CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Kas yra „Inbolt“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūręs robotų intelekto startuolis „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų investiciją, kurią žada skirti plėtrai JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione bei įėjimui į du naujus sektorius – duomenų centrus ir elektronikos gamybą. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį pramoniniams robotams realiu laiku „matyti“ aplinką, suprasti pokyčius ir koreguoti veiksmus.

    Pasak įmonės, daugelis šiandien gamyboje veikiančių robotų dirba pagal iš anksto apibrėžtus scenarijus ir dažnai „nemato“ smulkių nukrypimų: detalės pasislinkimo, įrankio nusidėvėjimo ar natūralių variacijų linijoje. Tokiose situacijose robotai gali sustoti, generuoti klaidą arba pagaminti broką, o tai tiesiogiai virsta neplanuotomis prastovomis.

    Investicijos detalės ir planai

    Investicijų etapui vadovavo naujas investuotojas „Shift4Good“, taip pat prisidėjo „Bridges Climate Transition Partners“. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai „BNP Paribas Développement“ bei „Ora Global“, o bendra „Inbolt“ pritraukto kapitalo suma, bendrovės teigimu, pasiekė 30 mln. eurų.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, ją įsteigė vadovas Rudy Cohen, operacijų vadovė Albane Dersy ir technologijų vadovas Louis Dumas. „Inbolt“ teigia kurianti „bendros paskirties“ DI modelį, pritaikomą skirtingiems procesams, detalėms ir darbo stotims, kad automatizacija būtų diegiama greičiau ir pigiau.

    „Robotai penkiasdešimt metų dirbo aklai. Problema ne geresnė įranga, o tai, kad kiekvienam robotui, nepriklausomai nuo gamintojo, reikia suteikti gebėjimą realiu laiku matyti ir prisitaikyti“, – sakė „Inbolt“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rudy Cohen.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis taikomas

    „Inbolt“ sprendimo esmė – 3D rega ir nuo įrangos nepriklausomas DI programinės įrangos sluoksnis, kuris leidžia robotui suvokti aplinką ir realiu laiku koreguoti valdymo ciklus. Tokia logika aktuali gamyboje, kur net nedidelis paklaidos pokytis gali reikšti, kad detalė bus įstatyta netiksliai, įrankis sureaguos ne taip, kaip numatyta, o galutinis rezultatas neatitiks kokybės reikalavimų.

    Įmonė akcentuoja, kad sistemą galima diegti tiek naujose, tiek jau veikiančiose gamybos linijose, taip modernizuojant automatizaciją nekeičiant visos įdiegtos robotikos. Sprendimas, pasak bendrovės, veikia su pagrindinėmis pramoninių robotų platformomis, tarp jų FANUC, ABB, KUKA, Yaskawa, Comau ir „Universal Robots“.

    Šis požiūris atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI iš programinių biurų įrankių vis dažniau keliasi į fizinį pasaulį: gamyklas, sandėlius ir infrastruktūros objektus. Praktinė vertė čia matuojama ne tik tikslumu, bet ir mažesniu prastovų skaičiumi, greitesniu perkonfigūravimu bei galimybe lankščiau reaguoti į kintančias sąlygas linijoje.

    „DI vis dažniau išeina už ekranų ribų ir ateina į gamyklas bei mašinas. „Inbolt“ leidžia robotus diegti greičiau ir užtikrinti gerokai didesnį tikslumą bei lankstumą kintančioje aplinkoje“, – sakė „Shift4Good“ partneris Julien Baumont.

    Plėtrai JAV „Inbolt“ jau yra atidariusi biurą Detroite 2026 metais, o naujas kapitalas turėtų paspartinti augimą ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Bendrovė taip pat taikosi į duomenų centrus ir elektronikos gamybą – sritis, kuriose svarbūs itin tikslūs veiksmai, patikimumas ir minimalus klaidų toleravimas.

    „Inbolt“ teigimu, jos sprendimai jau įdiegti daugiau nei 200 robotų daugiau nei 100 gamyklų trijuose žemynuose. Tarp įvardijamų klientų – Bosch, Beko, Flex, Ford, Stellantis ir Toyota.

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.

