Blog

  • Lenkijos „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji iš tiesų užsiima ir kodėl tai svarbu skaitytojams

    Lenkijos „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji iš tiesų užsiima ir kodėl tai svarbu skaitytojams

    Lenkijos portalas „Focus“ skiltį Nauka pristato kaip vietą, kur publikuojamas kategorijos turinys. Tačiau pateiktas tekstas rodo, kad redakcinis akcentas čia nėra vien mokslas siaurąja prasme, o platesnis gyvenimo būdas ir temos, kurios, redakcijos teigimu, daro įtaką gyvenimo kokybei.

    Skiltyje žadama rašyti apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius. Toks temų rinkinys labiau primena gyvenimo būdo žurnalą su mokslo ar populiariosios edukacijos elementais, o ne klasikines mokslo naujienas apie tyrimus, technologijas ar atradimus.

    Kas slepiasi po mokslo etikete?

    Pastaraisiais metais daug žiniasklaidos priemonių mokslo turinį jungia su praktiniais kasdienybės klausimais. Skaitytojams dažnai svarbiausia ne laboratoriniai metodai, o aiškus atsakymas, ką naujos žinios reiškia sveikatai, įpročiams, produktyvumui ar gerovei.

    Toks požiūris padeda pritraukti platesnę auditoriją, bet kartu kelia riziką, kad mokslinė informacija bus supaprastinta. Dėl to ypač svarbu aiškiai atskirti nuomonę, gyvenimo būdo rekomendacijas ir tyrimais pagrįstas išvadas.

    Kodėl skaitytojui tai svarbu?

    Skiltyse, kurios apima ir sveikatą, ir populiariąją psichologiją, didžiausia vertė atsiranda tada, kai teiginiai pagrindžiami patikimais duomenimis. Redakcijoms čia tenka atsakomybė nurodyti, ar kalbama apie mokslinį sutarimą, ar apie ankstyvas hipotezes ir pavienius tyrimus.

    Net jei rubrika orientuota į gyvenimo kokybę, nuo to priklauso, ar skaitytojas gaus praktiškai pritaikomą ir saugią informaciją. Tai aktualu temoms apie mitybą, miegą, psichikos sveikatą ar savipagalbos metodus, kur klaidinančios išvados gali turėti realių pasekmių.

    Ko tikėtis ateityje?

    Augant dirbtinis intelektas naudojimui redakcijose, skaitytojams tampa vis svarbiau, kaip tikrinami faktai ir kaip užtikrinamas turinio patikimumas. Kokybiškos skiltys paprastai remiasi ekspertų komentarais, aiškia autoryste ir atnaujinamais paaiškinimais, kai keičiasi mokslinės žinios.

    Jei „Focus“ rubrika Nauka ir toliau bus vystoma kaip gyvenimo būdo erdvė su mokslo paaiškinimais, skaitytojams aktualiausia bus skaidrumas. Aiškiai įvardytos temos ribos ir patikimi šaltiniai lemia, ar tokia rubrika padeda orientuotis informacijos sraute, ar tik imituoja mokslo turinį.

  • Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Rytų Norvegijoje, Hunn kapinyne, archeologai atidengė iki šiol nežinotus akmenų ratų pėdsakus. Iš pirmo žvilgsnio vietovėje dominavo pilkapiai, tačiau tik nuėmus viršutinį grunto sluoksnį išryškėjo aiškios žiedinės struktūros.

    Paieškose pasitelktas georadaras, leidžiantis aptikti po žeme esančius objektus neardant didelių plotų. Matavimai parodė kelias apvalias anomalijas, kurios vėliau patvirtintos kasinėjimais ir detalesne archeologine analize.

    Tyrėjai identifikavo vadinamuosius žiedinius griovius, t. y. žemėje išlikusius senųjų apskritų konstrukcijų kontūrus. Jie galėjo žymėti pilkapių ribas arba būti susiję su akmenų ratų statiniais, kurių dalis akmenų vėliau buvo pašalinta.

    Vienoje vietoje aptikta požymių, kad ratelyje galėjo stovėti 15 vertikalių akmenų. Archeologų teigimu, kai kurių senųjų riedulių pamatuose išliko smulkių akmenų sankaupos, kurios tikėtina buvo naudojamos stabilizuoti šimtus kilogramų sveriančius luitus.

