Tag: Dirbtinis intelektas

  • Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos Darmštate įsikūręs „DeepTech“ startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (Seed) investicijos. Įmonė kuria technologijas, kurios automatizuoja DI modelių našumo optimizavimą ir leidžia jiems efektyviai veikti įvairioje aparatinėje įrangoje.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Elaia“ ir „LEA Ventures“, taip pat prisidėjo „Amadeus APEX Technology Fund“ ir „Seedcamp“. Kartu su finansavimu bendrovė pristatė „Daisyflow“ – didelio našumo DI inferencijos variklį.

    „Daisytuner“ idėja sprendžia vieną skaudžiausių DI rinkos problemų – skaičiavimo resursų trūkumą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo programinės ekosistemos. Įmonė teigia siekianti, kad tas pats kodas be perrašymo pasiektų aukštą našumą pasirinktame luste.

    Praktinė šio požiūrio nauda aktuali tiek didiesiems debesijos tiekėjams, tiek įmonėms, kurios DI diegia savo infrastruktūroje: vietoje nuolatinio naujų pajėgumų pirkimo daugiau dėmesio skiriama tam, kad esama įranga būtų išnaudojama efektyviau. Didėjant lustų įvairovei, rankinis optimizavimas tampa lėtas ir brangus.

    Kaip veikia „Daisytuner“ technologija

    Bendrovę 2024 metais įkūrė Lukas Trümper ir Adrian Schmitz. Komanda remiasi daugiau nei dešimtmetį kaupta tyrimų patirtimi, įgyta tokiose institucijose kaip ETH Zurich, Miuncheno technikos universitetas, RWTH Aachen, TU Darmstadt ir Lawrence Livermore nacionalinė laboratorija.

    „Daisytuner“ kuriamas atvirojo kodo kompiliatorius DOCC verčia kodą iš populiarių karkasų, tokių kaip „PyTorch“, į konkrečiam tiksliniam lustui pritaikytą natyvinį kodą. Taip siekiama, kad DI modeliai galėtų veikti skirtingų gamintojų aparatinėje įrangoje – nuo „NVIDIA“ ir AMD vaizdo plokščių iki naujesnių architektūrų.

    Įmonė teigia, kad optimizavimas vyksta nuolat: DI agentai testuoja optimizacijas realioje aparatinėje įrangoje, o patikrinti rezultatai kaupiami našumo duomenų bazėje. Vėliau šie rezultatai panaudojami panašiems kodo atvejams, taip „mokant“ sistemą greičiau parinkti efektyvias optimizacijas.

    „Daisyflow“ – inferencijos variklis, skirtas diegimui įmonėse

    Kartu su investicija pristatytas „Daisyflow“ apibūdinamas kaip gamybai paruoštas DI inferencijos sprendimas. Jis sukurtas ant atvirų karkasų ir, pasak kūrėjų, gali aptarnauti kalbos, vaizdo, kalbos atpažinimo ir rekomendacijų modelius per tas pačias API, kurias įprastai naudoja inžinierių komandos.

    Akcentuojama, kad sprendimą galima diegti kliento infrastruktūroje – tai leidžia įmonėms kontroliuoti duomenis ir kaštus, neinvestuojant į dideles vidines našumo optimizavimo komandas nuo pirmos dienos.

    „Daisytuner“ nurodo, kad jų platforma parodė iki 18 proc. spartesnį „Qwen 2.5“ veikimą, lyginant su pramonėje plačiai naudojamu „vLLM“, AMD „Instinct“ vaizdo plokštėse. Bendrovė taip pat teigia, kad platforma prieinama per „Cloud Console“, kur sujungiami DOCC kompiliatorius, nuolatiniai bandymai realioje įrangoje, naršyklinis IDE individualioms optimizacijoms ir „gyva“ našumo duomenų bazė, naudojama kompiliavimo metu.

    Kur bus panaudoti 6 mln. eurų

    Startuolis skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas išplėsti „Daisyflow“ naudojimą įmonėse, auginti inžinerinę komandą ir praplėsti kompiliatoriaus palaikymą naujoms lustų architektūroms.

    „Daisytuner“ taip pat sieja savo ambicijas su platesne rinkos kryptimi, kai didieji DI žaidėjai kuria nuosavą silicį: jų tikslas – tapti programiniu sluoksniu, padedančiu „atrakinti“ našumą įvairiuose lustuose, nepriklausomai nuo gamintojo.

  • DI teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų ir ruošiasi plėtrai už NT sandorių ribų

    Didžiosios Britanijos DI pagrindu veikianti teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų siekdama plėsti paslaugas už nekilnojamojo turto sandorių ribų ir žengti į naujas rinkas.

    Apie investiciją lapkričio 16 dieną pranešė „EU-Startups“. Tai – sėklos (Seed) investicijų etapas, skirtas plėtrai į kitas vartotojų teisės sritis ir geografijas.

