CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Smėlis, atrodytų, yra neišsenkamas išteklius, tačiau Jungtinės Tautos naujoje analizėje įspėja: pasaulinė paklausa auga taip sparčiai, kad kai kuriose vietose jis kasamas greičiau, nei gamta spėja jį atkurti. Didžiausią spaudimą kelia urbanizacija ir statybų sektorius, kuriam reikia vis daugiau betono, asfalto ir stiklo.

    JT Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, kasmet pasaulyje sunaudojama apie 50 mlrd. tonų smėlio, žvyro ir skaldos, o tai daro šį išteklių vienu intensyviausiai eksploatuojamų po vandens. Prognozuojama, kad iki 2060 metų poreikis gali dar labiau išaugti, o esant dabartinėms tendencijoms kai kuriose rinkose tiekimas gali tapti vis labiau komplikuotas.

    Problema ta, kad natūralus smėlio atsikūrimas dažnai vyksta geologiniais procesais, trunkančiais labai ilgai. Dėl to, anot UNEP, globalus vartojimas daugelyje regionų pralenkia natūralų papildymą, o tai didina kainų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių konfliktų riziką.

    UNEP pabrėžia, kad pernelyg intensyvi gavyba gali griauti upių vagas, pakrančių zonas ir jūrų dugno ekosistemas, keisti nuosėdų judėjimą ir spartinti eroziją. Tai kenkia buveinėms, kurios svarbios daugeliui rūšių, įskaitant žuvis, vėžlius, paukščius ir krabus, o vietos bendruomenėms gali reikšti prarandamas pajamas iš žvejybos ar turizmo.

    Kai sausumoje lengviau pasiekiami telkiniai senka, vis daugiau dėmesio krypsta į gavybą iš jūros gelmių. UNEP atkreipia dėmesį, kad tai gali paliesti ir didelės biologinės įvairovės teritorijas, kai kuriais atvejais net saugomas zonas, todėl sprendimai turi būti vertinami ypač atsargiai.

    JT taip pat primena, kad smėlis gamtoje atlieka svarbias funkcijas: padeda formuoti ir stabilizuoti pakrantes, saugo nuo bangavimo poveikio, o nuosėdų pusiausvyra yra reikšminga ir gėlo vandens ištekliams pakrantėse. Todėl smėlio trūkumas nėra vien statybų sektoriaus klausimas, jis susijęs ir su prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių.

    „Smėlis yra pirmoji mūsų gynybos linija nuo kylančio jūros lygio, audrų ir pakrančių vandeningųjų sluoksnių druskinimo, o šios grėsmės stiprėja dėl klimato kaitos“, – sakė UNEP atstovas Pascal Peduzzi.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas augantis susidomėjimas magnetitiniu smėliu, kartais vadinamu juoduoju smėliu. Jame yra vertingų mineralų, o magnetitas laikomas viena svarbiausių geležies rūdų, tačiau tokios gavybos plėtra taip pat didina spaudimą jautrioms teritorijoms.

    UNEP ragina valstybes ir pramonę pereiti prie geresnio smėlio išteklių valdymo, nes dabartinė priežiūra daugelyje šalių išlieka fragmentiška. Tarp siūlomų krypčių minimi griežtesni leidimų mechanizmai, aiškesnė gavybos apskaita, poveikio aplinkai vertinimas, taip pat didesnis perdirbtų statybinių medžiagų naudojimas ir efektyvesnės statybos technologijos, kurios mažina pirminių žaliavų poreikį.

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • Saulės elektrinės dykumose netikėtai suželdina žolę: kodėl tai didina gaisrų riziką ir ką daro operatoriai

    Saulės elektrinės dykumose netikėtai suželdina žolę: kodėl tai didina gaisrų riziką ir ką daro operatoriai

    Didelės saulės elektrinės, statomos dykumų ir pusdykumių teritorijose, kai kuriose vietovėse netikėtai keičia mikroklimatą. Po moduliais susidarantis pavėsis ir mažesnis vėjo poveikis gali sumažinti dirvos garavimą, todėl žemė ilgiau išlaiko drėgmę, o tai sudaro palankesnes sąlygas augmenijai.

