Prancūzijoje po savaitgalį kilusių riaušių apgadintų parduotuvių skaičius išaugo iki mažiausiai 3 000. Tai dvigubai daugiau, nei buvo skelbta diena anksčiau, o verslas vis dar skaičiuoja ne tik išdaužytus langus, bet ir prarastas pajamas.
Draudikų asociacija France Assureurs skelbia, kad jos nariai mobilizavo pajėgas padėti nukentėjusiems klientams, tačiau kol kas nepateikia nei preliminaraus nuostolių dydžio, nei tikslaus jau gautų paraiškų skaičiaus. Situacija vertinama kaip itin smurtinių įvykių pasekmė, todėl draudikai dirba kartu su viešosiomis institucijomis visoje šalyje.
Rinkas spaudžia auganti žala
Prekybos sektorius įspėja, kad nuostoliai gali siekti šimtus milijonų eurų. Mažmenininkas Carrefour pranešė apie žalą 50 parduotuvių, iš jų 20 buvo apiplėštos, o tai reiškia papildomas išlaidas apsaugai ir atstatymui, taip pat prastovas.
Finansų rinkose nuotaikos taip pat pablogėjo: Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 smuko, o spaudimą pajuto ir draudimo bendrovės. Investuotojai vertina ne tik tiesiogines išmokas už sugadintą turtą, bet ir platesnes rizikas ekonomikai, kai sutrinka prekyba, logistika bei vartotojų srautai.
Ką rodo 2023 metų precedentas
Prancūzija jau turi artimą atskaitos tašką. 2023 metais birželio ir liepos mėnesiais vykę neramumai, remiantis France Assureurs duomenimis, lėmė apie 793 mln. eurų apdraustų nuostolių ir maždaug 17 000 žalos atlyginimo paraiškų, vienai paraiškai vidutiniškai tenkant apie 46 600 eurų.
Didžiausia dalis tuomet teko parduotuvėms ir verslo patalpoms, reikšminga dalis buvo susijusi su savivaldybių turtu, įskaitant viešuosius pastatus ir transportą. Vis dėlto Prancūzijos Senato tyrimas vėliau vertino, kad bendra turto žala galėjo siekti apie 1 mlrd. eurų, nes ne visi nuostoliai buvo deklaruoti arba pilnai apdrausti.
Draudimas dažnai nekompensuoja prarastos apyvartos
Pasak draudikų, dauguma turto draudimo sutarčių parduotuvėms ir pastatams apima riaušių ir viešosios netvarkos riziką, todėl paprastai kompensuojami padegimai, vagystės, vandalizmas, išdaužtos vitrinos ir būtinos laikinos apsaugos priemonės. Tačiau jautriausia vieta dažnai yra prarasta apyvarta, kai prekyba sustoja.
Prastovų ir veiklos sutrikdymo nuostoliai kompensuojami tik tada, jei verslas turi papildomą veiklos nutrūkimo draudimą, o išmokos paprastai skaičiuojamos pagal prarastą bendrąjį pelną, o ne pardavimų apimtį. Kai kuriose sutartyse numatytos išimtys ir platesnės sąlygos, tačiau jos galioja tik aiškiai įvardintais atvejais.
Valstybės pagalba ir biudžeto spaudimas
Prancūzijos valdžia žada priemones, padėsiančias verslui išlaikyti darbuotojus, kai veikla priverstinai sustoja. Tokia parama reiškia papildomą naštą biudžetui, ypač kai valstybė jau susiduria su dideliu deficitu ir aukštu skolos lygiu.
Tuo pat metu šalyje buvo rengiama nauja riaušių žalos draudimo sistema, kuri numatytų privalomesnę apsaugą daliai sutarčių ir nacionalinį fondą dideliems nuostoliams sušvelninti. Vis dėlto ši schema dar nėra įsigaliojusi, todėl dabartinių įvykių kompensavimas priklausys nuo to, kokias konkrečias draudimo sąlygas yra pasirinkę nukentėję verslai.
Leave a Reply