CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Iranas dėl Ormuzo sąsiaurio: blokada tęsis, kol JAV priims Teherano sąlygas

    Iranas pranešė, kad Ormuzo sąsiaurio ribojimai išliks tol, kol Jungtinės Valstijos nepriims Teherano keliamų sąlygų. Apie tai valstybinei žiniasklaidai teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso atstovas, pabrėžęs, kad sąsiauris Iranui yra strateginis svertas.

    „Mūsų dabartinė strategija – išlaikyti šios sąsiaurio kontrolę ir ribojimus, kol priešininkas neįvykdys visų mūsų sąlygų“, – sakė IRGC atstovas Hosseinas Mohebi.

    Teheranas nurodo, kad iš Vašingtono tikisi kelių žingsnių: nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione, atlaisvinti Irano uostų veiklą bei atšaukti dalį sankcijų. Taip pat reikalaujama kompensacijų už patirtą žalą ir įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pripažino, kad tiesioginių derybų su JAV nėra, o komunikacija vyksta per Omaną, kuris veikia kaip tarpininkas. Pasak jo, tai labiau žinučių apsikeitimas, o ne pilnavertės derybos.

    Tuo pat metu Omano užsienio reikalų ministerija skelbė, kad pokalbiai dėl būsimo Ormuzo sąsiaurio valdymo juda „pozityvia“ kryptimi, tačiau perspėjo dėl išpuolių prieš laivus. Toks įspėjimas atspindi augančią riziką laivybos saugumui, kai politiniai sprendimai tiesiogiai veikia komercinius maršrutus.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Būtent todėl net ir riboti trikdžiai čia gali greitai paveikti naftos kainas, draudimo įmokas bei krovinių pristatymo laiką.

    Dar prieš dabartinį konflikto etapą per Ormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į faktinius apribojimus, bet ir į pareiškimus, kurie didina neapibrėžtumą dėl tiekimo.

    Laivyba ir kontrolė: ką keičia ribojimai?

    Po karinių veiksmų atsinaujinimo vasarą Iranas sugriežtino sąsiaurio kontrolę ir siekia didesnės įtakos laivybai, nurodydamas laivams laikytis maršrutų arčiau Irano pakrantės. Tokia praktika kelia papildomų klausimų dėl navigacijos laisvės, saugumo ir laivų tikrinimo rizikos.

    Laivybos bendrovėms ir energijos importuotojams tai reiškia didesnes logistikos sąnaudas: dalis krovinių gali būti nukreipiami alternatyviais maršrutais, o draudimo kainos karo rizikos zonose paprastai auga. Jei ribojimai užsitęstų, poveikis galėtų persikelti į degalų kainas ir platesnę infliaciją, ypač importo priklausomose šalyse.

    Kokie galimi scenarijai?

    Artimiausia dinamika priklausys nuo to, ar per Omaną tarpininkaujamos konsultacijos peraugs į konkrečius įsipareigojimus ir kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų incidentų tikimybę. Kuo ilgiau sąsiauris išlieka politinių sąlygų įkaitu, tuo didesnė tikimybė, kad situacija bus sprendžiama ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir praktiniais laivybos apribojimais.

    Kol kas Teherano žinutė išlieka aiški: Ormuzo sąsiaurio klausimas siejamas su platesniu JAV ir Irano konfliktu bei reikalavimais dėl sankcijų, aktyvų ir saugumo regione. Tai signalas, kad energetikos ir laivybos rizika Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu greičiausiai nesumažės.

  • Lenkijos universitetus vis dažniau atakuoja kibernetiniai nusikaltėliai: kodėl sektorius taip traukia?

    Lenkijos aukštosios mokyklos vis dažniau atsiduria kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: nuo duomenų nutekinimų iki išpirkos reikalaujančių programų ir apgaulingų laiškų. Specialistai pabrėžia, kad universitetai kaupia ne tik studentų ir darbuotojų asmens duomenis, bet ir didelės vertės mokslinių tyrimų rezultatus.

