remiantis didesnio modelio išvestimis.

Destiliacija pati savaime yra plačiai taikomas techninis metodas, leidžiantis sumažinti skaičiavimo sąnaudas ir perkelti dalį didelio modelio gebėjimų į kompaktiškesnį sprendimą. Tačiau JAV pareigūnų ir dalies pramonės atstovų teigimu, problema kyla tuomet, kai tai daroma pažeidžiant naudojimo sąlygas ar neteisėtai atkartojant saugomus gebėjimus bei komercines paslaptis.

„JAV analizuos priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn užsienio subjektus, vykdančius plataus masto destiliacijos kampanijas“, – sakoma memorandume, kurį citavo „Financial Times“.

Kas yra destiliacija ir kodėl ji kelia įtampą

Technologijų sektoriuje destiliacija suprantama kaip būdas sukurti pigiau veikiantį modelį, pasitelkiant „mokytojo“ modelio atsakymus, tarpinius ženklinimus ar kitą grįžtamąjį ryšį. Tai gali būti teisėta, kai naudojami savi modeliai, leidžiami duomenų rinkiniai arba turimi aiškūs leidimai.

Ginčas prasideda tada, kai „mokytojo“ vaidmenį atlieka komerciškai teikiamas modelis, o jo išvestys masiškai renkami automatizuotais užklausų srautais. Tokia praktika, technologijų bendrovių teigimu, gali būti prilyginama bandymui atkurti modelio funkcionalumą neinvestuojant į brangiausią dalį, t. y. mokymą ir skaičiavimo infrastruktūrą.

Pramonės nerimas: nuo konkurencijos iki saugumo

JAV dirbtinio intelekto sektorius taip pat akcentuoja rizikas, susijusias su vadinamaisiais destiliuotais modeliais, jei jie kuriami be įprastų saugumo patikrų ir apsaugų. Tokiu atveju, pasak kritikų, gali didėti tikimybė, kad modeliai bus pritaikomi žalingoms veikloms, pavyzdžiui, kibernetinėms atakoms ar pavojingų medžiagų kūrimui.

Ši tema pastaraisiais mėnesiais dažniau aptariama ir dėl viešų kaltinimų, kad kai kurie Kinijos sukurti pokalbių robotai ar modeliai galėjo būti mokomi naudojant destiliaciją, remiantis JAV bendrovių pasiekimais. Be to, atskiros įmonės yra skelbusios apie bandymus masiškai užklausti jų modelius, siekiant išgauti kuo daugiau mokymo pavyzdžių.

„Kinijos bendrovės šią praktiką naudoja tam, kad kompensuotų skaičiavimo pajėgumų trūkumą ir neteisėtai atkartotų svarbiausius JAV modelių gebėjimus“, – „Financial Times“ cituojamas Chrisas McGuire iš JAV Tarptautinių santykių tarybos.

Kokios priemonės galėtų būti svarstomos

Nors detalės viešai neatskleidžiamos, praktikoje JAV atsakas dažniausiai sukasi apie kelias kryptis: griežtesnį eksporto kontrolės taikymą, sankcijas konkretiems subjektams, didesnį dėmesį kibernetiniam saugumui ir intelektinės nuosavybės apsaugai. Lygiagrečiai stiprėja spaudimas DI tiekėjams diegti technines apsaugas, kurios apsunkintų masinį išvesčių rinkimą ir modelių „atkūrimą“ per automatizuotą užklausimą.

Ekspertai pažymi, kad riba tarp teisėtos inžinerinės praktikos ir piktnaudžiavimo gali būti ne visada aiški, todėl augant konkurencijai vis daugiau reikšmės įgauna ne tik technologiniai, bet ir teisiniai bei diplomatiniai instrumentai. Tikėtina, kad artimiausiu metu ši tema dažniau persikels ir į reguliuotojų darbotvarkę, nes DI modelių kūrimas tampa strategine ekonomikos ir nacionalinio saugumo sritimi.

