CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Dezinformacija taikosi į Lenkijos energetiką: „Orlen“ vardija Rusijos metodus ir tikslus

    Kodėl energetika tampa taikiniu

    Lenkijos energetikos sektorius vis dažniau tampa koordinuotų dezinformacijos kampanijų taikiniu, o vienas ryškiausių jų adresatų – koncernas „Orlen“. Apie tai kalbėta Katovicuose vykusiame renginyje Energy Days, kuriame aptarta energetinė dezinformacija ir informacinis atsparumas.

    „Orlen“ atstovai pabrėžė, kad tokios atakos paprastai nėra pavienių asmenų iniciatyva – jos siejamos su priešiškų valstybių organizuotais veiksmais. Pasak įmonės, ypatingas dėmesys skiriamas naratyvams, kurie turi silpninti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka ir strateginiais projektais.

    „Orlen“: spaudžiama energetikos transformacija

    „Orlen“ saugumo ir rizikos srities vadovybė teigė matanti informacinius išpuolius, nukreiptus į projektus, susijusius su energetikos transformacija. Tokios kampanijos, anot įmonės, gali būti naudingos Rusijos interesams, nes mažina paramą pokyčiams, kurie ilgainiui mažintų priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    „Matome dezinformacijos atakas, nukreiptas į projektus, susijusius su energetikos transformacija, nes Rusijos įmonės baiminasi, kad pasibaigus karui Lenkijos bendrovės nebe pirks naftos ir dujų iš to krypties“, – sakė „Orlen“ viceprezidentas saugumo ir rizikos klausimais Pawełas Wojtunikas.

    Naratyvas apie degalus Ukrainoje

    Vienu dažniausių pavyzdžių įvardytas naratyvas apie degalų tiekimą Ukrainai. Socialiniuose tinkluose esą buvo skleidžiamos žinutės, jog Ukrainoje degalai pigesni nei Lenkijoje, taip kuriant įspūdį, kad skirtumą neva apmoka Lenkijos vairuotojai.

    Tokio tipo teiginiai, pasak „Orlen“, siekia ne tik kiršinti visuomenę, bet ir paveikti elgseną – didinti nepasitikėjimą valstybės parama Ukrainai, skatinti pyktį dėl kainų, o kritiniais momentais – sukelti paniką degalinėse.

    „Esame nuolatiniame dezinformacinės veiklos lauke: platinamos žinutės, kad Ukrainoje degalai yra pigesni nei Lenkijoje, ir taip kuriamas įspūdis, jog už tai sumoka Lenkijos klientas“, – sakė Pawełas Wojtunikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetika – jautri sritis, nes susijusi su kasdienėmis išlaidomis, geopolitika ir infrastruktūros saugumu. Dėl to informacinės atakos dažnai taikosi į emocijas, o ne į faktus, ir išnaudoja kainų svyravimus ar tarptautines krizes kaip progą išprovokuoti nepasitikėjimą.

    „Orlen“ taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo išplatintas tariamo įmonės darbuotojo antisąjungininkiškas, antiukrainietiškas įrašas, prie kurio pridėtas bendrovės logotipas. Vidinis patikrinimas esą parodė, kad toks asmuo įmonėje nedirba, o informacija perduota Lenkijos tarnyboms.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • „Polregio“ suformavo valdybą: naujasis technikos narys turėtų paspartinti modernių traukinių diegimą

    Kas pasikeitė „Polregio“ valdyboje

    Lenkijos regioninių keleivinių traukinių vežėja „Polregio“ pranešė, kad stebėtojų taryba paskyrė Krzysztofą Ubermaną valdybos nariu, atsakingu už technikos sritį. Šis sprendimas, anot bendrovės, užbaigia visos valdybos suformavimą.

    Įmonė nurodė, kad atranka į šias pareigas buvo pradėta rugpjūčio 12 dieną, o jos rezultatas – sprendimas patikėti techninę kryptį vadovui, iki šiol dirbusiam su riedmenų priežiūros infrastruktūros plėtra. Valdybą toliau veda prezidentas Andrzejus Pawłowskis, o finansams atsakingas Piotras Matuszyńskis.

    Kodėl technikos kryptis dabar akcentuojama

    Stebėtojų tarybos pirmininkė Katarzyna Gawlik-Tarnowska teigė, kad šis pasirinkimas turėtų užtikrinti sklandų modernių traukinių įsigijimo ir jų įvedimo į eksploataciją procesą. Tai svarbu ne tik pirkimų prasme, bet ir dėl tolesnės priežiūros, remonto bei atsarginių dalių tiekimo grandinės.

