CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.

    Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.

    Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.

    Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.

    „Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.

    Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo

    ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.

    ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.

    Ar degalai gali brangti dar labiau?

    ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl kyla: benzinas ir dyzelinas peržengs 2 eurų ribą jau nuo pirmadienio

    Lenkijoje degalų kainos degalinėse jau pasiekė rekordines aukštumas ir, analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis gali kilti dar labiau. Prognozuojama, kad benzino ir dyzelino vidutinės kainos peržengs psichologiškai svarbias ribas, o vairuotojams tai reikš pastebimai brangesnes keliones.

    Remiantis Lenkijos degalų rinką stebinčių analitikų skaičiavimais, didmeninėje rinkoje kainos augo visą savaitę, o šis brangimas į degalines persikelia su kelių dienų vėlavimu. Dėl to tikėtina, kad nuo pirmadienio kainynai bus perrašomi į viršų net ir tose vietose, kur pastaruoju metu jos buvo stabilizavusios.

    Kur link juda kainos?

    Analitikai nurodo, kad benzinas Lenkijoje artimiausiu metu gali kainuoti apie 2 eurus už litrą ir daugiau, o dyzelinas – dar brangiau. Autogazas taip pat brangsta, nors jo kainų dinamika paprastai priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo dujų rinkos bei sezoninės paklausos.

    Degalų kainų šuoliams įtaką daro keli veiksniai: didmeninių kainų augimas, naftos kainų svyravimai tarptautinėse biržose ir logistikos kaštai. Vairuotojams svarbu tai, kad net ir nedidelis kelių centų pokytis litre, ilgesnėse distancijose ar dažnai važinėjant mieste, greitai virsta apčiuopiama mėnesio išlaidų suma.

    Įtampa naftos rinkoje

    Situaciją paaštrina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų grėsmė strateginiuose tiekimo maršrutuose. Kai rinkoje atsiranda pranešimų apie atakas, laikinus naftotiekių darbo sustabdymus ar galimus tiekimo apribojimus, naftos kaina įprastai reaguoja akimirksniu, o degalų didmeniniai kainynai kyla kartu.

    Be to, Europoje svarbus ir alternatyvių tiekimo krypčių klausimas, ypač kai dalis įprastų maršrutų tampa mažiau patikimi. Tokiais laikotarpiais perdirbėjai ir degalų importuotojai dažniau diversifikuoja tiekimą, tačiau tai ne visada leidžia greitai sumažinti kainų spaudimą galutiniam vartotojui.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainos degalinėse dažniausiai atspindi ne vienos dienos situaciją, o kelių savaičių didmeninių kainų ir atsargų įsigijimo istoriją. Todėl net ir naftos kainai trumpam atslūgus, vartotojai pokytį degalinėse gali pamatyti ne iš karto.

  • Lenkijos prezidentas teikia Seimui įstatymą dėl pigesnių degalų: siūlo riboti maržas ir mokesčius

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama laikinai sumažinti degalų kainas. Projekte numatyta galimybė krizės laikotarpiu riboti degalų įmonių maržas ir taikyti papildomas mokesčių lengvatas, kad mažėjimas pasiektų vairuotojus.

    Pagrindinis siūlomų priemonių tikslas – suteikti Vyriausybei įrankius reaguoti į staigius kainų šuolius rinkoje. Projektas orientuotas į benzino, dyzelino ir biokomponentų kainodarą, kai didesnę galutinės kainos dalį sudaro ne tik žaliavos kaina, bet ir mokesčiai bei prekybos grandinės antkainiai.

    Kada būtų skelbiamas kainų režimas?

    Įstatymo projekte apibrėžiama, kada situacija laikoma „ypatingu sutrikimu“ degalų rinkoje. Vienas iš kriterijų siejamas su „Brent“ rūšies naftos vidutinės atsiskaitymo kainos pokyčiu per 14 prekybos dienų, lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus – jei augimas siektų bent 20 proc.

