CP v2

Tag: Cholesterolis

  • Ši paprasta kruopa gali padėti širdžiai: gydytojai įvardijo, kiek jos reikėtų per dieną

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, todėl gydytojai nuolat pabrėžia mitybos svarbą. Vis dažniau dėmesys krypsta į pilno grūdo produktus, kurie gali prisidėti prie geresnių cholesterolio ir gliukozės rodiklių.

    Vienas iš paprastų ir lengvai randamų pasirinkimų yra perlinės kruopos, gaminamos iš miežių. Jos vertinamos dėl skaidulų, mineralų ir augalinių junginių, kurie siejami su palankesne širdies sveikata.

    Perlinėse kruopose gausu tirpiųjų skaidulų beta gliukanų. Šios skaidulos virškinimo trakte sudaro klampią masę, kuri gali mažinti mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje ir padėti stabilizuoti cukraus lygį po valgio.

    Europos maisto saugos institucija yra patvirtinusi sveikatingumo teiginį, kad miežių beta gliukanai padeda mažinti cholesterolį, o tai yra svarbus širdies ligų rizikos veiksnys. Teigiamas poveikis siejamas su 3 gramais beta gliukanų per dieną, kai kartu laikomasi subalansuotos mitybos.

    Praktiškai tai reiškia, kad perlinės kruopos gali tapti reguliariu garnyru ar pagrindiniu patiekalo ingredientu, ypač jei jos pakeičia rafinuotus grūdus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne vienas produktas, o visos mitybos modelis, kuriame daug daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir mažiau sočiųjų riebalų.

    Perlines kruopas galima naudoti ne tik tradicinėse sriubose. Jos tinka kaip alternatyva ryžiams, pavyzdžiui, ruošiant perlinį rizotą, taip pat keptiems patiekalams ar salotoms, kur norisi daugiau sotumo ir skaidulų.

    Jei turite padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar sergate cukriniu diabetu, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Kai kuriems žmonėms staigus skaidulų didinimas gali sukelti pilvo pūtimą, todėl jų kiekį rekomenduojama didinti palaipsniui.

  • Vienas taurės triukas vakarienei: gėrimas, siejamas su mažesniu cholesteroliu ir geresniu miegu

    Teiginiai, kad nedidelė taurė raudonojo vyno su vakariene gali būti naudinga širdžiai, periodiškai grįžta į viešąją erdvę. Kai kurie tyrimai iš tiesų sieja saikingą vartojimą su palankesniais cholesterolio rodikliais ir geresne insulino apykaita, tačiau medikai pabrėžia ir kitą pusę: alkoholis didina kai kurių ligų riziką, todėl naudos ir žalos balansas priklauso nuo kiekio, žmogaus sveikatos ir įpročių.

    Dažniausiai minima galima nauda siejama ne su pačiu alkoholiu, o su raudonajame vyne esančiais polifenoliais, ypač flavonoidais ir resveratroliu. Šios augalinės kilmės medžiagos aptinkamos vynuogių odelėse ir gali veikti kaip antioksidantai, prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir uždegiminių procesų reguliavimo.

    Kas rodo tyrimai apie rodiklius

    Kai kuriuose klinikiniuose ir stebėjimo tyrimuose saikingas raudonojo vyno vartojimas su maistu siejamas su geresniais DTL cholesterolio rodikliais ir tam tikrais metabolinės sveikatos parametrais. Taip pat aprašoma, kad daliai žmonių, ypač vartojant su vakariene, gali pagerėti subjektyvi miego kokybė, nors tai nėra universalus efektas ir ne visada patvirtinamas skirtingose populiacijose.

    Svarbu suprasti, kad stebėjimo tyrimuose išlieka vadinamasis sveiko vartotojo efektas: saikingai vartojantys dažnai apskritai turi palankesnį gyvenimo būdą, daugiau juda, geriau maitinasi, rečiau rūko. Dėl to ryšys nebūtinai reiškia priežastį, o „vienas gėrimas“ dar nereiškia, kad jis tiks visiems.

