CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    2026 metais balandžio 30 dieną Lietuvoje septintą kartą surengtas nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kasmet sutelkiantis tūkstančius dalyvių, kuriems svarbūs tvarumo ir atsakingo vartojimo klausimai. Ši iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad atliekų mažinimas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų namuose, mokykloje ir darbe.

    Egzamine dalyvauti galėjo įvairaus amžiaus žmonės: nuo pradinių klasių mokinių iki studentų ir dirbančių suaugusiųjų. Tokia struktūra leidžia palyginti skirtingų grupių žinias ir kartu stiprina bendrą supratimą, kodėl rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas pirkimas turi tiesioginę įtaką aplinkai.

    Apdovanojimai Visagino savivaldybėje

    Gegužės 26 dieną Visagino savivaldybės Didžiojoje salėje surengta ceremonija, kurioje apdovanoti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę dalyviai. Renginyje akcentuota, kad tvarumo įpročiai dažniausiai formuojasi nuo ankstyvo amžiaus, o mokyklų ir bendruomenės įsitraukimas padeda pokyčius paversti ilgalaikiais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Visagino savivaldybės administracijos direktorius Andrius Virginijus Bukauskas, renginyje dalyvavo ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas.

    „Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių, o jaunų žmonių sąmoningumas yra svarbi investicija į rytojų“, – sakė Andrius Virginijus Bukauskas.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Šiais metais Visagino savivaldybėje geriausiais rezultatais išsiskyrė skirtingų klasių mokiniai, taip pat studentas ir mokytoja. Tarp apdovanotųjų – Mėta Jatkevičiūtė iš Visagino Žiburio pagrindinės mokyklos, Agnė Gasianec ir Ieva Narovčenko iš Visagino Verdenės gimnazijos, Paulius Gedžiūnas iš tos pačios gimnazijos.

    Taip pat pagerbti Visagino Atgimimo gimnazijos mokiniai Darja Peršina, Ieva Naumova ir Jaroslav Pyrcak, studentas Oleg Volejko bei Visagino Verdenės gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jūratė Jankevičienė. Organizatoriai primena, kad egzaminas siekia paskatinti ne vien teorines žinias, bet ir praktinius įpročius, padedančius mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo efektyvumą.

  • Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis dažniau įvardijamas kaip vienas paprasčiausių būdų mažinti sąvartynų apkrovą ir taupyti žaliavas, tačiau kasdieniai įpročiai keičiasi lėčiau nei norėtųsi. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama švietimui, o ypač mokyklose, kur formuojasi ilgalaikiai vaikų ir jų šeimų įpročiai.

    Vilniaus rajono Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai šį pavasarį įsitraukė į respublikinį projektą „Rūšiavimo lyga“, kurį organizavo asociacija „Gamtos ateitis“. Projekto tikslas buvo ne tik pasitikrinti žinias, bet ir parodyti, kad rūšiavimas gali tapti aiškia, kasdiene praktika, o ne vien teorija per pamokas.

    Kaip vyko trys projekto etapai

    Pirmajame etape komanda pristatė mokykloje jau vykstančias veiklas ir iniciatyvas, susijusias su atsakingu vartojimu bei atliekų mažinimu. Mokiniai akcentavo kūrybiškas perdirbimo idėjas ir realius sprendimus, kurie padeda mažinti mišrių atliekų kiekį.

    Gimnazijoje, pasak mokinių ir mokytojų, nuosekliai vykdomos kelios aplinkosauginės iniciatyvos: renkamos panaudotos baterijos, organizuojamos aplinkos tvarkymo akcijos, vyksta iniciatyva Suteik daiktams antrą šansą ir daiktų mainai. Tokios veiklos paprastai turi dvigubą efektą: mažina atliekas ir kartu moko atsakingo vartojimo.

    Antrajame etape mokiniai varžėsi interaktyvioje internetinėje viktorinoje, kurioje reikėjo ir žinių, ir komandinio susitelkimo. Penktokų komanda surinko 3 384 taškus, laimėjo pirmąją vietą ir užsitikrino kelialapį į finalą.

    Finalas Vilniuje ir laimėjimas

    Finalinis renginys vyko Vilniuje, „Aerottoria“ arenoje, kur susitiko aštuonios komandos iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai jame buvo vieninteliai Vilniaus rajono ir lenkų mokyklos atstovai.

