Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas paskelbė sieksiantis pritraukti apie 18 mlrd. eurų investicijų į švaresnę energetiką, kad sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir modernizuotų elektros ūkį. Šalies tikslas – paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu sprendžiant socialines pasekmes regionams, kurių ekonomika remiasi anglimi.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per teisingos energetikos pertvarkos platformą QaJET, kurią remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Platforma sukurta taip, kad vienoje vietoje sujungtų viešojo ir privataus kapitalo projektus, o investuotojams suteiktų aiškesnę projektų struktūrą ir rizikų valdymą.

    Kontekstas Kazachstanui sudėtingas: didžioji dalis elektros šalyje vis dar pagaminama iš iškastinio kuro, todėl spartesnė žalioji transformacija neįmanoma be tinklų atnaujinimo. Didėjant saulės ir vėjo generacijai, atsiranda ir papildomas poreikis balansavimui, patikimumui bei energijos kaupimo sprendimams.

    Kur bus nukreipti pinigai?

    Pagal planuojamą investicijų paskirstymą, apie pusė lėšų būtų skirta naujiems atsinaujinančios energetikos pajėgumams. Siekiama, kad iki 2035 metų šalyje atsirastų apie 10 GW naujos žalios generacijos, kuri mažintų anglies dioksido emisijas ir priklausomybę nuo tradicinių elektrinių.

    Dar apie ketvirtadalis numatomas elektros sistemos patikimumui: atsinaujinančios energijos integracijai, tinklų modernizavimui ir stabilumo didinimui. Likusi dalis būtų skirta elektrifikacijai transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat pažangesniems tinklų valdymo sprendimams ir išmaniosioms energetikos sistemoms.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytą portfelį metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos galėtų sumažėti daugiau nei 20 mln. tonų. Tai reikšminga dalis energetikos sektoriaus taršos, todėl projektų įgyvendinimo sparta ir tinklų pralaidumas taps kritiniais veiksniais.

    Projektai jau startuoja

    Platformoje jau įvardijami daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektai, tarp jų – didelis vėjo parkas Žambylo regione ir elektros infrastruktūros modernizavimas Almatos apylinkėse. Tokie projektai laikomi kertiniais, nes leidžia vienu metu didinti generaciją ir stiprinti tinklų patikimumą.

    Numatoma, kad Mirny vėjo parkas pradės veikti 2028 metais ir pasieks 1 GW galią. Projektas apima 150 turbinų, taip pat baterijų energijos kaupimo sistemą, kurios talpa turėtų siekti 600 MWh, o tai svarbu balansavimui, kai vėjo generacija svyruoja.

    Projektą vysto „TotalEnergies“ su partneriais Kazachstane, o pagaminta elektra turėtų būti realizuojama pagal ilgalaikį, 25 metų trukmės susitarimą valstybės valdomam atsinaujinančios energijos atsiskaitymų centrui. Tikimasi, kad projektas kasmet pagamins apie 4 TWh elektros ir leis išvengti iki 3,5 mln. tonų anglies dioksido emisijų.

    Kitas reikšmingas etapas – elektros skirstymo infrastruktūros atnaujinimas Almatos regione, kur Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas numato iki maždaug 194 mln. eurų paskolą bendrovei „Alatau Zharyk Company“. Lėšos būtų skirtos automatizuotai apskaitai, nuotoliniam valdymui ir žemos bei vidutinės įtampos tinklų modernizavimui.

    Didžiausias iššūkis – žmonės ir tinklai

    Energetikos transformacija Kazachstane reiškia ne tik naujas elektrines, bet ir neišvengiamą poveikį anglies regionams. Planuojama vertinti, kurios teritorijos labiausiai pažeidžiamos dėl dekarbonizacijos, ir ieškoti priemonių, kaip užtikrinti naujas darbo vietas, perkvalifikavimą ir ekonomikos diversifikaciją.

    „Esame nuo anglies priklausoma šalis, turime dideles kogeneracines ir elektrines. Šiuos objektus ir energijos tinklus reikia modernizuoti, o energetikos sektoriaus darbuotojus – perkvalifikuoti, kad energetikos pertvarka būtų įmanoma“, – sakė Ekologijos ir gamtos išteklių ministerijos klimato politikos direktorė Saule Sabieva.

    Taip pat akcentuojama, kad investuotojams būtinas aiškus reguliacinis stabilumas ir ilgalaikė kryptis, ypač kai projektų grąža priklauso nuo dešimtmečius galiojančių sutarčių. Kazachstanas remiasi konkurencingų aukcionų modeliu ir ilgalaikiais elektros pirkimo susitarimais, kurie mažina riziką projektų vystytojams bei finansuotojams.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pabrėžia, kad šalis turi geras gamtines sąlygas vėjo ir saulės projektams, tačiau didžiausios kliūtys išlieka tinklų pajėgumas ir sistemos stabilumas. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama energijos kaupimo reglamentavimui ir sprendimams, kurie leistų patikimai integruoti didėjančias atsinaujinančios energijos apimtis.

  • Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Miestai tampa klimato fronte

    Miestuose šiandien gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, todėl būtent urbanizuotos teritorijos pirmos pajunta karščio bangas, staigias liūtis, potvynius ir sausras. Tankiai apgyvendintuose rajonuose riziką didina asfaltas, menka žaluma ir perkrauta infrastruktūra.

    Todėl vis daugiau šalių keičia miestų planavimą: stiprina pastatų atsparumą, modernizuoja vandentvarką, plečia želdynus ir ieško patikimesnių energijos sprendimų. Turkijos ir Uzbekistano pavyzdžiai rodo, kad prisitaikymas apima ir statybas, ir energetiką, ir gyventojų elgseną.

    Turkija: atstatymas po žemės drebėjimų

    Pietų Turkiją 2023 metais supurtę žemės drebėjimai sugriovė ar apgadino šimtus tūkstančių būstų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti namus. Atkūrimo darbai peržengė vien daugiabučių statybą ir apėmė miesto gyvybines sistemas.

    Turkijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Emlak Konut“ vadovas Yasir Yılmaz akcentuoja, kad atstatant miestus kartu tvarkoma nuotekų infrastruktūra, vandens tėkmės, keliai ir susisiekimo tinklai. Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų atsparumui ekstremaliems orams, nes karštis bei staigios liūtys tampa vis dažnesnės.

    „Atstatydami miestus ir 450 000 būstų, atkūrėme juos su visa infrastruktūra ir socialiniais patogumais, kartu stiprindami pastatų atsparumą klimato poveikiui“, – sakė Yasir Yılmaz.

    Kita kryptis – energija, kuri maitina miestus. Turkijos energijos rinkos operatorius EPİAŞ valdo kilmės garantijų sistemą YEK-G, kur elektroniniais sertifikatais patvirtinama, kad atitinkamas elektros kiekis pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, o vienas sertifikatas atitinka 1 megavatvalandę.

    Sistema veikia savanorišku principu ir naudoja blokų grandinės technologiją, kad duomenys apie atsinaujinančią elektrą būtų atsekami nuo gamybos iki vartojimo. Praktinis pritaikymas ypač aktualus elektromobilių įkrovimui, kai įmonės ar gyventojai siekia įrodyti, kad įkrovimui naudota elektra atitiko žalią kilmę.

    „Naudodami YEK-G sertifikavimą galime įrodyti, kad iš atsinaujinančių jėgainių pagaminta elektra iš tiesų pasiekia vartojimą“, – sakė Energy Exchange Istanbul atstovas Mustafa Aydin.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka. Klimato rizikos mažinimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, todėl vis dažniau kalbama apie ankstyvą švietimą bei praktinius įpročius, kurie mažina energijos ir vandens švaistymą.

    „Svarbiausia yra ne ginčytis, kieno tai pareiga, o kurti žinias ir sąmoningumą nuo pat pradžių“, – sakė klimato politikos patarėjas Chris Mensah.

    Uzbekistanas: naujas miestas ir sena sostinė

    Uzbekistane miestų prisitaikymas vyksta dviem kryptimis: nuo nulio projektuojamas Naujasis Taškentas ir tuo pat metu žalinama bei pertvarkoma esama sostinė. Skirtumas esminis, nes naujame mieste sprendimai dėl vandens, energijos ir želdynų gali būti įdiegti dar iki įsikeliant gyventojams.

    Naujojo Taškento statybos pradėtos 2023 metais sostinės rytiniame pakraštyje. Plane numatyta 2 000 hektarų žaliųjų erdvių ir dar 500 hektarų parkų, o 2026 metų spalį pradėjo veikti dalis svarbios infrastruktūros, įskaitant trigeneracijos elektrinę ir elektros pastotę.

    Želdynai čia laikomi ne tik estetika, bet ir gyvybiškai svarbia apsauga nuo karščio. Tačiau žaluma reiškia ir papildomą vandens poreikį, todėl projektuotojai renkasi vietos sąlygoms atsparesnes rūšis ir taupesnius laistymo metodus.

    „Ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, kurie atlaiko sausras ir reikalauja mažiau vandens. Vandens sąnaudoms mažinti taikome lašelinį drėkinimą“, – sakė Naujojo Taškento direkcijos patarėjas Saidazim Sharipov.

    Planuojama, kad dalis nuotekų bus išvaloma ir pakartotinai panaudojama techniniam vandeniui bei apželdinimui, o pastatai turės sprendimus lietaus vandeniui kaupti ar naudoti išvalytą vandenį savo teritorijose. Taip pat numatoma mažinti vandens nuotėkius ir garavimą, o želdiniuose daugiau remtis krūmynais, kuriems reikia mažiau laistymo nei vejoms.