    Numatyta, kad tokiu atveju Vyriausybė galėtų įvesti laikinus ribojimus: nustatyti didžiausias leistinas rafinavimo, importo ir pardavimo maržas, taip pat – prireikus – mažmeninę maksimalią degalų kainą. Projekte pabrėžiama, kad maržos būtų apibrėžiamos kaip konkrečios sumos, o ne procentai, siekiant atskirti maržų kontrolę nuo žaliavos kainos svyravimų.

    Maržų ribojimas, ataskaitos ir baudos

    Projektas numato, kad kainų ir maržų reguliavimo režimas galėtų būti įvedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, su galimybe jį pratęsti, tačiau bendra trukmė negalėtų viršyti 12 mėnesių. Taip pat siūloma įtvirtinti atskaitomybę dėl rafinavimo maržų bei administracines sankcijas, jei taikomos maržos viršytų nustatytą ribą.

    Kartu projektu aptariama galimybė krizės metu koreguoti akcizą poįstatyminiu aktu. Tokia konstrukcija reikštų, kad mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės būtų derinamos, priklausomai nuo situacijos rinkoje ir politinio sprendimo dėl vartotojų apsaugos.

    Mokesčių lengvatos ir poveikis infliacijai

    Viena ryškiausių projekto nuostatų – laikinas mažmeninės benzino, dyzelino ir biokomponentų prekybos atleidimas nuo mažmeninės prekybos mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip siekiama sumažinti viešųjų finansinių naštų „susidėjimą“ galutinėje kainoje ir užtikrinti, kad mokestinės lengvatos realiai atsispindėtų degalinių kainose.

    Projekte pateikiamas ir platesnis ekonominis argumentas: jei degalų litras atpigtų maždaug 2 zlotais, tai dėl degalų svorio vartotojų kainų krepšelyje infliacija galėtų sumažėti apie 1,2 procentinio punkto. Toks efektas, vertinant pagal projekte minimus skaičiavimus, priartintų infliaciją prie Lenkijos centrinio banko tikslo – 2,5 proc.

    Tuo pat metu Lenkijos politinėje darbotvarkėje tęsiamos diskusijos dėl vadinamojo „netikėtų pelnų“ apmokestinimo degalų sektoriuje, kurio lėšos būtų nukreipiamos vartotojų apsaugos programoms. Prezidento pozicija šiuo klausimu anksčiau kėlė ginčų dėl teisėkūros principų, ypač dėl galimo teisės aktų taikymo atgaline data.

  • Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro per televiziją pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti pragyvenimo brangimą. Pagrindinis akcentas – pagalba gyventojams ir labiausiai nuo degalų brangimo priklausomiems sektoriams, tačiau be PVM mažinimo.

    Vyriausybė patvirtino vienkartinę priemoką pensininkams, kuri bus išmokėta gruodį. Numatyta 200 eurų tiems, kurių pensija siekia iki 537 eurų, 150 eurų – iki 1 704 eurų ir 100 eurų – iki 1 611 eurų.

    Taip pat patvirtintas šešių gyventojų pajamų mokesčio tarifų ir ribų mažinimas, o dėl progresinės sistemos pokyčiai paveiks ir kitus intervalus. Premjeras pabrėžė, kad didžiausias efektas turėtų tekti vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti parlamentas.

    Degalams – mokesčio nuolaida

    Degalų kainų spaudimui mažinti Portugalija tęs nuolaidos mechanizmą akcizui naftos produktams. Premjeras teigė, kad ši nuolaida galios iki metų pabaigos, o bendra jos vertė gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų.

    Pasak jo, nuolaida artimiausiu metu gali būti padidinta iki 25 euro centų, dabar taikant 23 euro centų lygį. Toks žingsnis motyvuojamas rizika, kad degalų kainos toliau kils dėl geopolitinės įtampos ir naftos rinkos svyravimų.

