CP v2

Tag: Baltijos jūra

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.

  • Baltijos jūros vėjo parkai ir jūrinės kiaulės: po statybų grįžo, bet jų garsai taip ir neatsistatė

    Baltijos jūros vėjo parkai ir jūrinės kiaulės: po statybų grįžo, bet jų garsai taip ir neatsistatė

    Kas nutiko po statybų

    Baltijos jūroje, kur sparčiai plečiami jūriniai vėjo parkai, mokslininkai jau daugiau nei du dešimtmečius stebi vieną jautriausių rūšių – jūrines kiaules. Nors vėjo energetika laikoma svarbia švaresnės elektros kryptimi, povandeninis triukšmas gali turėti ilgalaikių pasekmių gyvūnams, kurių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo garso.

    Tyrimuose dažnai minimas Danijos vandenyse įrengtas didelio masto vėjo parkas su 72 turbinomis, pradėjęs veikti 2003 metais. Statybų etapas, ypač kalimas į gruntą, sukėlė intensyvų impulsinį triukšmą, kuris trumpuoju laikotarpiu išstūmė jūrines kiaules iš įprastų buveinių.

    Grįžo į teritoriją, bet nebe taip, kaip anksčiau

    Pasibaigus statyboms dalis gyvūnų į teritoriją sugrįžo, tačiau ilgalaikiai akustiniai stebėjimai parodė kitą problemą: fiksuojamų echolokacijos spragtelėjimų buvo gerokai mažiau nei tikėtasi. Akustiniai registratoriai, įtvirtinti jūros dugne, ilgą laiką beveik nefiksavo įprastų signalų, pagal kuriuos ši rūšis orientuojasi, medžioja ir bendrauja.

    Vėlesniais metais gyvūnų buvimas vietovėje pamažu didėjo, tačiau, remiantis ilgalaikėmis ataskaitomis, jų aktyvumas negrįžo į buvusį lygį. Kai kuriuose vertinimuose minima, kad požymiai atsistatė tik iki maždaug 11–29 proc. ankstesnio lygio, o visiškas sugrįžimas taip ir neužfiksuotas.

    Kodėl tyla gali būti pavojinga

    Jūrinėms kiaulėms garsas yra pagrindinis „regėjimo“ įrankis: echolokacija leidžia aptikti grobį, kliūtis ir orientuotis drumstame ar tamsiame vandenyje. Jei gyvūnai ima „taupyti“ garsinius signalus, jų gebėjimas efektyviai maitintis ir naviguoti gali prastėti, o tai ilgainiui gali veikti ir reprodukciją bei jauniklių išgyvenamumą.

    Mokslininkai svarsto, kad vienas veiksnių gali būti nuolatinis žemo dažnio foninis turbinų skleidžiamas ūžesys, nors pats garsiausias statybų etapas jau būna pasibaigęs. Tokiu atveju gyvūnai gali vengti aktyvios echolokacijos arba keisti elgseną, kad nereikėtų „konkuruoti“ su pastoviu triukšmo fonu.

    Kartu atkreipiamas dėmesys, kad maisto stoka nebūtinai paaiškina reiškinį: aplink turbinų pamatus dažnai formuojasi dirbtinių rifų efektas, kai ant konstrukcijų įsikuria bestuburiai, pritraukiantys žuvis. Tačiau net ir esant gyvybingoms vietinėms ekosistemoms, triukšmo poveikis žinduoliams gali išlikti atskira problema.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: pereinant prie mažiau taršių energijos šaltinių vis daugiau dėmesio tenka ne vien anglies dioksido mažinimui, bet ir poveikio biologinei įvairovei valdymui. Jūrinių vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, kur gyvena saugomos ir pažeidžiamos rūšys, reiškia, kad triukšmo mažinimo technologijos, statybų laiko ribojimai ir nuolatinė akustinė stebėsena tampa ne papildomu priedu, o būtina projekto dalimi.

  • Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Gynybos komisija naujausioje saugumo situacijos apžvalgoje įspėja, kad Rusija artimiausiais metais gali mėginti patikrinti, kiek tvirta yra NATO valstybių vienybė ir ryžtas. Dokumente pabrėžiama, jog Kremlius gali imtis ribotų karinių ar hibridinių veiksmų, jei manytų, kad politinės aplinkybės jam palankios.

