CP v2

Blog

  • Mokslininkai pagaliau pamatė, kas vyksta tarp porų: taip keičiasi supratimas apie superlaidumą

    Mokslininkai pagaliau pamatė, kas vyksta tarp porų: taip keičiasi supratimas apie superlaidumą

    Superlaidumas ilgus metus buvo aprašomas tarsi elegantiškas šokis, kurio niekas iš arti nematė: egzistavo teorija, buvo stebimi padariniai, matavimai vis tikslėjo. Tačiau trūko intymesnio vaizdo – kaip pačios poros, lemiančios šią medžiagos būseną, išsidėsto tarpusavyje. Naujas tyrimas užpildė šią spragą ir kartu parodė, kad senoji, vadovėlinė istorija buvo pernelyg supaprastinta.

    Tyrėjų komanda nefotografavo elektronų tiesiogiai klasikiniame superlaidininke – praktiškai tai vis dar itin sudėtinga. Vietoje to jie pasitelkė ultraltą fermioninę dujų sistemą iš ličio atomų, atšaldytą iki vos kelių milijardųjų laipsnio dalių virš absoliutaus nulio. Toks modelis leidžia atkurti fermionų poravimosi fiziką daug labiau kontroliuojamomis sąlygomis nei tikrame metale. Būtent todėl mokslininkai kalba apie tiesioginį žvilgsnį į procesą, kuris ir yra superlaidumo pagrindas.

    Svarbiausia, kad rezultatai ne tiesiog patvirtino senąją teoriją – veikiau atskleidė, ko joje trūko. Susiformavus poroms, atomai nesielgė kaip nepriklausomi „duetai“, išsimėtę sistemoje, kaip numato supaprastintas BCS (Bardeeno–Cooperio–Schriefferio) vaizdas. Paaiškėjo, kad porų padėtys yra susietos su kitų porų padėtimis – tarsi šokių aikštelėje neužtektų susiporuoti, dar reikia derintis prie visos minios aplink.

    Ne pats poravimasis buvo naujiena, o tai, kas vyksta tarp porų

    BCS teorija, suformuluota XX a. šeštajame dešimtmetyje Johno Bardeeno, Leono Cooperio ir Johno Schriefferio, iki šiol laikoma klasikinių superlaidininkų aiškinimo pagrindu. Ji teigia, kad elektrinė varža išnyksta, kai elektronai susijungia į vadinamąsias Cooperio poras. Vis dėlto BCS yra aproksimacija: ji gerai paaiškina, kodėl poravimasis atsiranda, tačiau daug prasčiau nusako, kaip poros elgiasi tarpusavyje realistiškesnėje, stipriau koreliuotoje sistemoje.

    Naujasis tyrimas buvo nukreiptas būtent į šią spragą. Pasitelkę pažangią vaizdinimo metodiką, mokslininkai galėjo stebėti erdvines krūvio ir sukinio (spino) koreliacijas dvimatėse, stipriai sąveikaujančiose fermioninėse dujose. Tai leido ne tik „pamatyti“ patį poravimąsi, bet ir išmatuoti dviejų ir trijų taškų koreliacines funkcijas. Jose ir pasirodė signalas, kurio BCS vidutinio lauko vaizdas neturėtų numatyti: ryškus koreliacijos „įdubimas“, rodantis, kad poros laikosi viena nuo kitos tam tikru atstumu.

    Dešimtmečius apie superlaidumą buvo galima kalbėti taip, lyg svarbiausia būtų vien elektronų „suporavimas“. Dabar aiškiau matyti, kad tai tik pusė istorijos. Kita pusė – kaip šios poros susiorganizuoja kolektyve. Tai nėra kosmetinė detalė: šis elgesys gali būti reikšmingas sudėtingesniems, mažiau „klasikiniams“ superlaidininkams.

    Užuot žiūrėję į metalą, jie pasirinko tikslesnį realybės modelį

    Gali skambėti kaip mokslinis aplinkkelis: jei kalbama apie superlaidumą, kodėl netirti paties metalo? Atsakymas paprastas – kartais geriau sukurti sistemą, kuri aiškiau atidengia mechanizmą, nei stebėti medžiagą, kurioje daug veiksnių viską užgožia. Ultraltos fermioninės dujos šiandien dažnai veikia kaip laboratorinis „vertėjas“ kietojo kūno fizikai: jos leidžia atkurti svarbius procesus paprasčiau valdomu ir tiksliau išmatuojamu pavidalu.

    Šiuo atveju buvo panaudota atominiu mastu skiriamoji kvantinių dujų mikroskopija kontinuume. Ji suteikė galimybę nusileisti iki pavienių porų lygmens ir analizuoti jų tarpusavio ryšius. Vėliau rezultatai buvo palyginti su tiksliais kvantiniais skaičiavimais, atliktais auxiliary-field quantum Monte Carlo metodu. Skaičiavimai patvirtino, kad stebimas efektas nėra matavimo paklaida ar artefaktas – tai reali sistemos fizikos dalis.

    Vaizdžiai tariant, daugelį metų buvo girdima melodija ir matoma, kaip minia išeina iš salės, tačiau tik dabar kamera atsidūrė šokių aikštelės centre. Paaiškėjo, kad šokis nėra vien susiporavimas: svarbu ir tai, kaip poros juda viena kitos atžvilgiu, kaip laikosi atstumo ir kaip pasidalija bendrą erdvę. Būtent šią „trūkstamą choreografiją“ ir pavyko užfiksuoti.