    Papildomai numatyta apie 38 mln. eurų parama sektoriams, kurių sąnaudas ypač veikia degalų brangimas. Tarp jų įvardyti taksi, krovinių vežėjai, socialinės globos organizacijos, ugniagesių struktūros ir žemdirbiai, taip pat paliekama galioti parama balioninėms dujoms.

    PVM nemažins: kodėl?

    Luísas Montenegro aiškiai pasakė, kad jo Vyriausybė nesirinks PVM mažinimo kaip pagrindinės kovos su pragyvenimo brangimu priemonės. Jis argumentavo, kad alternatyva būtų mažinti PVM kai kuriems maisto produktams nuo 6 proc. iki nulio, tačiau tuomet tektų atsisakyti, jo vertinimu, apie 800 mln. eurų grąžinimo šeimoms per pajamų mokesčio mažinimą ir pensijų priemokas.

    „Nesiūlysiu iliuzijų šiandien, už kurias rytoj reikės brangiai sumokėti“, – sakė Luísas Montenegro.

    Tokį kelią premjeras siejo su atsargia fiskaline politika ir ankstesne šalies patirtimi, kai Portugalija buvo priversta vykdyti griežtas finansines programas po tarptautinės pagalbos. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors kai kurios Europos šalys PVM laikinai mažino, Portugalija neketina kopijuoti kitų modelių vien dėl politinio spaudimo.

    Portugalijos kontekste svarbus ir kainų palyginimas su kaimynine Ispanija: pigesni degalai ten skatina dalį vartotojų kirsti sieną ir piltis kurą kitur. Premjeras pripažino, kad situacija gali užsitęsti, todėl Vyriausybė renkasi priemones, kurios, jos vertinimu, mažiau didina ilgalaikes biudžeto rizikas.

  • ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    Europos Sąjungos finansų ministrai Dubline aptaria galimybę įvesti vadinamąjį netikėto pelno mokestį energetikos įmonėms. Idėja grįžta į darbotvarkę, nes energijos kainos vėl pasižymi dideliu nepastovumu, o tai kursto infliaciją ir apsunkina ekonomikos perspektyvas.

    Diskusijas paskatino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir brangstanti nafta: „Brent“ rūšies naftos kaina tarptautinėje rinkoje perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Perskaičiavus pagal apvalintą kursą, tai sudaro apie 90 eurų, o tokie šuoliai greitai persiduoda degalų ir logistikos grandinėms.

    Europos Komisija ragina valstybes nares laikytis atsargios fiskalinės politikos ir pasitelkti tik numatytą ribotą lankstumą biudžetuose. Kartu Europos Centrinis Bankas tęsia griežtesnę pinigų politiką, palaipsniui didindamas palūkanų normas, kad infliacija grįžtų prie 2 proc. tikslo.

    Europos Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis patvirtino, kad kai kurios šalys šią iniciatyvą aktyviai stumia į priekį.

    „Yra kelios valstybės narės, kurios pateikė šią iniciatyvą, tai yra mūsų diskusijų dalis“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės narės ir dabar gali taikyti netikėto pelno mokesčius nacionaliniu lygmeniu, jei apsisprendžia tai daryti. Briuselis žada prisidėti dalijantis gerąja praktika ir padėti rasti modelį, kuris būtų suderinamas su skirtingomis rinkų struktūromis ir reguliavimo režimais.

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti galimus tokio mokesčio modelius. Jo teigimu, konkretūs pasiūlymai turėtų atsirasti iki kito Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio spalį, kad šalys galėtų apsispręsti dėl bendro kryptingumo.

    Ispanijos finansų ministras Carlosas Cuerpo taip pat palankiai vertina idėją, argumentuodamas, kad didelė dalis kainų šoko švelninimo priemonių finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Jo teigimu, tai kelia klausimą, ar dalį naštos teisingiau nebūtų perkelti sektoriams, kurie iš kainų svyravimų gali gauti papildomą pelną.

