Tag: Cholesterolis

  • Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Pastaraisiais metais bazilikų sėklos vis dažniau atsiduria sveikatai palankių produktų sąrašuose, o pagrindinė priežastis paprasta: jos išsiskiria dideliu skaidulų kiekiu. Užmerkus sėklas vandenyje, jos greitai išbrinksta ir apsitraukia geliu, kuris keičia jų poveikį virškinimui.

    Skaidulos padeda žarnynui dirbti sklandžiau, didina išmatų tūrį ir gali palengvinti reguliarų tuštinimąsi. Be to, skaidulomis turtinga mityba dažniausiai siejama su ilgesniu sotumu, todėl bazilikų sėklos gali būti naudingas priedas tiems, kurie nori lengviau kontroliuoti apetitą.

    Vis dėlto vienas svarbus niuansas dažnai pamirštamas: jei įprastai skaidulų vartojate mažai, jų kiekį didinti verta palaipsniui. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar nemalonų diskomfortą.

    Galimas poveikis širdžiai

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad skaidulos gali prisidėti prie palankesnių kraujo riebalų rodiklių. Mechanizmas aiškinamas tuo, kad tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte gali sumažinti cholesterolio pasisavinimą, o tai ilgainiui gali padėti palaikyti sveikesnį jo lygį.

    Nedidelio masto tyrimuose, kuriuose dalyvavo žmonės, turintys padidėjusį cholesterolį, kasdien vartojant bazilikų sėklų buvo fiksuojami palankūs lipidogramos pokyčiai. Tokie rezultatai dar nereiškia, kad sėklos pakeičia gydymą ar gydytojo rekomendacijas, tačiau rodo potencialią naudą kaip mitybos dalį.

    Bazilikų sėklose taip pat yra kalio, kuris laikomas svarbiu elementu širdies ir kraujagyslių sistemai. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o mitybos rekomendacijose jis dažnai minimas kaip vienas iš mineralų, kurių verta gauti pakankamai su kasdieniu maistu.

    Sotumo jausmas ir svorio kontrolė

    Užmerkus sėklas, jų tūris pastebimai padidėja, o susidaręs gelis kartu su skaidulomis gali prisidėti prie lėtesnio maisto slinkimo virškinamajame trakte. Praktikoje tai reiškia, kad jogurtas, košė ar kokteilis su bazilikų sėklomis kai kuriems žmonėms gali tapti sotesnis.

    Vis dėlto bazilikų sėklos nėra riebalus deginantis produktas ir nėra stebuklingas lieknėjimo sprendimas. Svorio pokyčius pirmiausia lemia bendras energijos balansas, mitybos kokybė, judėjimas ir miego režimas, o sėklos tėra vienas iš galimų pagalbinių įpročių.

    Kaip vartoti saugiai

    Svarbiausia taisyklė vartojant bazilikų sėklas yra jų nevalgyti sausų. Sėklas rekomenduojama iš anksto užmerkti vandenyje, kol jos išbrinks ir susiformuos būdingas gelinis sluoksnis, nes taip jas lengviau nuryti ir virškinti.

    Dažniausiai pakanka maždaug vieno šaukšto sėklų ir stiklinės vandens, o brinkimo laikas paprastai siekia apie 15 minučių. Paruoštas sėklas galima įmaišyti į jogurtą, avižinę košę, kokteilį, pudingą ar gaiviuosius gėrimus, taip pat naudoti desertuose ir kepiniuose.

    Perkant verta įsitikinti, kad tai maistui skirtos bazilikų sėklos. Sėklos, parduodamos kaip sėklos sėjai, nebūtinai atitinka maisto saugos reikalavimus, todėl jos nėra tinkamas pasirinkimas vartojimui.

  • Kardiologai įspėja: 4 kasdieniai produktai gali didinti širdies ligų riziką – ką rinktis vietoj jų

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o riziką lemia ne tik genetika ar fizinio aktyvumo stoka. Didelę įtaką daro kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje, ypač produktai, kuriuose gausu druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojus dažniausiai kyla ne dėl vieno suvalgyto kepinio ar sumuštinio, o dėl nuolat pasikartojančio raciono. Ilgainiui tai gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, prastesnių cholesterolio rodiklių, antsvorio ir uždegiminių procesų.

    Kasdieniai produktai, kurie kenkia tyliai

    Vienas dažnai nuvertinamų pasirinkimų yra balta duona ir kiti gaminiai iš rafinuotų miltų. Tokie produktai paprastai turi mažiau skaidulų, greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje ir gali nesuteikti ilgalaikio sotumo, todėl lengviau persivalgyti.