    Švedų vertinimu, tokia provokacija nebūtinai reikštų plataus masto karą ar Rusijos karinį pranašumą prieš Aljansą. Didesnė rizika siejama su bandymais sukelti abejones dėl NATO 5 straipsnio patikimumo ir priversti sąjungininkus spręsti, kaip greitai ir vieningai reaguoti.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Pastaruoju metu daug kur buvo manoma, kad karas Ukrainoje ilgam išseks Rusijos pajėgumus veikti už fronto ribų. Švedijos komisija ragina šią prielaidą vertinti atsargiau ir atkreipia dėmesį, kad kai kurios Rusijos karinių pajėgumų sritys galėjo būti nusidėvėjusios mažiau nei sausumos pajėgos.

    Kaip rizikos veiksniai išskiriami Rusijos aviacijos, karinio jūrų laivyno, tolimojo nuotolio smūgių sistemų ir hibridinių operacijų potencialas. Taip pat akcentuojamas naujų karinių vienetų kūrimas ir pajėgų telkimas arčiau NATO sienų, ypač su Baltijos jūros regionu susijusiose kryptyse.

    Europa raginama prisiimti daugiau atsakomybės

    Komisija pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos išlieka kertinis Europos saugumo partneris, tačiau europiečiams rekomenduojama sparčiau didinti savo indėlį į gynybą. Dokumente akcentuojama, kad laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant pajėgumus, personalą, ginkluotę ir infrastruktūrą.

    Švedijos vertinimu, būtina greitinti ne tik ginkluotųjų pajėgų plėtrą, bet ir civilinės gynybos stiprinimą, kad visuomenė ir kritinė infrastruktūra būtų atsparesnės spaudimui, sabotažui ir informacinėms operacijoms. Tokia kryptis siejama su bendra regiono tendencija, kai Baltijos jūros šalys didina pasirengimą ilgalaikiam nestabilumui ir netikėtoms krizėms.

    „Rusija gali ieškoti būdų išbandyti NATO vienybę, pasinaudodama palankiomis politinėmis aplinkybėmis“, – teigiama Švedijos Gynybos komisijos vertinime.

  • Atostogos prie Baltijos senjorams: 7 būdai sutaupyti kelionei, nakvynei ir maistui

    Atostogos prie Baltijos senjorams: 7 būdai sutaupyti kelionei, nakvynei ir maistui

    Oprac.: Gabriela Kurcz

    Wakacje nad polskim morzem to opcja, z której korzystają nie tylko rodziny z dziećmi, ale także seniorzy. Część z nich przyjeżdża nad Bałtyk w ramach pobytów w sanatoriach, inni decydują się na krótszy, wakacyjny urlop. Polskie morze jest jednak coraz droższe i starsze osoby szukają sposobów na tani pobyt. Jak go zaplanować?

    Tekst jest częścią cyklu “Mały budżet-wielka podróż” – wakacyjnej akcji redakcji lifestyle Interii, w ramach której co tydzień radzimy jak zorganizować niedrogie wakacje w popularnych miejscach. Zabierzemy Was nad Bałtyk, w góry, do Chorwacji, Grecji, Turcji i w wiele innych miejsc. Zaproponujemy atrakcje dla aktywnych i dla tych, którzy lubią poleniuchować. A to wszystko, bez zaciskania pasa. Bądźcie z nami przez całe lato!

    Planowanie tanich wakacji nad polskim morzem dla seniora warto zacząć od wyboru właściwego terminu. Idealny przypada poza szczytem sezonu (maj – czerwiec lub wrzesień – październik) – nad Bałtykiem jest wtedy zdecydowanie taniej, a przy tym także spokojniej. Nie bez znaczenia jest też oczywiście pogoda – w tym terminie seniorom nie grożą upały, a temperatura jest bardzo przyjemna. Według ekspertów, podróżowanie “poza sezonem” pozwala zaoszczędzić nawet do kilkudziesięciu procent na kosztach noclegu i transportu!