    Prancūzija laikosi atsargesnės pozicijos ir pabrėžia, kad energijos šokas skirtingas šalis veikia nevienodai. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure atkreipė dėmesį į nacionalinius ypatumus, įskaitant skirtingą elektros gamybos struktūrą ir rinkos reguliavimą.

    „Turime atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką“, – sakė Rolandas Lescure.

    Didelė dalis galutinių degalų kainų ES priklauso ne tik nuo žaliavos kainos, bet ir nuo nacionalinių mokesčių, pirmiausia akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio. Dėl to degalų kainos prie kolonėlių valstybėse narėse skiriasi itin smarkiai, net jei nafta perkama tose pačiose globaliose rinkose.

    Naujausi ES skelbiami duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse didžiausią kainos dalį sudaro būtent mokesčiai. Pavyzdžiui, Suomijoje dyzelino litro kaina prieš mokesčius siekė 1,48 euro, o po mokesčių – 2,50 euro, o tai išryškina, kiek stipriai fiskalinė politika gali paveikti galutinę vartotojo sąskaitą.

    Be mokesčių, svarbus veiksnys yra ir regioninė naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūra. Šalys, turinčios arčiau esančius perdirbimo pajėgumus, įvairesnius importo maršrutus ir stipresnius ryšius su kaimyninėmis rinkomis, per tiekimo sutrikimus paprastai gali greičiau amortizuoti kainų šuolius.

    Kol kas netikėto pelno mokesčio idėja ES lygiu yra politinių diskusijų stadijoje, tačiau augantis kainų nepastovumas ją stumia į priekį. Jei būtų pasirinktas bendras modelis, svarbiausi klausimai būtų mokesčio bazė, laikotarpis, išimtys ir tai, kaip surinktos lėšos būtų nukreipiamos vartotojų ir ekonomikos pažeidžiamumui mažinti.

  • Lenkija prašė ES mokesčio naftos milžinų viršpelniams dėl brangių degalų: EK atsakymas aiškus

    EK: visos ES sprendimo kol kas nebus

    Europos Komisija kol kas neketina siūlyti visoje ES taikomo mokesčio naftos bendrovių viršpelniams, nors dalis šalių ragino imtis bendrų veiksmų dėl išaugusių degalų kainų. Už ekonomiką ir produktyvumą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad mokesčių sprendimai ES lygmeniu reikalauja vienbalsio valstybių narių pritarimo.

    Todėl, anot jo, iniciatyva šiuo etapu lieka nacionaliniu lygmeniu: valstybės gali pačios įsivesti viršpelnių apmokestinimą, o Europos Komisija, jei reikia, pasirengusi konsultuoti ir padėti įgyvendinant tokias priemones.

    „Iš Komisijos pusės aiškiai komunikuojame, kad sprendimai šioje srityje priklauso valstybėms narėms. Jos gali pačios nuspręsti apmokestinti tokius pelnus, o Europos Komisija yra pasirengusi diskusijai ir prireikus paramai, tačiau šiuo metu pasiūlymo, apimančio visą ES, nepateiksime“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Šešių šalių argumentas – brangus gyvenimas

    Dėl viršpelnių mokesčio Europos Komisijai kreipėsi šešių ES valstybių finansų ministrai: Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Portugalijos. Jie akcentavo, kad naftos sektoriaus pelningumas ir perdirbtų produktų maržos augo sparčiau nei pati naftos kaina.

    Šalių teigimu, vien nacionalinės priemonės ne visada leidžia ilgiau stabilizuoti kainas ar sumažinti jų svyravimus, o visuomenės nepasitenkinimą didina augančios pragyvenimo išlaidos. Todėl, jų vertinimu, ES masto veiksmas padėtų užtikrinti, kad krizės metu papildomai uždirbantys rinkos dalyviai prisidėtų prie naštos pasidalijimo.

    Kodėl tema vėl sugrįžo?

