CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Karščiai paralyžavo Lenkijos geležinkelius: sustabdyti PKP maršrutai, Modlino apylinkėse evakuoti keleiviai

    Sekmadienį Lenkijoje dalis keleivių susidūrė su rimtais sutrikimais geležinkeliuose: dėl kaitros sukeltų problemų elektros tiekimo ir kontaktinio tinklo sistemoje kai kuriuose ruožuose eismas buvo visiškai sustabdytas, kituose – smarkiai ribojamas. Apie situaciją pranešė PKP Polskie Linie Kolejowe.

    Visiškas traukinių eismo sustabdymas paskelbtas 25-oje linijoje ruože Lodzė Olechów ir 216-oje linijoje tarp Gągławkų ir Olštyno. Tuo metu dar keturiose trasose, įskaitant 9-ąją liniją tarp Nowy Dwór Mazowiecki ir Legionowo, buvo įvestas vienkelis eismas.

    Kas nutiko kontaktiniam tinklui?

    PKP PLK nurodė, kad sutrikimų priežastis – kontaktinio tinklo darbo trikdžiai, kurie per karščius pasitaiko dažniau, nes infrastruktūra patiria didesnes apkrovas. Bendrovė teigė, kad brigados dirba nuolat, siekdamos kuo greičiau pašalinti gedimus ir atkurti normalų traukinių judėjimą.

    Pasak PKP PLK atstovo Bartoszo Pietrzykowskio, itin sudėtinga situacija susidarė tarp Legionowo ir Modlino, kur sugedus kontaktiniam tinklui abiejuose keliuose teko visiškai stabdyti eismą. Dėl to ant bėgių įstrigo keli sąstatai, įskaitant regioninius ir tolimojo susisiekimo traukinius.

    Evakuacija dėl neveikusios kondicionavimo sistemos

    Viename iš sustojusių traukinių keleiviai buvo išleisti iš vagonų, nes dingus maitinimui nebeveikė kondicionavimo sistema. Tokia priemonė taikyta siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir sumažinti perkaitimo riziką.

    PKP Intercity informavo, kad į įvykio vietą nukreiptos dyzelinės lokomotyvų pajėgos, kurios turėjo padėti nutempti sustojusius traukinius ir atlaisvinti ruožą. Vėliau dalyje 9-osios linijos eismas buvo atnaujintas, tačiau tik vienu keliu, todėl vėlavimai galėjo išlikti.

    Karščio banga geležinkeliams tampa vis didesniu iššūkiu visoje Europoje: aukštos temperatūros spartina infrastruktūros dėvėjimąsi ir didina elektros tiekimo sutrikimų riziką, o keleiviams tai dažniausiai reiškia lėtesnį eismą, maršrutų pakeitimus ir būtinybę ilgiau laukti stotyse.

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • Populiariausias Lenkijos finansų ir verslo portalas: ką apie rinką ir pinigus čia skaito milijonai

    Lenkijoje vienu ryškiausių finansų ir verslo naujienų šaltinių laikomas portalas „money.pl“, priklausantis Wirtualna Polska grupei. Tai platforma, kurioje kasdien publikuojamos ekonomikos, rinkų, vartotojų kainų, mokesčių ir asmeninių finansų temos, pritaikytos tiek plačiai auditorijai, tiek verslo profesionalams.

    Portalo turinys dažnai apima aktualius klausimus, kurie tiesiogiai veikia namų ūkius: palūkanų normų pokyčius, infliacijos dinamiką, darbo rinkos tendencijas ir būsto įperkamumą. Tokie paaiškinimai patrauklūs tuo, kad sudėtingus makroekonominius sprendimus sieja su praktiškomis pasekmėmis žmonių biudžetui.

    Matomas ir aiškus redakcinis akcentas į verslo naujienas: įmonių rezultatus, strateginius sprendimus, investicijų kryptis, bankų sektoriaus naujoves. Pastaraisiais metais ypač išaugo skaitytojų susidomėjimas temomis, susijusiomis su energijos kainomis, tiekimo grandinėmis ir DI taikymu versle, nes jos keičia konkurencines taisykles įvairiuose sektoriuose.