    Planując wakacje nad Bałtykiem warto zrezygnować z drogich hoteli i ośrodków SPA, a zamiast tego zaznajomić się z ofertą lokalnych pensjonatów i mniejszych hoteli, w których ceny są dużo niższe. Przy okazji, warto sprawdzić portale turystyczne, które oferują nierzadko specjalne pakiety oraz zniżki, wynikające choćby z programu “Ogólnopolska Karta Seniora” lub legitymacji emeryta. Niektóre pensjonaty i ośrodki wypoczynkowe przygotowują specjalne pakiety dla osób 60 plus, obejmujące wyżywienie, zajęcia ruchowe i opiekę instruktora. Ceny takich turnusów bywają zaskakująco przystępne, zwłaszcza poza sezonem.

    Dobrym rozwiązaniem jest także wynajęcie prywatnego mieszkania lub apartamentu – na platformie Booking znajdziemy mnóstwo ofert “na każą kieszeń”, zarówno w dużych ośrodkach jak i małych miejscowościach.

    Osoby posiadające orzeczenie o niepełnosprawności mogą ubiegać się o dopłaty na turnusy rehabilitacyjne z PFRON. Emeryci zatrudnieni na etacie mogą też skorzystać z corocznego świadczenia “wczasy pod gruszą” od swojego pracodawcy.

    Seniorzy mogą poczynić pewne oszczędności już przy wyborze transportu nad polskie morze. Najwygodniejszy będzie oczywiście samochód, ale taka wyprawa nie będzie należeć do najtańszych. Dużo bardziej opłaci się transport publiczny – podróż pociągiem lub autobusem. Nad Bałtyk możemy się także dostać samolotem (np. do Gdańska), ale większość starszych osób woli transport lądowy.

    Osoby, które ukończyły 60 lat, bez względu na swój status zawodowy czy emerytalny, mogą skorzystać z oferty “Bilet Seniora”, który zapewnia 30-procentowy rabat na przejazdy pociągami PKP Intercity. Osoby posiadające legitymację emeryta – rencisty mają prawo do ustawowej ulgi wynoszącej 37 procent, lecz jedynie na dwa przejazdy w roku.

    Podróżny korzystający z ustawowej ulgi musi posiadać przy sobie nie tylko ważny bilet, ale również dokument potwierdzający prawo do zniżki. W przypadku “Biletu Seniora” wystarczy dowód osobisty lub inny dokument potwierdzający wiek.

    W tym miejscu warto przypomnieć, że legitymacja emeryta-rencisty oferuje dużo więcej ulg i przywilejów. Emeryci i renciści skorzystać mogą z licznych zniżek na wypoczynek czy rekreację. Czekają one na nich w hotelach i pensjonatach, ale także teatrach, kinach, muzeach, ogrodach botanicznych czy zoologicznych. Wynoszą one zazwyczaj 30 – 50 proc.

    To jednak nie wszystko! Seniorzy, którzy nie mają jeszcze legitymacji emeryta-rencisty, ale skończyli już 60 lat, mogą starać się o Ogólnopolską Kartę Seniora, wydawaną przez stowarzyszenie MANKO. Karta upoważnia do zniżek w ponad trzech tysiącach punktów na terenie całej Polski – można z niej korzystać między innymi w restauracjach, obiektach sportowych oraz sanatoriach. Lista punktów honorujących Ogólnopolską Kartę Seniora dostępna jest w sieci.

    Wydanie Ogólnopolskiej Karty Seniora na rok kosztuje jedynie 35 zł, a w wielu regionach Polski dokument jest bezpłatny.

    Na uwagę zasługują również ulgi dla seniorów w komunikacji miejskiej i w pociągach. Dla seniorów od 60. roku życia zniżka wynosi od 1 do 50 procent na przejazdy pociągami POLREGIO, Łódzką Koleją Aglomeracyjną, Kolejami Dolnośląskimi oraz SKM w Trójmieście.

    W przypadku transportu lokalnego zasady przyznawania ulg różnią się w zależności od miasta – niektóre samorządy oferują seniorom jedynie częściowe obniżki, inne wprowadzają całkowicie darmowe przejazdy po osiągnięciu określonego wieku.

    Nad polskie morze seniorzy mogą się także dostać za pomocą BlaBlaCar, popularnej, międzynarodowej platformy i aplikacji, która umożliwia wspólne podróżowanie osobom zmierzającym w tym samym kierunku. Pasażerowie dzielą się kosztami paliwa, zyskując tańszy i wygodny transport. BlaBlaCar to rozwiązanie szczególnie atrakcyjne dla seniorów mieszkających poza dużymi miastami, w których dostęp do transportu publicznego może być mocno ograniczony. Przed podróżą warto sprawdzić warunki ubezpieczenia oraz profil kierowcy – wtedy podróż będzie bezpieczna i komfortowa.

