CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų balandžio mėnesio netvarkingiausias komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, kuriose dažniausiai fiksuotos šalia konteinerių paliktos atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tvarka prie aikštelių priklauso ne vien nuo atliekų vežėjų, bet ir nuo pačių gyventojų įpročių.

    Pasak savivaldybės, net viena šalia konteinerių palikta atlieka gali tapti vieta, kur pradeda kauptis vis daugiau šiukšlių. Būtent todėl, remiantis Miesto problemų registravimo portale „Sumanus miestas“ gautais pranešimais ir fotofiksacijomis, viešai įvardijamos probleminės vietos.

    Kurios vietos pateko į sąrašą

    Tarp dažniausiai minėtų adresų balandį – aikštelės prie Gegužių g. 51 ir 54, Tilžės g. 42, Draugystės pr. 11 ir 21, Dainų g. 18 ir 46, Vilniaus g. 54 bei Aukštabalio g. 8. Taip pat išskirtas atvejis S. Dariaus ir S. Girėno g. 20, kur atliekos, savivaldybės vertinimu, turėjo būti nuvežtos į netoliese esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę.

    Fotofiksacijos rodo pasikartojančią tendenciją: stambiagabaritės atliekos paliekamos ne pagal nustatytą išnešimo grafiką. Dėl to prie konteinerių formuojasi netvarkos židiniai, o aplinka greitai praranda tvarką ir tampa nepatraukli gyventojams.

    Ką draudžia taisyklės

    Savivaldybė primena, kad pagal galiojančias Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisykles atliekų turėtojams draudžiama palikti komunalines atliekas gatvėse, skveruose, parkuose ir kitur, taip pat draudžiama dėti atliekas šalia konteinerių. Tai galioja ir tada, kai konteineriai būna pilni ar atliekos netelpa dėl nesusmulkintų pakuočių.

    Praktikoje tai reiškia, kad kartoninės dėžės turėtų būti susmulkintos, o stambiagabaritės ar kitos į konteinerius netinkamos atliekos turi būti tvarkomos teisėtais būdais. Savivaldybė akcentuoja, kad netvarkos prie aikštelių prevencija prasideda nuo kasdienių sprendimų namų ūkiuose.

    Kada ir kaip atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metų balandžio mėnesį pirmasis stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vyko nuo balandžio 5 dienos iki balandžio 14 dienos. Antrasis surinkimas apvažiavimo būdu pagal grafiką numatytas nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 2 dienos, o šiuo laikotarpiu atliekos surenkamos nemokamai.

    Gyventojams taip pat primenama apie galimybę stambiagabarites atliekas pristatyti į surinkimo ir kompostavimo aikšteles Šiauliuose ir rajone. Be to, savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas namų ūkis kartą per kalendorinius metus gali pasinaudoti nemokamu individualiu stambiagabaričių atliekų išvežimu, kai atliekos paimamos per kelias darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

    Savivaldybė ragina gyventojus nepalikti jokių atliekų šalia konteinerių, uždaryti konteinerių dangčius ir neužstatyti aikštelių automobiliais. Taip pat kviečiama pastebėjus netvarką ar netinkamą elgesį reaguoti ir prisidėti prie tvarkingesnės miesto aplinkos.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet vėl parodė, kad net kasdieniai rūšiavimo įpročiai turi daug niuansų. Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis: kurį konteinerį rinktis?

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir kvietė gyventojus pasitikrinti ne tik taisyklių žinojimą, bet ir gebėjimą jas pritaikyti konkrečiose situacijose. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas retai būna vien mechaninis veiksmas, dažnai reikia įvertinti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka, tvarkoma kitu būdu.

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Aktyviausių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iniciatyva vis labiau įtraukia ir suaugusiuosius – egzaminą laikė mokytojai, studentai, įmonių ir organizacijų darbuotojai.

    Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, prie egzamino prisijungusi keliomis dešimtimis dalyvių. Minimos ir kitos aktyvios įstaigos bei įmonės, tarp jų Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolatos auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių sunkiausia ne atpažinti atliekų rūšį, o suprasti kontekstą. Kai kurie klausimai reikalavo ne vien prisiminti taisyklę, bet įvertinti situaciją: ar daiktas yra pakuotė, ar gaminys, kaip jis buvo įsigytas, ar gali būti užterštas maisto likučiais.