    Kur baigiasi nauda ir prasideda rizika

    Europos ir pasaulio sveikatos institucijos nuosekliai pabrėžia, kad alkoholis yra kancerogenas, o saugaus kiekio, kuris būtų visiškai be rizikos, nėra. Net ir saikingas vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių tikimybę, o didesnės dozės siejamos su kepenų, kasos, nervų sistemos pažeidimais, padidėjusiu kraujospūdžiu bei priklausomybės rizika.

    Praktikoje didžiausią reikšmę turi ne tik kiekis, bet ir vartojimo modelis. Vartojimas kartu su maistu paprastai sukelia lėtesnį alkoholio įsisavinimą nei geriant nevalgius, tačiau tai nepanaikina bendros žalos rizikos, ypač jei gėrimas tampa kasdieniu įpročiu.

    Ką rinktis vietoj „taurės“

    Jei tikslas yra mažinti cholesterolį ir gerinti miegą, gydytojai dažniau rekomenduoja priemones, kurių nauda patikimesnė: Viduržemio jūros tipo mitybą, pakankamą skaidulų kiekį, reguliarią fizinę veiklą, svorio kontrolę ir rūkymo atsisakymą. Miego kokybę dažnai labiausiai pagerina pastovus režimas, mažiau kofeino popiet ir vakare, mažiau ekranų prieš miegą bei tinkama miegamojo aplinka.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, kepenų ligų, vartojantiems tam tikrus vaistus ar turintiems priklausomybės riziką, alkoholis gali būti ypač nepalankus pasirinkimas. Kilus abejonių, saugiausia aptarti individualią situaciją su šeimos gydytoju, ypač jei kartu sprendžiami cholesterolio ar gliukozės kontrolės klausimai.

  • Užtenka 15 minučių: ši arbata gali mažinti cukrų ir padėti kepenims – ką sako mokslas

    Ožragės, dar vadinamos vaistine ožrage (Trigonella foenum-graecum), sėklos nuo seno naudojamos kulinarijoje ir tradicinėje fitoterapijoje. Pastaraisiais metais jos vėl atsidūrė dėmesio centre dėl tyrimų apie galimą poveikį gliukozės ir cholesterolio rodikliams.

    Ožragės sėklose gausu tirpiųjų skaidulų, taip pat randama baltymų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai sieja šias medžiagas su lėtesniu angliavandenių pasisavinimu ir galimai mažesniais gliukozės šuoliais po valgio, nors efektas priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar tikrai mažina cukrų?

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad ožragės sėklos kai kuriems žmonėms gali padėti pagerinti glikemijos kontrolę, ypač kai vartojamos reguliariai ir pakankamomis dozėmis. Dažniausiai minimas mechanizmas yra tirpiųjų skaidulų gebėjimas sulėtinti gliukozės pasisavinimą žarnyne.

    Vis dėlto tai nėra greitas ar stebuklingas sprendimas, o labiau papildoma priemonė greta gydytojo paskirto gydymo, fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Sergantiems diabetu svarbu nepamiršti, kad papildomi augaliniai produktai gali keisti gliukozės rodiklius ir sąveikauti su vaistais.

    Poveikis kepenims ir virškinimui

    Ožragė dažnai siejama ir su virškinimo komfortu, nes sėklose esančios skaidulos gali turėti teigiamą poveikį žarnyno veiklai. Kai kuriuose darbuose aptariamas ir galimas poveikis lipidų apykaitai, todėl ožragė kartais minima šalia mitybos priemonių, padedančių mažinti MTL cholesterolio rodiklius.

    Teiginiai apie kepenų ar kasos apsaugą dažniausiai remiasi ribotais duomenimis ir nėra pagrindas savarankiškai gydytis. Jei jau yra diagnozuotos kepenų ligos, pankreatitas ar kiti virškinimo sistemos sutrikimai, prieš vartojant didesniais kiekiais verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Kaip ruošiama ožragės arbata ir kam būti atsargiems

    Dažniausiai siūloma 1–2 arbatinius šaukštelius ožragės sėklų užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti apie 15 minučių. Skonis specifinis, kartokas, su riešutų natomis, todėl dalis žmonių renkasi sėklas naudoti ir kaip prieskonį patiekaluose.