    Zobacz również: Tu senior naprawdę odetchnie. Najspokojniejsze miejsca na wypoczynek w Polsce

    Spora część seniorów decyduje się na urlop w ośrodkach, gwarantujących wyżywienie. Przy braku takiej opcji, emeryci nie są jednak skazani jedynie na luksusowe, drogie restauracje. Nad Bałtykiem można zjeść smacznie i tanio, decydując się choćby na posiłki w barach mlecznych, stołówkach pracowniczych, smażalniach ryb z wagowym systemem sprzedaży czy małych, tańszych jadłodajniach. 

    Szukając miejsca na posiłek, warto omijać główne turystyczne deptaki – jest tam zdecydowanie drożej niż w niej popularnych regionach miejscowości. Lokalne targi, małe rodzinne knajpki i wspomniane bary mleczne mogą obniżyć budżet na wyżywienie nawet o połowę! W smażalniach warto pytać o ryby na wagę, wybierać gatunki z Bałtyku (flądra, okoń czy śledź) oraz szukać gastronomicznych “polecajek” wśród mieszkańców i w sieci.

    Przed wyjazdem na urlop warto też zadbać o zdrowie – zrobić wszystkie zaległe badania, uzupełnić apteczkę i wzmocnić organizm. Ostrzejszy klimat nad polskim morzem może obniżyć naszą odporność, a choroba na urlopie – zwiększyć wakacyjne wydatki. Lepiej więc zawczasu jej zapobiec!

    Zobacz również: Jeden z najspokojniejszych regionów w Polsce. Idealny na odpoczynek po 60. roku życia

    Nie musisz jechać daleko, by poczuć klimat przygody! Zobacz, dokąd warto wybrać się w weekend lub na wakacje. Więcej inspiracji znajdziesz na kobieta.interia.pl/podróże


  • Atostogos prie Baltijos? Šių žuvų venkite, jei norite šviežumo ir nenorite permokėti

    Atostogos prie Baltijos? Šių žuvų venkite, jei norite šviežumo ir nenorite permokėti

    Žuvis pajūryje daugeliui yra privalomas vasaros pasirinkimas, tačiau turistų pamėgtose kepyklėlėse neretai slypi nusivylimo rizika. Dalis vietų siūlo ne vietinį laimikį, o atšildytą produkciją, kuri su Baltija neturi nieko bendra. Dar nemalonesnė staigmena gali laukti atsiskaitant, kai kaina pasirodo gerokai didesnė, nei atrodė meniu.

    Didžiausias pavojaus signalas yra meniu pateikiamos žuvys, kurios Baltijos jūroje natūraliai negaudomos. Į šią grupę dažnai patenka panga, tilapija, mintajas, jūrinė lydeka, jūrų liežuvis, taip pat daugelyje vietų siūlomas halibutas ar ūkiuose auginta lašiša. Tokia žuvis paprastai būna atgabenta iš toli, todėl beveik visada yra šaldyta, o pajūryje už ją neretai sumokama kaip už šviežią laimikį.

    Jei norisi didžiausios tikimybės gauti ką tik sugautą žuvį, verta rinktis vietines ir sezoniškas rūšis. Dažnai patikimesnis pasirinkimas būna plekšnė, šprotai ar šviežiai kepta silkė, nes šių žuvų šaldymas ir ilgas transportavimas tiesiog mažiau apsimoka. Atsargiau reikėtų vertinti meniu dažnai minimą menkę, nes dėl žvejybos ribojimų Baltijoje šviežios menkės pasiūla gali būti ribota, o dalyje vietų pateikiama atšildyta žuvis.

    Vertinant kainą svarbiausia nepasikliauti vien skaičiumi meniu. Pajūryje gana dažnai kaina nurodoma už 100 gramų, o didesnė porcija gali sverti 400–600 gramų, todėl galutinė suma išauga kelis kartus. Kad išvengtumėte nemalonaus siurprizo, prieš užsakydami paprašykite pasakyti bendrą patiekalo kainą už visą porciją ir pasitikslinti, kokiu svoriu ji skaičiuojama.

