Tag: Dirbtinis intelektas

  • Varšuvoje sausio 25-ąją vyks „EEC Trends“: atidaryta registracija į ekonomikos debatų prologą

    Sausio 25 dieną 2027 metais Varšuvoje vyks aštuntoji „EEC Trends“ konferencija, vadinama savotišku Europos ekonomikos kongreso prologu. Į renginį jau pradėta dalyvių registracija.

    Diskusijos numatytos viešbutyje „Sheraton Grand“ ir, kaip teigiama organizatorių pristatyme, taps svarbia pasirengimo dalimi prieš Europos ekonomikos kongresą Katovicuose – vieną didžiausių ekonomikos debatų Vidurio Europoje.

    Renginio organizatorius ir Europos ekonomikos kongreso iniciatorius Wojciechas Kuśpikas pabrėžia, kad „EEC Trends“ metu keliamos temos vėliau formuoja pagrindines kongreso diskusijų kryptis. Pasak jo, programa kuriama remiantis dialogu tarp skirtingų verslo, politikos ir ekspertų bendruomenių.

    2027 metų „EEC Trends“ programą sudarys trys teminės kryptys: nauji augimo šaltiniai, energetika ir saugumas bei technologijos, investicijos, kapitalas. Greta to numatyti ir trumpesnių pokalbių formatai „EEC Talks“.

    Trys temos: nuo pramonės iki DI

    Kryptis „Nauji augimo šaltiniai“ orientuota į Europos pramonės ateitį, reindustrializaciją ir Lenkijos vietą pasaulinėse vertės grandinėse. Taip pat bus aptariamos demografinės tendencijos ir jų poveikis darbo rinkai bei ekonomikos produktyvumui.

    „Energetika ir saugumas“ apims energetikos transformaciją, tiekimo saugumą ir augančią konkurenciją dėl energijos išteklių. Šioje dalyje numatytos ir diskusijos apie gynybos pramonės plėtrą, gamybinių pajėgumų didinimą, investicijas į karines bei dvejopos paskirties technologijas.

    Trečioji kryptis – „Technologijos, investicijos, kapitalas“ – bus skirta praktiniam dirbtinio intelekto, automatizacijos ir kitų technologijų taikymui versle. Taip pat planuojama kalbėti apie infrastruktūros investicijas ir pramonės, energetikos bei inovacijų finansavimą, įtraukiant viešąjį ir privatų kapitalą.

    Numatyta ir ataskaitos premjera bei apdovanojimai

    Renginio programoje numatyta ir ataskaitos „Polska 2027+. Nowe silniki wzrostu“ premjera, kurią parengė WNP redakcija. Leidinyje dėmesys telkiamas į galimus naujus Lenkijos ekonomikos augimo šaltinius, investicijas ir konkurencinius pranašumus ateinančiam dešimtmečiui.

    Organizatoriai taip pat planuoja tradicinį vakarinį „WNP Awards“ apdovanojimų renginį, kuriame įvertinamos įmonės, institucijos ir žmonės, išskirtinai prisidedantys prie Lenkijos ekonomikos plėtros.

    Dalyvavimas „EEC Trends“ siejamas su išankstine registracija, kuri, kaip skelbiama, jau vyksta renginio interneto svetainėje.

  • Robotas už 200 tūkst. zlotų – tik pradžia: robotizuota darbo vieta gali kainuoti iki 1,5 mln.

    Pramoninis robotas gali kainuoti apie 200 tūkst. zlotų, tačiau tai dažnai tėra pradinis čekis – visa robotizuota darbo vieta gamykloje gali atsieiti iki 1,5 mln. zlotų. Kartu su įranga, integracija ir pasirengimu įmonei tai virsta investicija, kurią būtina skaičiuoti gerokai plačiau nei vien roboto pirkimą.

    Apie tai, kaip įmonėms planuoti robotizaciją ir kokios realios išlaidos slepiasi už blizgančios „naujos technologijos“ etiketės, interviu WNP pasakojo „APA Group“ prezidentas Arturas Pollakas. Jo teigimu, robotizacija nėra „atsuktuvo“ pirkimas – tai technologijos diegimas, kuris turi atlikti konkrečią funkciją ir keisti gamybos procesą.

    Robotai geriausiai atsiskleidžia ten, kur užduotys yra pasikartojančios, reikia didelio tikslumo ir greičio arba darbo sąlygos žmogui būtų nesaugios – pavyzdžiui, dulkėtoje, pavojingoje aplinkoje. Tokiose vietose robotas gali dirbti stabiliai, laikydamas tą patį tempą ir kokybę.