    Raundui vadovavo „Insight Partners“, taip pat prisidėjo „Firstminute Capital“, „Blue Lion Global“, „Andrena Ventures“, „FJ Labs“, „Antiportfolio Ventures“, „Rigby Group“, „Mishcon de Reya LLP“ bei keli verslo angelai.

    Bendrovės teigimu, pirmasis tarptautinis startas planuojamas 2027 metais, o iki šiol „Alecto“ daugiausia koncentravosi į su būsto įsigijimu susijusias teisinės pagalbos paslaugas.

    Plėtra už nekilnojamojo turto ribų

    „Alecto“ įkūrėjas ir vadovas Willas Rice’as sako, kad teisinės paslaugos per ilgai buvo teikiamos pagal pačios industrijos taisykles, o DI suteikia galimybę daugiau kontrolės grąžinti klientui.

    Jo teigimu, žmonės dažniau siekia ne „nusipirkti teisininko laiką“, o gauti konkretų rezultatą, todėl įmonė kuria modelį, kuris labiau orientuotas į baigtį, o ne į sunaudotas valandas.

    Pasak bendrovės, tradicinė rinka susiduria su ribota pasiūla: kvalifikuotų teisininkų skaičius ir jų darbo valandos yra baigtiniai, o tai didina kainas ir lėtina procesus.

    Klientams tai neretai reiškia dideles ir sunkiai prognozuojamas išlaidas, neaiškias procedūras, lėtus atsakymus ir sudėtingą teisinę kalbą, kuri apsunkina sprendimų priėmimą.

    Ką „Alecto“ jau nuveikė

    „Alecto“ įkurta 2025 metais. Willas Rice’as anksčiau kūrė „FinTech“ būsto paskolų skolintoją „Gen H“.

    Skelbiama, kad per aštuonis veiklos mėnesius įmonė pasiekė 7 mln. eurų metinių pajamų tempą (annualised revenue) ir dalyvavo daugiau nei 1,1 mlrd. eurų vertės NT sandoriuose.

    Komanda, bendrovės duomenimis, išaugo nuo trijų žmonių 2026 metų sausį iki 85 darbuotojų dabar, o sukaupta bendra teisinė patirtis viršija 500 metų.

    Augantis investuotojų dėmesys „LegalTech“

    „Alecto“ investicija įsilieja į platesnę tendenciją: 2026 metais Europoje fiksuota daugiau investicijų į teisės technologijų sprendimus, ypač orientuotus į vartotojų paslaugas ir NT teisę.

    Straipsnyje pažymima, kad kartu su kitais 2026 metų pranešimais apie finansavimą vartotojų teisinių paslaugų, NT teisės ir susijusiose DI taikymo srityse bendra suma siekia apie 129,6 mln. eurų.

    Vienas iš investuotojų, „Insight Partners“ atstovas Alessandro Luciano, pabrėžė, kad vartotojų teisinės paslaugos yra didelė rinka, kurioje dėl kainos ir sudėtingumo daliai žmonių reikalinga pagalba lieka sunkiai pasiekiama.

    „Alecto“ planuoja iš NT srities perkelti sukurtą veikimo modelį į kitas vartotojų teisės kryptis ir, kaip teigia įmonė, sudaryti sąlygas teisinę pagalbą gauti paprasčiau ir aiškiau.

  • Akcininkai spaudžia „Nvidia“ valdybą: Jensen Huang gali sugrįžti į vadovo postą

    Akcininkai spaudžia „Nvidia“ valdybą: Jensen Huang gali sugrįžti į vadovo postą

    „Nvidia“ vadovybės ateitis vėl atsidūrė dėmesio centre – investuotojai ragina bendrovės valdybą neskubėti skiriant nuolatinį vadovą ir svarstyti galimybę, kad į kompaniją sugrįš ilgametis lyderis Jensen Huang.

    Situacija kilo po lapkričio 12 dieną įvykusio sukrėtimo, kai „Nvidia“ bendraįkūrėjas ir daugelį metų įmonei vadovavęs vadovas netikėtai pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų ir paliko direktorių tarybą. Sprendimas priimtas po žiniasklaidos pranešimų ir pradėto vidinio tyrimo dėl jo nesantuokinių santykių.

    Tekste minima, kad tarp aptariamų ryšių buvo ir santykiai su bendrovės darbuotojomis bei buvusia Singapūro įmonės „Megaspeed“ vadove, kuri, anot amerikiečių tarnybų įtarimų, galėjo būti susijusi su šnipinėjimu Kinijos naudai.

    Laikinai „Nvidia“ vadovės pareigas perėmė finansų direktorė Colette Kress, o valdyba pradėjo nuolatinio įpėdinio paieškas. Tačiau investuotojų spaudimas rodo, kad sprendimas dar gali keistis.

    Investuotojų laiškas ir peticija internete

    Kaip skelbia CNBC, investiciniai fondai „Altimeter Capital“ ir „Atreides Management“ valdybai nusiuntė bendrą laišką. Jame raginama rinktis lėtą ir apgalvotą sprendimo kelią, kol situacija bus iki galo išsiaiškinta.

