Tag: Cholesterolis

  • Dietologai įvardijo prieskonį, kuris gali padėti mažinti trigliceridus – imbierą

    Imbieras gali būti vienas iš prieskonių, galinčių prisidėti prie trigliceridų mažinimo, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas ir labiausiai priklauso nuo bendros mitybos bei gyvenimo būdo.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai aiškina, ką rodo turimi moksliniai duomenys ir kodėl nereikėtų pasikliauti vienu produktu, kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Trigliceridai – tai kraujyje cirkuliuojanti riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai ir kaupia „atsargai“. Padidėję rodikliai gali būti susiję su insulino rezistencija ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais, todėl jų kontrolė laikoma svarbia.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad prieskoniai gali būti praktiškas būdas suteikti patiekalams skonio ir kartu mažinti pridėtinio cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekį – būtent šie mitybos veiksniai dažnai siejami su trigliceridų didėjimu.

    Kas žinoma apie imbiero poveikį

    Dietologų teigimu, imbiero sudėtyje esantys junginiai, tokie kaip gingeroliai ir šogaoliai, teoriškai gali veikti gliukozės ir riebalų apykaitą, uždegiminius procesus bei oksidacinį stresą. Vis dėlto pabrėžiama, kad dalis mechanizmų geriausiai pagrįsti laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais.

    Vienoje sisteminėje apžvalgoje ir meta-analizėje, apėmusioje 26 klinikinius tyrimus, imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutiniu 12,54 mg/dL trigliceridų sumažėjimu. Kartu pažymima, kad atskirų tyrimų rezultatai ne visada sutampa.

    Svarbus niuansas – daugelyje tyrimų buvo naudojamos dozės, kurios labiau primena papildų vartojimą, o ne įprastą imbiero kiekį maiste. Minima, kad kai kuriuose tyrimuose buvo vartojama 1 000–2 000 miligramų per dieną 8–12 savaičių, ir tai viršija įprastai su maistu gaunamus kiekius.

    Ar verta rinktis imbiero papildus?

    Kadangi stipresnis efektas dažniau siejamas su papildais ar didelėmis imbiero miltelių dozėmis, kyla klausimas, ar tai gali būti sprendimas žmonėms, turintiems padidėjusius trigliceridus.

    Publikacijoje cituojami dietologai ragina neskubėti: nors apžvalginiai vertinimai rodo galimą naudą, dažnai remiamasi trumpalaikiais ir nevienodos kokybės tyrimais. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus patariama pasitarti su gydytoju.

    Kaip imbierą įtraukti į mitybą

    Net jei tyrimuose naudotos didesnės dozės nei įprasta virtuvėje, imbierą vis tiek galima laikyti naudingu priedu prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač jei jis padeda atsisakyti saldintų gėrimų ar perteklinio cukraus bei riebalų.

    Siūloma imbierą tarkuoti į sriubas, troškinius ar kario patiekalus, berti maltą imbierą į pusryčių patiekalus (pavyzdžiui, košę, jogurtą ar kokteilius), taip pat naudoti padažuose ir marinatuose kartu su česnaku, citrusais ar sezamu.

    Galiausiai pabrėžiama, kad trigliceridų rodiklius labiausiai lemia ne vienas prieskonis, o bendras gyvenimo būdas. Tarp dažniausiai minimų krypčių – kūno svorio mažinimas, pridėtinio cukraus ribojimas, alkoholio vartojimo mažinimas ar atsisakymas ir fizinis aktyvumas.

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiaušiniai ilgus metus buvo laikomi maistu, kurį dėl cholesterolio reikėtų riboti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir „blogojo“ cholesterolio ar širdies ligų rizikos nėra toks tiesmukas, kaip manyta anksčiau.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės sudėties: juose yra visavertis baltymas su devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Taip pat jie suteikia vitaminų A, D ir B12 bei seleno.

    Išskiriama ir cholino reikšmė – ši medžiaga svarbi nervų sistemos veiklai bei riebalų apykaitai. Be to, trynyje yra liuteino ir zeaksantino – karotenoidų, siejamų su akių sveikata.

    Vis dėlto didžiausios diskusijos kilo dėl cholesterolio: viename didesniame kiaušinyje jo yra apie 185 mg. Ilgą laiką manyta, kad su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, bet šiandien pabrėžiama, kad svarbūs ir kiti mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai.

