Tag: Degalų kainos

  • Brangstantys degalai vėl kelia JAV infliaciją: ar Federalinis rezervas artimiausiu metu kels palūkanas?

    Infliacija JAV vėl spartėja

    JAV vartotojų kainų indeksas (CPI) rugsėjį pakilo iki 3,7 proc. per metus ir buvo didesnis nei tikėtasi. Rugpjūtį metinė infliacija siekė 3,4 proc., tad naujausias rodiklis rodo aiškų kainų augimo pagreitį.

    Mėnesio pokytis taip pat buvo reikšmingas: rugsėjį kainos, palyginti su rugpjūčiu, ūgtelėjo 0,6 proc. Toks šuolis paprastai signalizuoja, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra išnykęs, net jei dalis prekių grupių brangsta netolygiai.

    Didžiausias variklis: benzinas

    Pagrindinis rugsėjo infliacijos „variklis“ buvo degalai: benzino kainos per mėnesį, skaičiuojant pagal CPI metodiką, pakilo 7,1 proc. Energetikos komponentas dėl savo svorio indekse dažnai lemia, ar bendras infliacijos rodiklis nustebins aukštyn, ar žemyn.

    Degalų kainų šuoliai paprastai persiduoda ir kitoms sritims, nes brangesnis transportas didina logistikos kaštus. Tai gali atsispindėti tiek prekių, tiek paslaugų kainose, o galiausiai ir vartotojų lūkesčiuose dėl būsimų kainų.

    „Didesnę nei tikėtasi infliaciją šį kartą aiškiausiai paaiškino energijos kainų šuolis, kuris greitai matomas kasdienėse išlaidose“, – sakė rinkos analitikas.

    Fed sprendimai: ar laukia dar viena palūkanų korekcija?

    Federalinis rezervas rugsėjį vienbalsiai padidino bazinių palūkanų tikslinį intervalą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,75–4,0 proc. Tai buvo pirmas palūkanų kėlimas nuo 2023 metų liepos, o kartu buvo užsiminta, kad šiemet galimas dar vienas žingsnis.

    Dabar rinkos dalyviai vertina, ar naujas infliacijos duomuo gali pakeisti centrinio banko toną. Viena vertus, aukštesnė infliacija didina argumentus griežtesnei pinigų politikai, kita vertus, Fed paprastai siekia įsitikinti, ar kainų šuolis nėra vienkartinis ir ar jis neatslūgs stabilizavusis energijos kainoms.

    Pagal rinkos lūkesčius, artimiausio posėdžio metu palūkanų didinimo tikimybė vertinama apie 20 proc., o daugiau dėmesio krypsta į metų pabaigą. Investuotojams svarbu ne tik pats sprendimas, bet ir Fed komunikacija apie tolesnį kursą, infliacijos rizikas ir ekonomikos augimo tvarumą.

    „Fed vertins ne vieną mėnesį, o tendenciją: ar brangstantys degalai tik laikinai iškreipė infliaciją, ar virsta platesniu kainų spaudimu“, – sakė ekonomistas.

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    JAV metinė infliacija rugsėjį paspartėjo iki 3,7 proc., rodo JAV Darbo departamento paskelbti vartotojų kainų indekso duomenys. Rugpjūtį metinis kainų augimas siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc. po 0,4 proc. mėnesinio augimo ankstesnį mėnesį.

    Rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis ekonomistų, todėl sustiprino rinkų nervingumą dėl tolesnių Federalinio rezervo sprendimų. Finansų rinkose tokie duomenys paprastai reiškia didesnę tikimybę, kad skolinimasis ilgiau išliks brangesnis.

    Didžiausią įtaką bendram kainų šuoliui darė brangę degalai, taip pat augusios kelionių išlaidos, įskaitant skrydžių kainas. Kylant degalų kainoms, brangsta ir logistikos grandinė, todėl dalį papildomų sąnaudų verslai neretai perkelia galutiniams vartotojams.

    Atmetus maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija per metus siekė 2,6 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį, kai sudarė 2,4 proc. Per mėnesį bazinis kainų augimas išliko 0,3 proc., o tai rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra visiškai išnykęs.