    Ryškus pavyzdys – 5–10 klasių grupė, kurioje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Organizatoriai teigia, kad tai signalas, jog teorinių žinių neužtenka: būtina daugiau praktinių pavyzdžių ir aiškių paaiškinimų apie dažniausiai painiojamas situacijas.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems – su atliekų tvarkymu susiję teisiniai aspektai. Tai atspindi bendrą tendenciją, kad rūšiavimo kultūrai vis svarbesni tampa ne tik konteinerių spalvų principai, bet ir platesnis supratimas apie atliekų prevenciją, pakuočių vaidmenį bei atsakomybes.

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais jau geriau pasirengus. Egzamino idėja, anot jų, yra ne „bausti“ už klaidas, o padėti pamatyti dažniausias spragas ir paskatinti įpročius keisti nuosekliai.

    Projektą organizuoja „VAATC“, jį globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgių miesto daugiabučių gyventojams išdalinti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo kibirėliai. Jie palikti prie butų durų, kad gyventojams būtų paprasčiau pradėti atskirai rinkti maisto atliekas namuose.

    Maisto atliekas raginama kaupti kibirėliuose ir šalinti bioskaidžiuose, biologiškai skaidžiuose maišeliuose. Tokia praktika padeda išlaikyti švarą virtuvėje ir sumažina nemalonius kvapus, ypač šiltuoju metų laiku.

    Kaip naudotis kibirėliais?

    Surinktas maisto ir virtuvės atliekas reikėtų reguliariai išnešti į specialius konteinerius, pastatytus prie daugiabučių namų. Kuo dažniau atliekos išnešamos, tuo mažesnė rizika, kad jos pradės gesti ar pritrauks kenkėjus.

    Į kibirėlius rekomenduojama mesti daugiausia augalinės kilmės maisto likučius. Tokios atliekos lengviau apdorojamos, o atskirtos nuo kitų šiukšlių jos gali būti efektyviau panaudojamos bioatliekų tvarkymo grandinėje.

    Ką galima mesti į maisto atliekų konteinerius?

    Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius tinka vaisių ir daržovių likučiai, žievės, lupenos. Taip pat galima mesti arbatos ir kavos tirščius bei jų popierinius filtrus.

    Leidžiama šalinti kambarinių augalų dalis ir gėles, kiaušinių lukštus, popierinius rankšluosčius ar servetėles, turėjusias sąlytį su maistu. Svarbu, kad šios atliekos nebūtų sumaišytos su pakuotėmis ar kitomis netinkamomis priemaišomis.

    Ko griežtai negalima mesti?

    Į šiuos konteinerius negalima mesti plastikinių, stiklo ar metalinių pakuočių. Taip pat netinka skystos maisto atliekos, aliejus ir kiti riebalai, nes jie gali apsunkinti surinkimą ir apdorojimą.

    Į maisto atliekų srautą negalima mesti vaistų, tabako gaminių, gyvūnų ekskrementų ir kitų su maistu nesusijusių atliekų. Netinkamos priemaišos blogina bioatliekų kokybę ir gali lemti, kad dalis surinkto turinio nebegalės būti tvarkoma kaip bioatliekos.

    Savivaldybė gyventojus kviečia rūšiuoti atsakingai ir vadovautis pateikta rūšiavimo atmintine. Tinkamas bioatliekų atskyrimas mažina mišrių atliekų kiekį, prisideda prie švaresnės aplinkos ir efektyvesnio atliekų tvarkymo.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu didžiausių „Atliekų kultūros“ egzamino iššūkių. Dalis dalyvių suklupo būtent ten, kur, atrodytų, turėtų užtekti kasdienės patirties.

    Balandžio 30 dieną surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas vyko jau septintą kartą. Iniciatyvos tikslas ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas reikalauja supratimo apie pakuotę, gaminį ir atlieką, o atsakymai ne visada telpa į vieną taisyklę.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000. Aktyviausi tradiciškai buvo moksleiviai, o prie egzamino jungėsi beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Tarp išsiskyrusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad didėjantis aktyvumas rodo ne tik norą varžytis, bet ir augantį dėmesį kasdieniams vartojimo bei atliekų mažinimo įpročiams.

    Kas parodė rezultatų suvestinė

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių vis dar sunkiausia ne atpažinti atskiras atliekų rūšis, o įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Jaunesniųjų grupėse daugiau klausimų kėlė vartojimo tema ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina arba mažina atliekų kiekį. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė teisiniai ir organizaciniai aspektai, pavyzdžiui, kaip skirtingais atvejais taikomi atliekų tvarkymo principai.

