CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    70 MW baterijų projektas Baltyje

    Moldovos valstybinė energetikos bendrovė CET-Nord paskelbė konkursą 70 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemai Balčio šiluminėje elektrinėje įrengti. Projektas numato, kad privatus partneris finansuos, suprojektuos, pastatys, sumontuos ir paleis kaupiklius.

    CET-Nord jau turi tinklo prijungimo leidimą, išduotą valstybės valdomo perdavimo sistemos operatoriaus Moldelectrica. Tai reiškia, kad planuojama sistema galės būti prijungta prie nacionalinio elektros tinklo pagal iš anksto suderintas technines sąlygas.

    Kodėl Moldovai reikalingi kaupikliai

    Baterijų energijos kaupimo sistemos tampa vienu svarbiausių įrankių stabilizuojant tinklą, kai sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių. Kaupikliai leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir atiduoti energiją, kai paklausa auga arba atsinaujinančių šaltinių gamyba krenta.

    Tokie sprendimai dažnai naudojami ir dažnio reguliavimui bei avariniams rezervams, todėl sumažėja poreikis brangiems momentiniams balansavimo pajėgumams. Praktikoje tai gali reikšti mažesnius sistemos kaštus ir didesnį tiekimo patikimumą, ypač piko valandomis.

    Kaip vyks konkursas ir kas svarbu rinkai

    Moldovos Energetikos ministerija pabrėžia, kad valstybė išlaikys strateginių investicijų skatinimo vaidmenį, o atranka vyks konkurso būdu. Vertinimas numatomas pagal aiškius techninius ir finansinius kriterijus, siekiant pritraukti patirtį turintį investuotoją ir rangovą.

    Rinkai svarbu tai, kad tokio masto kaupikliai paprastai projektuojami kaip infrastruktūra, kuri gali teikti kelias paslaugas vienu metu, nuo tinklo stabilumo iki prekybos elektros energija. Dėl to konkursuose dažnai varžomasi ne tik kaina, bet ir siūlomu techniniu sprendimu, eksploatacijos garantijomis bei integracijos su tinklu patirtimi.

    Šis konkursas papildo pastarojo meto Moldovos kryptį spartinti energijos kaupimo plėtrą. Balandžio pabaigoje šalyje pradėjo veikti iki šiol didžiausia baterijų energijos kaupimo sistema Rădeni, o naujas 70 MW projektas Baltyje signalizuoja, kad kaupikliai tampa nuolatine energetikos modernizavimo darbotvarkės dalimi.

  • Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais vienbalsiai nusprendė, kad vienas didžiausių Europos sausumos vėjo parkų Fosen regione buvo pastatytas pažeidžiant samių, kaip vietos čiabuvių, teises. Teismas konstatavo, kad projektas trukdė tradicinei elnininkystei ir taip pažeidė tarptautiniais įsipareigojimais saugomas kultūrines teises.

    Nors sprendimas buvo griežtas, reali situacija dar ilgai nesikeitė. Po nuosprendžio turbinos kurį laiką ir toliau veikė, o tai sukėlė klausimų, kaip valstybė suderina atsinaujinančios energetikos tikslus ir pareigą užtikrinti teismo sprendimų vykdymą.

    Senos ganyklos ir nauja infrastruktūra

    Fosen plynaukštė šimtmečius buvo svarbi sezoninių ganyklų ir migracijos kelių dalis: elnių bandos čia juda pagal metų laikus, o maršrutų stabilumas yra esminė tradicinės elnininkystės sąlyga. Įrengus vėjo parką, teritorijoje atsirado keliai, statybų ir priežiūros technika, išaugęs žmonių judėjimas.

    Samių bendruomenės teigė, kad elniai vengia tam tikrų zonų dėl triukšmo, šešėlių mirgėjimo ir nuolatinio infrastruktūros buvimo. Kai migracijos kelias tampa fragmentuotas, nukenčia visas sezoninis ciklas: nuo ganymo planavimo iki bandos saugumo ir veršiavimosi laikotarpio.

    Žiemos rizika: ledo mėtymas

    Konfliktą paaštrino ir specifinė šiaurinių vėjo parkų problema žiemą, kai ant menčių susidaro ledas. Esant tam tikroms sąlygoms, ledo gabalai gali būti nusviesti nuo besisukančių menčių, todėl aplink kai kurias zonas taikomi saugos apribojimai.