    Be to, pramoniniu būdu gaminami kepiniai neretai yra reikšmingas natrio šaltinis. Per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, o ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis didina infarkto ir insulto tikimybę.

    Kitas produktas, dėl kurio specialistai pataria būti atidesniems, yra margarinas ir kiti tepamieji riebalai. Sudėtis gali labai skirtis, tačiau didesnis sočiųjų riebalų kiekis dažniau siejamas su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, o tai laikoma vienu svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

    Renkantis tepamuosius riebalus svarbu skaityti etiketes ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų. Tokiuose produktuose gali būti pramoninių transriebalų, kurių poveikis širdžiai vertinamas kaip ypač nepalankus.

    Trečias dažnai aptariamas pasirinkimas yra liesas karvės pienas. Pats produktas nėra savaime žalingas, tačiau žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar sergantiems metaboliniais sutrikimais, medikai pataria vertinti bendrą sočiųjų riebalų kiekį visame racione.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienam žmogui liesesni pieno produktai gali būti naudingi, kitam skirtumo nebus, jei didžiausia problema slypi kituose kasdieniuose įpročiuose. Svarbiausia yra bendras mitybos balansas ir porcijų kontrolė.

    Ketvirtas dažnas rizikos šaltinis yra kepti saldūs kepiniai, pavyzdžiui, spurgos. Juose paprastai gausu cukraus, rafinuotų miltų ir riebalų, o reguliarus tokių produktų vartojimas siejamas su didesne antsvorio, atsparumo insulinui ir dislipidemijos rizika.

    Didžiausia problema ta, kad tokie gaminiai dažnai tampa įpročiu prie kavos ar kaip greitas užkandis. Kai tai kartojasi kasdien, bendras kalorijų perteklius ir prastesnė maistinė vertė pradeda daryti apčiuopiamą poveikį savijautai ir kraujo tyrimams.

    Ką geriau dėti į lėkštę?

    Širdžiai palankesnė mityba dažniausiai remiasi daugiau skaidulų turinčiais produktais. Ankštiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai ir pupelės, suteikia augalinių baltymų, ilgiau išlaiko sotumą ir gali padėti gerinti cholesterolio rodiklius.

    Naudingu pasirinkimu laikomi ir riešutai bei sėklos, pavyzdžiui, migdolai ar linų sėmenys. Juose yra nesočiųjų riebalų ir kitų medžiagų, kurios siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, jei vartojama saikingai.

    Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, kruopas ir pilno grūdo duoną. Jie suteikia daugiau skaidulų ir mikroelementų, o tai svarbu tiek cukraus, tiek cholesterolio kontrolei.

    Kada verta pasitikrinti?

    Medikai primena, kad mitybos pokyčiai efektyviausi, kai derinami su reguliariais sveikatos rodiklių patikrinimais. Ypač svarbu stebėti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius, o esant rizikos veiksnių pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, atsiranda spaudimo jausmas krūtinėje, dusulys, neįprastas nuovargis ar staigus fizinio pajėgumo kritimas, delsti nereikėtų. Ankstyvas įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtų komplikacijų.

  • Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Ką parodė didelė duomenų analizė

    Tyrėjai iš Šiaurės Dakotos universiteto išanalizavo 371 038 suaugusiųjų sveikatos ir gyvensenos duomenis, vertindami, kaip dažnai jie valgo visus vaisius ir kaip dažnai geria 100 proc. vaisių sultis. Šią informaciją mokslininkai palygino su širdies ir kraujagyslių ligomis bei jų rizikos veiksniais.

    Analizėje buvo atsižvelgta į galinčius daryti įtaką veiksnius, tarp jų amžių, pajamas, išsilavinimą ir rūkymą. Įvertinus šiuos skirtumus, ryškiausiai išsiskyrė būtent ryšys tarp retesnio visų vaisių vartojimo ir prastesnių širdies sveikatos rodiklių.

    Visi vaisiai ir sultys duoda nevienodą signalą

    Žmonės, kurie visus vaisius valgė rečiau, dažniau pranešė turintys padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, taip pat jiems dažniau buvo nustatyta išeminė širdies liga ar buvęs miokardo infarktas. Tuo metu 100 proc. sulčių vartojimo dažnis nesudarė tokio nuoseklaus vaizdo.