    Iš pirmo žvilgsnio galima numoti ranka: esą fizikai pamatė dar vieną įdomybę itin šaltose dujose. Tačiau būtent nuo tokių „įdomybių“ dažnai prasideda esminiai lūžiai medžiagų supratime. Aukštos temperatūros superlaidumas vis dar išlieka viena didžiųjų kietojo kūno fizikos mįslių. Žinoma, kad klasikinė BCS teorija nepaaiškina visko, todėl kiekviena nauja detalė apie tai, kas tiksliai vyksta tarp fermionų porų, leidžia tikslinti įrankius, reikalingus sudėtingesnėms sistemoms aiškinti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų matavimai suteikia naują mikroskopinį žvilgsnį į dvimates fermionines dujas ir gali nubrėžti kryptį būsimiems stipriai koreliuotos kvantinės materijos tyrimams. Tai dar nėra receptas kambario temperatūroje veikiančiam superlaidininkui, tačiau tai – gerokai tvirtesnis žemėlapis, vedantis ta kryptimi.

    Šaltinis: „Phys“

  • Mokslininkai suskaičiavo: kasmet ištariame šimtais žodžių mažiau – tai keičia kasdienybę

    Mokslininkai suskaičiavo: kasmet ištariame šimtais žodžių mažiau – tai keičia kasdienybę

    Kasdien kalbame vis mažiau – ir tai nėra tik vaizdinga metafora apie nykstančius pokalbius. Nauja analizė, paremta 2005–2019 metų duomenimis, rodo aiškią tendenciją: vidutinis per dieną ištariamų žodžių skaičius kasmet mažėjo maždaug 338 žodžiais. Taip nuo maždaug 16 tūkst. žodžių per dieną 2005 metais buvo nusileista iki maždaug 12,7 tūkst. 2019-aisiais.

    Tyrimas daugiausia rėmėsi JAV ir dalies Europos imtimis, todėl išvadų apie viso pasaulio „tylą“ daryti negalima. Vis dėlto skaičiai kelia nerimą, nes kalbama ne apie vieną didelį prarastą pokalbį, o apie šimtų smulkių kasdienių apsikeitimų nykimą. Tai keli sakiniai prie kasos, trumpas klausimas apie kryptį, persimetimas žodžiu su kaimynu, atsitiktinė pastaba – smulkmenos statistikoje, bet svarbi socialinio gyvenimo kasdienybė.

    Įdomiausia tai, kad tyrėjai iš pradžių neieškojo patvirtinimo idėjai, jog technologijos „žudo“ pokalbį. Jie mėgino atkartoti ankstesnį tyrimą apie moterų ir vyrų kalbėjimo skirtumus, tačiau netikėtai pastebėjo kur kas platesnį reiškinį: bendras kasdienės kalbos lygis per tą laikotarpį akivaizdžiai smuko. Kitaip tariant, mokslas ieškojo vieno atsakymo, o rado daug didesnį klausimą.

    Kas iš tiesų nyksta kasdieniuose pokalbiuose?

    Darbo autoriai rėmėsi 22 tyrimais, atliktais 2005–2019 metais, kuriuose dalyvavo apie 2200 žmonių. Svarbu tai, kad šie projektai nebuvo skirti „pokalbių krizės“ matavimui – jų temos buvo įvairios: nuo santykių ir skyrybų iki meditacijos ar gyvenimo su liga. Dėl to rezultatas atrodo dar įtikinamesnis: tendencija išryškėjo iš duomenų, kurie nebuvo rinkti specialiai tokiai išvadai pagrįsti.

    Jeigu žmonių būtų tiesiog paklausta, ar jie jaučia, kad mažiau bendrauja, atsakymai galėtų būti paveikti šiuolaikinių baimių, stereotipų ar nuotaikų. Šiuo atveju analizuotas kasdienis žodžių vartojimas, užfiksuotas kitais tikslais, todėl kritimas labiau primena ne publicistinę diagnozę, o išmatuojamą, nuoseklų kasdienės kalbos mažėjimą.

    Vienas ryškiausių šio reiškinio aspektų – jo „išsiskaidymas“. 338 žodžiai per metus neatrodo kaip dramatinis pokytis, tačiau esmė ta, kad tai nėra vienas dingoęs ilgas pokalbis. Greičiau nyksta dešimtys mažų mikrointerakcijų, kurios sudaro dienos foną. Tarsi miestas neprarastų vienos pagrindinės gatvės, o tyliai užvertų vis daugiau mažų praėjimų, kiemų ir trumpinimų – formaliai judėti dar galima, bet erdvė tampa mažiau gyva.

    Išmanusis telefonas – ne vienintelis kaltininkas, bet jį sunku išteisinti

    Paprasta reakcija būtų viską paaiškinti telefonais, žinutėmis ir socialiniais tinklais. Tyrėjai tokios galimybės neatmeta: tai, tikėtina, yra dalis paaiškinimo. Tačiau kartu jie akcentuoja platesnį pokytį – pasikeitusią kasdienybės „architektūrą“. Savitarnos kasos, navigacija vietoje klausimo praeiviui, ekranai užsakymams vietoje trumpo dialogo – situacijų, kuriose reikia arba bent jau įprasta prabilti su nepažįstamuoju, mažėja.