    Ne mažiau intriguoja tai, kad panašiuose akmenų ratuose neretai kartojasi nelyginis akmenų skaičius, pavyzdžiui, 9, 11, 13 ar 15. Kodėl anuometės bendruomenės laikėsi tokios taisyklės, kol kas lieka neaišku, nes trūksta tiesioginių užrašytinių šaltinių.

    Kam galėjo tarnauti ratai?

    Didžiausia mįslė yra šių struktūrų paskirtis. Anksčiau panašūs statiniai kai kuriose Šiaurės Europos vietovėse buvo aiškinami kaip bendruomenių susibūrimų erdvės, kur galėjo vykti sprendimų priėmimas ar ginčų nagrinėjimas.

    Vis dėlto Hunn kapinyne kai kurių ratų teritorijoje aptikti žmonių palaikų pėdsakai labiau sieja šiuos objektus su laidojimo papročiais. Tai sustiprina versiją, kad akmenų ratai galėjo veikti kaip kapo paminklai arba ritualinės zonos, susijusios su atsisveikinimo ceremonijomis.

    „Pirmiausia tai reikėtų vertinti kaip kapo paminklus, nors neatmestina, kad laikui bėgant jų funkcijos galėjo keistis“, – sakė Oslo Kultūros istorijos muziejaus profesorė Anne Lene Melheim.

    Tyrėjai neatmeta ir kelių etapų scenarijaus, kai pradžioje suformuojamas apskritas kontūras, o tik vėliau statomi akmenys. Kita hipotezė siejama su žmonių judėjimu per apeigas, kai aplink ratą mindoma žemė galėjo suformuoti aiškų apskritą pėdsaką.

    Kada jie pastatyti?

    Tikslesnis datavimas dar laukia patvirtinimo, tačiau pats Hunn kapinynas siejamas su bronzos ir geležies amžiais. Šis laikotarpis Skandinavijoje apima maždaug nuo 1500 metų prieš mūsų erą iki 1000 metų mūsų eros.

    Netoliese taip pat fiksuoti radiniai iš romėniškojo geležies amžiaus, maždaug prieš 1 500–2 000 metų. Tai leidžia manyti, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką, o skirtingos kartos galėjo perimti ir keisti ritualus, palikdamos daugiasluoksnį archeologinį vaizdą.

    Šiuolaikinėje archeologijoje vis dažniau derinami neinvaziniai metodai, tokie kaip georadaras, su tiksliniais kasinėjimais. Tokia praktika leidžia greičiau patikrinti hipotezes, mažiau pažeisti kontekstą ir tiksliau suplanuoti, kur verta kasti, kad būtų išsaugota kuo daugiau informacijos apie senųjų bendruomenių gyvenimą ir mirtį.

  • NASA parodė stulbinamą virsmą: Vakarų Australijos dykuma iš kosmoso sužydo gėlėmis

    NASA parodė stulbinamą virsmą: Vakarų Australijos dykuma iš kosmoso sužydo gėlėmis

    NASA paskelbė palydovines nuotraukas, atskleidžiančias įspūdingą pokytį Vakarų Australijoje: paprastai sausas Murchison regionas per trumpą laiką virto plačiais žydinčių laukinių gėlių plotais. Vaizdai rodo, kaip dykumos peizažą pakeitė neįprastai palankus kritulių ir temperatūrų derinys.

    Šį reiškinį užfiksavo „Landsat 8“ palydovai, leidžiantys lyginti kraštovaizdį skirtingais metais. NASA duomenimis, palyginus kadrus, darytus rugpjūčio pabaigoje su maždaug metų skirtumu, matyti, kad anksčiau vyraujančias rusvas, plikas teritorijas pakeitė žalumos ir spalvotų žiedų mozaika.

    Kaip dykuma staiga sužydi

    Murchison regionas paprastai pasižymi sausringu klimatu ir augalija, prisitaikiusia prie ilgų laikotarpių be lietaus. Čia vyrauja žolės, krūmynai, druskingų dirvožemių augalai ir akacijos, o dalis laukinių gėlių rūšių evoliuciškai prisitaikė laukti retų, bet intensyvesnių kritulių epizodų.