    Ką rodo didelės apimties duomenys

    2020 metais žurnale „The BMJ“ publikuota analizė vertino ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrėjai apžvelgė trijų didelių JAV tyrimų duomenis ir atliko metaanalizę, kurioje iš viso dalyvavo daugiau nei 1,7 mln. žmonių.

    Rezultatai parodė, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas bendroje tiriamųjų populiacijoje nebuvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Panašios tendencijos fiksuotos vertinant ir koronarinę širdies ligą bei insultą.

    Tyrėjai kartu pabrėžė svarbų niuansą: stebimieji tyrimai neįrodo, kad kiaušiniai patys savaime saugo nuo ligų. Rezultatus gali lemti ir bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Ne tik cholesterolis: svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis

    Papildomų įžvalgų pateikė 2025 metų liepą „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame lygintas su maistu gaunamo cholesterolio ir sočiųjų riebalų poveikis MTL (LDL) cholesterolio koncentracijai.

    Eksperimente dalyvavo 61 suaugęs žmogus, o daliai jų buvo taikoma mityba, kurioje kasdien buvo po du kiaušinius, tačiau sočiųjų riebalų kiekis buvo mažas.

    Tyrimo išvadose nurodyta, kad didesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejosi su aukštesniu LDL kiekiu, o tokios pačios sąsajos su vien cholesteroliu maiste nenustatyta. Dieta su dviem kiaušiniais per dieną ir mažai sočiųjų riebalų net buvo susijusi su mažesnėmis LDL reikšmėmis nei kontrolinė mityba.

    Kiek kiaušinių rekomenduojama ir kam reikėtų atsargumo

    American Heart Association pozicija – sveiki žmonės kasdienėje mityboje gali numatyti po vieną visą kiaušinį. Sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriais atvejais nurodoma, kad galima ir iki dviejų, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Panašiai vertinama ir Lenkijos nacionalinio mitybos švietimo centro informacija: saikingas vartojimas, iki vieno kiaušinio per dieną, paprastai nerodo reikšmingos sąsajos su koronarinės širdies ligos rizika.

    Daugiau atsargumo gali reikėti žmonėms, turintiems lipidų apykaitos sutrikimų ar sergantiems cukriniu diabetu. Svarbu ir tai, su kuo kiaušiniai valgomi: patiekalas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais nėra tas pats, kas kiaušinienė su daug sviesto ir šoninės.

    Bendras naujesnių tyrimų akcentas – kiaušiniai nebūtinai yra „sveikos širdies priešas“, o didesnę reikšmę dažnai turi visas mitybos paveikslas ir sočiųjų riebalų kiekis.

  • Milijonas žmonių išsitikrino sveikatą: gydytojai įspėja, kurios bėdos plinta sparčiausiai

    Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių sveikatos patikrų duomenų analizė parodė, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai išlieka itin paplitę. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad daugeliui nustatytų pakitimų ilgą laiką nebūdingi aiškūs simptomai.

    Analizėje skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujospūdžio reikšmės, būdingos hipertenzijai. Dar dažniau nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu, jie paveikė daugiau nei 60 proc. dalyvių.

    Kodėl tylūs rodikliai pavojingi

    Padidėjęs kraujospūdis ir pakitęs cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, todėl vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia sklandžiai. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą, ypač kai rizikos veiksniai kaupiasi metų metus.

    Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse formuojasi plokštelės, galinčios susiaurinti spindį ir sukelti ūmias komplikacijas.

    Specialistai pabrėžia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau rizika didėja priklausomai nuo amžiaus, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. Dėl to svarbiausia ne tik išsitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, įvertinant bendrą rizikos profilį.

    Augantis svoris ir pilvinis nutukimas

    Tyrime išskiriama ir kita dažna problema, per didelė kūno masė. Nutukimas, vertinant pagal kūno masės indeksą, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvių, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimtį, fiksuotas net maždaug trims ketvirtadaliams tirtųjų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl to vis dažniau pabrėžiama liemens apimties svarba, nes vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi riziką.