    Ši platesnė perspektyva rodo, kad problema nėra vien technologijų buvimas kišenėje. Keičiasi pats modernus gyvenimas: jis vis labiau pašalina smulkų socialinį „trinties“ elementą. Viskas daroma greičiau, sklandžiau, patogiau ir mažiau priklausoma nuo kitų žmonių. Tačiau kartu su tuo nyksta ir paprastas žmogiškas kontaktas – ne dideli pokalbiai apie gyvenimo prasmę, o kasdienis buvimo tarp kitų „triukšmas“.

    Tyrimas taip pat parodė, kad kritimas ryškesnis tarp jaunesnių suaugusiųjų. Jaunesniems nei 25 metų dalyviams jis siekė apie 452 žodžius per metus, o vyresniems – apie 314. Tai leidžia spėti, kad skaitmeninė komunikacija ypač stipriai pakeičia kalbėjimą ten, kur socialinis gyvenimas jau seniai glaudžiai susietas su ekranais. Vis dėlto ši tendencija paliečia ir vyresnius, tad jos neįmanoma nurašyti vien teiginiui, kad „jaunimas nebekalba“.

    Gal rašome daugiau, bet tai nereiškia, kad nieko neįvyko

    Tyrėjai pabrėžia, kad bendras žodžių kiekis visais kanalais nebūtinai sumažėjo. Įskaičiavus žinutes, komentarus, el. laiškus ir kitą tekstinį gyvenimą internete, jis galėjo net išaugti. Tačiau tai neišsprendžia klausimo, nes svarbu ne vien tai, kiek kalbos pagaminame, bet ir kokį ryšį ta kalba palaiko.

    Gyvas kalbėjimas perduoda tai, ko tekstas dažnai neatkuria iki galo: tempą, intonaciją, dvejojimą, buvimo šalia pojūtį. Rašytinė žinutė gali būti greitesnė ar patogesnė, bet ji ne visada palieka tokį pat socialinį pėdsaką. Tai primena skirtumą tarp informacijos gavimo ir artumo patyrimo: abu dalykai susiję, tačiau ne tapatūs.

    Jei iš kasdienybės išnyksta trumpos, atsitiktinės šnekos, keičiasi ne tik informacijos perdavimas. Keičiasi ir pats buvimo tarp žmonių jausmas. Tam nereikia didelės, romantizuotos vienatvės – kartais užtenka, kad niekas nebeužduoda paprasto klausimo: ar ši eilė tikrai prie to langelio?

    Šaltinis: „IFL Science“

  • Mokslininkai atskleidė: Kujavų pirmieji ūkininkai buvo gerokai pažangesni, nei manėme

    Mokslininkai atskleidė: Kujavų pirmieji ūkininkai buvo gerokai pažangesni, nei manėme

    Ankstyvieji ūkininkai mūsų Europos dalyje naudojo gerokai pažangesnius metodus, nei įprasta manyti. Tokią išvadą pateikė nauji Gdansko universiteto mokslininkų tyrimai, atskleidę, kaip prieš tūkstančius metų buvo organizuojama maisto gamyba ir išteklių valdymas.

    Technologinis lygis nustebino net tyrėjus

    Tyrimas sutelktas į Kujavų regioną – vieną svarbiausių ankstyvojo žemdirbystės židinių Vidurio Europoje. Mokslininkai analizavo žmonių palaikus, gyvūnų kaulus ir augalines liekanas iš daugiau kaip 30 archeologinių vietovių. Radiniai datuojami laikotarpiu maždaug nuo 4100 iki 1200 metų prieš mūsų erą.

    Ypatingą reikšmę turėjo kaulų kolageno izotopiniai tyrimai. Jie leido atkurti senųjų bendruomenių mitybą ir įvertinti, kaip buvo tvarkomasi su gamtos ištekliais bei žemdirbystės produkcija.

    Rezultatai parodė itin svarbų dalyką: jau patys ankstyviausi ūkininkai taikė praktikas, gerinančias dirvožemio kokybę. Kviečių ir miežių grūduose nustatytas padidėjęs azoto kiekis – aiškus tręšimo pėdsakas. Labiausiai tikėtina, kad tam buvo naudojamas mėšlas, o tai rodo sąmoningas pastangas išlaikyti žemės derlingumą ir stabilų derlių.

    Šie duomenys leidžia suabejoti įsitikinimu, kad ankstyvoji žemdirbystė šiame regione buvo primityvi ir menkai produktyvi. Pasirodo, Kujavų gyventojai ne tik augino augalus ir laikė gyvulius, bet ir gebėjo planingai, ilgalaikėje perspektyvoje valdyti aplinką.

    Socialinę nelygybę išduoda net mitybos pėdsakai

    Tyrėjų teigimu, ilgą laiką bendruomenių mityba išliko gana stabili. Joje dominavo augaliniai produktai bei gyvūninės kilmės maistas – mėsa ir pieno produktai, o žuvys ir kiti vandens ištekliai sudarė tik nedidelę dalį.

