CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinijos pakrantėje į jūrą išplukdyta, kaip skelbiama, viena galingiausių iki šiol plūduriuojančių vėjo turbinų pasaulyje. Ant plaukiojančios platformos sumontuotas 16 megavatų galios įrenginys turėtų atverti kelią vėjo elektrinėms ten, kur jūros gylis iki šiol ribojo įprastus sprendimus.

    Skirtingai nei dauguma jūrinio vėjo parkų, ši turbina nėra tvirtinama prie dugno standžiais pamatais. Ji montuojama ant plūduriuojančios konstrukcijos, kuri laikoma inkaravimo sistemomis, o energija į krantą perduodama dinaminiais povandeniniais kabeliais.

    Kas yra plūduriuojantis jūrinis vėjas?

    Tradicinės jūrinės vėjo elektrinės dažniausiai statomos naudojant dugninius pamatus, kurie ekonomiškai pagrįsti palyginti sekliose vietose. Tačiau didelė dalis stipriausių vėjų pasaulyje pučia virš gilesnių akvatorijų, kur tokie pamatai tampa brangūs arba techniškai sudėtingi.

    Plūduriuojanti technologija šį barjerą iš esmės panaikina, nes konstrukcijai nebereikia masyvių dugninių atramų. Vis dėlto ji sukuria kitą iššūkį: platforma turi išlikti stabili bangavimo, srovių ir audrų metu, kad turbina dirbtų saugiai ir efektyviai.

    Kodėl 16 MW čia svarbu

    16 megavatų galia jau pati savaime yra virš dabartinės komercinės „pagrindinės srovės“ daugelyje rinkų, o plūduriuojančiame formate tokio dydžio turbina kelia dar griežtesnius reikalavimus konstrukcijai. Didėjant galiai, auga ir apkrovos bokštui, platformai bei inkaravimo sistemoms, todėl sprendiniai turi būti projektuojami kitaip nei mažesniems prototipams.

    Tokio masto įrenginiui svarbūs ne tik mechaniniai sprendimai, bet ir elektros ūkis: kabeliai turi atlaikyti nuolatinį judėjimą, o tinklo prijungimas jūroje reikalauja patikimos apsaugos bei stebėsenos. Praktikoje tai reiškia, kad vien „didesnės turbinos“ nepakanka, reikia subalansuotos visos sistemos.

    Kas stovi už projekto ir kas toliau

    Projektas siejamas su „Goldwind“ ir „China Three Gorges“, o prototipo atitiktį vertina sertifikavimo institucijos Kinijoje. Tokie patvirtinimai paprastai yra būtina sąlyga, kad demonstracinė technologija pereitų į ilgesnį bandymų etapą ir vėliau būtų svarstoma komerciniams parkams.

    Artimiausias žingsnis yra ilgesnė eksploatacija realiomis sąlygomis, kai renkama informacija apie našumą, konstrukcijos elgseną ir patikimumą skirtingu oru. Būtent šie duomenys parodys, ar sprendinys gali būti kartojamas didesniu mastu ir kokių korekcijų reikės prieš serijinę plėtrą.

    Plūduriuojančio jūrinio vėjo ekonomika kol kas sudėtingesnė nei dugninės technologijos, nes brangesnė platforma, inkaravimas, kabeliai ir uostų infrastruktūra. Vis dėlto konkurencija dėl gilaus vandens vėjo resursų auga, o sėkmingas 16 megavatų demonstracinis projektas gali paspartinti tiekimą, standartizaciją ir kaštų mažėjimą.

    Globaliame kontekste Europa iki šiol sukaupė reikšmingą plūduriuojančių parkų patirtį, o Azijos šalys, turinčios greitai gilėjančias pakrantes, šią kryptį mato kaip strateginę. Kinijos žingsnis su 16 megavatų įrenginiu rodo siekį ne tik diegti, bet ir formuoti technologinį tempą jūrinės energetikos lenktynėse.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.