    Ekspertai akcentuoja, kad labiausiai pasirengusios paprastai yra didžiosios mokslinių tyrimų krypties institucijos, kurios investuoja į grėsmių stebėseną ir incidentų analizę. Tuo metu mažesni universitetai dažnai susiduria su ribotu biudžetu, menkesniais IT resursais ir sunkiau pritraukiamais saugumo specialistais.

    „Universitetai išlieka patraukliu taikiniu, nes saugo vertingus tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę ir aukštos vertės technologijas“, – sakė Silezijos technologijos universiteto rektoriaus įgaliotinis kibernetiniam saugumui Jarosławas Homa.

    Dažniausi scenarijai aukštajame moksle panašūs į verslo sektorių, tačiau mastas išskirtinis: tūkstančiai vartotojų, daug skirtingų sistemų, atviri tinklai ir nuolatinė kaita dėl studijų ciklų. Phishing atakos siekia perimti paskyras, o sėkmės atveju užpuolikai gali pasiekti vidines sistemas, tyrimų aplankus ar el. pašto dėžutes.

    Ransomware atakos šiame sektoriuje ypač pavojingos todėl, kad jos dažnai derina du veiksmus: iš pradžių išvilioja ar išsineša duomenis, o vėliau juos užšifruoja ir reikalauja išpirkos. Net ir atkūrus sistemas iš kopijų, nutekintų duomenų žala gali likti ilgalaikė, ypač jei paveikiami tyrimai, partnerystės ar patentuotina informacija.

    „Didžiausias iššūkis ne visada yra technologija: silpnoji vieta dažnai tampa kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas“, – sakė Jarosławas Homa.

    Dar viena ryškėjanti tendencija susijusi su priklausomybe nuo išorinių tiekėjų. Universitetai plačiai naudoja debesijos paslaugas, komercines platformas studijoms, karjeros paslaugoms, tapatybės valdymui ar dokumentų apsikeitimui, todėl tiekėjo spraga gali tiesiogiai virsti incidentu universitete.

    Pastarųjų mėnesių incidentai Vakarų Europoje priminė, kad pažeidžiamumas gali atsirasti ne universiteto serveryje, o trečiosios šalies sistemoje, kurioje saugomi studentų ar absolventų duomenys. Tokiais atvejais rizika išauga, nes incidento valdymas priklauso nuo kelių organizacijų greičio ir bendradarbiavimo.

    Specialistų teigimu, praktinė gynyba prasideda nuo bazinių dalykų: greitų saugumo atnaujinimų, nuoseklaus pažeidžiamumų valdymo ir aiškių prieigos teisių. Ne mažiau svarbu ir kibernetinė higiena bendruomenėje, nes socialinė inžinerija vis dar išlieka vienu pigiausių ir efektyviausių būdų patekti į sistemas.

    Universitetams, kurių veikla grindžiama atvirumu ir plačia prieiga, tenka sudėtinga užduotis suderinti akademinę laisvę su griežtesniais saugumo standartais. Dėl to vis dažniau diegiamos nuolatinės stebėsenos priemonės, stiprinamas tapatybės valdymas ir peržiūrimi susitarimai su paslaugų tiekėjais, kad atsakomybės dėl incidentų būtų apibrėžtos aiškiai.

  • Sirija susitarė su Maskva dėl rusų bazių: Tartusas ir Humaimimas taps bendrų pratybų centrais

    Sirijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasiekusi susitarimą su Rusija dėl tolesnio jos karinio buvimo šalyje pertvarkymo. Pagal susitarimą dvi ilgus metus Rusijos naudotos bazės bus iš dalies perorientuotos į bendrų Sirijos ir Rusijos mokymų bei pratybų centrus.

    Kalbama apie Humaimimo oro bazę ir Tartuso uostą, kurie Maskvai buvo svarbiausi logistiniai ir strateginiai taškai Viduržemio jūros regione. Sirijos pusė nurodo, kad susitarimui pasiekti prireikė maždaug pusantrų metų derybų.

    Kas keisis bazėse?