    Regioninių vežėjų sektoriuje vien riedmenų įsigijimas dažnai neišsprendžia patikimumo problemų, jeigu atsilieka depų pajėgumai, personalo parengimas ir techninės priežiūros planavimas. Todėl technikos valdybos nario vaidmuo tiesiogiai siejamas su punktualumu, gedimų prevencija ir paslaugos kokybe keleiviams.

    Naujojo nario patirtis ir įmonės mastas

    „Polregio“ nurodė, kad K. Ubermanas yra Krokuvos technologijos universiteto ir Katovicų ekonomikos akademijos absolventas. Didelę karjeros dalį jis dirbo „PKP Cargo“, kur ėjo vadovaujančias pareigas ir dalyvavo operacinės veiklos reformose.

    Iki paskyrimo į valdybą jis ėjo „Polregio“ valdybos įgaliotinio pareigas, atsakingas už riedmenų techninės priežiūros punktų plėtrą. Bendrovės teigimu, tai turėtų padėti sustiprinti operacinį valdymą ir gerinti keleivių kelionių standartą.

    „Polregio“ yra didžiausia keleivinių traukinių vežėja Lenkijoje, užimanti apie 25 proc. rinkos. Daugumos akcijų paketas priklauso Pramonės plėtros agentūrai, o likusi dalis – vaivadijų savivaldybėms; kasdien maršrutuose dirba daugiau kaip 2 000 traukinių, savaitgaliais – per 1 450 sąstatų.

  • „PTWP“ rekordas: pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį beveik padvigubėjo, pelnas augo

    Žiniasklaidos ir verslo renginių grupė „PTWP“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų ir buvo beveik dvigubai didesnės nei prieš metus. Įmonė tai įvardija kaip geriausią pirmąjį pusmetį per grupės istoriją pagal pajamas.

    Veiklos pelningumą atspindintis EBITDA rodiklis sudarė apie 7 200 000 eurų ir per metus paaugo maždaug 50 proc. Grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 4 200 000 eurų, tai yra apie 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Pajamų šuolį stiprino įsigijimai

    „PTWP“ teigimu, rezultatams reikšmingą įtaką turėjo pirmas pilnas laikotarpis, kai finansinėse ataskaitose įtraukti „Gremi Media“ ir „Elamed“ įsigijimų poveikiai. Taip pat augo pajamos visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose, o paskelbti skaičiai atitiko anksčiau pateiktas įmonės prognozes.

    2026 metų birželio pabaigoje grupė turėjo apie 13 600 000 eurų pinigų ir jų ekvivalentų. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad tvirtas finansinis pagrindas suteikia galimybių toliau investuoti ir kartu išlaikyti akcininkams palankią grąžos politiką.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai yra labai geras patvirtinimas, kad pasirinkta „PTWP“ plėtros kryptis pasiteisina: deriname organinį augimą su apgalvotais įsigijimais, plečiančiais kompetencijas, veiklos apimtį ir verslo mastą“, – sakė „PTWP“ vadovas Wojciechas Kuśpikas.

    18 portalų ir dešimtys milijonų auditorijos

    Grupė toliau plečia žiniasklaidos segmentą, kuriame šiuo metu veikia 18 interneto portalų, apimančių ekonomiką, regionų ir savivaldos temas, nekilnojamąjį turtą, žemės ūkį, mažmeninę prekybą, darbo rinką ir sveikatos apsaugą. „PTWP“ nurodo, kad bendras jų pasiekiamumas vidutiniškai viršija 30 000 000 vartotojų per mėnesį.

    Grupė taip pat akcentuoja prenumeratorių augimą: naujienlaiškių auditorija jau viršijo 300 000 adresatų. Pastaraisiais metais žiniasklaidos rinkoje vis svarbesnė tampa mokamo turinio ir prenumeratos pajamų dalis, todėl leidėjai vis dažniau investuoja į turinio kokybę, redakcijų struktūrą ir skaitmeninius produktus.

    Renginiai ir aktyvus antrasis pusmetis

    „PTWP“ veikla apima ir didelės apimties renginių organizavimą, o 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė įgyvendino intensyvų verslo konferencijų ir sektorinių susitikimų kalendorių. Įmonė skelbia, kad antrąjį metų pusmetį tempas nemažės, nes suplanuota daugiau didelių renginių ir naujų projektų kartu su įsigytomis žiniasklaidos priemonėmis.