  • Lodzėje iš nuotekų valyklos kurs biometaną: dujos į tinklą, šiluma miestui ir skystos trąšos

    Lodzėje prie Grupinės nuotekų valyklos planuojama statyti biodujų ir biometano gamybos įrenginius. Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo pasirašė miesto vandentvarkos įmonė ZWiK ir „Veolia“ grupės bendrovės Lenkijoje.

    Projektas numato ne tik biodujų gamybą, bet ir jų išvalymą iki biometano kokybės, kad dujos galėtų būti tiekiamos į dujų tinklą. Kartu būtų gaminama elektra ir šiluma, kuri pirmiausia būtų naudojama pačios valyklos poreikiams.

    Biometanas iš nuotekų dumblų

    Planuojama investicija remiasi anaerobinio pūdymo technologija, kai iš organinių atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, išgaunamos biodujos. Iš jų pašalinus priemaišas ir padidinus metano koncentraciją, gaunamas biometanas, kurį galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni Europoje, nes biometanas laikomas viena iš priemonių mažinti iškastinio kuro vartojimą ir didinti vietinę energijos gamybą. Praktikoje tai reiškia mažesnį priklausomumą nuo importuojamų energijos išteklių ir stabilesnes sąnaudas infrastruktūros objektams, kurie energiją naudoja nuolat.

    „Tai projektas, rodantis, kad modernus miestas gali būti ir atsakingas aplinkai, ir saugus energetiškai, ir patogus gyventojams“, – sakė Lodzės merė Hanna Zdanowska.

    Elektra, šiluma ir dar vienas produktas

    Pagal skelbiamus planus, dalis pagamintos energijos būtų skirta nuotekų valyklos įrenginiams, o šiluma galėtų prisidėti prie efektyvesnio komunalinių objektų šildymo. Kartu tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas, nes dalis energijos būtų pagaminta iš vietinių biogeninių žaliavų.

    Be energijos, proceso šalutiniu produktu įvardijamas skystas tręšiamasis produktas, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje. Tokia schema atitinka žiedinės ekonomikos principą, kai atliekos paverčiamos žaliavomis ir produktais.

    Kitas žingsnis – šilumos susigrąžinimas

    Partneriai taip pat planuoja atskirą iniciatyvą, susijusią su šilumos susigrąžinimu iš nuotekų. Tokie sprendimai Europoje diegiami ten, kur yra dideli ir stabilūs nuotekų srautai, o išgauta žematemperatūrė šiluma, pasitelkus šilumos siurblius, gali būti panaudota pastatams ar technologiniams procesams.

    Miestas paraleliai vysto ir kitus atsinaujinančios energetikos projektus, įskaitant saulės elektrinių parkus. Tikslas – nuosekliai mažinti anglies vaidmenį vietos energijos balanse ir didinti komunalinių paslaugų atsparumą kainų svyravimams.

  • Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rugsėjo 14 dieną vyks ketvirtasis Budapest Geothermal Energy Summit, laikomas vienu svarbiausių geoterminės energijos renginių Centrinėje ir Rytų Europoje. Organizatoriai skelbia, kad konferencija suburs politikos formuotojus, energetikos įmones, investuotojus, technologijų tiekėjus ir mokslininkus aptarti geotermijos vaidmens energetikos transformacijoje.

    Renginys organizuojamas tuo metu, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, didinti energijos sistemos atsparumą ir greitinti išmetamųjų teršalų mažinimą. Geoterminė energija šiuose planuose dažnai įvardijama kaip patikimas atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti šilumą ir, tam tikrais atvejais, elektrą stabiliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Geotermija: kuo ji svarbi regionui?

    Centrinės ir Pietryčių Europos šalims geotermija ypač aktuali dėl šilumos ūkio struktūros: daug miestų vis dar remiasi centralizuotu šildymu, kuriam būtina stabili ir prognozuojama energija. Geoterminė šiluma gali tapti alternatyva dujoms ir biokurui, o modernizuojant tinklus atsiveria galimybės didinti efektyvumą ir mažinti kainų svyravimų riziką.

