CP v2

Blog

  • Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Belgijoje kibernetinė ataka sutrikdė dešimčių prekybos centrų šaldymo sistemas – parduotuvės buvo priverstos išmesti maždaug už 100 000 eurų maisto.

    Nukentėjo apie 40 „Delhaize“ parduotuvių, taip pat mažiausiai 15 „Carrefour“, penkios „Spar“ ir mėsinių tinklas „De Laet en Van Haver“. Belgijos žiniasklaida skelbė, kad kai kur šaldytuvų temperatūra pakilo net iki 70 laipsnių.

    „Delhaize“ atstovas „Euronews“ teigė, jog bendrovė nustatė IT incidentą, paveikusį šaldymo sistemas keliose dešimtyse parduotuvių.

    Panašių trikdžių fiksuota ir Švedijos tinklo ICA parduotuvėse, o spalio 12 dieną šaldymo sistemų nustatymai buvo pakeisti šimtuose Prancūzijos prekybos centrų. Tai parodė, kad atakuoti galima ir nebūnant pačioje parduotuvėje.

    Kodėl šaldymo sistemos „online“

    Dideliuose prekybos centruose šaldytuvus ir šaldiklius valdo centralizuoti valdymo blokai: jie reguliuoja temperatūrą, atitirpinimo ciklus ir signalizacijas visoje parduotuvėje.

    Tokių valdymo įrenginių prijungimas prie interneto leidžia rangovams nuotoliniu būdu diagnozuoti gedimus ir pakeisti nustatymus, užuot siuntus techniką į kiekvieną vietą.

    Kaip nurodoma gamintojų diegimo instrukcijose, sistemos pasiekiamos iš išorės, pavyzdžiui, sukonfigūravus parduotuvės maršrutizatorių taip, kad jis nukreiptų interneto srautą į šaldymo valdiklį.

    Nuotolinis stebėjimas taip pat padeda automatiškai kaupti temperatūrų žurnalus, kurių reikalaujama pagal maisto saugos taisykles, užuot darbuotojams kelis kartus per dieną ranka tikrinus kiekvieną vitriną.

    Koks yra mastas ir rizika

    Spalį kibernetinio saugumo įmonės „Forescout“ paskelbti tyrėjų duomenys rodo, kad internete atvirai pasiekiamų šaldymo valdymo paslaugų yra beveik 13 000 – jos aptiktos 99 šalyse ir teritorijose.

    Skaičiavimai atlikti naudojant „Shodan“ – paieškos sistemą, indeksuojančią prie interneto prijungtus įrenginius. Tyrime pabrėžiama: tai skaičiai apie atvirai pasiekiamas sistemas, o ne apie jau įvykdytus įsilaužimus.

    Daugiausia aptikta dviejų produktų šeimų sistemų: „Copeland“ ir „Dixell“ XWEB (7 075) bei „Danfoss“ „StoreView“ (4 697).

    Rizika aktuali ne vien prekybos centrams – analogiškos sistemos naudojamos maisto perdirbime, vyninėse, vaisių sandėliuose, ūkiuose ir ligoninių aušinimo įrangoje.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad įsilaužėliams nebūtinai reikia sudėtingų kenkėjiškų programų: patekę į sistemą, jie gali pasinaudoti įprastomis funkcijomis – keisti temperatūras, įjungti atitirpinimą ar išjungti signalizacijas. Tokie veiksmai gali atrodyti kaip rutininiai.

    Dar viena problema – atsakomybės „išsiskaidymas“: programinę įrangą prižiūri rangovas, įrangą turi parduotuvė, o interneto ryšį administruoja IT skyrius. Jei vaidmenys neaiškūs, gali nutikti taip, kad nė viena pusė nemato viso paveikslo.

    Be to, dalis įrangos būna pasenusi – tyrime minimas vienas „Danfoss“ valdiklis, kurio palaikymas nutrauktas 2021 metų gegužę, todėl jis nebegali gauti saugumo atnaujinimų.