    Ganytojai teigė, kad tai dar labiau sumažina praktiškai prieinamą teritoriją ir apsunkina bandų vedimą. Energetikos bendrovėms tokie ribojimai yra saugos klausimas, tačiau vietos elnininkystei tai reiškia dar vieną kliūtį jau ir taip susiaurėjusiame migracijos koridoriuje.

    Kodėl byla tapo precedentu Europoje

    Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su žemės naudojimo konfliktais, ypač atokiuose regionuose, kur vėjo sąlygos palankios, o tradicinės veiklos priklauso nuo didelių vientisų teritorijų. Fosen atvejis tapo pavyzdžiu, kad žaliosios energijos projektams neužtenka vien klimato argumentų, jei neįvertinamas poveikis vietos bendruomenių teisėms.

    Vėlesnėse derybose buvo ieškota kompromiso: numatytos kompensacijos ir sąlygos, kurios suteiktų daugiau įtakos sprendžiant dėl būsimų projektų. Tačiau daliai bendruomenės toks modelis kelia abejonių, ar piniginės priemonės gali kompensuoti prarastą migracijos maršrutų vientisumą ir ilgalaikius pokyčius kraštovaizdyje.

    Fosen istorija parodė, kad pereinant prie mažiau taršios energetikos didėja poreikis anksti įtraukti vietos gyventojus, atlikti išsamius poveikio vertinimus ir numatyti realiai įgyvendinamus sprendimus. Priešingu atveju net teismo pripažintos teisės gali virsti ilgai trunkančiu politiniu ir socialiniu konfliktu.

  • Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Lenkijoje atlikta didelės apimties nekilnojamojo turto sandorių analizė rodo, kad vėjo jėgainės neturi neigiamo poveikio šalia esančių sklypų ar gyvenamųjų būstų vertei. Tyrime įvertinta daugiau nei 46 000 sandorių per pastarąjį dešimtmetį, o rezultatus pristatė Lenkijos vėjo energetikos asociacija.

    Tyrimą parengė rinkos analizės bendrovės „Cenatorium“ ir „inPlus“, nagrinėjusios duomenis 26 savivaldybėse. Vertintos dvi pagrindinės kategorijos: žemės ūkio paskirties žemė ir gyvenamosios paskirties sklypai, lyginant teritorijas netoli turbinų su panašiomis kontrolinėmis zonomis tuose pačiuose regionuose.

    Rezultatai rodo, kad žemės ūkio paskirties sklypų kainos šalia vėjo infrastruktūros augo vidutiniškai 7 proc. per metus, kai kontrolinėse teritorijose augimas siekė 6,7 proc. Gyvenamųjų sklypų kainų dinamika abiejose grupėse buvo beveik identiška ir svyravo maždaug tarp 8 proc. ir 9 proc. per metus.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad kainų tendencijos abiejose lyginamose grupėse sutapo itin glaudžiai: koreliacijos koeficientas siekė 0,98. Tai leidžia daryti išvadą, jog vėjo jėgainių buvimas nekeičia rinkos kainodaros krypties, o pagrindiniai vertę lemiantys veiksniai išlieka įprasti: vietos infrastruktūra, ekonominė plėtra ir teritorijos patrauklumas.

    Autoriai akcentuoja, kad duomenyse nematyti ir vadinamojo objekto stigmatizavimo efekto, kai po projekto įgyvendinimo vietovė ilgainiui praranda patrauklumą pirkėjams. Kainų kreivės šalia veikiančių vėjo parkų iš esmės judėjo lygiagrečiai toms, kurios fiksuotos vietovėse be turbinų.

    „Energetikos pertvarka turi remtis faktais, o ne baimėmis“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos valstybės sekretorius Michałas Jarosas.

    Pasak jo, ataskaita nepatvirtina vieno dažniausiai kartojamų argumentų prieš sausumos vėjo energetiką, esą ji mažina žemės vertę. Ministerijos atstovas teigė, kad tai svarbus signalas valstybei, savivaldybėms ir gyventojams, jog vėjo energetikos plėtra gali vykti kartu su vietos plėtra ir nekilnojamojo turto rinkos stabilumu.