    Svarbi dalis tokio tipo portalų vertės yra aiški autorystė ir redakcinė atsakomybė: auditorijai pateikiami konkretūs autoriai, komentarai ir paaiškinimai, kurie padeda orientuotis informacijos sraute. Plačiai skaitomuose finansų portaluose ypač svarbu atskirti faktus nuo nuomonių, o rinkos duomenis pateikti kontekste, kad skaitytojas suprastų, kas yra trumpalaikis triukšmas, o kas ilgalaikė tendencija.

    Tuo pat metu primenama, kad interneto turinys yra saugomas autorių teisių, o masinis kopijavimas ar automatizuotas turinio panaudojimas be leidimo gali pažeisti teisės aktus. Praktikoje tai reiškia, kad informaciją verta vartoti per oficialius kanalus, o cituojant ar perpublikuojant visada būtina laikytis teisėto naudojimo taisyklių.

  • JAV dalinai sušvelnino „Anthropic“ DI eksporto ribojimus: kas galės naudoti „Mythos 5“, o kas lieka už borto

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dalinai atšaukė eksporto ribojimus „Anthropic“ pažangiausiam dirbtinio intelekto modeliui, taip sumažindama įtampą, kuri pastarosiomis savaitėmis kėlė sumaištį visoje JAV DI rinkoje. Sprendimas atveria galimybę ribotam patikimų partnerių ratui atnaujinti prieigą prie modelio „Mythos 5“.

    Pagal atnaujintas sąlygas prie „Mythos 5“ galės prisijungti daugiau nei 100 atrinktų JAV įmonių ir agentūrų, kurios laikomos patikimais infrastruktūros valdytojais ar kibernetinės gynybos dalyviais. Tuo metu kitas pažangus „Anthropic“ modelis „Fable 5“ kol kas lieka užblokuotas, o derybos dėl jo statuso dar tęsiasi.

    Kas pasikeitė ir kodėl

    Ribojimai buvo įvesti po to, kai valdžios institucijos išreiškė nuogąstavimų, jog tokio lygio DI sistemos gali būti panaudotos kibernetinėms atakoms planuoti ar automatizuoti. Administracijos logika paprasta: kuo galingesnis modelis, tuo didesnė rizika, kad jis gali padėti apeiti saugumo barjerus, ieškoti pažeidžiamumų ar generuoti kenkėjišką kodą.

    Dalinis sprendimo pakeitimas rodo, kad Vašingtonas ieško tarpinio varianto tarp inovacijų skatinimo ir nacionalinio saugumo. Praktikoje tai reiškia ne visišką draudimą, o „kontroliuojamos prieigos“ modelį, kai naudojimas leidžiamas tik patvirtintoms organizacijoms ir pagal nustatytas taisykles.

    Vyriausybės ir „Anthropic“ pozicijos

    JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas laiške „Anthropic“ vadovams nurodė, kad bendrovė, bendradarbiaudama su JAV valdžia, padarė apčiuopiamą pažangą mažinant rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Tai ir tapo pagrindu dalinai atlaisvinti prieigą prie „Mythos 5“.

    „Nuo mano birželio 12 dienos laiško „Anthropic“ dirbo su JAV vyriausybe, kad sumažintų rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Šios pastangos davė reikšmingą pažangą“, – sakė JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas.

    „Anthropic“ savo ruožtu teigė gavusi pranešimą, kad „Mythos 5“ vėl gali būti diegiamas ribotam kibernetinės gynybos ir kritinės infrastruktūros tiekėjų ratui. Bendrovė pabrėžė siekianti kuo greičiau atkurti prieigą patvirtintiems naudotojams ir toliau derėtis, kad „Fable 5“ vėl būtų prieinamas platesniam naudojimui.