    Ką rekomenduoja daryti

    Pagrindinė rekomendacija – šaldymo valdymo sistemas nuimti nuo atviro interneto, o rangovams suteikti prieigą tik per saugius nuotolinės prieigos įrankius.

    Taip pat siūloma keisti nebeatnaujinamą įrangą, atsisakyti bendrų rangovų slaptažodžių, pereinant prie individualių prisijungimų su kelių veiksnių autentifikavimu, ir fiksuoti, kas bei kada keičia saugumo nustatymus.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimai: kas spręsis lapkričio 3-ąją ir kodėl tai svarbu Trumpui

    Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.

    Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.

    Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.

    Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.

    Kova dėl Kongreso kontrolės

    Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.

    Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.

    Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.

    Kiek vietų bus renkami

    Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.

    Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.

    Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).

    Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.

    Kokios temos svarbiausios rinkėjams

    Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.

    Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.

    Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.

    Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.

    Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“

    Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.

    Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.

    Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.

  • Varšuvoje pristatyta „LE CHAMEAU“: arabiški kvapai, kuriuose – ir gaivos, ir desertų natų

    Warszawska premiera LE CHAMEAU była okazją do bliższego poznania marki, która udowadnia, że świat arabskich zapachów jest znacznie bardziej różnorodny, niż mogłoby się wydawać. Obok klasycznych inspiracji orientalnych w jej szerokim portfolio znajdują się kompozycje świeże, owocowo-kwiatowe, ciepłe i otulające, a także zapachy gourmand, przywołujące skojarzenia ze słodkimi deserami.

    Orientalna perfumeria w nowoczesnym wydaniu

    Warszawska premiera LE CHAMEAU była okazją do bliższego poznania marki, która udowadnia, że świat arabskich zapachów jest znacznie bardziej różnorodny, niż mogłoby się wydawać. Obok klasycznych inspiracji orientalnych w jej szerokim portfolio znajdują się kompozycje świeże, owocowo-kwiatowe, ciepłe i otulające, a także zapachy gourmand, przywołujące skojarzenia ze słodkimi deserami.

    Szczególną uwagę przyciągają również flakony. Bogate zdobienia, złote detale i wyraziste formy sprawiają, że opakowania stają się integralną częścią doświadczenia zapachowego, nawiązując do estetyki kojarzonej z arabskim luksusem.

    Zapachy, które pokazują różne oblicza Orientu

    Wśród prezentowanych propozycji znalazły się m.in. Arabia Madam, dostępna w Drogeriach Natura. To odpowiednik kultowego Chanel Coco Mademoiselle, a kosztuje 5 razy mniej. Miłośniczki bardzo kobiecych kompozycji mogą odkryć Melissa Royal Bee, dostępną w Drogeriach Natura, o owocowo-kwiatowym charakterze przypominającym Carolina Herrera La Bomba z ciepłą, słodką bazą wanilii i paczuli. W nutach m.in. czarna porzeczka, pitahaya, czerwona piwonia, plumeria i paczula. Arabia Emotion, dostępna w Hebe to bardzo zmysłowy, kobiecy zapach, który łączy cytrusową świeżość z kremową słodyczą i ciepłym waniliowym wykończeniem. Znajdziemy tu m.in. wanilię, kandyzowaną cytrynę, panna cottę, kwiat pomarańczy i rum.

    Idealny zapach na jesień.

    Oferta LE CHAMEAU w Drogeriach Natura obejmuje także zapachy dla mężczyzn – w tym Arabia Code, czyli odpowiednik bardzo popularnego Giorgio Armani Code. Natomiast oferta w Hebe obejmuje m.in. Naser, wyróżniający się subtelnie dymnym akcentem, łączący świeżą pikantność z aromatyczną elegancją. Inną propozycją jest Heroes o cytrusowo-aromatycznym charakterze z ciepłym, ziemistym wykończeniem (mięta, zielone jabłko, cytryna, cedr z Wirginii, cedr atlaski, wetyweria, mech dębowy).