    Riebalinis audinys nėra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormonų, uždegiminių procesų ir apykaitos reguliavime. Po menopauzės jis taip pat tampa reikšminga estrogenų susidarymo vieta, todėl perteklinis riebalinis audinys gali turėti platesnių padarinių nei vien svorio pokytis.

    Inkstų funkcija, šlapimo rūgštis ir PSA

    Analizėje nurodoma, kad maždaug kas šeštam tirtajam nustatytas sumažėjęs eGFR rodiklis, mažesnis nei 60 ml per minutę. Šis rodiklis naudojamas inkstų filtracijos funkcijai įvertinti, tačiau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.

    Gydytojai pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga dažniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai išlieka mažiausiai tris mėnesius arba yra kitų organo pažeidimo įrodymų. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, todėl rizikos grupėms, ypač sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.

    Dar viena dažnai nustatyta problema, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, ji fiksuota maždaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, tačiau daliai žmonių gali būti susijusi su podagros išsivystymu.

    Vyrų grupėje daliai tirtųjų nustatytas padidėjęs PSA rodiklis, naudojamas prostatos ligų diagnostikoje. Specialistai primena, kad padidėjęs PSA automatiškai nereiškia prostatos vėžio, tačiau toks rezultatas visada turėtų būti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.

    Skirtumai tarp vyrų ir moterų

    Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirtų žmonių moterys sudarė apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moterų aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos dažniau pasinaudoja galimybe išsitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.

    Kartu pažymima, kad dauguma nustatytų rizikos veiksnių dažniau pasitaikė vyrams. Jiems dažniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepenų rodiklių pakitimai ir padidėjusi šlapimo rūgštis.

    Ką praktikoje reiškia prevencija

    Gydytojai pabrėžia, kad kraujospūdį verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo amžiaus, o padidėjusios reikšmės turėtų būti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamiką. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o tyrimų dažnumą derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.

    Kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir mažesnis druskos, pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų kiekis gali padėti mažinti riziką. Svarbus ir miegas, nes lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio, apetito ir medžiagų apykaitos kontrole.

    „Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės per dažnai išsitiria per vėlai, jau atsiradus simptomams, nors didžiausia prevencijos vertė yra tada, kai ji užbėga ligai už akių“, – sakė prof. Jakub Swadźba, apibendrindamas analizės išvadas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys dera su platesnėmis visuomenės sveikatos tendencijomis, kai didžiausią naštą sveikatos sistemoms sudaro lėtinės neinfekcinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos išlieka veiksmingiausios priemonės mažinant sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Po 50-ies pakanka šio pokyčio: kardiologas sako, kad širdis gali „atsigauti“ net vėliau

    Net ir po 50 metų galima realiai pagerinti širdies sveikatą, o tam nebūtinos radikalios dietos ar staigūs gyvenimo pokyčiai. Naujesni duomenys rodo, kad svarbiausia yra nuoseklus, išlaikomas svorio mažėjimas ir įpročiai, kuriuos įmanoma tęsti ilgą laiką.

    University College London mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 6 000 žmonių duomenis, nustatė aiškią tendenciją: tie, kurie iki 50 metų sumažino kūno svorį bent 5 proc. ir rezultatą išlaikė iki 55 metų, sulaukę 62 metų turėjo palankesnius širdies rizikos rodiklius.

    Tarp tokių rodiklių minimas kraujospūdis, cholesterolis ir uždegimo žymenys, kurie buvo panašūs į žmonių, visą suaugusį gyvenimą išlaikiusių sveiką svorį. Prevencinės kardiologijos specialistas dr. Francesco Lo Monaco pabrėžia, kad vidutinis amžius nėra per vėlyvas metas pradėti pokyčius.

    Gydytojas ragina antsvorį turinčius žmones su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti laipsniško svorio mažinimo planą. Esminis akcentas yra stabilumas, nes kraštutinės dietos dažnai duoda trumpalaikį efektą ir didina riziką vėliau susigrąžinti svorį.

    Jo teigimu, mitybą verta dėlioti aplink baltymus, daržoves ir skaidulų turinčius angliavandenius. Praktiniai pavyzdžiai yra kiaušiniai, žuvis, ankštiniai augalai, natūralus jogurtas, avižos ir viso grūdo produktai.