    Trigeneracija ir saulės energija

    Naujojo Taškento energetika diegiama lygiagrečiai statyboms. Pasak direkcijos atstovų, projektuose numatomi saulės moduliai ant stogų, o trigeneracijos elektrinė turėtų aprūpinti centralizuotą šildymo ir vėsinimo tinklą.

    Tokios sistemos leidžia vienoje vietoje efektyviau panaudoti kurą ir šilumą, o centralizuotas vėsinimas karštomis vasaromis tampa vis aktualesnis miestuose, kur kyla vadinamoji šilumos salos problema. Vis dėlto dalis sprendimų dar tik diegiami, todėl realus pajėgumų patikrinimas paaiškės, kai miestas bus užpildytas gyventojais ir verslais.

    „Vasarą sistema tiekia karštą vandenį ir atšaldytą vandenį būstų vėsinimui, o žiemą katilinėje pagamintas garas naudojamas šildymui“, – sakė projekto vyriausiasis inžinierius Asiltürk Çakmak.

    Taškentas: želdynams reikia vietos

    Esamame Taškente erdvės pertvarkai gerokai mažiau, nes gatvės, pastatai ir rajonai jau suformuoti. Todėl žalumos plėtra vyksta ieškant laisvų plotų ir kuriant žaliuosius koridorius, kurie padeda mažinti karštį bei dulkių kiekį.

    Uzbekistano ekologijos institucijų duomenimis, 2022–2026 metais sostinėje pasodinta daugiau nei 1,35 milijono medžių ir krūmų. Toliau planuojami žalieji diržai, įskaitant plotus Bektemir rajone ir palei Čirčiko upės koridorių.

    Bektemir rajone 2026 metų pavasarį įrengtas 4,23 hektaro žaliasis ruožas su 1 415 dekoratyvinių medžių, laistomų lašeline sistema. Tokie projektai, skirtingai nei Naujajame Taškente, turi prisitaikyti prie jau egzistuojančio miesto, todėl jų sėkmę lemia ne tik finansavimas, bet ir suderinamumas su transportu, inžineriniais tinklais bei gyventojų poreikiais.

    Abiejų šalių patirtis rodo, kad miestų prisitaikymas prie klimato kaitos tampa kompleksiniu procesu: nuo atsparių statybų ir skaidrios žalios energijos apskaitos iki vandens pakartotinio panaudojimo ir tikslingai planuojamos žalumos.

  • Duomenų centrai keičia energetikos rinką: skubiai reikia šimtų megavatų ir naujų tiekimo modelių

    Duomenų centrai kaip naujas didysis vartotojas

    Duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis – ypač ten, kur diegiama DI infrastruktūra. Investuotojams svarbiausia tampa ne vien sklypas ar pastatas, bet reali galimybė greitai gauti prijungimo galią ir prognozuojamą elektros kainą.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad šis segmentas gali tapti vienu svarbiausių pokyčių variklių: nuo naujų generacijos projektų iki tinklų plėtros ir kitokių elektros tiekimo sutarčių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ir operatoriai turi pradėti planuoti duomenų centrus kaip strategiškai svarbius vartotojus.

    Nuo kelių iki šimtų megavatų

    Dar visai neseniai kelių megavatų galios serverinė buvo laikoma dideliu projektu, tačiau rinka sparčiai persitvarko. Vis dažniau kalbama apie objektus, kuriems reikia ne dešimčių, o šimtų megavatų, o kai kuriais atvejais planuojami ir dar didesni pajėgumai.

    Tokia paklausa keičia ir investuotojų elgseną: sprendimus lemia laikas. Jei prijungimo galią galima užsitikrinti per 9–12 mėnesių, lokacija įgyja pranašumą prieš vietas, kuriose procesas užtruktų kelerius metus.

    „Duomenų centrai bus vienas didžiųjų pokyčių variklių energetikos rinkoje – nuo gamybos iki tinklų ir ekonominių tiekimo modelių“, – sakė vienos energetikos bendrovės atstovas.

    Pramoninė infrastruktūra tampa privalumu

    Ieškodami vietos duomenų centrams, investuotojai vis dažniau žvalgosi į buvusias pramonines teritorijas. Tokiose vietose neretai jau yra stipresnė elektros infrastruktūra, kurią lengviau pritaikyti naujiems projektams, nei viską statyti nuo nulio.

    Regionams, turintiems pramoninę praeitį, tai tampa realia galimybe pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas. Konversija iš gamybinių parkų į technologinius ir gamybinius parkus dažnai apima ne tik duomenų centrą, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros bazę.

    Kodėl neužtenka vien pigių paskatų

    Praktika rodo, kad finansinės paskatos ar mokesčių lengvatos yra antraeilis argumentas, jei nėra aiškios elektros tiekimo perspektyvos. Derybos dėl sąlygų prasideda tik tada, kai investuotojas gauna patvirtinimą dėl reikalingos galios ir terminų.