  • Kaliforninę ešolciją pasėkite dar prieš šalnas – pavasarį žydės auksinis kilimas

    Kol dauguma sodo augalų ruošiasi žiemos poilsiui, pats metas sėti kaliforninę ešolciją (dar vadinamą kalifornine aguona). Pasėtos rudenį, dar iki šalnų, jos sėklos natūraliai „užsigrūdina“ žemėje, todėl pavasarį augalas pradeda žydėti greičiau.

    Toks sėjos būdas patrauklus tuo, kad nereikalauja sudėtingos priežiūros: gamta pati atlieka svarbų darbą – sėklų stratifikaciją (užgrūdinimą). Svarbiausia nepavėluoti ir sėti iki prasidedant rimtesniems šalčiams.

    Kaliforninė ešolcija priklauso aguoninių šeimai ir yra kilusi iš Kalifornijos. Užauga maždaug iki 40 cm, smarkiai šakojasi, o ryškūs auksiniai ir oranžiniai žiedai iš tolo matomi gėlynuose bei didesniuose plotuose.

    Šis augalas pasižymi ir įdomia savybe: žiedlapiai atsiveria tik pilnoje saulėje, o vakare bei apniukusiomis ar lietingomis dienomis užsiveria. Dėl to vieta sode – ypač svarbi, jei norite matyti kuo daugiau žiedų.

    Kada geriausia sėti

    Rudeninė sėja rekomenduojama nuo rugsėjo iki spalio, o jei oras švelnus – net ir lapkričio pradžioje. Žiemojimas vėsioje žemėje padeda daigams suformuoti gilesnę ir stipresnę šaknų sistemą.

    Dėl to suaugę augalai vėliau geriau ištveria vasaros karščius ir vandens trūkumą, o žydėjimas būna gausesnis. Be to, po žiemos pasėtos ešolcijos gali pražysti keliomis savaitėmis anksčiau nei sėtos pavasarį.

    Pavasarinė alternatyva – su viena sąlyga

    Jei nespėjote pasėti rudenį, ešolciją galima sėti ir pavasarį – kovą arba balandį. Vis dėlto čia svarbu neatidėlioti: kuo vėliau imsitės sėjos, tuo trumpiau augalas džiugins žiedais pilnu sezono metu.

    Norint pavasarį sulaukti tankaus „auksinio kilimo“, rudeninė sėja paprastai laikoma patikimesniu pasirinkimu – svarbu tik spėti iki šalnų ir parinkti saulėtą vietą.

  • Svarbus darbas su dekoratyvinėmis žolėmis prieš žiemą: nukirpsite rudenį – pavasarį liks puvinys

    Rudenį, tvarkant gėlynus, dažnai norisi dekoratyvines žoles – miskantus ar lendrūnus – nukirpti iki pat žemės. Tačiau būtent tai gali tapti didžiausia klaida: pavasarį iš gražios kupetos gali likti tik puvinys.

    Vietoj sekatoriaus šįkart pravers paprasta virvė ar špagatas. Žolių surišimas į tvirtas „šluoteles“ ne tik puošia lysves žiemą, bet ir realiai apsaugo augalą nuo drėgmės bei šalčio.

    Vėlyvą rudenį aukštesnės dekoratyvinės žolės praranda sodrią spalvą, pradeda džiūti, o kupetos įgauna šiaudų atspalvį. Daug kas elgiasi taip, kaip su nužydėjusiomis daugiametėmis gėlėmis – nupjauna viską žemai, kad „būtų tvarka“.

    Problema ta, kad žolių stiebai viduje yra tuščiaviduriai. Jei juos nukirpsite prieš žiemą, lietus ir tirpstantis sniegas pateks tiesiai į augalo vidų, o atėjus stipresniam šalčiui drėgmė gali pažeisti kupetę ir šaknų zoną.