    Ką tai reiškia DI rinkai

    Ši istorija išryškino pagrindinę įtampą, su kuria susiduria JAV DI sektorius: viena vertus, politinis pažadas išlaikyti JAV lyderystę, kita vertus, spaudimas užkirsti kelią potencialiai pavojingiems panaudojimo scenarijams. Neapibrėžtumas dėl to, kokiais kriterijais remiantis gali būti ribojami nauji modeliai, didina riziką ir kūrėjams, ir verslams, planuojantiems investicijas.

    Kontekstą dar labiau paaštrino tai, kad „Anthropic“ konkurentė „OpenAI“ pastaruoju metu taip pat ribojo pažangių modelių platinimą, motyvuodama panašiais kibernetiniais nuogąstavimais ir valdžios prašymais. Pramonė vis dažniau kalba apie poreikį aiškiam, standartizuotam vertinimo mechanizmui, kad sprendimai nebūtų priimami ad hoc principu.

    Europai ir kitiems JAV sąjungininkams ši situacija priminė priklausomybės nuo JAV technologijų kainą: staigūs ribojimai gali paveikti ne tik komercinius produktus, bet ir kibernetinės gynybos pajėgumus. Todėl paraleliai stiprėja diskusijos apie didesnį technologinį savarankiškumą ir vietinių DI sprendimų plėtrą, ypač kritinės infrastruktūros srityse.

    Tuo pat metu JAV DI bendrovėms tenka konkuruoti su sparčiai tobulėjančiais Kinijos kūrėjais, o kiekviena papildoma laukimo savaitė dėl leidimų ar taisyklių interpretacijų gali tapti konkurenciniu minusu. Todėl artimiausios derybos dėl „Fable 5“ ir būsimo „standartinio ginčų sprendimo“ rėmo taps svarbiu signalu rinkai, kokia kryptimi judės JAV DI reguliavimo praktika.

  • Trumpo posūkis dėl DI pribloškė Silicio slėnį: Baltieji rūmai stabdo pažangiausių modelių leidimą

    JAV technologijų sektorius, antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje tikėjęsis laisvesnės dirbtinio intelekto (DI) politikos, pastarosiomis savaitėmis susidūrė su priešingu scenarijumi. Baltieji rūmai ėmė riboti pažangiausių DI modelių viešinimą ir platinimą, motyvuodami nacionalinio saugumo bei kibernetinių grėsmių rizika.

    Šis posūkis nustebino dalį Silicio slėnio investuotojų ir vadovų, kurie rinkimų ciklo metu rėmė Trumpą baimindamiesi, kad demokratų administracija nustatys per griežtą kontrolę ir sulėtins inovacijas. Dabar, industrijos atstovų teigimu, jie atsidūrė reguliacinėje pilkojoje zonoje, kur taisyklės gali keistis „savaitė po savaitės“.

    Kas pasikeitė Baltuosiuose rūmuose

    Šaltinių viešojoje erdvėje aprašyta kryptis rodo, kad administracija iš pradžių rėmėsi savanoriško vertinimo idėja, tačiau netrukus perėjo prie griežtesnių priemonių. Pagrindinis argumentas yra tai, kad naujos kartos pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, kenksmingo kodo kūrimui ar kitoms operacijoms, kurios sudėtingai suvaldomos vien savireguliacija.

    Įtampą dar labiau padidino sprendimai, kurie, pasak industrijos atstovų, buvo priimami fragmentiškai ir ne visada aiškiai pagrįsti vienodu standartu. Vienais atvejais ribojimai buvo sušvelninti, kitais, dėl panašių technologijų, išliko galioti, todėl bendrovės ėmė kalbėti apie neprognozuojamą leidimų ir draudimų mechanizmą.

    Industrija prašo aiškumo, bet vengia konflikto

    Didžiosios DI laboratorijos ir jas vienijančios asociacijos vis dažniau akcentuoja formalios, iš anksto suprantamos tvarkos poreikį. Jų tikslas paprastas: kad naujo modelio išleidimas nepriklausytų nuo vienkartinių derybų, o būtų vertinamas pagal aiškius kriterijus, terminus ir apskundimo logiką.

    „Norime išvengti situacijos, kai kiekvieno modelio ar programinės įrangos išleidimas priklauso nuo ad hoc sprendimo ir vienkartinio leidimo“, – sakė programinės įrangos ir informacijos industrijos asociacijos atstovas Paulas Lekas.