    Šie rezultatai svarbūs ir platesniame kontekste, nes sausumos vėjo elektrinės daugelyje Europos šalių išlieka vienu pigiausių naujos elektros generacijos šaltinių, o leidimų ir visuomenės priėmimo klausimai dažnai tampa pagrindine plėtros kliūtimi. Tyrimas rodo, kad bent jau nekilnojamojo turto kainų argumentas, remiantis dideliu duomenų kiekiu, Lenkijoje neturi statistinio pagrindo.

  • Saulės elektrinės dykumose netikėtai suželdina žolę: kodėl tai didina gaisrų riziką ir ką daro operatoriai

    Saulės elektrinės dykumose netikėtai suželdina žolę: kodėl tai didina gaisrų riziką ir ką daro operatoriai

    Didelės saulės elektrinės, statomos dykumų ir pusdykumių teritorijose, kai kuriose vietovėse netikėtai keičia mikroklimatą. Po moduliais susidarantis pavėsis ir mažesnis vėjo poveikis gali sumažinti dirvos garavimą, todėl žemė ilgiau išlaiko drėgmę, o tai sudaro palankesnes sąlygas augmenijai.

    Mokslininkai tokį reiškinį sieja su vadinamuoju vėsos salos efektu: po panelėmis dirvos paviršius gali būti pastebimai vėsesnis nei atviroje saulėje. Kartu tai skatina mikroorganizmų aktyvumą ir dirvožemio struktūros pokyčius, dėl kurių sėklos lengviau sudygsta net ten, kur anksčiau augalams trūkdavo drėgmės.

    Tačiau žalesnė dykuma sukuria ir naują problemą pačiai infrastruktūrai. Ten, kur anksčiau augalija būdavo reta ir gaisrui tiesiog stigdavo „kuro“, susiformuoja tankesni žolės plotai, o išdžiūvusi biomasė karščio sezono metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu smulkiu kuru.

    Tokia „kuro juosta“ gali prisidėti prie greitesnio ugnies plitimo tarp įrangos zonų, kabelių trasų ar inverterių aikštelių. Operatoriams tai reiškia papildomas išlaidas prevencijai, didesnę prastovų riziką ir poreikį nuolat stebėti augmenijos būklę, ypač sausros ir karščio bangų laikotarpiais.

    Praktikoje vis dažniau pasirenkamas sprendimas, kuris vienu metu mažina ir gaisro pavojų, ir priežiūros kaštus: ganymas saulės parkuose. Avys ar kiti nedideli gyvuliai gali saugiai judėti tarp konstrukcijų, nenaikina įrangos ir nuėda žolę, kurios mechaninis pjovimas kartais kelia papildomų problemų dėl dulkių.

    Kai kuriose vietose gyvulių pasirinkimas derinamas ir su techninėmis rizikomis: pavyzdžiui, avys laikomos tinkamesnėmis už ožkas, nes pastarosios linkusios lipti ant konstrukcijų ir gali pažeisti laidus. Be to, mėšlas grąžina organines medžiagas į dirvą, todėl aplinka ilgainiui gali dar labiau „žalėti“, o tai reiškia, kad augmenijos kontrolė tampa ne vienkartine, o nuolatine priemone.

    Šis paradoksas tampa vis aktualesnis plečiantis saulės energetikai sausringuose regionuose: elektrinės padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą, bet vietoje sukuria naujus ekologinius ir priešgaisrinius iššūkius. Dėl to projektuojant parkus vis dažniau vertinama ne tik generacijos prognozė, bet ir augmenijos valdymo planas, priešgaisriniai atstumai bei nuolatinė priežiūra.

  • Fukuokoje paleista osmosinė elektrinė: energiją gamina iš skirtingo sūrumo vandens 24/7

    Kaip veikia osmosinė elektrinė?

    Japonijos Fukuokos mieste pradėjo veikti osmosinė elektrinė, kuri elektrą gamina ne iš vėjo ar saulės, o iš dviejų skirtingo sūrumo vandens srautų. Tokia technologija vadinama druskingumo gradiento energija, o jos didžiausias privalumas – galimybė dirbti stabiliai visą parą.

    Elektrinė įrengta šalia vandens gėlinimo infrastruktūros, kur jau natūraliai susidaro reikalingi srautai. Vienas jų – išvalytos nuotekos, kitas – po gėlinimo proceso likęs labai sūrus koncentratas.