    Sirijos institucijų pateikta informacija rodo, kad bazės nebus uždaromos, tačiau bus keičiama jų funkcija ir valdymo principai. Teigiama, kad pertvarkymo procesas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

    Taip pat skelbiama, kad dalis civilinės infrastruktūros aplink bazes bus perduota Sirijos valdžiai. Tai reiškia, kad Damaskas tikisi didesnės kontrolės ne tik pačiuose objektuose, bet ir gretimose teritorijose, kurios buvo susijusios su bazėmis bei jų aprūpinimu.

    Kodėl Tartusas Rusijai toks svarbus?

    Tartuso uostas dešimtmečius buvo vienas svarbiausių Rusijos karinių atramos taškų už posovietinės erdvės ribų. Dar nuo 1971 metų čia veikė sovietų karinio jūrų laivyno infrastruktūra, o Rusija vėliau siekė išlaikyti nuolatinę prieigą prie Viduržemio jūros.

    Po 2012 metais suintensyvėjusios Maskvos įtakos Sirijoje Tartusas tapo centrine grandimi aprūpinant operacijas regione. Pranešimuose akcentuojama, kad prieš plataus masto karą Ukrainoje Rusija buvo sustiprinusi šio objekto pajėgumus, vertindama NATO aktyvumą Viduržemio jūroje.

    Nauja valdžia Damaske ir santykiai su Maskva

    Situacija Sirijoje per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės po valdžios pasikeitimo Damaske: ankstesnį autoritarinį Bašaro al Asado režimą nuvertusios jėgos suformavo naują politinę darbotvarkę. Nepaisant to, Maskva siekė išlaikyti ryšius su naująja Sirijos vadovybe, kad neprarastų bazinių atramos taškų.

    Sirijos laikinasis vadovavimas deklaruoja tikslą suvienyti karo nualintą šalį ir perorientuoti užsienio politiką. Vietoje ankstesnių glaudžių ryšių su Iranu ir Rusija naujoji valdžia aktyviau mezga kontaktus su Turkija ir Persijos įlankos valstybėmis bei ieško kelių normalizuoti santykius su Vakarais.

    Sirijos prezidentas Ahmedas al Šara, pasak viešai skelbtos informacijos, po valdžios pasikeitimo du kartus susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šie kontaktai rodo, kad Damaskas, net ir keisdamas geopolitinį kursą, stengiasi išlaikyti pragmatišką dialogą su Maskva dėl saugumo ir regioninės pusiausvyros klausimų.

    Analitikų vertinimu, bazų pertvarkymas į bendrų pratybų centrus gali tapti kompromisu, leidžiančiu Rusijai išlaikyti fizinį buvimą Sirijoje, o Sirijai – labiau akcentuoti suverenitetą ir riboti vienos užsienio valstybės dominavimą. Ar šis modelis bus stabilus, priklausys nuo vidaus saugumo situacijos Sirijoje ir platesnių Rusijos santykių su regiono valstybėmis bei Vakarais.

  • Kinija sparčiai diegia DI kariuomenėje: „Tianji“ modelis ir naujas JAV ir Kinijos varžybų etapas

    Kinija intensyvina dirbtinio intelekto diegimą kariniams tikslams ir, Vakarų analitikų vertinimu, vis sparčiau mažina atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų. JAV Gynybos departamento dokumentuose teigiama, kad Pekinas aktyviai ieško generatyvinio DI pritaikymų nuo žvalgybos analizės iki sprendimų priėmimo ir informacinių operacijų.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Kinijos bendrovės „DataExa“ kuriama didelė kalbos modelių sistema „Tianji“, kuri, kaip skelbiama, naudojama Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos struktūrose. Ji siejama su užduotimis, kurios kariuomenei yra kritinės: planavimu, pajėgų paskirstymu, didelių duomenų rinkinių apdorojimu ir operaciniu optimizavimu.

    Kas žinoma apie „Tianji“?

    Apžvalgose nurodoma, kad „Tianji“ kuriamas kaip modulinė sistema, turinti skirtingo dydžio modelių versijas, pritaikomas pagal poreikį ir turimus skaičiavimo išteklius. Tokia architektūra leidžia tą patį sprendimą naudoti tiek centriniuose štabuose, tiek konkrečioms užduotims skirtuose padaliniuose, kur reikalingas greitas, bet siauresnis funkcionalumas.