    Nors dažnai minima rekomendacija neviršyti 3 puodelių per dieną, universalios saugios dozės nėra, nes ją lemia individuali sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Nėščiosioms, žindančioms, žmonėms su alergijomis ankštiniams, taip pat vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus ar kraują skystinančius preparatus, ožragę reikėtų vartoti itin atsargiai.

    Jei tikslas yra mažinti cukraus rodiklius, svarbiausia yra ilgalaikiai įpročiai: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų, pakankamas baltymų kiekis ir kasdienis judėjimas. Ožragės arbata gali būti tik papildomas elementas, bet ne pakaitalas gydymui ar medicininei konsultacijai.

  • Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė daugeliui yra vienas greičiausių pusryčių, tačiau jos paruošimo būdas gali nulemti, ar patiekalas bus palankus širdžiai. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne pačiuose kiaušiniuose, o riebaluose ir prieduose, kurie atsiduria keptuvėje.

    Viename kiaušinyje yra maždaug 185–200 miligramų cholesterolio, daugiausia trynyje, todėl porcija iš dviejų kiaušinių jo suteikia apie 400 miligramų. Vis dėlto naujesnės mitybos rekomendacijos akcentuoja, kad daugumai žmonių didesnę įtaką MTL cholesterolio lygiui daro sotieji ir transriebalai, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir itin perdirbtas maistas.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiaušinienė kepama su šonine, riebia dešra ar kitais perdirbtos mėsos gaminiais. Tokie priedai paprastai turi daug sočiųjų riebalų ir druskos, o reguliarus jų vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kas labiausiai „sugadina“ kiaušinienę

    Jei į patiekalą dedama daug sviesto, grietinėlės ar riebių sūrių, kiaušinienė tampa kaloringesnė ir turtingesnė sočiaisiais riebalais. Būtent jie, o ne vien su maistu gaunamas cholesterolis, daugeliui žmonių labiau didina MTL cholesterolį.

    Svarbu ir kepimo technika: ilgai kepant ant labai įkaitintos keptuvės dažniau prireikia daugiau riebalų, o pati kiaušinienė tampa sausesnė. Švelnesnis kepimas ant vidutinės kaitros leidžia išsaugoti tekstūrą ir sumažinti papildomų riebalų poreikį.

    Vienas paprastas pakeitimas, kurį siūlo specialistai

    Lengviausias žingsnis – pakeisti riebalus: vietoj sviesto rinktis nedidelį kiekį alyvuogių arba rapsų aliejaus. Juose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios laikomos palankesnėmis širdžiai, ypač kai jos pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Antras praktiškas sprendimas – didinti daržovių dalį: pomidorai, špinatai, paprikos, pievagrybiai, cukinijos, svogūnai ar žalumynai suteikia skaidulų ir antioksidantų. Tai taip pat padeda sumažinti poreikį gausiai sūdyti ir „stiprinti“ skonį perdirbta mėsa.

    Kaip sumažinti cholesterolio naštą pusryčiuose

    Norint dar labiau palengvinti patiekalą, galima dalį kiaušinių pakeisti baltymais, pavyzdžiui, naudoti vieną visą kiaušinį ir papildomą baltymą. Taip sumažėja cholesterolio ir riebalų kiekis, o baltymų porcija išlieka soti.

    Prie kiaušinienės verta rinktis viso grūdo ar ruginę duoną, o ne baltą bandelę, nes daugiau skaidulų padeda ilgiau išlikti sotiems. Skonį geriau paryškinti prieskoniais, tokiais kaip juodieji pipirai, saldžioji ar rūkyta paprika, ciberžolė, o druską naudoti saikingai.