Šaltiniai:

– https://www.ft.com/content/0a1a3c2c-3f2b-4b5e-9b8c-6f6e2d8a8f3b

– https://www.anthropic.com/news/terms-of-service

– https://www.cfr.org/technology-and-innovation

Europos Komisija ketvirtadienį 18 Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lenkijai, pateikė SAFE paskolos sutarties šabloną. Šios šalys jau turi patvirtintus nacionalinius gynybos investicijų planus, todėl gali pereiti prie kito žingsnio – formalių paskolų sutarčių derinimo ir pasirašymo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad dokumentas perduotas Lenkijai, ir pabrėžė šalies vaidmenį Europos saugumo architektūroje. Pasak jos, SAFE turėtų atverti daugiau kaip 43,7 mlrd. eurų finansavimą gynybos projektams, todėl Lenkija laikoma didžiausia programos naudos gavėja.

„Šiandien perdavėme Lenkijai SAFE paskolos sutartį, kuri leis atverti daugiau kaip 43,7 mlrd. eurų gynybos projektams“, – sakė Ursula von der Leyen.

Kada sutartis bus pasirašyta?

Kol kas neaišku, kada Lenkija realiai pasirašys paskolos sutartį su Europos Komisija. Anksčiau Komisijos atstovai buvo užsiminę, kad tai galėtų įvykti balandžio viduryje, tačiau terminas nusikėlė, o dabar dažniau minimos balandžio pabaigos ar gegužės pradžios datos.

Europos Komisija nurodo, kad pasirašymas priklausys nuo to, kaip greitai kiekviena valstybė narė užbaigs nacionalines procedūras. Tai reiškia, kad net gavus sutarties tekstą, procesas gali užtrukti dėl vidaus derinimų ir formalių įgaliojimų.

„Kai kiekviena valstybė narė užbaigs savo nacionalinę procedūrą, Komisija nedelsdama pradės pasirašyti paskolų sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

Kas lėtina procesą?

Remiantis Europos Sąjungos institucijų aplinkoje cituojamais šaltiniais, vėlavimus galėjo lemti pačios Europos Komisijos sprendimas parengti vieningą sutarties šabloną. Teigiama, kad valstybės narės pateikė apie 250 pastabų ir siūlomų pataisų, todėl derinimas užsitęsė.

Tekste taip pat akcentuojama, kad vidaus politiniai sprendimai Lenkijoje neturėjo būti lemiamas veiksnys, nes Europos Komisija nereikalavo konkretaus teisinio įtvirtinimo nacionaliniu įstatymu. Lenkijos vyriausybė pasirinko kitą kelią – priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo atsakingus ministrus pasirašyti paskolos sutartį.

Kodėl Lenkija – didžiausia naudos gavėja?

Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi 43,7 mlrd. eurų, kurie turėtų būti nukreipti į nacionaliniame plane numatytus gynybos projektus. Kuo greičiau sutartis bus pasirašyta, tuo greičiau šalis galės gauti ir pradinę išmoką – 15 proc. avansą, kuris siektų apie 6,6 mlrd. eurų.

SAFE iniciatyva Europos Sąjungoje apskritai numato iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia lengvatinių paskolų forma. Programos logika – paspartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir skatinti bendrus pirkimus bei, kiek įmanoma, europietiškos gynybos pramonės produkcijos įsigijimą.

Tarp šalių, kurių SAFE planai jau patvirtinti, minimos beveik visos programoje dalyvaujančios valstybės, o išimtimi įvardijamos Vengrija, kurios planas dar nebuvo patvirtintas. Skelbiama, kad priežastis – Komisijos prašymas pakoreguoti finansavimo apimtis ir pateiktą planą.

Artimiausiu metu pagrindinis klausimas išlieka praktinis: kada Lenkija užbaigs nacionalinius derinimus ir ar pasirašymas įvyks dar balandį, ar jau gegužės pradžioje. Nuo šio termino priklausys ir tai, kada realiai pradės judėti SAFE lėšos gynybos projektams.