    Abu skysčiai atskiriami specialia membrana, kuri praleidžia vandens molekules, bet sulaiko druskas. Dėl natūralaus siekio „išlyginti“ koncentracijas vanduo juda į labiau sūrų tirpalą, o susidaręs slėgio skirtumas panaudojamas turbogeneratoriui sukti.

    Galia nedidelė, nauda – apčiuopiama

    Fukuokos įrenginio galia siekia 100 kilovatų, o planuojama metinė gamyba – apie 880 000 kilovatvalandžių. Tai reikšmingas kiekis vietinėms reikmėms, tačiau esminis tikslas – ne tiekti elektrą į šalies tinklą, o mažinti paties gėlinimo proceso energijos sąnaudas.

    Tokiuose objektuose energijos vartojimas paprastai yra didelis, nes vandens paruošimas ir membraniniai procesai reikalauja nuolatinio elektros tiekimo. Todėl net ir santykinai nedidelė, bet prognozuojama ir stabili gamyba gali pagerinti bendrą efektyvumą bei sumažinti veiklos kaštus.

    Kodėl technologija vis dar nišinė?

    Druskingumo gradiento energija nėra nauja idėja: vienas žinomiausių ankstyvų bandymų buvo Norvegijoje, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl ekonominio neatsiperkamumo. Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su membranų kaina, ilgaamžiškumu, užsiteršimu ir tuo, kad ne kiekvienoje vietoje lengvai prieinami dideli skirtingo sūrumo vandens kiekiai.

    Dėl to osmosinės elektrinės geriausiai tinka ten, kur labai sūrūs skysčiai jau susidaro kaip šalutinis produktas – pavyzdžiui, vandens gėlinimo įrenginiuose ar tam tikrose pramonės šakose. Tokiais atvejais technologija gali veikti kaip energijos susigrąžinimo sprendimas, o ne atskira didelio masto gamyba.

    Kita panaši kryptis plėtojama ir Europoje: Danijoje veikiantys sprendimai druskingumo skirtumą išnaudoja pramoniniuose procesuose susidarančiuose sūriuose srautuose. Fukuokos projektas rodo, kad tobulėjant membranoms ir gerėjant procesų integracijai, osmosinė energija gali tapti vis dažnesniu pramonės efektyvumo įrankiu.

  • Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos valstybinė elektros bendrovė EPCG pradėjo eksploatuoti 55 MW galios Gvozd vėjo jėgainių parką. Projektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šalies energetikos investicijų per pastaruosius dešimtmečius ir didžiausias naujas EPCG gamybos objektas nuo 1982 metų.

    Parkui reikalingas turbinas tiekė Vokietijos gamintojas „Nordex“. Finansinį pagrindą projektui suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, skyręs 82 mln. eurų paskolą, todėl tai tapo vienu didesnių tarptautinių finansuotojų remiamų atsinaujinančios energetikos projektų šalyje.

    Skelbiama, kad Gvozd parkas per metus turėtų pagaminti apie 150 GWh elektros. Toks kiekis paprastai prilyginamas maždaug 25 000 namų ūkių metiniam poreikiui, nors faktinis poveikis priklauso nuo vartojimo struktūros ir tinklo apkrovų.

    EPCG pabrėžia, kad tai pirmas didesnis naujos generacijos projektas, įgyvendintas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko finansavimu per daugiau nei 40 metų. Energetikos sektoriui tai svarbus signalas, kad Juodkalnija aktyviau pereina nuo importo ir senesnių pajėgumų prie vietinės, mažesnių emisijų gamybos.

    „Kartu su beveik 100 MW saulės elektrinių, kurias per pastaruosius trejus metus įrengėme daugiau nei 10 000 objektų, rodome, kad Juodkalnija apie energetikos transformaciją ne tik kalba, bet ją ir stato“, – sakė EPCG valdybos pirmininkas Milutinas Đukanovičius.

    Vėjo ir saulės elektrinių plėtra regione dažniausiai siejama su keliais tikslais: didesniu energetiniu saugumu, mažesnėmis priklausomybėmis nuo importuojamų išteklių ir geresniu atitikimu Europos klimato politikos krypčiai. Tačiau kartu tokie projektai didina poreikį investuoti į tinklo balansavimą, rezervinius pajėgumus ir lankstesnį vartojimo valdymą.