    Jei turite padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar esate patyrę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, individualių patarimų verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą. Bendras principas paprastas: kiaušiniai gali likti racione, tačiau jų „palydą“ keptuvėje geriausia rinktis atsakingai.

  • Kardiologai primena: ši gudobelių arbata gali padėti širdžiai ir cholesterolio kontrolei

    Kardiologai primena: ši gudobelių arbata gali padėti širdžiai ir cholesterolio kontrolei

    Širdies ir kraujagyslių ligos Europoje išlieka viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių, todėl gydytojai nuolat akcentuoja gyvenimo būdo svarbą. Didžiausią įtaką rizikai paprastai daro mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, antsvoris ir padidėjęs kraujospūdis.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo produkto nėra, tačiau kai kurie augalai gali būti naudingi kaip papildoma priemonė šalia įrodymais pagrįstos profilaktikos. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų yra gudobelė, iš kurios gaminama ir arbata.

    Kas yra gudobelė ir kuo ji siejama su širdimi?

    Gudobelė tradiciškai naudojama širdies ir kraujotakos savijautai palaikyti, o mokslinėje literatūroje ji dažniausiai minima dėl flavonoidų ir proantocianidinų. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir galimu palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Klinikiniuose tyrimuose gudobelės ekstraktai kai kuriais atvejais buvo vertinti kaip papildoma priemonė esant lengvam ar vidutiniam širdies nepakankamumui. Vis dėlto tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, o poveikis priklauso nuo preparato sudėties, dozės ir žmogaus būklės.

    Taip pat yra duomenų, kad gudobelė gali būti siejama su švelniu kraujospūdį mažinančiu poveikiu ir lipidų rodiklių pokyčiais. Praktikoje tai nereiškia, kad ji gali pakeisti gydytojo skirtus vaistus, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti naudinga kaip gyvenimo būdo pokyčių dalis.

    Ką svarbiausia daryti dėl širdies kasdien?

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja mitybos modelius, kurių pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tuo pačiu siūloma mažinti druskos, pridėtinio cukraus, itin perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį.

    Dažnai išskiriami Viduržemio jūros ir DASH principai, nes jie siejami su geresniais kraujospūdžio bei cholesterolio rodikliais ir mažesne širdies įvykių rizika. Svarbu ir tai, kad augalinė mityba naudinga tik tuomet, kai ji subalansuota, o ne paremta rafinuotais grūdais, saldžiais gėrimais ar saldumynais.

    Prie mitybos būtina pridėti ir kitus veiksnius: reguliarų judėjimą, kūno masės kontrolę, pakankamą miegą ir streso valdymą. Riziką reikšmingai didina ir rūkymas, todėl metimas rūkyti laikomas vienu stipriausių žingsnių širdies sveikatai.

    Kada gudobelių arbatos geriau nevartoti?

    Nors gudobelė paprastai laikoma gana saugia, ji nėra universali visiems. Žmonės, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų ar kitus kardiologinius vaistus, prieš pradėdami reguliariai vartoti gudobelės preparatus turėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Tokiais atvejais svarbu įvertinti galimas sąveikas ir tai, ar papildoma priemonė nepakeis kraujospūdžio ar pulso daugiau nei planuota. Jei atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, širdies permušimai ar kiti neįprasti simptomai, vartojimą reikėtų nutraukti ir pasikonsultuoti su specialistu.

    Arbata ar papildai gali būti tik pagalbinė priemonė, o ne gydymas. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, staigiam silpnumui ar įtariant infarktą, būtina skubi medicinos pagalba, o ne savarankiški bandymai koreguoti būklę žolelėmis.

  • Tyrimas: vakare 12 savaičių valgant pistacijas keičiasi žarnyno mikrobiomas – ką tai gali reikšti

    Naujas 2025 metais publikuotas tyrimas rodo, kad suaugusiesiems, turintiems prediabetą, kas vakarą apie 12 savaičių valgant pistacijas fiksuoti žarnyno mikrobiomo pokyčiai. Nors tai nereiškia, kad riešutai yra gydymas, rezultatai papildo įrodymus, jog mityba gali gana greitai paveikti žarnyno bakterijų sudėtį.