    Statistiškai reikšmingi ryšiai sulčių grupėje pasirodė tik dviejose vietose ir skirtingomis kryptimis: dažnesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su miokardo infarktu, o retesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su didesniu cholesteroliu. Dėl prieštaringų krypčių bendro išvados modelio, kaip visų vaisių atveju, susidaryti nepavyko.

    Kodėl vaisius dažnai pranašesnis už sultis

    Vienas pagrindinių galimų paaiškinimų yra skaidulos. Spaudžiant sultis didelė dalis skaidulų, esančių vaisiuje, pašalinama, o būtent jos gali lėtinti cukrų pasisavinimą ir prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio.

    Reikšmės gali turėti ir polifenoliai bei kiti bioaktyvūs junginiai, kurių kiekis ir sudėtis visame vaisiuje ir sultyse gali skirtis. Be to, sultys paprastai išgeriamos greičiau, todėl lengviau suvartoti didesnį cukrų kiekį, nei suvalgant tiek pat vaisių.

    Tyrime užfiksuotas ir vartojimo dažnio skirtumas: dalyviai visus vaisius vidutiniškai valgė 1,06 karto per dieną, o 100 proc. sultis gėrė apie 0,3 karto per dieną, tai yra maždaug kartą per tris dienas. Mokslininkai pabrėžia, kad šias sąsajas dar reikia tikslinti papildomais tyrimais.

    Tyrėjai akcentuoja, kad rezultatai neįrodo, jog 100 proc. sultys sukelia širdies ligas arba yra savaime žalingos. Vis dėlto bendra žinutė gana aiški: renkantis tarp sulčių ir viso vaisiaus, viso vaisiaus pasirinkimas dažniau siejamas su palankesne širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Praktiškai tai reiškia, kad vaisiai turėtų išlikti kasdienės mitybos dalimi, o sultys gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas. Jei sultys vartojamos, rekomenduojama rinktis 100 proc. sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad jos nepakeičia skaidulų gaunamo efekto.

  • Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Kava yra vienas dažniausiai geriamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai jau seniai kelia diskusijas. Labiausiai žinomas kavos komponentas yra kofeinas, tačiau gėrime taip pat yra chlorogeninių rūgščių ir kitų polifenolių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Didelės apimties mokslinių darbų apžvalgos rodo, kad daugelyje stebėjimo tyrimų kavos vartojimas dažniau siejamas su nauda nei žala. Dažniausiai palankiausios sąsajos fiksuojamos geriant maždaug 3–4 puodelius per dieną, tačiau tai nereiškia, kad būtent kava tiesiogiai pailgina gyvenimą.

    Vienas dažniausiai minimų ryšių yra su 2 tipo cukriniu diabetu: prospektyvinių tyrimų metaanalizės rodo statistiškai mažesnę riziką tarp reguliariai kavą geriančių žmonių. Įdomu tai, kad panašios tendencijos aptinkamos ir vartojant kavą be kofeino, todėl svarbūs gali būti ne vien kofeino, bet ir kitų junginių mechanizmai.

    Ilgą laiką buvo manoma, kad kava kenkia širdžiai, tačiau naujesni duomenys piešia sudėtingesnį vaizdą. Apžvalgos nurodo, kad daugumai sveikų žmonių reguliarus, saikingas vartojimas, dažnai įvardijamas kaip 2–3 puodeliai per dieną, paprastai nesiejamas su didesne aritmijų rizika, nors individualus jautrumas skiriasi.

    Per didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, rankų drebėjimą, miego sutrikimus ar širdies plakimą. JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma riba, kuri dažniausiai nesukelia neigiamų pasekmių.

    Svarbus ne tik puodelių skaičius, bet ir paruošimo būdas. Espresso ir nefiltruota kava gali turėti daugiau diterpenų, ypač kafestolio ir kahveolio, o šie junginiai, vartojant daugiau, gali didinti bendrojo ir MTL cholesterolio rodiklius.

    Tai patvirtina ir dalis populiacinių tyrimų, kuriuose didesnis espresso kiekis siejamas su kiek aukštesnėmis cholesterolio reikšmėmis. Dėl to mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad kavą verta vertinti kaip kasdienį įprotį, kuriam galioja saiko taisyklė, o ne kaip gėrimą be ribų.

    Kalbant apie ilgaamžiškumą, dažnai minimos vadinamosios mėlynosios zonos, kuriose gyvena neįprastai daug garbaus amžiaus sulaukiančių žmonių. Kava tradiciškai geriama tokiose vietovėse kaip Ikaria Graikijoje, Sardinija Italijoje ar Nikojos regionas Kosta Rikoje, tačiau jų ilgaamžiškumas siejamas ir su aktyviu gyvenimu, stipriais socialiniais ryšiais bei mažiau perdirbtu maistu.