    Vis dėlto vien roboto kaina dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar investicija atsipirks. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gamybos intensyvumo ir proceso pobūdžio, atsipirkimas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų, tačiau tam reikia aiškaus plano, tikslų ir pasiruošimo.

    Už ką mokama, kai perkamas „robotas“

    Pasak A. Pollako, pats robotas dažniausiai kainuoja apie 20–50 tūkst. eurų. Tačiau kad jis realiai pradėtų atlikti darbą, reikia papildomos įrangos – pavyzdžiui, griebtuvo, elementų padavimo ar pernešimo sistemų, aplikatorių, kartais ir kitų priedų.

    Prie šių išlaidų prisideda integravimo darbai: roboto pritaikymas konkrečiam procesui, programavimas, saugos sprendimai, įrenginių suderinimas su esama linija. Todėl pilnas robotizuotas „post’as“ gali kainuoti apie milijoną zlotų ar net iki 1,5 mln. zlotų.

    Dar viena svarbi detalė – ne kiekvienai įmonei robotas iškart „įsistato“ į dabartinę veiklą. Jei gamykla iki šiol robotų nenaudojo, gali tekti keisti organizaciją: prireikti žmonių, kurie suprastų robotų darbą, taip pat vietinio serviso ir reguliarios priežiūros.

    Kada robotizacija labiausiai pasiteisina

    Robotizacijos nauda aiškiausiai matoma, kai gamybos procesas yra serijinis, o produktas – pasikartojantis. Kuo daugiau tokios rutinos ir kuo mažiau „rankų darbo improvizacijos“, tuo lengviau pasiekti greitesnį atsipirkimą.

    A. Pollakas pateikė pavyzdį iš maisto pramonės: jei ant konvejerio juda saldainiai ir per sekundę reikia tiksliai paimti produktą bei įdėti į konkrečią vietą dėžutėje jo nepažeidžiant, žmogui išlaikyti tokį tempą ir tikslumą itin sudėtinga. Robotams tokio tipo užduotys – viena stipriausių sričių.

    Pasak jo, greitis šiandien tampa konkurenciniu pranašumu: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, dalis užsakymų gali „išeiti“ pas greitesnį tiekėją. Todėl automatizacija ir robotizacija dažnai vertinama kaip būdas sutrumpinti gamybos ir pristatymo laiką.

    Vien noras būti „moderniems“ nepakanka

    Pašnekovas pabrėžė, kad į robotizaciją nereikėtų žiūrėti kaip į statuso simbolį. Jei žmonių darbas įmonėje pakankamas ir ekonomiškai pagrįstas, vien noras, kad „visi matytų robotą gamykloje“, nėra gera priežastis tokioms išlaidoms.

    Todėl prieš investuojant siūloma aiškiai apibrėžti: poreikį, biudžetą, tikslus, rizikas, logistiką ir lūkesčius. Tik turint šiuos „namų darbus“ įmanoma susidėlioti rodiklius ir įvertinti, ar įmonė robotizaciją gali sau leisti ir ar tai tikrai geras pasirinkimas.

    Planavimui gali padėti ir vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti sumodeliuoti gamybos procesą kompiuteryje. Toks virtualus modeliavimas padeda iš anksto patikrinti, ar planuojamas sprendimas atitinka kriterijus ir kaip jis veiks realioje gamykloje.

    Galiausiai, net ir turint aiškų tikslą, svarbu pasirinkti kompetentingą integratorių ir užsitikrinti priežiūrą po diegimo: garantiją, galimybę plėsti sistemą, o kai kuriais atvejais – ir linijos sertifikavimą bei atitikties deklaracijas, susijusias su darbuotojų sauga.

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • Lenkija taikosi į ES remiamą DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks jos milijardinę galią?

    Lenkijoje bręsta ambicija, kokios šalis dar neturėjo: pretenduoti į vieną iš septynių Europoje planuojamų dirbtinio intelekto (DI) „gigafabrikų“. Tačiau kartu išryškėjo esminė rizika – kas po statybų pirks už milijardus kainuosiančią skaičiavimo galią.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, šalies konsorciumai dar gali teikti paraiškas pagal EuroHPC kvietimą, o ant stalo jau guli bent dvi vietinės iniciatyvos. Potencialūs investuotojai šiuo metu komplektuoja partnerius ir dėlioja verslo modelį.