    Tyrime dalyviai vakare rinkosi maždaug pusę stiklinės pistacijų kaip užkandį. Po 12 savaičių mokslininkai nustatė mikrobiomo profilio pokyčius, įskaitant kai kurių su skaidulų skaidymu siejamų bakterijų gausėjimą ir mažesnį kitų, mažiau pageidaujamų, bakterijų paplitimą.

    Žarnyno mikrobiomas yra sudėtinga ekosistema, susijusi su virškinimu, imuninės sistemos veikla ir medžiagų apykaita. Tačiau vien bakterijų sudėties pokytis nebūtinai automatiškai reiškia apčiuopiamą klinikinę naudą, pavyzdžiui, mažesnę 2 tipo diabeto riziką ar geresnius kraujo tyrimus.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad rezultatai yra perspektyvūs, bet jų nepakanka galutinėms išvadoms apie ilgalaikį poveikį. Tam reikia didesnių, ilgiau trunkančių tyrimų su aiškiais klinikiniais rodikliais, tokiais kaip glikemijos kontrolė ar uždegimo žymenys.

    Pistacijose natūraliai yra skaidulų ir bioaktyvių junginių, įskaitant polifenolius, kurie gali veikti kaip maistas daliai žarnyno bakterijų. Tokie komponentai dažnai siejami su trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamyba žarnyne, o šios medžiagos mokslinėje literatūroje dažnai aptariamos kaip potencialiai svarbios žarnyno barjerui ir uždegimo reguliacijai.

    Vis dėlto poveikis priklauso nuo bendros mitybos, miego, fizinio aktyvumo, vaistų vartojimo ir individualios mikrobiomo sudėties. Dėl to tas pats produktas skirtingiems žmonėms gali sukelti nevienodus pokyčius.

    Kiti moksliniai darbai pistacijas sieja su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais, ypač lipidų profiliu, o kai kuriais atvejais ir kraujospūdžio rodikliais. Tai dažniausiai aiškinama nesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio, vitamino B6 ir antioksidantų deriniu, tačiau poveikio dydis paprastai yra nedidelis ir priklauso nuo raciono konteksto.

    Prediabeto kontekste svarbu tai, kad riešutai dažnai turi palyginti mažą poveikį gliukozės šuoliams, ypač kai jais pakeičiami saldūs ar rafinuotų angliavandenių užkandžiai. Be to, skaidulos ir sotumo jausmą didinanti sudėtis kai kuriems žmonėms gali palengvinti kalorijų kontrolę, nors tai nėra garantuotas svorio mažėjimo būdas.

    Jei norisi išbandyti pistacijas kaip vakarinių užkandžių alternatyvą, svarbiausia atkreipti dėmesį į porcijos dydį ir sudėtį. Sūdytos ar cukruotos versijos gali reikšmingai padidinti druskos ar pridėtinio cukraus kiekį, todėl dažniausiai palankesnis pasirinkimas yra nesūdytos pistacijos.

    Žmonėms, turintiems prediabetą, mitybos pokyčiai paprastai veikia geriausiai kartu su reguliariu judėjimu, pakankamu miegu ir kūno masės korekcija, jei ji reikalinga. Dėl individualių rekomendacijų, ypač vartojant vaistus ar turint gretutinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Gydytojai įvardijo arbatą, kuri gali saugoti širdį: kuo išsiskiria žalioji arbata

    Žalioji arbata dažnai minima kaip vienas palankiausių gėrimų širdžiai, nes joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Didžiausio dėmesio sulaukia epigalokatechino galatas (EGCG) – vienas svarbiausių žaliosios arbatos polifenolių. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad EGCG gali prisidėti prie endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcijos gerinimo, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir arterijų elastingumui.