    Mokslininkai tokį reiškinį sieja su vadinamuoju vėsos salos efektu: po panelėmis dirvos paviršius gali būti pastebimai vėsesnis nei atviroje saulėje. Kartu tai skatina mikroorganizmų aktyvumą ir dirvožemio struktūros pokyčius, dėl kurių sėklos lengviau sudygsta net ten, kur anksčiau augalams trūkdavo drėgmės.

    Tačiau žalesnė dykuma sukuria ir naują problemą pačiai infrastruktūrai. Ten, kur anksčiau augalija būdavo reta ir gaisrui tiesiog stigdavo „kuro“, susiformuoja tankesni žolės plotai, o išdžiūvusi biomasė karščio sezono metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu smulkiu kuru.

    Tokia „kuro juosta“ gali prisidėti prie greitesnio ugnies plitimo tarp įrangos zonų, kabelių trasų ar inverterių aikštelių. Operatoriams tai reiškia papildomas išlaidas prevencijai, didesnę prastovų riziką ir poreikį nuolat stebėti augmenijos būklę, ypač sausros ir karščio bangų laikotarpiais.

    Praktikoje vis dažniau pasirenkamas sprendimas, kuris vienu metu mažina ir gaisro pavojų, ir priežiūros kaštus: ganymas saulės parkuose. Avys ar kiti nedideli gyvuliai gali saugiai judėti tarp konstrukcijų, nenaikina įrangos ir nuėda žolę, kurios mechaninis pjovimas kartais kelia papildomų problemų dėl dulkių.

    Kai kuriose vietose gyvulių pasirinkimas derinamas ir su techninėmis rizikomis: pavyzdžiui, avys laikomos tinkamesnėmis už ožkas, nes pastarosios linkusios lipti ant konstrukcijų ir gali pažeisti laidus. Be to, mėšlas grąžina organines medžiagas į dirvą, todėl aplinka ilgainiui gali dar labiau „žalėti“, o tai reiškia, kad augmenijos kontrolė tampa ne vienkartine, o nuolatine priemone.

    Šis paradoksas tampa vis aktualesnis plečiantis saulės energetikai sausringuose regionuose: elektrinės padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą, bet vietoje sukuria naujus ekologinius ir priešgaisrinius iššūkius. Dėl to projektuojant parkus vis dažniau vertinama ne tik generacijos prognozė, bet ir augmenijos valdymo planas, priešgaisriniai atstumai bei nuolatinė priežiūra.

  • Panevėžio rajone – iki 1 000 eurų kompensacija nuotekoms: kas gali gauti ir iki kada kreiptis

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus teikti prašymus dėl dalinės kompensacijos, skirtos individualių nuotekų valymo sprendimų įsirengimui. Parama siekia iki 1 000 eurų ir skirta paskatinti gyventojus atsisakyti pasenusių, aplinkai žalingų nuotekų tvarkymo būdų.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacija taikoma tais atvejais, kai gyventojai įsirengia biologinius nuotekų valymo įrenginius arba atnaujina individualią nuotekų tvarkymo sistemą pagal galiojančius reikalavimus. Tokie sprendimai aktualūs ypač ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų.

    Ką svarbu įvertinti prieš teikiant prašymą

    Prieš pradedant darbus gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas įrenginys ir jo įrengimas atitinka teisės aktų bei techninius reikalavimus. Praktikoje dažniausios problemos kyla tada, kai įsirengiami netinkamai parinkti įrenginiai, o vėliau tampa sudėtinga pagrįsti išlaidas ar užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Tvarkant buitines nuotekas būtina užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą ir nepasiektų gruntinio vandens. Netinkamai įrengtos ar neprižiūrimos sistemos gali kelti riziką šulinių vandens kokybei, skleisti nemalonius kvapus ir tapti konfliktų su kaimynais priežastimi.