    Taip pat rekomenduojama dalį rafinuotų angliavandenių keisti ankštiniais, prie pietų ir vakarienės nuolat pridėti daržovių, o vietoj sulčių rinktis vaisius. Ne mažiau svarbu įvertinti saldžius gėrimus, alkoholį, užkandžiavimą, taip pat aliejaus, padažų ir užpilų kiekius.

    Specialistas pataria nebandyti pakeisti visko iš karto, o pradėti nuo vieno ar dviejų įpročių, kurie daro didžiausią įtaką kasdieniam racionui. Toks metodas paprastai padeda išlaikyti rezultatą ilgiau, nes pokyčiai tampa rutina, o ne trumpu iššūkiu.

    Dr. Francesco Lo Monaco primena, kad svoris neturėtų kristi raumenų sąskaita.

    „Svarbu ne tik mažėti skaičiui svarstyklėse, bet ir išsaugoti raumenis, todėl mitybos pokyčius verta derinti su reguliariu judėjimu ir jėgos pratimais pagal žmogaus galimybes“, – sakė F. Lo Monaco.

    Jis taip pat siūlo progresą vertinti per savaites, o ne reaguoti į kasdienius svyravimus, kurie gali priklausyti nuo skysčių, miego ar druskos kiekio maiste. Jei kyla abejonių dėl saugaus tikslo, tikslinga su gydytoju susitarti dėl realistiško plano, ypač jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, diabetą ar vartoja vaistus.

    Kardiologai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien kūno svoris: svarbūs ir rūkymas, miego kokybė, stresas, fizinis aktyvumas, cukraus bei sočiųjų riebalų perteklius, taip pat paveldimumas. Vis dėlto net ir nedidelis, bet tvarus svorio sumažėjimas daugeliui žmonių tampa apčiuopiamu žingsniu geresnių rodiklių link.

  • Ši miežių košė kainuoja centus, bet efektas stebina: ką sako mokslas apie beta gliukanus

    Ši miežių košė kainuoja centus, bet efektas stebina: ką sako mokslas apie beta gliukanus

    Miežių kruopos dažniausiai atsiduria sriubose ar kaip garnyras, tačiau vis dažniau jos atrandamos ir saldžiuose pusryčiuose, primenančiuose avižinę košę. Švelniai riešutinis skonis dera su obuoliais, cinamonu, riešutais ar nedideliu kiekiu medaus.

    Mitybos požiūriu miežiai vertinami dėl maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tarp jų magnio ir fosforo. Kruopose yra ir baltymų bei aminorūgščių, tačiau vien jų nepakanka, kad organizmas efektyviai gamintų kolageną.

    Kolageno sintezei svarbūs keli veiksniai, o vienas reikšmingiausių yra vitaminas C, todėl lūkestis, kad miežių košė tiesiogiai pagerins odos stangrumą ar sąnarių būklę, dažnai būna perdėtas. Vis dėlto miežių nauda sveikatai gali būti labai apčiuopiama kitose srityse.

    Kas svarbiausia miežiuose

    Didžiausias miežių privalumas siejamas su tirpiosiomis skaidulomis, vadinamomis beta gliukanais. Virškinamajame trakte jos sudaro klampesnę masę, kuri lėtina dalies maistinių medžiagų pasisavinimą ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems.

    Beta gliukanai svarbūs ir širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimo kontekste. Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi, kad miežių beta gliukanai padeda mažinti MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje, kai jų suvartojama pakankamai.

    Dokumentuotam poveikiui paprastai nurodoma mažiausiai 3 gramai miežių beta gliukanų per dieną. Kiek jų bus vienoje porcijoje, priklauso nuo grūdų rūšies, apdorojimo laipsnio ir to, ar renkatės kruopas, ar dribsnius.

    Žarnynui ir sotumui

    Skaidulos prisideda prie reguliarios žarnyno veiklos ir gali palaikyti palankią mikrobiotos sudėtį, nes dalis jų tampa maistu žarnyno bakterijoms. Tiesa, skaidulų kiekį verta didinti pamažu, ypač jei vargina pūtimas ar jautresnis virškinimas.

    Jei siekiate švelnesnio poveikio, svarbu ir paruošimas: per greitai suvalgyta didelė porcija skaidulų kai kuriems žmonėms gali sukelti diskomfortą. Praktika rodo, kad geriau pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą.

