CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Panevėžio rajone – iki 1 000 eurų kompensacija nuotekoms: kas gali gauti ir iki kada kreiptis

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus teikti prašymus dėl dalinės kompensacijos, skirtos individualių nuotekų valymo sprendimų įsirengimui. Parama siekia iki 1 000 eurų ir skirta paskatinti gyventojus atsisakyti pasenusių, aplinkai žalingų nuotekų tvarkymo būdų.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacija taikoma tais atvejais, kai gyventojai įsirengia biologinius nuotekų valymo įrenginius arba atnaujina individualią nuotekų tvarkymo sistemą pagal galiojančius reikalavimus. Tokie sprendimai aktualūs ypač ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų.

    Ką svarbu įvertinti prieš teikiant prašymą

    Prieš pradedant darbus gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas įrenginys ir jo įrengimas atitinka teisės aktų bei techninius reikalavimus. Praktikoje dažniausios problemos kyla tada, kai įsirengiami netinkamai parinkti įrenginiai, o vėliau tampa sudėtinga pagrįsti išlaidas ar užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Tvarkant buitines nuotekas būtina užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą ir nepasiektų gruntinio vandens. Netinkamai įrengtos ar neprižiūrimos sistemos gali kelti riziką šulinių vandens kokybei, skleisti nemalonius kvapus ir tapti konfliktų su kaimynais priežastimi.

    Priežiūra ir kontrolė: ko tikimasi iš gyventojų

    Savivaldybė primena, kad individualių nuotekų tvarkymas yra prižiūrimas, o gyventojai turi užtikrinti reguliarią sistemos eksploataciją. Tai reiškia, kad įrenginiai ar talpos turi būti laiku aptarnaujami, o nuotekos tvarkomos teisėtai, pasitelkiant paslaugų teikėjus.

    Taip pat svarbu saugoti išlaidas ir paslaugas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali prireikti tiek kompensacijai gauti, tiek patikrinimo metu. Nuotekų pylimas į griovius, drenažo sistemas ar ant žemės laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Iki kada priimami prašymai?

    Prašymai dėl kompensacijos priimami iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos 15.00 valandos imtinai. Gyventojai dokumentus turi pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

    Jei kyla klausimų dėl tinkamų dokumentų, kompensavimo sąlygų ar techninių reikalavimų, gyventojams patariama iš anksto kreiptis į savivaldybės atsakingą padalinį. Tai padeda išvengti situacijų, kai prašymas atmetamas dėl formalių trūkumų arba nepakankamai pagrįstų išlaidų.

  • Ščecine be leidimų pradėti degalų rezervuarai: gyventojai reikalauja stabdyti statybas

    Ščecino Podjušės rajone keli šimtai gyventojų surengė protestą dėl šalia gyvenamųjų namų pradėtos degalų rezervuarų statybos. Vietos bendruomenė teigia, kad darbai vyko nepradėjus privalomų procedūrų, todėl keliamas klausimas dėl saugumo ir teisėtumo.

    Protestuotojai pabrėžia, kad tokio tipo objektas, ypač tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kelia papildomų rizikų ir reikalauja griežtos kontrolės. Žmonės siekia, kad statybos būtų galutinai sustabdytos, o, jei pažeidimai pasitvirtintų, objektas būtų pašalintas.

    Statybos pradėtos nelaukiant leidimų

    Pagal viešai aptariamą informaciją investicija Ul. Szklana gatvėje buvo pradėta nelaukiant esminių administracinių sprendimų. Investuotojas anksčiau kreipėsi dėl poveikio aplinkai procedūrų, vėliau dėl teritorijų planavimo sąlygų, tačiau statybos darbai buvo fiksuojami dar iki galutinio sprendimų priėmimo.

    Gyventojams kreipusis į institucijas, objektą tikrino statybų priežiūros pareigūnai. Pranešama, kad darbai buvo sustabdyti, o investuotojas vėliau inicijavo įteisinimo procedūrą, kuri tokiais atvejais paprastai reiškia papildomą vertinimą ir galimas sankcijas.

    Kas žadama laikyti ir kodėl tai svarbu?

    Investuotojo atstovai pripažino, kad situacija turi savavališkos statybos požymių, tačiau teigė, jog projektą rengė specialistai, o darbai esą buvo prižiūrimi kvalifikuotų asmenų. Taip pat akcentuojama, kad rezervuaruose planuojama laikyti ne benziną ar dujas, o mažiau lakias degalų rūšis, pavyzdžiui, dyzeliną.