    Situaciją komplikuoja geopolitiniai veiksniai: naftos ir degalų rinkos jautriai reaguoja į tiekimo sutrikimus, todėl kainų svyravimai greitai persiduoda transporto, pramonės ir paslaugų sektoriams. Dėl to infliacijos mažėjimas gali būti banguotas net ir tuomet, kai paklausa pamažu vėsta.

    Federalinio rezervo tikslas išlieka 2 proc. infliacija, todėl pareigūnai atidžiai stebi, ar energijos kainų šuolis neįsišaknys kitose prekių ir paslaugų kategorijose. Aukštesnės palūkanų normos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau tiekimo šokų jos tiesiogiai neišsprendžia, todėl sprendimai dažnai tampa kompromisu tarp infliacijos ir ekonomikos augimo.

    Infliacijos duomenys itin jautrūs politiniame kontekste, nes kainų augimas tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią. Apklausos JAV nuolat rodo, kad pragyvenimo išlaidų tema išlieka viena svarbiausių rinkėjams, o energijos kainų šuoliai greitai keičia visuomenės nuotaikas.

    Tuo pačiu ryškėja ir platesnės tendencijos: augančios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir dirbtinis intelektas didina kai kurių technologinių komponentų ir įrangos paklausą, o tai gali kelti kainų spaudimą atskirose tiekimo grandinėse. Ekonomistai pabrėžia, kad tokie struktūriniai pokyčiai, kartu su geopolitiniais sukrėtimais, gali išlaikyti infliaciją labiau nepastovią nei laikotarpiu iki 2020 metų.

  • Ūkininkams ruošia milijonus: Seime atskleis, kam ir kada bus išmokėta 340 mln. eurų

    Spalio 15 dieną 11.30 val. Seime numatyta žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie finansinę paramą Lietuvos ūkininkams. Pasak organizatorių, dėmesys bus sutelktas į kompensacijas ir artėjančius mokėjimus, kurie aktualūs didžiajai daliai ūkių.

    Pagrindinis akcentas bus 20 mln. eurų kompensacija, skirta sušvelninti ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų. Tokia parama paprastai siejama su staigiais sąnaudų šuoliais, kai rinkose brangsta energijos ištekliai, o jų poveikis tiesiogiai persiduoda žemės ūkio gamybai.

    Taip pat bus aptartos 320 mln. eurų tiesioginės išmokos ūkininkams, jų mokėjimų pradžia ir svarbiausi praktiniai klausimai, susiję su išmokų skyrimu. Šie mokėjimai ūkiams dažnai tampa vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių rudenį, kai didėja atsiskaitymai už sezoninius darbus, techniką ir žaliavas.

    Konferencijoje dalyvaus ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Genovaitė Beniulienė, viceministrė Ligita Valalytė ir viceministras Kęstas Spūdys. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai pateiks detalesnę informaciją apie paramos administravimo tvarką ir pagrindines sąlygas, kurios lemia, ar parama pasieks konkretų ūkį.

    Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti spaudos konferencijoje Seime. Praktiniai klausimai dėl paraiškų, mokėjimų terminų ir dažniausių klaidų paprastai aptariami tokio formato renginiuose, todėl ūkininkams aktuali informacija neretai paaiškėja būtent po šių pristatymų.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Trumpas skelbia susitarimą su Putinu dėl dyzelino: Europa kritikuoja, o kainų kritimas neaiškus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo, kuris, anot Baltųjų rūmų šeimininko, turėtų prisidėti prie mažesnių degalų kainų. Vis dėlto energetikos rinkos analitikai ir dalis Europos politikų pabrėžia, kad skelbiami kiekiai yra per maži, jog greitai pakeistų situaciją JAV ar pasaulinėse rinkose.

    Trumpas viešai teigė, kad Rusija artimiausiu metu esą galėtų tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau apimtis didinti. Tačiau rinkoje tokie srautai vertinami kaip trumpalaikis signalas rinkėjams, o ne sprendimas, galintis stabilizuoti kainas ilgesniam laikui.