    Planuojama, kad vidutinės apimties DI gigafabrikas galėtų turėti apie 75 tūkst. GPU (grafikos procesorių), reikalingų DI modeliams treniruoti ir dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Toks projektas reiškia ne tik milžiniškas investicijas, bet ir milžinišką energijos poreikį.

    Didžiausias klaustukas – komercinis atsiperkamumas: valstybė ir Europos Komisija deklaruoja paklausą, kuri padengtų tik dalį pajėgumų, o likusią dalį tektų parduoti rinkai. Jei stambių klientų neatsirastų, rizika kristų ant privačių investuotojų pečių.

    Du galimi konsorciumai ir pasirinkta vieta

    Viena iš minimų iniciatyvų siejama su „DL Invest Group“, kuri jau pasirinko gigafabrikui vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia. Skelbiama, kad projektą planuojama vystyti buvusioje pramoninėje teritorijoje, panaudojant esamą infrastruktūrą.

    Bendrovė derasi su galimais partneriais Lenkijoje ir užsienyje – nuo technologijų įmonių ir mokslinių institucijų iki energetikos bei infrastruktūros žaidėjų. „DL Invest Group“ vadovas Dominikas Leszczyńskis pabrėžia siekį suburti stiprų konsorciumą su ryškiu lenkišku komponentu.

    Kita galimai svarbi kryptis – „Beyond.pl“. Įmonės vadovas Wojciech Stramski teigia, kad bendrovė jau kurį laiką dalyvauja parengiamuosiuose darbuose, tačiau kol kas analizuoja paskelbtas konkurso sąlygas, dokumentaciją ir bendradarbiavimo modelius.

    Valstybė tikina esanti pasirengusi, svarstoma speciali įstatymo tvarka

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė – dokumentai ir finansinės garantijos – iš esmės parengta, o tolimesnė sėkmė priklausys nuo verslo sprendimų. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski Seime kalbėjo ir apie planus rengti specialų įstatymą, kuris supaprastintų gigafabriko statybų bei veiklos procesus.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: pažymima, kad įgyvendinimo grafikas gali būti įtemptas, nes nuo sutarties pasirašymo infrastruktūrai pastatyti numatytas maždaug 18 mėnesių terminas. Tai reikštų labai greitą projektavimo, tiekimo ir statybų tempą.

    Europos konkurencija taip pat aštri: vien Vokietijoje, kaip nurodoma, jau susikūrė vienuolika konsorciumų, Prancūzijoje – septyni. Be to, konkurso sąlygose akcentuojama, kad konsorciumo lyderis privalo būti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas.

    Kas pirks skaičiavimo galią už milijardus?

    Vienas ryškiausių klausimų – paklausa. „CloudFerro“ atstovas Stanisław Krzyżanowski atkreipia dėmesį, kad viešasis sektorius (valstybė ir Europos Komisija) užtikrintų tik maždaug trečdalį paklausos, atitinkančios kapitalo investicijas. Likusi dalis turėtų būti parduodama komerciniams klientams – įmonėms, diegiančioms DI.

    Pasak jo, toks saugiklis mažina riziką, bet nepakankamai, jei nėra tvirtų garantijų dėl likusios paklausos. Dabar Europoje neva nematyti aiškaus poreikio tokiai didelei GPU apimčiai, todėl prielaida, kad paklausa sparčiai išaugs, vertinama kaip rizikinga.

    Kaip vienas scenarijų svarstomas didelių klientų pritraukimas iš už Europos ribų, įskaitant JAV technologijų gigantus. Tačiau tai kelia dilemą: jei viešai remiama infrastruktūra dirbtų daugiausia ne Europos rinkai, gali pristigti resursų pirminiam programos tikslui – stiprinti Europos DI ekosistemą ir produktyvumą.

    Energetika, suverenumas ir protestai

    Skaičiavimo pajėgumų mastą atspindi ir energijos apetitas – teigiama, kad gigafabriko poreikį būtų galima lyginti su Bydgoščiaus miesto elektros poreikiu. Viceministras Dariusz Standerski tikina, kad prijungti reikiamą galią neturėtų būti problema.

    Kitas sluoksnis – technologinė suverenystė. Vien infrastruktūros buvimas Europoje ir europietiška nuosavybė dar nereiškia nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai ir licencijavimo modeliai priklauso nuo tiekėjų, pavyzdžiui, „Nvidia“. Kaip išeitis minima didesnė nepriklausomybė programinės įrangos lygmeniu – naudojant atvirojo kodo sprendimus.