    Vengrija išsiskiria ilga terminių vandenų naudojimo tradicija ir palankiomis geologinėmis sąlygomis, todėl dažnai minima kaip potenciali regiono lyderė. Vis dėlto spartesnę plėtrą daugelyje šalių riboja gręžinių rizika, ilgi leidimų procesai ir didelės pradinės investicijos, todėl rinkai itin svarbūs aiškūs reguliaciniai sprendimai ir finansavimo instrumentai.

    Kokios temos bus aptariamos konferencijoje?

    Organizatoriai nurodo, kad šiemet daug dėmesio bus skiriama rinkos tendencijoms, reguliavimo pokyčiams, finansavimo galimybėms ir technologijų pažangai. Programoje taip pat numatytos diskusijos apie gręžinių technologijas, centralizuoto šildymo sprendimus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris gali padėti greičiau perkelti gerąją praktiką tarp regiono šalių.

    Geoterminės energetikos plėtra vis dažniau siejama ir su šilumos siurblių, šilumos kaupimo bei tinklų modernizavimo projektais, kurie leidžia geriau išnaudoti žemesnės temperatūros išteklius. Ši kryptis laikoma viena perspektyviausių miestams, kurie ieško būdų dekarbonizuoti šildymą neapsiribojant vienu energijos šaltiniu.

    Kas kalbės ir ko tikisi rinka?

    Skelbiama, kad tarp patvirtintų pranešėjų yra Miklós Antics, Europos geoterminės energijos tarybos prezidentas, taip pat geotermijos ir šilumos ūkio sektoriuose dirbantys vadovai bei ekspertai iš regiono organizacijų. Tokia sudėtis rodo, kad renginys orientuotas ne tik į technologijas, bet ir į praktinius sprendimus, kurie leistų projektus greičiau perkelti iš planavimo į įgyvendinimo etapą.

    Rinkos dalyviai paprastai tikisi aiškesnių atsakymų dėl leidimų išdavimo terminų, rizikos pasidalijimo modelių ir paramos schemų, kurios mažintų neapibrėžtumą ankstyvoje projektų stadijoje. Būtent šios temos dažnai nulemia, ar geoterminiai projektai tampa bankams ir investuotojams pakankamai patrauklūs.

    Budapest Geothermal Energy Summit organizatoriai kviečia prisijungti energetikos sprendimų priėmėjus, infrastruktūros valdytojus, investuotojus ir inovatorius, kurie ieško patikimų šilumos ir energijos tiekimo alternatyvų. Konferencija Budapešte turėtų tapti vieta, kurioje bus derinami konkrečių projektų poreikiai, reguliaciniai prioritetai ir technologiniai sprendimai visam regionui.

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Kinija jūroje išbandė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: elektros pakaktų apie 4 000 namų

    Pietų Kinijos pakrantėje, netoli Jangdziango miesto Guangdongo provincijoje, pradėtas bandyti naujas plūduriuojančios jūrinės vėjo energetikos projektas. Čia įrengta 16 megavatų galios vienos turbinos sistema, kuri, vertinant pagal tipinį namų ūkių elektros poreikį, per metus galėtų aprūpinti elektra maždaug 4 000 namų.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių vieno įrenginio plūduriuojančių sprendimų, skirtų giliam vandeniui. Tokiose vietose tradiciniai jūriniai vėjo parkai dažnai negali būti statomi, nes jų pamatus reikia tvirtinti prie jūros dugno, o gylis tai apsunkina arba paverčia pernelyg brangiu.

    Plūduriuojanti jūrinė vėjo energetika leidžia statyti turbinas ten, kur vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis, tačiau vandens gylis per didelis fiksuotiems pamatams. Vietoj to turbina montuojama ant didelės plūduriuojančios platformos, kuri vietoje išlaikoma inkaravimo ir švartavimo sistema.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis sektorius laikomas vienu perspektyviausių, nes gali gerokai išplėsti plotus, tinkamus jūrinei vėjo energetikai. Kartu tai išlieka inžineriškai sudėtinga sritis, kurioje svarbiausi klausimai yra platformos stabilumas, jungčių patikimumas ir ilgaamžiškumas atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Skelbiama, kad turbina sumontuota ant pusiau panardintos platformos, o rotoriaus skersmuo siekia 252 metrus. Menčių viršūnės aukščiausiame taške virš vandens gali pakilti daugiau nei 270 metrų.