    Esminis mechanizmas paprastas: daugelio rūšių sėklos dirvoje gali išbūti ramybės būsenoje ilgą laiką. Kai dirvožemis pakankamai sudrėksta, prasideda masinis dygimas, o augalai per trumpą sezoną spėja užaugti, pražysti ir subrandinti naujas sėklas, kurios vėl laukia kito palankaus ciklo.

    Orai, nulėmę rekordinį efektą

    Nurodoma, kad šįkart lemiamą vaidmenį suvaidino drėgmę į vakarinę Australijos dalį atnešę orų procesai. Australijos meteorologijos tarnybos vertinimu, birželį kritulių kiekis kai kuriose teritorijose viršijo daugiametį vidurkį, o rugpjūtis buvo gerokai drėgnesnis nei įprastai.

    Toks kritulių pasiskirstymas ypač svarbus dykumų ekosistemoms, nes svarbu ne vien bendra lietaus suma, bet ir tai, ar drėgmė išsilaiko pakankamai ilgai. Jei dirvožemis sudrėksta keliomis bangomis, augalai turi daugiau laiko įsitvirtinti, o žydėjimas apima didesnius plotus.

    Žiedai ir mokslo infrastruktūra vienoje vietoje

    Žydėjimas užfiksuotas ir netoli Inyarrimanha Ilgari Bundara Murchison radijo astronomijos observatorijos, kurią prižiūri Australijos mokslo agentūra CSIRO. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: ji yra radijo tylos zonoje, kur ribojami signalai, galintys trikdyti itin silpnų kosminių radijo bangų registravimą.

    Nurodoma, kad šį sezoną laukinės gėlės sužydo ir aplink mokslinius instrumentus, o tarp augalų fiksuojamos ir jautresnės, saugotinos rūšys. Tokios situacijos mokslininkams suteikia progą stebėti, kaip greitai ekosistemos reaguoja į drėgmės pokyčius ir kaip kinta rūšių paplitimas anksčiau intensyviau naudotose teritorijose.

  • Romėnų laikų pranašysčių sistema stebina: Turkijoje rastas akmuo atskleidė 56 atsakymus

    Romėnų laikų pranašysčių sistema stebina: Turkijoje rastas akmuo atskleidė 56 atsakymus

    Archeologiniai radiniai primena, kad žmonės ateities ženklų ieškojo ne tik šiais laikais. Pietvakarių Turkijoje, senovės Kibyros teritorijoje, mokslininkai iš naujo perskaitė užrašus ant kalkakmenio stulpo, kurie leido atkurti romėnų laikų būrimo sistemą.

    Stulpas buvo tarsi viešai prieinama instrukcija, kaip iš kauliukų metimo gauti dievų patarimą. Ant keturių jo pusių iškalti 56 atsakymai, priskirti skirtingoms metimo kombinacijoms, o pati schema rodo, kad tai buvo standartizuotas, aiškiai suprantamas ritualas.

    Kaip veikė šis būrimas?

    Sistema rėmėsi astragalais, tai yra avių ar ožkų čiurnos kaulais, naudotais vietoje kauliukų. Dėl netaisyklingos formos jie galėjo sustoti keturiomis padėtimis, o kiekvienai jų buvo priskirtos reikšmės 1, 3, 4 ir 6.

    Buvo metami penki tokie kaulai iš karto arba vienas kaulas penkis kartus, svarbiausia buvo galutinis derinys. Iš viso gaunamos 56 skirtingos kombinacijos, o žmogus, ieškantis patarimo, pagal rezultatą surasdavo atitinkamą tekstą ant stulpo.

    Tyrėjai šią praktiką datuoja maždaug 120–210 metų laikotarpiu, kai regione vyravo Romos imperija. Atsitiktinis metimo rezultatas čia buvo suvokiamas kaip dieviška žinutė, kurią tereikėjo teisingai perskaityti.

    Ko klausdavo ir ką žadėjo atsakymai?

    Užrašai neapsiribojo viena tema ir primena universalių patarimų rinkinį. Vieni tekstai perspėdavo nesiimti skubotų veiksmų, kiti ragino ištverti, žadėjo sėkmę ar patarė vengti blogio ir priešiškumo.