    Be to, duomenų centrams svarbi ne vien kaina, bet ir tiekimo patikimumas bei stabilumas, nes jų veikla jautri elektros sutrikimams. Dėl to didėja susidomėjimas ilgalaikėmis sutartimis, užtikrinančiomis aiškią kainodarą ir tiekimo sąlygas.

    Nauji tiekimo modeliai ir lankstumo paslaugos

    Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip suderinti duomenų centrų poreikį turėti pastovią kainą ir patikimą tiekimą su atsinaujinančių išteklių gamybos nepastovumu. Dėl to rinkoje daugėja diskusijų apie mišrius sprendimus: tiekimą iš kelių šaltinių, kaupimo technologijas ir lankstumo paslaugas.

    Energetikos bendrovės akcentuoja ir vietinės generacijos svarbą, nes geopolitinė rizika ir importuojamų žaliavų kainų svyravimai verčia ieškoti kuo stabilesnių, regione sukuriamų energijos šaltinių. Duomenų centrų paklausa gali pakeisti ir vartojimo geografiją, nes investicijos dažniau keliauja ten, kur didelė galia prieinama greičiau.

    Vienas langelis greitesnėms procedūroms

    Net ir turint technines galimybes, projektai stringa dėl sudėtingų, tarpusavyje menkai suderintų procedūrų. Verslas ir energetikos atstovai vis dažniau siūlo kurti vieną koordinavimo tašką, kuriame investuotojas gautų suderintą informaciją apie tinklus, reikalaujamas analizes, terminus ir atsakingus partnerius.

    Toks modelis, pasak rinkos dalyvių, padėtų mažinti riziką ir sutrumpintų laiką nuo sprendimo investuoti iki realaus projekto starto. Energetikos ir skaitmeninimo politika šiuo atveju turi judėti kartu, nes DI infrastruktūra tampa tiesiogiai priklausoma nuo elektros sistemos pasirengimo.

  • PGE atnaujino strategiją iki 2035 metų: investicijos mažinamos iki 49 mlrd. eurų, griežtinami tikslai

    Nauja strategija iki 2035 metų

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.

    Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.

    Investicijos mažėja, bet lieka didelės

    PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.

    Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.

    Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.

    Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai

    Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.

    Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.

    Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.

    Akcentas vietiniam turiniui ir DI

    Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.

    Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.

    Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.

    Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.

  • Duomenų centrai keičia energetikos rinką: investuotojai prašo 100 MW, svarbiausia tampa laikas

    Spartėjanti duomenų centrų plėtra, kurią dar labiau skatina DI infrastruktūros poreikis, tampa vienu didžiausių išbandymų energetikos sektoriui. Investuotojams svarbiausia ne vien žemės sklypas ar lengvatos, o realiai prieinama prijungimo galia, aiškus įgyvendinimo terminas ir prognozuojama elektros kaina.

    Tai pabrėžė konferencijoje Energy Days vykusios diskusijos Data Center ir DI – naujas iššūkis energetikai dalyviai. Jie sutaria, kad šalia klasikinių pramonės vartotojų atsiranda nauja klientų grupė, kuri reikalauja labai didelės galios ir nori sprendimų greitai, o tai keičia planavimą tiek gamybos, tiek tinklų plėtros lygiu.

    Galia matuojama šimtais megavatų

    Dar neseniai kelių megavatų serverinė Lietuvoje ar regione būtų laikyta itin didele, tačiau dabar rinkoje vis dažniau kalbama apie projektus, kurių poreikiai skaičiuojami šimtais megavatų. Tokie mastai prilygsta atskiro pramonės miesto elektros paklausai ir verčia iš naujo vertinti, ar tinklai ir prijungimo procedūros tam pasiruošę.

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad būtent prijungimo galios prieinamumas tampa pagrindiniu atrankos kriterijumi. Kai jo nėra arba jis neaiškus, diskusijos apie mokesčių lengvatas ar kitas paskatas praranda prasmę, nes investuotojui svarbiausia yra užtikrintas startas ir patikimas energijos tiekimas.

    Investuotojai nori greičio

    Diskusijoje skambėjo argumentas, kad dalis rinkos tikisi galimybės pradėti veiklą per 9–12 mėnesių, todėl pranašumą įgyja vietos, kur prijungimo sprendimai ir leidimai juda greitai. Tai kuria spaudimą tiek tinklų operatoriams, tiek savivaldai ir valstybės institucijoms, nes tradiciniai terminai tokių projektų lūkesčių dažnai neatitinka.

    „Prijungimo galia šiandien yra pats svarbiausias dalykas kiekvienam investuotojui, kuris ateina kalbėtis. Tai bazė, be kurios apskritai neprasideda diskusija“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.

    Popramoninė infrastruktūra gali tapti pranašumu

    Kaip vienas iš realistiškų plėtros kelių įvardyta popramoninių teritorijų ir jau esamos energetinės infrastruktūros panauda. Regionai, turintys stiprius elektros tinklų mazgus dėl istorinės pramonės koncentracijos, gali turėti pranašumą, nes dalį brangiausių ir ilgiausiai trunkančių darbų leidžia sutrumpinti jau esami pajėgumai.