    Ryškesni pokyčiai pradėjo matytis tuomet, kai regione pasirodė naujos gyventojų grupės, siejamos, be kita ko, su virvelinės keramikos kultūra. Kartu keitėsi mitybos ir gyvenviečių modeliai.

    Vienas įdomiausių lūžių fiksuojamas bronzos amžiuje, kai archeologinėje medžiagoje staiga atsiranda soros. Šis augalas yra atsparus sausrai ir greitai subręsta, todėl tapo svarbia raciono dalimi. Mokslininkai mano, kad sorų paplitimas greičiausiai nebuvo vien vietinės raidos rezultatas – tai galėjo būti migracijų arba kontaktų su kitomis bendruomenėmis padarinys, kai kartu atkeliavo ir naujos auginimo technologijos.

    Tyrimas taip pat atskleidė pirmuosius socialinės diferenciacijos požymius. Iš mitybos rekonstrukcijų sprendžiama, kad ne visi žmonės turėjo vienodą prieigą prie maisto: dalis asmenų vartojo daugiau mėsos nei kiti. Tai gali rodyti besiformuojančias ankstyvąsias socialines struktūras ir nelygybę, kurią anksčiau buvo sunku patikimai įžvelgti archeologinėje medžiagoje.

    Kaip matyti, Kujavų priešistorės gyventojai buvo ne tik žemdirbystės pionieriai šiame Europos regione, bet ir sąmoningi inovatoriai, gebėję planuoti, prisitaikyti ir diegti pažangius sprendimus.

    Šaltiniai: „Royal Society Open Science“, „Eureka Alert“.

  • Mokslininkai išnarpliojo Kolumbo paslaptį: DNR rodo visai kitą jo kilmę nei manyta

    Mokslininkai išnarpliojo Kolumbo paslaptį: DNR rodo visai kitą jo kilmę nei manyta

    Daugiau nei penkis šimtus metų Kristupas Kolumbas buvo vienas ryškiausių didžiųjų geografinių atradimų epochos simbolių. Tačiau jo biografijoje, nepaisant gausybės tyrimų, ilgai išliko esminė mįslė: iš kur iš tiesų kilo žmogus, 1492 metais pasiekęs Naująjį Pasaulį. Naujausi mokslininkų duomenys leidžia manyti, kad iki šiol įprastas pasakojimas gali reikalauti rimtos peržiūros.

    Ilgą laiką buvo laikomasi nuostatos, kad Kolumbas gimė Genujoje, Italijoje, XV amžiaus viduryje ir buvo kilęs iš amatininkų šeimos. Šią versiją rėmė istoriniai dokumentai, to meto liudijimai ir jo paties užrašai, kuriuose jis Genują vadino savo tėvyne. Vis dėlto jau nuo XIX amžiaus pasirodė alternatyvių hipotezių, pagal kurias Kolumbas galėjo būti portugalų, ispanų ar net škotų kilmės.

    Lūžį, pasak tyrėjų, galėjo atnešti naujas genetinis tyrimas. Mokslininkai pasirinko metodą, kuris tokio pobūdžio istoriniuose ginčuose iki šiol naudotas retai: detalią Kolumbo palikuonių DNR analizę. Tam buvo ekshumuoti keliolikos jo palikuonių palaikai, palaidoti kriptoje Gelvese, netoli Sevilijos, Ispanijoje.

    Tyrimas apėmė septynias tiesiogines giminės linijas, o surinkti duomenys leido atkurti genetinius ryšius šeimos viduje. Esminiais tapo vieno palikuonio, žinomo kaip Jorge Alberto de Portugal ir laikomo Kolumbo provaikaičiu, DNR rezultatai. Tyrėjai teigia jo genome aptikę reikšmingų bendro genetinio pėdsako fragmentų, kurie juos atvedė prie konkrečios išvados: matomas aiškus ryšys su šiaurės Ispanijos kilmingųjų giminėmis.

    Ypatingas dėmesys skirtas sąsajoms su Galisijos Sotomayor gimine bei Navaros Zúñiga šeima. Mokslininkų vertinimu, tai pirmas toks tvirtas, DNR duomenimis paremtas patvirtinimas hipotezei, kad Kolumbas galėjo būti kilęs iš Ispanijos bajorijos, tiksliau – iš Galisijos regiono. Tyrėjai pabrėžia, jog jų išvados suteikia šiai teorijai stiprų genetinį pagrindą ir gali paskatinti iš naujo vertinti atradėjo tapatybę istorijos moksle. Praktikoje tai reikštų, kad per amžius įsitvirtinęs Kolumbo, kaip vargano jūrininko iš Italijos Genujos, įvaizdis gali būti tik dalis gerokai sudėtingesnės istorijos.

    Ankstesni DNR tyrimai taip pat buvo užsiminę apie galimas sąsajas su sefardų žydais Vakarų Europoje. Tokie signalai dar labiau komplikuoja jo tapatybės paveikslą ir leidžia įtarti daugiasluoksnį kultūrinį paveldą. Vis dėlto tai nereiškia, kad klausimas jau galutinai išspręstas.