    Žalioji arbata taip pat siejama su kraujospūdžio rodiklių gerėjimu, o būtent padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Kai kuriuose klinikinių ir stebėjimo tyrimų apibendrinimuose nurodoma, kad didesnis arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

    Dar viena kryptis – poveikis riebalų apykaitai. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali daryti įtaką lipidų reguliacijai, įskaitant mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimą, kuris laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi mechanizmu.

    Be to, žalioji arbata vertinama dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas laikomi svarbiais procesais, susijusiais su kraujagyslių pažeidimu ir ilgalaike širdies ligų rizika.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas. Taip pat verta įvertinti kofeino kiekį ir individualų toleravimą, o vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, dėl didesnių kiekių tikslinga pasitarti su gydytoju.

    „Žalioji arbata gali būti naudinga kaip bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau didžiausią efektą širdžiai visada duoda kelių veiksnių visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia kardiologai.

  • Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Nuo seno kiaušiniai kelia diskusijų dėl cholesterolio, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau krypsta į kitą temą – galimą ryšį su smegenų sveikata. Alzheimerio liga vystosi metų metus, todėl mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Kalifornijos Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai analizavo 39 498 žmonių duomenis, o mitybos įpročius susiejo su JAV „Medicare“ medicininiais įrašais. Dalyviai buvo stebėti vidutiniškai 15,3 metų, per šį laiką Alzheimerio liga diagnozuota 2 858 asmenims.

    Tyrime pastebėta, kad, palyginti su kiaušinių nevartojusiais arba vartojusiais labai retai, 1–3 kartai per mėnesį siejosi su 17 proc. mažesne Alzheimerio rizika. Vartojant 2–4 kiaušinius per savaitę skirtumas siekė 20 proc., o valgant 5 ar daugiau kartų per savaitę – 27 proc.

    Svarbu tai, kad vertintas ne tik kiaušinis lėkštėje, bet ir kiaušiniai, esantys kituose produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose ar paruoštuose patiekaluose. Tai leidžia plačiau įvertinti bendrą racioną, o ne vien konkretaus pusryčių patiekalo pasirinkimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas, rodantis sąsają, bet neįrodantis priežastinio ryšio. Kiaušinius dažniau valgantys žmonės gali skirtis ir kitais įpročiais, tokiais kaip fizinis aktyvumas, rūkymas, miego kokybė ar bendras mitybos balansas.

    Kodėl kiaušiniai atsidūrė dėmesio centre?

    Dažniausiai minimas paaiškinimas – cholinas, svarbi maistinė medžiaga, reikalinga normaliai nervų sistemos ir smegenų veiklai. Cholinas dalyvauja acetilcholino, neuromediatoriaus, susijusio su atmintimi ir dėmesiu, gamyboje, taip pat svarbus ląstelių membranų struktūrai.

    Kiaušinio trynys yra vienas praktiškiausių cholino šaltinių kasdienėje mityboje. Kiaušiniuose taip pat yra liuteino ir zeaksantino, kurie geriausiai žinomi dėl reikšmės regėjimui, tačiau tiriami ir dėl galimo vaidmens kognityvinėse funkcijose bei apsaugoje nuo oksidacinio streso.

    Be to, kiaušiniai suteikia visavertį baltymą, dalį B grupės vitaminų, vitamino D bei fosfolipidų, o priklausomai nuo vištų lesalo, gali būti ir nedideli omega-3 riebalų rūgščių kiekiai. Šis derinys siejamas su sotumu ir tuo, kad žmogus lengviau laikosi subalansuoto raciono.

    Ką rodo kiti tyrimai?

    Panašūs signalai matyti ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo tyrime, publikuotame „The Journal of Nutrition“, bent vienas kiaušinis per savaitę buvo siejamas su mažesne Alzheimerio tipo demencijos rizika, o dalis ryšio aiškinta cholino vartojimu.