    Be to, grupė pranešė apie redakcinius pokyčius „Rzeczpospolita“ leidinyje: nuo spalio 1 dienos numatoma nauja redakcijos struktūra, kuria siekiama didinti skaitmeninį pasiekiamumą ir stiprinti mokamo turinio pasiūlą. Tokie sprendimai atspindi bendrą Europos leidėjų tendenciją pereiti prie centralizuotų skaitmeninių naujienų centrų ir labiau diferencijuotų, prenumerata grįstų produktų.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.

  • Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Nauja Europos automobilių pramonės analizė įspėja, kad didžiausia rizika gamintojams kyla dėl itin koncentruotų tiekimo grandinių. Lustai, magnetai ir keli kritiniai metalai dažnai priklauso nuo nedaugelio šalių, todėl bet koks geopolitinis ar logistinis sutrikimas gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimą, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko konsultacijų bendrovės „EY“ padaliniai Čekijoje ir Vokietijoje. Vertinta 10 svarbiausių komponentų ir žaliavų, o didžiausią riziką, pasak autorių, kelia tiekimo koncentracija ir riboti perdirbimo pajėgumai.

    Labiausiai pažeidžiami penki įeinamieji ištekliai: puslaidininkiai, silicis, volframas, neodimio, geležies ir boro magnetai, taip pat laidų pynės, jungiančios automobilio elektros sistemas. Praktika jau parodė, kad net trumpi trūkumai gali sustabdyti just-in-time principu veikiančias surinkimo linijas.

    „Pagrindinis Europos iššūkis yra ne vien prieiga prie žaliavų. Dar kritiškesnis yra perdirbimo pajėgumų, kvalifikuotų tiekėjų ir specializuotos kompetencijos trūkumas“, – sakė „EY“ automobilių konsultacijų partneris Zdeněkas Dušekas.

    Analizėje pabrėžiama, kad daugeliu atvejų didžiausia rizika kyla ne kasyboje, o rafinavimo ir perdirbimo etape. Retųjų žemių apdorojime ir magnetų gamyboje dominuoja Kinija, o lustų gamyboje itin svarbūs Taivanas ir Pietų Korėja, todėl Europos gamintojai lieka priklausomi nuo išorinių centrų.

    Elektrifikacija didina spaudimą

    Perėjimas prie elektromobilių iš esmės keičia automobilių sudėtį: tradicinių mechaninių dalių reikia mažiau, bet išauga puslaidininkių, galios elektronikos ir kritinių medžiagų poreikis. Dėl to automobilių sektorius vis dažniau konkuruoja su DI sprendimų kūrėjais, duomenų centrais, gynybos ir atsinaujinančios energetikos pramone.

    Tyrimo vertinimu, ši konkurencija dėl tų pačių komponentų ir medžiagų, didėjant elektromobilių daliai, sustiprėja maždaug 15 proc. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad automobilių gamintojai ne visada yra didžiausi pirkėjai: jie sudaro santykinai mažesnę kai kurių strateginių žaliavų galutinės paklausos dalį.

    „Automobilių gamintojai vis dažniau dėl tų pačių tiekimų konkuruoja su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, DI lustų gamintojais“, – sakė „EY“ verslo konsultacijų vadovė Martina Nimčová.

    Augantis poreikis jau atsispindi kainose. Pavyzdžiui, galis, naudojamas galios elektronikoje ir kai kuriose ryšio bei radarų technologijose, per dešimtmetį brango daug kartų, o kainų šuolius stiprina tiek ribota pasiūla, tiek greitėjanti duomenų centrų ir DI infrastruktūros plėtra.

    Greitų sprendimų nėra

    Ataskaitoje aprašomi scenarijai, kurie galėtų ypač skaudžiai smogti Europos gamintojams: elektronikos tiekimo sutrikimai iš Taivano, žaliavų nacionalizmas Azijoje, prekybos koridorių įtampa Amerikoje ir nestabilumas Afrikos mineralų eksporto maršrutuose. Bendras vardiklis yra logistika, nes trumpas grandinės trūkis gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujų pajėgumų kūrimas dažnai trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl laimės tie, kurie imsis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama spartinti leidimų išdavimą, tiksliai nukreipti investicijas į siauriausias grandis, įvairinti tiekėjus ir transporto maršrutus bei stiprinti tiekimo grandinių stebėseną.