    Kodėl verta žoles surišti

    Surišta kupeta veikia kaip natūralus skydas: ji mažiau „pripila“ vandens į augalo centrą ir geriau saugo jautriausias vietas nuo peršalimo. Be to, taip vėjas rečiau išlaužo ar išsklaido stiebus.

    Dar vienas praktinis pliusas – pavasarį lengviau susitvarkyti. Užtenka perkirpti virvę ir nukirpti senus stiebus, kai jau aišku, kad didžiausi šalčiai praėjo.

    Kam šis būdas aktualiausias

    Ne visoms dekoratyvinėms žolėms reikia špagato. Žemesnės veislės ar visžalės viksvos dažnai puikiai peržiemoja ir be papildomos pagalbos.

    Daugiausia dėmesio verta skirti aukštoms, įspūdingoms kupetoms, kurios rudenį dažniausiai ir gundo „nuskusti“ iki žemės. Būtent joms surišimas gali tapti paprastu sprendimu, padedančiu išvengti puvimo ir nušalimo rizikos.

    Kada kirpti ir ką daryti pavasarį

    Sekatorių geriausia atidėti iki ankstyvo pavasario. Tada, nuėmus virvę, seni stiebai nupjaunami, o iš sveikos, nepažeistos šaknų dalies greitai ima augti nauji ūgliai.

    Jei rudenį susilaikysite nuo skubaus pjovimo ir pasirinksite surišimą, dekoratyvinės žolės per žiemą dar ir atrodys dekoratyviai – lyg apsitraukusios šerkšnu.

  • Į laistytuvą įpilkite nematomas naudingas kirmėles: jos per kelias dienas išnaikina vejos grambuolių lervas

    Geltonuojančios vejos dėmės ir lengvai nuo žemės atsikeliantys žolės kupstai dažnai reiškia vieną: po velėna darbuojasi grambuolių lervos, kurios graužia šaknis.

    Vietoj agresyvių insekticidų, galinčių pakenkti ir naudingiems dirvožemio organizmams, siūloma pasitelkti natūralią alternatyvą – entomopatogeninius nematodus, kurie kenkėjams dirvoje tampa tikru košmaru.

    Šie mikroskopiniai organizmai plika akimi nematomi, tačiau tinkamai panaudoti jie padeda sumažinti lervų populiaciją ir sustabdyti vejos nykimą.

    Svarbiausia nepraleisti tinkamo momento: procedūrą rekomenduojama atlikti dar prieš šalnas, kol lervos žiemoti nenusileido gilyn į dirvą.

    Kas yra entomopatogeniniai nematodai

    Entomopatogeniniai nematodai (pavyzdžiui, Heterorhabditis bacteriophora) nėra augalų kenkėjai – tai gamtoje aptinkami naudingi nematodai, parazituojantys vabzdžiuose.

    Žmonėms ir naminiams gyvūnams, taip pat paukščiams bei sliekams jie laikomi nepavojingais, tačiau grambuolių lervoms kontaktas su jais reiškia greitą žūtį.

    Kada ir kaip juos naudoti vejoje

    Kad priemonė suveiktų, svarbus oras ir dirvos būklė. Kadangi nematodai yra gyvi organizmai, jiems reikia tinkamų sąlygų, o sėkmė priklauso ir nuo to, ar pavyks pataikyti į palankų laikotarpį.

    Tekste pabrėžiama, kad tinkamas metas dažnai būna ankstyvas ruduo arba šiltesnės, drėgnos dienos, kai dirva nėra išdžiūvusi.

    Preparatai su nematodais paprastai parduodami miltelių arba molio pavidalu ir būna laikomi šaldytuve. Prieš naudojimą juos reikia ištirpinti vandenyje ir išlaistyti veją.