    Dalis istorikų išlieka atsargūs ir primena, kad pirminiai šaltiniai vis dar daugeliu atvejų rodo itališkas šaknis. Nauji tyrimai jų vienareikšmiškai nepaneigia, tačiau leidžia svarstyti, jog Kolumbo genealogija galėjo būti sudėtingesnė, apimanti ryšius tiek su Pirėnų pusiasaliu, tiek su kitomis Europos dalimis.

    Šaltinis: „Euronews“

  • Kas nutiks kasdien geriant kaulų sultinį: dietologai įvardijo 5 pokyčius

    Kas nutiks kasdien geriant kaulų sultinį: dietologai įvardijo 5 pokyčius

    Kaulų sultinys neretai reklamuojamas kaip universalus sprendimas – nuo skaistesnės odos iki geresnės žarnyno veiklos. Pastaraisiais metais jis iš tradicinės naminės virtuvės produkto tapo ryškiu sveikos gyvensenos fenomenu, apie kurį vis dažniau kalbama ir mitybos specialistų rekomendacijose.

    Kaulų sultinį žmonės geria iš puodelių, pila į kokteilius ar naudoja kaip kasdienį papildą. Vis dėlto dietologai pabrėžia: jo poveikis gali būti naudingas, tačiau stebuklų tikėtis nereikėtų. Štai kokius pokyčius, anot specialistų, gali lemti kasdienis kaulų sultinio vartojimas.

    1. Daugiau baltymų racione

    Vienas apčiuopiamiausių kasdienio kaulų sultinio privalumų – papildomas baltymų kiekis. Dietologė Jessica Cording teigia, kad viename puodelyje kaulų sultinio gali būti apie 9–10 gramų baltymų. Palyginimui, įprastame vištienos sultinyje dažniausiai būna tik 1–2 gramai.

    Jei mityboje trūksta baltymų, toks kasdienis įprotis gali prisidėti prie geresnės savijautos. Tačiau dietologė Amy Shapiro pabrėžia, kad kaulų sultinys turėtų būti tik papildas, o ne pagrindinis baltymų šaltinis.

    „Jis neturėtų pakeisti visaverčių baltymų šaltinių, tokių kaip vištiena, kiaušiniai ar jogurtas“, – sako A. Shapiro.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad kolageno pagrindu sudarytas baltymas nėra visavertis ir raumenų palaikymui gali būti mažiau efektyvus.

    2. Galite geriau išsimiegoti

    Preliminarūs duomenys rodo, kad glicinas – aminorūgštis, kurios yra kaulų sultinyje, – gali prisidėti prie ramesnio miego. J. Cording pažymi, kad tai nėra garantuotas efektas, tačiau dalis žmonių teigia, jog reguliariai vartodami glicino turinčius produktus jaučiasi labiau atsipalaidavę arba miega giliau.

    3. Oda ir sąnariai greičiausiai nepasikeis kardinaliai

    Pasak dietologų, būtent šioje vietoje lūkesčiai dažnai būna pernelyg dideli. Nors kaulų sultinyje yra daug kolageno, žmogaus organizmas jo nepanaudoja taip tiesiogiai, kaip dažnai manoma.

    „Virškinimo metu kolagenas suskaidomas į aminorūgštis. Jis nepatenka tiesiai į odą ar sąnarius“, – aiškina A. Shapiro.

    4. Gali būti lengviau skrandžiui

    Kaulų sultinys paprastai lengvai virškinamas, todėl kai kuriems žmonėms jis gali būti patrauklus, kai vargina skrandžio negalavimai ar atsigaunama po ligos.

    Jame esantys junginiai, tokie kaip glutaminas ir želatina, teoriškai gali prisidėti prie žarnyno gleivinės stiprinimo ir virškinimo gerinimo. Vis dėlto dietologai pabrėžia, kad klinikinių tyrimų, aiškiai patvirtinančių kaulų sultinio naudą žarnynui žmonėms, kol kas yra nedaug.

    5. Galite numesti svorio, bet priežastis paprasta

    Kaulų sultinys neretai siejamas su svorio mažinimu, ypač tarp protarpinio badavimo ar „detokso“ šalininkų. Tačiau specialistai aiškina, kad dažniausiai poveikis nėra susijęs su kokiu nors „riebalų deginimu“.

    „Jei žmogus lieknėja gerdamas kaulų sultinį, dažnai taip nutinka todėl, kad juo pakeičiami kaloringesni patiekalai“, – teigia J. Cording.

    Taip sukuriamas kalorijų deficitas, o ne pasireiškia išskirtinis paties sultinio poveikis.

    Dietologai taip pat atkreipia dėmesį, kad mokslinėje bendruomenėje diskutuojama apie galimą sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino, kiekį, nes šios medžiagos gali kauptis kauluose. Dėl to rekomenduojama rinktis patikimos kilmės produktus ir laikytis saiko.

  • 6 balų magnetinė audra Žemę užklups jau šiandien: ką daryti, kad jaustumėtės geriau

    6 balų magnetinė audra Žemę užklups jau šiandien: ką daryti, kad jaustumėtės geriau

    Šiandien, balandžio 17 d., Žemę pasieks magnetinė audra, praneša Didžiosios Britanijos geologijos tarnyba. Kol kas nėra aišku, kada geomagnetinė situacija vėl taps rami.