    Tuo pat metu tokio tipo projektai kelia ir socialinę įtampą. Tekste minimi protestai 16-oje Europos šalių su šūkiu „Stop Dirty Data Centers“, o Lenkijoje kritika siejama su didelių duomenų centrų poveikiu energijos ir vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Galutinis atsakymas, ar Lenkijai pavyks patekti į „gigantų lygą“, priklausys nuo to, ar verslui pavyks sudėlioti patikimą finansavimo ir klientų planą – vien politinės ambicijos ir europinis konkursas sėkmės negarantuoja.

  • „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    Dirbtinio intelekto (DI) agentų poveikį verslui matuoti padedančią platformą kurianti „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas padeda įmonėms aiškiai įvertinti, ar DI iš tiesų taupo laiką, gerina procesus ir kuria pajamas.

    Kaip skelbiama, investicijų raundui vadovavo „Planven“, o prie jo prisidėjo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“ ir „Fastweb+Vodafone“ (per „Founders Factory“), taip pat grįžtantys investuotojai bei verslo angelai. Papildomą paramą suteikė „CDP Venture Capital SGR“ per Skaitmeninės transformacijos fondą, remiamą Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos.

    Augant DI projektų apimtims, daugeliui organizacijų darosi vis sunkiau atsakyti į paprastą klausimą: kokia yra reali grąža. DI agentai vis dažniau naudojami darbuotojų darbui palengvinti, klientų užklausoms tvarkyti ar kasdienėms užduotims automatizuoti, tačiau jų nauda ne visada atsispindi įprastuose rodikliuose.

    Situaciją dar labiau komplikuoja didelės įmonės, kurios vienu metu naudoja kelių tiekėjų DI agentus ir kartu kuria vidinius sprendimus. Tokie matavimai kaip vartotojų skaičius, užklausos ar atsakymų kiekis rodo naudojimą, bet neatsako, ar DI iš tikrųjų didina produktyvumą ir efektyvumą.

    Kaip „Nebuly“ matuoja DI vertę

    „Nebuly“ teigia šią spragą užpildanti platforma, kuri analizuoja, kaip DI agentai naudojami visoje organizacijoje. Ji sujungia duomenis tiek iš darbuotojams skirtų priemonių, tiek iš klientams skirtų asistentų ir taip bando įvertinti jų poveikį verslo rezultatams.

    Vidiniams DI sprendimams platforma skaičiuoja efektyvumo pokyčius, įskaitant sutaupytą laiką ir papildomą darbuotojų pajėgumą, taip pat padeda įvardyti naujas užduotis, kurias galima atlikti pasitelkiant DI. Be to, sprendimas parodo, kaip skirtingos komandos naudoja DI, ar jis taikomas didžiausios vertės veikloms ir kur papildomi mokymai galėtų padidinti naudą.

    Klientams skirtų DI asistentų atveju „Nebuly“ siekia įvertinti DI įtakotą pajamų dalį, taip pat identifikuoti galimas klientų praradimo rizikas ir papildomų pardavimų galimybes. Pasak bendrovės, vadovų ir finansų komandos gali peržiūrėti bei koreguoti prielaidas, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai.

    „Tokenmaxxing“ ir spaudimas įrodyti grąžą

    Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Francesco Signorato sako, kad vis daugiau įmonių valdybų klausia, kiek DI iš tiesų yra vertas organizacijai. Jo teigimu, iki šiol DI sėkmė dažnai vertinta skaičiuojant vartotojus, užklausas ar atsakymus, o tai paskatino reiškinį, kurį jis vadina „tokenmaxxing“, kai tikslas tampa pats naudojimas, bet ne rezultatas.

    F. Signorato taip pat pabrėžia, kad kai kurios įmonės sprendimus dėl samdos ir darbuotojų skaičiaus priima remdamosi prielaidomis apie DI produktyvumą, o ne įrodymais. Anot jo, tokio svorio sprendimams reikia realių duomenų.

    Integracijos su „ChatGPT“, „Claude“ ir „Microsoft Copilot“

    „Nebuly“ nurodo, kad jos sprendimas integruojamas su įmonėse naudojamomis DI sistemomis, įskaitant individualiai kurtus įrankius ir asistentus, paremtus „Claude“, „ChatGPT“ bei „Microsoft Copilot“. Bendrovė teigia, kad jos modeliai analizuoja agentų elgseną dideliu mastu.