    Projektuojant tokią sistemą tenka spręsti kelias kritines užduotis vienu metu: užtikrinti, kad platforma nekauptų pavojingo siūbavimo, kad mentės išlaikytų saugų atstumą iki vandens, o transmisija ir generatorius patikimai dirbtų nuolat judančioje konstrukcijoje. Taip pat didelę reikšmę turi prisijungimas prie jūrinio elektros tinklo ir energijos perdavimo stabilumas.

    Viešuose aprašymuose akcentuojama, kad konstrukcija pritaikyta ekstremalioms sąlygoms, įskaitant dideles bangas ir labai stiprų vėją. Tokie reikalavimai svarbūs ne tik saugai, bet ir tam, kad turbina kuo ilgiau išlaikytų nominalią galią bei mažiau dėvėtųsi mazgai.

    Nors 16 megavatų yra didelė momentinė galia, reali metinė gamyba priklauso nuo vėjo, techninio prieinamumo ir tinklo apribojimų. Skaičiavimai, kuriais remiantis minima maždaug 4 000 namų riba, paprastai daromi lyginant su tipiniu metiniu namų ūkių elektros suvartojimu ir prielaidomis apie turbinos darbo režimą.

    Plūduriuojančių turbinų pranašumas yra galimybė rinktis gilesnes zonas, kur vėjo ištekliai gali būti geresni, tačiau jų kaina ir priežiūra dažnai didesnė. Todėl tokie bandomieji projektai tampa svarbiais etalonais, rodančiais, ar technologija gali būti išplečiama iki didelių parkų masto.

    Tarptautiniu mastu plūduriuojančios jūrinės vėjo elektrinės vis dažniau vertinamos kaip būtinas energijos sistemos papildymas, ypač siekiant mažinti iškastinio kuro dalį. Kuo daugiau tokių prototipų pereina į komercinę fazę, tuo greičiau mažėja technologinės rizikos ir atsiranda aiškesni kaštų standartai.

  • „Enefit“ pertvarko veiklą Lenkijoje: atsinaujinanti energetika jungiama į vieną modelį

    Estijos energetikos grupė „Enefit“ pranešė pertvarkanti veiklą Lenkijoje ir stiprinanti atsinaujinančios energetikos segmentą. Bendrovė nurodo, kad pokyčiai yra platesnės visos grupės reorganizacijos dalis, vykdomos skirtingose rinkose.

    Naujajame veiklos modelyje atsinaujinančių išteklių projektų plėtra ir valdymas bus telkiami „Enefit“ struktūroje. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti geriau sujungti kompetencijas ir klientams pasiūlyti nuoseklesnius, labiau integruotus energijos sprendimus.

    Kas keičiasi Lenkijos rinkoje

    „Enefit“ pabrėžia, kad Lenkijoje plėtrą papildo „Enefit Green“ atsinaujinančios energijos generacijos pajėgumai. Įmonės portfelyje šalyje yra 21 atsinaujinančios energetikos objektas, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 33 megavatus.

    Be to, vystomi ir vėjo energetikos projektai: bendrovė nurodo plėtojanti 8 vėjo parkų projektus, kurių bendra planuojama galia gali siekti iki 360 megavatų. Tokie mastai atspindi rinkos kryptį, kurioje įmonės vis dažniau siekia ilgalaikių žaliosios elektros tiekimo sprendimų.

    10 metų Lenkijoje ir dėmesys verslui

    „Enefit“ Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metais ir skelbia, kad šis laikotarpis sutampa su naujo plėtros etapo pradžia. Bendrovė per šį laiką formavo partnerystes su verslo klientais, siūlydama elektros ir dujų tiekimą bei skirtingus atsiskaitymo modelius.