  • Balkan Battery Day Atėnuose: kodėl baterijų kaupimo bumas Balkanuose įgauna gigavatų mastą

    Baterijų rinkos lūžis Pietryčių Europoje

    Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) Balkanuose iš nišinės idėjos sparčiai virsta komercine realybe, o projektų planai Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje jau skaičiuojami gigavatais. Šiame kontekste 2026 metų gegužės 21 dieną Atėnuose vyks Balkan Battery Day 2026, subursiantis plėtotojus, komunalines įmones, investuotojus, politikos formuotojus ir technologijų tiekėjus.

    Renginio darbotvarkė orientuota į tai, kas dažniausiai nulemia projektų sėkmę: tinklo prijungimo galimybes, leidimų išdavimą, pajamų modelius ir kaupimo įrenginių optimizavimą. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas nėra paroda, o koncentruota konferencija su iš anksto suderintais B2B susitikimais.

    Kodėl kaupimas tapo būtina infrastruktūra

    Pietryčių Europoje augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, kaupimas vis dažniau vertinamas kaip būtina infrastruktūra elektros sistemai subalansuoti. Baterijos leidžia greičiau reaguoti į generacijos svyravimus, mažinti tinklo perkrovas ir suteikti papildomų lankstumo paslaugų, kurios tampa vis svarbesnės atsinaujinančiai energetikai plečiantis.

    Kartu tai susiję ir su regiono energetinio saugumo darbotvarke: kaupimas padeda mažinti priklausomybę nuo brangių pikinės generacijos sprendimų ir efektyviau išnaudoti vietinę gamybą. Dėl to daugėja tiek atskirų (standalone) BESS projektų, tiek hibridinių, kai baterijos diegiamos šalia saulės ar vėjo parkų.

    Graikija, Rumunija ir Bulgarija: kur juda projektai

    Graikija pastaraisiais metais išsiskiria kaip viena pažangiausių kaupimo rinkų Pietryčių Europoje, kur judėjimą skatina reformos elektros rinkoje ir valstybinės paramos mechanizmai, įskaitant aukcionus. Dėl to vis dažniau matomas portfelių formavimas, kai atsinaujinančios elektrinės planuojamos kartu su kaupimu, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir stabilesnių pajamų.

    Rumunijoje kaupimo plėtrą stiprina ES remiami finansavimo ir modernizavimo instrumentai bei augantis investuotojų apetitas. Rinkos dalyviai spartina diegimo strategijas, siejamas su tinklo balansavimu ir atsinaujinančių išteklių integracija, o sprendimai vis dažniau vertinami kaip ilgalaikė sistemos modernizavimo dalis.

    Bulgarijoje didesnis dėmesys krypsta į hibridinius atsinaujinančios energetikos ir kaupimo modelius, ypač augant saulės generacijai ir ieškant būdų efektyviau valdyti gamybos netolygumus. Platesniame Balkanų ir Vakarų Balkanų WB6 kontekste esminiais klausimais išlieka projektų bankabilumas, leidimų procesai, prieiga prie rinkų ir realios tinklo prijungimo sąlygos.

    Ką aptars konferencijoje ir kas dalyvaus

    Tarp patvirtintų pranešėjų minimi „Rezolv Energy“ vadovas Alastairas Hammondas, „ENEVO Group“ bendraįkūrėjas ir vadovas Cristianas Pîrvulescu, „Solarpro Holding“ atstovas Gabrielis Nenovas, „Principia Energy“ investicijų ir rinkos žvalgybos vadovas George’as Chronaiosas, taip pat „Capalo AI“ vadovas Henri Taskinenas. Programoje numatyti ir diskusijų dalyviai iš Hellenic Energy Exchange (HEnEx), taip pat Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

    Organizatorių teigimu, konferencija bus skirta praktikai: tinklo prijungimo „butelio kakleliams“, leidimų sistemoms, papildomoms sisteminėms paslaugoms, hibridiniams projektams ir kaupimo turto komerciniam optimizavimui. Atskirose sesijose bus nagrinėjama, kaip BESS gali prisidėti prie regiono energetinio saugumo, tarpvalstybinių srautų ir sistemų integracijos Pietryčių Europoje.