    Atskiruose tyrimuose, nagrinėjusiuose vyresnius Ikarijos gyventojus, tradicinė graikiška kava buvo siejama su geresniais kraujagyslių endotelio funkcijos rodikliais. Vis dėlto tokie rezultatai savaime neįrodo priežastinio ryšio ir negali būti laikomi garantu, kad kava apsaugo nuo ligų.

    Praktinė išvada paprasta: daugumai sveikų žmonių kava gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei ji geriama saikingai ir nepadauginama cukraus ar kaloringų priedų. O turint širdies ritmo sutrikimų, nerimo ar miego problemų, dėl tinkamo kiekio verta pasitarti su gydytoju ir stebėti individualią organizmo reakciją.

  • Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Daugelis vis dar mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tik antsvorio, riebaus maisto ir sėdimo gyvenimo būdo problema. Iš tiesų didesnė kūno masė gali didinti riziką, tačiau iš to dažnai padaroma klaidinga išvada, kad lieknas žmogus automatiškai yra saugus. Gydytojai pabrėžia, jog tokios garantijos nėra.

    Padidėjęs cholesterolis priklauso ne vien nuo figūros, bet ir nuo amžiaus, paveldimumo bei kai kurių ligų. Daliai žmonių genetiškai nulemtas polinkis didesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui kraujyje pasireiškia nepriklausomai nuo svorio ar fizinio aktyvumo. Dėl to net sportuojantis ir subalansuotai besimaitinantis žmogus gali turėti rizikingus rodiklius.

    Kodėl svarbiausias rodiklis yra LDL

    Cholesterolis pats savaime organizmui būtinas, nes dalyvauja ląstelių veikloje ir hormonų sintezėje. Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką išlieka per didelė aterosklerozę skatinančių dalelių koncentracija, ypač LDL. Tokiu atveju cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Vertinant riziką, vien bendrojo cholesterolio skaičiaus neužtenka. Lipidogramoje paprastai pateikiami bendras cholesterolis, LDL, didelio tankio lipoproteinai, ne HDL cholesterolis ir trigliceridai, todėl pilnas tyrimas leidžia tiksliau suprasti situaciją. Praktikoje būtent LDL dažniausiai tampa pagrindiniu gydymo tikslu.

    Simptomų dažniausiai nebūna

    Viena didžiausių problemų ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Jis nebūtinai keičia kūno svorį, savijautą ar fizinę formą, todėl žmogus gali jaustis puikiai ir metų metus nežinoti apie riziką. Dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai išlieka patikimiausias būdas problemą pastebėti laiku.

    Ypač svarbu nepraleisti genetinių atvejų, kai LDL būna padidėjęs nuo pat gimimo. Tokiose situacijose cholesterolis gali tyliai kauptis kraujagyslėse ilgą laiką, o pirmasis ženklas kartais tampa ankstyvas infarktas ar insultas šeimoje. Jei artimiesiems yra buvę širdies ligų jauname amžiuje, rizika vertinama griežčiau.

    Kada verta pasitikrinti ir ką keisti

    Net jei svoris normalus, mityba vis tiek gali kelti LDL rodiklius, jei joje gausu sočiųjų riebalų. Jų daugiau būna riebioje mėsoje, svieste, dalyje riebių pieno produktų, taip pat kokosų ar palmių aliejuje ir kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose. Dažnai rekomenduojama juos keisti nesočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, riešutais, sėklomis.

    Jei šeimoje pasitaikė labai aukšto cholesterolio atvejų arba ankstyvų infarktų, verta su šeimos gydytoju aptarti ne tik įprastą lipidogramą, bet ir papildomus rizikos žymenis. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingas gali būti lipoproteino(a) tyrimas, kurio rodikliai daugiausia nulemti genetiškai. Esmė paprasta: vien veidrodis ar svarstyklės nėra diagnostikos priemonė.

  • Pamirškite širdies ligas? Kardiologas įvardijo 5 vaisius, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kalbant apie širdies sveikatą dažniausiai akcentuojama, ko reikėtų valgyti mažiau, tačiau ne mažiau svarbu, ką verta įtraukti į kasdienį racioną. Kardiologai ir mitybos specialistai primena, kad vaisiai gali būti vienas paprasčiausių būdų padidinti skaidulų ir antioksidantų kiekį.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Europoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis, rūkymas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Mityba čia vaidina esminį vaidmenį, nes gali tiesiogiai veikti cholesterolio apykaitą, uždegiminius procesus ir kraujagyslių būklę.