    Kaip virti, kad pavyktų

    Miežinė košė nėra sudėtinga, bet verta žinoti, kad pilni grūdai verda gerokai ilgiau nei avižiniai dribsniai. Patogus būdas yra kruopas užmerkti per naktį, ryte nusunkti, perplauti ir virti ant mažos ugnies, kol suminkštės.

    Verdant su pienu svarbu nuolat pamaišyti, nes pienas lengvai prisvyla. Jei masė tirštėja per greitai, galima įpilti daugiau pieno ar vandens, kad košė išliktų kremiška.

    Pabaigoje užtenka įmaišyti cinamono, sutarkuoto obuolio, saują riešutų ar įdėti nedidelį kiekį medaus. Skubantiems tinka smulkesnės miežių kruopos ar miežių dribsniai, nes jų gaminimo laikas gerokai trumpesnis.

    Vis dėlto miežiai tinka ne visiems, nes juose yra glitimo, todėl sergantiems celiakija jie netinka. Be to, didelė porcija kai kuriems žmonėms gali sustiprinti pilvo pūtimą, todėl kiekį vertėtų prisitaikyti individualiai.

    Miežių kruopos praverčia ne tik pusryčiams: jos gali pakeisti ryžius, tikti į sriubas, apkepus ar salotas. Tai paprastas būdas praturtinti racioną skaidulomis nepermokant už madingus produktus.

  • Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Kava išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas. Vis daugiau duomenų rodo, kad saikingas vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbios ir pasirinktos rūšies bei paruošimo detalės.

    Neretai teigiama, kad tirpi kava esą yra prastesnė už maltą, nes gamyba ją „nuskurdina“. Vis dėlto tirpi kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių, o skirtumai dažniau susiję su technologija, skoniu ir tam tikrų medžiagų kiekiu, o ne su tuo, ar produktas yra tikras.

    Kaip gaminamos skirtingos kavos?

    Malta kava – tai iš anksto paskrudintos pupelės, kurios sumalamos ir vėliau užplikomos. Tokį gėrimą ruošiame aparatu, kavinuku, filtru arba tiesiog užpildami karštu vandeniu, o galutinis skonis labai priklauso nuo malimo, vandens temperatūros ir plikymo laiko.

    Tirpi kava pirmiausia užplikoma pramoniniu būdu, o tada iš paruošto kavos koncentrato pašalinamas vanduo. Dažniausiai taikomas purškiamasis džiovinimas arba liofilizacija, kai produktas džiovinamas po užšaldymo, todėl neretai geriau išsaugomas aromatas.

    Kofeinas: mitai ir realybė

    Įsitikinimas, kad malta kava visada turi daugiau kofeino, ne visuomet teisingas. Kofeino kiekį lemia pupelių rūšis, skrudinimas, porcijos dydis ir paruošimo būdas, todėl tas pats kavos tipas skirtingose situacijose gali „veikti“ nevienodai.

    Skaičiai gali skirtis ir dėl paprastos priežasties: vieni į puodelį deda arbatinį šaukštelį, kiti pila kelis, o dar kiti renkasi koncentruotus gėrimus. Dėl to jautresniems kofeinui svarbiau stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną, o ne vadovautis vien etikete „tirpi“ ar „malta“.

    Dažnai cituojama riba sveikiems suaugusiesiems – iki 400 miligramų kofeino per parą, tačiau individuali tolerancija gali būti mažesnė. Atsargiau kofeiną vertinti rekomenduojama nėščiosioms, žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų ar miego problemų.

    Akrilamidas, antioksidantai ir filtravimas

    Vienas iš dažniau aptariamų skirtumų – akrilamidas, susidarantis aukštoje temperatūroje apdorojant maistą, įskaitant kavos pupelių skrudinimą. Europos maisto saugos institucijos vertinimu, akrilamido yra abiejų rūšių kavoje, tačiau sausame tirpios kavos produkte jo koncentracija neretai būna didesnė.

    Nors akrilamidas kelia mokslininkų susidomėjimą dėl galimo nepageidaujamo poveikio, tai nereiškia, kad vienas puodelis tirpios kavos sukelia vėžį. Ekspertai paprastai akcentuoja bendrą ilgalaikį poveikį ir pataria mažinti nereikalingą šios medžiagos suvartojimą iš įvairių šaltinių.