    „Tai nėra vien rizikos valdymas. Tai Europos pramoninės galios apsauga“, – sakė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.

    Ekspertų vertinimu, visiškas savarankiškumas šioje srityje sunkiai pasiekiamas, tačiau priklausomybę galima mažinti. Tam reikės ne tik investicijų į gamybą, bet ir ilgalaikio paklausos aiškumo, kuris skatintų privačius investuotojus plėsti pajėgumus Europoje.

  • Lenkija patvirtino branduolinės energetikos planą: iki 9 GWe naujų pajėgumų ir 70 proc. vietos įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuri numato iki 9 GWe naujų branduolinių elektrinių galios. Sprendimą per konferenciją Katovicuose pristatė energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad tai viena svarbiausių šalies energetikos transformacijos krypčių.

    Atnaujintoje programoje įtvirtinta, kad Lenkija planuoja statyti didelės galios III arba III plius kartos slėgiminius vandens reaktorius. Tokie reaktoriai Europoje laikomi brandžiu standartu, o jų diegimas siejamas su didesniu saugumu ir patikimesne elektros gamyba.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato planą ir ruošiasi atnaujinti valstybės energetikos politiką. Šie dokumentai turėtų apibrėžti ne tik naujas investicijas, bet ir bendrą kryptį, kaip Lenkija planuoja mažinti anglies naudojimą ir užtikrinti tiekimo saugumą.

    Branduolinis projektas kaip pramonės variklis

    Atsinaujinusi programa pabrėžia ne vien elektros gamybą, bet ir siekį sukurti stiprią vietinę branduolinės pramonės grandinę. Skelbiama, kad vėlesniuose projektuose Lenkijos įmonių dalis galėtų siekti iki 70 proc., o tai reikštų daugiau užsakymų rangovams, inžinerijos bendrovėms ir gamintojams.

    Tokie tikslai atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dideli energetikos projektai vis dažniau vertinami ir per ekonominės naudos prizmę. Šalys siekia, kad investicijos į strateginę infrastruktūrą stiprintų vietos pramonę, o ne taptų vien importuojamų technologijų pirkimu.

    Energijos kaupimas iki 2030 metų

    Kartu su branduoliniais planais Lenkija akcentuoja energijos kaupimo plėtrą, kuri turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą. Energetikos ministras įvardijo tikslą iki 2030 metų pasiekti 6 GW įdiegtos galios energijos kaupikliuose.

    „Iki 2030 metų siekiame 6 gigavatų įdiegtos galios energijos kaupikliuose. Tai taip pat turėtų prisidėti prie mažesnių sąskaitų už elektrą“, – sakė Miłosz Motyka.

    Energijos kaupimas, kartu su sparčiai vystomais atsinaujinančiais ištekliais ir planuojamomis bazinės generacijos investicijomis, tampa esminiu elementu, siekiant mažesnių kainų svyravimų ir patikimesnio tiekimo. Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad šalis branduolinę energetiką mato kaip ilgalaikį sprendimą, tačiau paraleliai stato ir trumpesnio laikotarpio stabilizavimo priemones.

  • Rusijai senka naftos atsargų: Vostok projektas laikomas paskutiniu dideliu sausumos telkiniu

    Eksportas traukiasi, spaudimas auga

    Rusijai darosi vis sunkiau išlaikyti energetinės supervalstybės įvaizdį: oficialiose prognozėse įspėjama, kad artimiausiais metais dujų eksportas gali smukti iki lygių, matytų vėlyvuoju Sovietų Sąjungos laikotarpiu. Pagrindinis lūžis siejamas su Europos rinkos praradimu po plataus masto karo Ukrainoje ir vėliau sugriežtėjusių sankcijų.

    Ši tendencija veikia ir naftos sektorių, nes eksporto geografinė struktūra keičiasi, o naujų didelių telkinių pasiūla ribota. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad Rusijai tenka daugiau investuoti į logistiką, nuolaidas pirkėjams ir infrastruktūrą, kad išlaikytų srautus į Aziją.

    Vostok – paskutinis didelis sausumos šansas?

    Viena ryškiausių pastarųjų metų naujienų – su vėlavimu pradėtas naftos eksporto paleidimas iš Vostok telkinių klasterio Arkties regione. Tai laikoma didžiausiu Rusijos naftos projektu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, o jį sudaro keliolika telkinių, kurių bendra resursų bazė vertinama dešimtimis milijardų barelių.

