CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Po kibernetinės atakos lemia minutės: ENISA ekspertas įvardijo tris pirmuosius žingsnius verslui

    Laikais, kai sukčiavimo laiškai ir netikros svetainės vis dažniau kuriamos pasitelkiant DI, o naujos pažeidžiamumo spragos išnaudojamos per valandas ar net minutes, įmonių reakcija į kibernetinį incidentą tampa esminiu išlikimo veiksniu. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai pabrėžia, kad pirmosios valandos po įsilaužimo neretai nulemia galutinių nuostolių mastą.

    ENISA kibernetinio saugumo ir operacijų direktorius Hansas de Vriesas akcentuoja, kad kibernetinė ataka šiandien nėra vien IT skyriaus problema. Tai visos organizacijos atsparumo testas, apimantis technologijas, žmones ir procesus, o klaidos pradžioje gali pakenkti ne tik sistemoms, bet ir reputacijai bei klientų pasitikėjimui.

    DI keičia atakų greitį

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai vis dažniau kalba apie trumpėjantį laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo. DI padeda nusikaltėliams greičiau parengti įtikinamas apgaules, automatizuoti žvalgybą ir pritaikyti atakų scenarijus konkrečioms įmonėms, todėl vėluojanti reakcija tampa brangia klaida.

    Ši situacija didina poreikį iš anksto turėti incidentų valdymo planą, apmokytus atsakingus žmones ir aiškius sprendimų priėmimo kelius. Praktikoje daugelis organizacijų deklaruoja pasirengimą, tačiau realaus įvykio metu paaiškėja, kad trūksta aiškios komunikacijos, atsarginių veikimo scenarijų ir išbandytų procedūrų.

    Trys žingsniai pirmosioms minutėms

    ENISA ekspertas išskiria tris prioritetus, kuriuos įmonei svarbu atlikti vos pastebėjus galimą įsilaužimą ar duomenų nutekėjimą. Tikslas yra sustabdyti žalą, užfiksuoti informaciją tyrimui ir kuo greičiau įjungti pagalbos mechanizmus, kad incidentas neplistų.

    „Greitas pranešimas apie ataką padeda specialistams greičiau spręsti problemą ir užkirsti kelią tolesnei žalai, taip pat leidžia gauti patarimų ir paramą, reikalingą efektyviam atsigavimui“, – sakė Hansas de Vriesas.

    Pirmasis žingsnis yra nedelsiant stabilizuoti situaciją ir rinkti įrodymus: išsaugoti klaidų pranešimus, sistemos įspėjimus, ekrano nuotraukas, užfiksuoti įtartiną veiklą ir neardyti galimų įkalčių. Tai svarbu ir vidiniam tyrimui, ir tuo atveju, jei prireiktų teisėsaugos ar reguliuotojų įsitraukimo.

    Antrasis žingsnis yra kreiptis į kompetentingas institucijas ir naudotis oficialiais pranešimo kanalais. ES šalyse veikia nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ir incidentų registravimo mechanizmai, o didesniais atvejais gali būti reikalingas ir platesnis koordinavimas su sektoriaus ar valstybinėmis struktūromis.

    Trečiasis žingsnis yra greitas ir tikslus informavimas tų, kuriuos incidentas galėjo paveikti. Tai apima darbuotojus, klientus, partnerius ir tiekimo grandinės dalyvius, nes šiuolaikinėse atakose dažnai siekiama plisti per kontaktus, perimtas paskyras ar kompromituotus tiekėjų kanalus.

    Technologijos, žmonės ir procesai

    ENISA pabrėžia, kad kibernetinė sauga nėra vieno įrankio ar vienos platformos klausimas. Net pažangiausios apsaugos priemonės nebus veiksmingos, jei darbuotojai neatpažins apgaulių arba jei organizacijoje nebus aiškių taisyklių, kas ką daro incidento metu.

    „Sistemos ir paslaugos, kuriomis remiamės kasdieniame gyvenime, yra tarpusavyje susietos, todėl sutrikimas vienoje grandinės vietoje gali sukelti domino efektą visoje tiekimo grandinėje“, – sakė Hansas de Vriesas.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama nuolatiniams mokymams, pratyboms ir pareigybių aiškumui, kad incidento metu sprendimai būtų priimami greitai. ENISA taip pat yra parengusi Europos kibernetinio saugumo gebėjimų sistemą, kuri padeda įmonėms apibrėžti roles ir kompetencijas bei planuoti, kokių specialistų reikia realiam atsparumui užtikrinti.