    „Kaupimo rinka regione pereina į lemiamą etapą, kai svarbiausia tampa ne ambicijos, o įgyvendinimo greitis ir aiškūs pajamų modeliai“, – teigia renginio organizatoriai.

    Renginį organizuoja Invest In Network, o rėmėjų gretose minimi „Huawei Digital Power“, „LONGi“ ir „Capalo AI“, taip pat „Clyde & Co“, „YESS Power“ ir „ENEVO Group“. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių vietų skaičius ribotas, todėl didelė dalis vertės kuriama per tikslinius susitikimus tarp plėtotojų, finansuotojų ir technologijų tiekėjų.

    Didėjant projektų apimtims ir konkurencijai, Balkan Battery Day 2026 siekia tapti momentine „nuotrauka“, parodančia, kur link juda Balkanų BESS rinka ir kokios kliūtys dar gali sulėtinti gigavatinių planų virtimą veikiančia infrastruktūra.

  • Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Vidurio Tenesyje veikiančioje saulės elektrinėje žolės priežiūra virto rimtu iššūkiu: dobilai ir kita augmenija ėmė sparčiai plisti tarp konstrukcijų, o įprasti sprendimai kainavo vis brangiau. Technika ir žmonių brigados nespėjo su augimu, todėl operatorius ieškojo būdo, kaip teritoriją prižiūrėti nuolat, bet nekenkiant įrangai.

    Sprendimas buvo netikėtas, bet praktiškas: į teritoriją įleista 10 karvių su veršeliais, kurie pradėjo ganytis tiesiai po saulės moduliais. Tokia praktika vis dažniau siejama su agrivoltaika, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkio veiklai.

    Kaip veikia ganymas po panelėmis

    Didžiausia baimė tokiose vietose paprastai susijusi su sauga: stambūs gyvuliai teoriškai gali apgadinti atramas, kabelius ar kitą infrastruktūrą. Todėl šiame projekte buvo pritaikyta valdymo sistema „CattleTracker“, kuri padeda stebėti gyvulių buvimo vietą ir sumažinti rizikas jautriose zonose.

    Vietos komanda akcentuoja, kad ganymas sumažino poreikį naudoti triukšmingą techniką bei dažną šienavimą, o teritorijos priežiūra tapo tolygesnė. Be to, karvės karščiausiu metu linkusios ilsėtis saulės modulių metamoje paunksmėje, todėl ganymas pasiskirsto natūraliai, mažėja perintensyvaus nuganymo tikimybė.

    Kodėl tai svarbu saulės parkams

    Saulės parkai sukuria specifinį mikroklimatą: dalyje teritorijos susidaro daugiau pavėsio ir drėgmės, todėl tam tikri augalai gali vešėti sparčiau nei atviroje pievoje. Dėl to augmenijos kontrolė tampa ne tik estetiniu, bet ir techniniu klausimu, nes peraugusi žolė gali trukdyti prieigai, didinti gaisro riziką ir branginti eksploataciją.

    Gyvulių ganymas kaip alternatyva vis dažniau aptariamas dėl kelių priežasčių: jis mažina mechaninio šienavimo poreikį, gali sumažinti cheminių priemonių naudojimą ir leidžia ūkiams gauti papildomą naudą iš tos pačios žemės. Kai kuriuose regionuose dažniau pasirenkamos avys, tačiau JAV kontekste pabrėžiama, kad galvijų yra gerokai daugiau, todėl klausimas, ar tokį modelį galima išplėsti, tampa ypač aktualus.

    Agrivoltaika iš nišos į praktiką

    Šis Tenesio pavyzdys rodo kryptį, kuria juda dalis atsinaujinančios energetikos: infrastruktūra planuojama taip, kad derėtų su žemės naudojimu ir vietos ūkininkavimu, o ne konkuruotų su juo. Jei technologiniai sprendimai, skirti gyvulių ir įrangos saugai, pasiteisina, tokie projektai gali tapti patrauklesni ir energetikos vystytojams, ir ūkininkams.