    Įmonė taip pat pažymi, kad Lenkijoje dirba su daugiau nei 2 500 įmonių iš įvairių sektorių, įskaitant prekybą, pramonę, logistiką, sveikatos paslaugas bei viešbučių ir maitinimo verslą. Reorganizacija turėtų padėti greičiau pritaikyti sprendimus įmonėms, siekiančioms mažinti išmetimus ir stabilizuoti energijos kainų rizikas.

    „Pastaruosius 10 metų nuosekliai plėtėme „Enefit“ veiklą Lenkijoje, o dabar pradedame kitą etapą, kuriame norime dar stipriau padėti įmonėms energetikos transformacijoje ir tiekti sprendimus, paremtus žaliąja energija“, – sakė už veiklą Lenkijoje atsakingas vadovas Łukasz Musiałkiewicz.

    „Enefit“ Lenkijoje yra Estijos valstybinės energetikos grupės Eesti Energia dalis. Pastaraisiais metais regiono energetikos sektoriuje ypač ryškėja tendencija konsoliduoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir klientų aptarnavimą vienoje organizacinėje struktūroje, kad būtų paprasčiau valdyti projektų rizikas, finansavimą ir elektros tiekimo sutartis.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.

  • „Mars“ užsitikrino elektrą iš būsimo Skuodo vėjo parko: 158,4 MW projektas planuojamas 2028 metais

    Sutartis dėl didžiosios dalies gamybos

    JAV maisto pramonės grupė „Mars“ paskelbė sudariusi ilgalaikę elektros pirkimo sutartį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystytoja „European Energy“ dėl didžiosios dalies planuojamo Skuodo vėjo parko gamybos Lietuvoje.

    Projekto įrengtoji galia turėtų siekti 158,4 MW, o komercinės veiklos pradžia šiuo metu planuojama 2028 metais. Skelbiama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 490 GWh elektros per metus.

    Ką reiškia PPA rinkai

    Tokios sutartys, kai įmonė tiesiogiai susitaria dėl elektros pirkimo iš konkretaus naujo projekto, yra vienas svarbiausių būdų greičiau finansuoti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos plėtrą. PPA dažnai suteikia projektui reikalingą pajamų stabilumą, o pirkėjui padeda planuoti energijos sąnaudas ilgesniam laikotarpiui.

    Lietuvoje ir regione korporatyviniai PPA pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip praktinis instrumentas įmonėms, siekiančioms mažinti su elektra susijusias emisijas ir užtikrinti didesnę energijos tiekimo prognozuojamumo dalį. Tai ypač aktualu pramonei, kur energijos kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti savikainą.

    „„Mars“ sutelkia dėmesį į tai, kad klimato įsipareigojimai virstų išmatuojama pažanga ir veiksmais, paremtais realia infrastruktūra“, – sakė „Mars“ pasaulinis tvarumo viceprezidentas Kevinas Rabinovitchas.

    „Šis susitarimas rodo, kaip tokios įmonės kaip „Mars“ aktyviai prisideda prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimo“, – sakė „European Energy“ vadovo pavaduotojas Jens-Peteris Zinkas.

    Kontekstas: vėjas ir vartotojai

    158,4 MW galios vėjo parkas pagal Lietuvos mastą priskirtinas prie didesnių sausumos projektų, o 490 GWh metinė gamyba prilygtų reikšmingai daliai šalies metinio elektros poreikio. Praktikoje tiksli įtaka priklausys nuo faktinių vėjo sąlygų, prijungimo prie tinklo sprendimų ir galutinių sutarties apimčių.

    „Mars“ atveju šis sandoris įvardijamas kaip dalis įmonės atsinaujinančios energijos spartinimo programos. „Mars“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir užkandžių gamintojų, turinti plačiai žinomų prekės ženklų portfelį, todėl energetikos sprendimai tampa reikšminga visos tiekimo grandinės tvarumo strategijos dalimi.