    Vis dėlto vietos bendruomenė pabrėžia, kad net ir mažesnės rizikos produktai, laikomi dideliais kiekiais, reiškia papildomus reikalavimus priešgaisrinei saugai, avarijų prevencijai, transporto srautams ir teritorijos suderinamumui su gyvenamąja aplinka.

    Ką toliau spręs institucijos?

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar pavyks gauti trūkstamus sprendimus ir ar institucijos pripažins, kad objektą galima įteisinti. Tokiais atvejais vertinamas atitikimas statybos techniniams reglamentams, aplinkosauginiams reikalavimams ir vietos planavimo dokumentams.

    Gyventojai savo ruožtu siekia, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, o rizikos įvertintos realiai, o ne formaliai. Bendruomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar degalų bazė išvis gali atsirasti šioje vietoje, ir kokios būtų pasekmės, jei pažeidimai bus patvirtinti.

  • Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Radžastano dykumos pakraštyje planuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo: teritorija, kuri dokumentuose atrodė kaip nenaudojama žemė, pasirodė esanti vietos bendruomenėms šventa. Statybų planai susidūrė ne tik su protestais, bet ir su teisiniais apribojimais.

    Vietos gyventojai teigia, kad pasirinktoje teritorijoje auga apie 6 500 medžių, o pats plotas yra tradiciškai saugomas kaip vadinamasis Oran – bendruomenės globojama sakrali giraitė. Tokiose vietose, pagal papročius ir religinę praktiką, medžių kirtimas laikomas nepriimtinu.

    Konfliktas išaugo, kai paaiškėjo, kad giraitė atlieka ir labai praktišką funkciją: ji prisideda prie žmonių pragyvenimo šiame sausringame regione. Aktyvistai ir vietos atstovai tvirtina, kad giraičių vaisiai ir kiti ištekliai yra svarbūs dideliam skaičiui aplinkinių gyvenviečių gyventojų.

    Šis atvejis išryškino vis dažniau pasaulyje aptariamą problemą: atsinaujinančios energetikos plėtra ne visada sutampa su biologinės įvairovės ir tradicinių bendruomenių interesais. Dideli saulės parkai reikalauja didelių, vientisų plotų, todėl neretai taikosi į menkai urbanizuotas teritorijas, kurios vietos mastu gali būti kritiškai svarbios.

    Teisinė akistata pasiekė Radžastano aukštąjį teismą, kuris laikinai sustabdė darbus ir pareikalavo iš naujo įvertinti teritorijos statusą bei poveikį aplinkai. Teismui buvo argumentuojama, kad vadinamoji „dykynė“ iš tiesų veikia kaip gyvybiškai svarbus ekologinis koridorius.

    Giraičių reikšmė siejama ne tik su vietos žmonių tradicijomis, bet ir su gamtosauga: tokios žaliosios salos sausringuose regionuose padeda stabilizuoti dirvožemį, mažina eroziją ir sudaro sąlygas išlikti vietinėms rūšims. Skelbiama, kad teritorijos apylinkės svarbios ir nykstančių paukščių buveinėms, o tai didina projektų rizikas pagal aplinkosaugos reikalavimus.

    Kol kas projektas atsidūrė teisinėje nežinioje, o vystytojams tenka svarstyti alternatyvas: keisti vietą, mažinti apimtį arba ieškoti sprendimų, kurie leistų išsaugoti jautrias teritorijas. Toks scenarijus tampa vis aktualesnis ir kitose šalyse, kur saulės ir vėjo energetikos plėtra susiduria su saugomomis teritorijomis, ūkininkų interesais ar kultūros paveldo ribojimais.

    Ši istorija primena, kad energetikos transformacijai nepakanka vien techninių skaičiavimų ir saulėtų dienų statistikos. Kuo didesni projektai, tuo svarbiau iš anksto tiksliai įvertinti vietos bendruomenių ryšį su žeme, biologinės įvairovės vertę ir teisinį teritorijų statusą, kad žalioji energija netaptų nauju konfliktų šaltiniu.

  • Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Visagine surengtos aplinkosauginės dienos sutelkė vaikus, jaunimą ir pedagogus į praktinį pokalbį apie tai, kaip kasdieniai įpročiai virsta realiais pokyčiais. Renginių ašis buvo paprasta ir aiški: atsakingas elgesys su atliekomis, vandens ir gamtos išteklių tausojimas prasideda nuo šeimos, mokyklos ir bendruomenės.