    Diskusijos suaktyvėjo dėl geopolitinių rizikų, kurios daro įtaką naftos tiekimo grandinėms ir kainų svyravimui pasaulio rinkose. Kai kyla grėsmė logistikai strategiškai svarbiuose maršrutuose, didėja rizikos premija, o tai gali greitai persiduoti į didmenines ir mažmenines degalų kainas.

    Tokiais laikotarpiais dalis naftos ir degalų sektoriaus įmonių gali fiksuoti didesnį pelną ne vien dėl efektyvumo, bet ir dėl rinkos įtampos bei maržų šuolių. Būtent tai ir maitina politines diskusijas apie viršpelnių apmokestinimą, ypač kai valstybės ieško papildomų šaltinių kompensacijoms ar socialinėms priemonėms.

    Lenkija renkasi nacionalinį kelią

    Lenkija jau rengia nacionalinį viršpelnių mokesčio modelį degalų sektoriui. Šalyje parlamentas pakartotinai priėmė įstatymą, susijusį su viršpelnių apmokestinimu, o prezidentas anksčiau dalį sprendimų buvo nukreipęs Konstituciniam Teismui.

    Europos Komisijos pozicija reiškia, kad panašūs sprendimai ir toliau priklausys nuo kiekvienos valstybės politinės valios, teisinio pagrindo ir pasirinkto dizaino. Praktikoje tai gali lemti skirtingas taisykles ES viduje ir nevienodą poveikį rinkoms, todėl klausimas dėl bendro europinio sprendimo tikėtina dar grįš į darbotvarkę.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje vairuotojai vis dažniau renkasi „TotalEnergies“ degalines, kur įmonė jau kelis mėnesius taiko ribojamas degalų kainas. Tačiau toks sprendimas įplieskė konfliktą rinkoje: nepriklausomos degalinės ir prekybos tinklai teigia, kad milžinė iškraipo konkurenciją, o valdžia esą tam neprieštarauja.

    „TotalEnergies“ pavasarį paskelbė nustatanti kainų lubas: E10 benzinui iki 1,99 euro už litrą, o dyzelinui iki 2,25 euro už litrą. Tuo metu nacionalinis vidurkis siekė apie 2,15 euro už litrą, o kai kuriuose regionuose kainos kilo iki maždaug 2,50 euro.

    Įmonė skaičiuoja, kad tokia politika per maždaug penkis mėnesius kainavo 250–300 mln. eurų. Vis dėlto aukštesnės naftos kainos padėjo „TotalEnergies“ reikšmingai padidinti pelną: pirmojo pusmečio rezultatas siekė 11,2 mlrd. eurų.

    Vyriausybė stebi protestų riziką

    Kainų šuoliai Prancūzijoje turi didelį politinį svorį, ypač artėjant prezidento rinkimams ir prastėjant ekonominei situacijai. Pastarosiomis savaitėmis vėl pasigirsta raginimų protestuoti, o tai primena 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimą, kurį išprovokavo degalų apmokestinimo planai.

    Vyriausybė taip pat sprendžia tiekimo klausimus. Jos atstovai viešai pripažino, kad daliai degalinių trūko bent vienos rūšies degalų, o didelė tokių atvejų dalis fiksuota „TotalEnergies“ tinkle, todėl žadama ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą ir suteikti daugiau lankstumo perdirbimo grandinei.

    „Valdžios institucijos gana patenkintos, kad privatūs daro darbą, galbūt jų vietoje“, – sakė nepriklausomas degalines vienijančios asociacijos FF3C vadovas Jacques Goisque.

    Skundai dėl konkurencijos iškraipymo

    FF3C viduryje vasaros kreipėsi į Prancūzijos konkurencijos priežiūros instituciją, teigdama, kad rinkoje susiformavo situacija, kai vertikaliai integruotas rinkos dalyvis, turintis stiprias pozicijas žaliavos ir perdirbimo grandyse, gali nustatyti agresyvias kainas degalinėse.