    Pasak „Nebuly“, platforma gali veikti vietinėje infrastruktūroje (on-premises) arba kliento privačiame debesyje, taip sudarant galimybę apdoroti įmonės duomenis jų neišsiunčiant į išorines modelių API.

    Gavusi naują finansavimą, įmonė planuoja plėsti komercializavimo komandą JAV ir Europoje bei toliau vystyti platformą, kad ji geriau padėtų organizacijoms pamatuoti DI kuriamą verslo vertę.

  • Lenkijos plieno grupė „Cognor“ vis dar nuostolinga, bet praradimai per metus smuko kelis kartus

    Lenkijos plieno pramonės grupė „Cognor“ po devynių 2026 metų mėnesių išliko nuostolinga, tačiau jos rezultatas gerokai pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kaip rodo bendrovės periodinė ataskaita, didesnės pardavimo pajamos leido reikšmingai sumažinti konsoliduotą grynąjį nuostolį.

    Per tris šių metų ketvirčius grupės pardavimų pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. zlotų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jos sudarė kiek daugiau nei 1,6 mlrd. zlotų.

    Grynasis nuostolis per devynis mėnesius sumažėjo iki 3,8 mln. zlotų, kai prieš metus siekė beveik 52,9 mln. zlotų. Tai reiškia, kad „Cognor“ nuostoliai, nors ir neišnyko, tapo nepalyginamai mažesni.

    Prognozė 2026 metams – ryškesnis pagerėjimas

    Bendrovė teigia išlaikanti prognozes, kad per visus 2026 metus fiksuos aiškų veiklos rezultatų pagerėjimą.

    Dar rugpjūčio pabaigoje valdybos narys ir finansų direktorius Krzysztofas Zoła kalbėjo apie sezoninį rezultatų prastėjimą trečiąjį ketvirtį, tačiau pabrėžė, kad metinis vaizdas turėtų būti geresnis nei pernai.

    Pasak jo, trečiasis ketvirtis „Cognor“ dažnai būna silpnesnis už ankstesnius, todėl tai vertinama kaip sezoninis svyravimas, o ne ilgalaikė tendencija.

    Kas vyko antrąjį ketvirtį

    Antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatai rodo, kad grupė turėjo ir aiškių augimo ženklų: pajamos didėjo 9 proc. per metus ir siekė 650 mln. zlotų.

    Tuo pat metu EBITDA šoktelėjo 135 proc. iki 50,6 mln. zlotų, o EBIT sudarė 31,2 mln. zlotų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Per antrąjį ketvirtį „Cognor“ uždirbo 6,4 mln. zlotų grynojo pelno, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 0,7 mln. zlotų nuostolio.

    Planas pritraukti lėšų iš akcijų emisijos

    Lapkričio 10 dieną „Cognor“ pranešė siekianti pritraukti iki 41,8 mln. zlotų per viešą pasiūlymą, numatant privačią naujų akcijų emisiją ir atsisakant pirmumo teisės esamiems akcininkams.

    Dėl šio žingsnio bendrovė planuoja sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

  • Kanada spaudžia „Stellantis“: dėl Brampton gamyklos pardavimo gali tekti grąžinti šimtus milijonų

    Kanados vyriausybė perspėja „Stellantis“, kad bendrovei gali tekti prisiimti finansinę atsakomybę, siekiančią kelis šimtus milijonų dolerių. Įtampa kilo dėl sprendimo parduoti gamyklą Brampton mieste, nors anksčiau įmonė buvo gavusi valstybės paramą.

    Kaip skelbia „Global News“, Kanados pramonės ministrė Melanie Joly teigia, kad „Stellantis“ pažeidžia sutartinius įsipareigojimus valdžiai, kanadiečiams ir – svarbiausia – darbuotojams. Ministrė pridūrė, jog tuo pat metu kiti automobilių gamintojai Ontarijuje didina užimtumą.

    Ministrės teigimu, vyriausybė turi priemonių iš bendrovės išsireikalauti atsakomybę ir ketina jomis pasinaudoti. Ji taip pat pranešė artimiausiomis savaitėmis planuojanti susitikti su „Stellantis“ vadovybe.

    Situacija jautri ir dėl skirtingai pateikiamų skaičių: pagal Kanados vyriausybės duomenis, „Stellantis“ buvo suteikta apie 220 mln. Kanados dolerių parama, o pati įmonė tvirtina federalinei vyriausybei esanti skolinga 24 mln. Kanados dolerių.