    Viešai aptariama, kad „Tianji“ gali būti taikomas karinių pajėgumų vertinimui, scenarijų modeliavimui, logistikos automatizavimui ir žvalgybinės informacijos apibendrinimui. Tarp minimų pavyzdžių – užklausos apie konkrečių laivų, radarų ar ginkluotės parametrus, kai sistema turėtų greitai pateikti suvestines ir palyginimus.

    „Dirbtinis intelektas leidžia sprendimų ciklą sutrumpinti nuo minučių iki sekundžių, o tai keičia operacinį tempą“, – sakė vienas JAV gynybos politikos dokumentuose cituojamas pareigūnas.

    Modelių distiliacija ir duomenų klausimas

    Didelį dėmesį kelia ir vadinamoji modelių distiliacija, kai iš didelių modelių sugeneruoti atsakymai ar pavyzdžiai naudojami apmokyti mažesnius, lengviau lokaliai paleidžiamus modelius. Tai svarbu kariniam sektoriui, nes mažesni modeliai gali veikti uždarose infrastruktūrose, arčiau sensorių ir įrenginių, kuriuose ribota skaičiavimo galia.

    Tyrėjai ir žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad komerciškai prieinami Vakarų DI įrankiai gali netiesiogiai prisidėti prie kitų valstybių karinių pajėgumų augimo, jei jų išvestys naudojamos treniravimui ar metodikų perėmimui. Tokios praktikos teisinės ir etinės ribos tampa vis aktualesnės, ypač kai kalbama apie su gynyba susijusius pritaikymus.

    Kodėl tai svarbu JAV ir Kinijos varžybose?

    JAV Gynybos departamento vertinimu, generatyvinis DI kariniame kontekste apima ne tik autonomines ar pusiau autonomines sistemas, bet ir sprendimų paramą, kibernetines operacijas bei informacines kampanijas. Ypač pabrėžiama, kad DI gali būti naudojamas greitesniam duomenų sujungimui iš skirtingų šaltinių ir tikslesniam situacijos suvokimui.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi ir ribojančius veiksnius: pažangiausiems modeliams reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai, specializuoti lustai bei patikimi duomenų vamzdynai. Dėl to Kinija investuoja į alternatyvias architektūras, efektyvesnį modelių „lengvinimą“ ir sprendimus, kurie leistų DI veikti arčiau naudojimo vietos, pavyzdžiui, dronuose ar kitose platformose.

    Bendra kryptis aiški: DI tampa ne tik technologijų sektoriaus, bet ir nacionalinio saugumo konkurencijos ašimi. Analitikai įspėja, kad didžiausias pokytis gali būti ne atskiras įrankis, o sisteminis pranašumas, kai sprendimai priimami greičiau, remiantis didesniu duomenų kiekiu ir automatizuotomis rekomendacijomis.

  • Kinijoje žmonės nuomoja savo veidus DI: kiek moka ir kodėl tai kelia vis daugiau skandalų

    Kinijoje sparčiai augant dirbtinio intelekto kuriamam turiniui atsirado naujas uždarbio modelis: žmonės licencijuoja savo veidus, kad pagal jų atvaizdą būtų kuriami reklaminiai klipai, žaidimų scenos ar vertikalūs serialai. Specializuotos platformos renka veidų katalogus, o užsakovai gali pasirinkti tipažą pagal amžių, lytį ir įvaizdį.

    Tokiose sistemose žmogus paprastai nuskenuoja veidą ir pasirašo licencijos sutartį, kurioje nurodo, kokiems projektams sutinka skolinti savo atvaizdą. Už vieną epizodą ar trumpą vaizdo ištrauką mokama maždaug nuo 13 iki 64 eurų, o platformos dažnai taiko apie 10 proc. komisinį mokestį.