    Artėjant griežtesniems reikalavimams daliai sektorių, įmonėms aktualu ne tik investuoti į technologijas, bet ir reguliariai testuoti veiklos tęstinumo planus, atnaujinti incidentų valdymo procedūras ir įvertinti tiekėjų rizikas. Kuo aiškesnis pasirengimas, tuo didesnė tikimybė, kad kibernetinė ataka netaps verslo sustojimu.

  • Meteoritai brangesni už auksą: už gramą kolekcionieriai moka iki 5 000 eurų

    Meteoritai seniai laikomi vienais vertingiausių kolekcionavimo objektų ir kartu svarbia mokslo medžiaga. Retesnių egzempliorių kainos už gramą gali keliasdešimt kartų viršyti aukso vertę, o įtaką daro ne vien estetika, bet ir kilmė.

    Specialistai pabrėžia, kad meteoritų rinka labai nevienoda: paprastesni, dažniau aptinkami akmeniniai meteoritai kainuoja palyginti nedaug, o itin reti gabalai gali būti vertinami iki maždaug 5 000 eurų už gramą. Tokie skaičiai pasiekiami tada, kai radinys yra išskirtinės kilmės, puikiai išsilaikęs ir turi patikimai patvirtintą autentiškumą.

    Ką lemia meteoritų kaina?

    Didžiausią kainą paprastai pasiekia meteoritai, kurių cheminė sudėtis ir struktūra suteikia mokslinę vertę, o taip pat tie, kurie yra ypač reti rinkoje. Labai svarbus ir radinio būklės faktorius: kuo mažiau jis suiręs, oksidavęsis ar mechaniškai pažeistas, tuo didesnė tikimybė, kad jo vertė bus aukšta.

    Ypatingo kolekcininkų dėmesio sulaukia meteoritai, siejami su Mėnuliu ar Marsu, nes tokie pavyzdžiai aptinkami itin retai. Tokios kilmės mėginiai dažniausiai parduodami su išsamia dokumentacija, nes be aiškios ekspertizės rinka į tokius teiginius žiūri skeptiškai.

    Kaip atpažinti meteoritą?

    Vienas dažniausių požymių, minimas specialistų, yra tamsi lydimosi pluta, susiformuojanti meteoritui skrendant per atmosferą. Taip pat meteoritai dažnai būna neįprastai sunkūs, palyginti su panašaus dydžio įprastomis Žemės uolienomis, o jų paviršiuje gali matytis būdingi įdubimai ir vagelės.

    Vis dėlto vien išvaizdos neužtenka, nes nemažai žemiškų uolienų ar pramoninių šlakų gali atrodyti panašiai. Radus įtartiną akmenį, patikimiausias kelias yra kreiptis į ekspertus, pavyzdžiui, į universitetų geologijos padalinius ar meteoritų tyrėjus, kurie gali patvirtinti kilmę laboratoriniais tyrimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelė kaina dažniausiai prasideda nuo patikimos identifikacijos: be jos net ir iš pirmo žvilgsnio įspūdingas radinys kolekcionierių rinkoje vertinamas atsargiai. Todėl prieš bandant parduoti ar įsigyti meteoritą svarbiausia užsitikrinti aiškią kilmę ir dokumentus.

  • Kaip atvėsinti butą per karščius: dažna klaida su langais ir paprasta „urvo metodo“ taisyklė

    Per karščius daugelis bando atvėsinti butą atidarydami langus ir sudarydami skersvėjį, tačiau dieną tai dažnai duoda priešingą rezultatą. Kai lauke gerokai šilčiau nei patalpoje, atviri langai įleidžia įkaitusį orą, o saulės įkaitintos sienos ir stiklai pradeda kelti temperatūrą dar greičiau.

    Viena paprasčiausių ir pigiausių strategijų vadinama „urvo metodu“: tikslas yra padaryti būstą kuo labiau uždarą ir tamsų. Praktikoje tai reiškia sandariai uždaryti langus ir duris, o langus uždengti žaliuzėmis, roletais ar užuolaidomis, kad saulė kuo mažiau kaitintų vidų.

    Kada vėdinti, kad padėtų?