    Finale laukė praktinės ir žaidybinės užduotys: estafetės, rūšiavimo situacijos, greitos reakcijos iššūkiai, reikalavę ne tik žinių, bet ir tarpusavio susikalbėjimo. Tokie formatai mokiniams dažnai leidžia greičiau įsiminti taisykles, nes jos pritaikomos realiose situacijose, o ne vien išmokstamos mintinai.

    Gimnazijos komanda finale pelnė prizą: 150 eurų vertės kuponą į „Mokslo salą“. Taip pat biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska, rengusi mokinius ir lydėjusi komandą, buvo įvardyta kaip Rūšiavimo trenerė ir gavo 100 eurų vertės kuponą į „Bilietai.lt“.

    Kodėl mokyklų vaidmuo čia svarbus

    Tokie projektai mokyklose dažnai veikia kaip impulsas, kuris persikelia už klasės ribų: vaikai primena taisykles namuose, pastebi klaidas ir siūlo paprastus sprendimus. Ilgainiui tai padeda kurti bendruomenės normą, kur rūšiavimas tampa įprastu elgesiu.

    Po finalo mokiniai grįžo su aiškia žinute: jie ketina būti rūšiavimo ambasadoriais savo gimnazijoje ir dalintis patirtimi su bendraamžiais. Pasak projekto dalyvių, svarbiausia pamoka buvo paprasta, bet reikšminga: rūšiavimas yra kasdienis pasirinkimas, nuo kurio priklauso švaresnė aplinka ir atsakingesnė ateitis.

    „Norime, kad rūšiavimas mokykloje būtų ne vien taisyklės, o įprotis, kurį mokiniai natūraliai perkelia ir į namus“, – sakė biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska.

  • Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Panevėžyje gimęs tarptautinis piešinių konkursas Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą šiemet minėjo dvi sukaktis: Panevėžio gamtos mokyklos 60 metų veiklos jubiliejų ir 35-ąsias paties konkurso metines. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursu siekiama ugdyti vaikų pastabumą aplinkai ir skatinti per kūrybą reikšti savo santykį su gamta.

    Šių metų konkursas išsiskyrė mastu: pateikta 3 070 kūrybinių darbų iš 10 šalių, tarp jų Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos ir Lietuvos. Darbai atkeliavo iš 408 ugdymo įstaigų, o mokinius konkursui ruošė 699 pedagogai.

    Organizatorių teigimu, toks dalyvių aktyvumas rodo, kad vaikų kūrybinė raiška ir aplinkosauginės temos išlieka aktualios įvairiose švietimo sistemose. Piešiniai dažnai tampa ne tik menine užduotimi, bet ir priemone kalbėti apie gamtos tausojimą, žmogaus atsakomybę ir kasdienius pasirinkimus.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureate tapo Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinė Emilija Korobčanaitė. Mokinę konkursui parengė mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos į konkursą taip pat buvo išsiųsti dar septyni mokinių darbai. Pedagogų teigimu, tokie pasiekimai vaikams suteikia motyvacijos toliau kurti, o bendruomenei primena, kad nuoseklus darbas ir palaikymas gali atverti kelią į tarptautinį pripažinimą.

  • Kretingos dvaro parke – edukacijos pradinukams: 369 mokiniai tyrinėjo senąsias medžių alėjas

    Kretingos dvaro parke surengtas edukacijų ciklas, kuriame dalyvavo 369 penkių Kretingos mokyklų 1–4 klasių mokiniai. Užsiėmimai vyko senosiose parko medžių alėjose, kur vaikai mokėsi pažinti gamtą per praktines užduotis.

    Edukacijos įgyvendintos pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Green Guardians – medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“. Lietuvos partnerio veiklas koordinavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos komanda.

    Ką vaikai sužinojo alėjose?

    Užsiėmimų metu pradinukai aiškinosi, kas yra medžių alėja ir kuo ji skiriasi nuo miško. Taip pat aptarė, kodėl alėjos svarbios ne tik kraštovaizdžiui ar paveldui, bet ir biologinei įvairovei, nes jos gali tapti buveinėmis bei migracijos koridoriais įvairioms rūšims.

