CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • KGHM baigė istorinį „Głogów“ vario lydyklos remontą anksčiau: ką tai keičia gamybai ir kaštams

    KGHM pranešė anksčiau nei planuota užbaigusi didžiausią istorijoje vario lydyklos Głogów remonto ir modernizavimo sustabdymą. Darbai apėmė visą Głogów II technologinę grandinę, o pagrindinis tikslas – padidinti patikimumą ir stabilumą, kartu pailginant laiką tarp periodinių didžiųjų sustabdymų.

    Įmonė akcentuoja, kad įgyvendinti sprendimai turėtų leisti ilgesnį nepertraukiamos eksploatacijos ciklą tarp pagrindinių remontų. KGHM nurodo, jog planuojama šį intervalą pailginti nuo ketverių iki penkerių metų, o tai pramonėje paprastai reiškia mažiau prastovų ir mažesnę neplanuotų gedimų riziką.

    „Tokio masto remontą ir modernizavimą užbaigti anksčiau termino pavyko dėl geros organizacijos bei KGHM komandos, grupės įmonių ir partnerių kompetencijų. Pailgintas eksploatacijos ciklas tarp pagrindinių sustabdymų turėtų prisidėti prie efektyvumo ir gamybos kaštų optimizavimo“, – sakė KGHM valdybos viceprezidentas gamybai Mirosławas Laskowskis.

    Kas buvo remontuojama?

    Remonto sustabdymas prasidėjo birželio 28 dieną, kai buvo sustabdyta technologinė grandinė su pakabos krosnimi, o kitą dieną pradėtas išjungti elektrinis krosnis. KGHM teigia, kad tai buvo vienas sudėtingiausių projektų tiek techniniu, tiek organizaciniu požiūriu, kuriam reikėjo ilgamečių pasirengimo darbų ir itin tikslaus planavimo.

    „Pirmą kartą per vieną sustabdymą kapitalinis remontas vienu metu apėmė ir pakabos, ir elektrinę krosnį. Tai svarbu siekiant išlaikyti aukštą infrastruktūros patikimumą ir toliau auginti gamybos potencialą“, – sakė Głogów lydyklos vadovas Jarosławas Siedleckis.

    Įmonė nurodo, kad darbų vertė siekė kelis šimtus milijonų zlotų, tai yra maždaug kelias dešimtis milijonų eurų. Investicijų kryptis buvo dvejopa: atkurti įrenginių ir infrastruktūros techninę būklę bei įgyvendinti modernizacijas, kurios ilgainiui prisideda prie efektyvesnės gamybos ir saugesnių darbo sąlygų.

    Kodėl Głogów yra strategiškai svarbi?

    Głogów lydykla yra viena svarbiausių KGHM technologinės grandinės dalių ir vienas didžiausių metalurgijos objektų regione. Čia gaminama aukštos grynumo klasės katodinė vario produkcija, reikalinga energetikos, elektrotechnikos, elektronikos, statybų ir kitoms pramonės šakoms.

    Be pagrindinės produkcijos, tokio tipo vario metalurgijos kompleksai paprastai generuoja ir lydinčius produktus, o KGHM išskiria tauriųjų metalų bei kitų medžiagų atgavimą. Įmonės teigimu, gamykla taip pat turi tarptautinį Copper Mark sertifikatą, siejamą su atsakingos vario gamybos standartais.

    KGHM nurodė, kad po darbų pakabos krosnies ruože įrenginiai buvo paleisti rugsėjo 16 dieną ir atnaujintas vario koncentrato lydymas. Elektrinės krosnies ruožo darbai baigti rugsėjo 30 dieną, taip uždarant visą planuotą sustabdymo programą.

  • Nuo spalio 2 dienos keičiasi būsto kainų skaidrumas: valstybė rinks sandorių duomenis

    Nuo spalio 2 dienos Lenkijoje įsigalioja nauji reikalavimai, pagal kuriuos plėtotojai turės pateikti daugiau duomenų apie parduodamus butus ir namus. Valstybė siekia surinkti informaciją apie kainas, plotą, kambarių skaičių ir kitus parametrus, kad būtų galima tiksliau matyti realias sandorių tendencijas.