    Šviežumą dažniausiai išduoda ne reklaminės frazės, o elementarūs požymiai. Jei matote žuvį vitrine, verta atkreipti dėmesį, kad akys būtų skaidrios ir iškilios, o žiaunos ryškios, nepapilkėjusios. Paruoštoje porcijoje mėsa turėtų būti tvirta, elastinga, ne vandeninga ir ne guminė, o stiprus pašalinis kvapas dažniau signalizuoja apie prastesnę kokybę.

    Dar vienas praktiškas būdas sumažinti riziką yra rinktis paprastesnį paruošimą. Žuvis, kepta orkaitėje arba lengvai apvoliota miltuose, dažniausiai leidžia geriau pajusti tekstūrą ir kokybę nei storu sluoksniu apkepta paniruotė. Jei kyla abejonių, visada verta paklausti, iš kur žuvis atvežta ir ar ji buvo šaldyta.

  • Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijos kurortiniame Pobierove, prie Baltijos jūros, artimiausiomis dienomis žadama atverti didžiausio regione viešbučio duris. Kompleksas turi 13 aukštų ir iš viso 1 240 kambarių, o jo plotas siekia apie 180 000 kvadratinių metrų.

    Viešbutis priklauso „Gołębiewski“ tinklui ir jau priima rezervacijas. Nakvynės kainos, remiantis skelbiamais įkainiais, prasideda nuo maždaug 350 eurų už naktį, o brangesni numeriai gali kainuoti iki 900 eurų.

    Vis dėlto atidarymą lydi svarbi detalė: iš 1 240 kambarių pilnai įrengta tik apie 500. Likusios komplekso dalys dar baigiamos, todėl svečiams verta įvertinti, kad dalis paslaugų ir erdvių gali būti nepasiekiamos nuo pirmosios dienos.

    Viešbučio numeriai, kaip skelbiama, yra apie 50 kvadratinių metrų ploto, daugelyje numatyti balkonai, tačiau ne visi jie atsiveria į jūrą. Kurortas, kuriame pastatytas kompleksas, yra nedidelis ir turi apie 1 000 gyventojų, o iki artimiausių didesnių turistinių vietų Baltijos pakrantėje – maždaug pusvalandis kelio.

    Už viešbučio komunikaciją atsakingi atstovai teigia, kad vien per pirmąsias 24 valandas buvo gauta daugiau nei 2 000 užsakymų. Tai rodo didelį susidomėjimą, tačiau kartu reiškia ir tai, kad vasaros sezonu laisvų vietų gali greitai sumažėti.

    Komplekso infrastruktūra pristatoma ambicingai: priešais pastatą įrengtas didelis baseinas, planuojamas vandens pramogų parkas, vidaus baseinai, sūkurinės vonios, vaikų zona, pirtys, taip pat druskų grota. Skelbiama ir apie papildomas pramogas, nuo laipiojimo sienelių bei boulingo iki kino salės, diskotekos ir vaikų užimtumo erdvių, tačiau ne visų šių objektų parengtis atidarymo metu yra patvirtinta.

    Projektas siejamas su velioniu verslininku Tadeuszu Golebiewskiu, kuris iš maisto pramonės verslo vėliau sukūrė viešbučių tinklą. Tokie didelio masto kurortiniai projektai Baltijos pakrantėje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes keliautojai ieško alternatyvų pietų Europai ir vis daugiau dėmesio skiria poilsiui arčiau namų.

  • Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Švedija perduos laivą mokymams

    Lenkija planuoja išsinuomoti iš Švedijos povandeninį laivą HMS Södermanland, kad iki naujų laivų įsigijimo neprarastų povandeninių pajėgų kompetencijų. Švedijos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad mokymai turėtų startuoti 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Sprendimas siejamas su ilgai trunkančiu Lenkijos programu „Orka“, kuriuo numatoma atnaujinti povandeninių laivų parką. Kol bus priimti politiniai ir finansiniai sprendimai dėl naujų platformų, laikinas sprendimas leidžia tęsti rengimą realioje technikoje, o ne tik simuliatoriuose.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos kariniame jūrų laivyne povandeninių pajėgų situacija pastaraisiais metais tapo itin įtempta, nes tarnyboje faktiškai liko tik ORP Orzeł. Tokia padėtis reiškia riziką prarasti ne tik įgulų, bet ir techninio personalo įgūdžius, kurie povandeninėje tarnyboje kaupiami metų metus.

