CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Biržuose birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Biržuose birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Biržų rajono savivaldybėje 2026 metais birželio 2 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau perduoti pavojingas atliekas, kurios netinkamai tvarkomos kelia riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Akcijos organizatoriai pabrėžia, kad dalis atliekų bus surenkama nemokamai, o už kai kurias rūšis atliekų turėtojams teks sumokėti. Toks modelis taikomas tam, kad būtų užtikrintas teisėtas tvarkymas ir perdirbimas pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus.

    Ką priims nemokamai?

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Tai gali būti smulkūs ir didesni elektronikos prietaisai, kurie, patekę į buitinių atliekų srautą, dažnai tampa taršos šaltiniu.

    Taip pat nemokamai bus priimamos nešiojamųjų baterijų atliekos ir vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos dažnai kaupiamos namų ūkiuose ar dirbtuvėse, tačiau jų negalima mesti į mišrias komunalines atliekas.

    Už ką reikės sumokėti?

    Akcijos metu, sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, nors nurodoma, kad kai kuriais atvejais galimos išimtys. Konkrečios sąlygos priklauso nuo atliekų sudėties ir tvarkymo kaštų.

    Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos. Dėl didesnės masės, sudėtingesnio transportavimo ir pavojingų medžiagų šios atliekos dažnai tvarkomos pagal griežtesnius reikalavimus.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui?

    Elektros ir elektronikos įrangoje bei baterijose esantys metalai, elektrolitai ir kitos medžiagos gali užteršti dirvožemį ir vandenį, o netinkamai ardant įrenginius kyla ir tiesioginė rizika sveikatai. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad pavojingos dalys bus atskirtos, o vertingos žaliavos grąžintos į žiedinę ekonomiką.

    Alyvų, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių ir kitų automobilių priežiūros atliekose lieka naftos produktų ir kitų teršalų, kurie lengvai patenka į aplinką. Be to, kiemuose palikti neeksploatuojami automobiliai ilgainiui tampa taršos židiniais, nes iš jų gali pradėti sunktis techniniai skysčiai, o dalys ir stiklas kelia pavojų aplinkiniams.

    Norint dalyvauti akcijoje, organizatoriai prašo registruotis iki 2026 metais gegužės 31 dienos el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01. Registracija reikalinga, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir būtų suplanuoti logistiniai pajėgumai.

    Taip pat nurodoma, kad transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, galės priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tai aktualu servisams ir dirbtuvėms, kurių veikloje tokios atliekos susidaro nuolat.

  • Švenčionių rajone atnaujins atliekų aikšteles: nauji tekstilės konteineriai ir kibirėliai virtuvei

    Projektas startuoja 2026 metais

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas projektas, skirtas komunalinių atliekų konteinerinių aikštelių rekonstrukcijai ir rūšiuojamojo surinkimo plėtrai. Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 19 dieną, o pabaiga – 2028 metų lapkričio 30 dieną.

    Bendra projekto biudžeto suma siekia 684 984,04 eurų. Projektui suteiktas numeris 20-225-P-0001.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti

    Projektu numatyta papildyti esamas konteinerių aikšteles tekstilės atliekoms skirtais konteineriais ir įrengti naujus tekstilės atliekų konteinerius kaimiškose rajono teritorijose. Taip pat gyventojams planuojama išdalinti virtuvės atliekoms skirtus kibirėlius, kad maisto atliekų atskyrimas būtų paprastesnis kasdienybėje.

    Numatoma, kad priemonės padės didinti rūšiuojamų atliekų kiekį ir mažinti mišrių komunalinių atliekų srautą. Savivaldybė akcentuoja, kad iki šiol dalyje teritorijų infrastruktūra buvo ribota, todėl paslaugų prieinamumas ir patogumas gyventojams ne visur buvo pakankamas.

    Ryšys su regioniniais planais

    Iniciatyva siejama su 2021–2027 metų Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planu bei 2021–2027 metų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu. Pastarasis patvirtintas 2023 metų gegužės 25 dieną Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-80.