    Pagrindinis pokytis susijęs su privalomu duomenų teikimu į Plėtotojų garantinį fondą. Plėtotojai turės nurodyti nekilnojamojo turto tipą, bendrą kainą, naudingąjį plotą, kambarių skaičių, o butų atveju ir aukštą, kuriame yra būstas.

    Svarbi detalė: į sistemą pateikiama buto kaina turės apimti patį būstą, o ne papildomus objektus. Vieta automobiliui ar sandėliukas, jei jie parduodami atskirai, bus vertinami pagal tai, ar jie susieti su pagrindine būsto pirkimo sutartimi.

    Nauja sutartis galios ir senam projektui

    Naujos taisyklės bus taikomos visoms sutartims, sudarytoms nuo spalio 2 dienos, net jei pats projektas pradėtas anksčiau. Tai reiškia, kad plėtotojams neužteks remtis projekto starto data, jei pardavimai vyksta vėliau.

    Duomenis reikės pateikti per septynias dienas nuo prievolės atsiradimo, o sutarties atveju – nuo jos sudarymo dienos. Plėtotojai galės teikti informaciją įprastais kanalais, įskaitant formą ar sistemų integracijas.

    Kodėl pirkėjai to dar nematys

    Nors duomenų apimtis plečiama jau dabar, pirkėjai kol kas negalės viešai patikrinti, už kiek realiai buvo parduoti panašūs būstai konkrečioje vietoje. Artimiausiu metu tai pirmiausia taps ataskaitine prievole, skirta duomenims sukaupti ir suvienodinti.

    Viešas prieinamumas numatomas vėliau, kai pradės veikti Būsto sandorių duomenų portalas, vadinamas DOM portalu. Pagal planą jis turėtų startuoti 2027 metų balandžio 2 dieną, o už jo veikimą būtų atsakingas Draudimo garantinis fondas.

    Numatoma, kad DOM portalas apimtų ne tik pirminę, bet ir antrinę rinką. Idėja – pereiti nuo skelbimų kainų stebėjimo prie realių sandorių kainų analizės, kad pirkėjai galėtų vertinti, kiek faktiškai mokama už panašius būstus tame pačiame rajone.

    Šis pokytis gali reikšmingai keisti derybų ir kainų palyginimo logiką. Vietoje klausimo, kiek pardavėjas prašo už kvadratinį metrą, atsiranda galimybė vertinti, kokia buvo reali sandorių statistika pagal vietą, plotą ar kambarių skaičių.

    Duomenų sukaupimas svarbus ir rinkos dalyviams, kurie planuoja projektus ar analizuoja paklausą. Jei portalas pateiks pakankamai detalią ir reguliariai atnaujinamą statistiką, bus lengviau matyti kainų skirtumus tarp lokacijų, segmentų ir būsto parametrų.

  • Atsinaujinančių išteklių plėtra spaudžia vidutinės įtampos tinklus: PGE Dystrybucja ieško sprendimų

    Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra vis dažniau didžiausius iššūkius kelia ne aukštos, o vidutinės įtampos skirstomiesiems tinklams. Apie tai renginyje Energy Days kalbėjo „PGE Dystrybucja“ tinklo infrastruktūros viceprezidentas Mariusz Podkański, pabrėždamas, kad sparčiai daugėja tiek naujų vartotojų, tiek decentralizuotos generacijos.

    Pasak jo, tradicinis vienkryptis elektros srautas, kai energija teka iš perdavimo sistemos link vartotojų, vis dažniau nebeatitinka realybės. Vidutinės įtampos tinkluose daugėja situacijų, kai energija dieną „kyla“ iš apačios į viršų, o vakare kryptis apsiverčia.