    Praktinėje dalyje mokiniai tyrinėjo skirtingų medžių lapus, mokėsi atpažinti rūšis pagal požymius. Vaikai matavo medžių kamienų apimtį ir bandė nustatyti medžių aukštį, atlikdami paprastus stebėjimus bei skaičiavimus.

    Ne tik gamta, bet ir įgūdžiai

    Patyriminės veiklos lauke buvo skirtos ne vien faktinėms žinioms: mokiniai lavino pastabumą, mokėsi dirbti komandoje, aptarti rezultatus ir pristatyti savo išvadas. Tokia praktika padeda stiprinti gamtamokslinį raštingumą ir supratimą, kaip kasdienėje aplinkoje atpažinti bei vertinti gamtos elementus.

    Organizatorių teigimu, edukacijų ciklas skatino vaikus ieškoti gamtos vertybių artimiausioje aplinkoje ir susieti jas su vietos kultūros paveldu. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Kas laimėjo Tauragėje?

    Tauragės rajono savivaldybėje apdovanoti geriausiai pasirodę nacionalinio Atliekų kultūros egzamino dalyviai. Sveikinimus nugalėtojams įteikė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Egzaminas vyko balandžio 30 dieną, o jame visoje Lietuvoje dalyvavo 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių Tauragės rajono savivaldybė užėmė 7 vietą, čia egzaminą sprendė 592 dalyviai.

    1–4 klasių grupėje pirmąją vietą iškovojo Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Motiejus Šimkus. Antrąją vietą užėmė Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos 2a klasės mokinė Anabelė Dubauskaitė, trečiąją – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Adomas Rimeikis.

    5–10 klasių grupėje nugalėjo Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 10e klasės mokinė Rusnė Ramanauskaitė. Antroji vieta atiteko Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 8a klasės mokiniui Arijui Jonikaičiui, trečioji – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 7c klasės mokiniui Eiviui Kudrevičiui.

    11–12 klasių grupėje pirmąją vietą pelnė Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 12 klasės mokinys Kajus Petravičius. Antrąją vietą užėmė Tauragės „Versmės“ gimnazijos 11f klasės mokinys Žygimantas Sabas, trečiąją – Tauragės suaugusiųjų mokymo centro 12a klasės mokinys Armandas Lukošaitis.

    Specialus prizas įteiktas geriausiai pasirodžiusiai suaugusiųjų kategorijos dalyvei – Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijos mokytojai Loretai Stulgienei.

    Kodėl šis egzaminas svarbus?

    Atliekų kultūros egzaminas apima svarbiausias temas, susijusias su rūšiavimu, tvarumu, ekologija ir atliekų surinkimo sistema. Skirtingos amžiaus grupės leidžia pritaikyti klausimus taip, kad jie būtų suprantami ir kartu keltų realų iššūkį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoja kasdienius įpročius. Daugėjant reikalavimų atliekų tvarkymui ir augant visuomenės lūkesčiams dėl švaresnės aplinkos, rūšiavimo raštingumas tampa praktiška būtinybe.

    „Rūšiavimas šiandien turėtų būti toks pat natūralus įprotis kaip kasdienė higiena – tai mūsų atsakomybė už save, savo aplinką ir ateities kartas. Kuo daugiau suprasime apie tvarumą ir atsakingą vartojimą, tuo švaresnį, gražesnį ir sveikesnį pasaulį kursime visi kartu“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Aktyvumas mokyklose ir bendruomenėje

    Iš Tauragės ugdymo įstaigų išsiskyrė Tauragės „Šaltinio“ progimnazija, kuri pateko tarp dešimties aktyviausių mokyklų šalyje. Mokykla užėmė 6 vietą, o egzaminą čia sprendė 208 dalyviai.

    Nacionalinis Atliekų kultūros egzaminas organizuojamas jau septintus metus iš eilės ir vyksta virtualiai, todėl dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Kiekvienais metais jis suburia tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir bendruomenių.

    Renginio organizatoriai dėkojo verslo atstovams, kurie įsteigė prizus regiono dalyviams ir taip prisidėjo prie aplinkosauginio švietimo. Tarp paminėtų rėmėjų – Tauragės pilotų klubas, Tauragės viešbučio restoranas „Aikštė“, Taurų parkas ir restoranas „Kings“.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.