    Projektas įgyvendinamas pagal Vilniaus regiono plėtros plano pažangos priemonę LT011-04-01-02 Atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtra. Įvardijama, kad sprendžiama regiono problema – nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka.

    Pagrindinė tikslinė grupė – Švenčionių rajono savivaldybės gyventojai ir atliekų tvarkytojai. Tarp planuojamų darbų numatomi konteinerinių aikštelių projektavimo sprendiniai, rekonstrukcijos darbai, tekstilės konteinerių įsigijimas ir gyventojų aprūpinimas virtuvės atliekoms skirtais kibirėliais.

  • Kupiškyje birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Kupiškyje birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Kupiškio rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 2 dieną numatoma gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės priduoti dalį pavojingų atliekų, kurios neturi patekti į mišrias buitines šiukšles.

    Akciją organizuojant savivaldybėje akcentuojama, kad netinkamai tvarkomos elektros įrangos atliekos, baterijos ir automobilių eksploatacinės atliekos yra vienos dažniausių taršos priežasčių buityje. Tokiose atliekose gali būti metalų, rūgščių ir kitų aplinkai bei žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Kas bus priimama nemokamai

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Taip pat bus priimamos nešiojamųjų baterijų atliekos ir vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad šias atliekas būtina kaupti atskirai ir perduoti teisėtiems tvarkytojams, nes jos negali būti maišomos su kitomis buitinėmis atliekomis. Tinkamas surinkimas leidžia saugiai perdirbti dalį medžiagų ir mažinti taršą.

    Už ką gali tekti susimokėti

    Nurodoma, kad sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, nors gali būti taikomos išimtys. Mokamai taip pat bus priimamos automobilių ir pramoninių baterijų atliekos.

    Akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, numatyta priimti alyvų atliekas. Taip pat bus galima priduoti vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas.

    Kodėl tai svarbu aplinkai

    Alyvos, kuro ir tepalo filtrų bei amortizatorių atliekose esančios medžiagos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali ilgai išlikti ir teršti aplinką toksiškais junginiais. Dėl to tokios atliekos laikomos pavojingomis ir jų tvarkymas reglamentuojamas griežčiau nei įprastų buitinių atliekų.

    Atskiras dėmesys skiriamas ir neeksploatuojamiems automobiliams, kurie paliekami kiemuose ar apleistose teritorijose. Iš jų gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o netinkamai ardant transporto priemones tarša tik didėja, todėl rekomenduojama automobilį priduoti teisėtai tvarkymui ir gauti sunaikinimo pažymėjimą.

    Registracija dėl atliekų pridavimo numatyta iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Gyventojai ir organizacijos kviečiami suderinti atliekų perdavimą iš anksto, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

  • Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainių rajono savivaldybė praneša, kad gyventojų aktyvumas pranoko lūkesčius – visos turėtos komposto dėžės jau išdalintos. Dėl to papildomos dalinimo dienos, kurios buvo numatytos anksčiau, šiuo metu nebevyks.

    Pasak savivaldybės, toks susidomėjimas rodo augantį gyventojų įsitraukimą į atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Kompostavimas leidžia sumažinti į mišrių atliekų srautą patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį ir praktiškai panaudoti jas sode ar kieme.

    Kada dalijimas bus atnaujintas?

    Šiuo metu savivaldybė rengia naują komposto dėžių pirkimą. Skelbiama, kad dalinimą planuojama atnaujinti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai bus gauta nauja siunta.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją, nes atnaujinus dalinimą svarbūs bus konkretūs terminai ir tvarka. Praktikoje tokios priemonės dažnai išdalinamos greitai, todėl aktualu iš anksto pasiruošti ir nepraleisti registracijos ar atsiėmimo etapų.

    Kodėl kompostavimas svarbus?

    Biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buities atliekų dalį, todėl jų atskyrimas ir kompostavimas laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti sąvartynams tenkančią apkrovą. Kompostuojant namuose taip pat galima išgauti kompostą, tinkamą dirvos gerinimui.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir toliau prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Kol laukiama naujo dalinimo etapo, verta įsivertinti, kokios atliekos gali būti kompostuojamos, ir kaip patogiausiai įsirengti vietą komposto dėžei kieme.