    Tuo pat metu, kaip teigiama, lobistai ir įmonių atstovai elgiasi atsargiai. Viešas spaudimas Baltiesiems rūmams gali atsisukti papildomais ribojimais, pavyzdžiui, eksporto kontrole ar dar griežtesniais apribojimais, todėl sektorius ieško būdų kalbėtis „už uždarų durų“.

    Rizika inovacijoms ir konkurencijai su Kinija

    Neapibrėžtumas išryškėja tuo metu, kai tarptautinė konkurencija dėl DI lyderystės intensyvėja, o Kinijos bendrovės ir mokslinių tyrimų centrai sparčiai mažina atsilikimą. Technologijų bendrovėms svarbu nuolat atnaujinti produktus ir modelius, nes rinkoje laimi tie, kurie greičiau pasiūlo patikimesnius ir galingesnius sprendimus.

    „Dabartiniai administracijos veiksmai lėmė beveik visišką naujų išleidimų moratoriumą, ir tai pradės rimtai veikti įmonių pajamas“, – sakė buvęs JAV administracijos patarėjas naujųjų technologijų klausimais Saifas Khanas.

    Baltieji rūmai savo ruožtu pabrėžia siekį išlaikyti JAV lyderystę: kalba apie spartesnius leidimus DI infrastruktūrai, reguliavimo „lopymo“ tarp skirtingų valstijų prevenciją ir prioritetą nacionaliniam saugumui. Tačiau industrijai svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kokios konkrečios taisyklės galios, kam jos bus taikomos ir kaip greitai įmonės galės planuoti naujų modelių paleidimus.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • Pigios atostogos Turkijoje baigiasi: kur lietuviams dabar už 100 eurų išeina daugiausia

    Turkija, ilgus metus laikyta vienu pigiausių poilsio krypčių pasirinkimų, šią vasarą sparčiai praranda kainos pranašumą. Naujausi UniCredit Bank Austria vertinimai rodo, kad skirtumas tarp to, ką už tą pačią sumą galima įsigyti Turkijoje ir Lietuvoje, beveik išnyko.

    Skaičiuojant pagal perkamosios galios palyginimą, 2025 metais už 100 eurų Turkijoje buvo galima nusipirkti tiek, kiek Lietuvoje būtų kainavę apie 118 eurų. Šiemet situacija pasikeitė: už 100 eurų Turkijoje įsigyjama maždaug tiek, kiek Lietuvoje už apie 102 eurus.

    Kas brangsta labiausiai?

    Toks pokytis reiškia, kad keliautojams brangsta ne vien viešbučiai ar skrydžiai, bet ir kasdienės išlaidos vietoje. Kai valiutos kurso pranašumas sumenksta, daugiau kainuoja maistas, transportas, pramogos ir kiti smulkūs pirkiniai, kurie dažnai sudaro reikšmingą atostogų biudžeto dalį.

    Kainų augimas fiksuojamas ir kitose anksčiau pigiausiomis laikytose kryptyse. Vis dėlto dalis regiono šalių išlieka palankesnės trumpoms ar šeimos kelionėms, ypač jei svarbiausias kriterijus yra išlaidos vietoje.

    Kur už 100 eurų gauname daugiau?

    Vertinimuose išsiskiria Bulgarija, kuri net ir brangstant kainoms išlieka viena geriausių krypčių pagal tai, kiek realiai galima įsigyti už tą pačią sumą. Skaičiuojama, kad už 100 eurų Bulgarijoje galima įsigyti panašiai tiek, kiek Lietuvoje kainuotų apie 139 eurus.

    Rumunija taip pat minima tarp išlaidų prasme palankiausių krypčių, nors kainų augimas palietė ir ją. Tai reiškia, kad keliautojai, ieškantys mažiausio kasdienio išlaidų lygio, vis dažniau žvalgosi ne į Turkiją, o į kitas regiono šalis.