    Priežiūra ir kontrolė: ko tikimasi iš gyventojų

    Savivaldybė primena, kad individualių nuotekų tvarkymas yra prižiūrimas, o gyventojai turi užtikrinti reguliarią sistemos eksploataciją. Tai reiškia, kad įrenginiai ar talpos turi būti laiku aptarnaujami, o nuotekos tvarkomos teisėtai, pasitelkiant paslaugų teikėjus.

    Taip pat svarbu saugoti išlaidas ir paslaugas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali prireikti tiek kompensacijai gauti, tiek patikrinimo metu. Nuotekų pylimas į griovius, drenažo sistemas ar ant žemės laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Iki kada priimami prašymai?

    Prašymai dėl kompensacijos priimami iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos 15.00 valandos imtinai. Gyventojai dokumentus turi pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

    Jei kyla klausimų dėl tinkamų dokumentų, kompensavimo sąlygų ar techninių reikalavimų, gyventojams patariama iš anksto kreiptis į savivaldybės atsakingą padalinį. Tai padeda išvengti situacijų, kai prašymas atmetamas dėl formalių trūkumų arba nepakankamai pagrįstų išlaidų.

  • Ščecine be leidimų pradėti degalų rezervuarai: gyventojai reikalauja stabdyti statybas

    Ščecino Podjušės rajone keli šimtai gyventojų surengė protestą dėl šalia gyvenamųjų namų pradėtos degalų rezervuarų statybos. Vietos bendruomenė teigia, kad darbai vyko nepradėjus privalomų procedūrų, todėl keliamas klausimas dėl saugumo ir teisėtumo.

    Protestuotojai pabrėžia, kad tokio tipo objektas, ypač tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kelia papildomų rizikų ir reikalauja griežtos kontrolės. Žmonės siekia, kad statybos būtų galutinai sustabdytos, o, jei pažeidimai pasitvirtintų, objektas būtų pašalintas.

    Statybos pradėtos nelaukiant leidimų

    Pagal viešai aptariamą informaciją investicija Ul. Szklana gatvėje buvo pradėta nelaukiant esminių administracinių sprendimų. Investuotojas anksčiau kreipėsi dėl poveikio aplinkai procedūrų, vėliau dėl teritorijų planavimo sąlygų, tačiau statybos darbai buvo fiksuojami dar iki galutinio sprendimų priėmimo.

    Gyventojams kreipusis į institucijas, objektą tikrino statybų priežiūros pareigūnai. Pranešama, kad darbai buvo sustabdyti, o investuotojas vėliau inicijavo įteisinimo procedūrą, kuri tokiais atvejais paprastai reiškia papildomą vertinimą ir galimas sankcijas.

    Kas žadama laikyti ir kodėl tai svarbu?

    Investuotojo atstovai pripažino, kad situacija turi savavališkos statybos požymių, tačiau teigė, jog projektą rengė specialistai, o darbai esą buvo prižiūrimi kvalifikuotų asmenų. Taip pat akcentuojama, kad rezervuaruose planuojama laikyti ne benziną ar dujas, o mažiau lakias degalų rūšis, pavyzdžiui, dyzeliną.

    Vis dėlto vietos bendruomenė pabrėžia, kad net ir mažesnės rizikos produktai, laikomi dideliais kiekiais, reiškia papildomus reikalavimus priešgaisrinei saugai, avarijų prevencijai, transporto srautams ir teritorijos suderinamumui su gyvenamąja aplinka.

    Ką toliau spręs institucijos?

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar pavyks gauti trūkstamus sprendimus ir ar institucijos pripažins, kad objektą galima įteisinti. Tokiais atvejais vertinamas atitikimas statybos techniniams reglamentams, aplinkosauginiams reikalavimams ir vietos planavimo dokumentams.

