CP v2

Blog

  • „Pimento“ sūrio užtepėlė vietoj čederio: paprastas būdas pagardinti kalakutienos sumuštinį

    Kalakutienos sumuštiniai gali būti visai ne nuobodūs, jei įprastą čederį pakeisite Pietų JAV pamėgta „pimento“ sūrio užtepėle. Ji suteikia daugiau skonio ir tekstūros, todėl ypač praverčia tada, kai šaldytuve lieka sausesnių kalakutienos riekelių.

    Kaip rašo „Tasting Table“, „pimento“ sūrio užtepėlė iš esmės remiasi tuo pačiu čederiu, tačiau ją papildo kremiškumą suteikiantys ingredientai, saldžios raudonos „pimento“ paprikos ir prieskoniai. Dėl to skonis tampa ryškesnis, sodresnis ir įdomesnis nei vien tik sūrio griežinėlis.

    Užtepėlės receptai skiriasi, bet dažniausiai joje būna tarkuotas čederis, kreminis sūris, majonezas ir „pimento“ paprikos. Pasak straipsnio, dažnai dedama ir česnako miltelių, laiškinių česnakų ar rūkytos paprikos, o kai kas įmaišo ir šoninės, kad atsirastų dar daugiau sūrumo.

    Nors „pimento“ sūris glaudžiai siejamas su pietietiška virtuve, užtepėlė tinka ir visai kasdieniam sumuštiniui bet kuriame regione. Ji gali tapti paprastu sprendimu, kai norisi greitai „pakelti“ likučių sumuštinį iki rimtesnio užkandžio.

    Kas geriausiai dera su „pimento“ sūriu

    Norint subalansuoti kremišką ir sodrų užtepėlės skonį, siūloma pridėti šviežio pomidoro riekelių – jos suteikia gaivumo ir rūgštelės. Traškumo ir ryškesnio poskonio gali įnešti ir marinuoti agurkėliai.

    Jei norisi lengvesnio aromato, tinka smulkinti svogūnų laiškai ar švieži laiškiniai česnakai. O tiems, kurie mėgsta ryškesnį, dūminį skonį, pravers keli traškios šoninės gabalėliai.

    Dar vienas paprastas triukas – įdėti salotos lapą: jis įneša vėsesnės, traškesnės tekstūros tarp duonos, kalakutienos ir užtepėlės. Jei mėgstate aštresnius akcentus, nedidelis kiekis garstyčių gali „perpjauti“ kremiškumą.

    Kaip pašildyti, jei norisi karšto sumuštinio

    „Pimento“ sūris ypač gerai atsiskleidžia šilumoje, kai užtepėlė tampa minkštesnė ir labiau tirpstanti. Straipsnyje siūloma sumuštinį sudėti ant tvirtesnės duonos ir suspausti panini keptuvėje, kol išorė apskrus.

    Jei panini preso neturite, tiks ir paprasta keptuvė: duoną iš išorės patepkite sviestu ir kepkite ant vidutinės kaitros, kad ji lengvai paruduotų, o įdaras sušiltų. Taip kalakutiena bus sultingesnė, o „pimento“ sūrio skonis – dar ryškesnis.

    Galiausiai, šis pagardinimas patogus ir tuo, kad leidžia lengvai derinti skirtingus priedus pagal tai, ką turite namuose. Net vienas šaukštas užtepėlės gali paversti paprastą kalakutienos sumuštinį gerokai sodresniu.

  • Įdarytų pievagrybių triukas šventėms: vietoj įdaro naudokite įprastą įdarą kalakutui

    Šventinio stalo užkandžiai neretai tampa didžiausiu galvosūkiu, tačiau vieną klasikinį patiekalą galima supaprastinti pasitelkus įprastą švenčių ingredientą – įdarą kalakutui. Jis tinka ne tik pagrindiniam patiekalui: tuo pačiu įdaru galima prikimšti grybus ir iškepti ypač greitą užkandį.

    Vietoj įprasto daržovių ar kitų priedų mišinio į pievagrybių kepurėles tiesiog sudėkite mėgstamą naminį įdarą arba naudokite pirktinį mišinį. Taip sutaupysite laiko ir kartu išlaikysite vientisą šventinio meniu skonio kryptį – tas pats prieskonių ir žolelių derinys lydės nuo užkandžio iki pagrindinio patiekalo.