    Ispanija ir Portugalija stebina stabilumu

    Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje kainos, remiantis tuo pačiu palyginimu, iš esmės išliko stabilios. Dėl to šiose šalyse keliautojai gali tikėtis kiek lengviau kontroliuojamo biudžeto, o kai kuriais atvejais ir šiek tiek mažesnių išlaidų nei Lietuvoje.

    Brangimas ryškus ir Kroatijoje, kur kainų lygis jau kurį laiką vertinamas kaip aukštesnis nei Lietuvoje. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad tradiciškai populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dažniau konkuruoja ne pigumu, o paslaugų kokybe ir patogumu.

    „Šiemet šis skirtumas beveik išnyko: už 100 eurų Turkijoje nusipirksime tik tiek, kiek Lietuvoje už maždaug 102 eurus“, – teigiama UniCredit Bank Austria duomenų apžvalgoje.

    Keliautojams tai signalas planuojant atostogas labiau vertinti ne vien viešbučio ar skrydžio kainą, bet ir realias išlaidas vietoje. Net nedidelis kainų lygio pokytis gali tapti lemiamu, ypač keliaujant šeimai ar ilgesniam laikui.

  • Lenkų įmonė „Control Process“ teigia išstumta iš Lvivo statybų: miestas ginčija 10 mln. eurų skolą

    Lenkijos bendrovė „Control Process“ viešai teigia netekusi galimybės tęsti atliekų tvarkymo infrastruktūros projektą Lvive Ukrainoje, nors didžioji darbų dalis, anot jos, jau buvo atlikta. Įmonės atstovai sako, kad savivaldybė nutraukė sutartį, užblokavo patekimą į statybvietę ir neatsiskaitė už atliktus darbus.

    Bendrovė tvirtina, kad ginčas sukasi apie maždaug 10 mln. eurų mokėjimą už darbus, kurie, jos teigimu, buvo įvykdyti apie 95 proc. Taip pat keliami klausimai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir to, ar rangovas turėjo realias galimybes greitai apginti savo interesus Ukrainos teisinėje aplinkoje.

    Kas tai per projektas?

    „Control Process“ nurodo laimėjusi konkursą objektui, susijusiam su atliekų apdorojimu Lvive, kurį finansuoti padėjo Europos Sąjungos lėšos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko instrumentai. Statybos startavo 2021 metais ir, pasak įmonės, tęsėsi net ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Įmonės versija tokia: iki projekto pabaigos buvo likę apie du mėnesiai, o didesnė mokėjimų dalis turėjo būti sumokėta baigiamajame etape. Būtent šioje vietoje, pasak „Control Process“, ir kilo konfliktas, po kurio rangovas esą buvo eliminuotas iš projekto.

    Lvivo mero pozicija ir politinis atgarsis

    Lvivo miesto vadovybė su tokia interpretacija nesutinka. Meras Andrijus Sadovyj viešai aiškino, kad rangovas turėjo galimybių ištaisyti situaciją, tačiau to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį.

    Ginčas persikėlė ir į politinį lygmenį Lenkijoje: į situaciją sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, ragindamas gerbti arbitražo mechanizmus, kurie skirti civilizuotai spręsti komercinius nesutarimus. Tuo metu Lvivo meras viešai teigė, kad galutinis arbitražo sprendimas, apie kurį kalbama, esą neegzistuoja, ir kad ministrui pateikta informacija galėjo būti netiksli.

    Ką tai reiškia verslui Ukrainoje?

    Ši istorija tapo ryškiu signalu įmonėms, planuojančioms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose: net ir esant tarptautiniam finansavimui, praktinis atsiskaitymų užtikrinimas bei ginčų sprendimas gali tapti ilgas ir brangus. Verslui tai reiškia didesnį dėmesį sutarties sąlygoms, garantijoms, mokėjimų grafikams bei realiam ginčų sprendimo keliui.

    Ekspertai pabrėžia, kad atstatymo projektuose ypač svarbu aiški viešųjų pirkimų ir priežiūros architektūra, skaidrūs atsiskaitymai ir veiksmingi arbitražo sprendimų pripažinimo mechanizmai. Kitaip rizika persikelia rangovams, o tai gali mažinti konkurenciją ir didinti projektų kainą.