    Šį reiškinį ypač paskatino mikrodramų bumas Kinijos socialinėse platformose, kur trumpi vertikalūs serialai kuriami masiškai ir labai greitai. Tokiam turiniui reikia daug personažų ir dažnų „aktorių“ pakeitimų, todėl skaitmeniniai veidai tampa patogia išeitimi, kai svarbiausia greitis ir maža gamybos kaina.

    Tačiau kartu auga ir konfliktų skaičius: internete daugėja istorijų, kai žmonės savo veidus pamato vaizdo įrašuose, kuriems nebuvo davę jokio sutikimo. Problemą paaštrina tai, kad DI gali realistiškai atkurti ne tik išvaizdą, bet ir mimikas, o kartais ir balsą, todėl žiūrovui tampa sunku atskirti tikrą žmogų nuo skaitmeninės kopijos.

    Didelės platformos Kinijoje skelbia šalinančios turinį, kuriame neteisėtai atkartojami žmonių veidai ar balsai, tačiau pažeidimų mastas išlieka didelis. Dėl to atsiranda ir papildomos paslaugos, kurios siūlo ne tik sutvarkyti licencijavimą, bet ir stebėti internetą, fiksuoti galimus pažeidimus bei padėti ginant teises teisme.

    Teisininkai pabrėžia pagrindinę riziką: kartą į DI sistemas patekę biometriniai duomenys gali būti sunkiai suvaldomi ateityje. Didžiausią nerimą kelia miglotos licencijų sąlygos, kur ne visada aiškiai apibrėžiama, kas konkrečiai, kiek laiko ir kokiais tikslais galės naudoti skaitmeninę veido kopiją, taip pat kaip bus užtikrinamas jos ištrynimas pasibaigus sutarčiai.

  • „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ pristatė naują „Googlebook“ kompiuterių kryptį, kurią vysto kartu su partneriais, o vienas svarbiausių jų – „Lenovo“. Remiantis nutekėjusia informacija, bendrovė ruošia ne vieną, o du „Googlebook“ įrenginius, kurių premjera numatoma rudenį.

    Teigiama, kad vienas iš modelių bus 2 viename tipo įrenginys, sujungiantis planšetę ir nešiojamąjį kompiuterį. Tokia koncepcija reikštų atsijungiančią klaviatūrą, liečiamą ekraną ir darbui su juo pritaikytą rašiklį, todėl įrenginys labiau taikytų į mobilų darbą ir turinio kūrimą.

    Nutekėjusiuose vaizduose matomas „Googlebook“ ženklinimas ir planšetės formos korpusas su atskiru klaviatūros dėklu. Tai gali rodyti, kad „Google“ su partneriais siekia pasiūlyti alternatyvą įprastiems ultrabukams, didesnį dėmesį skiriant universalumui ir darbui keliaujant.

    Tikslios techninės specifikacijos kol kas neatskleidžiamos, tačiau skelbiama, kad bent vienas „Lenovo“ „Googlebook“ turėtų turėti stereofoninius garsiakalbius ir erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymą. Tokia detalė leistų manyti, kad įrenginiai bus orientuoti ne tik į produktyvumą, bet ir į pramogas bei vaizdo turinį.

    Kartu minima ir „Lenovo“ kuriama belaidė pelė, skirta „Googlebook“ kompiuteriams. Ji esą bus pritaikyta funkcijai „Magic Pointer“, turės LED apšvietimą ir atskirą DI mygtuką, o jos svoris sieks 59 gramus.

    „Google“ partnerių sąrašas, siejamas su „Googlebook“ projektu, apima ir kitus gamintojus, tarp jų „Acer“, „ASUS“, „Dell“ bei „HP“. Tai signalizuoja, kad rinka gali sulaukti platesnės „Googlebook“ įrenginių įvairovės, o vartotojams bus siūlomi skirtingų formų ir kainų segmentų modeliai.

    Pirmųjų oficialių anonsų laukiama rugsėjį, o dėmesio centru gali tapti Berlyne vykstanti IFA 2026 paroda. Kainos kol kas neskelbiamos, tačiau gamintojai pastaruoju metu vis dažniau įspėja, kad atminties komponentų brangimas ir tiekimo grandinių svyravimai gali kelti galutines įrenginių kainas.