    Tiek malta, tiek tirpi kava suteikia polifenolių, įskaitant chlorogenines rūgštis, kurios vertinamos dėl antioksidacinių savybių. Jų kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, skrudinimo lygio ir apdorojimo, todėl vieno universaliai „geresnio“ pasirinkimo visiems nėra.

    Sveikatai reikšmingas ir paruošimo būdas: nefiltruotoje kavoje daugiau junginių, siejamų su didesniu MTL cholesterolio lygiu. Popierinis filtras dalį jų sulaiko, todėl filtruota kava kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis pasirinkimas.

    Praktinis patarimas paprastas: jei renkatės tirpią kavą, verta tikrinti sudėtį ir vengti perteklinių priedų, ypač cukraus ir aromatizuotų mišinių. O svarbiausia taisyklė abiem atvejais ta pati: lemia saikas, bendra kofeino dozė ir tai, ką į puodelį papildomai įdedame.

  • 9 produktai, kurie kenkia širdžiai: gydytojai įspėja – vienas jų yra kone kiekviename šaldytuve

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių, o mityba yra vienas svarbiausių kasdien kontroliuojamų rizikos veiksnių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas produktas, o nuolatiniai įpročiai, lemiantys padidėjusį kraujospūdį, prastesnius cholesterolio rodiklius ir augantį kūno svorį.

    Didžiosios Britanijos mitybos ekspertė, Britų mitybos fondo vyresnioji mokslininkė daktarė Sammie Gill išskiria devynias produktų grupes, kurias verta riboti, jei norima sumažinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, mityba tiesiogiai siejasi su 2 tipo diabetu, nutukimu ir ateroskleroze, o šios būklės dažnai vystosi nepastebimai.

    Riebalai ir druska: dažniausi kaltininkai

    Viena dažniausių problemų yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų kiekis, ypač kai dažnai valgoma riebi kiauliena, jautienos riebesni kepsniai ar aviena. Tokie riebalai gali didinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Riboti rekomenduojama ir sviestą, taukus, ghee bei kokosų aliejų, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų. Kasdieniams patiekalams dažniau patariama rinktis alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejų, o riebalų kiekį vertinti ne atskirai, bet visos dienos kontekste.

    Kita svarbi kryptis yra druska, nes jos perteklius didina arterinį kraujospūdį ir ilgainiui apkrauna širdį. Daug druskos neretai slepiasi traškučiuose, sūdytuose riešutuose, padažuose, sultiniuose, paruoštuose sriubų mišiniuose ir įvairiuose pusgaminiuose.

    Perdirbtas maistas ir „greitos“ kalorijos

    Perdirbta mėsa, tokia kaip šoninė, kumpis ar saliamis, dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Reguliarus tokio maisto vartojimas siejamas ir su prastesniais kraujospūdžio rodikliais, ir su didesne bendra širdies ligų rizika.

    Greitasis maistas ir maistas išsinešti, pavyzdžiui, mėsainiai, kebabai, bulvytės fri ar kepti vištienos gaminiai, paprastai reiškia daug druskos, riebalų ir kalorijų. Net jei porcijos atrodo įprastos, didžiausias pavojus kyla tuomet, kai tokie patiekalai tampa dažna savaitės rutina.

    Prie rizikos prisideda ir kepiniai bei desertai, tokie kaip pyragai, tortai ar keksiukai, nes juose įprastai gausu cukraus ir riebalų. Nuolatinis jų vartojimas skatina svorio augimą, o didesnis kūno svoris glaudžiai susijęs su hipertenzija ir 2 tipo diabeto rizika.

    Cukrus, alkoholis ir rafinuoti grūdai

    Saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus gėrimus ir energetinius gėrimus, didina suvartojamų kalorijų kiekį, o tai gali bloginti tiek kūno masės, tiek kraujospūdžio ir riebalų apykaitos rodiklius. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net vaisių sultys dėl cukraus kiekio turėtų būti vartojamos saikingai, o įprotį numalšinti troškulį saldžiais gėrimais verta keisti vandeniu.