    Gamyklos pardavimas ir 30 dienų terminas

    Sandoris dėl Brampton gamyklos pardavimo buvo paskelbtas pirmadienį. Naujuoju pirkėju įvardijama Kanados šarvuotų transporto priemonių gamintoja „Roshel“.

    Vis dėlto M. Joly pripažino, kad vyriausybė negali šio sandorio tiesiogiai užblokuoti. Vietoje to Ottawa siekia priversti bendrovę laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įvertinti galimas finansines pasekmes.

    Kanados visuomeninis transliuotojas CBC nurodė, kad ministrė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Stellantis Canada“ ir informavo, jog įmonė nevykdo 2022 metų susitarimo. Laiške esą nurodyta per 30 dienų įgyvendinti taisomuosius veiksmus.

    Ką „Stellantis“ buvo pažadėjusi Kanadoje

    Kanada su „Stellantis“ sieja ankstesni planai modernizuoti gamyklas ir ruoštis, be kita ko, elektromobilių gamybai. 2022 metais federalinė vyriausybė dviem „Stellantis“ gamykloms – Brampton ir Vindzore – iš viso skyrė 529 mln. Kanados dolerių.

    Pranešama, kad darbus „Stellantis“ pradėjo 2023 metais, tuomet atleisdama daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Tuo pačiu bendrovė buvo įsipareigojusi neuždaryti Brampton gamyklos iki 2035 metų, nebent atsirastų nuo įmonės nepriklausančios aplinkybės.

    Tačiau 2025 metų pradžioje „Stellantis“ sustabdė darbus Brampton, o spalį paskelbė ketinanti perkelti gamybą į Jungtines Valstijas. Būtent šie sprendimai ir paskatino Kanados valdžią viešai kelti klausimą dėl įsipareigojimų vykdymo bei galimų finansinių sankcijų.

    Situaciją pakomentavo ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pareiškęs, kad vyriausybė ketina priversti „Stellantis“ laikytis įsipareigojimų, o sprendimo pateikimą pavadino pačios bendrovės atsakomybe.

  • Lenkų antidroninė sistema „San“ gali tapti eksporto produktu – derybos su užsieniu jau vyksta

    Lenkijoje kuriama antidroninė sistema „San“, skirta šalies oro erdvės apsaugai, gali būti pasiūlyta ir užsienio rinkoms. Apie tai kalbama kaip apie potencialų eksporto produktą, o pirmosios derybos su užsienio partneriais jau vyksta.

    Tokią kryptį interviu Lenkijos portalui WNP įvardijo bendrovės „Advanced Protection Systems“ (APS) prezidentas Maciejus Klemm. Ši privati įmonė yra viena iš svarbių „San“ projekto vykdytojų.

    „San“ laikomas didžiausiu Lenkijos kariuomenės antidroniniu projektu. Jo esmė – sukurti daugiasluoksnį sprendimą, kuris galėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti skirtingų tipų bepiločius orlaivius.

    Nors kol kas kalbama apie eksporto galimybes, o ne apie pasirašytas sutartis dėl pilnų „San“ komplektų tiekimo kitoms kariuomenėms, pats faktas, kad vyksta pokalbiai, rodo augantį susidomėjimą tokio tipo technologijomis.

    Kas kuriama programoje „San“

    „San“ programą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Lenkijos gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa ir Norvegijos bendrovė „Kongsberg“. Numatyta sukurti ir pristatyti sistemą, apimančią tiek jutiklius, tiek valdymo komponentus.

    APS šiame projekte tiekia radarinius sensorius ir vadovavimo programinę įrangą. Pasak įmonės vadovo, Lenkijos sprendimai pristatomi ir užsienio auditorijoms – dalyvaujama vyriausybinėse delegacijose, produktai demonstruojami kartu su Gynybos ministerijos atstovais.

    M. Klemm teigimu, rugsėjį buvo pasirašyti pirmieji ketinimų protokolai tarp Lenkijos vyriausybės ir kitų valstybių. Būtent šiame kontekste atsirado ir „San“ kaip galimo eksporto produkto idėja.

    APS plečia eksportą NATO rinkose

    APS jau dabar dalį pajamų gauna iš užsienio: pastaraisiais metais eksportas sudarė keliasdešimt procentų bendrovės pajamų. Įmonė dirba Europos ir Artimųjų Rytų rinkose, taip pat plečia ryšius su NATO šalimis.