    Vėdinimą verta atidėti vakarui arba nakčiai, kai lauko temperatūra realiai nukrenta žemiau patalpų temperatūros. Tada trumpas, intensyvesnis vėdinimas gali būti efektyvesnis nei visą dieną praverti langai, nes įleidžiamas vėsesnis oras, o išleidžiamas įšilęs.

    Jei yra galimybė, pravartu vėdinti per kelias angas skirtingose būsto pusėse, bet tik tada, kai lauke vėsiau. Dieną svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: laikyti uždaryta tai, pro ką patenka karštis, ir užtemdyti tai, ką tiesiogiai pasiekia saulė.

    Kas dar kelia temperatūrą namuose?

    Net ir be saulės šilumą į butą įneša kasdieniai prietaisai. Orkaitė, viryklė, taip pat dalis elektronikos gali pastebimai pašildyti patalpą, todėl per didžiausią kaitrą verta rinktis paprastesnį maisto ruošimą arba perkelti gaminimą į vėlesnį laiką.

    Šilumą skleidžia ir ilgai veikiantys kompiuteriai, televizoriai bei kiti įrenginiai, todėl jų naudojimą naudinga sumažinti bent jau karščiausiomis dienos valandomis. Kuo mažiau papildomos šilumos šaltinių, tuo lengviau išlaikyti pastovesnę, komfortiškesnę temperatūrą net ir be kondicionieriaus.

  • Lenkija pertvarko kibernetinę diplomatiją: atsiras kiberatašė, o valdžia žada dialogą su verslu

    Lenkija imasi permainų kibernetinės diplomatijos srityje – Užsienio reikalų ministerija planuoja diplomatinėse atstovybėse įtvirtinti kiberatašė pareigybę, o valdžios atstovai žada glaudesnį dialogą su verslu. Tema plačiai aptarta Katovicuose vykusiame CYBERSEC EXPO & FORUM, kur susitiko politikos, institucijų ir kibernetinio saugumo rinkos lyderiai.

    Diskusijose akcentuota, kad kibernetinė diplomatija šiandien reiškia ne vien politinius pareiškimus ar tarptautinius susitarimus. Tai ir praktinės priemonės, padedančios šalies įmonėms užsienyje įgyvendinti projektus, valdyti geopolitines rizikas, atsilaikyti prieš dezinformaciją ir kurti pasitikėjimą su partneriais, ypač už Europos ribų.

    Kodėl verslas nepatenkintas?

    Verslo atstovai konferencijoje pabrėžė, kad dabartinės Lenkijos valstybės siūlomos priemonės ne visuomet atitinka sparčiai augančio kibernetinio saugumo sektoriaus poreikius. Kritikuota, jog dalis valstybės pastangų per dažnai apsiriboja matomumu parodose ir reprezentacinėmis veiklomis, o įmonėms labiau reikia kryptingo eksporto skatinimo ir konkrečių kontaktų su užsienio užsakovais.

    Kalbėta ir apie žmogiškųjų išteklių trūkumą: net ir turint stiprių ekspertų, jų gali būti per mažai, kad būtų galima nuosekliai padėti įmonėms atverti rinkas, derėtis dėl didelių projektų ar reaguoti į situacijas, kai būtinas politinis užnugaris. Verslas taip pat pasigenda didesnio ambicingumo, kai kalbama apie Lenkijos kibernetinio saugumo sprendimų tarptautinį „įpakavimą“ ir rinkodarą.

    Valdžios pažadas: sėsti prie vieno stalo

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovai pripažino, kad kibernetinė diplomatija turi būti kuriama kartu su rinka, o ne tik administraciniu lygmeniu. Viceministras Michałas Baranowskis deklaravo pasirengimą susitikti su verslo atstovais ir aptarti, kas veikia, o kas neveikia kibernetinio saugumo sprendimų eksporto ir tarptautinės sklaidos grandinėje.

    „Siūlau kartu susitikti ir atvirai aptarti, kas veikia, o kas ne – kaip geriau reklamuoti ir remti kibernetinį saugumą“, – sakė Michałas Baranowskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad skirtingose rinkose valstybės ir diplomatinių kanalų vaidmuo nevienodas. Kai kur užtenka verslo ryšių, tačiau kitur, ypač ten, kur pirkėjas yra valstybė ar strategiškai svarbios institucijos, politinis ir diplomatinis „durų atvėrimas“ tampa kritiniu veiksniu.