  • Kalvarijos savivaldybė kviečia teikti paraiškas: dalinai kompensuos buitinių nuotekų valymo įrenginius

    Kalvarijos savivaldybė kviečia teikti paraiškas: dalinai kompensuos buitinių nuotekų valymo įrenginius

    Kalvarijos savivaldybė paskelbė kvietimą gyventojams teikti paraiškas dėl buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo dalinio kompensavimo. Paraiškų teikimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, kuri nustato pagrindines sąlygas ir vertinimo kriterijus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad parama skirta padėti gyventojams, kurie nuotekas tvarko individualiai ir nori įsirengti sprendimus, mažinančius taršą. Tokios priemonės ypač aktualios ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų arba jų įrengimas artimiausiu metu nenumatomas.

    Kam aktuali kompensacija?

    Dalinio kompensavimo priemonė orientuota į namų ūkius, kurie planuoja įsirengti buitinių nuotekų valymo įrenginius ir dalį patirtų išlaidų siekia susigrąžinti. Konkrečios finansuojamos išlaidos ir reikalavimai priklauso nuo savivaldybės patvirtinto tvarkos aprašo.

    Praktikoje tokie kvietimai dažniausiai svarbūs individualių namų savininkams ir gyventojams, kurie keičia netvarkingus ar aplinkai rizikingus nuotekų tvarkymo sprendimus. Tinkamai įrengti valymo įrenginiai gali sumažinti teršalų patekimą į gruntinius vandenis ir aplinkinius vandens telkinius.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?

    Paraiškos teikiamos vadovaujantis Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo patvirtintas buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo dalinio kompensavimo tvarkos aprašas. Gyventojams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar planuojami darbai ir pasirinktas sprendimas atitinka nustatytas sąlygas.

    Taip pat verta pasitikslinti, kokie dokumentai turi būti pateikiami kartu su paraiška ir kokia tvarka priimami sprendimai dėl kompensacijos skyrimo. Dėl praktinių klausimų, paraiškos formos ir pateikimo procedūrų gyventojai gali kreiptis į savivaldybės atsakingą specialistą.

    Kontaktinis asmuo nurodomas kaip Romas Eidukaitis, vyriausiasis specialistas gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai. Savivaldybė kviečia gyventojus nelaukti paskutinės dienos ir dokumentus pateikti iš anksto, kad prireikus būtų galima operatyviai patikslinti trūkstamą informaciją.

  • Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti nemokamą asbestinio šiferio atliekų surinkimą iš gyventojų valdų. Prašymai bus priimami nuo birželio 2 dieną 8.00 valandos, o galimybė galios tol, kol bus pasiektas numatytas atliekų kiekis.

    Savivaldybė nurodo, kad šiais metais planuojama sutvarkyti iki 111 tonų asbestinio šiferio atliekų. Pasiekus šį limitą, naujų prašymų registracija bus stabdoma, todėl gyventojai raginami dokumentus pateikti nedelsiant, kai tik prasidės priėmimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norintys pasinaudoti paslauga savivaldybei turi pateikti užpildytą prašymo formą ir nurodyti vardą, pavardę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą bei paėmimo adresą. Taip pat prašoma įrašyti preliminarų asbestinio šiferio kiekį, orientuojantis, kad 1 kvadratinis metras sveria apie 11 kilogramų.

    Prašymus galima pristatyti į savivaldybės administraciją J. Biliūno gatvėje 23, Anykščiuose, arba siųsti el. paštu info@anyksciai.lt. Savivaldybė pažymi, kad anksčiau pateikti prašymai nebus registruojami.

    Kiek atliekų paims ir iki kada veš?

    Nustatyta, kad iš vienos valdos maksimaliai bus išvežama iki 3 tonų asbesto šiferio atliekų. Pasibaigus prašymų registracijai, bus sudaromas sąrašas ir perduodamas konkursą laimėjusiam rangovui, kuris organizuos surinkimą ir išvežimą.

    Atliekas planuojama išvežti iki šių metų lapkričio 1 dieną. Prieš atvykstant paimti šiferio, rangovas su valdos savininku susisieks ir suderins konkrečią išvežimo datą.

    Kaip paruošti asbestinį šiferį?