    Grybus paruoškite taip, kaip ruošdami įdarytus pievagrybius: išimkite kotelius, kepurėles sudėkite į skardą, o jų vidų užpildykite įdaru. Prieš kepdami ant viršaus galite užbarstyti tarkuoto sūrio – jis suteiks daugiau sodrumo ir malonų, tįstantį paviršių.

    Patogu ir tai, kad šį užkandį lengva pritaikyti skirtingiems valgiaraščiams: nuo vegetariškų iki sotesnių, su mėsa. Be to, įdarytus grybus galima pasiruošti iš anksto, o tai ypač praverčia prieš didesnes šventes, kai virtuvėje darbų netrūksta.

    Kaip pritaikyti įdarą pagal meniu

    Jei ruošiate įdarą nuo nulio, verta jo pasigaminti šiek tiek daugiau ir dalį atidėti grybams. O jei norisi dar paprasčiau, galima įsigyti papildomą pakuotę paruošto įdaro mišinio – taip užkandis bus beveik „surink ir kepk“ principu.

    Vegetariškam variantui tiks, pavyzdžiui, kukurūzų duonos įdaras, kuris dera su grybais ir leidžia lengvai išlaikyti patiekalą be mėsos. Tuo metu mėsiškesniems skoniams galima rinktis baltymingesnį įdarą su malta dešra, šalavijais ir paukštienos sultiniu – jis natūraliai „susikalbės“ su kalakuto vakariene.

    Kokius grybus rinktis ir kaip pasiruošti iš anksto

    Dažniausiai tokiam užkandžiui pasirenkami rudieji pievagrybiai (cremini), tačiau tinka ir balti pievagrybiai. Jei naudojate didesnes portobelo kepurėles, iškepę jas galite atsargiai supjaustyti ketvirčiais – taip bus patogiau patiekti ir valgyti.

    Dar viena praktinė išeitis planuojant šventinę dieną – įdarytus grybus susidėti į skardą iš anksto ir laikyti šaldytuve sandariai uždengtus. Rekomenduojama tai daryti ne anksčiau kaip prieš dvi dienas iki kepimo, o į orkaitę dėti tuomet, kai užkandžio jau reikia ant stalo.

  • Tuno salotos su BLT: paprastas triukas, kuris šį sumuštinį paverčia dar sotesniu

    Tuno salotų sumuštinis gali greitai pabosti, tačiau kartais užtenka vieno klasikinio derinio, kad skonis atsiskleistų iš naujo. Vienas paprasčiausių būdų paįvairinti tuno salotas – sujungti jas su BLT sumuštinio ingredientais: šonine, salotomis ir pomidorais.

    Kaip rašo „Tasting Table“, tuno salotos jau ir taip puikiai dera su pomidorais bei salotų lapais: daržovės subalansuoja riebesnį, dažnai majonezu pagardintą mišinį ir suteikia malonios tekstūros. BLT derinys šį balansą dar labiau sustiprina.

    Didžiausias pokytis – šoninė. Jei dar niekada nebandėte jos su tuno salotomis, galite nustebti: šoninė prideda traškumo, sūrumo ir dūmo poskonio, kuris tuno salotų sumuštinį paverčia ryškesniu.

    Be to, sujungus du baltymų šaltinius (tuną ir šoninę), sumuštinis tampa sotesnis nei įprastas tuno salotų ar BLT variantas atskirai.

    Kaip paprastai sujungti tuną ir BLT

    Pats paprasčiausias būdas – į jau paruoštą BLT sumuštinį įdėti šaukštą tuno salotų. Tai patogu, nes daugumą ingredientų galima pasiruošti iš anksto ir greitai susirinkti pietums.

    Derinys lengvai pritaikomas pagal skonį: galite naudoti daugiau salotų lapų, rinktis sultingesnius pomidorus ar labiau paskrudintą šoninę – pagrindinis principas lieka tas pats.

    Alternatyva majonezui – avokadas

    Jei norisi kitokios krypties, tuno salotas galima ruošti ne su majonezu, o pradėti nuo tuno skardinės ir ją sumaišyti su prinokusiu avokadu. Kad avokadas mažiau tamsėtų, prieš trinant rekomenduojama įlašinti citrinos sulčių.