    Didžiausio mažųjų dėmesio sulaukė edukacinis spektaklis Peliuko Švariuko atostogos, skirtas ikimokyklinukams ir pirmokams. Į renginį susirinko 247 vaikai su auklėtojomis ir mokytojomis iš lopšelių-darželių Gintarėlis, Ąžuoliukas, Auksinis gaidelis, Auksinis raktelis bei mokyklų Gerosios Vilties progimnazijos, Draugystės progimnazijos ir Verdenės gimnazijos.

    Per teatrą ir žaidybinę situaciją vaikai mokėsi, kodėl šiukšlinimas nėra tik estetikos klausimas, kaip rūšiuoti atliekas ir kuo skiriasi skirtingos pakuočių bei mišrių atliekų srautų taisyklės. Tokia forma ypač veiksminga, nes tvarumo žinutė perduodama ne moralizuojant, o per aiškius veikėjų sprendimus ir pasekmes, kurias vaikai lengvai atpažįsta kasdienybėje.

    Renginiuose organizatoriai priminė ir platesnį kontekstą: kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į sąvartynus, o daugiau žaliavų grįžta į gamybą. Šis principas siejasi su žiedinės ekonomikos kryptimi, kuri vis dažniau akcentuojama ir Europos mastu, mažinant ne tik taršą, bet ir priklausomybę nuo pirminių išteklių.

    Programa buvo skirta ir vyresniems moksleiviams. 2026 metų gegužės 5 dieną parodytas filmas Antropocenas: žmogaus epocha (N-7) pakvietė pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir jo paliekamą pėdsaką, o po peržiūros natūraliai kilo klausimai apie vartojimo įpročius ir atsakomybę už bendrą aplinką.

    2026 metų gegužės 8 dieną žiūrovai išvydo filmą Upė su Nemunas 2.0 (N-7), priminusį, kad upės yra ne tik kraštovaizdžio dalis, bet ir gyvybinė ekosistemų arterija. Vandens tema šiandien ypač aktuali dėl klimato kaitos nulemtų sausrų ir ekstremalių kritulių, kurie vis dažniau daro įtaką ir Baltijos regiono hidrologijai.

    Filmų peržiūrose dalyvavo apie 40 moksleivių iš Verdenės gimnazijos ir Gerosios Vilties progimnazijos. Po renginių dalyviai taip pat buvo pradžiuginti simbolinėmis dovanomis, kurios tapo priminimu, kad tvarūs sprendimai gali būti ir paprasti, ir kasdien įgyvendinami.

    Visagine vykusios aplinkosauginės dienos parodė, kad bendruomeniškos iniciatyvos padeda tvarumo temas paversti ne abstrakčiomis sąvokomis, o konkrečiais veiksmais. Kai vaikai apie rūšiavimą, švarą ir gamtos apsaugą mokosi per patirtį, didėja tikimybė, kad šie įpročiai išliks ir už mokyklos ribų.

  • Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ šeštą kartą paskelbė konkursą Gamtos herojai 2026 ir kviečia teikti nominacijas žmonėms bei organizacijoms, kurių darbai realiai prisideda prie aplinkos saugojimo. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o apčiuopiami veiksmai bendruomenėse, mokyklose ir nevyriausybiniame sektoriuje.

    Konkursas orientuotas į tuos, kurie savo veikla mažina taršą, skatina atsakingą vartojimą, stiprina aplinkosauginį švietimą ir įtraukia aplinkinius į pokyčius. Pasak iniciatyvos, svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti prie tvarumo sprendimų kasdienybėje.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Šiemet nominacijos priimamos trijose kategorijose: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas bei metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Dalyvauti gali nevyriausybinės organizacijos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės.

    Organizatoriai akcentuoja, kad konkursas skirtas per pastaruosius metus įgyvendintiems darbams, todėl teikiant nominaciją pravartu aiškiai aprašyti, kas konkrečiai padaryta ir kokį poveikį tai turėjo. Vertę kuria ir tęstinumas, ir vienkartinis, bet reikšmingas sprendimas, jei jis realiai pakeitė praktiką mokykloje ar bendruomenėje.

    Kodėl verta dalyvauti?