    Iki šiol saulės vėjo greitis buvo įprastame, foniniame lygyje, o geomagnetinis aktyvumas išliko stabilus. Tačiau šiandien prognozuojamas didelio greičio srautas, atkeliaujantis iš Saulės vainikinėje dalyje susiformavusios vadinamosios koroninės skylės.

    Dėl to turėtų padidėti saulės vėjo greitis, o Žemėje bus fiksuojama G2 lygio, t. y. vidutinio stiprumo, magnetinė audra.

    „Kadangi ši koroninė skylė yra didelė, tikimasi, jog jos poveikis išliks ir balandžio 18 d.“, – teigia mokslininkai.

    Šiuo metu dar neaišku, kada tiksliai sąlygos pradės gerėti.

    G2 lygio magnetinės audros priskiriamos vidutinėms, tačiau jos gali pastebimai paveikti tiek technologijas, tiek žmonių savijautą. Tokios audros kyla sustiprėjus saulės vėjo srautams, kurie sutrikdo Žemės magnetinį lauką. Šiomis dienomis galimi GPS, radijo ryšio ir palydovinių sistemų veikimo sutrikimai, o aukštesnėse platumose dažniau matomos ryškesnės pašvaistės.

    Dalis žmonių per G2 lygio audras skundžiasi galvos skausmu, silpnumu, kraujospūdžio svyravimais ar miego sutrikimais. Manoma, kad jautriau į pokyčius reaguoja vyresnio amžiaus žmonės bei turintys širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.

    Siekiant sumažinti galimą poveikį, rekomenduojama daugiau ilsėtis, vengti streso, gerti pakankamai vandens ir riboti kofeino vartojimą. Taip pat verta stebėti savo savijautą ir, prireikus, sumažinti fizinį krūvį.

  • Avižinė košė ar kiaušinienė? Dietologai paaiškino, kuris pusryčių pasirinkimas tinka jums

    Avižinė košė ar kiaušinienė? Dietologai paaiškino, kuris pusryčių pasirinkimas tinka jums

    Dietologai sutaria: vienareikšmio atsakymo, kas geriau – avižinė košė ar kiaušiniai, nėra. Viskas priklauso nuo organizmo poreikių, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės.

    Pusryčių pasirinkimą lemia daugybė veiksnių: genetika, fizinio aktyvumo lygis, finansinės galimybės ir net gyvenamoji vieta. Todėl tas pats produktas vienam žmogui gali būti itin naudingas, o kitam – mažiau tinkamas.

    Avižinė košė yra geras pasirinkimas, jei mityboje trūksta skaidulų. Jos padeda palaikyti širdies bei virškinimo sistemos sveikatą, o pati košė taip pat yra B grupės vitaminų, geležies ir cinko šaltinis.

    Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į priedus. Paruoštos saldintos košės neretai turi daug pridėtinio cukraus, todėl geriau avižinę košę virti patiems ir gardinti vaisiais ar riešutais.

    Kiaušiniai labiau tinka tiems, kurie nori padidinti baltymų kiekį racione – pavyzdžiui, siekia auginti raumenų masę ar kontroliuoti angliavandenių suvartojimą. Be to, kiaušiniuose yra antioksidantų, naudingų regėjimui ir odai.

    Tačiau svarbus ir gaminimo būdas: ruošiant su sviestu, grietinėle ar sūriu didėja patiekalo kaloringumas ir sočiųjų riebalų kiekis.

    Tiek avižinė košė, tiek kiaušiniai gali būti ir labai naudingi, ir mažiau palankūs sveikatai – tai priklauso nuo ingredientų. Kuo mažiau cukraus, riebalų ir perdirbtų priedų, tuo abu pasirinkimai tinkamesni kasdienei mitybai.

    Abu variantai gali būti subalansuotos mitybos dalis – svarbiausia įvertinti savo poreikius ir pasirinkti tinkamą gaminimo būdą.

  • Trumpo „dvigubas smūgis“ britiškam alui: baiminamasi CO2 krizės ir tuščių pintų

    Trumpo „dvigubas smūgis“ britiškam alui: baiminamasi CO2 krizės ir tuščių pintų

    Londonas – kol pasaulis nerimauja dėl galimo naujo energijos kainų šoko, britai susitelkė į kur kas konkretesnę baimę: ar išliks legendinė britiška pinta. Ši įtampa, kaip teigiama, siejasi ir su Donaldo Trumpo sprendimų pasekmėmis.

    Ketvirtadienį viešuose komentaruose Jungtinės Karalystės prekybos sekretorius Peteris Kyle’as turėjo raminti gyventojus dėl galimų alaus trūkumo scenarijų, mat didėja spaudimas anglies dioksido (CO2) tiekimui.

    CO2 reikalingas ne tik gazuotiems gėrimams: jis svarbus ir maisto gamybai, sveikatos apsaugai, taip pat tam tikroms branduolinės pramonės grandims. Tiekimas tampa sudėtingesnis, nes karas su Iranu didina energijos sąnaudas, o tai mažina gamyklų, kuriose CO2 išgaunamas kaip šalutinis produktas, gamybos apimtis.

    Trečiadienį laikraštis „The Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai rengia atsarginius planus vadinamajam „pagrįstam blogiausiam scenarijui“ – jei Hormūzo sąsiaurio uždarymas sukeltų plataus masto CO2 trūkumą.