    Tokia kryptis ypač svarbi ten, kur anksčiau dominavo energetikai imlūs sektoriai, o dabar atsiranda galimybė pritraukti technologinę pramonę, skaičiavimo pajėgumų centrus ir tyrimų bei plėtros veiklas. Vis dėlto pabrėžta, kad ne kiekviena užklausa virsta investicija, o rinkos apetitas neretai lenkia realias tinklų galimybes.

    Reikia naujų elektros tiekimo modelių

    Duomenų centrai dažnai ieško ilgalaikių, prognozuojamų sprendimų, tačiau elektros rinka vis labiau remiasi nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Dėl to vis aktualesni tampa ilgalaikiai elektros pirkimo kontraktai, vietinė gamyba ir lankstumo paslaugos, kurios padėtų suderinti stabilų vartojimą su kintančia gamyba.

    „Duomenų centrai bus vienas iš didelių pokyčių variklių energetikos rinkoje: nuo gamybos iki tinklų investicijų ir naujų ekonominių tiekimo modelių“, – sakė diskusijoje dalyvavęs energetikos sektoriaus atstovas.

    Vieno langelio principas ir koordinacija

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien energijos prieinamumo neužtenka, jei investuotojas stringa tarp procedūrų ir skirtingų institucijų reikalavimų. Kaip sprendimas minėtas vieno langelio principas, kai investuotojas vienoje vietoje gautų suderintą informaciją apie prijungimo galimybes, reikalingus tyrimus, terminus ir derinimo seką.

    Taip pat akcentuota, kad energetikos ir skaitmeninimo politika turi būti derinama valstybės lygiu, nes duomenų centrai yra ne tik technologinė, bet ir infrastruktūrinė investicija. Nuo sprendimų greičio ir tinklų plėtros tempo priklausys, ar regionas išnaudos augantį DI skaičiavimo pajėgumų poreikį, ar šios investicijos pasirinks kitą šalį.

  • Lenkijos elektros kainos šokinėja: neigiamos dieną, brangios vakare, o PPA įgauna pagreitį

    Lenkijos elektros rinkoje kainų svyravimai tapo tokie ryškūs, kad vienos paros eigoje pasitaiko ir neigiamos kainos, ir staigūs šuoliai vakare ar naktį. Tokia dinamika verčia didžiąsias įmones keisti pirkimo strategijas ir atsisakyti įpročio energiją vienu sandoriu fiksuoti visiems metams.

    Vietoj to vis dažniau pasirenkamas pirkimų išskaidymas į kelias dalis ir ilgesnis planavimo horizontas, derinant skirtingus rinkos segmentus. Praktikoje tai reiškia daugiau pirkimų biržoje, balansavimo mechanizmuose ir etapais fiksuojamuose kontraktuose, kad rizika būtų paskirstyta laike.

    Kodėl kainos tampa tokios nepastovios?

    Pagrindinė priežastis – sparčiai auganti atsinaujinančios energijos gamyba, ypač saulės elektrinių, kurių generacija koncentruojasi dienos metu. Kai saulės gamyba viršija paklausą, didmeninės kainos gali kristi iki nulio ar net tapti neigiamos, o vėliau, gamybai mažėjant ir paklausai persikeliant į vakarą, kainos šokteli.

    Tokį kainų profilį stiprina ribotos elektros kaupimo galimybės ir tinklo pralaidumo apribojimai. Dėl to rinkoje daugėja situacijų, kai pigios valandos trunka trumpai, o brangiausios – susitelkia kelių valandų lange, kai verslas ir gyventojai dar aktyviai vartoja elektrą, bet saulės gamyba jau krenta.

    PPA kontraktai: kodėl jų daugėja?

    Augant nepastovumui, vis didesnio dėmesio sulaukia PPA tipo sutartys, kai elektros vartotojas ilgesniam laikui susitaria tiesiogiai su atsinaujinančios energijos gamintoju dėl kainos ar kainodaros taisyklių. Tokie susitarimai tampa būdu stabilizuoti dalį energijos portfelio ir lengviau planuoti sąnaudas.

    PPA populiarumą didina ir tvarumo reikalavimai: įmonės siekia aiškiau pagrįsti, kokia jų vartojamos energijos dalis yra iš atsinaujinančių šaltinių. Daugeliui bendrovių tai tampa svarbu tiek tiekimo grandinėse, tiek finansavimo sąlygose, tiek viešųjų pirkimų ar partnerystės kriterijuose.

    Gamintojams PPA dažnai padeda užsitikrinti prognozuojamas pajamas ir palengvina naujų atsinaujinančios energetikos projektų finansavimą. Dėl to rinkoje ryškėja tendencija, kad didieji elektros tiekėjai kuria ar plečia sprendimus, skirtus tokioms sutartims administruoti ir rizikai valdyti.