    Gyventojai savo ruožtu siekia, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, o rizikos įvertintos realiai, o ne formaliai. Bendruomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar degalų bazė išvis gali atsirasti šioje vietoje, ir kokios būtų pasekmės, jei pažeidimai bus patvirtinti.

  • Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Radžastano dykumos pakraštyje planuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo: teritorija, kuri dokumentuose atrodė kaip nenaudojama žemė, pasirodė esanti vietos bendruomenėms šventa. Statybų planai susidūrė ne tik su protestais, bet ir su teisiniais apribojimais.

    Vietos gyventojai teigia, kad pasirinktoje teritorijoje auga apie 6 500 medžių, o pats plotas yra tradiciškai saugomas kaip vadinamasis Oran – bendruomenės globojama sakrali giraitė. Tokiose vietose, pagal papročius ir religinę praktiką, medžių kirtimas laikomas nepriimtinu.

    Konfliktas išaugo, kai paaiškėjo, kad giraitė atlieka ir labai praktišką funkciją: ji prisideda prie žmonių pragyvenimo šiame sausringame regione. Aktyvistai ir vietos atstovai tvirtina, kad giraičių vaisiai ir kiti ištekliai yra svarbūs dideliam skaičiui aplinkinių gyvenviečių gyventojų.

    Šis atvejis išryškino vis dažniau pasaulyje aptariamą problemą: atsinaujinančios energetikos plėtra ne visada sutampa su biologinės įvairovės ir tradicinių bendruomenių interesais. Dideli saulės parkai reikalauja didelių, vientisų plotų, todėl neretai taikosi į menkai urbanizuotas teritorijas, kurios vietos mastu gali būti kritiškai svarbios.

    Teisinė akistata pasiekė Radžastano aukštąjį teismą, kuris laikinai sustabdė darbus ir pareikalavo iš naujo įvertinti teritorijos statusą bei poveikį aplinkai. Teismui buvo argumentuojama, kad vadinamoji „dykynė“ iš tiesų veikia kaip gyvybiškai svarbus ekologinis koridorius.

    Giraičių reikšmė siejama ne tik su vietos žmonių tradicijomis, bet ir su gamtosauga: tokios žaliosios salos sausringuose regionuose padeda stabilizuoti dirvožemį, mažina eroziją ir sudaro sąlygas išlikti vietinėms rūšims. Skelbiama, kad teritorijos apylinkės svarbios ir nykstančių paukščių buveinėms, o tai didina projektų rizikas pagal aplinkosaugos reikalavimus.

    Kol kas projektas atsidūrė teisinėje nežinioje, o vystytojams tenka svarstyti alternatyvas: keisti vietą, mažinti apimtį arba ieškoti sprendimų, kurie leistų išsaugoti jautrias teritorijas. Toks scenarijus tampa vis aktualesnis ir kitose šalyse, kur saulės ir vėjo energetikos plėtra susiduria su saugomomis teritorijomis, ūkininkų interesais ar kultūros paveldo ribojimais.

    Ši istorija primena, kad energetikos transformacijai nepakanka vien techninių skaičiavimų ir saulėtų dienų statistikos. Kuo didesni projektai, tuo svarbiau iš anksto tiksliai įvertinti vietos bendruomenių ryšį su žeme, biologinės įvairovės vertę ir teisinį teritorijų statusą, kad žalioji energija netaptų nauju konfliktų šaltiniu.

  • Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Visagine surengtos aplinkosauginės dienos sutelkė vaikus, jaunimą ir pedagogus į praktinį pokalbį apie tai, kaip kasdieniai įpročiai virsta realiais pokyčiais. Renginių ašis buvo paprasta ir aiški: atsakingas elgesys su atliekomis, vandens ir gamtos išteklių tausojimas prasideda nuo šeimos, mokyklos ir bendruomenės.