    Švedijos pusė pabrėžia, kad pereinant nuo sovietinės kilmės sprendimų prie modernesnių vakarietiškų platformų laukia ryškus technologinis šuolis. Todėl pirmiausia bus rengiami ne būsimi įgulų nariai, o technikai ir inžinieriai, atsakingi už sudėtingų sistemų priežiūrą bei saugą.

    „Tai itin ambicingas projektas su labai trumpu pasirengimo laiku. Planuojami mokymai taps pagrindu ateities patirties mainams ir povandeninių pajėgumų plėtrai mūsų regione“, – sakė Švedijos karinių jūrų pajėgų atstovas Joakim Sjöström.

    Ką gali HMS Södermanland

    HMS Södermanland tarnybą pradėjo dar XX amžiaus pabaigoje, tačiau per laiką buvo iš esmės modernizuotas. Laivas yra apie 60 metrų ilgio, jo įguloje paprastai tarnauja apie 25 žmonės, o konstrukcija pritaikyta darbui Baltijos jūros sąlygoms.

    Vienas svarbiausių šio povandeninio laivo bruožų yra nuo oro nepriklausoma jėgainė AIP, leidžianti ilgiau išbūti panirus be būtinybės dažnai iškilti akumuliatorių įkrovimui. Šiame laive naudojami du Stirlingo tipo varikliai, laikomi vienu labiausiai atpažįstamų Švedijos povandeninės inžinerijos sprendimų.

    Tokio tipo platformos paprastai skirtos kelioms užduotims: žvalgybai, stebėjimui, paviršinių ir povandeninių taikinių medžioklei, taip pat jūrinių minų naudojimui. Skelbiama, kad HMS Södermanland turi devynis torpedų vamzdžius, o po vandeniu gali pasiekti didesnį nei 20 mazgų greitį.

    Platesnis Baltijos saugumo kontekstas

    Šis nuomos sandoris vertinamas ne tik kaip laikinas techninis sprendimas, bet ir kaip platesnio Švedijos ir Lenkijos bendradarbiavimo signalas. Baltijos jūroje daugėja dėmesio povandeninei infrastruktūrai, jūrų linijų apsaugai ir atgrasymo priemonėms, todėl povandeninių pajėgumų tęstinumas tampa strategine tema.

    Švedija taip pat akcentuoja, kad tikslas yra sukurti pagrindą būsimoms Lenkijos investicijoms į naujus povandeninius laivus ir jų eksploataciją. Praktiniai mokymai Karlskronoje turėtų apimti ne tik techninę priežiūrą, bet ir povandeninių laivų saugą, gelbėjimo procedūras bei ginkluotės valdymą.

    Jeigu planas bus įgyvendintas, Lenkija išsaugos specialistų branduolį ir galės greičiau pereiti prie naujos kartos platformų, kai jos pagaliau pasieks tarnybą. Švedijai tai galimybė stiprinti regioninę gynybinę partnerystę ir standartų suvienodinimą Baltijos jūros regione.

  • Nosferatu voras pasiekė Baltijos pakrantę: kuo jis pavojingas ir ką daryti, jei įkando?

    Nosferatu voras pasiekė Baltijos pakrantę: kuo jis pavojingas ir ką daryti, jei įkando?

    Vokietijoje vis dažniau fiksuojamas vadinamasis nosferatu voras, kuris pastaraisiais metais sparčiai plečia arealą į šiaurę ir jau tapo įprastu radiniu Baltijos jūros pakrantėje. Gamtosaugos organizacija NABU, keliolika metų renkanti gyventojų pranešimus, nurodo, kad naujausi stebėjimai ypač dažni Riugeno ir Uzedomo salose.

    Nosferatu voru vadinama rūšis Zoropsis spinimana kilusi iš Viduržemio jūros regiono, tačiau švelnesnės žiemos ir šiltesnis klimatas padeda jai išgyventi ir vėsesnėse platumose. Specialistai taip pat neatmeta, kad vorai į naujas vietas patenka kartu su keliautojų bagažu ar kroviniais, o vėliau įsitvirtina gyvenamuosiuose pastatuose.