    Tokį mišinį pakanka pagardinti druska ir pipirais – jis suteikia daugiau spalvos ir „minkštos“ tekstūros, kuri sumuštinyje gerai kontrastuoja su traškia šonine.

    Tuno „melt“ ir BLT viename

    Dar viena idėja – tuno „melt“ (karštas tuno sumuštinis su sūriu) ir BLT sintezė. Tuno „melt“ galima kepti orkaitėje arba ant keptuvės – kaip įprasta jūsų virtuvėje.

    Pagaminus tuno „melt“, belieka pridėti šoninės, salotų ir pomidorų. Taip viename kąsnyje atsiranda ir karštas, tirpstančio sūrio sluoksnis, ir klasikinis BLT gaivumas.

  • Kroatijos premjeras: Prancūzijos 2027 metų rinkimai gali sujaukti ES plėtros planus

    Kroatijos premjeras: Prancūzijos 2027 metų rinkimai gali sujaukti ES plėtros planus

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius perspėja, kad artėjantys Prancūzijos prezidento rinkimai 2027 metais gali tapti rimta kliūtimi Europos Sąjungos plėtrai.

    Apie tai jis kalbėjo antradienį „Euronews“ surengtame ES plėtros viršūnių susitikime, atkreipdamas dėmesį į augantį euroskepticizmą Prancūzijos politikoje.

    Pasak A. Plenkovičiaus, politiniai pokyčiai gali paveikti plėtros procesą labiau, nei dabar daug kas įsivaizduoja, nes dalis rinkėjų ir partijų aiškiai priešinasi naujų narių priėmimui.

    Jo įspėjimai skamba tuo metu, kai apklausose prieš 2027 metų rinkimus stiprias pozicijas rodo euroskeptiški kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji, tarp jų Marine Le Pen ir Jeanas-Lucas Mélenchonas.

    Devynios šalys laukia sprendimų

    Šiuo metu devynios valstybės siekia narystės ES: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija ir Ukraina. Derybos dėl stojimo vyksta skirtingais etapais.

    A. Plenkovičius pabrėžė, kad Prancūzijos vidaus politika ir visuomenės nuotaikos gali tapti lemiamu faktoriumi, nuo kurio priklausytų šių šalių pažanga kelyje į narystę.

    Prancūzijos konstitucinė procedūra – papildomas barjeras

    Kroatijos premjeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad Prancūzijoje naujų ES narių priėmimas paprastai turi būti patvirtintas referendumu, o tai reiškia papildomą politinę riziką.

    Alternatyva referendumo keliui – ratifikavimas parlamente: stojimą gali patvirtinti trijų penktųjų balsų dauguma Prancūzijos Kongrese, kuris sujungia abi parlamento rūmus. Vis dėlto, anot jo, dėl didelio politinio susiskaldymo ši procedūra taip pat gali būti sudėtinga.

    A. Plenkovičius priminė 2005 metais vykusį referendumą dėl Europos Konstitucijos, kai, jo teigimu, rinkėjai galėjo būti veikiami klaidinančios informacijos ir balsuoti vadovaudamiesi tuo metu Prancūzijoje vyravusiomis nuotaikomis, o ne pačiu klausimu.

    Abejones kelia ir plėtros grafikai

    Premjeras suabejojo ir kai kuriais dabar viešai minėtais plėtros terminais. Pavyzdžiui, Juodkalnija tikisi įstoti į ES 2028 metais, Albanija siekia užbaigti derybas 2027 metų pabaigoje, o Moldova – 2028 metų pradžioje.

    A. Plenkovičiaus teigimu, toks grafikas gali būti pernelyg optimistinis, nes „visada nutinka kas nors nenuspėjamo“, o dėl to procesai nusikelia.

  • Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Dohoje vykusioje „Milipol Qatar“ parodoje saugumo ir gelbėjimo tarnyboms pristatyti dronai, robotai ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, skirti darbui pavojingose vietose.

    Kaip skelbia „Euronews“, renginyje dalyvavo apie 280 įmonių iš 33 šalių, demonstravusių technologijas nuo stebėjimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.