    Kai kurie atsakymai skamba stebėtinai šiuolaikiškai, tačiau dalis jų reikalauja to meto religinių simbolių ir tikėjimų konteksto. Inskripcijose minimi keli dievai, tarp jų Dzeusas, Afroditė, Kronas ir Poseidonas.

    Ypatingas vaidmuo siejamas su Hermiu, kuriam, kaip manoma, buvo skirta visa instaliacija. Šis dievas antikoje buvo siejamas su keliautojais, prekyba ir tarpininkavimu, todėl jo kultas natūraliai derėjo su vieša vieta, kur žmonės ieškojo ženklų ir krypties.

    Kodėl radinys toks svarbus?

    Maždaug 1,2 metro aukščio stulpas, spėjama, iš pradžių buvo didesnio paminklo dalis, kurį vainikavo Hermio skulptūra. Archeologai jį aptiko pakartotinai panaudotą mūre, o mokslininkai mano, kad anksčiau jis galėjo stovėti agoroje, pagrindinėje miesto aikštėje.

    Toks išdėstymas reiškė, kad pranašysčių sistema buvo pasiekiama ne tik vietiniams, bet ir atvykstantiems pirkliams ar keliautojams. Tyrėjai taip pat kelia versiją, kad monumentą finansavo pasiturintis rėmėjas, kurio vardas iki mūsų dienų neišliko įskaitomas.

    Šiandien toks radinys leidžia tiksliau suprasti, kaip Romos imperijos provincijose veikė kasdienis religingumas ir kaip ritualai persikeldavo į viešą miesto erdvę. Tai ir reta proga pamatyti ne abstrakčias užuominas apie būrimą, o praktiškai veikusią, užrašuose užfiksuotą instrukciją.

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 beveik sutapo su radariniu Žemės stebėjimo palydovu X-36, priklausančiu „ICEYE“, ir, analitikų teigimu, nuosekliai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR vertina, kad tokie manevrai nėra atsitiktiniai ir gali rodyti pasirengimą artimam priartėjimui.

    Integrity ISR skelbė, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko tiksliai suplanuotų orbitos pakeitimų seką. Palydovas iš pradžių pakėlė orbitą, sulaukė tinkamo orbitos plokštumos sutapimo, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į X-36 orbitą.

    Pasak Integrity ISR atstovo Grego Gillingerio, orbitos plokštumos ir formos suderinimas yra sudėtingiausia ir daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis.

    „Tai nėra atsitiktinumas“, – sakė Gregas Gillingeris.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Šiuo metu palydovus skiria kiek daugiau nei 400 kilometrų, o atstumas pamažu mažėja. Analitikai prognozuoja, kad Kosmos 2612 gali trumpam dar sumažinti aukštį, nes žemiau esantis objektas Žemę apskrieja greičiau ir taip greičiau prisiveja taikinį.

    Integrity ISR vertinimu, tiesioginis priartėjimas galėtų įvykti spalio pabaigoje, sunaudojant palyginti nedaug degalų ir paliekant minimalų įspėjimo laiką. Viešai nėra patvirtinta, kokius įrenginius ar veikimo priemones turi Kosmos 2612 ir kokie galutiniai Rusijos ketinimai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie orbitiniai manevrai gali būti naudojami ne tik stebėjimui, bet ir aktyvesniems veiksmams. Tai gali apimti žvalgybą iš arti, ryšio ar sensorių trikdymą, taip pat fizinį poveikį, jei būtų pasirinktas kinetinis scenarijus.

    Kodėl svarbus „ICEYE“ palydovas?

    „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovus, galinčius fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo. Tokie duomenys ypač vertingi saugumo ir gynybos užduotims, nes leidžia stebėti infrastruktūrą, judėjimą ir pokyčius dideliuose plotuose.

    Įmonę yra bendraįkūręs lenkų kilmės verslininkas Rafalas Modževskis, o pati bendrovė veikia tarptautiniu mastu, įskaitant Suomiją ir JAV. Tekste minima, kad „ICEYE“ duomenis naudoja ir Lenkijos kariuomenė, o radarinių vaizdų panaudojimas siejamas ir su taikinių nustatymu Rusijos teritorijoje.