  • „OpenAI“ skelbia: „ChatGPT“ jau naudoja 1,2 mlrd. žmonių per savaitę – bet yra kabliukas

    „OpenAI“ skelbia: „ChatGPT“ jau naudoja 1,2 mlrd. žmonių per savaitę – bet yra kabliukas

    „OpenAI“ praneša, kad „ChatGPT“ naudojimas pasiekė naują mastą: paslauga esą turi apie 1,2 mlrd. savaitinių naudotojų. Dar visai neseniai, liepos mėnesį, buvo kalbama apie maždaug 1 mlrd. per savaitę, tad augimas išlieka itin spartus.

    Pasak bendrovės, pirmąjį milijardą naudotojų pavyko pasiekti per kiek mažiau nei ketverius metus. Tai rodo, kaip greitai dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės virto kasdieniu įrankiu, kurį žmonės įtraukia į darbą, mokslą ir buitį.

    Kaip „ChatGPT“ keičia įpročius

    Praktikoje „ChatGPT“ dažniausiai pasitelkiamas informacijos paieškai, tekstų rengimui ir redagavimui, mokymuisi, vertimams bei darbui su dokumentais. Dalis vartotojų vis dažniau nebeieško atsakymo per paieškos sistemas, o tiesiog užduoda klausimą pokalbių robotui.

    Augimas matomas ir versle. „OpenAI“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi apie 1,5 mln. įmonių, todėl DI įrankiai vis dažniau tampa ne pavieniu eksperimentu, o darbo proceso dalimi.

    Ką prarandame, kai klausiame DI?

    Vis dėlto tyrėjai primena, kad pokalbių roboto sugeneruotas atsakymas nebūtinai atspindi visą internete prieinamą žinių spektrą. Kopenhagos universiteto mokslininkai analizavo 27 didžiuosius kalbos modelius 155 temose, susijusiose su 12 šalių, ir sugeneravo apie 70 mln. atskirų teiginių.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad net ir vienas pažangiausių vertintų modelių pateikė mažiau įvairovės nei „Google“ paieška. Skirtumas, remiantis analize, siekė bent 18,7 proc., o tai kelia klausimą, ar ilgainiui informacija netaps labiau vienoda ir nuspėjama.

    „Žinių užsidarymo“ rizika

    Mokslininkai taip pat perspėja apie galimą vadinamąjį žinių užsidarymą, kai nauji modeliai vis dažniau mokomi iš ankstesnių modelių sugeneruoto turinio. Jei toks turinys yra mažiau įvairus nei žmonių rašomi tekstai, ilgainiui gali siaurėti ir tai, ką modeliai geba patikimai atkartoti.

    Papildomas rizikas viešai akcentuoja ir „Anthropic“, kalbėdama apie galimas ekstremalias pasekmes, jei modeliai būtų kuriami ir diegiami be pakankamų saugumo ribų. Tarp minimų scenarijų aptariamas manipuliavimas, bandymai išvengti išjungimo ar veiksmų slėpimas, todėl DI plėtrą vis dažniau lydi diskusijos dėl reguliavimo ir kontrolės.

    Sparčiai augant „ChatGPT“ auditorijai, dėmesys krypsta į pusiausvyrą: kaip išnaudoti produktyvumą, bet kartu išlaikyti informacijos įvairovę, skaidrumą ir patikimumą. Ekspertai pabrėžia, kad kritinis vertinimas ir šaltinių tikrinimas išlieka būtini net tada, kai atsakymas atrodo įtikinamas.

  • Įsilaužė į „Moonshot AI“: kiniškas DI po jailbreako ėmė kalbėti apie biologinius ginklus

    Įsilaužė į „Moonshot AI“: kiniškas DI po jailbreako ėmė kalbėti apie biologinius ginklus

    Britų kibernetinio saugumo bendrovės Mindgard tyrėjai pranešė aptikę būdą, kaip apeiti kiniškos „Moonshot AI“ kuriamų DI modelių saugiklius. Bandymų metu modeliai pradėjo generuoti atsakymus temomis, kurios įprastai turėtų būti griežtai blokuojamos, įskaitant biologinių ginklų kūrimą.

    Pažeidžiamumas siejamas su modeliais Kimi K2.6 ir K3 Swarm. Mindgard teigia apie problemą „Moonshot AI“ informavusi dar liepos pabaigoje, o rugsėjį pati bendrovė paskelbė pažeidžiamumo aprašą ir BBC patvirtino, kad vertina tyrėjų išvadas.