    Nors pats procesas apibūdinamas kaip paprastas, rezultatui pasiekti būtina laikytis gamintojo nurodymų – nuo paruošimo iki laistymo bei dirvos drėgmės palaikymo.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti

    Jei lervos spėja pasitraukti žiemoti gilyn, pavasarį jų padaryta žala gali būti jau didelė, o veją gali tekti atkurti iš naujo.

    Dėl to rudeninis sprendimas neretai tampa praktiškiausias: jis leidžia sumažinti kenkėjų kiekį dar tada, kai jie aktyvūs ir pasiekiami dirvos paviršiuje.

  • Tamsus garažas ne visoms tinka: šie vazoniniai augalai be šviesos iki pavasario neištemps

    Garažas rudenį dažnai tampa vieta, kur vazoniniai augalai slepiami nuo pirmųjų šalnų, tačiau ne kiekvienoms rūšims jis saugus. Didžiausia klaida – pernešti į visiškai tamsią patalpą visžalius augalus, kuriems žiemą būtina bent minimali šviesa.

    Jei garaže nėra lango, ten nereikėtų žiemoti oleandrų ar alyvmedžių – tokie augalai visiškoje tamsoje iki pavasario gali neišgyventi. Svarbu įvertinti ne tik šviesą, bet ir temperatūrą bei drėgmę.

    Pirmos vėsios naktys yra signalas augalus iš terasos ar kiemo perkelti į labiau apsaugotą vietą. Daug rūšių, ypač auginamų vazonuose, jautriai reaguoja į minusinę temperatūrą, nes inde šaknų gumulas peršąla gerokai greičiau nei dirvoje.

    Ar garažas tiks žiemojimui, labiausiai priklauso nuo to, kiek jame atšąla. Nešildomuose, atskirai stovinčiuose garažuose temperatūra gali kristi žemiau nulio – tai daugeliui augalų reiškia šaknų pažeidimo riziką.

    Kokią temperatūrą verta užtikrinti

    Geresnės sąlygos paprastai būna apšiltintame, prie namo prigludusiame garaže. Kad sprendimas nebūtų „iš akies“, pravartu palikti termometrą, kuris rodo ne tik esamą, bet ir fiksuoja paros minimalią bei maksimalią temperatūrą.

    Dalis vazoninių augalų ramybės laikotarpiu geriausiai jaučiasi maždaug 5–10 laipsnių šilumoje, tačiau konkrečius poreikius verta tikrinti pagal rūšį. Kuo šilčiau patalpoje, tuo daugiau šviesos augalams reikės, kad jie nepradėtų nenatūraliai stiebtis ir silpti.

    Drėgmė ir vėdinimas – dar viena rizika

    Problema gali būti ne vien šaltis, bet ir drėgmė. Per didelė drėgmė skatina pelėsio atsiradimą ir grybelines ligas, todėl garažą rekomenduojama reguliariai vėdinti.

    Į vėsesnę patalpą pernešti augalai kartais pakeičia išvaizdą – kai kurie gali numesti dalį lapų, ir tai nebūtinai reiškia bėdą. Vis dėlto opadusius lapus ir kitas augalines liekanas svarbu nuolat pašalinti nuo substrato paviršiaus, nes esant prastai oro cirkuliacijai jos greitai tampa pilkojo pelėsio židiniu.

    Ką galima laikyti garaže be lango, o kam reikalinga šviesa

    Į garažą be lango labiausiai tinka augalai, kurie žiemai nunyksta arba smarkiai sumažina antžeminę dalį, taip pat įvairūs gumbiniai ar svogūniniai augalai. Tokiose sąlygose galima laikyti, pavyzdžiui, kardelius, begonijas ar jurginus – geriausia laidžiame, vėdinamame inde.

    Tamsiame garaže gali žiemoti ir kai kurie vazonuose auginami krūmai: lapuotosios hortenzijos (tiek darželinės, tiek šluotelinės), miniatiūrinės ir ant koto formuojamos rožės, japoninė lanksva. Nors dirvoje jie neretai ištveria žiemą, vazonuose yra jautresni stipresniems šalčiams.