Šaltiniai:
https://commission.europa.eu/topics/defence_en
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/defence-security/
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en

Buvę Estijoje registruotos bendrovės BB Trade Estonia OU, siejamos su kriptovaliutų biržos prekės ženklu „Zondacrypto“, stebėtojų tarybos nariai pranešė apie kreipimąsi į Estijos prokuratūrą. Jie taip pat informavo Estijos finansinės žvalgybos padalinį, kad situaciją įvertintų atsakingos institucijos.

Viešame pareiškime buvę tarybos nariai teigė, kad po kilusių įtarimų ir viešo rezonanso siekė gauti aiškius atsakymus dėl išmokėjimų, įmonės likvidumo bei turto, kuris buvo pristatomas kaip priklausantis bendrovei. Pasak jų, gauta informacija esą buvo nepakankamai aiški, sunkiai patikrinama ir tarpusavyje prieštaringa.

„Nuo pat incidento pradžios nuolat prašėme aiškių paaiškinimų dėl išmokėjimų, likvidumo ir turto statuso, tačiau negavome pakankamai patikimos ir nuoseklios informacijos“, – sakė buvę BB Trade Estonia OU stebėtojų tarybos nariai.

Pasak jų, svarbūs klausimai dėl turto nuosavybės, kontrolės ir prieinamumo liko neatsakyti, o dalis pateikiamų detalių esą nesutapo su viešais pareiškimais ar anksčiau viduje pristatyta informacija. Dėl to, vertindami galimą poveikį klientams, kreditoriams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jie nusprendė, kad reikalingas nepriklausomas institucijų vertinimas.

Visi tarybos nariai atsistatydino

BB Trade Estonia OU Estijos verslo registre buvo nurodyta kaip turinti trijų asmenų stebėtojų tarybą. Pranešta, kad visi trys nariai atsistatydino, o sprendimą, anot jų, kiekvienas priėmė savarankiškai.

Buvę tarybos nariai taip pat akcentavo, kad apie problemų mastą, jų teigimu, išsamiau sužinojo jau situacijai tapus viešai aptariamai žiniasklaidoje. Tai tapo papildomu argumentu, kodėl, jų vertinimu, būtina institucijų patikra ir aiškus faktų nustatymas.

Kontekstas: įtarimai ir skaičiai Lenkijoje

Lenkijos žiniasklaidoje anksčiau pasirodė informacija apie galimas „Zondacrypto“ likvidumo problemas ir vartotojų skundus dėl lėšų išmokėjimų. Publikacijose minėta analizė, kurioje teigta, kad biržos bitkoinų rezervai galėjo sumažėti net 99 proc.

„Zondacrypto“ vadovas Przemysławas Kralas viešai tvirtino, kad bendrovė esą yra stabili, moki ir saugi, o minėta analizė, jo vertinimu, yra klaidinga. Tuo metu Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo klientų apgaulės, o viešai skelbta, kad bendra žala gali siekti apie 80 000 000 eurų ir kad galimai nukentėjusiųjų skaičius gali būti labai didelis.

Ši istorija atkreipė dėmesį į visam sektoriui aktualią problemą: kriptoturto paslaugų teikėjams ypač svarbus skaidrus rezervų, turto kontrolės ir klientų lėšų atskyrimo nuo įmonės turto klausimas. Europos Sąjungoje šią kryptį stiprina MiCA reglamento įsigaliojimas, numatantis griežtesnius reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams, įskaitant rizikos valdymą ir vartotojų apsaugą.

Kol kas viešai nėra pateiktos institucijų išvados Estijoje, todėl situacijos vertinimai išlieka preliminarūs. Aiškesnį atsakymą, ar buvo pažeidimų ir kokio masto, turėtų pateikti tyrimus ir patikras atliekančios institucijos.

Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/crypto-assets/
– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

Izraelio pareiškimai, kad šalis yra pasirengusi atnaujinti karinius veiksmus prieš Iraną, vėl sujudino pasaulio rinkas. Investuotojai tokias žinutes vertina kaip galimos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose riziką, todėl auga vadinamųjų saugių aktyvų paklausa, o naftos kainos kyla.

Rinkų dalyviams svarbus ir politinis signalas iš Vašingtono: Izraelio gynybos ministro Israelio Kaco retorikoje akcentuota, kad sprendimams gali būti reikšminga Jungtinių Valstijų pozicija. Tokia priklausomybė nuo JAV sprendimų didina neapibrėžtumą, nes rinkos įkainoja kelis galimus scenarijus.

Kas palaiko dolerio stiprėjimą?

Valiutų rinkoje doleris stiprėjo ne vien dėl geopolitinės įtampos. Papildomu impulsu tapo naujausi JAV verslo aktyvumo rodikliai PMI, kurie, kaip skelbia S&P Global, balandį pranoko lūkesčius tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose.

Toks duomenų fonas investuotojams siunčia žinią, kad JAV ekonomika išlieka atspari, o tai paprastai didina lūkesčius dėl griežtesnės pinigų politikos arba ilgesnio aukštų palūkanų laikotarpio. Rezultatas – didesnė dolerio paklausa ir spaudimas kitoms valiutoms.

Naftos kainos kyla dėl rizikos priedo

Naftos kainų dinamika šiuo metu itin jautri bet kokiems signalams apie galimus sutrikimus tiekimo grandinėse. Artimieji Rytai yra vienas svarbiausių pasaulio naftos regionų, todėl net ir be tiesioginių tiekimo trikdžių rinka į kainą įskaičiuoja papildomą rizikos priedą.

Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, geopolitiniai sukrėtimai dažnai sukelia trumpalaikius kainų šuolius, o jų trukmė priklauso nuo to, ar rizika virsta realiais eksporto, logistikos ar infrastruktūros sutrikimais. Dėl to naftos kaina gali svyruoti net ir vien nuo politinių pareiškimų.

Ką tai reiškia investuotojams ir vartotojams?

Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose didėtų, finansų rinkose dažniausiai stiprėja doleris, brangsta nafta, o rizikingesni aktyvai patiria didesnius svyravimus. Vartotojams tai gali reikšti jautresnes degalų kainas, o įmonėms – didesnį neapibrėžtumą dėl energijos sąnaudų.

Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į oficialius JAV ir Izraelio pareiškimus, taip pat į naujus makroekonominius duomenis, kurie lems lūkesčius dėl palūkanų normų. Rinkoms tai bus signalai, ar dabartinis dolerio ir naftos brangimas išliks tendencija, ar virs tik trumpu epizodu.

„Šį kartą smūgiai būtų kitokie, mirtini, ir būtų suduoti į jautriausius taikinius, griaunant Irano režimo pamatus“, – sakė Izraelio gynybos ministras Israelis Kacas.

„Balandžio PMI įverčiai JAV pasirodė geresni nei prognozuota, o tai rodo ekonomikos atsparumą nepaisant sukrėtimų Artimuosiuose Rytuose“, – sakė rinkų analitikas Marekas Rogalskis.

Šaltiniai:

– https://www.spglobal.com/marketintelligence/en/mi/products/us-pmi.html

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.reuters.com/world/middle-east/

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (TSUE) atmetė „Lufthansa“ apeliaciją byloje dėl per pandemiją suteiktos valstybės pagalbos. Tai reiškia, kad lieka galioti ankstesnis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Europos Komisijos pritarimas Vokietijos suteiktai pagalbai oro vežėjui.

Ginčas kilo dėl maždaug 6 mlrd. eurų paramos paketo, kurį Vokietija „Lufthansa“ suteikė 2020 metais, siekdama stabilizuoti įmonę COVID-19 krizės įkarštyje. Paketas apėmė ir valstybės dalyvavimą kapitale, ir kitas finansavimo priemones, kurios iš esmės atstojo rekapitalizaciją.