    Kaip atpažinti nosferatu vorą?

    Pavadinimas atsirado dėl būdingo rašto ant priekinės kūno dalies, kurį dalis žmonių sieja su kaukole ar kaukės kontūrais. Vokietiškoje viešojoje erdvėje šis voras pramintas pagal klasikinį siaubo filmą apie vampyrą Nosferatu, o pats vardas prigijo todėl, kad padėjo lengviau atkreipti visuomenės dėmesį į naujai plintančią rūšį.

    Patinai paprastai būna mažesni, jų kūno ilgis siekia apie 10–13 milimetrų, o patelės gali užaugti iki 10–19 milimetrų. Su kojomis bendras dydis gali atrodyti įspūdingas, kai kuriais atvejais priartėja prie maždaug 8 centimetrų, todėl radinys namuose neretai sukelia stiprią reakciją.

    Ką rodo NABU stebėjimų duomenys?

    NABU remiasi gyventojų pranešimais ir nuotraukomis, kurios leidžia sekti rūšies plitimą beveik realiu laiku. Organizacija skelbia, kad 2026 metų pavasarį sulaukė rekordinio pranešimų skaičiaus, o per laikotarpį nuo sausio iki gegužės gauta daugiau nei 2 500 nuotraukų.

    Pasak NABU atstovų, šis voras jau užfiksuotas visose Vokietijos federalinėse žemėse, o pranešimų daugėjimas Baltijos pakrantėje rodo, kad rūšis čia nebe atsitiktinė viešnia. Kadangi vorai mėgsta šilumą, jie dažniau pastebimi pastatų viduje, garažuose ar kitose patalpose, kur lengviau rasti prieglobstį.

    Ką daryti, jei voras įkando?

    Nosferatu voras gali įkąsti, jei jaučiasi spaudžiamas ar jam gresia pavojus, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra agresyvi rūšis, sąmoningai puolanti žmones. Įkandimas dažniausiai lyginamas su vapsvos įgėlimu: gali atsirasti skausmas, paraudimas ir patinimas, kurie paprastai sumažėja per kelias dienas.

    Daugiau dėmesio turėtų skirti žmonės, turintys alergijų ar patiriantys neįprastai stiprią reakciją, pavyzdžiui, sparčiai didėjantį patinimą ar bendrą prastą savijautą. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į medikus, o jei įmanoma, įvertinti situaciją ir užfiksuoti vabzdį ar vorą nuotraukoje, kad būtų lengviau identifikuoti.

    Radus nosferatu vorą namuose, patariama jo nesutraiškyti, o atsargiai uždengti indeliu ar stikline, pakišti popierių ir išnešti į lauką. Ši rūšis turi plaukelių, padedančių lipti net lygiu paviršiumi, todėl voras gali pasiekti langus ar kitas vietas, kur jo nesitikima.

    NABU taip pat atkreipia dėmesį, kad žiemą vorai dažnai renkasi šiltesnes patalpas, o aptinkami jaunikliai ir kiaušinių kokonai leidžia manyti, kad pastatuose dauginimasis gali vykti beveik visus metus. Paprastai jie minta kitais vorais, taip pat musėmis ir kandimis, todėl ekosistemoje atlieka plėšrūno vaidmenį, nors žmonėms ir kelia nerimą dėl savo dydžio.

  • Dietologai vardija sveikiausią Baltijos žuvį: retas renkasi, nors nauda įspūdinga

    Dietologai vardija sveikiausią Baltijos žuvį: retas renkasi, nors nauda įspūdinga

    Prie Baltijos dažniau renkamės menkę, lašišą ar plekšnę, tačiau mitybos specialistai vis dažniau primena apie mažą, nebrangią ir maistingą žuvį – šprotus. Ši žuvis laikoma viena vertingiausių pasirinkimų, nes joje gausu omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir svarbių mikroelementų.

    Šprotai priskiriami riebiosioms žuvims, tačiau jų riebalai – kokybiški: juose yra EPA ir DHA, siejami su širdies bei smegenų veiklos palaikymu. Europos maisto saugos institucijos rekomendacijose pabrėžiama, kad omega-3 riebalų rūgštys svarbios normaliai širdies funkcijai, o DHA – normaliai smegenų ir regos funkcijai.