    Murcijos Katalikiškojo universiteto profesorius Jose Abellán-Alemán, nagrinėjantis širdies ir kraujagyslių riziką, išskiria penkis vaisius, kuriuos, jo teigimu, verta valgyti dažniau. Jis pabrėžia, kad vaisiuose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių, siejamų su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Vienas iš jo minimų pasirinkimų yra raudonosios vynuogės, kuriose gausu antocianinų. Šie augaliniai pigmentai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą dažniausiai rodo bendras mitybos modelis, o ne vienas produktas.

    Į sąrašą pateko ir obuoliai, ypač dėl tirpių skaidulų, tokių kaip pektinas. Tirpios skaidulos gali padėti mažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne, o kartu su tuo obuoliuose esantys flavonoidai siejami su palankesniais širdies rodikliais.

    Profesorius taip pat išskiria citrusinius vaisius, pavyzdžiui, apelsinus, citrinas ir greipfrutus. Jis akcentuoja, kad geriau rinktis visą vaisių, o ne sultis, nes taip gaunama daugiau skaidulų ir ilgiau išliekantis sotumas, o cukraus kiekis pasisavinamas lėčiau.

    Ketvirtasis pasirinkimas yra vyšnios, kuriose taip pat randama antocianinų ir kitų polifenolių. Naujesni tyrimai rodo galimą ryšį tarp vyšnių vartojimo, kraujospūdžio rodiklių ir kraujagyslių endotelio funkcijos, nors rezultatams įtakos gali turėti ir bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Penktuoju vaisiumi įvardijamas granatas, kurio sėklose gausu polifenolių ir antioksidantų. Kartu pažymima, kad daliai teiginių apie granato poveikį dar reikia daugiau aukštos kokybės klinikinių tyrimų, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne gydymo priemonė.

    „Nors tai yra penki mano mėgstamiausi širdžiai palankūs vaisiai, atminkite, kad visi vaisiai turi skirtingų maistinių medžiagų ir augalinių junginių, todėl svarbiausia yra įvairovė“, – sakė Jose Abellán-Alemán.

    Specialistai primena, kad didžiausią naudą širdžiai duoda ne pavieniai produktai, o nuoseklus modelis: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau perdirbtų gaminių, pakankamas fizinis aktyvumas ir miego režimas. Jei vartojate vaistus cholesterolio ar kraujospūdžio kontrolei, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju, nes kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, greipfrutai, gali sąveikauti su dalimi vaistų.

  • Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Pomidorų sultys gali būti paprastas būdas paįvairinti kasdienę mitybą ir papildyti ją naudingomis medžiagomis. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų nesūdytų pomidorų sulčių turi apie 17 kilokalorijų, o kartu suteikia kalio, vitamino C, B grupės vitaminų ir karotenoidų.

    Viena stiklinė gali reikšmingai prisidėti prie kalio suvartojimo, o šis mineralas svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Kalis taip pat siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl mitybos rekomendacijose žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, dažnai pabrėžiama kalio šaltinių svarba kartu ribojant natrio perteklių.

    Likopenas ir ką keičia perdirbimas

    Pomidorų produktuose išskiriamas likopenas, raudoną spalvą suteikiantis karotenoidas. Tyrimai rodo, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopeno biologinis prieinamumas gali būti didesnis nei žaliuose pomidoruose.

    Likopenas tirpsta riebaluose, todėl jis geriau įsisavinamas, kai kartu valgomas nedidelis kiekis riebalų. Dėl šios priežasties pomidorų sultys ar kiti pomidorų produktai dažnai vertinami kaip patogus būdas gauti šio junginio, tačiau jie nėra gydymo priemonė.

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Pomidorų sulčių poveikis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams buvo vertintas Japonijoje atliktame stebėjimo pobūdžio tyrime, publikuotame 2019 metais mokslo žurnale Food Science and Nutrition. Jame dalyvavo 481 Kurijamos gyventojas, o tyrimo laikotarpiu jie turėjo prieigą prie nesūdytų pomidorų sulčių ir dažniausiai išgerdavo maždaug po 200 mililitrų per dieną.