    Situaciją papildomai išryškina platesnės tendencijos kosmose, kai valstybės vis dažniau demonstruoja vadinamuosius rendezvous ir proximity operations gebėjimus, tai yra priartėjimo ir veikimo šalia kito objekto orbitoje operacijas. Tokios operacijos gali turėti teisėtų paskirčių, tačiau kartu didina eskalacijos ir klaidingo situacijos interpretavimo riziką.

    Kiti palydovai ir galimas scenarijaus kartojimas

    Pranešime taip pat nurodoma, kad Kosmos 2612 yra vienas iš penkių palydovų, kurie gegužę atliko manevrus, kad atsidurtų toje pačioje orbitos plokštumoje kaip X-36. Likę keturi nuo to laiko panašių veiksmų nekartojo.

    Integrity ISR stebi ir Kosmos 2611 bei Kosmos 2613, kurių orbitos plokštumos natūraliai artėja prie X-37, kito „ICEYE“ palydovo. Analitikai neatmeta, kad panašus scenarijus galėtų kartotis lapkričio 6 ir 17 dienomis.

    Viešų komentarų šiuo klausimu kol kas mažai: tekste minima, kad JAV kosmoso pajėgos į užklausas neatsakė, „ICEYE“ komentaro atsisakė, o Pentagonas nurodė neturintis ką pateikti. Tuo metu stebėtojai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis tokiuose incidentuose yra ribotas laikas įvertinti ketinimus ir priimti sprendimus dėl galimų vengimo manevrų.

  • Pjongjange parodytas naujas šarvuotis: stulbinamai panašus į Ukrainoje naudojamą Roshel Senator

    Pjongjange parodytas naujas šarvuotis: stulbinamai panašus į Ukrainoje naudojamą Roshel Senator

    Pjongjange atidarytame naujame karinės technikos muziejuje Šiaurės Korėja pademonstravo dar nematytą 4×4 šarvuotą transporto priemonę. Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti ilgos ekspozicijų salės, o pristatyme dalyvavo Kim Jong Unas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė būtent naujas šarvuotis, kurio siluetas ir kai kurios konstrukcinės detalės primena kanadiečių gamintojo „Roshel“ modelį „Senator“. Šis šarvuotas automobilis plačiai naudotas Ukrainoje, todėl panašumas sukėlė klausimų, kaip Šiaurės Korėja galėjo perimti idėjas.

    Kas žinoma apie naują modelį

    Oficialiai Pchenjanas neatskleidė nei transporto priemonės pavadinimo, nei techninių parametrų. Nepateikta informacija apie šarvų lygį, variklio galią, ekipažą ar tai, kiek vienetų jau pagaminta.

    Iš nuotraukų galima spręsti, kad korpusas atrodo pailgintas, o tai gali reikšti siekį padidinti vidaus erdvę vežamiems kariams ar įrangai. Vis dėlto vien iš vaizdų patikimai įvertinti apsaugos klasę ar realią paskirtį neįmanoma.

    Kaip Šiaurės Korėja galėjo perimti konstrukciją

    Viena iš aptariamų versijų yra susijusi su trofėjine technika: Rusijos pajėgoms mūšio lauke esą pavyko perimti kelis „Senator“ automobilius. Jei tokie vienetai būtų atsidūrę sąjungininkų rankose, jie galėjo tapti šaltiniu kopijavimui ar atskirų sprendimų analizei.

    Tačiau viešai nėra patvirtinimo, kad kuris nors iš užgrobtų automobilių buvo perduotas į Pchenjaną. Taip pat nėra įrodymų, jog muziejuje demonstruotas šarvuotis yra tiesioginė konkretaus pavyzdžio kopija, o ne tik panašios kategorijos transporto priemonė.

    Paroda kaip signalas apie ambicijas

    Šarvuotas automobilis nebuvo vienintelis akcentas. Parodos centre demonstruota ir strateginė ginkluotė, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-20“, kuri, remiantis vieša informacija, dar nebuvo išbandyta skrydžiu.

    Ekspozicijoje taip pat parodyti ir kiti moderniam konfliktui būdingi sprendimai, tarp jų dronai bei raketinės sistemos. Tai rodo Šiaurės Korėjos siekį vienu metu stiprinti tiek taktinius pajėgumus, tiek strateginio atgrasymo arsenalą, o kartu demonstruoti, kad šalis seka karo Ukrainoje pamokas.

