NASA paskelbė palydovines nuotraukas, atskleidžiančias įspūdingą pokytį Vakarų Australijoje: paprastai sausas Murchison regionas per trumpą laiką virto plačiais žydinčių laukinių gėlių plotais. Vaizdai rodo, kaip dykumos peizažą pakeitė neįprastai palankus kritulių ir temperatūrų derinys.
Šį reiškinį užfiksavo „Landsat 8“ palydovai, leidžiantys lyginti kraštovaizdį skirtingais metais. NASA duomenimis, palyginus kadrus, darytus rugpjūčio pabaigoje su maždaug metų skirtumu, matyti, kad anksčiau vyraujančias rusvas, plikas teritorijas pakeitė žalumos ir spalvotų žiedų mozaika.
Kaip dykuma staiga sužydi
Murchison regionas paprastai pasižymi sausringu klimatu ir augalija, prisitaikiusia prie ilgų laikotarpių be lietaus. Čia vyrauja žolės, krūmynai, druskingų dirvožemių augalai ir akacijos, o dalis laukinių gėlių rūšių evoliuciškai prisitaikė laukti retų, bet intensyvesnių kritulių epizodų.
Esminis mechanizmas paprastas: daugelio rūšių sėklos dirvoje gali išbūti ramybės būsenoje ilgą laiką. Kai dirvožemis pakankamai sudrėksta, prasideda masinis dygimas, o augalai per trumpą sezoną spėja užaugti, pražysti ir subrandinti naujas sėklas, kurios vėl laukia kito palankaus ciklo.
Orai, nulėmę rekordinį efektą
Nurodoma, kad šįkart lemiamą vaidmenį suvaidino drėgmę į vakarinę Australijos dalį atnešę orų procesai. Australijos meteorologijos tarnybos vertinimu, birželį kritulių kiekis kai kuriose teritorijose viršijo daugiametį vidurkį, o rugpjūtis buvo gerokai drėgnesnis nei įprastai.
Toks kritulių pasiskirstymas ypač svarbus dykumų ekosistemoms, nes svarbu ne vien bendra lietaus suma, bet ir tai, ar drėgmė išsilaiko pakankamai ilgai. Jei dirvožemis sudrėksta keliomis bangomis, augalai turi daugiau laiko įsitvirtinti, o žydėjimas apima didesnius plotus.
Žiedai ir mokslo infrastruktūra vienoje vietoje
Žydėjimas užfiksuotas ir netoli Inyarrimanha Ilgari Bundara Murchison radijo astronomijos observatorijos, kurią prižiūri Australijos mokslo agentūra CSIRO. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: ji yra radijo tylos zonoje, kur ribojami signalai, galintys trikdyti itin silpnų kosminių radijo bangų registravimą.
Nurodoma, kad šį sezoną laukinės gėlės sužydo ir aplink mokslinius instrumentus, o tarp augalų fiksuojamos ir jautresnės, saugotinos rūšys. Tokios situacijos mokslininkams suteikia progą stebėti, kaip greitai ekosistemos reaguoja į drėgmės pokyčius ir kaip kinta rūšių paplitimas anksčiau intensyviau naudotose teritorijose.
Leave a Reply