  • Ukmergės „Konteinerio krata“ parodė rūšiavimo spragas: kodėl plastiko konteineris ne viskam

    Ukmergėje surengtas viešas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“ atskleidė, kad net ir nuolat rūšiuojantys gyventojai dažnai suklysta. Specialiai renginiui buvo išverstas plastiko konteinerio turinys ir vietoje, gyvai, perrūšiuotos atliekos.

    Iniciatyvą kartu su Ukmergės rajono savivaldybe įgyvendino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Eksperimento tikslas buvo ne bausti, o praktiškai parodyti, kas iš tiesų turėtų patekti į pakuočių konteinerius ir kodėl priemaišos trukdo perdirbimui.

    Tarp tinkamai išmestų pakuočių specialistai rado statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, laidų, pjūklo diską, taip pat buities daiktų, kurie nėra pakuotės. Tokios priemaišos apsunkina rūšiavimo linijų darbą, didina atmetimų dalį ir mažina tikimybę, kad surinkta žaliava bus perdirbta.

    „Žaliojo taško“ atstovai pabrėžia, kad dažniausia klaida kyla iš paprasto nesusipratimo: plastiko konteineris neretai suprantamas kaip skirtas visiems plastikiniams daiktams. Tačiau pakuočių tvarkymo sistema yra sukurta pakuotėms, o ne žaislams, buities reikmenims ar kitoms ne pakuotėms priskiriamoms atliekoms.

    „Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – sakė „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

    Eksperimentas tapo ir priminimu, kad rūšiavimo sėkmę lemia ne tik surenkamas kiekis, bet ir kokybė. Netinkamai įmestos atliekos gali užteršti visą partiją, todėl dalis potencialiai perdirbamų pakuočių galiausiai keliauja į mišrias atliekas arba apdorojimą, kuris negrąžina jų į žiedinę ekonomiką.

    Renginyje akcentuota paprasta taisyklė: į plastiko konteinerį turėtų patekti pakuotės, o ne bet koks plastikinis daiktas. Popierius ir kartonas keliauja į popieriaus konteinerį, stiklinės pakuotės į stiklui skirtą, o likusios pakuotės paprastai metamos į plastiko konteinerį pagal savivaldybėje taikomą surinkimo tvarką.

    „Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu“, – sakė A. Burbaitė.

    Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia šiandien yra gyventojų švietimas ir aiški, patogi infrastruktūra. Pasak jų, konteinerių prieinamumas ir reguliarus aptarnavimas yra būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbus ir žmonių įprotis stabtelėti prieš išmetant ir įvertinti, ar tai tikrai pakuotė.

    Po „Konteinerio kratos“ tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualus palyginimas padės gyventojams greičiau įsiminti dažniausias klaidas ir jų išvengti kasdienybėje.

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • Kalvarijoje įteikti „Atliekų kultūra 2026“ prizai: kas surinko daugiausia balų ir kuo apdovanoti

    Kalvarijoje įteikti „Atliekų kultūra 2026“ prizai: kas surinko daugiausia balų ir kuo apdovanoti

    Kalvarijos savivaldybės kultūros centre pagerbti Kalvarijos savivaldybėje vykusio egzamino „Atliekų kultūra 2026“ dalyviai. Renginyje akcentuota, kad atliekų rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo kasdienių gyventojų pasirinkimų.

    Dalyvius pasveikino Kalvarijos savivaldybės vicemerė Vaida Skuolienė ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė. Pasak organizatorių, tokios iniciatyvos padeda praktiškai įtvirtinti aplinkosaugos žinias, o ypač svarbios jos mokyklinio amžiaus vaikams.

    Kas pelnė prizus?

    Specialiais UAB „Ecoservice“ įsteigtais prizais apdovanoti daugiausia balų egzamine surinkę dalyviai: Marija Adamavičienė, Rita Miliauskienė ir Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinės mokyklos 4 klasės mokinė Kotryna Dapkutė. Organizatoriai pažymėjo, kad geriausi rezultatai rodo ne tik žinias, bet ir įprotį kasdien taikyti atliekų prevencijos principus.