    Muziejaus atidarymas įvyko įtampos kupiname tarptautiniame fone, kai režimas reguliariai rengia raketų bandymus ir viešai pabrėžia gynybos pramonės plėtrą. Tokių ekspozicijų tikslas dažnai būna ne tik vidaus auditorijai skirtas propagandinis efektas, bet ir signalas užsieniui apie technologines ambicijas.

  • CERN technologija peršviečia Vavelį: tuneliai ir tuštumos randami be gręžimo ir kasinėjimų

    CERN technologija peršviečia Vavelį: tuneliai ir tuštumos randami be gręžimo ir kasinėjimų

    Vavelio kalva Krokuvoje pradėta tirti neįprastu būdu: jos gelmes skenuoja detektorius, įrengtas Smoko oloje. Įranga leidžia aptikti ertmes, koridorius ir plyšius, nepažeidžiant istorinės pilies ir aplinkinių konstrukcijų.

    Tyrimai paremti mionų tomografija, kai vaizdas sudaromas iš natūralių kosminių dalelių srauto. Tai laikoma vienu pažangiausių neinvazinių metodų, kai reikia pažvelgti į masyvių objektų vidų negręžiant ir nevykdant kasinėjimų.

    Kaip veikia mionų tomografija?

    Mionai susidaro, kai kosminiai spinduliai susiduria su Žemės atmosfera. Šios dalelės pasiekia paviršių ir gali prasiskverbti per storus uolienų ar mūro sluoksnius, o detektorius fiksuoja, iš kokių krypčių ir kiek jų atkeliauja.

    Jeigu dalelių užfiksuojama daugiau, tai dažnai reiškia mažesnį medžiagos tankį konkrečioje zonoje. Paprasčiau tariant, tai gali rodyti tuštumas, ertmes ar struktūrinius plyšius, kurių iš išorės nematyti.

    Surinkti duomenys lyginami su skaitmeniniu kalvos modeliu ir sudaromas jos vidaus tankio žemėlapis. Principas neretai lyginamas su kompiuterine tomografija, tik šiuo atveju spinduliuotės šaltinis yra natūralus, o procesas skirtas dideliems objektams.

    Ką tai duoda Vavelio tyrimams?

    Rezultatai turėtų padėti tiksliau įvardyti vietas, kuriose ateityje būtų prasminga atlikti tikslesnius archeologinius ar konstrukcinius tyrimus. Tai ypač svarbu paveldo objektams, nes kiekvienas gręžinys ar kasinėjimas didina riziką pažeisti autentiškas struktūras.

    Projekte siekiama suderinti mokslo ir muziejinės praktikos poreikius: gauti patikimus duomenis apie kalvos vidų, bet išlaikyti maksimalų objekto saugumą. Tokia informacija gali būti reikšminga ir planuojant konservavimo darbus ar vertinant ilgalaikę šlaitų stabilumo situaciją.

    Projektas VIEW ir tarptautinis bendradarbiavimas

    Darbus vykdo projektas VIEW, kuriame dalyvauja Lenkijos technologijų bendrovė „MUOTECH“, Šveicarijos mokslininkai ir Vavelio muziejininkai. Pranešama, kad diegiant įrangą prisidėjo ir Lozanos federalinės politechnikos mokyklos EPFL fizikai, o eksperimentinis detektorius siejamas su CERN vystomomis technologijomis.

    Mionų tomografija jau yra pritaikyta ir kitur, kai reikėjo patikimai patikrinti didelius istorinius ar infrastruktūros objektus. Plačiai nuskambėjęs pavyzdys yra iki tol nežinomos ertmės aptikimas Egipto Cheopso piramidėje, taip pat šiuo metodu tirti objektai Budapešte.

  • Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijoje vykstant intensyviai geležinkelių modernizacijai vėl įsiplieskė diskusija, ar Centrinėje magistralėje būtų įmanoma reguliariai važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu. Šią idėją viešojoje erdvėje pakurstė pranešimai, sieję tokią perspektyvą su laikotarpiu po 2027 metų.

    Tačiau Infrastruktūros ministerija viešai paneigė tokią informaciją ir pabrėžė, kad planų pradėti 300 km/h komercinius reisus šioje linijoje nėra. Ministerija paragino redakcijas tikrinti skelbiamas žinias ir nurodė, kad pasirodę teiginiai neatitinka institucijų planavimo dokumentų.

    Šiuo metu pagrindinis tikslas yra kitas: sudaryti sąlygas reguliariems reisams iki 250 km/h modernizuojamoje Centrinėje magistralėje. Toks greitis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką, o maršrutu Varšuva–Krokuva traukiniai galėtų važiuoti trumpiau nei dvi valandas.

    Kas leidžia važiuoti 250 km/h

    Kad keleiviniai traukiniai galėtų saugiai pasiekti 250 km/h, reikia ne tik sutvarkytos vėžės, bet ir suderintos signalizacijos bei ryšio sistemų. Viena svarbiausių priemonių yra europinė traukinių eismo valdymo sistema ETCS, kuri leidžia tiksliau kontroliuoti greitį ir atstumus tarp sąstatų.

    Modernizacijos kontekste akcentuojamas ir geležinkelio ryšio standartas GSM-R, naudojamas ryšiui tarp mašinistų ir eismo valdymo centrų. Tokie sprendimai laikomi būtinais, kad 250 km/h greitis taptų ne bandomuoju, o kasdieniu komerciniu režimu.

    Lenkijos infrastruktūrą prižiūrinti bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“ jau anksčiau buvo nurodžiusi, kad greičiai virš 250 km/h Centrinėje magistralėje šiuo metu nėra realistiški. Tam įtakos turi tiek techniniai reikalavimai, tiek reikalingų rekonstrukcijų mastas.

    Kur realiau tikėtis 300 km/h

    Lenkijos planuose greitis virš 300 km/h siejamas ne su esama Centrine magistrale, o su naujai projektuojamomis linijomis. Viešai aptariamuose projektuose dažnai minima nauja greitųjų geležinkelių ašis, turinti sujungti didžiuosius šalies miestus ir atverti erdvę didesniems greičiams.

    Ekspertų vertinimu, 300 km/h ir didesni greičiai paprastai numatomi būtent naujai statomose trasose, nes joms iš anksto parenkami didesni posūkių spinduliai, kiti nuolydžiai ir numatomi specifiniai saugos sprendimai. Esamų linijų pritaikymas tokiai eksploatacijai dažnai kainuoja panašiai kaip nauja statyba, bet su daugiau apribojimų.

    Tuo pat metu primenama, kad bandymų metu greitis Centrinėje magistralėje kartais būdavo viršijęs 250 km/h ribą. Vis dėlto atsitiktiniai bandymai nėra tas pats, kas nuolatiniai keleiviniai reisai, kuriems reikalinga sertifikuota infrastruktūra, suderinti grafikai ir patikimumo reikalavimai.

    Kol kas realiausias artimiausio laikotarpio scenarijus yra 250 km/h komerciniai reisai, o didesni greičiai – naujose, specialiai greitajam eismui skirtose linijose. Ministerija pabrėžia, kad būtent taip reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasirodančius teiginius apie 300 km/h Centrinėje magistralėje.

  • „Microsoft“ žada iki 20 proc. spartesnį „Windows 11“: labiausiai pajus silpnesni kompiuteriai

    „Microsoft“ žada iki 20 proc. spartesnį „Windows 11“: labiausiai pajus silpnesni kompiuteriai

    „Microsoft“ praneša tęsianti „Windows 11“ našumo gerinimo programą, kurį bendrovė pradėjo šių metų pradžioje. Pagrindinis tikslas – greitesnė sistemos reakcija ir sklandesnis darbas, ypač senesniuose įrenginiuose.

    Pasak bendrovės, dalis patobulinimų iš pradžių buvo išbandyti su Windows Insider programos dalyviais, o dabar jie pradedami diegti platesnei auditorijai. „Microsoft“ teigia, kad kai kuriais scenarijais „Windows 11“ responsyvumas gali padidėti iki 20 proc.