    Vis dėlto įtampa dėl vidaus CO2 tiekimo prasidėjo dar iki dabartinio konflikto. Daug kritikos sulaukęs pernai su Vašingtonu sudarytas prekybos susitarimas smogė bioetanolio gamykloms – vienam svarbiausių CO2 šaltinių Jungtinėje Karalystėje. Dėl to šalis tapo labiau pažeidžiama būtent tada, kai pasaulinė pasiūla dar labiau įsitempė.

    Po susitarimo užsidarė didžiausia Jungtinės Karalystės bioetanolio gamykla „Vivergo“ Hule, o „Ensus“ gamykla Tisaide sustabdė veiklą. „Ensus“ teigė, kad sprendimą „užkonservuoti“ gamyklą lėmė Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimas, kurį Ovaliajame kabinete gyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Siekdama užkirsti kelią CO2 krizei, Jungtinės Karalystės vyriausybė praėjusį mėnesį skyrė 100 mln. svarų paramos paketą, kad „Ensus“ atnaujintų gamybą. Ketvirtadienį televizijai „Sky News“ P. Kyle’as aiškino, kad tai padaryta aiškiai dėl to, jog „bioetanolio gamybos šalutinis produktas yra CO2“.

    Ministras pridūrė, kad net ir iki įtampos paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose buvo suprasta, jog būtina saugoti vidaus atsparumą kritiškai svarbioje tiekimo grandyje. Pasak jo, sprendimas atnaujinti gamybą buvo priimtas ankstyvoje konflikto fazėje, o dabar įmonė jau „veikia pilnu pajėgumu ir gamina CO2“. Jis ragino žmones gyventi įprastai – „mėgautis alumi, mėsa ir salotomis“.

    „British Beer and Pub Association“ ketvirtadienį mėgino mažinti įtampą, teigdama, kad šiuo metu nežino apie jokias artėjančias problemas. Vis dėlto organizacijos atstovas nurodė, kad jie „išliks glaudžiame kontakte su vyriausybe“, jog galėtų laiku įvardyti rizikas ir ieškoti sprendimų dėl galimų CO2 tiekimo sutrikimų ar trūkumo.

    Daug labiau nerimauja ūkininkai, kuriems CO2 būtinas gyvuliams apsvaiginti prieš skerdimą ir mėsai pakuoti.

    „Šiuo metu turime reikšmingą skaičių kiaulių, kurios jau užstrigusios ūkiuose dėl skerdyklų problemų praėjusių metų pabaigoje“, – sakė „National Pig Association“ vyriausioji politikos patarėja Katie Jarvis.

    „Nerimaujame, kad besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose gali šią situaciją dar labiau paaštrinti“, – pridūrė ji, perspėdama apie „didžiules pasekmes“ gyvūnų gerovei ir finansiškai spaudžiamiems ūkininkams, kuriems tektų ilgiau laikyti ir šerti gyvulius, jei jie negalėtų judėti per tiekimo grandinę.

    K. Jarvis palankiai įvertino planus laikinai atnaujinti „Ensus“ veiklą ir paragino ministrus, jei CO2 pradėtų trūkti, prioritetą skirti mėsos perdirbimo sektoriui.

    „British Meat Processors Association“ vadovas Johnas Powellas taip pat sveikino gamybos atnaujinimą Tisaide, sakydamas, kad tai suteikia „šiek tiek daugiau saugumo, jei aplinkybės pasikeistų“.

    Pasak jo, ilgalaikiam maisto saugumui „pageidautina turėti vidaus tiekimą“, tačiau kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu „nėra jokio neatidėliotino susirūpinimo dėl maisto tiekimo“, o „CO2 tiekimas vis dar pilnai funkcionuoja“.

    „Queen’s University Belfast“ maisto saugos profesorius Chrisas Elliottas teigė, kad dabartinė įtampa dėl CO2 atskleidžia pasikartojantį Jungtinės Karalystės gamybinės bazės pažeidžiamumą – ypač tokiose srityse kaip trąšų gamyba, kur CO2 taip pat susidaro kaip svarbus šalutinis produktas.

    „Dabartinės situacijos rimtumą sustiprino ankstesni sprendimai, priimti per karą Ukrainoje ir po jo kilusią energetikos krizę, kai buvo uždarytos svarbios Jungtinės Karalystės trąšų gamyklos, o vyriausybė nesuteikė nuoseklios paramos, kad išlaikytų šiuos strategiškai svarbius vidaus pajėgumus“, – sakė jis.

    „Tai, kad Jungtinė Karalystė dabar vėl susiduria su trūkumo rizika, leidžia manyti, jog vyriausybė iš CO2 krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, išmoko nedaug – jei apskritai išmoko“, – pridūrė C. Elliottas.

    Vyriausybės atstovas pareiškė, kad praėjusį mėnesį buvo imtasi ryžtingų veiksmų stiprinant kritiškai svarbų CO2 tiekimą laikinai atnaujinant „Ensus“ bioetanolio gamyklos veiklą Tisaide, taip pat tęsiamas glaudus darbas su verslo organizacijomis, siekiant sušvelninti Artimųjų Rytų įvykių padarinius.

    „Pagrįsti blogiausio scenarijaus“ planai, anot atstovo, yra ekspertų naudojamas planavimo įrankis ir „nereiškia ateities įvykių prognozės“.