  • Irakas grasina pasitraukti iš OPEC: dėl Ormūzo krizės karteliui kyla reali skilimo rizika

    Irakas siunčia signalą OPEC

    Irakas svarsto galimybę pasitraukti iš OPEC, jei organizacija nesutiks peržiūrėti jam taikomų gavybos ribojimų ir leisti išgauti daugiau naftos. Apie tokius signalus iš Bagdado pranešta remiantis valdžios šaltiniais, o pačiai organizacijai tai būtų vienas skaudžiausių smūgių per pastaruosius metus.

    Irakas yra antras pagal gavybą OPEC narys ir viena iš penkių valstybių, 1960 metais įkūrusių organizaciją kartu su Saudo Arabija, Iranu, Kuveitu ir Venesuela. Dėl to Bagdado pasitraukimas būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis lūžis.

    Ormūzo sąsiauris ir pajamų kritimas

    Bagdado argumentas siejamas su pastarojo meto trikdžiais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir dujų srautų. Suvaržymai ir rizikos veiksniai šiame maršrute tiesiogiai mažina eksporto apimtis, o kartu ir biudžeto įplaukas.

    Irakas turi nustatytą leidžiamą gavybos lygį, tačiau reali gamyba tam tikrais laikotarpiais smuko dėl logistikos ir eksporto apribojimų. Vyriausybei tai reiškia spaudimą kompensuoti prarastas pajamas didinant gavybą, kai tik techninės galimybės ir eksportas leidžia.

    Kodėl OPEC skilimas taptų rinkos įvykiu

    OPEC daugelį dešimtmečių veikė kaip kartelis, koordinuojantis dalies pasaulinės naftos gavybos apimtis ir taip darantis įtaką kainoms. Vis dėlto organizacijos disciplina dažnai stringa: kvotos ne kartą buvo pažeidinėjamos, o narių interesai skiriasi dėl biudžetų poreikių, politikos ir investicijų į pajėgumus.

    Jei Irakas pasitrauktų, OPEC prarastų vieną didžiausių gamintojų, o tai didintų riziką, kad kitos valstybės taip pat sieks daugiau laisvės. Rinkai tai reikštų mažesnį koordinavimo svorį ir didesnę tikimybę, kad pasiūla svyruos staigiau, o kainų dinamika taps sunkiau prognozuojama.

    Situaciją paaštrintų ir tai, kad regione egzistuoja papildomi pasiūlos veiksniai: bet koks didesnis naftos grįžimas į rinką iš Irano ar kitų gamintojų, taip pat gavybos augimas už OPEC ribų, galėtų stumti kainas žemyn. Dėl to dalis narių yra linkę riboti gavybą, kad apsaugotų pajamas.

    Kartelio įtaka istorijoje ir šiandien

    OPEC įtakos viršūnė dažnai siejama su 1973 metų naftos krize, kai dėl geopolitinių sprendimų ir eksporto apribojimų naftos kainos šoktelėjo kelis kartus, o daugelyje šalių kilo energetikos sukrėtimas. Ilgainiui tai paskatino taupymo priemones, alternatyvių šaltinių paiešką ir naujų telkinių plėtrą.

    Būtent po tokių sukrėtimų pasaulinė rinka tapo labiau diversifikuota, o didžiausi gamintojai šiandien yra ne vien OPEC šalys. Dėl to kartelio gebėjimas „vienu sprendimu“ pakeisti pasaulio ekonomiką sumažėjo, tačiau organizacijos signalai vis dar išlieka svarbūs tiek kainodarai, tiek investuotojų lūkesčiams.

    Ar Irako grasinimai virs realiu sprendimu, kol kas neaišku. Derybose reikšmę turės ir regioninė politika: Bagdado santykiai su Rijadu paprastai vertinami kaip palankesni nei kai kurių kitų Persijos įlankos sostinių, todėl kompromisas dėl gavybos ribų dar gali būti pasiektas.