    Kiberatašė ir ES priemonės prieš kibernetines grėsmes

    Užsienio reikalų ministerijos atstovė Joanna Pawełek-Méndez pabrėžė, kad kiberatašė įvedimas ambasadose yra naujas valstybės ir verslo bendradarbiavimo etapas. Pasak jos, dalis panašių funkcijų kai kuriose atstovybėse jau atliekamos neformaliai, tačiau dabar siekiama sukurti aiškų, nuoseklų modelį ir sutvirtinti koordinavimą su institucijomis, atsakingomis už eksporto ir investicijų skatinimą.

    Diskusijose išskirta ir Europos Sąjungos dimensija: ES vis aktyviau naudoja politines ir teisines priemones kovai su kibernetinėmis atakomis, įskaitant galimybę taikyti ribojamąsias priemones asmenims ar subjektams, siejamiems su reikšmingais kibernetiniais incidentais. Tokie mechanizmai, anot dalyvių, didina atgrasymą, bet kartu verslui svarbu turėti aiškias gaires ir greitus koordinavimo kanalus, kai atakos ar dezinformacija nukreipiama į tarptautines plėtros iniciatyvas.

    Kita svarbi tema – pasitikėjimo kūrimas trečiosiose šalyse. Verslo atstovai pateikė pavyzdžių, kad dirbant su užsienio valstybės institucijomis sprendimą dažnai lemia ne vien technologinis pranašumas, bet ir politinis patikimumas bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikę partnerystę. Todėl kibernetinė diplomatija vis dažniau suprantama kaip praktinis instrumentas, padedantis įmonėms išvengti klaidingos informacijos, reputacinių atakų ir neskaidrių konkurencinių žaidimų.

  • Senoje stodoloje įrengtas modernus 45 kv. m vasarnamis: kaip „dėžė“ pakeitė visą erdvę

    Senoje, iš pažiūros paprastoje stodoloje įrengtas modernus vasarnamis rodo, kaip apleistas pastatas gali virsti funkcionaliu būstu. Išorėje išlaikyta tradicinė ūkinė forma, tačiau viduje slypi naujai suprojektuota gyvenamoji erdvė.

    Projekto esmė – išsaugoti autentišką pastato tūrį ir kartu sukurti šiuolaikišką interjerą. Tam architektai senos stodolos viduje suformavo atskirą medinę konstrukciją – tarsi į vidų įstatytą kompaktišką „dėžę“, kurioje ir vyksta visas gyvenimas.

    Mažas plotas, didelis funkcionalumas

    Vasarnamis yra apie 45 kvadratinių metrų ploto, todėl kiekvienas sprendimas čia orientuotas į praktiškumą. Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją rinktis mažesnius, lengviau prižiūrimus būstus, ypač poilsiui užmiestyje.

    Viduje vyrauja paprastos formos ir natūralios medžiagos, o pagrindiniu interjero akcentu tampa didelis langas, įrengtas išilgai namo ašies. Pro jį atsiveria vaizdas į sodą, todėl nedidelė erdvė vizualiai praplečiama ir įgauna daugiau šviesos.

    Medis, šiluma ir sena pastato „oda“

    Konstrukcijai pasirinktas medinis karkasas, pritaikyta šilumos izoliacija, įrengtas grindinis šildymas – tai leidžia vasarnamiu naudotis ir vėsesniais vakarais. Sprendimas ypač svarbus mažame name, kur temperatūros pokyčiai jaučiami greičiau.

    Išorinis stodolos apvalkalas paliktas kaip natūrali apsauga nuo kaitros: stogas ir sienos suteikia pavėsį, todėl karštomis dienomis vidaus mikroklimatą lengviau suvaldyti. Tokia „namas name“ logika leidžia suderinti senos architektūros charakterį ir šiuolaikinį komfortą.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ jau ruošia naują dirbtinio intelekto modelį GPT-5.6, tačiau jo startas gali būti neįprastas: prieiga iš pradžių būtų suteikiama tik atrinktiems klientams. Toks etapinis paleidimas, remiantis žiniasklaidos publikacijomis, siejamas su JAV federalinės valdžios reikalavimais.

    Skelbiama, kad pirmojoje fazėje prieiga prie GPT-5.6 būtų tvirtinama individualiai, klientas po kliento. Plačiau modelis galėtų tapti pasiekiamas po kelių savaičių, tačiau kol kas neaišku, ar vėliau jis būtų atvertas visiems norintiems.