    Egzamino užduotys dažnai reikalavo suprasti kontekstą: kada daiktas laikomas pakuote, o kada tai jau atskira atlieka, tvarkoma kitu būdu. Būtent tokie klausimai parodo, kodėl rūšiavimo klaidos dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš neaiškių ribų tarp skirtingų atliekų kategorijų.

    Prie iniciatyvos jungėsi ir organizacijos

    Egzamine šiemet aktyviau dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių organizacijų minimos AB „ORLEN Lietuva“, Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda pamatyti, kur visuomenei trūksta aiškumo, o švietimo priemonėms reikia daugiau praktinių pavyzdžių. Jų teigimu, net ir suklydę dalyviai įgyja naudos, nes būtent per klaidas lengviausia suprasti, kokios taisyklės taikomos realiose situacijose.

    Ko tikėtis toliau

    Egzamino rengėjai viliasi, kad rekordinis dalyvių skaičius taps paskata tęsti projektą ir dar aiškiau komunikuoti dažniausiai painiojamas situacijas. Svarbi kryptis yra ne tik rūšiavimo taisyklių kartojimas, bet ir paaiškinimai, kodėl vienu atveju ta pati medžiaga laikoma pakuote, o kitu atveju jau priskiriama kitai atliekų srautų kategorijai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasiruošę, o sudėtingiausi klausimai taps aiškesni dėl nuoseklesnio praktinio švietimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o žinias pasitikrino daugiau kaip 17 000 dalyvių. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o nuolatinis įprotis, kuriam reikia ir žinių, ir praktikos.

    Didžiausią aktyvumą ir vėl demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prie iniciatyvos prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų. Tarp labiausiai įsitraukusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Rezultatai parodė, kad net ir dažnai aptariamos temos ne visada būna aiškios, ypač kai reikia įvertinti situacijos kontekstą. Vienu iš sudėtingiausių tapo klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, kai reikia apsispręsti, ar tai laikytina pakuote, ar jau atskirai tvarkytina atlieka.

    Pakuotė ar atlieka: kur dažniausiai suklystama?

    Egzamino užduotys parodė, kad sunkiausia ne prisiminti konteinerių spalvas, o suprasti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis jau tampa daiktu, kurį reikia tvarkyti kitu būdu. Praktikoje tokios ribinės situacijos kyla dažnai, nes dalis pakuočių būna mišrios sudėties, o kai kurios pakuotės atrodo panašios į patį produktą ar jo dalį.

    Ypač išryškėjo 5–10 klasių grupės rezultatai: iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai rodo, kad vien teorinių žinių nepakanka, o mokymasis rūšiuoti geriausiai veikia per realius pavyzdžius ir dažniausiai pasitaikančių klaidų aptarimą.

    Skirtingos amžiaus grupės, skirtingi iššūkiai

    Organizatorių vertinimu, jaunesniems dalyviams daugiau klausimų kėlė vartojimo įpročiai ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina atliekų kiekius. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė su teisės aktais ir taisyklėmis susiję klausimai, kai reikia atskirti reikalavimus skirtingoms atliekų rūšims.

    Prie egzamino aktyviau jungėsi ir vyresni dalyviai: mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kodėl tokie testai svarbūs kasdienybei?

    Rūšiavimo klaidos dažniausiai kyla ne iš abejingumo, o iš neapibrėžtumo: žmonės susiduria su pakuotėmis, kurių negalima vienareikšmiškai priskirti vienai kategorijai. Dėl to ypač svarbu aiškiai komunikuoti, kaip elgtis su dažniausiai pasitaikančiais atvejais, ir akcentuoti principą, kad rūšiavimas yra įgūdis, o ne vienkartinis egzaminas.

    Organizatoriai tikisi, kad patirtis dalyviams taps praktine pamoka ir paskatins kitąmet sugrįžti geriau pasiruošus. Pasak jų, žinios dažniausiai auga per bandymus, klaidas ir kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui virsta tvaresniais įpročiais.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Gegužės 5 dieną Zarasų socialinės globos namuose surengtas informacinis susitikimas, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus atstovai ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnė. Gyventojams pristatytos kelios aktualios temos, susijusios su kasdieniu saugumu ir atsakingu elgesiu viešojoje erdvėje.