    Kas yra jailbreakas ir kodėl tai veikia

    Tyrėjų naudota technika vadinama jailbreaku. Tai metodas, kai pateikiamos specialiai sukonstruotos instrukcijos, skirtos priversti DI ignoruoti saugos taisykles ir vidinius filtrus.

    Įprastomis sąlygomis tokie modeliai turėtų atsisakyti atsakyti į klausimus apie biologinius ginklus ar smurto planavimą. Tačiau Mindgard teigia, kad po sėkmingo jailbreako Kimi apribojimai nebeveikė, o modelis ne tik atsakinėjo, bet ir pats siūlė tolesnes potencialiai žalingas pokalbio kryptis.

    Kokia reali rizika

    Mindgard pabrėžia, kad nevertino, ar DI sugeneruota informacija iš tiesų būtų praktiškai pritaikoma biologinių ginklų kūrimui. Vis dėlto saugumo požiūriu problema laikoma rimta jau vien dėl to, kad apsaugos mechanizmai turėjo užkirsti kelią tokiai tematikai nepriklausomai nuo atsakymų naudingumo.

    Papildomą riziką didina tai, kad pažangūs DI modeliai informaciją pateikia gerokai greičiau nei tradicinė paieška. Jei sistema turi prieigą prie įrankių, interneto ar kodo vykdymo, sėkmingas saugiklių apėjimas gali būti išnaudotas ir platesniems kenksmingiems scenarijams.

    Pasak Mindgard, perimtas Kimi K2.6 potencialiai galėjo sudaryti sąlygas vykdyti kodą, naudoti skaičiavimo resursus ir jungtis prie interneto. Tokios galimybės, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų paversti DI sistemos aplinką kibernetinių atakų infrastruktūros dalimi.

    Kaip reaguoja „Moonshot AI“ ir ką tai rodo rinkai

    „Moonshot AI“ BBC teigė, kad nepriklausomi testai yra svarbi modelių saugumo gerinimo dalis. Bendrovė taip pat nurodė, jog jos vidiniuose bandymuose Kimi dažniausiai atsisakydavo vykdyti pavojingus prašymus, tačiau pradėjo nagrinėti Mindgard pateiktas išvadas.

    Mindgard skelbia nepublikavusi techninių detalių, kurios leistų tiksliai atkartoti saugiklių apėjimo metodą. Taip siekiama sumažinti riziką, kad spraga bus greitai pritaikyta piktavališkiems tikslams.

    Ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad vien filtrų nepakanka, kai atsiranda vis naujų jailbreako metodų. Be to, iššūkiai nėra susiję tik su vienu regionu ar vienu kūrėju, nes panašius bandymus ir rizikas pastaruoju metu viešai yra aptarusios ir kitos DI bendrovės, o tai rodo sisteminę problemą visoje rinkoje.

    Augant modelių gebėjimams, svarbėja keli dalykai: nuolatiniai nepriklausomi saugumo testai, greitas pažeidžiamumų taisymas, aiškios naudojimo politikos ir efektyvesnis piktnaudžiavimo aptikimas. Kuo DI labiau integruojamas į įrankius ir realius procesus, tuo daugiau dėmesio tenka ne tik atsakymų turiniui, bet ir tam, ką sistema realiai gali atlikti.

  • Poznanės Ławica oro uostas bando žaliąjį vandenilį cargo sandėlyje: šakiniai krautuvai pildomi per 3 min.

    Poznanės Ławica oro uostas pradėjo bandymus, kaip žaliasis vandenilis galėtų būti pritaikytas kasdienėje krovinių (cargo) logistikoje. Pagrindinis piloto elementas – du cargo sandėlyje naudojami šakiniai krautuvai, kuriuose vietoj įprastų akumuliatorių montuojami vandeniliu maitinami kuro elementai.

    Oro uosto atstovų teigimu, bandymai vyksta H2@Ławica bandomajame ir diegimo centre, kuriame vertinama visa technologinė grandinė. Vandenilis gaminamas naudojant elektros energiją iš oro uosto saulės elektrinės, vėliau suslegiamas, saugomas ir tiekiamas įrangai, skirtai krovinių aptarnavimui.

    Kodėl pasirinkti šakiniai krautuvai?