    Australijoje atliktoje vyresnių nei 70 metų žmonių analizėje kiaušinių vartojimas nuo 1 iki 6 kartų per savaitę siejosi su mažesne bendro mirtingumo ir su širdies bei kraujagyslių ligomis susijusio mirtingumo rizika. Vis dėlto ir šiuo atveju kalbama apie asociacijas, o ne tiesioginį įrodymą, kad būtent kiaušiniai lemia rezultatą.

    Kiek kiaušinių – protinga riba?

    Pastaraisiais metais mitybos rekomendacijose daugiau dėmesio skiriama ne vien cholesterolio kiekiui maiste, o bendrai riebalų kokybei, ypač sočiųjų ir transriebalų ribojimui. Dėl to kiaušiniai daugeliui žmonių gali būti priimtina subalansuotos mitybos dalis, jei bendras racionas yra kokybiškas.

    Didelę reikšmę turi tai, su kuo kiaušiniai valgomi ir kaip paruošiami. Kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo produktais yra visai kitas pasirinkimas nei kiaušinienė su daug sviesto, šonine ir balta duona, nes skiriasi sočiųjų riebalų ir druskos kiekiai.

    Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinį diabetą, reikšmingai padidėjusį MTL cholesterolį ar kitų metabolinių sutrikimų, kiaušinių kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Praktikoje dažniausiai akcentuojamas saikingumas ir mitybos įvairovė, o ne vieno produkto sureikšminimas.

    Kiaušiniai nėra stebuklinga priemonė nuo Alzheimerio, tačiau tyrimai leidžia manyti, kad jie gali būti viena iš smegenims palankios mitybos dalių. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia išlieka visuma: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų kontrolė ir nuosekliai kokybiškas racionas.

  • Šie įpročiai tyliai žaloja širdį: kardiologai įspėja, ką būtina keisti jau dabar

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o riziką didina ne vien amžius ar paveldimumas. Medikai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai per metus nepastebimai silpnina kraujagysles, kelia kraujospūdį ir didina infarkto bei insulto tikimybę.

    Viena dažniausių problemų – ilgalaikis stresas. Nuolatinė įtampa skatina streso hormonų išsiskyrimą, todėl širdis dirba didesniu krūviu, o organizmas dažniau patiria spaudimo šuolius. Ilgainiui tai siejama su didesne hipertenzijos, ritmo sutrikimų ir uždegiminių procesų rizika.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra miego trūkumas. Kai miegama per mažai arba miegas nuolat nutrūksta, organizmui sunkiau reguliuoti cukraus apykaitą, apetitą ir kraujospūdį. Dėl to didėja antsvorio, 2 tipo diabeto ir širdies ligų tikimybė, net jei žmogus jaučiasi tik šiek tiek pavargęs.

    Sėdimas gyvenimo būdas taip pat laikomas vienu pavojingiausių šiuolaikinių rizikos veiksnių. Ilgas sėdėjimas lėtina kraujotaką, skatina svorio augimą ir gali didinti trombų susidarymo tikimybę. Kardiologai primena, kad net kasdienis 30 minučių ėjimas ar reguliarūs pasivaikščiojimai gali pastebimai pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę.

    Mityboje didžiausią žalą dažnai daro per didelis druskos kiekis ir transriebalai. Daug druskos turintys gaminiai, perdirbta mėsa, greitas maistas ir įvairūs sūrūs užkandžiai prisideda prie skysčių susilaikymo ir spaudimo didėjimo. Transriebalai ir perteklinis sočiųjų riebalų kiekis siejami su prastesniais cholesterolio rodikliais ir didesne aterosklerozės rizika.

    Prie rizikos veiksnių priskiriami ir žalingi įpročiai, ypač rūkymas. Nikotinas siaurina kraujagysles, didina širdies darbo krūvį ir mažina deguonies patekimą į audinius, o tai ilgainiui silpnina širdies raumenį. Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais gali provokuoti ritmo sutrikimus, o itin kofeinuoti energiniai gėrimai kai kuriems žmonėms sukelia pavojingus pulso ir spaudimo svyravimus.