    Nurodoma, kad „Altimeter Capital“ valdo beveik 1,9 mlrd. JAV dolerių vertės „Nvidia“ akcijų, o „Atreides Management“ – maždaug 250 mln. JAV dolerių vertės paketą.

    Tuo pat metu internete plinta peticija „Stand with Jensen“, kurią, teigiama, jau pasirašė daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tarp pasirašiusiųjų minimi daugiau nei 5 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų ir Elonas Muskas.

    Kodėl Huango sugrįžimas svarbus DI rinkai

    Galimas Huango sugrįžimas pristatomas kaip reikšmingas ne tik pačiai „Nvidia“, bet ir visam dirbtinio intelekto sektoriui. Prieš pasitraukimą jis buvo siejamas su aktyviu atvirų (open-source) iniciatyvų palaikymu.

    Tekste teigiama, kad „Nvidia“ buvo paskelbusi apie daugiau nei 500 atvirų modelių platformoje „Hugging Face“, plėtojo „Nemotron“ modelių šeimą ir deklaravo 26 mlrd. JAV dolerių investicijas į atviras iniciatyvas per penkerius metus.

    Pasak publikacijoje pateikto konteksto, tokios iniciatyvos leidžia turintiems galingas vaizdo plokštes DI sprendimus paleisti vietoje (lokaliai), taip ne visuomet remiantis mokamomis didžiųjų žaidėjų, tokių kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“, prenumeratomis.

    Spekuliacijos dėl įtampos su konkurentais

    Taip pat minimos pramonės spekuliacijos, esą Huango tvirta parama atviriems modeliams ir nepritarimas eksporto ribojimams lustų tiekimui į Kiniją galėjo kelti įtampą. Tekste įvardijama, kad konkurentai, tarp jų – „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, neva siekė jo pasitraukimo, nors pats Amodei tai viešai neigė.

    Publikacijoje svarstoma: jei „Nvidia“ valdyba nusileistų akcininkų spaudimui, planai riboti atviro DI kryptį gali ir neįvykti.

  • „Renault“ Prancūzijoje mažina biuro darbuotojų skaičių ir samdo 2 tūkst. į gamybą

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ rengia planą, pagal kurį 1 000 techninio užnugario ir pagalbinių padalinių darbuotojų galėtų išeiti iš darbo savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Bendrovė taip siekia efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Kaip rašo dienraštis „Les Echos“, įmonei svarbu perorientuoti darbuotojų kompetencijas ten, kur jų labiausiai reikia.

    Pokyčiai daugiausia siejami su dirbtinio intelekto sprendimų diegimu finansų, žmogiškųjų išteklių, tiekimo ir platinimo grandinėse. Dėl to dalis administracinių ir užnugario funkcijų, pasak pateikiamos informacijos, tampa mažiau reikalingos arba keičiasi jų pobūdis.

    „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 žmonių, tad numatomi pokyčiai palies reikšmingą dalį organizacijos. Kartu akcentuojama, kad įmonė nori sustiprinti gamybą, ypač ten, kur surenkami elektriniai automobiliai.

    Darbuotojus kviečia persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlyta persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose. Tokia kryptis rodo, kad bendrovė renkasi ne vien mažinti etatų skaičių, o dalį darbuotojų perkelti į kitus vaidmenis.

    Panašūs pasiūlymai planuojami ir laikinąsias sutartis turintiems darbuotojams. Šį sprendimą įmonė sieja su klientų susidomėjimu elektromobiliais, įskaitant naujus R5 ir „Twingo“ modelius.

    Nurodoma, kad bendrovė ketina skirti daug lėšų mokymams: darbuotojų parengimas naujoms užduotims turėtų užtrukti apie 500 000 mokymų valandų.

    Konkurencingumas ir skaičiai Prancūzijos rinkoje

    Primename, kad 2025 metų birželį „Renault“ paskelbė naują taupymo strategiją, kuri, kaip teigiama, turi padėti gerinti konkurencingumą, ypač lyginant su Kinijos gamintojais.

    Tekste taip pat pateikiami veiklos rodikliai: 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir įkraunami hibridai.

    Nurodoma, kad to paties laikotarpio pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • „Ignitis“ finansiniai rezultatai: per 9 mėnesius EBITDA augo iki 430,4 mln. eurų, plečiasi ir Lenkijoje

    Lietuvos energetikos grupė „Ignitis“ skelbia pagerinusi rezultatus: per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pakoreguota EBITDA siekė 430,4 mln. eurų – tai 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

    Apie tai pranešama portale WNP.pl, kuriame apžvelgti grupės veiklos rodikliai ir pagrindiniai pokyčiai, susiję su investicijomis, atsinaujinančios energetikos projektais bei veikla Lenkijoje.

    Bendrovė nurodo, kad prie rezultatų augimo labiausiai prisidėjo geresni segmentų „Klientai ir sprendimai“ bei „Tinklai“ rodikliai. „Klientų ir sprendimų“ segmente pakoreguota EBITDA augo dėl elektros pardavimų rezultatų.