    Operatorius nurodo, kad karvės su veršeliais šiame objekte tapo nuolatine teritorijos priežiūros dalimi. Praktinis rezultatas paprastas: vietoj nuolatinio kovojimo su augmenija atsirado savaime veikiantis, kasdienis „žaliasis“ sprendimas, kuris kartu kuria ir papildomą ūkinę vertę.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Po Ramiojo vandenyno dugnu ties Los Andželu testuos povandeninę hidroakumuliacinę elektrinę

    Povandeninė „baterija“ iš betono

    Prie Los Andželo krantų Ramiajame vandenyne planuojama įrengti neįprastą energijos kaupimo sistemą: tuščiavidurę betoninę sferą, kuri veiktų kaip hidroakumuliacinė elektrinė po vandeniu. Tai eksperimentinis projektas, kuriuo siekiama spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos iššūkių – kaip patikimai sukaupti perteklinę elektrą ir grąžinti ją į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Projektas vadinamas StEnSea (Stored Energy in the Sea) ir siejamas su Fraunhoferio instituto Energetikos ekonomikos ir energetikos sistemų tyrėjais. Bandomąjį įrenginį planuojama testuoti 2026 metų pabaigoje, o bandymai turėtų parodyti, ar technologija atlaikys ilgalaikį darbą atviroje jūroje.

    Kaip veikia StEnSea?

    Principas artimas klasikinei hidroakumuliacijai, kai vanduo pakeliamas į aukštesnį rezervuarą, o vėliau leidžiamas per turbinas gaminant elektrą. Tik šiuo atveju „aukštį“ pakeičia jūros slėgis, o rezervuaru tampa ant dugno pastatyta sfera.

    Kai elektros sistemai reikia papildomos galios, atidaromas vožtuvas ir jūros vanduo dėl didelio slėgio veržiasi į sferą, sukamdamas turbinos generatorių. Kai tinkle susidaro perteklinė elektra, siurbliai vandenį iš sferos išstumia atgal į jūrą, taip „įkraudami“ sistemą kitam ciklui.

    „Mes iš esmės perkeliame patikrintą hidroakumuliacijos logiką į vietą, kur gamtiniai apribojimai mažesni, o energijos kaupimui reikalingą slėgį suteikia pats vandenynas“, – sakė projekto komandos atstovas Bernhardas Ernstas.

    Kodėl tai svarbu tinklams?

    Energijos kaupimas tampa kritiškai svarbus augant vėjo ir saulės generacijai: jų gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl tinklams reikia lankstumo. Tokios sistemos paprastai naudojamos valandoms ar kelioms dienoms subalansuoti paklausą ir pasiūlą, kai vakare didėja vartojimas, o dieną ar vėjuotomis valandomis atsiranda perteklius.

    Fraunhoferio instituto vertinimu, tinkamose pakrančių vietose pasauliniu mastu teorinė tokio kaupimo talpa galėtų siekti apie 817 000 gigavatvalandžių. Palyginimui, vien Vokietijoje veikiančių sausumos hidroakumuliacinių elektrinių bendra talpa yra mažesnė nei 40 gigavatvalandžių.

    Technologijos kūrėjai nurodo, kad vieno pilno įkrovimo ir iškrovimo ciklo naudingumo koeficientas siektų apie 75–80 proc. Tai kiek mažiau nei kai kurių tradicinių hidroakumuliacinių sprendimų, tačiau patenka į konkurencingą ilgiau trunkančio energijos kaupimo technologijų intervalą.

    Kokie iššūkiai laukia jūroje?

    Konceptas jau buvo išbandytas mažesniu mastu – ežere panaudojus maždaug 3 metrų skersmens sferą. Tačiau bandymai atvirame vandenyne turės atsakyti į esminius klausimus: ar įranga bus patikima didesniame gylyje, kaip elgsis ilguoju laikotarpiu, ir ar priežiūros bei infrastruktūros kaštai leis technologijai konkuruoti su kitais energijos kaupimo būdais.

    Kūrėjai kaip praktišką diegimo zoną mini maždaug 600–800 metrų gylį, kur slėgis pakankamai didelis efektyviam veikimui, o konstrukcijoms, kaip teigiama, gali pakakti įprasto konstrukcinio betono. Potencialių vietų pakrantėse ieškoma įvairiuose regionuose – nuo Europos iki abiejų JAV pakrančių, taip pat svarstomi ir gilių ežerų ar užlietų karjerų scenarijai.