    Energijos srautai per parą apsiverčia

    Didėjant saulės elektrinių daliai, srautai gali pasikeisti net kelis kartus per tą pačią parą, priklausomai nuo to, ar šviečia saulė. Tai operatoriui reiškia ne tik poreikį didinti tinklo pralaidumą, bet ir pereiti prie aktyvesnio, labiau valdomo tinklo darbo.

    „Per vieną parą šie srautai gali smarkiai pasikeisti: kai šviečia saulė, energija teka iš apačios į viršų, o kai nebešviečia, grįžta pas vartotojus“, – sakė Mariusz Podkański.

    Lankstumas atsilieka nuo generacijos

    Problemos mastą, anot jo, gerai iliustruoja skirtumas tarp prijungtų atsinaujinančių šaltinių ir energijos kaupimo pajėgumų. „PGE Dystrybucja“ tinkle veikia apie 9 000 megavatų atsinaujinančių šaltinių, o prijungtų kaupiklių galia siekia apie 300 megavatų.

    Toks disbalansas didina poreikį greitai išplėsti balansavimo priemones, nes vien tinklo rekonstrukcijos ne visada leidžia efektyviai suvaldyti momentinius generacijos šuolius. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai ribojamas gamybos atidavimas į tinklą arba brangsta sistemos stabilumo užtikrinimas.

    „Reikia balansavimo įrankių: ar tai būtų baterijos, ar hidroakumuliacinės elektrinės, ar net lankstesnis požiūris į vartotojus su lanksčiais tarifais. Turime žiūrėti plačiau, kad tas lankstumas spėtų paskui sezoną ir paros ritmą“, – sakė Mariusz Podkański.

    Modernizacija: kabeliai ir galingesni transformatoriai

    Operatorius teigia lygiagrečiai vykdantis infrastruktūros modernizaciją: didina laidų skerspjūvius, dalį oro linijų keičia kabeliais ir keičia transformatorius į didesnės galios įrenginius. Tokie sprendimai didina tinklo pralaidumą, tačiau vien jų nepakanka, kai energijos srautas tampa dvikryptis.

    Taip pat numatoma diegti transformatorius su apkrovos metu reguliuojamais atšakų perjungikliais, kurie leistų automatiškai arba nuotoliniu būdu reaguoti į įtampos ir galios srautų pokyčius. Tai vienas iš elementų, reikalingų pereinant prie modernesnio, skaitmenizuoto tinklo valdymo.

  • SMR Lietuvoje ir regione: Lenkija artimiausiomis savaitėmis žada kelrodį, PEP – 2027 pradžioje

    Lenkijos Energetikos ministerija artimiausiomis savaitėmis ketina paskelbti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) plėtros kelrodį. Apie tai konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose pranešė viceministras Wojciechas Wrochna, pabrėžęs, kad dokumentas turėtų pasirodyti netrukus po atnaujintos Lenkijos branduolinės energetikos programos.

    Pasak viceministro, kelrodis turėtų aiškiau apibrėžti, kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis šalis mato SMR projektų vystymąsi šalia planuojamų didelės galios atominių elektrinių. Tai svarbu ir regionui, nes Lenkijos sprendimai gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek reguliacines praktikas, kuriomis vėliau remiasi ir kaimyninės šalys.

    Terminai po branduolinės programos atnaujinimo

    Lenkijos Vyriausybė šią savaitę patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kurioje numatyta pirmojo bloko komercinė eksploatacija 2036 metais. Antrosios atominės elektrinės pirmieji pajėgumai planuojami apie 2040 metus.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka taip pat nurodė, kad kartu priimtas ir nacionalinis energetikos bei klimato planas, o kitas žingsnis bus nauja valstybės energetikos politikos (PEP) redakcija. Pagal skelbiamus tikslus, Lenkija ilgainiui siekia iki 9 gigavatų elektrinės instaliuotos branduolinės galios, o vietos įmonių dalis projektuose galėtų siekti iki 70 proc.