    Kodėl susitarimas kelia abejonių?

    Energetikos sektoriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir optimistiškai vertinant paskelbtus skaičius, jie padengtų tik kelių dienų JAV dyzelino poreikį. Be to, realų poveikį riboja logistika: eksportui reikalingi laivybos pajėgumai, uostų infrastruktūra ir draudimo bei atsiskaitymų mechanizmai, kuriuos gali apsunkinti sankcijų režimai.

    Ekspertai taip pat primena, kad Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl karo ir dažnų atakų prieš energetikos objektus. Tai didina riziką, kad pažadėti kiekiai gali būti neįgyvendinti arba atidėti, o tuomet politinis susitarimo efektas Vašingtone gali virsti reputacine problema.

    Europa įžvelgia politinę kainą

    Dalies Europos sostinių reakcija buvo kritiška: baiminamasi, kad toks žingsnis silpnina bendrą transatlantinę laikyseną Rusijos atžvilgiu ir siunčia dviprasmišką signalą dėl spaudimo Maskvai. Kai kurie Europos pareigūnai pabrėžė, kad kiekvienas papildomas finansinis srautas į Rusijos energetikos sektorių gali netiesiogiai stiprinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir argumentas, kad Europai pačiai ne visur pavyko greitai atsisakyti rusiškų išteklių, todėl kritika JAV gali būti vertinama kaip politiškai jautri. Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl importo ribojimų užkardymo spragų, kai rusiškos kilmės žaliava į Bendriją patenka per trečiąsias šalis.

    Ar degalų kainos iš tiesų mažės?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien papildomos dyzelino siuntos, o platesnis veiksnių rinkinys: naftos kaina, perdirbimo maržos, atsargų lygis, paklausos ciklai ir geopolitinės rizikos. Net ir gavus papildomų kiekių, trumpalaikis atpigimas gali būti ribotas, ypač jei išlieka įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose.

    Trumpui degalų kainų tema yra politiškai itin reikšminga dėl vidaus politikos darbotvarkės ir rinkėjų lūkesčių, tačiau susitarimo su Rusija tvarumas priklausys nuo realių tiekimų, o ne nuo viešų pareiškimų. Jei pažadai nevirs apčiuopiamais srautais, kainų spaudimas gali išlikti, o JAV ir Europos santykiuose atsirasti papildomos įtampos.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia: Rusija žada dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir esą pasiektas susitarimas dėl dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulinę rinką. Pasak D. Trumpo, šie srautai turėtų prisidėti prie degalų kainų mažėjimo artimiausiais mėnesiais.

    Politikas nurodė ir konkrečius kiekius: daugiau nei 300 000 tonų dyzelino „nedelsiant“, dar 500 000 tonų lapkritį, o vėliau – papildomą 1 000 000 tonų partiją. Taip pat teigta, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų techninės būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar iki 3 000 000 tonų.

    Ką reikštų tokie kiekiai rinkai?

    Dyzelinas yra kritiškai svarbus kuras logistikai, žemės ūkiui ir pramonei, todėl jo kainų svyravimai greitai atsispindi tiekimo grandinėse ir infliacijos rodikliuose. Papildomi pasiūlos kiekiai teoriškai gali mažinti kainų spaudimą, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, ar tiekimai iš tiesų įvyks, kokiais maršrutais ir kokiomis sąlygomis jie pasieks pirkėjus.

    Pastaraisiais metais naftos produktų rinkas nuolat veikė sankcijų režimai, eksporto ribojimai, laivybos ir draudimo apribojimai, o kainas – ir geopolitinė įtampa bei tiekimo sutrikimai perdirbimo grandyje. Dėl to rinkos dalyviai į politinius pareiškimus dažnai reaguoja atsargiai, kol atsiranda aiškūs fizinių srautų patvirtinimai.