    Žiniasklaida akcentuoja, kad Vostok išsiskiria tuo, jog yra sausumoje ir laikomas paskutiniu tokio masto projektu, kurį šiuo metu realu eksploatuoti neperėjus prie dar sudėtingesnių, brangesnių ar techniškai rizikingesnių gavybos sąlygų. Ankstesniais metais Rusija jau buvo pardavusi paskutinį reikšmingą stambų telkinį Vakarų Sibire, o vėlesni atradimai dažniau priskiriami mažiems arba labai mažiems.

    „Vostok telkinys turi vieną svarbų pranašumą: jis yra tūkstančiai kilometrų nuo Ukrainos, o tai kol kas mažina dronų atakų riziką ir suteikia tiesioginį priėjimą prie Azijos rinkų per Šiaurės jūrų kelią“, – rašoma apžvalgose.

    Kodėl vieta ir logistika tampa lemiamos

    Vostok geografinė padėtis Arkties zonoje leidžia planuoti eksporto maršrutus, orientuotus į Azijos paklausą, tačiau kartu tai reiškia ir didelius infrastruktūros bei transporto kaštus. Šiaurės jūrų kelias teoriškai trumpina atstumus iki kai kurių rinkų, bet praktiškai priklauso nuo sezoniškumo, ledų sąlygų ir specializuoto laivyno bei uostų pajėgumų.

    Analitikai pabrėžia, kad Rusijai didėjant spaudimui dėl sankcijų ir technologinių apribojimų, kiekvienas naujas projektas reikalauja daugiau kapitalo ir laiko. Tai didina riziką, kad dalis planų gali vėluoti, o esamos atsargos senkančiuose telkiniuose bus išgaunamos vis brangiau.

  • JAV baigia operaciją Irake prieš „Islamo valstybę“ po 12 metų: kas keičiasi saugume?

    Pentagonas paskelbė apie oficialią JAV vadovaujamos operacijos „Inherent Resolve“ Irake pabaigą po 12 metų kovos su „Islamo valstybe“. Vašingtonas pabrėžia, kad misija pereina į kitą etapą, o parama Irakui bus tęsiama kitomis formomis.

    JAV gynybos institucijų teigimu, pagrindinis dėmesys dabar bus skiriamas Irako saugumo pajėgų mokymams, patariamajai pagalbai ir žvalgybinei paramai. Tokiu būdu siekiama, kad didesnė atsakomybė už vidaus saugumą ir kovą su ekstremistais tektų Bagdadui.

    „Tikimės, kad Irako saugumo pajėgos toliau užtikrins šalies saugumą ir sulaikys „Islamo valstybės“ grėsmę“, – teigiama Pentagono pranešime.

    JAV pusė operacijos užbaigimą apibūdina kaip perėjimą nuo koalicinės kovinės misijos prie labiau įprasto dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai reiškia, kad kovinių veiksmų rėmuose vykdyta kampanija formaliai uždaroma, o santykiai persitvarko į ilgalaikę partnerystę.

    Amerikiečiai pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už saugumo iššūkius, įskaitant kovą su „Islamo valstybės“ likučiais ir Irako suverenumą silpninančiomis ginkluotomis grupėmis, tenka Irako vyriausybei. Ši formuluotė atspindi ir platesnę JAV kryptį regione mažinti tiesioginį karinį įsitraukimą, išlaikant įtaką per mokymus, žvalgybą ir partnerystes.

    JAV karių skaičius smarkiai sumažėjo

    Pastaraisiais mėnesiais Irake buvo dislokuota apie 2 500 JAV karių, daugiausia Irbilio apylinkėse Kurdistano regione ir Bagdado rajone. Palyginimui, JAV buvimo pikas pasiektas 2007 metais, kai Irake buvo daugiau kaip 170 000 amerikiečių karių.

    Susitarimai dėl JAV kariuomenės pasitraukimo ir misijos pertvarkymo buvo pasiekti 2024 metais, JAV prezidento Joe Bideno kadencijos metu. Procesas tęsiamas ir pasikeitus JAV administracijai.

    Irako premjeras Ali Al-Zaidi ceremonijoje, skirtoje misijos pabaigai, tai apibūdino kaip naują etapą, kuriame akcentuojamas Irako suverenitetas, institucijų stiprinimas ir subalansuotos partnerystės. Tokia retorika Bagdadui svarbi ir vidaus politikoje, kur užsienio karių buvimas ne kartą tapo įtampos šaltiniu.

    Ar augs „Islamo valstybės“ atgimimo rizika?