    „Patvirtinu, kad kitas žingsnis po programos priėmimo – SMR kelrodžio publikavimas, ir tai turėtų įvykti per keliolika ar keliasdešimt dienų“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Nauja energetikos politika: mažiau skaičiuoklių

    Lenkijos Energetikos ministerija taip pat ruošia valstybės energetikos politikos dokumentą, kurio projektą konsultacijoms planuojama skelbti 2027 metų pradžioje. Viceministras aiškino, kad dokumentas turėtų būti strategiškesnis ir mažiau detalus, kad greitai nepasentų dėl sparčių rinkos pokyčių.

    „Norime, kad tai būtų strateginis dokumentas, o ne toks, kuris pernelyg detaliai perskaičiuoja viską visur – šiandienos ekonominių ir energetinių procesų dinamika lemia, kad per daug detalūs planai pasensta dar jų priėmimo dieną“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Ministerijos požiūriu, energetikos politikoje pirmiausia bus remiamasi jau statomais arba realiai parengtais projektais, o ne hipotetiniais scenarijais. Pavyzdžiu įvardytos jūrinės vėjo elektrinės: į planavimą ketinama įtraukti tas, kurios jau turi paramą po aukcionų, o kitų projektų poreikis būtų vertinamas atskirai.

    Anglis ir periodas po 2035 metų

    W. Wrochna taip pat pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija dėl tam tikrų anglimi kūrenamų elektrinių viešojo palaikymo formų, jo vertinimu, energetikos strategijos iš esmės nepakeis. Jis aiškino, kad tokia parama būtų trumpalaikė ir labiau skirta pereinamajam laikotarpiui.

    Viceministro teigimu, svarbiausi klausimai ateinantiems dešimtmečiams bus naujų sisteminių galių poreikis po 2035 metų ir anglies atsisakymo tempas. Būtent šie veiksniai, anot jo, labiausiai lems investicijų kryptį ir energijos sistemos patikimumą.

    SMR projektus Lenkijoje vysto su verslininku Michału Sołowowu siejama įmonė Synthos Green Energy, bendradarbiaujanti su Orlen per bendrą įmonę. Skelbiama, kad svarstoma iki 26 BWRX-300 tipo reaktorių statyba šešiose vietovėse, o pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2032 metais.

    Įmonė taip pat pranešė apie kapitalo pritraukimą: nauji investuotojai į projektą esą nusprendė investuoti apie 115 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad SMR segmentas regione tampa ne tik politinių planų, bet ir realių finansinių sprendimų objektu.

  • Elektromobilių subsidijos Lenkijoje: programai NaszEauto pridėta apie 19 mln. eurų, paraiškos dar vertinamos

    Biudžetas padidintas po didelio susidomėjimo

    Lenkijoje elektromobilių pirkimo subsidijų programos NaszEauto biudžetas padidintas daugiau nei 82 mln. zlotų, tai yra maždaug 19 mln. eurų. Apie sprendimą pranešė Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas, kuris administruoja programą ir išmokas finansuoja iš KPO lėšų.

    Papildomos lėšos skirtos tam, kad būtų galima paremti pareiškėjus, kurie paraiškas pateikė vadinamuoju sąlyginiu režimu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl paramos šiai grupei priklauso nuo paraiškų vertinimo rezultatų ir galutinio finansavimo patvirtinimo.

    „Programos NaszEauto biudžeto didinimas yra atsakas į labai didelį lenkų susidomėjimą nulinės taršos transportu“, – sakė Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej atstovas Pawełas Augustynas.

    Paraiškos buvo priimamos sąlyginai

    Fondas nurodo, kad pirminis programos biudžetas siekė 1,18 mlrd. zlotų, arba apie 272 mln. eurų, ir buvo išnaudotas 2026 metų sausio 27 dieną. Nuo tos dienos iki kvietimo pabaigos 2026 metų balandžio 30 dieną paraiškos buvo priimamos sąlyginiu būdu.