    Tuo metu „Tinklų“ segmente EBITDA didėjo daugiausia dėl didesnės reguliuojamos turto bazės vertės (RAB), atspindinčios augusias investicijas į elektros skirstymo tinklą – tai viena didžiausių grupės investicinių krypčių.

    Investicijos – 432,4 mln. eurų

    Per devynis 2026 metų mėnesius „Ignitis“ investicijos siekė 432,4 mln. eurų. Iš jų 65,4 proc. buvo nukreipta į „Tinklų“ segmentą, o 28,6 proc. – į atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus.

    Bendra investicijų suma buvo mažesnė nei metais anksčiau – tai siejama su mažesnėmis investicijomis į atsinaujinančią generaciją po to, kai dalis projektų 2025 metais pasiekė komercinės veiklos pradžios etapą.

    Minima, kad atsinaujinančios generacijos segmente 123,8 mln. eurų daugiausia buvo skirta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrai, baterijų energijos kaupimo sistemoms (BESS) ir kitiems vykdomiems projektams.

    Skola, reitingai ir žaliosios obligacijos

    2026 metų rugsėjo pabaigoje grupės grynoji skola sudarė 1,96 mlrd. eurų – 2,5 proc. daugiau nei 2025 metų gruodžio pabaigoje. Augimas siejamas su tęsiamomis investicijomis.

    Kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino „Ignitis“ reitingą „BBB+“ su stabilia perspektyva, o „Moody’s“ pirmą kartą suteikė reitingą „Baa1“, taip pat su stabilia perspektyva.

    Grupė taip pat išplatino 300 mln. eurų vertės Europos žaliąsias obligacijas (EuGB) su 4,5 proc. metiniu kuponu, kurių išpirkimas numatytas 2031 metų spalio 27 dieną. Skelbiama, kad paklausa viršijo 1,0 mlrd. eurų.

    Veikla Lenkijoje ir atsinaujinančios energetikos projektai

    „Ignitis“ portfelyje Lenkijoje – trys vėjo jėgainių parkai: „Pomerania“ (94 MW), „Silesia I“ (50 MW) ir „Silesia II“ (137 MW). Taip pat vykdomi saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia siekia 24 MW.

    Atsinaujinančių pajėgumų srityje grupė skelbė, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jos įrengtoji galia siekė 2,1 GW, o statomų projektų apimtis išaugo iki 0,7 GW. Tarp minimų projektų – „Tume“ BESS Latvijoje (107 MW / 215 MWh), kuriam priimtas galutinis investicinis sprendimas.

    Taip pat nurodoma, kad baigiama statyti penktoji Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galia (110 MW), o projekto įgyvendinimas pasiekęs apie 90 proc. Užbaigus plėtrą, elektrinės bendra galia turėtų išaugti iki 1 010 MW.

    Audra Lietuvoje ir planai tinklams

    „Tinklų“ segmento veiklai reikšmingą įtaką turėjo 2026 metų rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra, įvardijama kaip stipriausia nuo matavimų pradžios septintajame dešimtmetyje.

    Skirstymo tinklų operatoriaus ESO tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. įvykių, kurie palietė per 680 tūkst. klientų. Preliminariai kompensacijos vertinamos maždaug 6,5 mln. eurų.

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (NERC) pradėjo patikrinimą dėl ESO pasirengimo, reakcijos į audrą ir elektros tiekimo atkūrimo proceso, o grupė inicijavo vidaus auditą. Po ataskaitinio laikotarpio paskelbta ir apie siūlomas 4,4 mlrd. eurų investicijas į „Tinklų“ segmentą 2026–2035 metų laikotarpiui.

    LNG sutartis ir dividendų planai

    „Ignitis“ „Klientų ir sprendimų“ segmente pasirašė ilgalaikę suskystintų gamtinių dujų (LNG) pirkimo sutartį 2027–2036 metams. Sutartis numato 10 LNG tiekimų per metus, apie 1 TWh per metus.

    Grupė taip pat skelbia ketinanti už 2026 metus didinti dividendą 10 proc., palyginti su 2025 metais, iki 1,504 euro akcijai (iš viso 108,9 mln. eurų). Devynių mėnesių laikotarpiui siūloma išmokėti 0,400 euro akcijai (29,0 mln. eurų), o sprendimą turi patvirtinti neeilinis akcininkų susirinkimas, numatytas 2026 metų gruodžio 10 dieną.

    Be to, „Ignitis“ susiaurino visų 2026 metų pakoreguotos EBITDA prognozės intervalą iki 575–600 mln. eurų (anksčiau – 550–600 mln. eurų) ir nepakeitė investicijų prognozės – 590–690 mln. eurų.

  • NATO rečiau rengs viršūnių susitikimus: kitas planuojamas tik 2028-aisiais

    NATO planuoja rečiau rengti viršūnių susitikimus, o kitas Aljanso lyderių susitikimas, kaip teigiama, nevyks 2027 metais – realiausia data minima 2028-ieji.