    Dalies Irako saugumo pareigūnų vertinimu, JAV pajėgų mažinimas ir formalus operacijos pabaigos paskelbimas gali didinti riziką, kad „Islamo valstybė“ bandys atkurti įtaką. Nors jų kadaise paskelbtas „kalifatas“ žlugo beveik prieš dešimtmetį, grupuotė, kaip teigiama Irako pusės vertinimuose, tebelaiko užslėptų, vadinamųjų miegančiųjų, ląstelių tinklą.

    Didžiausio aktyvumo laikotarpiu apie 2015 metus „Islamo valstybė“ buvo užėmusi maždaug trečdalį Irako teritorijos, o smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių. Iki 2019 metų grupuotė buvo kontroliavusi ir reikšmingas teritorijas Sirijoje, todėl Irako saugumo klausimai dažnai vertinami platesniame Irako ir Sirijos teatro kontekste.

    Iranas JAV pasitraukimą iš Irako vertina kaip politinę pergalę. Teherano atstovai viešai kartoja, kad ilgalaikis stabilumas esą įmanomas tik sumažėjus JAV kariniam buvimui Irake ir regione.

  • JSW sumažino anglies gavybos savikainą iki mažiau nei 140 eurų už toną, bet nuostoliai išlieka

    Lenkijos kasybos grupė JSW pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį anglies gavybos savikaina pagal Mining Cash Cost (MCC) sumažėjo iki 587,27 zlotų už toną, tai yra maždaug 135 eurai. Rodiklis pirmą kartą nukrito žemiau 600 zlotų ribos ir priartėjo prie bendrovės programoje numatyto 560 zlotų tikslo, kuris atitiktų apie 129 eurus.

    Toks MCC mažėjimas rodo, kad įmonei pavyksta suvaldyti dalį tiesioginių kasybos kaštų, tačiau bendras vaizdas išlieka sudėtingas. 2026 metų antrąjį ketvirtį JSW grupė vis dar patyrė 427,5 mln. zlotų grynąjį nuostolį, arba apie 98 mln. eurų.

    Kas sumažino savikainą?

    JSW vadovybė akcentavo, kad MCC smukimą labiausiai lėmė mažesnės medžiagų ir energijos sąnaudos bei sumažėję su darbuotojais susiję kaštai. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, MCC sumažėjo apie 7 proc., kai prieš tai siekė 631,19 zlotų už toną, arba apie 145 eurus.

    Įmonės skaičiai rodo ir platesnę tendenciją: per 2026 metų pirmąjį pusmetį MCC sudarė 609,26 zlotų už toną, arba apie 140 eurų. Tai reikšmingas kritimas, lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, kai MCC buvo 777,73 zlotų už toną, arba apie 179 eurus.

    Gamyba, kainos ir 2026 metų planas

    2026 metų antrąjį ketvirtį JSW išgavo 3,226 mln. tonų anglies, kai prieš ketvirtį kiekis siekė 3,236 mln. tonų. Tuo pat metu koksinės anglies vidutinė kaina augo apie 6,2 proc. ir pasiekė 767,40 zlotų už toną, tai yra apie 177 eurus.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį JSW išgavo 6,462 mln. tonų anglies, iš jų 5,542 mln. tonų sudarė koksinė anglis. Bendrovė skelbia, kad 2026 metais planuoja išgauti 13,3 mln. tonų anglies.

    Investicijos mažinamos, pajamos auga

    JSW nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pardavimų pajamos augo iki 2,247 mlrd. zlotų, arba apie 517 mln. eurų, kai pirmąjį ketvirtį siekė 2,097 mlrd. zlotų, arba apie 483 mln. eurų. Pajamų augimą daugiausia palaikė aukštesnės anglies ir kokso kainos bei anglies pardavimo apimtys, nors kokso pardavimų apimtys mažėjo.

    Tuo pačiu laikotarpiu grupė smarkiai apkarpė kapitalo išlaidas: investicijos sumažėjo apie 28,3 proc. iki 576,2 mln. zlotų, arba maždaug 133 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad tai siejama ir su turimo gamybinio turto panaudojimo optimizavimu.

    JSW grupė pabrėžia, kad yra vienintelė kietosios koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbių kokso tiekėjų plieno pramonei. Vis dėlto finansiniai rezultatai rodo, kad vien savikainos mažėjimo neužtenka, jei bendras pelningumas išlieka spaudžiamas rinkos ciklo, apimčių svyravimų ir didelės sąnaudų bazės.