    Tarp ryškiausių eksponatų – dronas, galintis gabenti šviesoforus, mikroautobusas, įrengtas kaip mobilus vadavietės centras, ir nuotoliniu būdu valdomas robotas.

    Parodos dalyviai akcentavo bendrą tikslą: surinkti daugiau informacijos ir atlikti užduotis ten, kur žmonėms būtų per daug rizikinga dirbti tiesiogiai.

    Dronai ir robotai – nuo eismo iki paieškos

    Parodoje demonstruota, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų prisidėti prie eismo valdymo, pavyzdžiui, laikinai pakeičiant ar papildant infrastruktūrą, kai to reikia vietoje.

    Taip pat pristatyti sprendimai, paremti aerofotografija: iš oro darytos nuotraukos gali padėti greičiau apžvelgti teritorijas ir ieškoti dingusių žmonių.

    Be oro technologijų, dėmesio sulaukė ir autonomiškesni sprendimai vandenyje – pristatyta, kaip laivai galėtų vykdyti misijas be žmonių įgulos.

    DI kontrolė ir žmogaus vaidmuo

    Šalia praktinių demonstracijų parodos dalyviai aptarė, kad net ir pažangiausioms sistemoms reikia aiškių patikrų, ypač kai sprendimuose naudojamas dirbtinis intelektas.

    Pasak pristatymų, daugelyje scenarijų numatomas žmogaus operatoriaus vaidmuo – nuo sprendimų tvirtinimo iki nuotolinio įrangos valdymo.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją saugumo srityje: dalį pavojingiausių darbų perkelti į nuotolines ar automatizuotas sistemas, kartu išlaikant atsakomybės ir kontrolės mechanizmus.

  • „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 34,6 proc., nors šalies energetikos infrastruktūra pastaruoju metu reguliariai patiria atakas.

    Kaip skelbia „Euronews“, augimą labiausiai palaikė išlikusios aukštesnės naftos kainos ir vienkartinis pelnas, gautas pardavus dalį turto bendroje įmonėje.

    Fone – atsinaujinęs karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio brango žaliava ir svyravo energijos rinkos. Saudo Arabijai, kurios biudžetas itin priklausomas nuo naftos sektoriaus, tai reiškia ir didesnes pajamas, ir didesnę riziką tiekimo grandinėms.

    Tuo pat metu išpuoliai bei įtampa strategiškai svarbiuose sąsiauriuose apsunkina eksportą ir didina neapibrėžtumą, o tai gali atsiliepti ir pasaulinėms naftos bei degalų kainoms.

    Kas lėmė pelno šuolį

    Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas pasiekė 135,9 mlrd. rialų (32,3 mlrd. eurų). Prieš metus per tą patį laikotarpį jis siekė apie 101 mlrd. rialų (24 mlrd. eurų).

    Rezultate taip pat atsispindėjo 25,9 mlrd. rialų (6,2 mlrd. eurų) siekęs prieaugis, gautas pardavus „PRefChem“ naftos perdirbimo ir naftos chemijos bendros įmonės dalį Malaizijos „Petronas“.

    „Saudi Aramco“ taip pat pateikė pakoreguotą grynąjį pelną: jis siekė beveik 117 mlrd. rialų (27,8 mlrd. eurų). Tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau maždaug 7 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį.

    Agentūros „Reuters“ cituojamais duomenimis, rezultatas viršijo 12 analitikų medianinę prognozę – 30,66 mlrd. JAV dolerių (27,3 mlrd. eurų).

    Atakos ir įtampa sąsiauriuose

    Tekste teigiama, kad nuo liepos, kai vėl atsinaujino aktyvūs veiksmai regione, Irano remiami Jemeno husiai reguliariai atakuoja Saudo Arabijos tanklaivius, vamzdynus, saugyklas ir perdirbimo gamyklas, o pastarosiomis savaitėmis smūgiai intensyvėjo.

    Karalystė taip pat susiduria su rizikomis Bab al Mandebo ir Hormūzo sąsiauriuose – tai apsunkina laivybą ir eksportą. Šie maršrutai laikomi vienais svarbiausių pasaulio naftos tiekimui.

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas H. Nasseris perspėjo, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir atakos prieš svarbius energetikos objektus ir toliau didina energijos tiekimo krizę bei turi rimtų pasekmių pasauliniam energetiniam saugumui.