    Be šviesos per žiemą gali apsieiti ir fuksijos, brugmansijos bei figmedis. Į tamsesnę, vėsesnę vietą galima perkelti ir pelargonijas, tačiau prieš žiemojimą jas siūloma išimti iš vazonų ir laikyti vėsiai be žemės.

    Tuo metu garažas su langu labiau tinka rūšims, kurios žiemoja su lapais ir reikalauja šviesos: oleandrams, alyvmedžiams, laurams ir lauravyšnėms, citrusiniams augalams bei rozmarinui. Esant šviesai, vazonuose gali žiemoti ir rododendrai, bugieniai bei buksmedžiai.

    Jei augalai laikomi šviesesnėje patalpoje, vazonus verta statyti kuo arčiau lango ir kas kelias savaites šiek tiek pasukti, kad laja apšviestųsi tolygiau.

  • Pamirškite pirktinius pievagrybius: kaip užsiauginti grybus namuose tiesiog kartoninėje dėžėje

    Norite šviežių, kvapnių pievagrybių iš savo „derliaus“, bet neturite nei sodo, nei daržo? Tai įmanoma ir namuose – pievagrybius galima auginti net rūsyje, garaže ar sandėliuke, naudojant paprastą kartoninę dėžę su paruoštu substratu.

    Toks auginimas skiriasi nuo įprasto daržininkavimo: pievagrybiams nereikia saulės ar lysvių. Atvirkščiai – jie geriausiai auga tamsesnėse, vėsesnėse namų vietose, kur paprastai nieko neauginame.

    Namie užauginti grybai dažnai būna tvirtesni ir aromatingesni nei pirktiniai, o pats procesas nėra sudėtingas. Svarbiausia – palaikyti tinkamą drėgmę ir temperatūrą bei kantriai laukti pirmųjų vaisiakūnių.

    Kaip rašo lenkų portalas WP, šiandien viskas dar paprasčiau, nes galima įsigyti paruoštų auginimo rinkinių (dažnai vadinamų III faze). Tai reiškia, kad nebereikia patiems ruošti komposto ar „užkrėsti“ jo grybiena – didžioji darbo dalis jau būna padaryta.

    Ko reikia pradžiai

    Pagrindas – paruoštas pievagrybių auginimo rinkinys dėžėje su substratu. Kartu dažnai būna pridėta ir durpinė žemė, skirta viršutiniam sluoksniui.

    Toliau prireiks tik paprasto vandens purkštuvo ir vietos, kur galima kontroliuoti sąlygas: pradžioje šilčiau, vėliau – vėsiau. Auginimui tinka rūsys, sandėliukas, katilinė ar vėsesnis garažo kampas.

    1 etapas: grybienos įsibėgėjimas

    Išpakavus dėžę, substrato paviršių siūloma uždengti laikraščiais arba perforuota plėvele ir laikyti kambario temperatūroje – apie 20–24 laipsnius šilumos. Šiuo metu grybiena turi pradėti aktyviai augti.

    Svarbu, kad dangalas nuolat būtų drėgnas: jį reikia kasdien apipurkšti vandeniu. Maždaug po 7–10 dienų ant paviršiaus paprastai pasirodo baltas, purus apnašas – tai ženklas, kad grybiena vystosi.

    2 etapas: durpių sluoksnis ir temperatūros „šokas“

    Kai grybiena apauga substratą, dangalą galima nuimti ir ant viršaus paskleisti pridėtą durpinę žemę – maždaug 3–5 cm sluoksniu. Ją reikia sudrėkinti taip, kad būtų drėgna kaip gerai nuspausta kempinė, bet ne šlapia iki purvo.

    Toliau prasideda momentas, lemiantis būsimą derlių: kai per durpes ima skverbtis baltos „gyslelės“, dėžę reikia pernešti į vėsesnę vietą. Optimalu – 14–18 laipsnių šilumos. Tuomet plėvelę patariama nuimti, užtikrinti šiek tiek gryno oro ir reguliariai purkšti durpių sluoksnį.