    Artėjanti energijos kaupimo banga

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba, kad kita didžioji permaina bus susijusi su energijos kaupimu, pirmiausia baterijų sistemomis. Jų plėtra leidžia pigesnę elektrą „perkelti“ iš dienos į vakaro valandas, tačiau kartu keičia kainodaros logiką ir gali dar labiau perbraižyti dienos kainų kreivę.

    „Prieš mus – pokytis, panašus į tą, kurį anksčiau sukėlė saulės ir vėjo parkų plėtra: energijos kaupimas pakeis rinką ir kontraktavimo modelius“, – sakė Tauron Sprzedaż viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Didelėms įmonėms tai reiškia vieną aiškią kryptį: energijos pirkimo strategijos bus vis labiau diversifikuojamos, o fiksuotos apimtys dažniau derinamos su lankstesniais sprendimais. Tokia aplinka didina kompetencijų poreikį valdant kainų riziką ir parenkant tinkamiausią kontraktų derinį.

  • Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė šešis energetikos susitarimus, kurių bendra vertė siekia apie 4,19 mlrd. eurų, ir tuo pat metu paskelbė apie planus šalyje statyti dar dvi atomines elektrines. Apie tai pranešta po prezidento Šavkato Mirzijojevo susitikimų Taškente, kuriuose daug dėmesio skirta užsienio kapitalo pritraukimui ir augančiai elektros paklausai.

    Pagal prezidentūros pateiktą informaciją, susitarimai apima 3 000 megavatų naujų elektros gamybos pajėgumų ir 400 megavatų energijos kaupimo projektus. Tokia kryptis siejama su spartėjančia pramonės plėtra ir didėjančiu elektros poreikiu, kurį vis dažniau kelia ir duomenų centrai.

    Projektais, apie kuriuos skelbta viešai, domisi ir juose dalyvauja įvairių šalių bendrovės, tarp jų Saudo Arabijos ACWA Power ir Tabreed, Jungtinių Arabų Emyratų AMEA Power, Japonijos Toyota Tsusho ir Sojitz, Prancūzijos EDF, Kataro Nebras Power bei kiti partneriai. Uzbekistanas taip siekia išskaidyti finansavimo ir technologijų šaltinius, kartu didindamas konkurenciją dėl projektų.

    Energetikos modelio perstatymas

    Prezidentas teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį į energetiką šalyje pritraukta apie 31,2 mlrd. eurų investicijų. Vis dėlto pripažinta, kad ankstesnė praktika, kai vystytojai galėjo patys rinktis elektrinių vietas, kai kur sukūrė generacijos koncentraciją ir padidino elektros perdavimo kaštus kitose teritorijose.

    „Mums reikia integruotos energetikos sistemos, o ne atskirų elektrinių“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Skelbiama, kad ateities projektams numatomi konkurencingi konkursai, o iš anksto būtų aiškiai pateikiamos prijungimo prie tinklo sąlygos bei elektros supirkimo parametrai. Atskirai planuojama konkursais siūlyti ir šešis saulės bei vėjo projektus, kurių bendra galia siektų 2 200 megavatų.

    Uzbekistanas taip pat rengia pirmąjį nacionalinį energetikos pagrindinį planą iki 2050 metų, kurį ketinama užbaigti iki 2027 metų liepos. Kartu žadamas ir tinklo prijungimo galimybių žemėlapis, turintis sumažinti investuotojų rizikas ir padėti planuoti projektus realiomis techninėmis sąlygomis.

    Planai iki 2030 metų

    Iki 2030 metų Uzbekistanas siekia papildomai įrengti 22 gigavatus generacijos, nutiesti 5 000 kilometrų elektros linijų ir pastatyti 16 pastočių. Taip pat numatyta energijos kaupimo pajėgumus išplėsti iki 4,5 gigavato, kas svarbu didinant vėjo ir saulės dalį sistemoje.

    Metinė elektros gamyba, valdžios vertinimu, turėtų viršyti 129 mlrd. kilovatvalandžių. Atnaujinančių išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, iki dešimtmečio pabaigos galėtų sudaryti 54 proc. gamybos, kai šiuo metu, kaip nurodoma, siekia apie 31 proc.

    Papildomai pasiūlyta 12 gamybos projektų, kurių vertė apie 758 mln. eurų, siekiant didinti vietinę energetikos įrangos gamybą. Tai atspindi regionui būdingą tendenciją mažinti priklausomybę nuo importo, ypač kai įgyvendinami didelės apimties tinklų modernizavimo projektai.

    Branduolinės energetikos plėtra ir investuotojų lūkesčiai

    Prezidentas paskelbė, kad šalis planuoja antrą ir trečią branduolinės energetikos projektą. Pirmoji atominė elektrinė, vystoma kartu su Rusijos Rosatom Džizako regione, pradėta statyti 2026 metų birželį.