    Logistikos įmonėms ir oro uostams svarbiausias argumentas – įrangos prieinamumas ir kuo trumpesnės prastovos. Kuro elementais varomų krautuvų vandenilio papildymas trunka apie 2–3 minutes, kai tuo metu tradicinių baterijų įkrovimas gali užtrukti kelias valandas.

    Toks skirtumas ypač aktualus cargo sandėliuose, kur technika dirba pamainomis, o piko metu svarbi kiekviena minutė. Kuo greičiau įranga grįžta į darbą, tuo lengviau planuoti krovos procesus ir mažinti atsarginių vienetų poreikį.

    Saugumas ir procedūros veikiančiame oro uoste

    Kartu su technologiniais bandymais oro uostas renka praktinę patirtį, kaip tokia infrastruktūra veikia aktyvioje aviacijos teritorijoje. Projekto metu rengiamos ir tikrinamos procedūros, susijusios su sauga, priešgaisrine apsauga bei suderinamumu su infrastruktūrą prižiūrinčiomis institucijomis.

    Tokie procesai oro uostuose laikomi kritiškai svarbiais, nes bet kokie energijos tiekimo ir kuro sprendimai turi atitikti griežtus saugumo reikalavimus, o diegimas privalo netrikdyti skrydžių ir krovinių aptarnavimo ritmo.

    Rezultatai – kitiems Baltijos regiono oro uostams

    Bandymų pabaigoje numatomas apibendrinantis raportas, kuriame bus įvertintos technologijos galimybės realiomis sąlygomis ir pateiktos praktinės rekomendacijos. Dokumentas turėtų tapti žinių baze kitiems Baltijos jūros regiono oro uostams, svarstantiems vandenilio sprendimus.

    Poznanėje vykdomas pilotas yra tarptautinio projekto BSR HyAirport dalis, finansuojamas pagal Interreg Baltijos jūros regiono 2021–2027 metų programą. Technologinę bandymų aikštelės integraciją vykdo bendrovė „Graphen“.

    Oro uostas taip pat nurodo, kad šis pilotas gali būti atspirties taškas platesniam vandenilio mazgo kūrimui ateityje – nuo gamybos ir saugojimo iki paskirstymo ir viešai prieinamos transporto pildymo stoties. Tai atitiktų bendrą Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ten, kur elektrifikacija ne visada patogi dėl apkrovų ir darbo režimų.

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • Rumunija taikosi į euro zoną iki 2035-ųjų, bet kelią užstoja įsisenėjęs per didelis biudžeto deficitas

    Euro planas iki 2035 metų

    Rumunija deklaruoja tikslą prisijungti prie euro zonos iki 2035 metų, tačiau svarbiausia kliūtis kol kas yra viešųjų finansų būklė. Šalis jau šeštus metus iš eilės yra Europos Sąjungos per didelio deficito procedūroje, o tai riboja manevro laisvę ir kenkia patikimumui rinkose.

    Norint realiai priartėti prie euro įvedimo, Rumunijai pirmiausia reikėtų iki 2030 metų pasiekti, kad per didelio deficito procedūra būtų nutraukta. Tai reiškia ilgalaikį ir nuoseklų biudžeto drausmės planą, neapsiribojant vienkartinėmis priemonėmis.

    Kas stabdo: per didelis deficitas

    Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito procedūrą nuo 2020 metų balandžio 3 dienos. 2024 metų liepos 26 dieną ES institucijos konstatavo, kad procedūra turi likti galioti, nes, vertinant pažangą, nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių deficitui mažinti.

    Problemos esmė yra ta, kad pagal ES fiskalinę sistemą svarbi riba yra 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas užsitęsia ir viršija šią ribą, šalis patenka į griežtesnę priežiūrą, o investuotojai ir reitingų agentūros pradeda labiau vertinti riziką.

    Patikimumo kaina rinkose

    Rumunijos finansų ministras Alexandru Nazare viešai pabrėžė, kad biudžeto drausmė nėra išorinis nurodymas, o pačios valstybės ambicija kurti stipresnę ekonomiką ir didinti regioninę įtaką. Politiko teigimu, taisyklių laikymasis neturėtų priklausyti nuo rinkimų ciklų.

    „Rumunija negali sau leisti ilgai likti Europos Sąjungos priežiūroje ir prarasti patikimumą, kai užsienio kapitalo pritraukimas yra ypač svarbus“, – sakė Alexandru Nazare.

    Tokie signalai svarbūs todėl, kad euro įvedimas nėra vien politinis sprendimas. Tai ir finansų rinkų pasitikėjimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinigų politikoje be galimybės devalvuoti valiutos ar savarankiškai nustatinėti palūkanų normų.

    Net jei tikslas įsivesti eurą 2035 metais išlieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai dėl pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais mažinti deficitą. Kuo ilgiau procedūra užsitęs, tuo sudėtingiau bus vienu metu didinti konkurencingumą, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalinių taisyklių.

  • „Volkswagen“ plečia gamyklą Vžesnijoje: už 350 mln. eurų ruošia bazę naujos kartos e-Crafter

    „Volkswagen Poznań“ Vžesnijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, tęsia gamyklos plėtrą, kuri turėtų atverti kelią naujos kartos elektrinio e-Crafter gamybai. Virš statomų pastatų iškelta simbolinė stogo užbaigimo vainiko ceremonija, o projektą planuojama pabaigti 2027 metų antrąją pusę.

    Skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 350 mln. eurų. Plėtra apima du naujus objektus, kurių bendras plotas turėtų sudaryti beveik 60 000 kvadratinių metrų.

    Kam skirtos naujos halės

    Vienoje iš naujų halų numatyta gaminti elektrinio Crafter naujos kartos grindų platformą. Tuo metu antrasis pastatas bus skirtas baterijų sandėliavimui ir logistikos procesams, kurie elektrinių modelių gamyboje tampa ypač svarbūs dėl didelių komponentų gabaritų ir saugos reikalavimų.

    Toks išdėstymas atspindi platesnę automobilių pramonės kryptį Europoje: elektrifikacija verčia gamyklas persitvarkyti ne tik gamybos linijose, bet ir tiekimo grandinėse. Baterijų logistika tampa atskiru kompetencijų bloku, dažnai reikalaujančiu papildomos infrastruktūros ir specializuotų saugojimo sprendimų.

    „Investuojame šiandien, kad užtikrintume gamyklos ateitį, konkurencingumą ir vietą pasauliniame „Volkswagen“ gamybos tinkle. Naujos kartos elektrinis Crafter yra svarbi šios transformacijos dalis“, – sakė „Volkswagen Poznań“ vadovas Richard Slovak.

    Reikšmė regionui ir tiekėjams

    Įmonė pabrėžia, kad plėtra svarbi visam regionui: „Volkswagen Poznań“ laikomas didžiausiu darbdaviu Didžiojoje Lenkijoje ir įdarbina daugiau nei 9 000 žmonių. Gamyba remiasi plačiu tiekėjų tinklu, o apie 70 proc. komponentų pagal apimtį, naudojamų įmonės automobiliams, gaunama iš Lenkijos tiekėjų.

    Toks vietos tiekėjų svoris tampa strateginiu argumentu, kai automobilių pramonė susiduria su spaudimu trumpinti tiekimo grandines, mažinti logistikos rizikas ir didinti gamybos atsparumą. Tai ypač aktualu elektrinių transporto priemonių segmente, kur komponentų tiekimas turi būti tikslus, o atsargų valdymas – itin disciplinuotas.

    Gamybos fonas: ką gamina „Volkswagen Poznań“

    Vžesnijos gamykla buvo pastatyta nuo nulio ir veiklą pradėjo 2016 metais. Anksčiau skelbta, kad ši investicija buvo viena didžiausių regione, o pati gamykla priskiriama prie moderniausių komercinių automobilių gamybos padalinių Europoje.

    2025 metais „Volkswagen Poznań“ pranešė pagaminusi daugiau kaip 236 000 automobilių. Didžiausią dalį sudarė „Caddy“ – beveik 103 000 vienetų, o šie modeliai iš Poznanės keliauja į įvairias pasaulio rinkas.

    Vien Vžesnijos gamykla 2025 metais pagamino apie 101 000 lengvųjų komercinių automobilių. Iš jų maždaug 70 000 sudarė „Crafter“, o likusi dalis – daugiau nei 31 000 – buvo giminingas modelis „MAN TGE“.

    Įmonės tikslas plėsti infrastruktūrą siejamas su ilgalaikiu konkurencingumu, tačiau kartu tai rodo ir platesnį sektoriaus persitvarkymą. Komercinių automobilių gamintojai Europoje vis aktyviau ruošiasi elektriniams modeliams, nes miestų taršos ribojimai ir viešųjų bei verslo parkų dekarbonizacijos tikslai didina elektrinių furgonų paklausą.