    Rafinuoti grūdiniai produktai, tokie kaip balta duona, balti ryžiai ar įprasti makaronai, turi mažiau skaidulų nei pilno grūdo alternatyvos. Skaidulos svarbios ne tik sotumui, bet ir cholesterolio kontrolei, todėl dažniau rekomenduojama rinktis avižas, miežius ir kitus pilno grūdo produktus.

    Alkoholis taip pat gali būti reikšmingas rizikos veiksnys, ypač kai vartojamas reguliariai ir didesniais kiekiais. Perteklinis alkoholis siejamas su širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne insulto bei infarkto rizika, be to, jis neretai prisideda prie svorio augimo.

    Daktarė Sammie Gill pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne staigūs draudimai, o nuoseklūs pokyčiai, kurie išsilaiko mėnesius ir metus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mažiau perdirbto maisto, daugiau pilno grūdo produktų, daržovių ir ankštinių, o druską ir sočiuosius riebalus mažinti palaipsniui.

  • Širdis dažnai įspėja tyliai: šie ženklai gali rodyti bėdą, gydytojai ragina nedelsti

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Europoje, o jų rizika didėja dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo. Medikai pabrėžia, kad dalis sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės juos nurašo nuovargiui ar stresui. Vis dėlto pasikartojantys požymiai dažnai būna pirmas signalas, kad verta išsitirti.

    Prie dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama arterinė hipertenzija, aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies vožtuvų ydos. Šios būklės gali vystytis palaipsniui, o pasekmės kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, infarktu ar insultu.

    Įspėjamieji simptomai, kurių neignoruokite

    Įtarimą turėtų kelti skausmas, spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač jei pojūtis plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dusulį, kuris iš pradžių pasireiškia tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali varginti ir ramybėje. Nerimą gali kelti ir širdies plakimo permušimai, dažnas ar staiga padažnėjęs pulsas.

    Dar vienas dažnas, bet nuvertinamas ženklas yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kai įprasti kasdieniai veiksmai ima varginti labiau nei anksčiau. Įspėjimu laikomi ir galvos svaigimas, apalpimas, kojų tinimas, taip pat užsitęsęs kosulys, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, naujai atsiradę, stiprėjantys ar pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.

    Kas didina riziką ir ką galima pakeisti

    Specialistai pabrėžia, kad reikšminga rizikos dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis druskos kiekis, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susidurti su hipertenzija, ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Širdžiai palankesnį kasdienį režimą dažniausiai sudaro reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Daugelyje rekomendacijų akcentuojama augalinio maisto įvairovė, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, žuvis, augaliniai aliejai, pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, taip pat sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus ribojimas. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti cholesterolio bei gliukozės rodiklius.

    Kada verta pasitikrinti profilaktiškai

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi, o svarbus veiksnys yra ir paveldimumas, todėl ne viską galima kontroliuoti vien gyvenimo būdu. Dėl to profilaktiniai tyrimai ir periodinės šeimos gydytojo konsultacijos padeda laiku pastebėti padidėjusį kraujospūdį ar lipidų apykaitos sutrikimus, kurie ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais.

    „Veikime iš anksto ir neleiskime ligai užklupti netikėtai. Reguliarūs tyrimai leidžia pastebėti rizikas tada, kai pakanka koreguoti įpročius, o tai gali sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę“, – sakė gydytoja Agata Strukow iš „ALAB laboratorijos“.

    „Nelaukime, kol širdis pati pareikalaus dėmesio. Pagrindiniai tyrimai ir nuosekli kontrolė gali tapti pirmu signalu, kad kraujotakoje vyksta nepageidaujami pokyčiai, o kuo anksčiau sureaguojame, tuo daugiau galimybių išvengti rimtų pasekmių“, – sakė Agnieszka Wołczenko iš pacientų asociacijos „EcoSerce“.

    Jei krūtinės skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ar lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Kuo greičiau suteikiama pagalba ūmių būklių atveju, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių širdies pažeidimų.

  • Plikimas, gelsvos dėmės prie akių ir raukšlė ausyje: 3 ženklai, kuriuos sieja su širdimi

    Ne tik skausmas krūtinėje

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.

    Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai

    Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.

    Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.

    Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

    Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.

    Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.

    Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius

    Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.

    Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

    Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.

    Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.