    Taip pat skelbiama, kad svarstomos naujos galios galėtų apimti importo ir eksporto ribojimus, apribojimus paslaugoms bei investicijų srautams.

    Pranešama, jog Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas atkirto, kad nepasiduos JAV prezidento grasinimams. Tai, anot apžvalgininkų, suteikia retą aiškumo akimirką vis labiau įtemptame vadinamųjų „ypatingų santykių“ etape.

    Tuo metu Jungtinės Karalystės jautienos sektorius vis dar piktinasi, kad Londonas derybose su Kanbera esą neužėmė griežtesnės pozicijos.

  • ES prekybos vadovas perspėja: sandoris su JAV trapus – neapkraukime jo papildomais reikalavimais

    ES prekybos vadovas perspėja: sandoris su JAV trapus – neapkraukime jo papildomais reikalavimais

    Europos Sąjunga neturėtų „apkrauti“ trapaus prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis papildomais reikalavimais, penktadienį leidiniui „POLITICO“ sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Prieš kitą savaitę planuojamą vizitą į Vašingtoną jis teigė norintis, kad tiek JAV, tiek ES „gerbtų susitarimą“, kuris pernai liepą buvo pasiektas Donaldo Trumpo golfo kurorte Turnberry, Škotijoje, o vėliau įtvirtintas bendrame pareiškime.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – telefonu iš Pietų Korėjos sakė Slovakijos atstovas, ragindamas „neapkrauti diskusijos […] visomis kitomis pasaulinėmis problemomis“.

    Pasak M. Šefčovičiaus, JAV pusėje aiškiai matyti noras laikytis to, dėl ko buvo sutarta, ir tokia pati nuostata esą vyrauja ir ES pusėje.

    Vašingtone vis garsiau reiškiamas nepasitenkinimas dėl ES vangumo įgyvendinant susitarimą. Tik šią savaitę Komisijos narys pradėjo derybas su ES sostinėmis ir įstatymų leidėjais, siekdamas kompromiso dėl ES įsipareigojimų įgyvendinimo. Pagal susitarimą Bendrija turėtų panaikinti visus tarifus JAV pramoninėms prekėms.

    Europos Parlamentas pasiūlė kelias pataisas dviem teisės aktams, kurie turėtų sumažinti JAV tarifus. Tarp siūlymų – vadinamoji „saulėtekio“ nuostata, pagal kurią susitarimas įsigaliotų tik po to, kai JAV sumažintų tarifus produktams, kurių sudėtyje yra plieno. Taip pat siūloma „saulėlydžio“ nuostata, numatanti, kad susitarimas galiotų iki 2028 m. kovo mėnesio.

    Paklaustas apie šias sąlygas, M. Šefčovičius teigė: „Labai sunku nuspėti derybų baigtį. Aš tiesiog norėčiau švaraus rezultato.“

    Jis pridūrė vertinantis Tarybos poziciją – ES valstybių narių pritarimą Turnberry susitarimui praėjusių metų lapkritį be papildomų reikalavimų.

    Vis dėlto Taryboje ryškėja nesutarimai: Prancūzija kai kuriais klausimais artėja prie Europos Parlamento pozicijos, o Vokietija nepritaria nei „saulėtekio“, nei „saulėlydžio“ nuostatoms, kurių siekia europarlamentarai.

    „Tikėjausi labai greito proceso. Suprantu, kad Europos Parlamente svarstymai užtrunka ilgiau, bet tikiuosi, kad galime pasiekti rezultatą, kuris aiškiai pabrėžtų ir patvirtintų Turnberry susitarimą“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Parlamento nariai papildomomis sąlygomis motyvavo D. Trumpo grasinimus aneksuoti Grenlandiją ir įvesti embargą ES narei Ispanijai dėl jos atsisakymo suteikti oro bazes JAV smūgiams Iranui. Skepticizmą dar labiau sustiprino JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti pirminius JAV tarifus, kuriais rėmėsi susitarimo logika.

    Tačiau M. Šefčovičius su tokia logika nesutiko.

    „Turime sutelkti dėmesį į pagrindinį dalyką ir neapkrauti diskusijos dėl šių dviejų reglamentų visomis kitomis pasaulinėmis problemomis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tai yra techninės priemonės, skirtos sumažinti tarifų lygius tam tikriems produktams.

    Kol kas neaišku, ar darbotvarkėje atsiras ir prieštaringai vertinamas su technologijomis susijęs „dialogas“, nes ES anksčiau priešinosi JAV spaudimui švelninti reglamentavimą ir jo taikymą.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško specialisto: alga siekia 2337,40 Eur – laiko liko nedaug

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško specialisto: alga siekia 2337,40 Eur – laiko liko nedaug

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) pareigoms (karjeros valstybės tarnautojas).

    Nurodomas pareiginės algos koeficientas – 1,3. Pareiginė alga (neatskaičius mokesčių) – 2337,40 Eur.

    Pretendentų dokumentai priimami Viešojo sektoriaus darbo skelbimų portale iki 2026-05-04.

    Išsamesnė informacija apie pareigybės funkcijas ir specialiuosius reikalavimus skelbiama Viešojo sektoriaus darbo skelbimų portale.