Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

Atakos prie Rumunijos ir Bulgarijos

Jodojoje jūroje per kelias dienas užfiksuotos dronų atakos prieš komercinius laivus išryškino Europos pažeidžiamumą viename jautriausių jūrinių regionų. Pranešama apie nuskendusius ar apgadintus laivus, gaisrus ir žuvusius civilius.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas vieną iš incidentų, įvykusį maždaug 130 kilometrų nuo šalies pakrantės, pavadino „visiškai nepriimtinu“, pabrėždamas, kad tyrimas dar vyksta. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana-Silvia Țoiu atskirą atvejį įvardijo kaip tarptautinės teisės pažeidimą.

Viename iš epizodų prie Rumunijos krantų užsidegė krovininis laivas, gabenęs Ukrainos grūdus, vėliau jis nuskendo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronai, o per incidentą žuvo du įgulos nariai.

ES strategija ir realūs pajėgumai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad civilinei laivybai nukreiptos atakos yra nepriimtinos. Pastarųjų dienų įvykiai vėl kelia klausimą, kiek veiksminga yra Europos Sąjungos Juodosios jūros saugumo darbotvarkė ir ar ji turi pakankamai praktinių priemonių.

Europos Sąjunga 2025 metais paskelbė Juodosios jūros saugumo strategiją, kuri orientuota į laivybos koridorių apsaugą, kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Tuomet ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas akcentavo, kad regionas patiria karo Ukrainoje pasekmes, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją ir spaudimą jūroje.

„Juodosios jūros padėtis darosi vis labiau kelianti nerimą. Išpuoliai prieš civilinę laivybą yra nepriimtini“, – sakė Ursula von der Leyen.

Strategijoje numatyta stiprinti pakrančių apsaugos bendradarbiavimą, gerinti situacijos stebėseną ir saugoti objektus, kurių reikšmė per pastaruosius metus ypač išaugo. Tokie objektai apima povandeninius kabelius, jūrinę energetikos infrastruktūrą ir uostų veiklos tęstinumą.

Trūkumai jūrų gynyboje ir kas toliau

Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagal strategiją regione pradėti dešimtys projektų, o investicijos siekia apie 200 000 000 eurų. Po atakų Rumunija ir Bulgarija prašė palydovinių vaizdų, kad pagerintų situacijos suvokimą jūroje, o Europos jūrų saugumo agentūra pasiūlė pagalbą pagal savo mandatą.

Kartu planuojamas Juodosios jūros jūrinio saugumo centras, kurį vysto Rumunija ir Bulgarija, turėtų veikti per pagrindinius uostus Konstancoje ir Varnoje. Numatyta, kad centras koordinuotų stebėseną, keitimąsi informacija ir perspėjimus apie galimas grėsmes, įskaitant kritinės infrastruktūros rizikas.

Vis dėlto Europos gynybos pasirengimo vertinimuose pabrėžiama, kad jūrinėje srityje išlieka spragų. Dažniausiai minimi trūkumai apima laivyno oro ir raketinės gynybos pajėgumus, tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes, amunicijos atsargas bei povandeninės infrastruktūros apsaugą.

Regiono ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien strategijų nepakanka, jei jos neparemtos praktiniais pajėgumais, tokiais kaip radarai, jūriniai jutikliai, žvalgybinė informacija ir greita reagavimo grandinė. Taip pat vis dažniau keliama idėja, kad NATO galėtų turėti aiškesnį, į atgrasymą ir jūrų kontrolę orientuotą Juodosios jūros saugumo planą.

Rumunija, Bulgarija ir Turkija skelbia koordinuojančios veiksmus, tačiau pastarieji incidentai rodo, kad grėsmės kinta greitai, o jų spektras plečiasi nuo dronų iki hibridinių atakų prieš infrastruktūrą. Europos atsakui vis labiau reikės ne tik finansavimo, bet ir aiškaus pajėgumų didinimo tempo bei suderinto veikimo jūroje.