    Praėjusį mėnesį husiai pareiškė taikęsi ir į „Saudi Aramco“ būstinę karalystės rytuose. Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad vienas pastatas toje teritorijoje buvo apgadintas, o du anonimiškumo prašę įmonės darbuotojai AFP teigė, kad buvo pataikytas vienas būstinės bokštų.

    Naftos rinkos svyravimai ir Saudo Arabijos biudžetas

    Nors JAV karinis jūrų laivynas padėjo užtikrinti naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, tai nesustabdė rinkos nervingumo. Pirmadienį naftos kainos smuko daugiau nei 7 proc., rinkai sureagavus į ženklus, kad Teheranas ir Vašingtonas atnaujina dialogą.

    Saudo Arabijoje užsitęsęs neapibrėžtumas prisideda prie ekonominių iššūkių. Šalis padidino prognozuojamą 2026 metų biudžeto deficitą iki 245 mlrd. rialų (58,2 mlrd. eurų), tai sudaro 4,9 proc. BVP, nors pradinė prognozė siekė 165 mlrd. rialų (39,2 mlrd. eurų).

    Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2026 metais ekonomika trauksis 3,6 proc., o naftos sektoriaus aktyvumas mažės 21,8 proc. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad metų pabaigoje BVP bus sumažėjęs 3,3 proc. – penkiais procentiniais punktais prasčiau nei liepos prognozėje.

    2027 metais karalystė planuoja deficitą sumažinti iki 191 mlrd. rialų (45,4 mlrd. eurų), kartu tęsdama investicijas į ekonomikos diversifikavimo projektus.

  • „Apple“ pajamos viršijo lūkesčius, tačiau brangstantys lustai spaudžia pelno maržas

    „Apple“ pajamos viršijo lūkesčius, tačiau brangstantys lustai spaudžia pelno maržas

    „Apple“ pranešė apie geresnius, nei tikėtasi, 2026 fiskalinių metų paskutinio ketvirčio rezultatus, tačiau investuotojus neramina augančios atminties lustų kainos ir dėl to plonėjančios pelno maržos.

    Kaip skelbia „Euronews“, po prekybos sesijos bendrovės akcijos smuko maždaug 3 proc., rinkai vertinant ne tik pajamas, bet ir didėjančias sąnaudas bei atsargesnes maržų prognozes.

    Per tris mėnesius iki 2026 metų rugsėjo 26 dienos pajamos augo 12 proc. iki 114,5 mlrd. JAV dolerių, o pelnas siekė 30,71 mlrd. JAV dolerių, arba 2,10 JAV dolerio akcijai.

    Rezultatus palaikė rekordiniai rugsėjo ketvirčio „iPhone“ pardavimai, tačiau dalis pelno pagerėjimo siejama ir su muitų grąžinimu, kuris pridėjo 0,05 JAV dolerio akcijai ir kilstelėjo bendrąją maržą maždaug vienu procentiniu punktu iki 47,9 proc.

    „iPhone“ ir „Mac“ augo, „iPad“ traukėsi

    „iPhone“ pajamos didėjo 17,5 proc. iki 57,6 mlrd. JAV dolerių, o „Mac“ pardavimai šoktelėjo beveik 24 proc.

    Tuo metu „iPad“ pajamos krito 10,4 proc., o „Wearables, Home and Accessories“ kategorija (dėvimi įrenginiai, namų produktai ir priedai) smuko 7,9 proc.

    Ketvirtis apėmė tik pirmąsias aukštesnės klasės „iPhone 18 Pro“ modelių pardavimo dienas, o naujasis sulankstomas „iPhone Duo“ į prekybą išėjo jau einamąjį ketvirtį, tad šio įrenginio pardavimai į rezultatus neįtraukti.

    Naujojo vadovo debiutas ir Kinijos rinkos atsigavimas

    Tai buvo pirmoji „Apple“ pajamų ataskaita nuo tada, kai 2026 metų rugsėjo 1 dieną bendrovės vadovu tapo Johnas Ternusas, pareigas perėmęs iš Timo Cooko.

    Vadovas išskyrė atsigavimą Didžiosios Kinijos regione: pajamos čia ketvirtį augo 21 proc., o per visus fiskalinius metus – 28 proc. Jo teigimu, augimą tempė „iPhone“ ir „Mac“ pardavimai.