    Po keliolikos dienų dažniausiai pasirodo pirmos mažos baltos „kulkutės“ – būsimi pievagrybiai. Kai kepurėlės užauga iki norimo dydžio, galima skinti.

    Dar viena svarbi taisyklė: pievagrybių nerekomenduojama pjauti peiliu – geriau atsargiai išsukti, kad likęs pagrindas mažiau pūtų ir netrukdytų kitoms bangoms.

    Po pirmojo skynimo auginimas nesibaigia: pievagrybiai dažnai dera bangomis. Tereikia toliau palaikyti drėgmę ir po savaitės ar dviejų galima sulaukti kitos grybų porcijos.

  • Paruoškite kompostą žiemai: svarbiausia klaida su plėvele gali sugadinti visą trąšą

    Daugelis sodininkų po rudeninių tvarkymosi darbų kompostą palieka likimo valiai, tačiau pavasarį tai neretai baigiasi nemaloniu siurprizu – vietoj purios kompostinės žemės randamas dvokas ir pūvanti masė. Kad taip nenutiktų, prieš pirmąsias šalnas verta atlikti kelis paprastus veiksmus.

    Šaltis smarkiai sulėtina biologinius procesus: kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, komposto krūva greitai atvėsta, o stipresnis šaltis gali ją peršaldyti iki gelmės. Tuomet nukenčia naudingieji mikroorganizmai ir sliekai, kurie „gamina“ vadinamąjį juodąjį auksą – vertingą kompostą.

    Tekste pabrėžiama, kad tinkamas metas pasiruošti – spalio pabaiga ir lapkričio pradžia. Tikslas paprastas: padėti kompostui išlaikyti šilumą, sureguliuoti drėgmę ir nepadaryti klaidų, kurios žiemą sustabdo irimą.

    Svarbiausia praktinė žinia sodui – komposto krūvą reikia ne sandariai „užkonservuoti“, o apsaugoti taip, kad ji liktų gyva: gautų oro ir nepradėtų pūti. Ypač tai aktualu tiems, kurie tikisi pavasarį turėti natūralių trąšų daržui ar gėlynams.

    4 žingsniai iki šalnų

    Pirmiausia siūloma apžiūrėti komposto krūvą ir įvertinti, kas joje vyksta. Apačioje dažniausiai slepiasi vertingiausia dalis – subrendęs, tamsus ir miško paklotę primenančiai kvepiantis kompostas, kurį verta atskirti ar bent patikrinti jo būklę.

    Kol žemė dar nesušalusi, naudinga atlikti paskutinį krūvos supurenimą, kad vyktų aerobiniai (su deguonimi) procesai. Taip pat svarbu drėgmė – kompostas neturi būti nei permirkęs, nei išdžiūvęs; jis turėtų būti kaip gerai išgręžta kempinė.

    Trečias žingsnis – suformuoti šilumą sulaikantį „apklotą“, kuris kartu praleistų orą. Komposto viduje temperatūra gali būti aukštesnė nei lauke, todėl izoliacija padeda išsaugoti bakterijų generuojamą šilumą ir lėtinti peršalimą.

    Ketvirtas patarimas susijęs su žiemos „papildymais“: atėjus šalčiams maišyti krūvos nebeverta. Jei į kompostą vis dar dedamos virtuvės atliekos, tekste pabrėžiama, kad geriau jas smulkinti – taip jos lengviau skaidysis, o krūvos nereikės vartyti per speigą.

    Didžiausia klaida – sandariai uždengti plėvele

    Tekste išskiriama viena esminė klaida, kurią daro daugelis: kompostas sandariai apvyniojamas juoda statybine plėvele ar „stretch“ tipo plėvele, tikintis apsaugoti nuo šalčio. Tokia danga visiškai atkerta deguonies patekimą ir skatina drėgmės kondensaciją.