  • Marekas Belka: euro Lenkijoje tapo tabu, o nuomonę pakeistų tik rimtas ekonomikos sukrėtimas

    Diskusijos dėl naujų euro banknotų dizaino Lenkijoje įgavo netikėtą pagreitį, tačiau esminis klausimas – ar šalis apskritai pasirengusi priimti eurą – politinėje darbotvarkėje beveik nematomas. Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir centrinio banko vadovas Marekas Belka sako, kad bendra valiuta šalyje tapo politiškai nepatogi tema.

    Pasak jo, euro įvedimas daugeliui politikų šiandien yra rizika, nes visuomenėje ilgus metus buvo nuosekliai formuojamas nepalankus požiūris. M. Belka teigia, kad dėl to net proeuropietiškos jėgos vengia aiškių pažadų, bijodamos prarasti rinkėjų palaikymą prieš rinkimus.

    „Per pastaruosius du dešimtmečius euras Lenkijoje buvo taip stipriai diskredituotas, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria zlotų atsisakymui“, – sakė Marekas Belka.

    Jo vertinimu, referendumą dėl euro būtų sunku laimėti, nes diskusijoje įsitvirtino supaprastinti ir dažnai klaidinantys argumentai apie tariamai neišvengiamą kainų šuolį. Tuo pat metu politiniai lyderiai retai ryžtasi eiti prieš apklausas ir aiškinti, kodėl sprendimas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu.

    M. Belka pabrėžia, kad euro zona po 2010–2012 metais vykusios skolų krizės sustiprino savo institucinius saugiklius, o prie bendros valiutos prisijungė ir naujos valstybės narės. Jo teigimu, tai sumažino argumentų, kad euras esą netinka mažesnėms ar sparčiau besivystančioms ekonomikoms, svorį.

    Ekonomistas taip pat kartoja dažną euro šalininkų argumentą: bendra valiuta gali mažinti palūkanų normas ir skolinimosi kainą, o tai ypač aktualu būsto paskoloms ir investicijoms. Be to, įvedus eurą, verslui sumažėtų valiutos keitimo kaštai ir rizikos, susijusios su zlotų kurso svyravimais prekyboje su euro zonos partneriais.

    „Euras pats savaime nekelia kainų – statistika rodo, kad dažniau kalbame apie kainų stabilizavimą, o ne apie staigų brangimą“, – sakė Marekas Belka.

    Kartu jis primena, kad nacionalinės valiutos išlaikymas turi savo kainą: nuo grynųjų pinigų infrastruktūros iki rezervų valdymo ir intervencijų rinkoje. Anot jo, dalis šių kaštų viešojoje diskusijoje beveik neaptariami, nors jie ilgainiui tampa reikšmingi valstybei.

    Lenkijoje euro įvedimas susiduria ir su teisinėmis bei politinėmis kliūtimis. Norint formaliai prisijungti prie euro zonos, reikėtų politinio sutarimo ir konstitucinių nuostatų peržiūros, o tam būtina plati dauguma parlamente, kurios šiuo metu nėra.

    M. Belkos manymu, realistiškiausias kelias prasidėtų nuo nuoseklios informacinės kampanijos ir ramesnės, faktais grįstos diskusijos. Tačiau jis pripažįsta, kad tokiai strategijai reikia laiko ir politinės valios, kurios dažnai pritrūksta dėl rinkimų ciklų.

    Galiausiai buvęs centrinio banko vadovas daro pesimistišką išvadą: reikšmingas visuomenės nuomonės lūžis gali įvykti tik esant dideliam sukrėtimui. Jo teigimu, tik rimta ekonominė krizė galėtų priversti dalį skeptikų iš naujo įvertinti euro privalumus, nors tokio scenarijaus jis pats nelinkėtų.