    Vis dėlto rinkoje atkreiptas dėmesys, kad kai kurie segmentai, įskaitant pajamas iš Kinijos, dėvimų įrenginių ir namų prietaisų, buvo mažesni, nei tikėjosi dalis analitikų.

    Prognozė: pajamos augs, bet maržos gali susitraukti

    „Apple“ teigė, kad gruodžio ketvirtį tikisi pajamų augimo 7–10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir prognozuoja, kad tai galėtų būti didžiausias ketvirtis pagal pajamas.

    Tačiau paslaugų (services) augimas, bendrovės vertinimu, gali sulėtėti iki 8–9 proc. nuo 9,8 proc. rugsėjo ketvirtį, kai pajamos šiame segmente pasiekė rekordą – 31,6 mlrd. JAV dolerių.

    Bendrovė taip pat perspėjo, kad brangstanti atmintis ir išlaidos, susijusios su „Siri“ dirbtinio intelekto diegimu, gali sumažinti bendrąją maržą iki 45–46 proc. gruodžio ketvirtį – žemiau analitikų prognozuoto 46,3 proc. Didžiausią spaudimą, anot „Apple“, sudarys būtent brangesni atminties lustai.

    Nors daliai produktų kainos šiemet jau buvo keltos, „Apple“ nurodė bandanti riboti kaštų šuolį naudodama anksčiau pigiau įsigytas atsargas ir mažindama išlaidas kitoms komponentų pozicijoms.

  • „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ skelbia, kad dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų jos metinė kuro sąskaita gali šoktelėti maždaug 2 mlrd. eurų. Bendrovė dėl to sumažino viršutinę 2026 metų pelno prognozės ribą.

    Kaip praneša „Euronews“, liepą–rugsėjį „Lufthansa Group“ fiksavo stiprius rezultatus: didesnės pajamos ir taupymo priemonės daugiau nei kompensavo brangstančius degalus.

    Per trečiąjį ketvirtį pakoreguotas veiklos pelnas augo 6 proc. iki 1,4 mlrd. eurų, o pajamos – 9 proc. iki 12,24 mlrd. eurų. Tai buvo stipriausias grupės ketvirtis pagal pajamas.

    Vis dėlto konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilstelėjo žibalo kainas: per trečiąjį ketvirtį degalų sąnaudos, palyginti su pernai, išaugo 543 mln. eurų.

    Kainų spaudimas ir skirtingi padalinių rezultatai

    Grupės vadovas Carstenas Spohras teigė, kad esant stabiliai didelei paklausai ir griežtai kontroliuojant kaštus pavyko atsverti maždaug pusės milijardo eurų kuro pabrangimą.

    Grupės tinklo oro linijos – SWISS, „Austrian Airlines“ ir „Brussels Airlines“ – nuosaikiai didino pajėgumus ir gerino ketvirčio rezultatus. Tuo metu pagrindinė „Lufthansa“ oro linijų veikla atsiliko: jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas veiklos pelnas smuko trečdaliu iki 300 mln. eurų.

    Bendrus rezultatus reikšmingai palaikė „Lufthansa Cargo“ (pakoreguotas veiklos pelnas daugiau nei patrigubėjo iki 162 mln. eurų) ir „Lufthansa Technik“ (pakoreguotas veiklos pelnas augo 54 proc. iki 200 mln. eurų).

    Visų metų vaizdas nėra toks palankus: per pirmus devynis mėnesius pajamos kilo 8 proc., tačiau grynasis pelnas krito 35 proc.

    Metinė kuro sąskaita – 9,3 mlrd. eurų

    Finansų direktorius Tillis Streichertas nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį tikimasi išlaikyti sveiką paklausą, tačiau dėl geopolitinės situacijos 2026 metų kuro sąskaita dabar prognozuojama sieksianti 9,3 mlrd. eurų.

    Palyginimui, 2025 metais ji sudarė 7,27 mlrd. eurų – tai reiškia beveik 2 mlrd. eurų augimą.

    Pasak T. Streicherto, „Lufthansa“ iš anksto apsidraudė dėl 86 proc. 2026 metais keleivines oro linijas aptarnaujančių degalų poreikio, fiksuodama kainas finansiniais kontraktais. Taip pat teigiama, kad daugiau nei 60 proc. 2027 metų poreikio jau yra apsidrausta.