    Tarp 94 dalyvių, turėjusių negydytą padidėjusį kraujospūdį ar hipertenziją, vidutinis sistolinis kraujospūdis sumažėjo nuo 141,2 iki 137 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis nuo 83,3 iki 80,9. Tarp 125 dalyvių, turėjusių negydytų lipidų apykaitos sutrikimų, vidutinis MTL cholesterolio rodiklis sumažėjo nuo 155 iki 149,9 miligramo decilitre.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžė tyrimo ribotumus: nebuvo surinkta išsamių duomenų apie dalyvių mitybą, taip pat nebuvo galima tiksliai įvertinti ryšio tarp išgeriamo sulčių kiekio ir efekto. Tyrimas buvo finansiškai paremtas bendrovės „Kikkoman“, todėl rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir jų nelaikyti medicinine rekomendacija.

    Esminė detalė parduotuvėje: druska

    Didžiausias praktinis skirtumas renkantis pomidorų sultis yra druskos kiekis. Tyrime buvo naudotos nesūdytos sultys, o tai svarbu, nes per didelis natrio kiekis mityboje gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.

    USDA pateikiamuose duomenyse nesūdytose pomidorų sultyse yra apie 10 miligramų natrio 100 gramų, o sūdytame variante apie 253 miligramus. Išgėrus stiklinę, skirtumas tampa labai reikšmingas, todėl verta rinktis produktą be pridėtinės druskos ir cukraus, su kuo trumpesne sudėtimi.

    Kam pomidorų sultys tinka ne visada

    Pomidorai ir jų produktai daliai žmonių gali paaštrinti refliukso simptomus, ypač rėmenį ir deginimą už krūtinkaulio. Tokiu atveju pomidorų sultys gali būti netinkamas pasirinkimas kasdienai, net jei bendra jų maistinė vertė palanki.

    Didesnio atsargumo reikia ir tiems, kuriems gydytojas rekomendavo riboti kalį, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis inkstų ligomis. Tokiais atvejais sulčių kiekį geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Daugumai sveikų žmonių stiklinė nesūdytų pomidorų sulčių gali būti patogus būdas papildyti racioną kaliu ir likopenu, tačiau tai turėtų likti subalansuotos mitybos dalimi, o ne gydymo pakaitalu.

  • Gydytojas įvardijo 5 paprastus įpročius, kurie gali sumažinti demencijos riziką

    Demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis, o naujausi tyrimai rodo, kad dalį atvejų galima atitolinti ar net išvengti, mažinant keičiamus rizikos veiksnius. 2024 metais medicinos žurnale The Lancet paskelbtoje apžvalgoje pabrėžiama, kad reikšminga dalis demencijos rizikos siejama su gyvenimo būdu ir sveikatos būkle.

    Gydytojas Amiras Khanas išskiria penkis paprastus įpročius, kurie padeda saugoti smegenų sveikatą. Jo teigimu, šie žingsniai nėra stebuklinga garantija, tačiau gali prisidėti prie geresnės atminties, dėmesio ir bendros savijautos ilgainiui.

    Mokymasis visą gyvenimą

    Vienas svarbiausių principų – nuolatinis protinis aktyvumas, kuris padeda kurti vadinamąjį kognityvinį rezervą. Tai smegenų gebėjimas ilgiau kompensuoti su amžiumi ar ligomis susijusius pokyčius.

    Praktiškai tai gali būti skaitymas, užsienio kalbos mokymasis, nauji kursai, rašymas ar kiti užsiėmimai, reikalaujantys pastangų ir naujų įgūdžių. Svarbiausia, kad veikla būtų reguliari ir keltų smegenims naujų užduočių.

    Klausa, kraujagyslės ir saugumas

    Vidutiniame amžiuje prastėjanti klausa laikoma vienu iš reikšmingų, bet koreguojamų demencijos rizikos veiksnių. Gydytojas ragina profilaktiškai tikrintis klausą ir, jei reikia, neatidėlioti klausos aparatų ar kitų priemonių, nes sunkiau girdint dažniau mažėja socialinis aktyvumas.

    Taip pat akcentuojama širdies ir kraujagyslių sveikata, ypač padidėjęs vadinamasis blogasis cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai. Ilgainiui jis skatina aterosklerozę ir blogina kraujotaką, o tai gali paveikti ir smegenų aprūpinimą deguonimi.

    Dar vienas svarbus aspektas – galvos traumų prevencija. Specialistai pabrėžia, kad trauminių smegenų pažeidimų riziką verta mažinti kasdienėse situacijose: segėti šalmą važiuojant dviračiu, prisisegti saugos diržą automobilyje ir pasirūpinti kritimų prevencija namuose.

