Bretonų virtuvės simboliu laikoma andouille de Guémené, tradicinė rūkytos kiaulienos dešra iš vakarų Prancūzijos, atsidūrė reguliacinio ginčo centre. Vietos gamintojai perspėja, kad dėl maisto saugos reikalavimų produktas gali dingti iš rinkos, o mažos įmonės – užsidaryti.
Pagrindinė problema siejama su Europos Sąjungos nustatytomis policiklinių aromatinių angliavandenilių ribomis. Šie junginiai susidaro rūkymo metu ir dalis jų laikomi potencialiai kancerogeniškais, todėl jų kiekis maiste yra griežtai ribojamas.
Andouille de Guémené tradiciškai rūkomos virš malkinės ugnies, dažniausiai naudojant buko medieną, o suodžiai nusėda ant paviršiaus. Būtent tai lemia išskirtinį skonį, tačiau kartu padidina taršą, kurią laboratorijos fiksuoja tiriant produktą.
Ginčas dėl matavimo ir ribų
Guémené-sur-Scorff miestelyje veikiančios šimtmetį skaičiuojančios įmonės Maison de l’Andouille savininkas Benoît Rivalan sako, kad gamintojai pateko į aklavietę. Jo teigimu, laikantis dabartinių interpretacijų, rizikuojama prarasti tradicinį procesą, nes rūkymas virš ugnies yra esminė produkto tapatybės dalis.
„Esame institucijų akiratyje“, – sakė Benoît Rivalan.
Pasak jo, įmonė jau įdiegė priemonę, kuri padeda mažinti teršalų kiekį neatsisakant tradicinio rūkymo. Gamintojai naudoja apsauginį apvalkalą, kuris, jų teigimu, sulaiko didžiąją dalį rūkymo metu susidarančių junginių.
„Naudojame apsauginį apvalkalą, kuris rūkymo metu sulaiko apie 80 proc. junginių ir išsaugo skonį“, – sakė Benoît Rivalan.
Kodėl taikiklyje atsidūrė Paryžius, o ne Briuselis
Istorija apie Briuselio biurokratus, neva kėsinančius į bretonų kulinarinį paveldą, Prancūzijoje tapo patogia politine tema. Tačiau pats reguliavimas numato galimybę valstybėms narėms prašyti išimčių tradiciniams, kitaip nepagaminamiems rūkytiems gaminiams, jei receptūros pakeitimai iš esmės pakeistų skonį ir produktas išnyktų.
Vietos politikas Paul Leguernic teigia, kad Prancūzijos institucijos pačios pasirinko griežtesnį kelią ir ilgą laiką nesikreipė dėl leidžiamos derogacijos. Jo vertinimu, ginčo esmė – nacionalinis įgyvendinimas, o ne Europos Komisijos draudimas.
„Patogu kaltinti Briuselį, kai tikroji problema yra tai, kaip Paryžius įgyvendino taisykles“, – sakė Paul Leguernic.
Pasak gamintojų, situaciją paaštrino pasikeitusi praktika, kaip atliekami tyrimai: anksčiau mėginiai būdavo tiriami be odelės, o vėliau buvo pareikalauta vertinti visą gaminį, argumentuojant, kad dalis vartotojų suvalgo ir paviršinį sluoksnį. Tuomet fiksuojami rodikliai, gamintojų teigimu, šoktelėjo dešimtimis kartų.
Kas jau turi išimtis ir kuo rizikuoja verslas
Europos Komisijos pozicija viešai įvardijama kaip procedūrinė: valstybė gali kreiptis dėl išimties, o tokia praktika jau taikoma įvairiems tradiciniams rūkytiems produktams kitose ES šalyse. Tai reiškia, kad sprendimas dėl andouille de Guémené ateities priklauso ne vien nuo bendrų ES ribų, bet ir nuo Prancūzijos valdžios valios pasinaudoti numatytu mechanizmu.
Tuo metu realią įtampą labiausiai jaučia vietos įmonės. Benoît Rivalan sako, kad dėl neapibrėžtumo jis jau sumažino gamybą apie 30 proc. ir planuoja veiksmus, jei tektų stabdyti veiklą.
„Jei mus priverstų užsidaryti, geriau atleisti 14 žmonių nei 19, kuriuos anksčiau samdėme“, – sakė Benoît Rivalan.
Kol Prancūzijoje tęsiasi politinės diskusijos ir didėja Bretanės regiono spaudimas centrinei valdžiai, tradicinės dešros ateitis išlieka neaiški. Gamintojai pabrėžia, kad kompromisas galėtų būti pasiektas derinant vartotojų saugą ir realiai veikiančias išimtis, kurios ES teisėje numatytos būtent tam, kad amatininkų gaminiai nedingtų iš rinkos.
Leave a Reply