    „Šprotai yra viena naudingiausių Baltijos žuvų, o jų privalumas tas, kad dažnai valgomi beveik visas – su smulkiais kauliukais“, – sako dietologai.

    Valgant šią žuvį su kauliukais organizmas papildomai gauna kalcio, taip pat vitamino B12 ir seleno, kurie svarbūs nervų sistemai, kraujodarai ir antioksidacinei apsaugai. Būtent dėl šios priežasties smulkios žuvys mityboje neretai vertinamos palankiau nei didelės filė, kuriose dalies mikroelementų tiesiog mažiau.

    Dar vienas šprotų pranašumas – mažesnė rizika sukaupti didelius sunkiųjų metalų kiekius. Smulkios, trumpiau gyvenančios žuvys, esančios žemesnėje mitybos grandinėje, paprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei dideli plėšrūnai, todėl jos laikomos saugesniu pasirinkimu dažnesniam vartojimui.

    Vis dėlto didelę reikšmę turi paruošimo būdas. Kepti šprotai, ypač su paniruote, bus kaloringesni, o rūkytuose gaminiuose dažnai būna daug druskos, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, reikėtų saiko.

    Kasdieniam stalui dažniau rekomenduojami kepti orkaitėje, troškinti ar konservuoti šprotai, tačiau verta atkreipti dėmesį į sudėtį. Geresnis pasirinkimas – žuvis vandenyje ar pomidorų padaže, o ne aliejuje, taip pat produktai su mažesniu druskos kiekiu.

    Renkantis šviežius šprotus svarbu įvertinti kokybės požymius: skaidrias akis, blizgančias žvynes ir švelnų jūros kvapą be aitraus poskonio. Dėl kainos, maistinės vertės ir universalaus panaudojimo virtuvėje šprotai vis dažniau vadinami vienu racionaliausių pasirinkimų Baltijos žuvų lentynoje.

  • Lenkai išprotėjo dėl naujienos pajūryje: eilės prie vaflio ant pagaliuko, štai kaina eurais

    Lenkijos pajūrio kurortuose šią vasarą išpopuliarėjo naujas gatvės deserto formatas – vaflis ant pagaliuko. Socialiniuose tinkluose jis pristatomas kaip patogesnė klasikinio pajūrio vaflio versija, o kai kuriose vietose prie prekystalių susidaro eilės.

    Idėja paprasta: šiltas, ką tik iškeptas vaflis patiekiamas laikant jį kaip ledus, todėl jį lengviau valgyti vaikštant ir nešti per promenadą. Prekeiviai akcentuoja šviežią gamybą vietoje ir tai, kad desertą galima greitai pritaikyti skirtingiems skoniams.

    Pasirinkimų spektras dažnai apima klasiką, pavyzdžiui, cukraus pudrą ar pienišką šokoladą, ir ryškesnius derinius su įvairiomis pabarstų variacijomis. Tarp populiarių priedų minimos skirtingos šokolado rūšys, riešutai, neįprastos tekstūros pabarstukai, o kai kur siūlomi ir vizualiniai akcentai, tokie kaip valgomi blizgučiai.

    Kainos, lyginant su tradiciniais pajūrio desertais, išlieka jautri tema. Pagal pateikiamą meniu, paprasčiausias vaflis su cukraus pudra kainuoja apie 2 eurus, vaflis su šokoladu – apie 3,5 euro, o gausiausiai dekoruota versija su pabarstukais – apie 4,2 euro.

    Šį formatą stumia ne tik mada, bet ir praktiniai argumentai: mažiau rūpesčių dėl lėkštutės, mažesnė tikimybė išsitepti, greitesnis aptarnavimas. Vis dėlto pirkėjai vertina skirtingai – vieni renkasi patogumą ir estetiką, kiti lieka ištikimi dideliam klasikiniam vafliui su plakta grietinėle.

    Gatvės maisto tendencijos rodo, kad pajūryje laimi ne vien skonis, bet ir patirtis: greitas paruošimas, galimybė susikurti savo derinį ir patogus valgymas keliaujant. Vaflis ant pagaliuko kol kas atrodo kaip dar vienas ryškus sezoninis hitas, kuris gali prigyti ilgesniam laikui, jei pirkėjai priims jo kainą ir porcijos formatą.