  • Vietoj cukraus į rytinę kavą berkite šį prieskonį: mokslininkai įvardijo naudą

    Vietoj cukraus į rytinę kavą berkite šį prieskonį: mokslininkai įvardijo naudą

    Daugelio rytas neįsivaizduojamas be kavos, tačiau ją gardinant cukrumi ar saldžiais sirupais lengva nepastebimai padidinti suvartojamų kalorijų kiekį. Paprasta alternatyva, galinti pakeisti gėrimo skonį be papildomo saldumo, yra kardamonas.

    Šis Azijoje paplitęs imbierinių šeimos prieskonis pasižymi intensyviu, šiek tiek citrusiniu aromatu ir šiltomis prieskonių natomis. Indijos ir arabų virtuvėse kardamonas jau seniai naudojamas ne tik desertams ar arbatai, bet ir kavai, ypač ten, kur vertinami ryškūs kvapai ir mažesnis cukraus kiekis.

    Kardamone esantys eteriniai aliejai ir augaliniai junginiai, tarp jų polifenoliai, siejami su antioksidaciniu poveikiu. Praktinis jo privalumas kasdienybėje dažnai būna paprastesnis: aromatas sustiprina kavos skonį, todėl daliai žmonių tampa lengviau mažinti cukraus kiekį, nors pats kardamonas nėra saldiklis.

    Ką rodo naujesni tyrimai?

    Pastaraisiais metais mokslininkai daugiau dėmesio skiria kardamono galimam poveikiui širdies ir kraujagyslių sistemai bei uždegiminiams procesams. 2024 metais paskelbtoje klinikinių tyrimų apžvalgoje buvo vertinami duomenys iš keliolikos tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 1 000 žmonių, ir nustatytos sąsajos su mažesniu bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekiu bei kai kuriais uždegimo žymenimis.

    Kituose apžvalginiuose darbuose aptariama, kad kardamonas gali būti siejamas ir su palankesniais kraujospūdžio bei uždegimo rodikliais. Vis dėlto tyrimų vis dar nėra daug, jų metodikos skiriasi, todėl išvadas reikia vertinti atsargiai ir jų nepaversti sveikatos pažadais.

    Svarbu pabrėžti, kad dauguma klinikinių tyrimų nagrinėjo konkrečius kardamono kiekius mityboje ar papildų pavidalu, o ne vieną kavos puodelį su prieskoniu. Dėl to vien tik kavos su kardamonu nereikėtų laikyti gydomąja priemone.

    Virškinimas, svoris ir realūs lūkesčiai

    Tradicinėje medicinoje kardamonas neretai minimas kaip prieskonis, galintis padėti esant virškinimo diskomfortui, pavyzdžiui, pykinimui ar sunkumo jausmui po valgio. Tačiau įrodymų bazė šioje srityje išlieka ribota, o rezultatai ne visuomet nuoseklūs.

    Kalbant apie svorio metimą, kardamonas kartais pristatomas kaip metabolizmą spartinantis prieskonis, tačiau tvirtų įrodymų, kad jo dėjimas į kavą tiesiogiai mažina riebalinį audinį, nėra. Labiau tikėtina kasdienė nauda yra netiesioginė, kai mažiau naudojama cukraus ar kaloringų priedų.

    Kaip įmaišyti į kavą?

    Kardamoną galima berti į espresso, iš kavinuko ar filtruotą kavą. Patogiausia pradėti nuo labai mažo kiekio, nes skonis intensyvus ir lengvai nustelbia kavos aromatą.

    Prieskonį galima įmaišyti į jau paruoštą karštą kavą ir trumpam palikti, kad atsiskleistų aromatas, arba jo žiupsnelį įberti į maltas pupeles dar prieš plikymą. Jei naudojate kardamono ankštis, dažniausiai aromatas būna ryškesnis, tačiau patogiau kasdienai tinka malti prieskoniai.

    Vertėtų nepamiršti ir bendrų saugaus kofeino vartojimo ribų: daugelyje rekomendacijų suaugusiesiems dažnai minimas iki 400 miligramų kofeino per dieną kiekis, tačiau individuali tolerancija gali būti mažesnė. Jei turite širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį nerimą ar kitų sveikatos problemų, kavos kiekį ir priedus verta aptarti su gydytoju.