    Pasak M. Klemmo, per pastaruosius du ar tris mėnesius pasirašytos sutartys su NATO valstybėmis dėl radarinių technologijų tiekimo. Jis taip pat nurodė, kad ateinančiais metais tikimasi galimybių sudaryti gerokai didesnius sandorius.

    Dalyvavimas „San“ programoje APS vertinamas ne tik kaip būdas padidinti gamybą Lenkijos kariuomenės poreikiams, bet ir kaip tramplinas panašios apimties užsakymams kituose regionuose.

    Bendrovė jau didina gamybinius pajėgumus: atidarė naują gamyklą, plečia darbuotojų komandą ir planuoja investicijas, kurių vertė siekia apie 100 mln. zlotų.

    Kada eksportas galėtų tapti realybe

    Įmonės vadovas pabrėžia, kad darbai pagal „San“ programą vyksta pagal planą. Vis dėlto visas sistemos eksportas kol kas išlieka atvira galimybe, priklausysiančia ne tik nuo APS, bet ir nuo kitų programos dalyvių bei galimų užsakovų sprendimų.

    Augantis antidroninių sistemų poreikis siejamas su kintančia saugumo situacija regione ir sparčia bepiločių technologijų plėtra. Todėl tokie projektai kaip „San“ tampa svarbūs ne tik nacionalinei gynybai, bet ir gynybos pramonės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje.

  • „GLOBSEC“: 61 proc. lenkų nori, kad daugiau Europos šalių vystytų branduolinius ginklus

    Lenkijoje – didžiausias palaikymas Europoje idėjai, kad saugumui stiprinti daugiau žemyno valstybių turėtų vystyti branduolinius ginklus: taip mano 61 proc. apklaustųjų.

    Tai rodo kasmetinis „GLOBSEC Trends“ tyrimas, pristatytas penktadienį Prahoje. Mažiausias palaikymas tarp į tyrimą įtrauktų šalių fiksuotas Vengrijoje – 29 proc.

    Po Lenkijos didžiausiu pritarimu išsiskyrė Ukraina (57 proc.), Prancūzija (53 proc.) ir Jungtinė Karalystė (51 proc.). Tuo metu Čekijoje tokią nuomonę palaikė 33 proc. respondentų, Slovakijoje – 30 proc.

    Tyrimas analizuoja visuomenės nuostatas svarbiausiais politikos ir saugumo klausimais. Šiemet jis išplėstas – pirmą kartą įtrauktos ir tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina bei Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Lenkijoje – ir itin didelis palaikymas gynybos išlaidoms

    Ataskaitoje taip pat išskiriama, kad lenkai priklauso didžiausiems gynybos išlaidų didinimo šalininkams: tam pritaria 79 proc. apklaustųjų.

    Net 59 proc. respondentų teigė sutiktų su didesnėmis išlaidomis gynybai net ir tuo atveju, jei tektų mažinti finansavimą sveikatos apsaugai ar socialinėms išmokoms. Nurodoma, kad tai – aukščiausias rodiklis tarp tirtų Europos Sąjungos šalių.

    Be to, 72 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad didesnės investicijos į kariuomenę prisidėtų prie ekonomikos augimo.

    Pasirengimas gintis ir požiūris į grėsmes

    Paklausti apie pasirengimą ginti šalį užpuolimo atveju, 74 proc. lenkų atsakė teigiamai. Vis dėlto tik 43 proc. mano, kad valstybė yra pasirengusi rimtai saugumo krizei ar karui.

    Privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą palaiko 70 proc. apklaustųjų.

    Vertinant grėsmes, 80 proc. respondentų Rusiją įvardijo kaip pavojų Lenkijos saugumui. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp 14 tirtų valstybių – didesnis užfiksuotas tik Ukrainoje (95 proc.).

    Kaip vyko apklausa

    „GLOBSEC Trends“ ataskaitai iš viso apklausta 13 730 žmonių. Lenkijoje apklausą sudarė 1 010 respondentų.

  • Turkija ir JAE į Centrinę Aziją investuoja milijonus, o Lenkijai kelią užtveria draudimai ir logistika

    Lenkijos eksportuotojai siekia tvirčiau įsitvirtinti Centrinės Azijos rinkose, tačiau susiduria su vis rimtesnėmis kliūtimis – nuo importo ribojimų iki brangios ir lėtos logistikos. Tuo pat metu konkurentai iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) regione aktyviai investuoja ir greičiau išnaudoja atsiveriančias galimybes.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – obuolių rinka Kirgizijoje, kur Lenkija sudaro daugiau nei 55 proc. viso importo. Nepaisant tokios pozicijos, Kirgizijos valdžia laikinai sustabdė obuolių importą, aiškindama sprendimą parama vietos augintojams ir siekiu stiprinti vietinį perdirbimą.

