Probiotikai dažniausiai siejami su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų poveikis gali būti platesnis. Mokslininkai nagrinėja, kaip žarnyno bakterijos per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį gali daryti įtaką uždegimui, imunitetui ir nervų sistemos veiklai.
Ši ašis apima nervinius, hormoninius ir imuninius signalus, o svarbų vaidmenį joje atlieka mikrobiomas. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gamina įvairias medžiagas, kurios gali veikti organizmo uždegiminius procesus, o uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, siejamų su neurodegeneracinėmis ligomis.
Naujesnėse mokslinėse apžvalgose analizuojama, ar mikrobiomo pokyčiai gali būti susiję su kognityvinių funkcijų išsaugojimu vyresniame amžiuje. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose probiotikai, prebiotikai ar mitybos pokyčiai buvo siejami su geresniais atminties ir dėmesio testų rezultatais, ypač esant ankstyviems nusiskundimams.
Kartu ekspertai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog probiotikai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar gali sustabdyti jos progresavimą. Tyrimų rezultatai labai skiriasi, nes naudojamos nevienodos bakterijų padermės, skirtingos dozės, vartojimo trukmė ir dalyvių sveikatos būklė, o poveikis ne visuomet būna statistiškai reikšmingas.
Praktikoje svarbiausia suprasti, kad probiotikai nėra universalus sprendimas visiems. Kognityvinei sveikatai didžiausią įtaką ir toliau turi keli gerai patvirtinti veiksniai: pakankamas miegas, reguliari fizinė veikla, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, nerūkymas, subalansuota mityba bei socialinis aktyvumas.
Mokslininkai tikisi, kad didesnės apimties atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai padės tiksliau atsakyti, kurios konkrečios probiotikų padermės ir kokioms žmonių grupėms gali būti naudingos. Kol kas probiotikai vertinami kaip perspektyvi tyrimų kryptis, bet ne kaip įrodyta demencijos profilaktikos priemonė.
Leave a Reply