  • Duomenų nutekėjimai tampa kasdienybe: valdžia ruošia „CyberPiątka“ paketą ir naujas pareigas

    Lenkijoje daugėjant incidentų, kai paviešinami ar pavagiami jautrūs asmens duomenys, ypač medicininė informacija, vyriausybė pradėjo rengti teisės aktų paketą „CyberPiątka“. Skaitmeninimo ministerija teigia, kad juo siekiama griežtinti atsakomybę ir kelti privalomus saugumo standartus įmonėms, kurios masiškai tvarko gyventojų duomenis.

    Apie planuojamas permainas 8-ajame kibernetinio saugumo forume kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, teisės aktų projektas jau įtrauktas į vyriausybės teisėkūros darbų sąrašą, o artimiausius kelis mėnesius turėtų vykti konsultacijos institucijų viduje.

    „Norėčiau, kad per artimiausius tris mėnesius būtų užbaigtos konsultacijos vyriausybės viduje ir kad greitai uždarytume visą teisėkūros procesą“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Kas keistųsi įmonėms?

    „CyberPiątka“ akcentas – papildomi įpareigojimai subjektams, kurie tvarko itin didelius duomenų kiekius. Tarp minimų kriterijų – įmonės, apdorojančios daugiau nei 100 000 žmonių duomenis, taip pat paslaugų teikėjai, dirbantys su daugeliu duomenų administratorių.

    Numatoma ir paslaugų teikėjų, tvarkančių medicininius duomenis, sertifikavimo kryptis bei minimalūs technologiniai reikalavimai informacinėms sistemoms. Kita svarbi kryptis – aiškesnė pareiga informuoti pacientus, kai jų duomenų tvarkymas perduodamas išoriniams tiekėjams.

    Medicininiai duomenys – pagrindinis taikinys

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė būtent medicininių duomenų nutekėjimai, nes tokia informacija laikoma viena jautriausių: joje gali būti diagnozės, receptai, tyrimų rezultatai, vizitų istorija. Ministerijos vertinimu, incidentai ne tik kelia grėsmę privatumui, bet ir smogia pasitikėjimui sveikatos paslaugų ekosistema.

    Ministras nurodė, kad vykdomi patikrinimai, kuriuos atlieka Asmens duomenų apsaugos institucija. Taip pat minėta, kad Sveikatos apsaugos institucijos parengė specialias rekomendacijas įmonėms dėl kibernetinio saugumo priemonių stiprinimo.

    Investicijos į saugumą ir valstybės parama

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija akcentuoja, kad kibernetinis saugumas turi tapti nuolatine investicija, o ne vienkartiniu pirkiniu po incidento. Pasak ministro, duomenų vagystės reiškia ne tik galimas baudas ar teisines pasekmes, bet ir reputacinę žalą, kuri tiesiogiai atsiliepia pajamoms, klientų pasitikėjimui ir partnerių sprendimams.

    „Jeigu į jus įsilaužta ir pavogti duomenys, prarandate prekės ženklo vertę, o tai reiškia, kad uždirbsite mažiau, nes klientai jumis nepasitikės“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministerija priminė, kad 2025 metais įgyvendintas skaitmeninės transformacijos skatinimo instrumentas „Pożyczka na cyfryzację“, kurio vertė siekė apie 650 000 000 eurų. Taip pat ruošiama nauja paramos priemonė, kuria įmonės galėtų finansuoti ir kibernetinio saugumo sprendimus, tačiau, pasak ministro, dalis verslų iki šiol nesinaudoja galimybėmis.

    Kita problema – specialistų trūkumas. Ministro vertinimu, ekspertų rinkoje yra, tačiau įmonės turi būti pasirengusios konkurencingai mokėti už kompetencijas, nes kibernetinis saugumas tampa tokia pat strategine funkcija kaip rinkodara ar pardavimai.

    Planuojama, kad „CyberPiątka“ paketas apimtų ir pranešimų gyventojams mechanizmus apie medicininius įvykius, pavyzdžiui, vizitus ar receptų išrašymą, per valstybines skaitmenines platformas. Šių priemonių tikslas – greitesnis incidentų aptikimas ir didesnis skaidrumas, kai su paciento duomenimis vyksta veiksmai.