    „Kita forma“ teigia, kad konkursas yra proga garsiau papasakoti apie aplinkosaugines iniciatyvas, kurios dažnai lieka vietos bendruomenių ribose. Matomumas čia tampa ne savireklama, o būdu perduoti veikiančius sprendimus kitiems ir paskatinti panašias praktikas skirtingose Lietuvos vietose.

    Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos. Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Iki kada vyksta registracija?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Norint dalyvauti, reikia užpildyti organizatorių pateiktą registracijos anketą ir pateikti trumpą, aiškų savo veiklos aprašą.

    Organizatoriai ragina nedelsti ir teikti nominacijas kuo anksčiau, ypač jei iniciatyvoje dalyvavo daugiau žmonių, o rezultatams pagrįsti praverstų papildomi faktai ar patvirtinimai. Kuo tiksliau įvardijami veiksmai ir jų nauda, tuo lengviau įvertinti realų indėlį į aplinkosaugą.

  • Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Naujosios Zelandijos Auklando regione planuotas didelis saulės elektrinės projektas susidūrė su netikėta kliūtimi: greta numatytos statybų vietos gyvena viena rečiausių pasaulio perinčių paukščių rūšių – tara iti, dar vadinama Naujosios Zelandijos mažąja žuvėdra.

    Ši rūšis evoliuciškai siejama su itin sena linija, o dabartinė jos populiacija laikoma kritinės būklės. Skaičiuojama, kad likę apie 40 suaugusių paukščių, o perinčių patelių – vos apie 10.

    Projektas, žadėjęs žalią proveržį

    Planuotas saulės parkas turėjo užimti apie 292 hektarus ir būti vystomas bendradarbiaujant energetikos bendrovei „Contact Energy“ bei saulės energetikos vystytojui „Lightsource bp“. Projekto apimtis buvo įspūdinga: numatyta įrengti apie 280 000 pasukamų saulės modulių.

    Vystytojai akcentavo, kad elektrinė prisidėtų prie mažesnių išmetamųjų teršalų ir aprūpintų elektra reikšmingą namų ūkių skaičių. Tačiau kritikai pabrėžė, kad pasirinkta vieta yra arti Kaiparos uosto pakraščių, svarbių paukščių maitinimosi ir žiemojimo teritorijų.

    Kodėl saulės moduliai gali tapti spąstais?

    Gamtosaugininkai ir dalis vietos bendruomenės kėlė riziką, kad didelis blizgančių modulių plotas paukščiams gali atrodyti kaip vandens telkinys. Toks reiškinys pasaulyje aptariamas kaip optinis efektas, kai atspindžiai klaidina vandens paukščius ir skatina leistis ar nerti ten, kur vandens nėra.

    Šiuo atveju baimintasi, kad paukščiai, ieškodami žuvies, gali bandyti leistis virš modulių, o tai didintų susidūrimų ir traumų tikimybę. Kadangi populiacija itin maža, net nedidelis suaugusių individų netekimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį rūšies išlikimui.

    Teismo vertinimas ir posūkis

    Byla pasiekė teismą, o sprendimuose daug dėmesio skirta tam, kad poveikio mažinimas vien stebėsena nėra pakankamas, kai kalbama apie kritiškai nykstančią rūšį. Taip pat akcentuota, jog riziką būtina vertinti prevenciškai, nes pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Vystytojai siūlė apsaugos priemonių paketą ir stebėseną, tačiau oponentai laikėsi pozicijos, kad reali žala gali paaiškėti per vėlai. Galutinis proceso rezultatas reiškė, kad projektas turėjo būti koreguojamas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos prioritetą.

    Ši istorija tapo platesnės dilemos pavyzdžiu: kaip spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą suderinti klimato tikslus su retų rūšių apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažniausiai slypi ne vien technologijose, o ankstyvame teritorijų atrankos etape, išsamiuose poveikio vertinimuose ir aiškiose gamtosaugos sąlygose.

  • Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    2026 metais gegužės 6 dieną Visagine, Vilties gatvėje, surengtas miesto senjorams skirtas susitikimas apie tvarumą ir aplinkosaugą. Į renginį susirinko apie 30 bendruomenės narių, norinčių aiškiau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai gali mažinti atliekų kiekį.

