Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

Written by

in

Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

„Eni“ lubos prarado poveikį

Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

„Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

ES laukia spalio viršūnių susitikimo

Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

Europos šalys juda skirtingai

Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *