CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija prie Guangdongo provincijos krantų pradėjo eksploatuoti, kaip skelbiama, didžiausios galios vieno įrenginio plūduriuojančią jūrinę vėjo turbiną. 16 megavatų galios įrenginys pastatytas maždaug 69 kilometrų atstumu nuo kranto, vandenyse, kur dugnas per gilus tradicinėms fiksuoto pagrindo konstrukcijoms.

    Tokio tipo projektai tampa svarbia pasaulinės energetikos kryptimi, nes plūduriuojančios turbinos leidžia išnaudoti gilesnių vandenų zonas, kur vėjai paprastai yra stipresni ir pastovesni. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose kontinentinis šelfas greitai stačiai leidžiasi į gylį.

    Kaip laikosi toks milžinas?

    Šio projekto kūrėjai naudojo specialią švartavimo sistemą: platforma stabilizuojama kelių taškų tvirtinimu, įskaitant siurbiamuosius inkarus, grandines ir sintetinius lynus, o stabilumui palaikyti taikoma automatinė balastavimo sistema. Tokia inžinerija reikalinga, kad įrenginys atlaikytų dideles bangas ir audrų apkrovas atviroje jūroje.

    Ne mažiau svarbi dalis yra dinaminis povandeninis elektros kabelis, kuriuo energija perduodama į krantą ir kuris turi atlaikyti nuolatinį platformos judėjimą. Plūduriuojančiose vėjo elektrinėse būtent kabelių patikimumas ir jų priežiūros sprendimai laikomi vienu sudėtingiausių technologinių klausimų.

    Kiek elektros gali pagaminti?

    Skelbiama, kad įrenginys per metus gali pagaminti apie 44 650 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Toks kiekis, priklausomai nuo namų ūkių vartojimo įpročių ir šalies statistikos, gali reikšti energiją keliems tūkstančiams namų ūkių per metus.

    Ekspertai pažymi, kad tiesioginiai palyginimai tarp skirtingų šalių namų ūkių dažnai klaidina, nes vieno būsto elektros suvartojimas smarkiai skiriasi. Todėl reikšmingiausias rodiklis yra pati metinė gamyba ir tai, kad didelės galios vieno įrenginio platforma gali sumažinti infrastruktūros vienetų skaičių, kurio reikia tam pačiam gamybos tikslui pasiekti.

    Netikėtas reiškinys po vandeniu

    Kartu su energetine nauda vis dažniau aptariamas ir aplinkosauginis aspektas: jūrinės konstrukcijos neretai sukelia vadinamąjį dirbtinio rifo efektą. Ant plieninių paviršių greitai įsikuria dumbliai, moliuskai ir kiti organizmai, o tai gali pritraukti žuvis ir suformuoti lokalią maitinimosi grandinę ten, kur anksčiau dominavo atvira smėlio ar dumblo teritorija.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis efektas nėra vienareikšmis. Vienose vietose tai gali padidinti biologinę įvairovę ir sukurti daugiau slėptuvių, kitose gali lemti rūšių persiskirstymą ar sudaryti palankesnes sąlygas invazinėms rūšims.

    Be to, veikiančių jūrinių vėjo parkų teritorijose dažnai atsiranda žvejybos ribojimai, todėl aplink atramas gali formuotis savotiškos „ramybės zonos“, kur tralavimas nevyksta. Tai kai kuriais atvejais vertinama kaip papildomas veiksnys, galintis turėti įtakos vietinių išteklių atsikūrimui, tačiau galutiniams vertinimams reikalingi ilgesnės trukmės stebėjimai.

    Plūduriuojančios vėjo energetikos plėtra spartėja, o Kinijos 16 megavatų projektas rodo, kad rinka juda link didesnių vienetų ir sudėtingesnių sprendimų atviroje jūroje. Kartu didėja ir poreikis tiksliai įvertinti, kaip tokios konstrukcijos keičia jūrų ekosistemas, kad energetikos proveržis būtų suderintas su gamtos apsauga.

  • Abu Dabio dykumoje 4 mln. saulės modulių keičia mikroklimatą: šešėlis po jais pritraukia gyvūnus

    Abu Dabio dykumoje 4 mln. saulės modulių keičia mikroklimatą: šešėlis po jais pritraukia gyvūnus

    Abu Dabio vakarinėje dykumoje veikianti Al Dhafra saulės elektrinė laikoma viena didžiausių vienoje vietoje įrengtų saulės jėgainių pasaulyje. Apie 20 kvadratinių kilometrų teritoriją dengiantys beveik 4 milijonai modulių ne tik gamina elektrą, bet ir keičia tai, ką vietos gyvūnai patiria kasdienybėje.

    Karščio pikas šiame regione vasarą gali būti ekstremalus, o atviroje dykumoje prieglobsčio mažai. Tačiau po saulės moduliais susidaranti šešėlio juosta sumažina tiesioginę kaitrą, todėl atsiranda vėsesnės zonos, kuriose gyvūnams lengviau išbūti dienos metu.

    Rekordinis mastas ir galia

    Al Dhafra saulės elektrinė buvo atidaryta 2023 metais ir jos įrengtoji galia siekia apie 2 gigavatus. Projektas įgyvendintas naudojant dvipusius modulius, kurie saulės šviesą surenka tiek iš tiesioginės spinduliuotės, tiek nuo grunto atsispindinčios šviesos.

    Skelbiama, kad elektrinė gali aprūpinti elektra apie 200 000 namų ūkių, o metinis anglies dioksido emisijų sumažinimas vertinamas maždaug 2,4 milijono tonų. Tokie skaičiai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Persijos įlankos valstybės sparčiai plečia saulės energetiką.

    Siekiant palaikyti našumą, tokiose dykumų elektrinėse ypač svarbi priežiūra: dulkės ir smėlis gali greitai sumažinti modulių efektyvumą. Dėl to plačiai diegiami automatizuoti valymo sprendimai, o kai kur naudojami robotai, pritaikyti darbui aukštoje temperatūroje ir smėlingoje aplinkoje.

    Kaip modulių šešėlis keičia dykumą

    Didelio ploto saulės parkas tampa nauju kraštovaizdžio elementu, o po moduliais atsirandančios vėsesnės, mažiau vėjuotos zonos veikia kaip mikrorefugijos. Tokiose vietose gyvūnai gali trumpiau būti atviroje kaitroje, taip pat lengviau taupyti drėgmę ir energiją.

    Dykuma nėra tuščia erdvė: čia gyvena smulkūs žinduoliai, ropliai, vabzdžiai, taip pat medžiojantys plėšrūnai ir migruojantys paukščiai. Kai didelėje teritorijoje staiga atsiranda tūkstančiai šešėlio plotų, gyvūnai gali pradėti jais naudotis net jei tokia funkcija nebuvo numatyta infrastruktūros plane.

    „Elektrinė buvo projektuota gaminti elektrą, bet toks šešėlio mastas gali tapti veiksniu, keičiančiu gyvūnų elgesį ir jų judėjimo maršrutus“, – sakė laukinės gamtos ekologijos tyrėja.

    Ką tai reiškia ateities saulės parkams

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad saulės parkai turi būti planuojami ne tik pagal inžinerinius ir ekonominius kriterijus, bet ir įvertinant poveikį biologinei įvairovei. Net nedideli sprendimai, pavyzdžiui, tvorelių pralaidos smulkiems gyvūnams ar tinkamas teritorijos tvarkymas, gali sumažinti neigiamą poveikį ir kartu padėti išlaikyti ekosistemų junglumą.

    Moksliniuose tyrimuose taip pat keliamos rizikos: kai kurie saulės modulių paviršiai paukščiams gali sudaryti vandens atspindžio iliuziją, o netinkamai suprojektuotos teritorijos gali trikdyti migracijos kelius. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama dizainui, kuris mažina susidūrimų tikimybę ir numato gyvūnų judėjimą.

    Al Dhafra atvejis išryškina paradoksą: milžiniška infrastruktūra, pastatyta energijai gaminti, kartu kuria naujas sąlygas gyvybei dykumoje. Tai signalas, kad didžiausi pasaulio saulės parkai vis dažniau bus vertinami ne vien pagal gigavatus, bet ir pagal tai, kaip jie keičia aplinką.

  • Lenkija siūlo mažesnius elektros skirstymo tarifus didžiausioms pramonės įmonėms: kas keisis?

    Naujas projektas Vyriausybėje

    Lenkijoje parengtas Energetikos ministerijos nutarimo projektas, kuriuo siūloma sumažinti elektros skirstymo tarifus ypač daug energijos vartojantiems pramonės klientams. Dokumentas paskelbtas liepos 17 dieną Teisėkūros centro svetainėje ir perduotas konsultacijoms bei derinimui tarp institucijų.

    Projektas keistų taisykles, kaip formuojami ir apskaičiuojami tarifai bei kaip atsiskaitoma už elektros energiją. Pagrindinis tikslas – tiksliau atspindėti realius tinklo kaštus skirtingoms vartotojų grupėms ir geriau pritaikyti kainodarą pramonės specifikai.

    Kam numatytos nuolaidos?

    Siūloma įvesti naują vartotojų kategoriją: įmonės, kurios elektrą ima iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklų ir pramonės objekte savo reikmėms per metus suvartoja ne mažiau kaip 100 GWh. Būtent šiai grupei numatomas mažesnis pastoviosios ir kintamosios tinklo tarifo dalių dydis.

    Reguliavimo poveikio vertinime skaičiuojama, kad pastovioji tarifo dalis galėtų mažėti 10 proc., o kintamoji – 50 proc. Lenkijos institucijų vertinimu, bendra tokių įmonių nauda dėl mažesnių tinklo mokesčių siektų apie 73 000 000 eurų.

    „Reguliavimo pasekmės tinklo tarifams įvertintos taikant kriterijus: įtampa ne mažesnė kaip 110 kV ir suvartojimas savo reikmėms ne mažesnis kaip 100 GWh per metus, darant prielaidą, kad pastovioji dalis mažėja 10 proc., o kintamoji – 50 proc.“, – nurodoma poveikio vertinime.

    Kas dar keistųsi sąskaitose?

    Projekte numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su sąskaitų už elektrą sudedamosiomis dalimis. Tarp jų – laiko zonų taikymas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti vartojimą į laikotarpius, kai elektra rinkoje paprastai būna pigesnė.

    Šis sprendimas siejamas su augančia atsinaujinančių energijos išteklių generacija: kai vėjo ar saulės elektrinės pagamina daug, kainos dažniau krenta, o tinklui tampa svarbu paskatinti paklausą tuo metu. Taip tarifai būtų labiau orientuoti į sistemos balansavimą ir efektyvesnį tinklų panaudojimą.

    Taip pat aptariamas mokėjimų nustatymas elektrai, tiekiamai vadinamąja tiesiogine linija – jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant viešuosius tinklus. Tokie sprendimai pastaraisiais metais aptariami dažniau, nes pramonė ieško stabilesnių kainų ir greitesnių būdų apsirūpinti elektra.

    Projekto kontekste primenama, kad ankstesnės šios srities taisyklės, priimtos 2022 metais, pagal numatytą terminą nustos galioti 2026 metų rugsėjo 7 dieną. Todėl naujas reglamentavimas pristatomas kaip tęstinumo užtikrinimas ir prisitaikymas prie pasikeitusios energetikos sistemos.

    Lenkijos energetikos ministras Miłosz Motyka anksčiau viešai teigė, kad tarifų reglamentas, kuriuo numatomos mažesnės elektros kainos pramonei, turėtų būti paskelbtas rugsėjo mėnesį. Ministerijoje taip pat buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi parengti rekomendacijas dėl tarifų formavimo, įskaitant sprendimus energijai imliai pramonei.

  • Antarktidoje trys vėjo turbinos maitina dvi bazes: kaip bendras tinklas sumažino dyzelino poreikį

    Antarktidoje trys vėjo turbinos maitina dvi bazes: kaip bendras tinklas sumažino dyzelino poreikį

    Roso sala Antarktidoje – viena atšiauriausių vietų, kur žmonės nuolat dirba ir gyvena. Čia įsikūrusios JAV McMurdo stotis ir Naujosios Zelandijos Scott bazė, o energijos tiekimas ilgus dešimtmečius rėmėsi beveik vien dyzeliniais generatoriais.

    Toks sprendimas buvo patikimiausias, tačiau brangus ir rizikingas: kurą reikia atgabenti per vieną trumpą vasaros sezoną, kai leidžia ledynų sąlygos. Jei tiekimas sutrinka, atsargų papildyti iki kito sezono praktiškai neįmanoma.

    Situacija pradėjo keistis 2009 metais, kai ant Crater Hill kalvos buvo pastatytos trys vėjo turbinos. Jos suprojektuotos darbui ekstremaliomis sąlygomis: stipriais gūsiais, žema temperatūra ir apledėjimu, kuris kitu atveju greitai stabdytų įrangą.

    Šios turbinos tiekia elektrą į bendrą tinklą, kuris sujungia abi kaimynines bazes. Tai išskirtinis modelis, nes dvi skirtingų šalių tyrimų infrastruktūros dalijasi tuo pačiu elektros „laidu“ ir realiai koordinuoja energijos vartojimą.

    Projektas leido reikšmingai sumažinti dyzelino poreikį: skaičiuojama, kad per metus sutaupoma apie 463 000 litrų kuro. Kartu sumažėja ir išmetamo anglies dioksido kiekis – maždaug 1 242 tonos per metus, nors bazėms vis tiek būtini generatoriai kaip rezervas, kai vėjo nepakanka.

    Vėjo jėgainių įrengimas tokioje vietoje reikalavo logistikos tikslumo: visos dalys turėjo būti atgabentos jūra, o montavimo darbai atlikti per itin trumpą statybų „langą“. Konstrukcijas teko tvirtinti į įšalusį vulkaninės kilmės gruntą, kur klaidos kainuoja brangiai.

    Roso salos patirtis vis dažniau minima kaip pavyzdys, kaip atokiose vietovėse galima mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. Jei vėjo energetika patikimai veikia Antarktidoje, tai sustiprina argumentą, kad hibridiniai sprendimai su atsinaujinančia energija ir atsarginiais generatoriais gali būti pritaikomi ir kitose izoliuotose bendruomenėse.

  • Didžiausiems elektros vartotojams siūloma mažinti tinklų tarifus: kas patektų į naują grupę

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė konsultacijoms nutarimo projektą, kuriuo didžiausiems elektros energijos vartotojams būtų taikomi mažesni skirstymo ir perdavimo tarifų komponentai. Pasiūlymas skirtas įmonėms, kurios per metus sunaudoja ypač daug elektros ir energiją ima iš aukštos įtampos tinklų.

    Pagal projektą, atskira vartotojų kategorija būtų apibrėžiama dviem kriterijais: elektros paėmimas iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklo ir suvartojimas pramonės objekte savoms reikmėms nuo 100 GWh per metus. Tokiems vartotojams būtų mažinami tiek pastovusis, tiek kintamasis tinklo tarifo dėmenys.

    Kas keistųsi sąskaitose?

    Numatoma, kad pastovusis tinklo tarifo komponentas galėtų mažėti 10 proc., o kintamasis – 50 proc. Tai reikštų, kad didžiausi pramonės vartotojai už tinklo paslaugas mokėtų mažiau, o sumažėjimas labiausiai atsispindėtų tose įmonėse, kurių suvartojimas yra stabiliai didelis.

    Reguliavimo poveikio vertinime nurodoma, kad bendra nauda šiai vartotojų grupei dėl mažesnių tinklo mokesčių galėtų siekti apie 73 milijonus eurų. Skaičiavimai paremti prielaida, kad naujai apibrėžtų vartotojų skaičius ir jų vartojimo apimtys atitiks kriterijus, o tarifų mažinimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi.

    „Tikimasi, kad mažesni tinklų tarifai geriau atspindės šių vartotojų generuojamas sąnaudas ir leis tiksliau pritaikyti tarifus skirtingoms vartotojų grupėms“, – teigiama projekto argumentacijoje.

    Daugiau lankstumo dėl kainų svyravimų

    Projekte taip pat numatyta įvesti laiko zonas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti dalį suvartojimo į laikotarpius, kai elektros kainos mažesnės. Tai ypač aktualu didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, kai tam tikromis valandomis rinkoje atsiranda perteklinės generacijos ir kainos krenta.

    Dar viena kryptis – aiškesnė tvarka tiesioginėms linijoms, kai elektros tiekimas organizuojamas jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant bendrą tinklą. Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip būdas greičiau susieti pramonę su vietine generacija ir mažinti tinklo apkrovas, tačiau reikalauja tikslaus apmokestinimo ir atsakomybių paskirstymo.

    Ministerija aiškina, kad naujas reguliavimas reikalingas ir dėl to, jog baigia galioti ankstesnės, 2022 metais priimtos taisyklės, todėl tarifų skaičiavimo bei atsiskaitymo principai turi būti atnaujinti. Taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai atliepia struktūrinius elektros sistemos pasikeitimus, įskaitant sparčiai augančią atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad pramonės elektros kainų ir tarifų sprendimai turėtų būti įforminti rudenį, o prie ministerijos buvo sudaryta darbo grupė rekomendacijoms dėl tarifų struktūros, įskaitant energijai imlios pramonės poreikius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo konsultacijų rezultatų ir galutinės reguliavimo versijos.

  • Floridos pora įsirengė 27 m vėjo turbiną ir 81 saulės modulį: sąskaitos beveik dingo

    Floridos pora įsirengė 27 m vėjo turbiną ir 81 saulės modulį: sąskaitos beveik dingo

    Floridoje, kur netrūksta saulės, bet dažni ir uraganai, daliai gyventojų didžiausias galvos skausmas tampa elektros kainos bei patikimumas audrų metu. Leik Volso mieste gyvenanti pora pasirinko radikalų kelią: jų namų ūkis didžiąją dalį poreikių tenkina vietoje pagaminta energija.

    Gydytojas Maurice’as Ramirez ir Allison Sakara įsirengė hibridinę sistemą, kurią sudaro 81 saulės modulis ir apie 27 metrų aukščio vėjo turbina. Tokia kombinacija leidžia išlaikyti gamybą ir tada, kai saulę uždengia debesys, o vėjas sustiprėja po pietų ar artėjant audroms.

    Kaip veikia hibridinė sistema

    Saulės elektrinės galia, kaip nurodoma pasakojime apie projektą, siekia apie 21 kilovatą, o tai namų ūkiui yra didelis pajėgumas. Ji padeda padengti tiek buities, tiek darbo vietos poreikius, ypač dienos metu, kai gamyba būna didžiausia.

    Vėjo turbina tampa atsvara laikotarpiais, kai saulės generacija krenta dėl tankių debesų ar lietaus. Floridoje tai aktualu, nes šilti, drėgni orai dažnai atneša popietines perkūnijas, o kartu ir gūsingus vėjus.

    Didžiausias iššūkis buvo ne technika

    Didžiausiu barjeru porai tapo ne įrangos sumontavimas, o teisinė aplinka. Polk apygardoje tuo metu nebuvo aiškių gyvenamųjų teritorijų taisyklių, kaip vertinti tokio dydžio vėjo jėgainę privačiame sklype, todėl projektas įstrigo derinimuose.

    Prieš turbinai iškylant, dalis kaimynų išsakė nuogąstavimų dėl triukšmo, paukščių saugos ir vaizdo taršos. Galiausiai į procesą įsitraukė vietos valdžia, o klausimas persikėlė į svarstymus, kuriuose reikėjo apibrėžti naujus reikalavimus.

    Naujos taisyklės atvėrė kelią kitiems

    Derinimų metu buvo suformuluoti saugos standartai, aptartos mažesnio triukšmo sąlygos, rankinio stabdymo sprendimai ir priemonės paukščiams atbaidyti. Taip pat buvo sprendžiamas aukščio išimties klausimas, nes gyvenamajai teritorijai tokia konstrukcija laikoma neįprasta.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: namų ūkiai, siekiantys energetinio savarankiškumo, vis dažniau susiduria su taisyklėmis, kurios ne visada spėja paskui technologijas. Kartu ji rodo, kad aiškesnė reguliavimo sistema gali sudaryti sąlygas daugiau gyventojų legaliai diegti mažos apimties atsinaujinančios energijos sprendimus.

    Nors tokio masto projektai nėra masinis reiškinys, hibridinės saulės ir vėjo sistemos tampa patrauklios ten, kur svarbiausia ne tik kaina, bet ir atsparumas elektros tiekimo sutrikimams. Ypač regionuose, kuriuose ekstremalūs orai gali per kelias valandas palikti ištisus kvartalus be elektros.

  • Saulės elektrinė ir galvijai viename lauke: Tenesyje karvės gano žolę po moduliais ir kelia efektyvumą

    Saulės elektrinė ir galvijai viename lauke: Tenesyje karvės gano žolę po moduliais ir kelia efektyvumą

    Tenesyje, netoli Našvilio, saulės elektrinėje pradėtas taikyti sprendimas, kuris JAV sparčiai populiarėja ir Europoje vadinamas agrivoltaika: toje pačioje teritorijoje derinama elektros gamyba ir žemės ūkis. Čia po pakeltomis saulės baterijomis ganosi karvės su veršeliais, o pati elektrinė išlieka pilnai veikianti.

    Tokio modelio esmė paprasta: gyvuliai natūraliai prižiūri augmeniją, sumažina poreikį šienauti technika ir kartu suteikia ūkiui papildomą pajamų šaltinį iš energijos gamybos. Elektrinei tai reiškia mažesnes eksploatacijos sąnaudas, o ūkiui – pavėsį gyvuliams ir stabilesnį pašarų plotų panaudojimą.

    Kas yra agrivoltaika?

    Agrivoltaika – tai saulės elektrinių integravimas į žemės ūkio veiklą taip, kad žemė tarnautų dviem tikslams: maisto ar pašarų gamybai ir elektros gamybai. Skirtingai nei tradiciniai saulės parkai, tokie projektai dažniau projektuojami su didesniais tarpais, aukštesnėmis konstrukcijomis ar specialiais pravažiavimais gyvuliams ir technikai.

    Praktikoje pasaulyje dažniausiai pasirenkamos avys, nes jos mažesnės ir lengviau juda tarp konstrukcijų. Tačiau Tenesio pavyzdys rodo, kad tam tikromis sąlygomis galima integruoti ir galvijus, kurie JAV ūkiuose yra gerokai labiau paplitę nei avių bandos.

    Kodėl karvės tinka saulės parkui?

    Pagrindinis iššūkis saulės elektrinėms – nuolatinė augmenijos kontrolė. Jei žolė ir piktžolės užauga per aukštai, jos gali dalinai užstoti saulę, padidinti drėgmės kaupimąsi, apsunkinti priežiūrą ir net didinti gaisrų riziką sausuoju sezonu.

    Gyvuliai šią problemą sprendžia natūraliai: ganydami palaiko žolę tinkamo aukščio, nedulkina modulių kaip technika ir mažina riziką, kad akmenukai ar šiukšlės bus sviedžiamos į stiklo paviršių. Be to, karvėms naudinga tai, kad po moduliais atsiranda pavėsis, kuris karštomis dienomis padeda mažinti šiluminį stresą.

    Didžiausia rizika – įranga

    Vis dėlto galvijai kelia ir papildomų rizikų, kurių paprastai nebūna su avimis. Suaugusios karvės yra gerokai sunkesnės, smalsesnės ir neretai mėgsta trintis į tvirtas konstrukcijas, todėl kyla grėsmė pažeisti atramas, tvirtinimus ar prieinamą laidyną.

    Dėl to tokio tipo projektuose būtini konstrukciniai sprendimai: aukščiau pakelti moduliai, sustiprintos atramos, apsaugoti kabeliai ir aiškiai suprojektuotos zonos, kuriose gyvuliai negali pasiekti jautrių komponentų. Praktikoje tai reiškia didesnes pradines investicijas, tačiau tikslas – mažesnės priežiūros išlaidos per visą elektrinės eksploatacijos laiką.

    Augant saulės energetikos apimtims, žemės panaudojimo efektyvumas tampa vis aktualesnis, todėl agrivoltaikos sprendimai vis dažniau vertinami kaip kompromisas tarp energijos plėtros ir žemdirbystės interesų. Tenesio pavyzdys parodo, kad tinkamai suprojektavus infrastruktūrą, saulės parkas gali veikti ne atskirai nuo ūkio, o kartu su juo.

  • Arizonoje saulės elektrinės dengiamos virš kanalų: daugiau elektros ir iki 50 proc. mažiau vandens garavimo

    Arizonoje saulės elektrinės dengiamos virš kanalų: daugiau elektros ir iki 50 proc. mažiau vandens garavimo

    Arizonoje karštis kasdien iš atvirų kanalų išgarina didelius vandens kiekius, o tai ypač skaudžiai jaučiama sausros ir augančios vandens paklausos sąlygomis. Kartu regionui reikia vis daugiau švarios elektros, tačiau tradicinėms saulės elektrinėms būtini dideli žemės plotai.

    Šias dvi problemas bandoma spręsti vienu sprendimu: saulės paneles montuojant virš kanalų kaip stoginę. Tokia konstrukcija vienu metu gamina elektrą ir užstoja vandenį nuo tiesioginių saulės spindulių, taip mažindama garavimą.

    Kas parodė bandymai?

    Pietų Arizonoje, Bisbee mokslo laboratorijoje, tyrėjai kartu su Arizonos universitetu ir JAV Energetikos departamentu išbandė prototipą, kai saulės moduliai pakabinami virš tekančio vandens. Praktiniai matavimai rodė, kad šešėlis gali sumažinti garavimą iki 50 proc., o kartu pristabdyti dumblių augimą, dėl kurio dažnai kemšasi drėkinimo kanalai.

    Nauda yra ir pačioms saulės panelėms: po jomis tekantis vėsesnis vanduo mažina modulių temperatūrą, todėl jų efektyvumas gali didėti maždaug 5 proc. Tokia sąveika ypač aktuali karšto klimato vietovėse, kur saulės elektrinių našumą riboja aukšta aplinkos temperatūra.

    Pirmasis projektas prie Finikso

    Pirmieji tokio tipo kanalų ruožai įrengti į pietus nuo Finikso, Gila River Indian Community teritorijoje, virš Casa Blanca ir Level Top kanalų. Projektas įgyvendintas pagal bendrovės „Tectonicus“ sprendimą, o pagaminta elektra tiekiama Pima ir Maricopa bendruomenėms.

    Skelbiama, kad maždaug 0,8 kilometro bandomoji atkarpa generuoja apie 1,3 megavato galios elektrą. Taip pat nurodoma, jog per metus sutaupoma vandens apimtis siekia apie 9 900 kubinių metrų, nes mažiau jo prarandama dėl garavimo.

    Kodėl šis sprendimas laikomas perspektyviu?

    Svarbus argumentas tas, kad saulės elektrinėms panaudojama erdvė virš infrastruktūros, kuri ir taip jau užima teritoriją, todėl mažėja spaudimas ieškoti naujų plotų dykumose ar jautriose ekosistemose. Inžinieriai konstrukcijas projektuoja taip, kad būtų išlaikyta galimybė prižiūrėti kanalą ir atlikti įprastus eksploatacinius darbus.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnę tendenciją energetikoje, kai saulės generacija integruojama į jau naudojamas erdves: virš automobilių stovėjimo aikštelių, pramoninių teritorijų ar vandens telkinių. JAV Vakarams, kur vanduo ir žemė tampa vis brangesniais ištekliais, saulės panelės virš kanalų gali tapti praktiniu kompromisu tarp energijos plėtros ir vandens taupymo.

  • Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Vertikaliai įrengtos saulės elektrinės, montuojamos ties sklypo riba kaip tvora, Europoje tampa vis realesne alternatyva stogo moduliams. Tokia sistema ne tik atlieka įprastą tvoros funkciją, bet ir gamina elektrą, o kai kuriais paros laikais gali būti naudingesnė už tradiciškai ant stogo montuojamus sprendimus.

    Esminė stogo saulės elektrinių problema susijusi su gamybos piku dienos viduryje. Daugiausia energijos pagaminama tada, kai daliai vartotojų jos labiausiai nereikia, o tinklams tai gali reikšti didesnį apkrovos svyravimą ir sudėtingesnį balansavimą rytais bei vakarais.

    Kodėl vertikali kryptis svarbi?

    Saulės tvora dažniausiai projektuojama taip, kad moduliai būtų orientuoti rytų ir vakarų kryptimis. Tuomet viena pusė efektyviau surenka ryto saulę, o kita pusė daugiau generuoja vakare, kai namų ūkiuose paprastai auga vartojimas dėl maisto gaminimo, apšvietimo ar įkrovimo įrenginių.

    Vertikalus montavimas turi ir praktinių privalumų: moduliai natūraliai geriau vėdinami, todėl karštomis dienomis lėčiau praranda efektyvumą. Be to, ant jų paprastai kaupiasi mažiau purvo, o žiemą sniegas dažniau nuslysta, užuot ilgesniam laikui uždengęs aktyvų paviršių.

    Bifacial moduliai ir atspindėta šviesa

    Dauguma saulės tvorų remiasi bifacial moduliais, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija išgaunama ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš nuo žemės paviršiaus atspindėtos spinduliuotės.

    Gamybą gali padidinti skirtingas pagrindas: šviesesnė skalda, betonas ar net sniegas, kuris žiemą dažnai veikia kaip stiprus atspindintis sluoksnis. Tyrimai, vertinantys vertikaliai montuotus bifacial sprendimus, rodo, kad ryto ir vakaro valandomis jie gali generuoti pastebimai daugiau nei įprastai pakreipti moduliai.

    Kaina, ribojimai ir ką įvertinti

    Rinkoje jau siūlomi ir mažesni, moduliniai sprendimai, kurių kaina prasideda maždaug nuo 250 eurų, tačiau galutinė suma dažniausiai priklauso nuo galingumo, montavimo ir elektros instaliacijos paruošimo. Gamintojai taip pat akcentuoja, kad atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų, suvartojimo profilio ir vietos sąlygų.

    Prieš įsirengiant saulės tvorą svarbu įvertinti sklypo šešėliavimą, tvoros kryptį ir kliūtis, kurios gali mesti šešėlį ryto ar vakaro metu. Ne mažiau svarbus ir teisinis aspektas: skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingi reikalavimai tvoroms ir ant jų montuojamai įrangai, todėl verta iš anksto pasitikslinti leidimų ir atstumų nuo sklypo ribos taisykles.

    Vis dėlto namams, kurių stogas netinkamas dėl krypties, užtamsinimo ar konstrukcinių apribojimų, saulės tvora tampa praktišku būdu išnaudoti iki šiol „neuždirbantį“ sklypo perimetrą. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas nori didesnės gamybos rytais ir vakarais bei paprastesnės priežiūros per žiemą.

  • Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujasis Džersis, garsėjantis ūkininkavimo tradicijomis, sparčiai plečia saulės energetiką ir ieško būdų, kaip išvengti konflikto tarp elektrinių ir žemės ūkio. Vietos iniciatyvos vis dažniau remiasi vadinamąja dvigubos paskirties schema, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir ūkininkavimui.

    Tokį modelį valstijoje skatina dvigubos paskirties saulės energetikos bandomoji programa, siekianti išlaikyti dirbamą žemę produktyvią. Ūkininkams tai reiškia papildomą, labiau prognozuojamą pajamų šaltinį, o energetikai – galimybę plėstis mažinant įtampą dėl žemės panaudojimo.

    Saulės parkai ir ūkiai vienoje vietoje

    Projektas bandomas per Rutgerso universiteto agrivoltikos programą, kuri valstijoje yra sukūrusi kelių vietų bandymų tinklą. Tyrėjai vertina, kaip saulės modulių išdėstymas veikia pasėlius, pašarus ir ūkių kasdienę veiklą, įskaitant priežiūros darbus ir technikos judėjimą.

    Praktikoje siekiama, kad saulės modulių konstrukcijos ne „išimtų“ laukų iš apyvartos, o leistų toliau auginti augalus ar naudoti pievas. Tokie sprendimai ypač svarbūs regionuose, kur saugoma žemė turi išlikti žemės ūkio paskirties, o infrastruktūros plėtra susiduria su ribojimais.

    Į saulės parkus įleidžiamos karvės

    Viename bandymų ūkyje šalia saulės modulių ganyklose apsigyveno trys karvės – Blossom, Misty ir Furry. Jos vasarą ganosi žolėje tarp vertikaliai išdėstytų modulių eilių, o karščiausią dienos dalį ilsisi jų metamoje paunksmėje.

    Tyrėjai stebi, ar toks šešėlis mažina karščio stresą ir kaip tai gali paveikti gyvulių elgseną bei produktyvumą. Stebėsenai naudojamos kameros, periodiškai fiksuojančios gyvulių judėjimą, buvimo vietą ir tai, kiek laiko jos praleidžia po modulių danga.

    Ūkiui tai suteikia dvi tiesiogines naudas: gyvuliai natūraliai „nupjauna“ žolę ir mažina teritorijos priežiūros kaštus, o saulės parkas tuo pat metu gamina elektrą. Tokia kombinacija vis dažniau pristatoma kaip realistiškas kelias suderinti klimato tikslus su maisto gamyba, ypač ten, kur laisvos žemės naujiems projektams mažėja.

    Naujajame Džersyje išbandytas modelis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją: agrivoltika laikoma vienu perspektyviausių būdų didinti atsinaujinančios energetikos apimtis neatsisakant žemės ūkio. Jei rezultatai pasitvirtins, tokie sprendimai gali tapti įprasti ir kitose JAV valstijose, kur ūkininkai ieško stabilesnių pajamų, o elektros tinklui reikia vis daugiau švarios generacijos.