    Daug dėmesio skirta saugiam keliavimui ir elgesiui eisme. Aptartos dažniausios rizikingos situacijos pėstiesiems, priminta atšvaitų svarba tamsiuoju paros metu ir akcentuota, kad Kelių eismo taisyklių laikymasis padeda išvengti skaudžių nelaimių tiek mieste, tiek užmiestyje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie prekybos žmonėmis prevenciją ir tai, kaip atpažinti grėsmes dar ankstyvoje stadijoje. Gyventojams paaiškinta, kad riziką didina neaiškūs darbo pasiūlymai, spaudimas skubiai priimti sprendimą, pažadai „sutvarkyti dokumentus“ ar apmokėti kelionę bei reikalavimai atiduoti asmens dokumentus ar pasirašyti nesuprantamus įsipareigojimus.

    Gyventojai raginti išlikti budrūs, kilus įtarimų tartis su artimaisiais, socialiniais darbuotojais ar atsakingomis institucijomis. Pabrėžta, kad saugiausia informacija yra patikrinama, o sprendimai, susiję su darbu ar kelionėmis, neturi būti priimami skubotai.

    Pristatytos ir Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus veiklos kryptys, susijusios su viešosios tvarkos užtikrinimu bei gyventojų konsultavimu. Susitikimo metu globos namų gyventojai turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus apie pagalbos būdus bei praktinius veiksmus, kai kyla saugumo problemų.

    Atskira pokalbio dalis skirta aplinkosaugai ir atliekų rūšiavimui. Paaiškinta, kodėl rūšiavimas svarbus tiek gamtai, tiek visuomenės ištekliams, ir priminta, kad teisingi įpročiai prasideda nuo kasdienių sprendimų, kai atliekos atskiriamos pagal jų tipą.

    Diskusijoje netrūko ir vietos bendruomenės patirčių: gyventojai dalijosi, kad į mišką vaikšto nuolat ir dažnai grįžta nešini surinktomis šiukšlėmis. Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą, didina informuotumą ir padeda institucijoms tiksliau atliepti gyventojų poreikius.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.

    Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.

    Kas sukėlė daugiausia neaiškumų

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.

    Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.

    Prie egzamino jungiasi ir organizacijos

    Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.

    Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų

    Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.

    Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, šiemet vykęs balandžio 30 dieną, parodė, kad net ir kasdieniai rūšiavimo sprendimai ne visada tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugiausia dalyvių suklupo ties klausimu, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis.

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir, organizatorių teigimu, juo siekiama ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti paprastą principą: rūšiavimas yra įgūdis, kuris stiprėja mokantis ir klystant. Todėl dalis klausimų sąmoningai pateikiami su kontekstu, kai vien tik „atmintinai“ žinomos taisyklės gali nepadėti.

    Rekordinis dalyvių aktyvumas

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą realiai laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai, jų šiemet buvo beveik 15 000, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas rodo augantį aplinkosauginio raštingumo poreikį.

    Kodėl medinė dėžutė tapo „spąstais“?

    Dalyvius suklaidinęs klausimas atskleidė dažną problemą: žmonės ne visada aiškiai atskiria, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jau tampa atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip. Būtent tokiose situacijose svarbios ne vien bendros nuostatos, bet ir konkrečios rūšiavimo taisyklės, taikomos pakuočių ir kitų atliekų srautams.

    Pasak organizatorių, nemaža dalis užduočių reikalavo ne „vieno teisingo žodžio“, o situacijos įvertinimo. Tokie klausimai padeda atpažinti, kur dažniausiai pasitaiko klaidų, o vėliau tikslinti švietimo turinį ir praktines rekomendacijas.

    Rezultatai išryškino silpniausias vietas

    Rezultatai parodė, kad kai kurioms amžiaus grupėms užduotys buvo ypač sudėtingos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai pastebi ir temines tendencijas: jaunesniems daugiau klausimų kėlė vartojimas ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tai rodo, kad vien rūšiavimo „technikos“ nepakanka, vis dažniau reikia suprasti ir platesnį kontekstą.

    Prie egzamino šiemet aktyviai jungėsi ne tik mokyklos, bet ir organizacijos bei įmonės, tarp jų AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis suaugusiųjų įsitraukimas signalizuoja: atliekų tema tampa ne vien edukacine, bet ir darbo kultūros dalimi.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Egzamino organizatoriai ragina šių metų klausimus vertinti kaip praktinę pamoką, o ne verdiktą. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės įsitraukia ir grįžta pasitikrinti žinių, nes būtent taip, per bandymus ir klaidas, formuojasi tvaresni įpročiai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai taip pat kviečia ir nedalyvavusius pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus.