Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba pranešė vertinanti, kad Kremlius, greta hibridinių veiksmų, modeliuoja ir tiesioginio ginkluoto konflikto su Europa scenarijus. Tarp minimų krypčių įvardijamos Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa.
Anot ukrainiečių žvalgybos, Rusija tokį susidūrimą laiko realiu variantu ilgesnėje perspektyvoje, o trumpuoju laikotarpiu gali siekti kontroliuojamo regioninio krizės eskalavimo NATO rytiniame flange. Tokios krizės tikslas, kaip teigiama, būtų ne karinė pergalė, o Aljanso reakcijos greičio ir kolektyvinės gynybos patikimumo išbandymas.
Ko siekiama NATO rytiniame flange?
Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Maskva gali mėginti veikti žemiau tiesioginio karo slenksčio, derindama spaudimą pasienio ruožuose, informacines operacijas ir provokacijas. Tokiu būdu siekiama sukurti situaciją, kurioje sąjungininkėms būtų sunkiau greitai sutarti dėl vieningos reakcijos.
„Tikslas nėra nugalėti NATO karine prasme, o pademonstruoti tariamą jo nesugebėjimą greitai reaguoti ir ginti narių“, – teigiama ukrainiečių žvalgybos vertinime.
Tokios strategijos logika remiasi prielaida, kad krizė, kuri atrodo „ribinė“ ar dviprasmiška, suteikia daugiau erdvės neigti atsakomybę, vilkinti sprendimus ir skaldyti visuomenių nuotaikas. Būtent todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik kariniams pajėgumams, bet ir informacinei aplinkai bei vidaus politikos jautrumams.
Apie 400 žvalgybos pareigūnų Europoje
Ukrainos tarnyba taip pat nurodo, kad Europoje gali būti beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų. Jų užduotys, kaip skelbiama, apima šnipinėjimą, diversijas ir kibernetines atakas.
Žvalgybos teigimu, tokie tinklai reikalingi ne tik informacijos rinkimui, bet ir pasirengimui veiksmams, kurie gali būti aktyvuojami krizės metu. Kibernetinės atakos prieš infrastruktūrą, bandymai trikdyti logistiką ar sklaidyti dezinformaciją laikomi priemonėmis, galinčiomis paveikti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir apsunkinti operatyvius sprendimus.
Kodėl ši žinutė svarbi Lietuvai?
Nors vertinime tiesiogiai akcentuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, kontekstas apima visą NATO rytinį flangą, kuriame saugumo situacija priklauso nuo atgrasymo, ankstyvojo perspėjimo ir sąjungininkų karinio buvimo. Lietuvos atveju tai reiškia, kad hibridinių grėsmių atpažinimas, infrastruktūros apsauga ir visuomenės atsparumas informacinėms atakoms tampa ne mažiau svarbūs nei tradiciniai gynybos pajėgumai.
Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, todėl parama Ukrainai ir NATO rytinės sienos stiprinimas, jos vertinimu, yra sudedamoji atgrasymo strategijos dalis. Tokios išvados sutampa su platesnėmis Europos saugumo diskusijomis, kuriose vis dažniau kalbama apie ilgalaikį pasirengimą, o ne vien trumpalaikes priemones.
Leave a Reply