    Skelbiama, kad pirmojo projekto struktūroje numatyti du didesni ir du mažesni reaktoriai, o bendra galia siektų 2 110 megavatų. Projekto kaina vertinama iki maždaug 8,48 mlrd. eurų, o pirmieji techniniai paleidimo darbai planuojami 2029 metais, užbaigimas – 2034–2035 metais.

    „Mainais mums reikia nuspėjamumo, aiškumo ir stabilumo politikoje, reguliavime ir susitarimuose, kurie pagrindžia mūsų investicijas“, – sakė Masdar vadovas Mohamedas Jameelis Al Ramahi.

    Valdžia pripažįsta, kad investicinę aplinką vis dar apsunkina biurokratija ir korupcijos rizikos, todėl kuriama Energetikos investuotojų taryba, kuri spręstų praktines kliūtis, tokias kaip žemės suteikimas ar prijungimas prie tinklo. Šie klausimai Centrinėje Azijoje dažnai tampa esminiais, nes spartus naujų pajėgumų įrengimas be tinklo plėtros gali sukurti „butelio kaklelius“ ir riboti realią projektų grąžą.

    Lygiagrečiai Uzbekistanas teigia rengiantis 128 naftos ir dujų žvalgybos blokus užsienio investuotojams ir svarstantis eksporto kryptis atsinaujinančiai elektrai link Europos per Kazachstaną ir Azerbaidžaną. Kol kas tai išlieka galimybių vertinimo stadijoje, tačiau kryptis signalizuoja ambiciją tapti ne tik energijos vartotoju, bet ir regioniniu tiekėju.

  • Prancūzijos „Epyr“ pritraukė 15 mln. eurų: pramoninės šilumos kaupimas jau veikia gamyklose

    Prancūzijos „Epyr“ pritraukė 15 mln. eurų: pramoninės šilumos kaupimas jau veikia gamyklose

    Prancūzijos pramonės energetikos startuolis „Epyr“ pritraukė 15 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė fondas SlateVC. Prie raundo prisidėjo ir ankstesni investuotojai AENU bei Daphni, taip pat WEPA Ventures, OVNI Capital ir Aurum Impact.

    Bendrovė kuria aukštos temperatūros šilumos energijos kaupimo sprendimus pramonei, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiluma pramonėje sudaro apie 20 proc. pasaulinio energijos vartojimo, o Europoje ji vis dar dažnai gaminama deginant iškastinį kurą, daugiausia gamtines dujas.

    Kas keičiasi pramonės šilumoje

    Šilumos elektrifikavimas tampa vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, nes tai padeda mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Tačiau daugeliui gamyklų lemiamas veiksnys yra kaina: elektrinė šiluma turi kainuoti mažiau nei dujos, kad investicijos būtų priimtos.

    Rinkos sąlygos pamažu krypsta elektros naudai, ypač kai auga atsinaujinančios energetikos dalis ir dažnėja valandų, kai elektros kaina smarkiai krinta dėl perteklinės gamybos. Tokiais momentais pramonei tampa verta „pirkti“ elektrą ir ją paversti šiluma, kuri gali būti panaudota vėliau, kai procesams jos reikia labiausiai.

    Kaip veikia „Epyr“ sprendimas

    „Epyr“ technologija remiasi šilumos kaupimu: pigesnėmis valandomis valdikliai įjungia elektrinius kaitinimo elementus, kurie įkaitina orą, o šis perduoda šilumą ugniai atsparioms plytoms. Jos kaupia energiją aukštoje temperatūroje ir vėliau atiduoda šilumą pagal pramoninio proceso poreikį.

    Toks lankstumas naudingas ne tik gamyklai, bet ir elektros sistemai, nes vartojimas gali būti perkeltas į valandas, kai tinklui lengviau. Bendrovė taip pat siūlo pilną paketą: nuo technologijos ir integracijos iki energijos valdymo, o kai kuriais atvejais ir finansavimo, teikiant šilumą kaip paslaugą.

    Pirmieji projektai ir tolesnė plėtra

    Bendrovės teigimu, pirmasis diegimas Prancūzijoje jau parodė praktinį potencialą. 2026 metais gegužės mėnesį WEPA grupės popieriaus fabrike Trua mieste pradėjo veikti pramoninis šilumos kaupimo įrenginys, kuris buvo pastatytas ir paleistas per mažiau nei šešis mėnesius.

    Skelbiama, kad sistema dabar gali patenkinti iki 25 proc. gamyklos garo poreikio. Tuo pat metu „Epyr“ atrinkta įgyvendinti 35 MWh šilumos kaupimo įrenginį „Papeco“ objekte Orval-sur-Sienne vietovėje, kuris turėtų pakeisti visą ten naudotų gamtinių dujų poreikį.

    Įmonė planuoja toliau plėsti projektų portfelį ir taikosi į garo naudojimą energijai imliuose sektoriuose, pirmiausia popieriaus, maisto ir gėrimų bei chemijos pramonėje. Prie 15 mln. eurų investicijos prisidėję fondai tikisi, kad papildomas kapitalas leis sparčiau įgyvendinti naujus diegimus Prancūzijoje ir už jos ribų.