    Geriausiai egzaminą išsprendusiai klasei 1–4 klasių grupėje prizas atiteko Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinei mokyklai. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija įsteigė apdovanojimą – Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicijų pristatymą.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad tvarumo įgūdžiai veiksmingiausiai formuojami per praktines užduotis ir vietos bendruomenės įsitraukimą. Mokykloms tai tampa proga susieti teorines žinias su realiomis situacijomis: nuo pakuočių rūšiavimo iki atliekų mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Kaip padėką už dalyvavimą, Kalvarijos savivaldybės kultūros centras kartu su Kalvarijos savivaldybe mokiniams dovanojo nemokamą kino seansą – Ben Gregor filmą „Stebuklingas tolumų medis“. Renginio organizatoriai tikisi, kad ši iniciatyva taps tęstine ir įtrauks dar daugiau mokyklų bei šeimų.

  • Atliekų kultūros egzaminas: Mažeikių rajonas pateko į aktyviausių dešimtuką su 585 dalyviais

    Septintą kartą Lietuvoje surengtas nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas baigėsi rekordine dalyvių banga – šiemet žinias apie rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą pasitikrino 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių į dešimtuką pateko Mažeikių rajono savivaldybė, iš kurios egzamine dalyvavo 585 gyventojai.

    Organizatorių skelbiamais rezultatais, Mažeikiuose šeši dalyviai į visus klausimus atsakė teisingai. Konkursas tradiciškai orientuotas į praktinius kasdienius sprendimus: nuo teisingo pakuočių ir maisto atliekų tvarkymo iki vartojimo mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Ryškiausi rezultatai mokyklose

    1–4 klasių grupėje maksimalų įvertinimą – 15 taškų iš 15 galimų – pasiekė „Vyturio“ pradinės mokyklos mokinė Aria. Šios amžiaus grupės klausimai paprastai apima bazines rūšiavimo taisykles ir dažniausias klaidas, su kuriomis susiduriama namuose.

    Tarp klasių išsiskyrė „Vyturio“ pradinės mokyklos 2B klasė: dalyvavo 21 mokinys, o 8 jų surinko po 14 taškų iš 15. Kiti klasės mokiniai taip pat parodė tvirtas žinias, surinkdami nuo 8 iki 13 taškų, o pasirengimą koordinavo mokytoja Vaiva Veličkienė.

    5–10 klasių grupėje 19 teisingų atsakymų iš 20 pateikė Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė Vesta Voraitė. Po 18 taškų surinko „Ventos“ progimnazijos mokinė Vesta Dimaitė ir Lukas Lukošius iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos.

    Šioje kategorijoje geriausiai pasirodžiusi mokykla Mažeikių rajone tapo „Ventos“ progimnazija. Egzamine dalyvavo 18 mokinių, o 5 jų surinko 15 ir daugiau taškų, kas rodo nuoseklų pasirengimą ir temų supratimą.

    Suaugusieji: maksimalūs balai ir greitis

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje visus 20 taškų surinko keli suaugusieji, tai padarę per skirtingą laiką: Jurgita Žvirzdinienė, Algirdas Žvirzdinas, Edmundas Lideikis, Žaneta Viktoravičienė ir Inga Čiuldienė. Šioje kategorijoje dažniau tikrinamos ne tik taisyklės, bet ir platesnis kontekstas – atliekų prevencija, atsakingas vartojimas, dažniausiai pasitaikančių mitų atpažinimas.

    Egzamino testai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasėms pateikta 15 klausimų, 5–10 klasėms ir suaugusiųjų kategorijai – po 20 klausimų. Tokia struktūra leidžia palyginti žinias pagal amžių ir kartu aiškiau matyti, kurios temos visuomenėje dar kelia daugiausia neaiškumų.

    Kas organizuoja ir kodėl tai svarbu?

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie prisideda prie turinio sklaidos ir praktinių atliekų tvarkymo žinių stiprinimo.