    Trumpo argumentas: kainos turėtų kristi

    D. Trumpas savo žinutėje tvirtino, kad dyzelino kainos turėtų mažėti „rekordiniu tempu“ dėl naujų energijos tiekimų ir, kaip jis teigė, JAV „visiškos kontrolės“ Ormuzo sąsiauryje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar įtampą regione gali akimirksniu paveikti naftos ir produktų kainas.

    „Ką tik baigiau nepaprastai sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu sutarta, kad Rusija nedelsiant pristatys į Amerikos ir pasaulinę rinką daugiau nei 300 000 tonų dyzelino“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas viešojoje erdvėje trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie konkrečių siuntų grafiką, sutartines sąlygas ir logistiką. Rinkos analitikai paprastai vertina ne vien pažadėtus kiekius, bet ir tai, kaip greitai jie gali būti paversti realiomis tiekimo sutartimis bei ar neatsiras papildomų apribojimų dėl finansavimo, draudimo ar transporto.

  • Artėjantis uraganas gali stabdyti JAV pakrantės rafinerijas: ką tai reikštų degalų kainoms

    Rafinerijoms gresia sutrikimai

    JAV link Meksikos įlankos artėjantis uraganas gali laikinai sutrikdyti pakrantės naftos gavybą ir rafinavimo darbus, skelbė CNN. Energetikos rinka į tai reaguoja jautriai, nes dalis infrastruktūros telkiasi būtent šiame regione.

    Didžiausia rizika kyla ne tik dėl audros vėjų, bet ir dėl priverstinių darbuotojų evakuacijų, uostų uždarymų bei elektros tiekimo trikdžių. Net ir trumpi sustabdymai gali paveikti benzino, dyzelino ir reaktyvinių degalų gamybos apimtis.

    Kodėl momentas ypač nepalankus?

    CNN cituoti rinkos analitikai atkreipė dėmesį, kad JAV perdirbimo sektorius pastaruoju metu dirbo dideliu pajėgumu, siekdamas kompensuoti geopolitinių įtampų sukeltus tiekimo svyravimus. Tokiu laikotarpiu bet koks papildomas trikdis tampa skausmingesnis, nes sistemoje lieka mažiau atsarginių pajėgumų.

    Prie spaudimo prisideda ir sumažėję strateginiai naftos rezervai. Pasak CNN, JAV strateginėse atsargose buvo likę apie 280 milijonų barelių, o tai yra žemiausi lygiai nuo 1982 metų, todėl galimybės greitai „amortizuoti“ tiekimo šoką yra ribotesnės.

    Ką daro naftos bendrovės?

    Didžiosios naftos bendrovės, įskaitant „Shell“, „Chevron“ ir „BP“, prevenciškai ėmėsi veiksmų Meksikos įlankoje: evakavo dalį personalo iš jūrinių platformų ir ribojo gavybą. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sumažinti avarijų riziką.

    Rafinerijoms ir logistikai poveikis priklausys nuo uragano trajektorijos ir intensyvumo. CNN nurodė, kad prognozėse buvo aptariamas scenarijus, jog audra gali praeiti į rytus nuo Naujojo Orleano, o tai sumažintų smūgį svarbiausiems perdirbimo mazgams, tačiau rizika regione išlieka.

    „Smūgis gali ateiti pačiu blogiausiu momentu per maždaug 25 metus“, – CNN sakė rinkos analitikas Robertas Yawgeris.

    CNN taip pat citavo „Lipow Oil Associates“ vadovą Andy Lipową, kuris vertino, kad rafinerijos prognozuojamoje uragano zonoje sudaro reikšmingą JAV perdirbimo pajėgumų dalį. Jo teigimu, bent daliai gamyklų gali tekti mažinti perdirbimo tempus, o tai tiesiogiai mažina pagamintų degalų kiekį.

    Trumpuoju laikotarpiu tokios naujienos dažnai didina kainų svyravimus didmeninėje rinkoje, o poveikis vartotojams gali pasirodyti per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo sutrikimų masto ir trukmės. Galutinę įtaką degalų kainoms lemia ir tai, kaip greitai atnaujinamas darbas uostuose, vamzdynuose bei terminaluose.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.