    Dėl to krūvoje ima dominuoti anaerobiniai procesai (be deguonies), žūsta sliekai, o vietoje komposto pavasarį galima rasti slidžią, dvokiančią masę. Todėl akcentuojama: izoliacija turi būti kvėpuojanti, o ne sandari.

    Apibendrinant, komposto paruošimas žiemai remiasi trimis principais: kvėpuojančia izoliacija, tinkama drėgme ir tuo, kad šalčių metu krūvos geriau nejudinti. Taip mikroorganizmai ir sliekai lengviau peržiemoja, o pavasarį kompostas būna tinkamas naudoti kaip natūrali trąša.

  • Azijos „klerodendras“ žavi turkio uogomis: ką padaryti rudenį, kad peržiemotų ir sužydėtų pavasarį

    Kai spalį dauguma sodo augalų ima prarasti dekoratyvumą, klerodendras triskiltis dar tik pradeda ryškiausią savo sezoną. Šis krūmas rudenį išsiskiria neįprastu vaizdu – šakelėse pasirodo turkio spalvos vaisiai, apsupti tarsi raudonų „žvaigždžių“.

    Klerodendras triskiltis (Clerodendrum trichotomum), Lenkijoje dar vadinamas vėlyvuoju „laimūnu“, kilęs iš Japonijos ir Kinijos. Jis vertinamas dvigubai: pirmiausia dėl kvapnių žiedų, o vėliau – dėl dekoratyvių vaisių, primenančių spalvingą papuošalą.

    Tokį krūmą pamačius sodo centre lengva susigundyti ir norėti tuoj pat pasodinti į žemę. Tačiau būtent čia slypi didžiausia rizika: pasodinus vėlų rudenį, pirmosios šalnos gali augalą smarkiai pažeisti ar net pražudyti.

    Priežastis paprasta – tai šiltesnio klimato augalas, todėl jauni sodinukai yra ypač jautrūs šalčiui. Nors įsitvirtinę, vyresni krūmai Lenkijos sąlygomis gali augti visai neblogai, pirma žiema po įsigijimo dažnai būna kritinė.

    Kodėl rudenį geriau neskubėti sodinti į gruntą

    Rudenį įsigytą klerodendro sodinuką saugiausia palikti vazone iki pavasario. Taip išvengsite situacijos, kai šaltis užklumpa dar nespėjus augalui prigyti ir pasiruošti žiemai.

    Vazonas gali tapti ir praktišku sprendimu – krūmas tuo metu puoš terasą, balkoną ar laiptus prie įėjimo. Vis dėlto reikia prisiminti, kad žemė inde peršąla gerokai greičiau nei dirvožemis sode.

    Kaip apsaugoti vazoną, kad augalas saugiai sulauktų pavasario

    Jei klerodendras žiemos vazone, svarbiausia pasirūpinti paties indo apsauga nuo peršalimo. Originaliame tekste pabrėžiama, kad žemė vazone gali įšalti „iki dugno“ daug greičiau nei grunte.

    Dėl to rudenį verta iš anksto suplanuoti, kur augalas stovės šaltuoju laikotarpiu, kad būtų kuo mažiau staigių temperatūros svyravimų ir didžiausių šalčių poveikio.

    Ką daryti su sode jau augančiu klerodendru

    Jei klerodendras jau auga sode, vėlyvas ruduo po pirmųjų lengvų šalnų yra metas pasirūpinti žiemine apsauga. Tokiu metu augalas jau būna pradėjęs rimti, todėl apsauga tampa efektyvesnė.

    O pavasarį, kai praeina gegužės šalnų rizika, ateina tinkamiausias laikas perkelti klerodendrą iš vazono į nuolatinę vietą sode. Tada jis turi gerokai daugiau šansų įsitvirtinti ir sėkmingai peržiemoti kitą sezoną.