    Tokie konkursai išlieka svarbūs ne vien kaip žinių patikrinimas: jie padeda išryškinti dažniausias kasdienes klaidas, skatina mokyklas įtraukti tvarumo temas į ugdymą, o savivaldybėms suteikia aiškesnį signalą, kur labiausiai reikia informavimo ir infrastruktūros sprendimų. Mažeikių rajono rezultatas, patekęs į aktyviausiųjų dešimtuką, rodo didelį vietos bendruomenės įsitraukimą.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    Švietimo kampanija apie rūšiavimą

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradeda visuomenės švietimo kampaniją, skirtą paneigti dažniausius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva siekiama aiškiai priminti pagrindines taisykles ir padėti gyventojams išvengti klaidų, dėl kurių perdirbimas tampa sudėtingesnis.

    Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas nėra sudėtingas, kai vadovaujamasi aiškiais principais. Akcentuojama, kad net nedidelės klaidos konteineriuose ilgainiui kainuoja brangiai, nes užterštos atliekos dažniau nebetinka perdirbti.

    „Norėjome parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas – svarbiausia turėti teisingą informaciją ir suprasti, kad net maži kasdieniai veiksmai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Kampanijoje numatyti trumpi edukaciniai vaizdo įrašai, skirti dažniausiems įsitikinimams patikrinti. Jie platinami socialiniuose tinkluose ir perduodami savivaldybėms, kad gyventojus pasiektų per vietinę komunikaciją.

    Kodėl pirminis rūšiavimas svarbiausias

    Asociacija pabrėžia, kad gyventojų atliekamas pirminis rūšiavimas yra esminė grandis, nuo kurios priklauso, ar pakuotės virs žaliava. Nors atliekų tvarkymo grandinėje taikomas papildomas rūšiavimas, jis ne visada gali ištaisyti buitines klaidas.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose naudojami magnetai, optiniai separatoriai ir kitos automatizavimo priemonės, o kai kur taikomi ir DI sprendimai. Vis dėlto užterštos, riebaluotos ar netinkamai sumaišytos atliekos sumažina perdirbamų medžiagų kokybę ir kiekį.

    „Nors surinkus atliekas veikia antrinis rūšiavimas, nepamainomai svarbiausias yra pirminis, gyventojų vykdomas rūšiavimas – nuo mūsų taiklumo tiesiogiai priklauso perdirbimo galimybės ir potencialas“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Viena iš kampanijos žinučių nukreipta ir prieš požiūrį, kad viena netinkamai išmesta atlieka nieko nekeičia. Pasak asociacijos, net maži netikslumai dideliuose srautuose virsta apčiuopiamais nuostoliais aplinkai ir visai tvarkymo sistemai.

    Dažniausi mitai ir paprastos taisyklės

    Vienas gajausių mitų susijęs su atliekų surinkimu: esą rūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos šiukšliavežėje. Kampanijoje aiškinama, kad dalis transporto priemonių turi atskirus skyrius, o kitos surenka skirtingas frakcijas atskirais reisais ir maršrutais.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į klaidą, kuri pastaraisiais metais dažnėja: tekstilės metimą į pakuočių konteinerius vien dėl to, kad audinyje yra sintetinių pluoštų. Asociacija primena, kad tekstilė turi būti atiduodama į specialius tekstilės konteinerius sandariuose maišuose arba pristatoma į tam skirtas surinkimo vietas.

    Rūšiuojant siūloma vadovautis trimis greitais klausimais: ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji tuščia. Pabrėžiama, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne bet kokiems tos pačios medžiagos daiktams.

    Primename ir praktinę ribą: tokie daiktai kaip plastikiniai dantų šepetėliai, sudužę indai, žaislai ar kiti ne pakuočių gaminiai dažniausiai neturėtų keliauti į pakuočių konteinerius. Tokiais atvejais sprendimą dažnai padeda priimti informacija ant konteinerių lipdukų arba savivaldybės pateikiamos vietinės taisyklės.

    Atskirai primenama apie stiklą: stiklo konteineriai skirti buteliams, stiklainiams ir panašioms pakuotėms, tačiau netinka keramikai, langų stiklui, veidrodžiams, lemputėms ar termometrams. Depozitinę tarą gyventojai raginami grąžinti per taromatus.