Kas užkliuvo teismui?

TSUE sprendime akcentuota, kad Europos Komisija, vertindama priemonę, padarė klaidų, susijusių su akcijų kainos nustatymo metodika. Teismas pabrėžė, jog tokiose bylose skaičiavimų pagrįstumas ir pasirinkti vertinimo kriterijai yra esminiai, nes nuo jų priklauso, ar valstybės įsikišimas neperžengia leistinų ribų.

Tuo pačiu TSUE nurodė, kad žemesnės instancijos teismas dalį Komisijai mestų priekaištų suformulavo per griežtai, ypač vertindamas „Lufthansa“ rinkos galią ir galimybes krizės metu finansuotis rinkoje. Kitaip tariant, Komisija neprarado diskrecijos, tačiau konkretus sprendimas dėl pagalbos vis tiek liko panaikintas dėl nustatytų trūkumų.

„Ryanair“ spaudžia dėl 200 mln. eurų

Sprendimą palankiai sutiko „Ryanair“, kuris ir inicijavo teisinį ginčą. Pigių skrydžių bendrovė teigia, kad tokia parama iškreipė konkurenciją, nes dalis rinkos dalyvių pandemiją buvo priversti išgyventi daugiausia savo lėšomis, o nacionaliniai vežėjai kai kuriose šalyse gavo reikšmingų valstybės injekcijų.

„Atėjo laikas Europos Komisijai ir Vokietijai nustoti vengti atsakomybės ir nedelsiant susigrąžinti 200 mln. eurų naudą, gautą iš neteisėtos valstybės pagalbos“, – teigė „Ryanair“.

„Lufthansa“ savo ruožtu paskelbė, kad sprendimą priima žiniai ir tikisi naujo Europos Komisijos vertinimo. Bendrovė nurodė ketinanti konstruktyviai dalyvauti procese ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis.

Ką tai reiškia rinkai?

Ši byla išryškina platesnę po pandemijos užsitęsusią įtampą dėl valstybės pagalbos aviacijai: vienoje pusėje – argumentas, kad strateginiai vežėjai buvo būtini susisiekimui ir ekonomikos stabilumui, kitoje – konkurencijos iškraipymo rizika bendrojoje ES rinkoje. Teismų praktika rodo, kad net krizės metu Komisijos sprendimai turi būti itin tiksliai pagrįsti, o skaičiavimai ir pasirinktos prielaidos – patikrinami.

Sprendimas priimtas ir „Lufthansa“ vidinių iššūkių fone: bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie kaštų spaudimą, darbo ginčus ir korekcijas trumpųjų skrydžių tinkle. Tokie veiksniai didina jautrumą bet kokioms papildomoms finansinėms rizikoms ar neapibrėžtumui dėl ankstesnių paramos priemonių.

Artimiausias praktinis klausimas – kaip Europos Komisija peržiūrės vertinimą ir kokių korekcijų gali prireikti, kad sprendimas atitiktų ES teisės reikalavimus. Nuo to priklausys, ar ir kokia apimtimi gali būti keliamas realus lėšų susigrąžinimo klausimas.

Šaltiniai:
https://curia.europa.eu/juris/recherche.jsf?language=lt
https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid_en

Lenkijos kovos su kibernetiniais nusikaltimais tarnyba CBZC įspėja ZondaCrypto vartotojus, kurie galėjo nukentėti dėl platformos veiklos, saugotis vadinamųjų antrinių sukčiavimų. Pareigūnų teigimu, nusikaltėliai taikosi į žmones, kurie jau patyrė nuostolių, ir siūlo tariamą pagalbą susigrąžinti užblokuotas lėšas.