    Apie tai paskelbė Albanijos premjeras Edi Rama, nurodęs, kad šalys narės dar nesutarė dėl tikslaus kito susitikimo laiko. Jo teigimu, jei susitikimas būtų surengtas 2028 metais, šeimininke taptų Tirana.

    Į šią informaciją sureagavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pabrėžęs, kad viršūnių susitikimai organizuojami „tuomet, kai jų reikia“, o sprendimas esą priklauso nuo aktualių Aljanso poreikių.

    Vis dėlto pats sprendimas mažinti aukščiausio lygio susitikimų dažnumą kelia klausimų dėl transatlantinės partnerystės ritmo ir politinės vienybės – ypač tuo metu, kai Europoje tęsiasi karas Ukrainoje, o JAV ir kai kurių Europos sąjungininkių pozicijos ne visada sutampa.

    Kodėl susitikimų gali būti mažiau

    Straipsnyje teigiama, kad viena iš priežasčių – didelės tokių susitikimų organizavimo sąnaudos. Taip pat minima, jog dalis svarbiausių tikslų dėl gynybos išlaidų ir karinio planavimo jau yra suderinti, todėl, anot kai kurių ekspertų, nėra būtinybės nuolat rinkti 32 valstybių vadovus.

    Taip pat nurodoma, kad rečiau gali vykti ir NATO gynybos bei užsienio reikalų ministrų konsultacijos. Pavyzdžiui, šiemet neįvyko antrasis planuotas gynybos ministrų susitikimas spalį, o kitais metais numatomas tik vienas toks susitikimas.

    Per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimai dažniausiai vykdavo kasmet, o išimtimi buvo 2020-ieji.

    Albanijos finansai ir gynybos išlaidos

    Viena iš aptariamų priežasčių, kodėl susitikimas galėtų nusikelti, siejama su Albanijos finansiniais pajėgumais ir gynybos biudžetu. Prognozuojama, kad šiemet šalis gynybai skirs apie 2,15 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad NATO tikslas 2035 metams – kad visos šalys narės pagrindinėms gynybos reikmėms pasiektų 3,5 proc. BVP, o papildomai infrastruktūrai – 1,5 proc. BVP.

    Pačią viršūnių susitikimų kainą iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai: minima, kad Nyderlandai vieno tokio renginio organizavimui skyrė beveik 100 mln. JAV dolerių, o Turkijai, priimant delegacijas, esą teko atnaujinti karinį oro uostą.

    Augantys nesutarimai dėl JAV vaidmens

    Tekste akcentuojama, kad vis didesniu iššūkiu NATO tampa politinė sparta ir vienybė. Kaip viena iš priežasčių minimi nesutarimai tarp Donaldo Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkių, taip pat skirtingi požiūriai į karą Ukrainoje, santykius su Rusija ir atsakomybės už Europos saugumą pasidalijimą.

    Minima, kad Jungtinės Valstijos sumažino tiesioginę karinę paramą Ukrainai, o ginkluotės tiekimas labiau persikelia į komercinį modelį, kuriame dalyvauja europiniai pirkėjai. Taip pat nurodoma, kad Vašingtonas vykdo ir atskiras diplomatines derybas dėl karo pabaigos, kurios ne visada sutampa su europiečių lūkesčiais.

    Papildomu signalu apie JAV politikos krypties pokyčius įvardijamas planuojamas Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas lapkričio 19 dieną Kinijos Šendženo mieste. Tekste cituojama nuomonė, kad tokio formato susitikime JAV lyderis gali labiau atstovauti savo, o ne sąjungininkų interesams.

    Visa tai, kaip teigiama, rodo, kad NATO iššūkiai šiandien susiję ne tik su finansavimu ar karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir su politinės vienybės išlaikymu – o retesni viršūnių susitikimai gali būti vienas iš platesnių pokyčių ženklų.

  • Lenkija žada rekordinį finansavimą vietiniams keliams: per 10 metų – dar per 20 mlrd. zlotų

    Lenkijos infrastruktūros ministerija planuoja per artimiausią dešimtmetį reikšmingai didinti finansavimą vietiniams keliams – kalbama apie daugiau nei 20 mlrd. zlotų papildomų lėšų. Apie tai paskelbė viceministras Stanisławas Bukowiecas.

    Anot jo, per artimiausius metus valstybės dėmesys turėtų labiau krypti į savivaldybių kelius ir miestų apvažiavimus, nes pagrindinė greitkelių ir ekspreskelių struktūra Lenkijoje artėja prie užbaigimo.

    Tarp svarbiausių numatomų pokyčių – ir deregulacija, ypač susijusi su procedūromis, kuriomis gaunami poveikio aplinkai sprendimai kelių investicijoms. Viceministro teigimu, dabartinė tvarka dažnai lėtina pasirengimą statyboms.