    Kas keičiasi „OpenAI“ planuose

    Etapinis diegimas reiškia, kad naujausias modelis pirmiausia galėtų būti skirtas ribotai įmonių grupei, ypač toms, kurios dirba su jautriais duomenimis ar kritine infrastruktūra. Tai leidžia testuoti saugumo priemones realiose situacijose, bet kartu kuria nelygią prieigos dinamiką rinkoje.

    Tokių ribojimų fonas siejamas su JAV politika, kai pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau vertinami ir kaip inovacijų variklis, ir kaip nacionalinio saugumo rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, ar labai galingi modeliai turėtų būti tikrinami prieš viešą paleidimą.

    Valdžios argumentas – nacionalinis saugumas

    Žiniasklaida nurodo, kad valdžios institucijos ragino „OpenAI“ atidėti arba išskaidyti išleidimą, motyvuodamos nacionalinio saugumo sumetimais. Tokia logika dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo scenarijais, kai pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar biologinių rizikų didinimui.

    „Mes paaiškinome JAV vyriausybei, kad tai nėra mūsų pageidaujamas ilgalaikis modelis, ir bendradarbiausime siekdami labiau subalansuoto požiūrio būsimuose leidimuose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV institucijos pastaruoju metu aktyviau ieško vieningų kriterijų, kaip vertinti pažangius DI modelius, ypač prieš jų masinį pritaikymą. Praktikoje tai gali reikšti rizikos vertinimus, ribotos prieigos testus, incidentų valdymo procedūras ir aiškesnes taisykles, kam leidžiama naudoti galingiausius įrankius.

    Rinka nerimauja dėl nelygių taisyklių

    Etapinė prieiga gali turėti ir konkurencinių pasekmių: jei vieni rinkos dalyviai naujausius modelius gauna anksčiau, jų pranašumas kuriant produktus ir automatizuojant procesus didėja. Technologijų sektoriuje tai kelia klausimų, ar taisyklės bus taikomos vienodai skirtingoms bendrovėms.

    Be to, tokia praktika stiprina tendenciją, kad pažangiausios DI galimybės pirma pasiekia dideles organizacijas, o ne plačią visuomenę. Tai gali gilinti atotrūkį tarp įmonių, kurios gali greitai diegti automatizaciją, ir tų, kurios turi laukti vėlesnių, labiau prieinamų versijų.

    Kol kas „OpenAI“ nėra paskelbusi viešo grafiko, kada GPT-5.6 būtų prieinamas plačiai, todėl pagrindinis klausimas lieka atviras: ar etapinis modelio paleidimas taps laikina priemone, ar nauju standartu pažangiausiam DI JAV reguliavimo aplinkoje.

  • Lenkijos aplinkos fondas siūlo modelį Ukrainai: kaip veiks principas „teršėjas moka“ atkūrimui

    URC Gdanske: pasirašytas ketinimų protokolas

    Gdanske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje URC Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas bei Ukrainos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

    Dokumentas orientuotas į aplinkosaugos finansavimo sistemos kūrimą ir žaliąją transformaciją, remiantis Lenkijos praktika. Pabrėžiama, kad tai yra ekspertinio bendradarbiavimo pagrindas, o ne tiesioginis finansinis įsipareigojimas.

    Kas slypi už principo teršėjas moka?

    Susitarimo ašis – principas „teršėjas moka“, kai taršos mokesčiai ir baudos tampa šaltiniu, iš kurio finansuojamos aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos priemonės.

    Toks modelis leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas: nuo taršos mažinimo iki efektyvesnės energetikos ir infrastruktūros atnaujinimo. Praktikoje tai reiškia, kad žalą sukeliantys veikėjai prisideda prie jos prevencijos ir padarinių mažinimo.

    Planas Ukrainai: institucija, taisyklės ir lėšų derinimas

    Numatoma dalintis žiniomis apie teisinius, finansinius ir institucinius sprendimus, kurie Lenkijoje padeda surinktas lėšas paversti programomis savivaldybėms, įmonėms ir gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas idėjai Ukrainoje sukurti arba sustiprinti nepriklausomą instituciją, kuri kauptų ir skirstytų įplaukas iš aplinkosauginių mokesčių bei sankcijų.