Tyrimą dėl ZondaCrypto balandžio 17 dieną pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra. Jis vykdomas dėl didelės vertės sukčiavimo ir pinigų plovimo įtarimų, o pirminiai nuostoliai buvo vertinami mažiausiai apie 81 000 000 eurų, tačiau ši suma, tyrėjų teigimu, didėja kartu su nukentėjusiųjų skaičiumi.

Kas yra antrinis sukčiavimas?

CBZC skelbia fiksuojanti intensyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakartotinai apgauti nukentėjusiuosius. Socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose platinami įrašai bei suklastoti pranešimai, žadantys greitą ir paprastą prarastų lėšų susigrąžinimą.

„Matome masinę dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas yra dar kartą apvogti žmones, jau patyrusius žalą“, – pranešė CBZC.

DI klastotės ir apsimetimas institucijomis

Pasak pareigūnų, sukčiai vis dažniau naudoja DI generuotas klastotes, imituojančias finansų ekspertų išvaizdą ir balsą. Tokiais vaizdo įrašais kuriamas patikimumo įspūdis ir teigiama, esą atsirado būdas atgauti kriptovaliutas iš užblokuotų piniginių, nors realus tikslas yra išvilioti dar daugiau pinigų.

CBZC taip pat perspėja, kad nusikaltėliai gali prisistatyti valstybės institucijų atstovais ir susisiekti el. paštu ar per susirašinėjimo programėles. Jie dažnai vartoja teisinę ir techninę terminiją, kad atrodytų profesionaliai, tačiau pareigūnai pabrėžia, jog nei prokuratūra, nei policija neprašo atlikti mokėjimų tam, kad būtų „susigrąžintos“ pavogtos lėšos.

„Jokia prokuratūra ar policijos padalinys nesusisiekia su gyventojais, prašydamas įmokų dėl tariamo pavogtų lėšų susigrąžinimo“, – pabrėžė CBZC.

Ką rekomenduoja pareigūnai?

Nukentėjusiesiems rekomenduojama kreiptis į policiją arba prokuratūrą ir kuo greičiau užfiksuoti visą aktualią informaciją apie savo paskyrą. Tarp svarbiausių dalykų – ekrano nuotraukos iš ZondaCrypto paskyros, kuriose matomas piniginės turinys, taip pat prisijungimo duomenys, su paskyra susietas el. pašto adresas ir išsaugota susirašinėjimo su platforma istorija.

CBZC pataria iš platformos sugeneruoti pilną operacijų istoriją ir išsisaugoti ją kaip failą. Taip pat rekomenduojama turėti bankinių pervedimų išklotines, kuriose aiškiai matyti sąskaitos numeriai, pervedimų datos ir sumos, bei informacija apie pateiktus išmokėjimo pavedimus, įskaitant tuos, kurie buvo įvykdyti tik iš dalies arba neįvykdyti.

Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad ZondaCrypto gali turėti rimtų likvidumo problemų, o analizė esą rodė labai ryškų platformos bitkoinų rezervų sumažėjimą. Taip pat viešai minėta, kad dalis su platforma siejamo kriptovaliutų turto gali būti neprieinamas dėl dingusio asmens, turinčio prieigą prie raktų, todėl situaciją papildo ir valdymo, ir technologinės rizikos.

Nors tyrimas tęsiasi, pareigūnų žinutė aiški: bandymai „greitai atgauti“ prarastas lėšas per tarpininkus, socialinių tinklų vaizdo įrašus ar tariamus ekspertus yra viena dažniausių schemų, kuriomis pasinaudojama nukentėjusiųjų emocijomis. Tokiose situacijose saugiausia remtis oficialiais kanalais ir rinkti dokumentus, kurie gali būti svarbūs teisėsaugai.

Šaltiniai:
– https://www.gov.pl/web/cbzc
– https://www.gov.pl/web/prokuratura-krajowa
– https://europa.eu/youreurope/citizens/consumers/internet-telecoms/data-protection-online-privacy/index_lt.htm