    Didžiausio mažųjų dėmesio sulaukė edukacinis spektaklis Peliuko Švariuko atostogos, skirtas ikimokyklinukams ir pirmokams. Į renginį susirinko 247 vaikai su auklėtojomis ir mokytojomis iš lopšelių-darželių Gintarėlis, Ąžuoliukas, Auksinis gaidelis, Auksinis raktelis bei mokyklų Gerosios Vilties progimnazijos, Draugystės progimnazijos ir Verdenės gimnazijos.

    Per teatrą ir žaidybinę situaciją vaikai mokėsi, kodėl šiukšlinimas nėra tik estetikos klausimas, kaip rūšiuoti atliekas ir kuo skiriasi skirtingos pakuočių bei mišrių atliekų srautų taisyklės. Tokia forma ypač veiksminga, nes tvarumo žinutė perduodama ne moralizuojant, o per aiškius veikėjų sprendimus ir pasekmes, kurias vaikai lengvai atpažįsta kasdienybėje.

    Renginiuose organizatoriai priminė ir platesnį kontekstą: kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į sąvartynus, o daugiau žaliavų grįžta į gamybą. Šis principas siejasi su žiedinės ekonomikos kryptimi, kuri vis dažniau akcentuojama ir Europos mastu, mažinant ne tik taršą, bet ir priklausomybę nuo pirminių išteklių.

    Programa buvo skirta ir vyresniems moksleiviams. 2026 metų gegužės 5 dieną parodytas filmas Antropocenas: žmogaus epocha (N-7) pakvietė pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir jo paliekamą pėdsaką, o po peržiūros natūraliai kilo klausimai apie vartojimo įpročius ir atsakomybę už bendrą aplinką.

    2026 metų gegužės 8 dieną žiūrovai išvydo filmą Upė su Nemunas 2.0 (N-7), priminusį, kad upės yra ne tik kraštovaizdžio dalis, bet ir gyvybinė ekosistemų arterija. Vandens tema šiandien ypač aktuali dėl klimato kaitos nulemtų sausrų ir ekstremalių kritulių, kurie vis dažniau daro įtaką ir Baltijos regiono hidrologijai.

    Filmų peržiūrose dalyvavo apie 40 moksleivių iš Verdenės gimnazijos ir Gerosios Vilties progimnazijos. Po renginių dalyviai taip pat buvo pradžiuginti simbolinėmis dovanomis, kurios tapo priminimu, kad tvarūs sprendimai gali būti ir paprasti, ir kasdien įgyvendinami.

    Visagine vykusios aplinkosauginės dienos parodė, kad bendruomeniškos iniciatyvos padeda tvarumo temas paversti ne abstrakčiomis sąvokomis, o konkrečiais veiksmais. Kai vaikai apie rūšiavimą, švarą ir gamtos apsaugą mokosi per patirtį, didėja tikimybė, kad šie įpročiai išliks ir už mokyklos ribų.

  • Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ šeštą kartą paskelbė konkursą Gamtos herojai 2026 ir kviečia teikti nominacijas žmonėms bei organizacijoms, kurių darbai realiai prisideda prie aplinkos saugojimo. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o apčiuopiami veiksmai bendruomenėse, mokyklose ir nevyriausybiniame sektoriuje.

    Konkursas orientuotas į tuos, kurie savo veikla mažina taršą, skatina atsakingą vartojimą, stiprina aplinkosauginį švietimą ir įtraukia aplinkinius į pokyčius. Pasak iniciatyvos, svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti prie tvarumo sprendimų kasdienybėje.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Šiemet nominacijos priimamos trijose kategorijose: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas bei metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Dalyvauti gali nevyriausybinės organizacijos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės.

    Organizatoriai akcentuoja, kad konkursas skirtas per pastaruosius metus įgyvendintiems darbams, todėl teikiant nominaciją pravartu aiškiai aprašyti, kas konkrečiai padaryta ir kokį poveikį tai turėjo. Vertę kuria ir tęstinumas, ir vienkartinis, bet reikšmingas sprendimas, jei jis realiai pakeitė praktiką mokykloje ar bendruomenėje.

    Kodėl verta dalyvauti?