    Taip pat akcentuojamas skirtingų šaltinių derinimas: nacionalinių lėšų, Europos Sąjungos paramos, atkūrimo programų ir tarptautinių finansų institucijų instrumentų. Tikslas – kad vidaus pajamos taptų svertu pritraukti daugiau išorinio finansavimo.

    Lenkijos fondo vadovė Dorota Zavadzka-Stępniak pabrėžė, kad Lenkijos modelio stiprybė yra gebėjimas sujungti įvairius finansavimo srautus ir nukreipti juos į realias investicijas.

    „Šis modelis yra palyginti paprastas, bet kartu labai stiprus ir efektyvus: jis integruoja nacionalines lėšas, Europos fondus ir finansinius instrumentus, paversdamas juos programomis savivaldybėms, verslui ir namų ūkiams“, – sakė Dorota Zavadzka-Stępniak.

    Abi pusės pažymi, kad ketinimų protokolas yra deklaratyvus ir savaime nesukuria finansinių prievolių. Jo paskirtis – atverti kelią ekspertinei partnerystei, sprendimų analizei ir praktinei patirčiai perimti, kad žaliasis Ukrainos atkūrimas turėtų aiškesnį, tvaresnį finansavimo pagrindą.

  • Pasirašyta pirma A2 plėtros sutartis tarp Lodzės ir Varšuvos: ruožas taps energiškai savarankiškas

    Pirmasis kontraktas jau pasirašytas

    Lenkijoje pasirašyta pirmoji iš keturių sutarčių dėl A2 automagistralės plėtros tarp Lodzės ir Varšuvos. Kontraktą sudarė nacionalinis kelių valdytojas GDDKiA ir rangovas „Strabag“, o darbai apims daugiau kaip 17 kilometrų atkarpą nuo Grodzisko Mazovieckio mazgo iki Konotopos mazgo.

    Šios dalies darbų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Kelių valdytojai pabrėžia, kad viso 92 kilometrų ruožo rekonstrukcija bus vienas sudėtingiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų šalyje.

    Kodėl A2 plečiama dabar?

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos yra viena intensyviausiai naudojamų Lenkijos trasų, o eismo srautai kai kuriose vietose jau artėja prie esamos infrastruktūros ribų. Naujausi eismo matavimai rodo, kad paros srautas šiame koridoriuje siekia dešimtis tūkstančių automobilių, o prie Varšuvos mazgų jis yra dar didesnis.

    Prognozuojama, kad srautas ir toliau augs, todėl prioritetas teikiamas pralaidumo didinimui ir spūsčių mažinimui. A2 yra svarbi rytų–vakarų krypties arterija, reikšminga tiek vietiniam judumui, tiek logistikos grandinėms.

    Daugiau juostų ir rezervas ateičiai

    Pagal planą atkarpoje tarp Lodzės Šiaurės ir Pruškuvo mazgų automagistralė turės po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, o toliau iki Konotopos – po keturias. Toks sprendimas leis padidinti pralaidumą prie didžiausio eismo mazgo Varšuvos prieigose.

    Kelių valdytojai nurodo, kad galimybė plėsti A2 buvo numatyta dar pirminiame projektavimo etape: palikta žemės juosta skiriamajame ruože ir pritaikyti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, viadukai. Ties Lodzės Šiaurės mazgu didelio pločio didinimo neplanuojama, tačiau numatytas dangos atnaujinimas ir efektyvesnis apšvietimas.

    Pirmasis energiškai savarankiškas ruožas

    GDDKiA teigia, kad po plėtros ši A2 dalis taps pirmuoju šalyje energiškai savarankišku automagistralės ruožu. Kelių infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip apšvietimas ar meteorologinės stotys, bus maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat numatytas energijos kaupimo sprendimų diegimas, kad kelio įranga galėtų veikti stabiliai ir mažiau priklausytų nuo išorinio elektros tiekimo. Tikimasi, kad modelis ateityje bus pritaikomas ir kituose panašiuose projektuose.

    Eismas bus paliktas, bet keisis taisyklės

    Plėtros darbai vyks nenutraukiant eismo, todėl laikinoji eismo organizacija bus vienas didžiausių projekto iššūkių. Skelbiama, kad abiem kryptimis vairuotojams turėtų būti palikta po dvi eismo juostas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo darbų etapo.

    Siekiant sumažinti avarijų riziką, planuojama įdiegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Rangovas taip pat turės parengti ir palaikyti apylankų sprendimus, o pirmuosius mėnesius dalis darbų bus atliekama greta trasos, kad pagrindinėje magistralėje būtų kuo mažiau staigių pokyčių.