    „Elektra yra pigiausias ir švariausias energijos šaltinis, kurį turi Europos pramonė. Mūsų misija yra ją panaudoti, o ši A serijos investicija leidžia tai daryti mastu“, – sakė „Epyr“ bendraįkūrėjai Léa Dardenne ir Bastien Oggeri.

    „Kartu su „Epyr“ parodėme, kad inovatyvūs energijos sprendimai gali būti greitai ir sėkmingai įgyvendinti pramoninėje aplinkoje. Pirmasis diegimas įrodė technologijos ir partnerystės vertę“, – sakė WEPA valdybos narys Andreas Krengel.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Saulės elektrinė 70, 150 ar 200 kv. m namui: kiek kWh suvartosite ir kokios galios iš tikro reikia

    Saulės elektrinės ant nuosavų namų stogų tampa vis įprastesnis sprendimas, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokios galios fotovoltinę sistemą rinktis, kad ji realiai padengtų jūsų poreikius. Praktikoje galios parinkimą labiausiai lemia ne namo plotas, o metinis elektros suvartojimas ir tai, ar elektra naudojama šildymui bei vandeniui ruošti.

    Europos Sąjungoje mikroįrenginiais dažniausiai laikomos nedidelės, prie skirstomojo tinklo prijungiamos elektrinės, skirtos savo vartojimui, o augantis jų skaičius siejamas ir su atpigusiais moduliais, ir su gyventojų noru stabilizuoti sąskaitas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus skaičiaus, tinkančio visiems 150 kv. metrų namams, nėra.

    Skaičiuojant pradinį poreikį patogiausia atsispirti nuo jūsų tiekėjo sąskaitų arba ataskaitos už paskutinius 12 mėnesių. Jei duomenų neturite, galima orientuotis į tipinius rėžius, tačiau juos smarkiai keičia gyventojų skaičius, buitinė technika, pastato izoliacija ir šildymo būdas.

    Orientacinis suvartojimas pagal plotą

    Maždaug 70 kv. metrų namas, kai elektra daugiausia skirta apšvietimui ir prietaisams, per metus dažnai suvartoja apie 1 800–3 000 kWh. Jei naudojamas šilumos siurblys ar dalis šildymo perkeliama į elektrą, poreikis gali kilti iki maždaug 2 500–4 000 kWh.

    Apie 150 kv. metrų būste, be elektrinio šildymo, metinis suvartojimas dažnai siekia apie 2 000–3 500 kWh. Jeigu šildymas ir karštas vanduo reikšmingai priklauso nuo elektros, rėžis dažnai didėja iki maždaug 3 500–6 500 kWh per metus.

    Maždaug 200 kv. metrų namui, kai elektra naudojama tik įprastoms reikmėms, dažnas intervalas yra apie 2 500–4 000 kWh. Su šilumos siurbliu ar elektriniu vandens ruošimu poreikis praktikoje gali siekti apie 4 500–8 000 kWh per metus.

    Kokios galios saulės elektrinė reikalinga?

    Renkantis saulės elektrinės galią dažniausiai skaičiuojama pagal metinį suvartojimą, o rezultatas pateikiamas kilovatais piko (kWp). Tai standartinė fotovoltikos galia, rodanti, kiek sistema teoriškai gali generuoti idealiomis sąlygomis.

    Orientacijai dažnai taikomas supaprastintas ryšys: 1 800 kWh metinio suvartojimo gali atitikti apie 1,98 kWp, o 3 000 kWh apie 3,30 kWp. Didėjant poreikiui, 5 000 kWh dažnai siejama su maždaug 5,50 kWp, o 8 000 kWh su maždaug 8,80 kWp įrengtos galios.

    Vis dėlto tai tik bazinės gairės, nes faktinė metinė generacija priklauso nuo geografinės vietos, stogo krypties ir nuolydžio, šešėliavimo, modulių efektyvumo bei inverterio parinkimo. Dėl to galutinį sprendimą patikimiausia priimti turint montuotojo parengtą skaičiavimą pagal jūsų stogo situaciją ir vartojimo profilį.

    Ar verta energijos kaupiklis?

    Jeigu saulės elektrinė pagamina daugiau energijos dieną, o didžioji dalis suvartojimo persikelia į vakarą, vis dažniau svarstomas namų energijos kaupiklis. Jis leidžia didesnę dalį pagamintos elektros sunaudoti vietoje ir sumažina priklausomybę nuo tinklo tais momentais, kai generacija krenta.

    Be to, rinkoje daugėja viešai aptariamų paramos priemonių, nukreiptų į kaupiklių diegimą, nes tokios sistemos padeda subalansuoti tinklo apkrovas. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: pirmiausia įvertinti metinį suvartojimą ir stogo galimybes, o tik tada spręsti, ar labiau apsimoka didinti elektrinės galią, ar investuoti į kaupimą ir vartojimo optimizavimą.