    Nepriklausomų degalinių argumentas paprastas: jos negali prekiauti nuostolingai, kai tuo pat metu jų įsigijimo kaina tampa artima arba net didesnė už „TotalEnergies“ mažmeninę kainą. Dėl to dalis degalinių kai kuriuose regionuose buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą.

    Į konfliktą įsitraukė ir prekybos tinklai, kurie tradiciškai degalus naudoja kaip priemonę pritraukti pirkėjų srautą, dažnai parduodami arti savikainos. Jų teigimu, kai perdirbimo grandinėje uždirbantis žaidėjas mažmeninėje rinkoje nuleidžia kainą, konkurencija tampa sunkiai atlaikoma.

    Tuo pat metu „TotalEnergies“ vadovas Patrick Pouyanné yra pareiškęs, kad kainų lubos nėra privalomos ir gali būti nutrauktos, jei būtų įvestas papildomas mokestis energetikos įmonėms. Įmonė šią priemonę pristato kaip laikino palengvinimo vartotojams sprendimą, tačiau oponentai ją mato kaip spaudimo instrumentą politinių sprendimų akivaizdoje.

    Ekspertai pažymi, kad degalų kainų ribojimas privataus rinkos dalyvio sprendimu trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų išlaidas, bet ilgainiui gali sukelti įtampą tiekimo grandinėje ir išstumti mažesnius žaidėjus. Todėl konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas taps svarbus ne tik degalinių tinklams, bet ir platesnei Prancūzijos mažmeninės prekybos bei energetikos rinkos pusiausvyrai.

  • Lenkijoje vėl svarstomas CPN: Donaldas Tuskas žada mažesnes degalų kainas po prezidento parašo

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad degalų kainos šalyje galėtų mažėti, jei prezidentas pasirašytų pakartotinai pateiktą įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio degalų įmonėms. Pasak premjero, vos po parašo Vyriausybė būtų pasirengusi grįžti prie dar vieno programos CPN varianto, skirto degalų kainoms mažinti.

    CPN, kurios pavadinimą būtų galima versti kaip Ceny Paliwa Niżej, jau buvo taikoma anksčiau, tačiau pasibaigus jos antrajam etapui degalų kainos degalinėse vėl pastebimai pakilo. Tuskas akcentavo, kad šuoliai rinkoje labiausiai smogia vartotojams, o krizinių laikotarpių naudą dažniau pasiima didžiosios degalų bendrovės.

    Kas turėtų finansuoti CPN?

    Premjeras pabrėžė, kad idėja apmokestinti „nadzwyczajne zyski“, tai yra neįprastai išaugusį pelną, atsirado siekiant surinkti lėšų mokesčių lengvatoms degalams. Vyriausybės logika tokia: dalis papildomų įmonių uždarbių būtų grąžinama gyventojams per mažesnius vartojimo mokesčius ar kitus kainų mažinimo mechanizmus.

    Kaip nurodė Lenkijos finansų ministerija, viršpelnio mokesčio tarifas sudarytų 60 proc. apmokestinamosios bazės. Ministerijos vertinimu, už laikotarpį nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio biudžetas galėtų papildomai gauti apie 920 000 000 eurų pajamų.

    „Garantuoju, kad jeigu prezidentas pagaliau pasirašys pakartotinai pateiktą viršpelnio mokesčio įstatymą, iškart įgyvendinsime kitą CPN variantą, kad degalai atpigtų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką CPN reiškė vairuotojams?

    Ankstesni CPN etapai buvo paremti laikinais mokesčių pakeitimais ir kainų reguliavimo priemonėmis. Viename iš etapų buvo mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas kai kurioms degalų rūšims, taip pat taikytos laikinos akcizo lengvatos, o tam tikru laikotarpiu buvo nustatytos ir maksimalios degalų kainos degalinėse.