    „Kita forma“ teigia, kad konkursas yra proga garsiau papasakoti apie aplinkosaugines iniciatyvas, kurios dažnai lieka vietos bendruomenių ribose. Matomumas čia tampa ne savireklama, o būdu perduoti veikiančius sprendimus kitiems ir paskatinti panašias praktikas skirtingose Lietuvos vietose.

    Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos. Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Iki kada vyksta registracija?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Norint dalyvauti, reikia užpildyti organizatorių pateiktą registracijos anketą ir pateikti trumpą, aiškų savo veiklos aprašą.

    Organizatoriai ragina nedelsti ir teikti nominacijas kuo anksčiau, ypač jei iniciatyvoje dalyvavo daugiau žmonių, o rezultatams pagrįsti praverstų papildomi faktai ar patvirtinimai. Kuo tiksliau įvardijami veiksmai ir jų nauda, tuo lengviau įvertinti realų indėlį į aplinkosaugą.

  • Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Naujosios Zelandijos Auklando regione planuotas didelis saulės elektrinės projektas susidūrė su netikėta kliūtimi: greta numatytos statybų vietos gyvena viena rečiausių pasaulio perinčių paukščių rūšių – tara iti, dar vadinama Naujosios Zelandijos mažąja žuvėdra.

    Ši rūšis evoliuciškai siejama su itin sena linija, o dabartinė jos populiacija laikoma kritinės būklės. Skaičiuojama, kad likę apie 40 suaugusių paukščių, o perinčių patelių – vos apie 10.

    Projektas, žadėjęs žalią proveržį

    Planuotas saulės parkas turėjo užimti apie 292 hektarus ir būti vystomas bendradarbiaujant energetikos bendrovei „Contact Energy“ bei saulės energetikos vystytojui „Lightsource bp“. Projekto apimtis buvo įspūdinga: numatyta įrengti apie 280 000 pasukamų saulės modulių.

    Vystytojai akcentavo, kad elektrinė prisidėtų prie mažesnių išmetamųjų teršalų ir aprūpintų elektra reikšmingą namų ūkių skaičių. Tačiau kritikai pabrėžė, kad pasirinkta vieta yra arti Kaiparos uosto pakraščių, svarbių paukščių maitinimosi ir žiemojimo teritorijų.

    Kodėl saulės moduliai gali tapti spąstais?

    Gamtosaugininkai ir dalis vietos bendruomenės kėlė riziką, kad didelis blizgančių modulių plotas paukščiams gali atrodyti kaip vandens telkinys. Toks reiškinys pasaulyje aptariamas kaip optinis efektas, kai atspindžiai klaidina vandens paukščius ir skatina leistis ar nerti ten, kur vandens nėra.

    Šiuo atveju baimintasi, kad paukščiai, ieškodami žuvies, gali bandyti leistis virš modulių, o tai didintų susidūrimų ir traumų tikimybę. Kadangi populiacija itin maža, net nedidelis suaugusių individų netekimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį rūšies išlikimui.

    Teismo vertinimas ir posūkis

    Byla pasiekė teismą, o sprendimuose daug dėmesio skirta tam, kad poveikio mažinimas vien stebėsena nėra pakankamas, kai kalbama apie kritiškai nykstančią rūšį. Taip pat akcentuota, jog riziką būtina vertinti prevenciškai, nes pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Vystytojai siūlė apsaugos priemonių paketą ir stebėseną, tačiau oponentai laikėsi pozicijos, kad reali žala gali paaiškėti per vėlai. Galutinis proceso rezultatas reiškė, kad projektas turėjo būti koreguojamas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos prioritetą.

    Ši istorija tapo platesnės dilemos pavyzdžiu: kaip spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą suderinti klimato tikslus su retų rūšių apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažniausiai slypi ne vien technologijose, o ankstyvame teritorijų atrankos etape, išsamiuose poveikio vertinimuose ir aiškiose gamtosaugos sąlygose.