    Kartu ministerija signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu daugiau investicijų gali tekti geležinkeliams: tai siejama su Europos Komisijos kryptimi didesnį prioritetą teikti ekologiškesniam transportui.

    3 mlrd. zlotų dabar ir planas dešimtmečiui

    S. Bukowiecas nurodė, kad vietinių (savivaldybių) kelių užduotims biudžetas jau padidintas iki 3 mlrd. zlotų. Šios lėšos suskirstytos į dvi dalis: 1 mlrd. zlotų skiriamas modernizavimui ir dangos atnaujinimui, o 2 mlrd. zlotų – didesnės apimties rekonstrukcijoms, įskaitant kelio korpuso pertvarkymą ir platinimą.

    Viceministro teigimu, per 10 metų siekiama šį finansavimą papildomai padidinti daugiau nei 20 mlrd. zlotų. Toks horizontas, ministerijos vertinimu, svarbus tiek planuojant rangos pajėgumus, tiek nuosekliai gerinant regionų susisiekimą.

    Taip pat pranešta, kad rengiami pakeitimai įstatymui, susijusiam su vietinių kelių plėtros fondu, kuris yra vienas pagrindinių mechanizmų šiai krypčiai finansuoti.

    Programas ketinama sujungti ir planuoti iki 2040 metų

    Ministerija svarsto sujungti atskiras kelių programas ir sudaryti ilgesnės trukmės investicijų perspektyvą – bent iki 2040 metų. Tarp minėtų instrumentų – Kelių fondas, vietinių kelių plėtros programa bei šimto apvažiavimų programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2030 metų.

    S. Bukowieco teigimu, tokia integracija leistų į vieną planą įtraukti tiek projektus pagrindiniame kelių tinkle, tiek išplėstą apvažiavimų paketą, kuris ateityje turėtų tapti dar svarbesnis.

    Aplinkosauginės procedūros – tarp didžiausių kliūčių

    Viceministras pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių kelių investicijoms išlieka poveikio aplinkai sprendimų gavimas. Pasak jo, ministerija jau žengė „mažais žingsniais“ – supaprastindama reikalavimus mažesniems projektams, ypač vienos važiuojamosios dalies keliuose.

    Toliau numatomos derybos su Klimato ir aplinkos ministerija dėl sisteminių pokyčių. S. Bukowiecas atkreipė dėmesį ir į institucijų pajėgumų problemą – jo teigimu, atsakingoms aplinkos apsaugos tarnyboms gali trūkti žmogiškųjų išteklių, o tai taip pat lėtina procesus.

    Paklaustas apie idėją steigti centrinę instituciją, kuri koordinuotų investicinius procesus tarp visų rinkos dalyvių, viceministras tokią kryptį vertino skeptiškai – jo manymu, tai reikštų papildomą biurokratiją, o ne greitesnį darbą.

  • „Westinghouse“: Koninas turi privalumų antrai Lenkijos atominei, bet reikia techninių analizų

    JAV branduolinės energetikos bendrovė „Westinghouse“ sako, kad Koninas ir jo regionas turi aiškių privalumų, galinčių lemti čia planuojamos antros Lenkijos atominės elektrinės vietą. Vis dėlto šie pranašumai dar turės būti patvirtinti techninėse analizėse.

    Apie tai viešai kalbėjo „Westinghouse“ EMEA rinkos plėtros viceprezidentas Romanas Romanowskis, regiono vizito metu susitikęs su vietos savivaldos atstovais, verslu ir studentais.

    Tarp svarbiausių Konino regiono stiprybių įvardijami vandens ištekliai, jau parengta infrastruktūra, įskaitant galimybes išvesti galią į elektros sistemą, taip pat patyrę energetikos specialistai.

    „Westinghouse“ yra viena iš trijų bendrovių, siekiančių kontrakto statyti antrąją Lenkijos atominę elektrinę. Galutinį sprendimą dėl vietos, kaip pabrėžiama, priims šalies vyriausybė.

    Ar didelė elektrinė „nesikirs“ su mažaisiais reaktoriais?

    Regiono diskusijose iškilo klausimas, ar didelės galios atominės elektrinės projektas galėtų konfliktuoti su kitais branduoliniais planais Konino apylinkėse. Konkrečiai minėtas ZE PAK ir partnerių ketinimas Pątnove statyti šešis mažus modulinius reaktorius BRWX-300, kurių bendra galia siektų 1 800 MW.

    R. Romanowskio vertinimu, esminių kliūčių, kad abi iniciatyvos galėtų egzistuoti greta, iš principo nėra. Jis aiškino, kad skiriasi tokių sprendimų paskirtis energetikos sistemoje.

    Anot „Westinghouse“ atstovo, didelės galios reaktoriai pirmiausia padeda stabilizuoti elektros sistemą, o mažieji moduliniai reaktoriai gali būti orientuoti ne tik į elektros gamybą, bet ir į šilumos ar procesinio garo tiekimą pramonei.