    Dėl išaugusių sąnaudų bendrovė pakoregavo metinę prognozę: dabar tikisi 1,7–2 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno, kai anksčiau buvo numatyta 1,7–2,2 mlrd. eurų.

    Taupymas: mažiau skrydžių ir mažesnės išlaidos

    Grupė jau anksčiau ėmėsi taupymo: mažino skrydžių apimtis ir dalį orlaivių laikinai išėmė iš eksploatacijos. Balandį iš grupės tvarkaraščio buvo išimti „CityLine“ padalinio 27 eksploatuojami orlaiviai, o vėliau paskelbta apie karpymus, palietusius 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių iki spalio.

    „Lufthansa“ skaičiavo, kad toks sprendimas leistų sutaupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų.

    Be to, buvo sugriežtintos išlaidos samdymui, vidiniams renginiams ir išoriniams konsultantams, o taip pat tęsiamas planas iki 2030 metų sumažinti 4 000 administracinių darbo vietų.

    Antradienio rytą bendrovės akcijų kaina ankstyvoje prekyboje kilo daugiau nei 3 proc.

  • Lenktynės dėl ECB vadovo posto: euro zonos šalys iki penktadienio teiks kandidatus vietoj Lagarde

    Lenktynės dėl ECB vadovo posto: euro zonos šalys iki penktadienio teiks kandidatus vietoj Lagarde

    Kova dėl Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo posto oficialiai prasidėjo: euro zonos šalys turi iki šio penktadienio pateikti kandidatus, kas pakeis Christine Lagarde.

    Kaip „Euronews“ nurodė Eurogrupės atstovas, finansų ministrai gautas kandidatūras aptars lapkričio 9 dieną vyksiančiame posėdyje.

    Procedūra pradėta po to, kai C. Lagarde praėjusią savaitę laišku Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa pranešė apie ketinimą pasitraukti anksčiau laiko.

    ECB prezidentą skiria Europos Vadovų Taryba, sprendimą priimdama remdamasi ES Tarybos rekomendacija. Šią rekomendaciją svarsto tik euro zonos valstybės, todėl kandidatūros pirmiausia aptariamos Eurogrupėje.

    Kandidatui prireiks bent 16 iš 21 euro zonos šalių paramos, atstovaujančios mažiausiai 65 proc. bloko gyventojų. Galutinį sprendimą ES vadovai priims gavę Europos Parlamento ir ECB Valdančiosios tarybos nuomones.

    Eurogrupės pirmininkas, Graikijos finansų ministras Kyriakos Pierrakakis, valstybes nares paragino kandidatūras pateikti iki penktadienio, lapkričio 6 dienos.

    Kodėl C. Lagarde traukiasi anksčiau

    C. Lagarde paskelbė, kad pareigas paliks 2027 metų vasario 7 dieną – beveik devyniais mėnesiais anksčiau, nei baigtųsi jos aštuonerių metų kadencija.

    Vėliau Frankfurte žurnalistams ji aiškino, jog pasitraukimas suteiktų daugiau laisvės viešai kalbėti ne vien apie pinigų politiką.

    „Manau, kad negaliu išlikti neutrali. Man rūpi tiesa, o matau, kad tiesa labai dažnai yra žalojama, jai prieštaraujama klaidinančiais pateikimais“, – sakė C. Lagarde.

    Ji neatsakė, ar remtų kurį nors kandidatą Prancūzijos prezidento rinkimuose, numatytuose 2027 metų balandį.

    Tą pačią dieną ECB indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc. C. Lagarde dar pirmininkaus dviem palūkanų sprendimų posėdžiams – gruodį ir vasarį.

    Pagrindiniai vardai ir platesnės derybos

    Tekste minimi du ryškiausi kandidatai, kuriuos jų vyriausybės viešai parėmė dar rugsėjį, prieš C. Lagarde pranešimą.

    Vienas jų – Pablo Hernández de Cos, Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) generalinis direktorius ir buvęs Ispanijos banko vadovas (2018–2024). Ispanijos premjeras Pedro Sánchez jį parėmė rugsėjo 23 dieną.