    Šiai pareiškėjų grupei paramos sutarčių pasirašymas ir lėšų išmokėjimas buvo susietas su papildomų pinigų atsiradimu. Būtent dėl to Klimato ir aplinkos ministerija kartu su fondu nusprendė biudžetą padidinti iki daugiau nei 1,26 mlrd. zlotų, arba maždaug 291 mln. eurų.

    Kiek paraiškų ir sutarčių jau pasirašyta

    Pagal fondo pateikiamus duomenis, programoje NaszEauto buvo pateikta apie 40 000 paraiškų dėl finansavimo. Jų vertinimo procesas artėja prie pabaigos, o iki šiol pasirašyta daugiau nei 37 000 paramos sutarčių.

    Pareiškėjai informaciją apie paraiškos būklę ir galimus dokumentų patikslinimus gauna per paraiškų teikimo sistemą bei el. paštu, nurodytu dokumentuose. Institucijos pabrėžia, kad galutiniai sprendimai priklauso nuo vertinimo rezultatų ir biudžeto ribų.

    Elektromobilių subsidijų paklausa Lenkijoje išlieka aukšta, o programos biudžeto korekcija rodo, kad dalis finansavimo planų buvo peržiūrėta siekiant nepalikti paraiškų be atsakymo. Artimiausiu metu rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skirs tam, kaip greitai bus užbaigtas vertinimas ir kada realiai pasieks išmokos.

  • JAV vertinimas keičiasi: Kinijos invazijos į Taivaną rizika slopsta iki 2028 metų ir vėliau

    JAV žvalgybos ir saugumo pareigūnai pastaruoju metu vis rečiau prognozuoja Kinijos karinės invazijos į Taivaną tikimybę iki 2028 metų. Tokias išvadas skelbia „Reuters“, remdamasi JAV šaltiniais, nors anksčiau Kinijos vadovas Xi Jinpingas buvo nurodęs kariuomenei iki 2027 metų pasiekti pasirengimą jėga perimti salą.

    Pasak JAV pašnekovų, vienas svarbiausių veiksnių yra Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos ir kovinės parengties tempai, kurie, Vašingtono vertinimu, atsilieka nuo ambicingų politinių tikslų. Kitas aspektas susijęs su Taivano vidaus politika ir Pekino noru įvertinti 2028 metų Taivano prezidento rinkimų baigtį.

    JAV pareigūnai taip pat sieja sulėtėjimą su Xi Jinpingo pradėta plataus masto antikorupcine kampanija kariuomenėje. Ji, kaip teigiama, paveikė aukščiausio lygmens sprendimų priėmimą ir vadovybės stabilumą, o tai gali riboti didelio masto operacijų planavimą ir įgyvendinimą.

    „Dar yra per daug detalių, kurios nėra savo vietose, kad būtų galima atlikti sudėtingiausią karinę operaciją nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje“, – sakė JAV pareigūnas.

    Vis dėlto JAV šaltiniai pabrėžia, kad grėsmė gali išaugti 2028 metais ir vėliau, priklausomai nuo politinių sprendimų Taivane. Jei valdžioje išliktų Taivano Demokratinė pažangos partija ir prezidentas Lai Ching-te siektų dar vienos kadencijos, Pekinas tai galėtų vertinti kaip priežastį didinti spaudimą.

    „Jei tai įvyktų, manau, 2028 metai gali tapti labai įtempti“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kinija oficialiai nelaiko jėgos panaudojimo scenarijaus atmestu ir Taivano klausimą vadina teritorinio vientisumo dalimi. Taivano demokratiniu būdu išrinkta valdžia šiuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad salos ateitį gali spręsti tik jos gyventojai.

    JAV nepripažįsta Taivano kaip diplomatiškai savarankiškos valstybės, tačiau išlieka svarbiausias jo saugumo partneris. Pagal 1979 metais priimtą JAV teisės aktą Vašingtonas yra įsipareigojęs padėti Taivanui įsigyti gynybai reikalingos ginkluotės, o tai yra vienas pagrindinių atgrasymo veiksnių regione.

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.