    Didžiausi pokyčiai siejami su efektyvesniu atminties valdymu ir jos panaudojimu. Bendrovė aiškina, kad sistema gali išlaikyti daugiau aktyvių duomenų operatyviojoje atmintyje, rečiau juos perkeldama į lėtesnę duomenų saugyklą.

    „Windows 11 dabar gali laikyti operatyviojoje atmintyje iki 2 GB daugiau aktyvių duomenų, o tai padeda išlaikyti sklandų darbą, kai atidaroma daugiau programų ar naršyklės skirtukų“, – sakė „Microsoft“ viceprezidentas Navjot Virk.

    „Microsoft“ pabrėžia, kad ryškiausias skirtumas turėtų būti juntamas kompiuteriuose, kuriuose yra 8 GB RAM arba mažiau. Tokiuose įrenginiuose net ir nedideli optimizavimai gali sumažinti vėlavimus, kai vienu metu vykdoma daugiau užduočių.

    Kaip pavyzdį bendrovė pateikia valdiklių veikimą: jų turinys turėtų būti įkeliamas tik tada, kai vartotojas realiai atidaro valdiklių sritį. „Microsoft“ skaičiuoja, kad toks elgesys gali atlaisvinti daugiau nei 200 MB atminties, kuri gali būti skirta kitoms programoms.

    Kartu diegiami ir kiti patikimumo bei naudojimo patogumo patobulinimai. „Microsoft“ nurodo, kad greitėja „Bluetooth“ ryšio užmezgimas, todėl belaidės ausinės turėtų prisijungti sklandžiau, o „Windows Hello“ prisijungimo funkcija veikia stabiliau.

    Praktikoje šie pakeitimai gali būti labiausiai pastebimi kasdienėse situacijose: perjungiant langus, atidarant meniu, paleidžiant programėles ar dirbant su naršykle. Vartotojams rekomenduojama reguliariai tikrinti sistemos atnaujinimus, nes patobulinimai paprastai platinami etapais.

  • Lenkiškoje rinkoje startuoja „Apple“ iPhone Duo: kaina kandžiojasi, pristatymo teks laukti

    Lenkiškoje rinkoje startuoja „Apple“ iPhone Duo: kaina kandžiojasi, pristatymo teks laukti

    „Apple“ Lenkijoje pradėjo sulankstomo išmaniojo telefono iPhone Duo išankstinę prekybą. Gamintojas pristatė kelias komplektacijos versijas ir dvi korpuso spalvas, tačiau pirkėjams jau dabar aišku viena: naujovė bus brangi.

    Išankstiniai užsakymai startavo penktadienį 14 valandą vietos laiku, o pirmieji pristatymai planuojami spalio 23 dieną. Vis dėlto daliai pirkėjų pristatymo terminai gali nusikelti itin toli, nes kai kurių konfigūracijų laukimo laikas, priklausomai nuo paklausos, gali išaugti iki 2027 metų pradžios.

    Lenkijos parduotuvėse sulankstomų telefonų segmentas jau turi stiprių alternatyvų, todėl „Apple“ kaina bus lyginama su konkurentais. Pavyzdžiui, Samsung Galaxy Z Fold 8 Ultra kainuoja apie 1 850 eurų, o Honor Magic V6 galima rasti už mažiau nei 1 730 eurų.

    Viena ryškiausių detalių, kurią pabrėžia pirkėjai, yra komplektacija: į dėžutę įkeltas pats telefonas ir USB C laidas, tačiau įkroviklio nėra. Tai atitinka pastarųjų metų „Apple“ praktiką, kai dalis priedų perkeliami į papildomų pirkinių kategoriją.

    iPhone Duo palaiko greitą laidinį įkrovimą, taip pat belaidį „MagSafe“ įkrovimą iki 25 W ir kitus su „Qi“ standartu suderinamus sprendimus. Kartu siūlomi ir oficialūs aksesuarai, kurių kainos taip pat aukštos: odinio tipo „Folio“ dėklas kainuoja apie 150 eurų, o paprastesnis dėklas be stovelio – apie 95 eurus.

    Sulankstomi telefonai pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo: gamintojai akcentuoja patvaresnius lankstus, ryškesnius ekranus ir plonesnius korpusus. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar vartotojai bus pasirengę mokėti priemoką už didesnį ekraną kišenėje ir naują naudojimo patirtį.