    Rūkymo atsisakymas

    Rūkymas siejamas su didesne demencijos rizika, nes kenkia kraujagyslėms, didina uždegiminius procesus ir blogina bendrą širdies bei smegenų kraujotaką. Gydytojas pabrėžia, kad mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje, nes teigiamas poveikis sveikatai pastebimas net ir vėliau.

    Ekspertai primena, kad demencija turi skirtingas formas ir priežastis, todėl nė viena priemonė nesuteikia šimtaprocentės apsaugos. Vis dėlto nuoseklus dėmesys protinei veiklai, klausai, kraujagyslių būklei, traumų prevencijai ir žalingų įpročių atsisakymui laikomas vienu realistiškiausių būdų mažinti riziką.

  • Šaukštelis medaus kasdien: gydytojai paaiškino, kas iš tiesų vyksta organizme

    Šaukštelis medaus kasdien: gydytojai paaiškino, kas iš tiesų vyksta organizme

    Šaukštelis medaus dažnai pristatomas kaip natūralus būdas sustiprinti organizmą, tačiau moksliškai tai nėra stebuklingas vaistas. Medaus pagrindą sudaro gliukozė ir fruktozė, todėl jis pirmiausia veikia kaip greitai pasisavinamas energijos šaltinis, panašiai kaip ir kiti paprastieji cukrūs.

    Svarbus niuansas tas, kad Pasaulio sveikatos organizacija meduje esančius cukrus priskiria vadinamiesiems laisviesiems cukrams. Tai reiškia, kad net ir natūralūs saldikliai turėtų būti vartojami saikingai, ypač jei racione netrūksta saldumynų ar saldintų gėrimų.

    Kuo medus skiriasi nuo cukraus?

    Nors kalorijų ir cukrų prasme medus nėra kardinaliai kitoks nei cukrus, jis turi ir papildomų medžiagų. Meduje aptinkama nedideli kiekiai aminorūgščių, fermentų bei fenolinių junginių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Šių medžiagų kiekis skiriasi priklausomai nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras, taip pat nuo apdorojimo ir laikymo. Dėl to vieno medaus poveikis gali būti kitoks nei kito, o reklaminiai pažadai dažnai pernelyg apibendrinti.

    Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad medaus vartojimas kai kuriuose tyrimuose buvo siejamas su nedideliais pokyčiais: mažesne gliukozės koncentracija nevalgius, mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio bei trigliceridų kiekiu, o DTL cholesterolio rodikliai kai kada didėjo. Vis dėlto daliai išvadų įrodymų patikimumas vertinamas kaip žemas, todėl medaus nereikėtų laikyti gydymo priemone.

    Ar medus padeda žarnynui?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama medaus ir žarnyno mikrobiotos sąsajoms. Viename 2024 metais publikuotame tyrime nustatyta, kad pridėjus medaus į jogurtą su Bifidobacterium animalis, šių bakterijų aptikta daugiau virškinamajame trakte.

    Tačiau toks pokytis ne visada reiškia aiškiai juntamą naudą: tame pačiame tyrimų kontekste nebuvo įtikinamai parodyta ryški žarnyno veiklos, savijautos ar pažintinių funkcijų gerėjimo nauda. Kitaip tariant, mikrobiotos pokyčiai nebūtinai automatiškai virsta apčiuopiamu rezultatu kasdienybėje.

    Karšta arbata ir medus: ar jis tampa cukrumi?

    Gana dažnai kartojamas teiginys, kad virš 40 laipsnių medus esą tampa paprastu cukrumi ir praranda visas savybes. Toks aiškinimas yra per daug supaprastintas, nes temperatūra skirtingas medžiagas veikia nevienodai.

    Šiluma gali mažinti kai kurių fermentų aktyvumą ir silpninti antibakterines savybes, ypač jei medus ilgai ir stipriai kaitinamas. Kita vertus, tai nereiškia, kad įdėjus medaus į šiltą gėrimą visi naudingi junginiai iš karto išnyksta, nes poveikis priklauso ir nuo temperatūros, ir nuo kaitinimo trukmės, ir nuo medaus rūšies.

    Jei tikslas yra kuo labiau išsaugoti natūralias medaus savybes, praktiškiausia palaukti, kol gėrimas šiek tiek pravės, ir tik tada jį saldinti. Taip sumažinama tikimybė, kad jautresni junginiai bus paveikti stipriau.

    Kiek medaus yra per daug?