    Asbesto turinčios atliekos turi būti sukrautos vienoje vietoje taip, kad transporto priemonė galėtų lengvai privažiuoti ir jas paimti. Pageidautina, kad šiferis būtų sudėtas ant paletės ar palečių, o jei tokios galimybės nėra, atliekos turi būti sukrautos tvarkingai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad duženos turi būti sudėtos į maišus. Jei atliekos nebus paruoštos pagal šias sąlygas, paslaugos teikėjas iš tokios valdos jų neišveš.

    Asbestas laikomas pavojinga medžiaga, todėl jo atliekos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų reikalavimų, siekiant sumažinti dulkių ir skaidulų pasklidimo riziką. Dėl to gyventojams rekomenduojama šiferį tvarkyti atsargiai ir neardyti jo taip, kad jis smarkiai trupėtų.

  • Naujininkuose tvarkomi želdiniai: Švitrigailos gatvėje šalinamos dvi liepos, Varėnos gatvėje – klevai

    Kur ir kokie medžiai šalinami?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Naujininkų seniūnijoje numatyti želdinių tvarkymo darbai dviejose vietose. Darbai apima pavojingų ir nesaugotinų medžių šalinimą, kartu siekiant išsaugoti perspektyvius, geros būklės želdinius.

    Švitrigailos gatvėje, ties 29 numeriu, planuojama pašalinti dvi liepas. Savivaldybės teigimu, vienas medis yra visiškai nudžiūvęs, o kitas įvardijamas kaip prastos būklės ir pavojingai pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.

    Kodėl Varėnos gatvėje šalinami klevai?

    Varėnos gatvėje, ties 15 numeriu, darbai susiję su šlaito tvirtinimu ir grunto valymu atliekomis užterštoje teritorijoje. Savivaldybė nurodo, kad dėl šių darbų bus šalinami keli savaime išaugę klevai, augantys nestabiliame, šiukšlėmis užterštame grunte.

    Akcentuojama, kad kritulių metu nuo šlaito išplaunamos įvairios atliekos, o sąnašos kaupiasi ant pravažiavimo, todėl teritoriją būtina sutvarkyti. Tokiose vietose savaiminiai medžiai gali ne tik trukdyti tvarkymo darbams, bet ir didinti rizikas, jei šlaitas yra nestabilus.

    Kokius medžius žadama išsaugoti?

    Numatoma šalinti nesaugotinus medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 12 centimetrų, taip pat blogos būklės daugiakamienį klevą, kuris yra skilęs ir aplūžęs. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai grindžiami medžių būkle ir saugumo argumentais.

    Taip pat nurodoma, jog perspektyvius, geros būklės medžius, kurie netrukdo numatytiems darbams, bus stengiamasi išsaugoti. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas pavojų keliančių, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimui, o ne masinei želdinių kirtimo apimčiai.

  • Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainių rajono savivaldybė praneša, kad gyventojų aktyvumas pranoko lūkesčius – visos turėtos komposto dėžės jau išdalintos. Dėl to papildomos dalinimo dienos, kurios buvo numatytos anksčiau, šiuo metu nebevyks.

    Pasak savivaldybės, toks susidomėjimas rodo augantį gyventojų įsitraukimą į atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Kompostavimas leidžia sumažinti į mišrių atliekų srautą patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį ir praktiškai panaudoti jas sode ar kieme.

    Kada dalijimas bus atnaujintas?

    Šiuo metu savivaldybė rengia naują komposto dėžių pirkimą. Skelbiama, kad dalinimą planuojama atnaujinti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai bus gauta nauja siunta.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją, nes atnaujinus dalinimą svarbūs bus konkretūs terminai ir tvarka. Praktikoje tokios priemonės dažnai išdalinamos greitai, todėl aktualu iš anksto pasiruošti ir nepraleisti registracijos ar atsiėmimo etapų.

    Kodėl kompostavimas svarbus?

    Biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buities atliekų dalį, todėl jų atskyrimas ir kompostavimas laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti sąvartynams tenkančią apkrovą. Kompostuojant namuose taip pat galima išgauti kompostą, tinkamą dirvos gerinimui.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir toliau prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Kol laukiama naujo dalinimo etapo, verta įsivertinti, kokios atliekos gali būti kompostuojamos, ir kaip patogiausiai įsirengti vietą komposto dėžei kieme.