    Sprendimas – po galimybių studijų

    „Westinghouse“, kaip ir kiti kandidatai – Prancūzijos EDF bei Kanados Candu – artimiausiais mėnesiais turi parengti galimybių studijas dviem galimoms vietoms. Tai apims Lenkijos valstybės branduolinės energetikos bendrovės pateiktų duomenų analizę ir apsilankymus vietoje.

    „Westinghouse“ teigimu, studijų pabaigoje bus pateikta, kaip bendrovė mato projekto įgyvendinimą ir kokie vietos resursai bei sprendimai galėtų būti panaudoti.

    Konino vicemeras Pawełas Adamówas tvirtino, kad miestas, kaip antros atominės vieta, būtų seismologiškai saugesnis, o dėl aušinimo sistemų sprendimų – ir pigesnis variantas. Jis taip pat pabrėžė regiono siekį gauti „teisingą sprendimą“ energetinės transformacijos kontekste.

    Lenkijos branduolinės energetikos planai ir terminai

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Lenkijos Energetikos ministerija pristatė atnaujintą šalies branduolinės energetikos programą, kurioje nurodoma, kad pageidaujamos antros atominės vietos yra Bełchatówas ir Koninas.

    Pagal šį planą partnerį ir technologiją numatoma pasirinkti 2027 metais, o dėl lokacijos apsispręsti 2028 metais. Statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko paleidimas – 2040 metais.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė jau statoma Pamario vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje. Investuotojas – Polskie Elektrownie Jądrowe, o rangovas – „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas; pirmasis AP1000 reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais.

  • Po sabotažo geležinkelyje Lenkija ruošia „saugumo skydą“: daugiau galių SOK ir naujos technologijos

    Prieš metus Lenkijoje įvykdyti diversijos aktai geležinkelio linijoje Nr. 7 parodė, kaip pažeidžiama gali būti kritinė infrastruktūra. Tuomet kroviniam traukiniui važiuojant pro Mika miestelį po bėgiais detonuotas sprogmuo, o kitame epizode ties Gołąb apgadintas kontaktinis tinklas ir ant bėgio pritvirtinti metaliniai elementai, galėję sukelti nuvažiavimą nuo bėgių.

    Abiem atvejais buvo tiesioginė geležinkelio katastrofos grėsmė, tačiau didesnės nelaimės pavyko išvengti. Kaip primena lenkų portalas WNP, po sprogimo traukiniai kurį laiką dar važinėjo tuo pačiu ruožu, o pažeidimas galutinai išryškėjo tik vėliau, kai apie nelygumą pranešė keli mašinistai.

    Incidentai paskatino platesnę diskusiją: beveik 20 tūkst. kilometrų geležinkelio tinklo fiziškai neįmanoma nuolat patruliuoti. Dėl to saugumo stiprinimas remiamas ne vien papildomais patikrinimais, bet ir planuojamais teisės aktų pakeitimais bei technologiniais sprendimais.

    Per pastaruosius 12 mėnesių pradėta operacija „Tor“, kurioje dalyvauja policija, Geležinkelių apsaugos tarnyba (SOK) ir kariuomenė. Skelbiama, kad per šią operaciją sulaikyta 15 asmenų, įtariamų sabotažu ar diversija, o panašių išpuolių pasikartojimo per metus nefiksuota.

    SOK žada daugiau įgaliojimų

    Vienas svarbiausių atsako elementų – planuojami SOK įgaliojimų pokyčiai. Konsultacijų stadijoje esantys pakeitimai numato daugiau galimybių tikrinti asmenis ir bagažą bei platesnį priėjimą prie stebėjimo sistemų, įskaitant kūno kameras ir bepiločius orlaivius.

    Numatoma, kad pareigūnai galės greičiau identifikuoti grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus, turinčius įtakos keleivių ir infrastruktūros saugumui. Taip pat minimos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos sulaikant įtariamuosius, ir aiškesnės galimybės bendradarbiauti su kitomis tarnybomis.

    Pokyčiai paliestų ir veiklą už įprastinių geležinkelio teritorijų ribų: tam tikromis sąlygomis būtų galima tęsti persekiojimą, jei jo nutraukimas keltų riziką transporto saugumui. Dar viena kryptis – didesnis vaidmuo kelių eismo kontrolėje, ypač geležinkelio pervažose.

    Jeigu įstatymų pakeitimai būtų priimti ir pasirašyti, išsiplėstų pažeidimų sąrašas, už kuriuos SOK pareigūnai galėtų skirti baudas. Taip pat siūloma patikslinti, kada infrastruktūros valdytojams atsirastų pareiga kurti tokią tarnybą, ir keisti kai kuriuos reikalavimus kandidatams, pavyzdžiui, atsisakant prievolės turėti sutvarkytą santykį su karine tarnyba.

    Skaitmeninė priežiūra: nuo šviesolaidžių iki dronų

    Kita saugumo „skydo“ dalis – technologijos, galinčios padėti pastebėti įtartiną veiklą ar bėgių pažeidimus. Tekste pabrėžiama, kad šiuo metu dauguma sprendimų dar yra testavimo etape, nes universalaus metodo, tinkančio visoms modernizuotoms linijoms, nėra.