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai naudos gali duoti riba iki 5 proc. Į šį skaičiavimą patenka ir meduje esantys cukrūs, todėl svarbiausia yra bendras dienos kontekstas.

    Sveikam žmogui viena ar dvi arbatiniai šaukšteliai gali būti suderinti su subalansuota mityba, ypač jei medus pakeičia kitą saldiklį, o ne tampa papildomu saldžiu priedu. Daugiausia problemų kyla tuomet, kai medus įtraukiamas ne vietoj, o kartu su kitais cukraus šaltiniais.

    Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar turintys angliavandenių apykaitos sutrikimų, nes medus gali kelti gliukozės šuolius. Taip pat medaus negalima duoti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus dėl kūdikių botulizmo rizikos.

  • Mokslininkai ištyrė avinžirnius ir juodąsias pupeles: vienas pokytis nustebino

    Mokslininkai ištyrė avinžirnius ir juodąsias pupeles: vienas pokytis nustebino

    Vienas paprastas įprotis kasdienėje mityboje gali turėti apčiuopiamą poveikį sveikatai, ypač jei gresia 2 tipo diabetas. Ilinojaus technologijos instituto mokslininkai 2025 metais paskelbė 12 savaičių tyrimo rezultatus, kuriame vertino, kaip ankštiniai veikia su priešdiabetu susijusius rodiklius.

    Tyrime dalyvavo 72 suaugusieji, turintys priešdiabetą. Jie buvo suskirstyti į tris grupes: viena kasdien suvalgydavo puodelio dydžio avinžirnių porciją, kita tiek pat juodųjų pupelių, o kontrolinė grupė valgė ryžius.

    Ką parodė 12 savaičių tyrimas

    Mokslininkai stebėjo bendrą cholesterolį, gliukozės apykaitos rodiklius ir su uždegimu susijusius žymenis. Rezultatai parodė, kad skirtingi ankštiniai neveikia identiškai, nors abu laikomi vertinga augalinės mitybos dalimi.

    Avinžirnių grupėje bendras cholesterolio kiekis per 12 savaičių sumažėjo nuo maždaug 200,4 iki 185,8 miligramo decilitre. Tyrėjai taip pat fiksavo palankius lipidų profilio pokyčius, tačiau pabrėžė, kad tai nėra gydymo pakaitalas žmonėms, kuriems reikalingi vaistai.

    Juodųjų pupelių grupėje ryškiausias pokytis sietas su uždegimu. Per 12 savaičių sumažėjo interleukino 6 rodiklis, dažnai naudojamas kaip vienas iš organizmo uždegiminių procesų žymenų.

    Kodėl tai svarbu priešdiabetui

    Nors tyrime dalyvavo priešdiabetą turintys žmonės, reikšmingo gliukozės kontrolės pagerėjimo nepastebėta. Tai reiškia, kad ankštinių nereikėtų pristatyti kaip greito būdo „numušti cukrų“, tačiau jie gali prisidėti prie bendros širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimo per kitus mechanizmus.

    Mitybos gairėse ankštiniai dažnai siejami su širdžiai palankia mityba, nes tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, turintis mažai sočiųjų riebalų. Skaidulos, ypač tirpios, gali prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio, o baltymai ir skaidulos kartu padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Be to, ankštiniuose esanti atspari krakmolo dalis ir bioaktyvūs augaliniai junginiai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove. Pastaraisiais metais tai vis dažniau aptariama kaip vienas iš veiksnių, galinčių daryti įtaką kardiometabolinei sveikatai.

    Kaip įtraukti į racioną saugiai

    Kasdien suvalgyti porcija nebūtinai reiškia sudėtingus patiekalus. Avinžirniai tinka salotoms, sriuboms, troškiniams ar užtepėlėms, o juodosios pupelės dažnai naudojamos sriubose, troškiniuose ir patiekaluose su daržovėmis.

    Patogus pasirinkimas gali būti konservuoti ankštiniai, tačiau verta rinktis variantus su mažiau druskos. Jei iki šiol ankštinių valgėte retai, porcijas geriau didinti palaipsniui, nes didesnis skaidulų kiekis pradžioje kai kuriems žmonėms sukelia pilvo pūtimą.

    Svarbu ir kontekstas: didžiausia nauda paprastai pasireiškia tada, kai ankštiniai pakeičia mažiau palankius produktus ir tampa širdžiai palankios mitybos dalimi. Žmonėms, turintiems priešdiabetą, gydytojai taip pat rekomenduoja derinti mitybą su fiziniu aktyvumu, miego režimu ir, jei reikia, gydymu.