    Kiek kainuos visas projektas?

    Visas A2 plėtros projektas tarp Lodzės ir Varšuvos suskaidytas į keturias užduotis, apimančias 92 kilometrus. Likusias tris sutartis planuojama pasirašyti iki vasaros pabaigos, o darbai bus vykdomi keliais etapais skirtingose atkarpose.

    Skaičiuojama, kad bendra rekonstrukcijos vertė sieks apie 350 mln. eurų. Tai viena reikšmingiausių kelių investicijų šiame koridoriuje, kurios tikslas – sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugą prie didžiausių Lenkijos aglomeracijų.

  • Greneviа po 20 metų palieka Varšuvos biržą: KNF leido išbraukti akcijas nuo 2026 metų liepos 8 dienos

    Sprendimas dėl išbraukimo

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF 2026 metų birželio 26 dieną davė leidimą išbraukti Katovicuose registruotos bendrovės Greneviа akcijas iš reguliuojamos Varšuvos vertybinių popierių biržos prekybos sąrašo. Pagal sprendimą paskutinė prekybos diena numatyta 2026 metų liepos 8 dieną.

    Taip užverčiamas beveik 20 metų trukęs įmonės buvimas biržoje: tuomet dar „Famur“ pavadinimu ji debiutavo 2006 metų rugpjūčio 4 dieną. Greneviа laikoma vienu didžiausių Lenkijoje kasybos pramonei skirtų mašinų ir įrangos gamintojų.

    Kas lėmė pasitraukimą?

    Delistingas užbaigia kelis mėnesius trukusį procesą, kuris prasidėjo sustabdžius prekybą bendrovės akcijomis pagrindinėje biržos rinkoje. Varšuvos birža 2026 metų kovo 9 dieną pranešė apie akcijų prekybos sustabdymą, siejant tai su pagrindinio akcininko planu inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą.

    Po privalomo išpirkimo 2026 metų kovo 13 dieną pagrindinis akcininkas TDJ Equity I tapo vieninteliu Greneviа akcininku. Tą pačią dieną neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl akcijų išbraukimo iš reguliuojamos rinkos, o bendrovė pateikė prašymą KNF.

    Ką bendrovė veikė pastaraisiais metais

    2023 metais „Famur“ pakeitė pavadinimą į Greneviа ir komunikavo apie naują veiklos etapą, įskaitant didesnį dėmesį atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilumui. Vis dėlto reikšmingiausia pajamų dalis, kaip nurodyta bendrovės finansiniuose pranešimuose, ir toliau buvo generuojama iš kasybos segmento.

    Toks pokytis atspindi platesnę regiono pramonės tendenciją, kai tradicinės sunkiosios pramonės grupės bando diversifikuoti veiklą, tačiau trumpuoju laikotarpiu vis dar remiasi brandžiais, istoriškai stipriausiais verslais. Investuotojams delistingas paprastai reiškia mažesnį viešos informacijos kiekį ir pasikeitusias smulkiųjų akcininkų teises, nes bendrovė nebeprivalo laikytis dalies biržos skaidrumo reikalavimų.

    Finansiniai rezultatai

    Skelbiama, kad Greneviа grupės pajamos 2025 metais viršijo 2,37 mlrd. Lenkijos zlotų, palyginti su 1,86 mlrd. zlotų 2024 metais. Perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai sudaro apie 545 mln. eurų 2025 metais ir apie 428 mln. eurų 2024 metais.

    Veiklos pelnas 2025 metais siekė 411 mln. zlotų, o metais anksčiau buvo 256 mln. zlotų, tai atitinkamai apie 95 mln. eurų ir 59 mln. eurų. Grynasis pelnas 2025 metais sudarė 318 mln. zlotų, o 2024 metais 247 mln. zlotų, tai yra maždaug 73 mln. eurų ir 57 mln. eurų.

    Biržos palikimas nebūtinai reiškia veiklos mažinimą: dažnai tai yra nuosavybės struktūros konsolidavimo ir administracinės naštos mažinimo sprendimas, ypač kai bendrovė jau turi vieną dominuojantį akcininką. Vis dėlto rinkai tai aiškus signalas, kad bendrovės istorija kaip viešai kotiruojamo emitento Varšuvoje artėja prie pabaigos.