    Vienas svarstomų variantų – DAS (Distributed Acoustic Sensing) technologija, kai šalia bėgių einantys šviesolaidžiai naudojami akustiniams signalams fiksuoti ir neįprastiems įvykiams aptikti. Priimtas sprendimas tokius bandymus atlikti realiomis sąlygomis.

    Lygiagrečiai vystomos ir kontaktinio tinklo apsaugos idėjos: anksčiau vykdyti koncepciniai darbai dėl sistemos, kuri nuolat stebėtų tinklo parametrus ir automatiškai siųstų signalus aptikus galimą įsikišimą ar anomalijas.

    Taip pat minimi planai dėl automatinės infrastruktūros būklės stebėsenos sistemos, kuri būtų paremta dronais ir įvairiais jutikliais. Surinkti vaizdai ir matavimai ateityje galėtų būti analizuojami algoritmais, kad gedimai ar pažeidimai būtų aptinkami greičiau, o patikros vyktų dažniau ir efektyviau.

  • Trumpui turint „Nvidia“ akcijų už 62 mln. dol., leidimas eksportuoti H200 į Kiniją kelia klausimų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai, susiję su pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportu į Kiniją, atsidūrė dėmesio centre dėl galimo interesų konflikto. Kaip praneša „Washington Post“, būtent jo administracijos sprendimai galėjo prisidėti prie „Nvidia“ akcijų vertės šuolio.

    Leidimas eksportuoti H200 lustus į Kiniją buvo suteiktas 2025 metų gruodį. Straipsnyje teigiama, kad tai tapo viena iš priemonių, padėjusių kilti bendrovės vertinimui rinkoje.

    Tuo pat metu viešumoje aptariami Trumpo asmeniniai investiciniai interesai. Remiantis rugpjūtį turėtais duomenimis apie jo biržos portfelį, prezidentas buvo sukaupęs „Nvidia“ akcijų paketą, tuo metu vertintą maždaug 62 mln. JAV dolerių, o reali vertė galėjo būti ir didesnė.

    Toks sutapimas, kai politiniai sprendimai gali daryti įtaką įmonės akcijų kainai, o pats sprendimų priėmėjas turi reikšmingą tos įmonės akcijų paketą, vėl kelia diskusijas apie etiką ir galimus tyrimus.

    Senatorės Warren kreipimasis ir SEC klausimas

    „Washington Post“ primena, kad birželį senatorė Elizabeth Warren kreipėsi į JAV iždo departamentą klausdama, ar Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) neturėtų pradėti tyrimo. Senatorę domino pranešimai, jog Trumpas galėjo įsigyti iki milijono „Nvidia“ akcijų likus savaitei iki sprendimo, susijusio su eksporto į Kiniją didinimu.

    Pasak leidinio, šis atvejis patraukė ir federalinių etikos priežiūros institucijų dėmesį, o demokratų gretose vis garsiau kalbama apie galimus papildomus aiškinimusis. Straipsnyje taip pat svarstoma, kad pasikeitus politinėms jėgoms Kongrese gali daugėti iniciatyvų imtis tyrimų.

    Aktyvūs Trumpo sandoriai ir kiti pavyzdžiai

    CNBC anksčiau skelbė, kad vasarą prezidento investicinėje sąskaitoje matėsi didelis aktyvumas, ypač dirbtinio intelekto, technologijų ir gynybos sektoriuose. Pranešta ir apie investicijas energetikos bendrovėse, kurios, anot televizijos, atnešė dideles pajamas po karo su Iranu pradžios.

    Tekste minimas ir kitas pavyzdys: Trumpas esą buvo įsigijęs bendrovės „Axon“ akcijų už 5 mln. JAV dolerių tuo metu, kai JAV imigracijos tarnyba ICE svarstė galimą didelį kontraktą dėl elektrošokų įrenginių.

    CNBC taip pat atkreipė dėmesį į prezidento sandorius su Elono Musko įmonių akcijomis, primindama, kad „SpaceX“ yra reikšmingas tiekėjas Pentagonui ir NASA, todėl tokios investicijos vėl kelia interesų konflikto klausimą.

    Baltųjų rūmų pozicija ir H200 svarba

    Baltieji rūmai laikosi pozicijos, kad Trumpas nevaldo savo investicinio portfelio, o jį administruoja „nepriklausomos finansų institucijos“.

    Tuo metu analitinis centras „Institute for Progress“ po sprendimo dėl H200 eksporto aiškino, kad tai itin galingas DI lustas – beveik šešis kartus našesnis už pažangiausią puslaidininkį, kurį tuo metu dar buvo galima legaliai eksportuoti į Kiniją. Ekspertai vertino, jog tokie lustai galėtų padėti Kinijos DI laboratorijoms kurti superkompiuterius, kurių pajėgumai būtų artimi turimiems JAV.