    Skaičiuojama, kad bendra programos CPN kaina Lenkijos biudžetui siekė apie 1 200 000 000 eurų. Iš jų trumpas etapas rugpjūčio antroje pusėje kainavo apie 114 000 000 eurų, todėl sprendimas tęsti ar atnaujinti programą tiesiogiai priklauso nuo papildomų pajamų šaltinių.

    Politinis konfliktas ir kainų rizikos

    Donaldas Tuskas viešai spaudė prezidentą pasirašyti įstatymą, teigdamas, kad delsimas gali kainuoti brangiai vartotojams. Premjeras siejo galimą kainų kilimą su geopolitinėmis rizikomis Artimuosiuose Rytuose bei Rusijos karo veiksnių poveikiu energijos žaliavų rinkoms.

    Tuo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau buvo pripažinęs, kad tęsti CPN be papildomų biudžeto įplaukų sudėtinga dėl įtemptos valstybės finansų padėties. Jo vertinimu, viršpelnio mokestis būtų esminė sąlyga, leidžianti programą aktyvuoti dar kartą.

  • Kainų spaudimas grįžta: brangstantys degalai ir elektra gali pakelti ir parduotuvių sąskaitas

    Brangstantys degalai vėl tampa veiksniu, galinčiu pajudinti kainas ne tik degalinėse, bet ir sąskaitose už energiją bei parduotuvių lentynose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalų kaina tiesiogiai veikia logistiką ir gamybą, todėl spaudimas anksčiau ar vėliau persiduoda daugumai prekių ir paslaugų.

    Degalų rinkoje didesnę įtampą kelia geopolitiniai rizikos veiksniai, ypač Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, kuris tradiciškai atsiliepia naftos ir perdirbtų produktų kainoms. Dėl to rinkos stebėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti fiksuojami nauji benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainų pikai.

    Augančios energijos žaliavų kainos atsispindi ir elektros rinkoje. Elektros biržų dinamika ypač svarbi įmonėms, nes didesnės didmeninės kainos ilgainiui verčia peržiūrėti tarifus, o tai gali pabranginti tiek gamybą, tiek paslaugas.

    Brangesnė elektra ir degalai

    Remiantis viešojoje erdvėje cituotais skaičiavimais, vien elektros energijos tarifas gali kilti maždaug penktadaliu. Toks scenarijus reikštų, kad vidutiniam namų ūkiui, per metus sunaudojančiam apie 2 megavatvalandes, metinės išlaidos galėtų padidėti maždaug 46 eurais, net neskaičiuojant kitų dedamųjų.

    Ekspertai pabrėžia, kad energijos kainų svyravimai dažnai atsirita su laiko vėlavimu: pirmiausia brangsta ištekliai ir didmeninės kainos, o tik vėliau pokyčiai matomi galutinėse sąskaitose. Įmonėms tai reiškia didesnį kaštų neapibrėžtumą ir spaudimą didinti galutinių produktų kainas.

    Ar atpigusios prekės išsilaikys?

    Pastaruoju metu dalies kasdienių prekių krepšelis buvo atpigęs, tačiau ekonomistai įspėja, kad ši tendencija gali būti laikina. Viena iš priežasčių – degalų brangimas, kuris didina prekių atvežimo kaštus ir trumpina laiką, per kurį verslas gali „absorbuoti“ pabrangimą pats.

    „Maisto kainų mažėjimas greičiausiai yra laikinas, o artimiausiais mėnesiais vėl galime matyti kainų augimą“, – sakė PKO BP analitikas Mariuszas Dziwulskis.

    Gyventojams tai reiškia, kad kainų spaudimas gali sugrįžti keliomis kryptimis vienu metu: per degalų kainas, per elektros tarifus ir per bendrą prekių bei paslaugų brangimą. Jei pasaulinės tendencijos išliks nepalankios, išlaidas gali tekti peržiūrėti tiek šeimoms, tiek verslui.