    Dar viena dažna klaida – profilaktikos ignoravimas, nes padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolis ilgą laiką gali nekelti aiškių simptomų. Specialistai ragina reguliariai tikrintis kraujospūdį, lipidų ir gliukozės rodiklius, ypač jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ligų atvejų. Kuo anksčiau nustatomi pokyčiai, tuo paprasčiau juos suvaldyti gyvenimo būdo korekcijomis ar gydymu.

    Širdžiai palankiausiu pagrindu laikomi keli paprasti dalykai: nuoseklus miegas, kasdienis judėjimas, subalansuota mityba ir streso valdymas. Net nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, mažiau druskos, daugiau daržovių ir reguliarūs pasivaikščiojimai, per kelis mėnesius gali pagerinti savijautą ir svarbius rizikos rodiklius.

  • Daugelis parduotuvėje vengia šio pieno: dietologai sako, kad tai klaida ir gali padėti svoriui

    Ginčas, ar rinktis liesą, ar riebesnį pieną, tęsiasi dešimtmečius, o lentynose šiandien galima rasti nuo 0,5 proc. iki maždaug 3,5–4 proc. riebumo produktų. Vis dar gajus įsitikinimas, kad riebesnis pienas automatiškai kenkia figūrai, tačiau mitybos tyrimai šį požiūrį vertina kur kas niuansuotai.

    Dažniausia priežastis, kodėl žmonės vengia riebaus pieno, yra sočiųjų riebalų baimė ir sąsajos su cholesteroliu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto pieno riebalai yra sudėtingos sudėties, o svarbiausia, kad pienas išlieka maistingas produktas, kuriame dera baltymai, kalcis ir kiti mikroelementai.

    Kodėl riebesnis pienas vertinamas palankiau?

    Riebesniame piene geriau pasisavinami riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K, nes jiems reikalingas riebalų „nešiklis“. Dėl to, net jei mineralų, pavyzdžiui, kalcio ar magnio, kiekiai skirtingo riebumo piene panašūs, organizmui gali būti paprasčiau juos panaudoti tada, kai maiste yra ir riebalų.

    Pienas taip pat yra kokybiškų baltymų šaltinis, o tai svarbu raumenų masei ir bendrai organizmo būklei. Be to, daliai žmonių, turinčių lengvesnę laktozės netoleravimo formą, riebesnis pienas gali būti lengviau toleruojamas, nes riebalai lėtina virškinimą ir suteikia daugiau laiko laktozei skaidytis.

    Ar riebesnis pienas gali padėti kontroliuoti svorį?

    Vienas iš praktinių argumentų yra sotumas: riebalai ir baltymai virškinami lėčiau, todėl alkis gali sugrįžti vėliau. Dėl to daliai žmonių riebesnis pienas ar natūralesni pieno produktai padeda rečiau užkandžiauti ir lengviau laikytis dienos raciono.

    Tyrimuose, kuriuose analizuoti vaikų įpročiai, buvo pastebėta, kad tie, kurie dažniau rinkosi riebesnį pieną, kai kuriais atvejais turėjo mažesnį kūno masės indeksą. Mokslininkai tai sieja su didesniu sotumu, o ne su tuo, kad riebesnis pienas savaime „lieknina“.

    Kiek ir kada gerti?

    Praktikoje dažniausiai minimas orientyras suaugusiajam yra viena ar dvi stiklinės per dieną, tačiau kiekis priklauso nuo viso raciono, fizinio aktyvumo ir individualių poreikių. Norintiems geriau kontroliuoti apetitą dažnai patariama pieną rinktis pirmoje dienos pusėje, pavyzdžiui, pusryčiams ar tarp valgymų.

    Kita vertus, pienas vakare taip pat turi savo vietą, nes jame esantis triptofanas kai kuriems žmonėms padeda atsipalaiduoti. Jei turite padidėjusį cholesterolį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar kitų sveikatos problemų, saugiausia dėl tinkamiausio riebumo pasirinkimo pasitarti su gydytoju ar dietologu.