    Kampanijoje kalbama ir apie atliekas, kurių negalima palikti prie įprastų konteinerių: didelių gabaritų daiktus, remonto likučius, chemines medžiagas ar elektroniką būtina priduoti į specialias surinkimo vietas. Dalis smulkiosios elektronikos surenkama prekybos vietose, o didesniems daiktams kai kur taikomos nemokamos surinkimo paslaugos.

    Asociacija taip pat primena vaistų tvarkymo taisyklę: gyventojai pasenusius vaistus gali nemokamai perduoti vaistinėms. Pabrėžiama, kad vaistus reikėtų pristatyti kaip farmacines atliekas, o jų pakuotes, kai įmanoma, rūšiuoti atskirai pagal vietines instrukcijas.

    Kampanija kviečia siekti praktinio tikslo: kad kuo daugiau atliekų taptų žaliava pakartotiniam panaudojimui, o ne našta sąvartynams ar deginimui. „Gamtos ateitis“ ragina gyventojus nebijoti pasitikrinti taisyklių ir vadovautis tuo, kas nurodyta ant konteinerių bei savivaldybių rekomendacijose.

  • Alytuje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: 636 dalyviai ir aiškūs rekordai

    Alytaus miesto savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodžiusiems dalyviams. Šiemet tvaraus gyvenimo ir atliekų tvarkymo žinias pasitikrino 636 alytiškiai, o prizus pelnė 52 dalyviai, suklydę nė karto arba padarę tik vieną klaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir praktiniu postūmiu keisti kasdienius įpročius. Rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas vartojimas yra tiesiogiai susiję su savivaldybių išlaidomis atliekų tvarkymui, taršos mažinimu ir žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kas šiemet išsiskyrė?

    Daugiausia dalyvių šiemet subūrė Adolfo Ramanausko-Vanago ir Putinų gimnazijos: per abi įstaigas egzamine dalyvavo 349 žmonės. Tai rodo, kad mokyklos išlieka viena svarbiausių grandžių, formuojant rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius šeimose.

    Teisingai į visus 20 klausimų atsakė trys dalyviai: mokytoja Jolita Noruvienė, gimnazistai Nojus Selemonavičius ir Simas Kristupas Jasas. Dar kelių dešimčių dalyvių rezultatai buvo beveik maksimalūs, o tai, pasak rengėjų, rodo augantį praktinį supratimą, ką ir kur mesti.

    „Kiekvienais metais Alytuje atliekų rūšiavimas gerėja po 10 proc. Bet visada norisi, kad būtų dar geriau ir efektyviau“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo ir vicemerė Kristina Daugelevičienė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti statistinius rodiklius, bet ir mažina kasdienėje buityje daromas klaidas, kai atliekos patenka į netinkamus konteinerius.

    Egzamino reikšmė ir platesnis kontekstas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas yra nacionalinė iniciatyva, vykstanti nuo 2020 metais, ir kasmet pritraukianti tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Jo esmė paprasta: kuo aiškiau žmonės supranta rūšiavimo taisykles, tuo mažiau atliekų užteršiama, o daugiau jų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne vien konteinerių ar infrastruktūros trūkumas, bet ir rūšiavimo kokybė. Net nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netinkamai išrūšiuotos pakuotės ar užterštos antrinės žaliavos, gali sumažinti perdirbamumo galimybes ir didinti atliekų tvarkymo kaštus.

    Kas organizuoja iniciatyvą?

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatorius yra UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, o projekto globėja – Aplinkos ministerija. Partneriai apima Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei regioninius atliekų tvarkymo centrus, tarp jų – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

    Organizatorių teigimu, viena stipriausių projekto pusių yra tai, kad žinios greitai „persikelia“ į namus. Vaikai, išmokę taisykles mokyklose ir per egzaminą, dažnai tampa pagrindiniais šeimos edukatoriais ir skatina tėvus bei senelius rūšiuoti teisingiau.

    „Didžiausi edukatoriai, kaip matome, yra vaikai, jie parneša žinias į namus ir skatina mus, suaugusius, atsakingai elgtis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.