  • Kodėl Lenkijos SVV taip lėtai diegia DI: kas trečdalis įmonių įvardija darbuotojų kompetencijų stoką

    Beveik kas trečia Lenkijos smulkioji ir vidutinė įmonė per pastaruosius metus neįsidiegė dirbtinio intelekto sprendimų dėl darbuotojų kompetencijų trūkumo, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) tyrimas. Ekspertai pabrėžia, kad būtent žmonių gebėjimai nulems, ar ekonomika pajėgs išnaudoti technologinę transformaciją.

    PIE vertinimu, vien turėti prieigą prie įrankių nepakanka: įmonėms reikia mokėti DI pritaikyti konkrečiuose procesuose, o tam būtini duomenų naudojimo, analizės ir interpretavimo įgūdžiai. Praktikoje tai reiškia ne tik IT žinias, bet ir gebėjimą suformuluoti užduotis, vertinti rezultatų patikimumą bei suvaldyti rizikas.

    Kompetencijų spraga – pagrindinė kliūtis

    PIE apklausoje 28,8 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė, kad būtent kompetencijų stygius tapo barjeru diegiant DI. Dar 16,5 proc. respondentų įvertino, kad jų organizacijoje praktiškai nėra skaitmeninių kompetencijų, reikalingų tokiems sprendimams.

    Kartu dauguma – 74,9 proc. SVV – teigė turinčios bent bazines skaitmenines kompetencijas, kurios leistų pradėti diegti DI. Tai rodo, kad rinka nėra vienalytė: dalis įmonių pasirengusios žengti pirmuosius žingsnius, tačiau nemaža dalis vis dar susiduria su elementarių įgūdžių trūkumu.

    Skirtumai matomi ir pagal įmonių dydį. PIE duomenimis, 16,3 proc. didelių įmonių taip pat pranešė apie darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stygių, tačiau ši problema joms pasireiškia rečiau nei SVV segmente.

    Lenkijos SVV – tarp rečiausiai naudojančių DI ES

    PIE skaičiavimais, DI sprendimus naudoja apie 7 proc. Lenkijos SVV, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 35 proc. Tuo metu didelės įmonės Lenkijoje prie DI prieina dažniau – apie 45,81 proc., tačiau ir čia atotrūkis nuo ES vidurkio, siekiančio apie 83 proc., išlieka reikšmingas.

    Ekspertai akcentuoja, kad toks atsilikimas gali mažinti produktyvumo augimo potencialą. DI dažniausiai diegiamas ten, kur aiškiai apskaičiuojama nauda: klientų aptarnavime, dokumentų apdorojime, rinkodaros analitikoje, tiekimo grandinės prognozėse ar kokybės kontrolėje, tačiau šiems sprendimams būtina paruošta komanda ir duomenų disciplina.

    Kodėl mokymai vis dar neprioritetas

    PIE teigimu, kompetencijų problemą labiausiai padėtų spręsti investicijos į žmogiškąjį kapitalą, pirmiausia darbuotojų mokymai. Vis dėlto tyrimas rodo, kad tokios investicijos Lenkijos SVV sektoriuje nėra savaime suprantamos.

    PIE duomenimis, 2025 metais 41,1 proc. SVV neinvestavo į žmogiškąjį kapitalą ir neplanavo to daryti artimiausiu metu. Tuo pat metu 42,4 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė investavusios į darbuotojų mokymus, o 57,3 proc. planavo tokius veiksmus 2026 metais.

    Institutas taip pat atkreipė dėmesį į vadybinių procesų ir organizacinio kapitalo svarbą, nes DI diegimas dažnai reiškia pokyčius darbo organizavime. Vis dėlto 72,2 proc. SVV 2025 metais neinvestavo į vadybos procesų plėtrą ir neplanavo to daryti 2026 metais, o tai gali apsunkinti sistemingą technologijų įsisavinimą.

    PIE tyrimas atliktas apklausiant 1 000 Lenkijoje veikiančių įmonių, įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, mikroįmones, mažas, vidutines ir dideles bendroves. Ekspertai pabrėžia, kad norint paspartinti DI plėtrą SVV segmente, reikia ne tik įrankių, bet ir nuoseklių investicijų į žmones bei procesus.

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.