    Renginys vyko dviem dalimis: žinių viktorina ir praktinė paskaita. Viktorinos klausimai parodė, kad net ir nuolat rūšiuojantys žmonės kartais susiduria su taisyklių niuansais, ypač kai pakuotės būna sudėtinės ar neįprastos.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Diskusijose dažniausiai grįžta tos pačios situacijos: kur dėti maistu suteptas pakuotes, kaip elgtis su kelių medžiagų pakuotėmis ir ar būtina jas plauti. Lektoriai pabrėžė, kad svarbiausia taisyklė yra paprasta: į rūšiavimą neturi patekti akivaizdžiai užterštos, riebaluotos ar skysčiais permirkusios atliekos.

    Taip pat aptarta, kodėl į konteinerius išmestos netinkamos atliekos gali sugadinti visą surinktą srautą ir apsunkinti perdirbimą. Kai atliekos užteršiamos, dalis jų gali būti nukreipta ne perdirbimui, o tvarkymui kitais būdais, todėl nukenčia ir aplinkosauginė nauda.

    Atliekų kelias po konteinerio

    Paskaitoje dalyviams paaiškinta, kaip surinktos atliekos keliauja toliau: nuo surinkimo ir pirminio atskyrimo iki paruošimo perdirbimui. Akcentuota, kad kokybiškas rūšiavimas namuose padeda mažinti sąnaudas ir didina tikimybę, kad medžiagos bus panaudotos pakartotinai.

    Senjorai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo patirtimi, aptardami kasdienes situacijas daugiabučiuose ir namų ūkiuose. Renginio pabaigoje dalyviai džiaugėsi ne tik naujomis žiniomis, bet ir galimybe pabendrauti, o simbolinės dovanos priminė apie tęstinį įprotį rūšiuoti.

    Susitikimas Visagine parodė, kad tvarumas dažniausiai prasideda nuo mažų, nuoseklių sprendimų. Bendruomeniškas formatas ir aiškiai išdėstyta praktika padėjo rimtą temą paversti paprasta ir pritaikoma kasdienybėje.

  • Kviečia „Gamtos herojai 2026“: kas gali dalyvauti, iki kada registruotis ir ko ieško komisija

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą dalyvauti „Gamtos herojai 2026“ atrankoje. Organizatoriai ieško žmonių ir bendruomenių, kurie per pastaruosius metus realiais darbais prisidėjo prie aplinkos saugojimo ir tvarumo.

    Kaip nurodo organizatoriai, šis konkursas skirtas ne vien pavieniams geriems darbams, bet ir ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios palieka apčiuopiamą poveikį. Vertinama ne tik idėja, bet ir tai, ar ji įgyvendinta, ar įtraukė kitus ir ar gali tapti pavyzdžiu platesnei auditorijai.

    Kas kviečiami teikti paraiškas?

    Dalyvauti gali aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne dalyvio statusas, o aiškiai pagrįstas indėlis ir pasiektas rezultatas.

    Paraiškose tikimasi matyti konkrečius pavyzdžius, kaip buvo saugoma ir puoselėjama aplinka, kokių veiksmų imtasi šviečiant visuomenę ir kaip idėjos pritaikytos bendruomenėje. Pranašumu laikomas gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti, telkti žmones ir užtikrinti, kad pokytis tęstųsi.

    Ką svarbu žinoti apie terminus ir apdovanojimus?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Dalyvavimas nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų įsteigtos dovanos.

    Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu. Organizatoriai taip pat nurodo, kad atrankoje siekiama išryškinti skirtingas tvarumo formas, todėl laukiamos tiek edukacinės, tiek praktinės, tiek bendruomeninės iniciatyvos.

    „Būkite drąsūs, apie gerus darbus kalbėti būtina“, – sako konkurso organizatoriai.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Pastaraisiais metais tvarumo tema vis dažniau persikelia iš deklaracijų į kasdienius sprendimus: atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, energijos taupymą, vietos biologinės įvairovės saugojimą ir bendruomenių įsitraukimą. Viešas gerųjų pavyzdžių matomumas padeda ne tik įvertinti aktyvius žmones, bet ir kurti praktinį žinių bei idėjų „banką“ kitiems.

    „Gamtos herojai 2026“ idėja remiasi tuo, kad pokyčiui reikia ne vien politikos ar verslo sprendimų, bet ir nuoseklaus vietos bendruomenių darbo. Būtent tokie projektai dažnai tampa pradžia didesniems pokyčiams mokyklose, organizacijose ar savivaldybėse.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.

    Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.

    Kas sukėlė daugiausia neaiškumų

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.

    Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.

    Prie egzamino jungiasi ir organizacijos

    Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.

    Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų

    Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.

    Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.