Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.
Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.
Azija sureagavo nevienodai
Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.
Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.
Naftos kainos ir geopolitika
Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.
Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.
JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms
JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.
JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.
Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.
Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.
Leave a Reply