    Apribojimai taikomi ne tik Kirgizijoje. Kazachstanas taip pat antrą kartą įvedė laikinas obuolių importo ribojimo priemones – šis sprendimas aktualus ir dėl to, kad lenkiškų žemės ūkio bei maisto produktų eksportas į Kazachstaną pernai siekė 120 mln. JAV dolerių.

    Verslui tai reiškia ne tik prarandamas pajamas, bet ir sudėtingą planavimą: net jei paklausa rinkoje išlieka, administraciniai draudimai gali staiga užverti vieną iš svarbių eksporto krypčių.

    Kirgizijos ir Kazachstano ribojimai smogia eksportuotojams

    Kirgizijoje obuolių importo draudimas galioja iki 2027 metų vasario 1 dienos. Vietos Žemės ūkio ministerija teigia, kad taip siekiama sudaryti sąlygas realizuoti vietinį derlių ir skatinti perdirbimo sektorių.

    Europos Sąjunga tokiems ribojimams nepritarė, argumentuodama, kad panašaus pobūdžio draudimai turėtų būti taikomi tik krizinėmis aplinkybėmis, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Taip pat keliama abejonė, ar ribojimai neprieštarauja ES ir Kirgizijos partnerystės susitarimams, numatantiems palankesnes prekybos sąlygas.

    Vis dėlto vien diplomatinės reakcijos gali nepakakti, nes ginčų sprendimo procedūros tarptautiniuose formatuose užtrunka. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kuriems reikia greitų sprendimų, trumpuoju laikotarpiu reali nauda gali būti ribota.

    Prekių kelias į regioną: brangu ir lėta be maršruto per Rusiją

    Dar viena didelė problema – logistika. Prekių gabenimas į Centrinę Aziją aplenkiant Rusiją yra sudėtingas, brangus ir ilgas, o transporto kaštai tiesiogiai didina galutinę produktų kainą vietos rinkose.

    Ypač problematiška grandis – persikėlimas per Kaspijos jūrą. Krovinių judėjimą tarp Azerbaidžano ir Kazachstano uostų užtikrina nedideli laivai, o laukimas eilėje gali užtrukti iki penkių savaičių.

    Situaciją dar labiau apsunkina žiema, kai Kaspijos jūra dalinai užšąla ir keltai gali laikinai neplaukti. Alternatyvus kelias per Baltarusiją ir Rusiją praktikoje tampa įmanomas daugiausia naudojantis Kazachstano vilkikais.

    Centrinė Azija laviruoja tarp ES, Rusijos ir savo interesų

    Nors kai kurios regiono valstybės vis aktyviau ieško bendradarbiavimo su Europa, jų sprendimai dažnai pirmiausia grindžiami vidaus ekonominiais interesais. Kirgizijos atvejis rodo, kad importo draudimas gali būti motyvuotas vietos gamintojų rėmimu ir perdirbimo plėtra, o ne politine priešprieša.

    Kirgizijoje, Džalalabado regione, atidaryta obuolių sulčių gamykla, kurios vertė – 11,5 mln. JAV dolerių. Skelbiama, kad ji gali pagaminti iki 500 tonų sulčių per dieną, o pasiekus pilną pajėgumą sukurti iki 100 darbo vietų – tai paaiškina, kodėl valdžiai svarbu užtikrinti vietinės žaliavos realizavimą.

    Tuo pat metu verslui reikia įvertinti ir regiono tarptautinius įsipareigojimus bei ekonominius ryšius su Rusija. Kai kurios šalys, įskaitant Kazachstaną ir Kirgiziją, dalyvauja Eurazijos ekonominėje sąjungoje, todėl prekybos sąlygas gali veikti platesni susitarimai.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad vien noro plėsti eksportą Centrinėje Azijoje neužtenka: būtini patikimi transporto koridoriai, aktyvesnė ekonominė diplomatija ir didesnės investicijos. Priešingu atveju rinkoje, kuri turi potencialo, pranašumą įgyja tie, kurie atvyksta su kapitalu ir greitesniais sprendimais.