    Kitas – Klaas Knot, 14 metų vadovavęs Nyderlandų centriniam bankui iki 2025 metų. Nyderlandų premjeras Rob Jetten yra sakęs, kad jis daugeliui šalių būtų „tobulas pasirinkimas“.

    Minimos ir prognozių rinkos, kurios taip pat rodo dviejų kandidatų varžybas, tačiau pažymima, kad lažybų sumos jose nėra didelės.

    ECB prezidento skyrimas, tikėtina, bus tik dalis platesnių derybų. Per artimiausius mėnesius keisis ir dalis šešių narių Vykdomosios valdybos: Vokietijos atstovė Isabel Schnabel sausio 3 dieną išvyksta į TVF, o Airijos vyriausiojo ekonomisto Philip Lane kadencija baigsis kitų metų gegužės pabaigoje.

    Dėl to euro zonos sostinės gali derėtis dėl kelių postų paketo. Tekste teigiama, kad Paryžius greičiau taikytųsi į vyriausiojo ekonomisto pareigas, o Madridas siektų grįžti į valdybą po to, kai šiemet prarado viceprezidento postą.

  • Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies siekius įstoti į Europos Sąjungą faktiškai blokuoja Bulgarijos reikalavimas keisti Konstituciją ir joje pripažinti Bulgarijos mažumą.

    Apie tai ji kalbėjo antradienį per „Euronews“ plėtros viršūnių susitikimą, pabrėždama, kad Skopjė nenori daryti naujų nuolaidų, jei tam nepritaria visuomenė.

    Pasak prezidentės, Šiaurės Makedonija Konstituciją jau keitė 26 kartus, o dalis pataisų, anot jos, buvo „primestos“ iš išorės.

    Ji taip pat teigė, kad jos politinis mandatas kyla iš piliečių, todėl ji negalinti žadėti dar vieno Konstitucijos keitimo, kai tam trūksta visuomenės palaikymo.

    Konstitucijos pataisos – kompromiso dalis

    Šiaurės Makedonijai siūloma aiškiai įtraukti bulgarus į šalies pripažįstamų bendruomenių sąrašą Konstitucijoje. Toks pakeitimas buvo numatytas kaip kompromisas, turintis atlaisvinti stojimo į ES procesą, tačiau Skopjė susiduria su vidaus pasipriešinimu.

    2022 metais ES pritarė Prancūzijos tarpininkautam susitarimui: Šiaurės Makedonija sutiko dėl konstitucinių pataisų, tačiau joms priimti būtina dviejų trečdalių parlamento dauguma, kurios valdantieji iki šiol neužsitikrino.

    Prezidentė nurodė, kad, jos vertinimu, 80 proc. gyventojų nepritaria siūlomiems pakeitimams, o pataisos net neperėjo pirmojo etapo parlamento konstitucinėje komisijoje.

    Ilgas kelias į ES ir ankstesnės nuolaidos

    Šiaurės Makedonija dėl narystės ES kreipėsi 2004 metais, o oficialia kandidate tapo 2005-aisiais, tačiau pažangą, pasak prezidentės, nuolat stabdė politiniai užkirtimai.

    Ji teigė, kad pagrindinė kliūtis Europos integracijai nėra reformų stoka ar ES reikalavimų nevykdymas, o politinės valios trūkumas kaimyninėse šalyse.

    Prezidentė priminė ir 2018 metų susitarimą su Graikija, po kurio valstybė pakeitė pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją – taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs ambicijoms NATO ir ES.

    Jos teigimu, dabartinis reikalavimas dėl Konstitucijos kelia platesnį klausimą: kiek kandidatė šalis turi nusileisti dėl dvišalių ginčų, kol galiausiai gali prisijungti prie bloko.

    Dialogas vietoj kaltinimų

    Nors prezidentė kalbėjo apie įtampą ir spaudimą, ji vengė tiesiogiai kaltinti Bulgariją sąmoningai blokuojant stojimą. Vietoje to ragino daugiau pragmatizmo ir didesnės politinės valios tarp kaimyninių valstybių.

    Ji teigė, kad ir toliau sieks sprendimų dialogo keliu, primindama, jog ne kartą yra susitikusi su buvusiais prezidentais ir dabartiniu premjeru.